Penktadienį Lietuvos paštas išleido menininkės Rimos Ramonienės kurtus pašto ženklus „Europa. Nacionali­niai archeologiniai atradimai“, ant kurių pavaizduoti Med­vėgalio ir Bilionių piliakalniai. Ta proga Šilalės pašte buvo galima ne tik įsigyti ženklą, bet ir gauti antspauduotą voką.

Lietuvos pašto ženklų komisijos narė Aušrutė Varnienė „Šilalės artojui“ sakė, kad pašto ženk­lų serija „Europa“ yra tęstinė ir leidžiama nuo 1993 m., o temą paskelbia Europos pašto operatorių asociacija „PostEurop“.

„Šiemet Lietuvos paštas išleido pašto ženklus „Europa. Nacionaliniai archeologiniai atradimai“, ant kurių pavaizduoti Medvėgalio ir Bilionių piliakalniai. Pristatant naujus pašto ženklus, toje vietovėje, su kuria jie susiję, būna specialiai šiai progai pagamintas spaudas, kuriuo tą dieną galima paženk­linti proginius vokus“, – informavo A. Varnienė.

Kiekvieno pašto ženklo tiražas – 15 tūkst. vnt., kainuoja jis 2,10 euro. 

Buvusi šilališkė, Kultūros paveldo departamento vyr. specialistė dr. Jurgita Zabielienė priminė, kad 2003-aisiais buvo išleisti proginiai vokai Laukuvai, 2012-aisiais – Baubliams (Bijo­tams), šįkart Šilalės rajonui te­ko kur kas didesnis dėmesys – pagamintas visas komplektas: vokai, spaudas, pašto ženk­lai. Tad šilališkiai išties gali didžiuotis visai Europai pristatomais Bilionių ir Medvėgalio piliakalniais.

Žydrūnė MILAŠĖ

Valdo ARLAUSKO nuotr.

Viena iš vadinamų mažųjų rajono seniūnijų – Bilioniai. Prieš tris dešimtmečius buvusio kolūkio teritorijoje suformuotas atskiras administracinis vienetas praėjusią tarybos kadenciją vos nebuvo panaikintas. Tačiau bilioniškiai įsitikinę, kad jei jų seniūnija taptų Laukuvos seniūnijos dalimi, būtų labai blogai: istorinė vietovė, svarbi piliakalniais ir ant jų degintais laužais, anot vietinių gyventojų, taptų užgesinta žvake.

Bilionių seniūnė Loreta Daukantienė seniūnijai vadovauja jau ilgiau nei du jos pirmtakai. Pirmasis seniūnas Rimantas Tverijonas pareigas ėjo nuo 1995-ųjų, kai seniūnija buvo įkurta, iki 1998-ųjų, kai jį pakeitė Zenonas Levickis. 

„Bilionių seniūnijos administ­racija visą laiką veikė buvusioje kolūkio kontoroje, pastatytoje 1967-aisiais. Žinoma, mums pradėjus dirbti, viskas buvo apleista, netinkama naudoti, o lėšų irgi neturėjome, tad teko sukąsti dantis, apsišarvoti kantrybe ir mažais žingsneliais judėti pirmyn. Iš pradžių buvo tik trys darbuotojai – seniūnas, jo pavaduotojas ir buhalteris. Netrukus supratome, jog būtinas ir žemės ūkio specialistas, nes, prasidėjus žemės nuosavybės atkūrimui, susidarydavo ilgiausios eilės, žmonės sėdėdavo iki išnaktų. Vėliau kolektyvą papildė socialinis darbuotojas, atsirado kitų specia­listų, darbininkų“, – pirmuosius Bilionių seniūnijos kūrimosi žingsnius prisimena dešimt metų jai vadovavęs Z. Levickis.

Iki tol jis dirbo veterinarijos gydytoju, tad puikiai žinojo ne tik visos seniūnijos teritoriją, kelius, bet asmeniškai pažinojo ir daugumą gyventojų. Vyras prisimena, kad kai jam buvo pasiūlytos šios pareigos, svarstė neilgai, gal dvi paras: sako supratęs, jog privalo imtis atsakomybės, nes niekas kitas už savą apylinkių gyventoją seniūnijai nepavadovaus. Kai Zenonas perėmė Bilionių seniūnijos vairą, joje gyveno 550 žmonių, kaip ir visose kaimiškose vietovėse, anuomet jokių gatvių pavadinimų nebuvo. Tad būtent Z. Levickis nusprendė gatvių vardais įamžinti tai, kas jau išnykę, kas vertingiausia, ką būtina išsaugoti ateities kartoms.

„Jau įrodyta, jog Bilionių vardas raštuose minimas nuo 1554 m. Dabartinės seniūnės Loretos užsakymu, istorikas, kraštotyrininkas Vytenis Almonaitis 2014-aisiais atliko istorinį tyrimą ir įvardijo daug iki tol nežinotų faktų. Paaiškėjo, jog dabartinė Bilionių gyvenvietė kadaise buvo bajorkiemis, priklausęs Vampialaukio gyvenvietei (1385 m.). Vampialaukis neišliko, bet vienai Bilionių gatvelei yra suteiktas šis vardas“, – akcentuoja Z. Levickis.

V. Almonaičio tyrime rašoma, kad „preliminari Vampialaukio vieta – pietinė Bilionių piliakalnio papėdė. Taigi Vampialaukis buvo ne eilinis kaimas, o papilio gyvenvietė. (…) XVI–XVII a. viena šalia kitos egzistavo abi šios gyvenvietės – ir Bilioniai, ir Vampialaukis. Vėliau jis tapo Bilionių dalimi, kurie ir paveldėjo jo istoriją“.

Bilionių vardas oficialiai minimas 1554 m. gegužės 25 d. akte, kurį surašė Pajūrio ir Kar­šuvos valsčių matininkas Va­lentas Zaleskis. Čia paminėti ir kaimyninių kaimų pavadinimai – Py­kaičiai, Girvainiai, o aprašant sklypų ribas įvardijama ir Viksvė – iki šiol pro Bilionius tekantis upelis. 

„Pavadinti šio upelio vardu vieną gatvę pasiūliau aš. Kaip ir kitai gatvelei suteikti Piliakalnio pavadinimą“, – įsiterpia į pokalbį seniūnė Loreta. 

Pasak Z. Levickio, būta ir kuriozų dėl gatvių pavadinimų – tarkime, nė vienas seniūnas nesiūlė Švedkalnio gatvės, bet tokį pavadinimą sukūrė rajono valdžia. Ir tai vietiniams nė kiek nepatinka.

„Bilioniuose jokių švedų per amžius nėra buvę, o ir vietiniai niekada to kalno taip nevadino. Yra sakančių Šventkalnis, Švietkalnis ir tam galbūt yra pagrindo: kažkada lietuviai ant piliakalnių degdavo laužus, be to, jo viršūnėje buvo kapinės“, – sako Bilionių bendruomenės pirmininkė Virginija Geštautienė. 

Pašnekovai įsitikinę – būtina didžiuotis savo gimtine, o bilioniškiams – ypatingai. Jie sako, kad privalo ne tik stengtis išsaugoti senolių atminimą, bet ir tas žinias perduoti ateities kartoms. 

„Mes gyvename išties ypatingoje vietoje, tik retas apie tai susimąstome. Kai kurie netgi piktinasi, kam tie piliakalniai reikalingi, atseit geriau jų vietoje būtų dirbama žemė. Bet mes labai stengiamės, kad visuomenės požiūris pasikeistų, kad gerbtume ir vertintume protėvių atminimą, apie kurį mažai težinome. Tad dabar, kaupdami informaciją, tikimės, jog tai pravers ateityje, galbūt rasis technologijos, kurių pagalba bus galima tiksliau pasakyti, kuo ir kaip gyveno prieš mus Bi­lioniuose įsikūrusieji, o gal atsiras ir įrodymų, kad Bilioniai išties buvo garsieji Pilėnai“, – viliasi L. Daukantienė.

Seniūnės manymu, tokios mažos bendruomenės kaip Bilionių, Palentinio, Didkiemio, Tenenių, Žadeikių privalo veikti it vienas kumštis – dirbti ranka rankon, žengti koja kojon. 

„Būdami kiekvienas atskirai, skaidydamiesi ir skirstydami, kur bendruomenės, kur seniū­nijos veikla ar sritis, nieko nenuveiksime ir nieko nepasieksime. Tad mes kartu su bend­ruomene rašome projektus, ku­riame, improvizuojame. Nau­jausią kūrinį visuomenei pristatysime birželio 29 d. Bilionių sodyboje, plenero atidarymo metu“, – intriguoja V. Geštautienė ir L. Daukantienė.

Tas bilioniškių projektas – išsaugotos klojimo teatro tradicijos. Mat kažkada senojoje Straukų sodyboje yra veikęs klojimo teatras. Tiesa, jis jau buvo veiklą atnaujinęs 2003-aisiais, tąsyk vietiniai buvo pastatę Kazimiero Čip­lio-Vijūno pjesę „Bobulės susipy­ko“. Tačiau, laikui bėgant, teatro veik­la apslopo. Da­bar bandoma jį vėl prikelti, tuo labiau, jog klojimo teatro aktorių branduolys tebėra išlikęs. Apie tokią galimybę garsiau imta kalbėti pernai gruodį, kai Bilionių mėgėjų teatras ir Bilionių bendruomenė sukūrė filmuką „Kap Kaliedu laukdava mūsu senuole“. 

„Nusprendėme sukurti projektą savo žmonėms, vėliau sugalvojome viską nufilmuoti. Viskas gimė per vieną vakarą, bekalbant apie tai, kad mūsuose nebėra jokios autentikos. Per iki Kalėdų likusias dvi savaites suradome rėmėjų, pasisamdėme profesionalius videokūrėjus ir gavosi šaunus rezultatas. O labiausiai džiaugiamės, kad pavyko į šią veiklą įtraukti jaunimą. Beje, mūsų jaunimas nuo to laiko vis teiraujasi, kada dar ką nors panašaus sumanysime. Vadinasi, ir šiandienos jaunam žmogui reikia istorijos, tik dabartis reikalauja kitokių priėjimo ir pateikimo būdų“, – įsitikinusi bilioniškių kultūriniu užimtumu besirūpinanti V. Geš­tautienė.

Šiame teatre daug metų vaidinanti Z. Levickis prisimena, jog net soviet­mečiu Bilioniuose buvo teatras, tik tada teko statyti Antono Čechovo „Piršlybas“, bet rezultatas buvo puikus – bilioniškiai buvo kviečiami ir į gastroles, ir į konkursus. 

„Kažkodėl dabar, kai yra visos galimybės mokytis muzikos, meno, nebeturime nei muzikantų, nei dainininkų, o kolūkyje, pamenu, būdavo atskiri vyrų ir moterų ansambliai, „Trapkaus“ kapela, nors visi buvome savamoksliai muzikantai. Sunku pasakyti, kas tai lemia – gal žmogus visada siekia to, kas sunkiai pasiekiama. Juk anuomet mokėti groti kokiu instrumentu buvo pasididžiavimas“, – svarsto Z. Levickis.

Pasak V. Geštautienės, Lietuvai atgaunant nepriklausomybę, Bilioniai garsėjo savo šokių vakarais, į kuriuos suvažiuodavo minios iš kitų rajonų. Deja, dabartiniai Bilioniai sensta, jaunimas palieka gimtuosius namus, išvyksta gyvenimo kurti į miestus. Yra ir kelios tuščios sodybos, bet įsikurti naujakuriai neskuba, o tie, kurie tam ryžtasi, jau yra garbingesnio amžiaus, kuriems pabodo miesto šurmulys, kuriems protėvių žemė teikia ramybę ir poilsį. 

„Kai praėjusi valdžia buvo užsimojusi naikinti mažąsias seniūnijas ir jungti jas prie didesniųjų, surengė gyventojų apklausas. Bet tai sulaukė daugumos pasipriešinimo. Esu tikra, jog dabartinė valdžia tokių drastiškų veiksmų nesiims, bet kas bus toliau, niekas nežino. O kol esame, nusprendėme nuveikti bent keletą mažų darbų“, – sako seniūnė Loreta.

Ji prisimena tą laiką, kai nusprendė mesti bio­logijos mokytojos darbą ir sutiko tapti seniūne – tąsyk aplink seniūnijos pastatą plytėjo ūkininko ganyklos, šalia ganėsi karvės, mėtėsi girdyklos ir t.t. Būtent toks vaizdelis pasitikdavo kiekvieną į Bilionius užsukusį, tad seniūnė nusprendė viską pakeisti. Kreipėsi į anuometinę rajono valdžią ir įtikino, jog savivaldybė turi nupirkti to ūkininko žemę. L. Daukantienės sumanymas pavyko, o dabar atvykstančiuosius pasitinka įspūdingas parkas su plenero kūrėjų darbais, puoselėjama augmenija ir akmenimis, ant kurių iškalti Bilionių seniūnijos kaimų pavadinimai: Baravykai, Baubliai, Gulbės, Plunksnės, Aukštagirė, Bilioniai, Padvarninkai, Stoniai. 

„Aukštagirės slidinėjimo trasos yra puikus orientyras ir ideali reklama Bilioniams. Tad mūsų gyventojams reikėtų išmokti tuo naudotis, gal net prasimanyti lėšų – juk mes patys, kur bekeliautume, stengiamės atminimui parsivežti bent kokį simbolį. O turistų čia išties daug sulaukiame, būna dienų, kai mašinos juda nenutrūkstamu srautu. Kelias Aukštagirės apžvalgos bokšto link irgi judrus, vietiniams net nebeliko kur išeiti pasivaikščioti. Dėl to mūsų žmonės ir bamba, ir piktinasi turistų gausa, kai kam nepatinka ir menininkų plenero savaitė – esą ir vėl renginys ne vietiniams. Bet aš visada sakau: pradėkime žvelgti plačiau – turistai, dailininkai, kūrėjai, jų darbai, liekantys Bilioniuose, garsina mūsų kraštą, skleidžia apie mus gerą žinią, o pasilinksminti galime nuvykti ir į Bijotus ar Laukuvą, į Šilalę – koncertų, festivalių rajone netrūksta. 

Bet reikia bilioniškius ir pagirti – čia kiekvienas stengiasi gyventi gražiau, puoselėja sodybas, o geras pavyzdys užkrečia ir kitus. Ir tai jau yra žingsnis į gražesnį savo kraštą“, – sako L. Daukantienė.

Prakalbusi apie seniūnijos teritorijų gražinimą, seniūnė dar kartą prabyla apie Bilionių piliakalnio prieigas ir ten tyvuliuojantį tvenkinį. Pasirodo, jo viduryje yra sala, kurią nuo seno pamėgo paukščiai. Bet prieš daug metų buvo užsimota tą paukščių buveinę išnaikinti kartu su sala. Laimei, sumanymas žlugo, mat, bandant iškasti salą, dirbusi įmonė paskandino kelis savo traktorius... 

„Dėl to ir sala, ir paukščių buveinė išliko, o man norėtųsi šią teritoriją padaryti jaukesne, patrauklesne, lengviau prieinama ir lankoma. Tad vienas iš dabartinių planų – įrengti lieptą. Taip pat turime svajone, kad prie garsiojo piliakalnio galėtų atsirasti bent mažytis muziejus su radinių ekspozicija. Bet čia jau ne seniūnijos ir net ne savivaldybės objektas, tad iniciatyvos turėtų imtis kultūros paveldo prižiūrėtojai“, – svarsto Bilionių seniūnijos seniūnė.

L. Daukantienės įsitikinimu, didžiausia dabartinės visuomenės blogybė – abejingumas. Ji jau įsitikino, kad, norint kažką naudingo nuveikti, tenka remtis į vyresniąją kartą. Tuo tarpu jaunesniems dabar traukia domėtis ir grožėtis tik tuo, kas toliau nuo namų, pamirštant savo krašto istoriją. Tačiau seniūnė ir jos komanda nepasiduoda – vėl kurs filmą, naudosis šiuolaikinėmis technologijomis, kad kuo platesnis ratas žiūrovų galėtų pamatyti, koks nepaprastas, ypatingas ir prasmingas Bilionių seniūnijos žmonių gyvenimas buvo, yra ir tikėkimės bus.

„Kaip ir Z. Levickio laikais, šiuo metu seniūnijoje dirba tik seniūnė, valytoja ir vairuotojas. Tad, kaip sako mano pirmtakas, jeigu ateitų laikas, kai būtų nuspręsta panaikinti seniūniją, būtų labai blogai – Bilionių žvakė užgestų“, – įsitikinusi seniūnė L. Daukantienė.

Žydrūnė MILAŠĖ

AUTORĖS nuotr.

Šią savaitę Lietuvos miestai ir miesteliai kviečia į šventes, skirtas pagerbti brangiausius mūsų gyvenimo žmones – mamas bei močiutes. Nuo jautrių koncertų ir spektaklių iki sakralinės muzikos valandų – kiekvienas galės rasti širdžiai mielą būdą praleisti laiką su mama ir taip jai išreikšti dėkin­gumą. 

Gegužės 2 d., 18 val., Tauragės kultūros rūmuose bus rodomas Naisių vasaros teatro spektaklis „Šventojo Antano stebuklas“. Jame nagrinėjamos ti­kėjimo stebuklais, materializmo ir dvasinio pasaulio susidūrimo temos, spektaklis kelia klausimus apie tikėjimo galią ir gebėjimą patikėti stebuklais šiuolaikiniame pasaulyje. Įėjimas su nemokamais kvietimais, juos galima atsiimti kasoje.

Šilalėje Motinos diena taip pat bus paminėta renginiais. Gegužės 1 d., 15 val. restorane „Jūra“ (Pajūryje) vyks koncertas „Tau, mieloji mama“, gegu­žės 4 d., 12 val., po Mišių Šilalės šv. Pran­ciškaus Asyžiečio bažnyčioje skambės sak­ralinės muzikos valanda „Būsimoms, esamoms, išėjusioms“, tą pačią dieną (gegužės 4 d.), po 12.30 val. Mišių Motinos dienos minėjimas vyks Upynoje. Sekmadienį, 10 val., pasimelsti už mamas, kartu su jomis pasiklausyti koncerto kviečiama į Kvėdarnos švč. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo bažnyčią.

Šiauliuose prasideda tradicinis koncertų ciklas „Saulės vasaros koncertai 2025“, visą vasarą miesto erdvėse skambės įvairi muzika – nuo klasikos iki džiazo, pasirodys profesionalūs kolektyvai, jaunieji atlikėjai. Pirmasis renginys – „Tango N“ – vyks gegužės 3 d., 18 val., koncertų salėje „Saulė“, jame dalyvaus Kauno fortepijoninis trio Lina Krėpštaitė, Indrė Andruškevičiūtė, Asta Krištaponienė.

Klaipėda kviečia į griausmingai sugrįžtantį festivalį „Silkė 2025“! Gegužės 2–4 d. gyventojai ir svečiai galės pasinerti į nepakartojamą šurmulį, kupiną muzikos, kultūros, skonių ir, žinoma, silkės! Planuojama siekti rekordo su įspūdingu silkės tortu, visas tris dienas bus galima ragauti pačiais netikėčiausiais būdais pagamintos silkės, dalyvauti edukacinėse degustacijose ir sužinoti, koks gi tas legendinis Silkės kelias, vingiuojantis per Klaipėdą. Taip pat lauks žuvies turgus ir gurmaniški atradimai Šiauriniame rage, spalvinga mugė nuo Šiaurinio rago iki kruizinių laivų terminalo, įspūdingi koncertai. 

Praėjusios savaitės irgi buvo aktyvios – štai Šilalės kultūros centro kapela „Šilojus” (vadovas Aivaras Šimkus) dalyvavo Rietave vykusioje XXXIV Žemaitijos regiono liaudiškos muzikos kapelų šventėje ,,Jurginės‘‘, Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centre nuskambėjo vaikų ir moksleivių liaudiškų šokių konkurso – festivalio „Aguonėlė“ regioninis turas, kuriame Šilalės kultūros centro merginų liaudiškų šokių grupė ,,Raizgė‘‘ (vad. Laima Andrejauskienė) pelnė pirmąją vietą ir galimybę dalyvauti respublikiniame konkurso ture, o Klaipėdoje vykusiame Lietuvos vaikų ir jaunimo chorų konkurse „Mes – Lietuvos vaikai“ Šilalės kultūros centro jaunimo mišrus choras „Cantando” (vad. Sandra Rimkutė-Jankuvienė) pelnė II laipsnio diplomą.

Kotryna PETRAITYTĖ

Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra informuoja, kad nuo gegužės 2 d. Individua­lios pagalbos poreikio klausimynas bus pildomas tik gyvai, atvykus į Agentūros teritorinį sky­rių. Manoma, jog tokia tvarka padės geriau įvertinti asmens poreikius bei užtikrinti tiks­les­nį verti­nimą. Tiesa, tam tikrais atvejais bus galima klau­simyną užpildyti ir nuotoliniu bū­du.

Urtė ALKSNINYTĖ

Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros vyresnioji patarėja komunikacijai

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 32

Balandžio 26-ąją Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) scenoje įvyko ypatinga dviejų dalių šiuolaikinės choreografijos programos „Hommage à Čiurlionis“ premjera, simboliškai pradėjusi antruosius teatro gyvavimo naujame pastate metus. Šis įkvepiantis vakaras buvo skirtas šiemet minimam Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ajam jubiliejui ir Tarptautinei šokio dienai.

Į premjerą KVMT „Jūros“ salėje susirinko gausus būrys šokio mylėtojų iš įvairiausių Lietuvos kampelių. Teatro salę pripildė ypatinga laukimo nuotaika, o pasirodymams pasibaigus, kūrėjai ir atlikėjai buvo apdovanoti audringomis ovacijomis, šūksniais „bravo“ ir nesibaigiančiais aplodismentais.

Vakaro pirmąją dalį atvėrė choreografės Editos Stundytės ir kompozitoriaus Arvydo Malcio vienaveiksmis šokio spektaklis „PraRegėjimai“, diriguojamas KVMT vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio. Įkvėptas M. K. Čiurlionio gyvenimo ir kūrybos, spektaklis kūrė abstraktų, belaikėje erdvėje tarp sapno ir realybės klaidžiojantį Menininko paveikslą – nuoširdžiai pašaukimui atsidavusios asmenybės portretą. Kūrybinėse vizijose ir košmaruose, šviesos blyksniuose ir skausmingose išgyvenimų atodangose menininkas ieškojo būdo prabilti į pasaulį, net ir jausdadamas, kad jo kūriniai dažnai lieka nesuprasti. Spektaklis jautriai palietė amžiną menininko pašaukimo ir vidinės šviesos temą, kurią liudija paties Čiurlionio žodžiai: „reikia turėti šviesą su savimi, iš savęs, kad šviestum tamsybėse visiems ant kelio stovintiems, kad jie, išvydę, patys rastų šviesos savyje ir eitų [savo] keliu….“. Spektaklio scenografiją ir kostiumus kūrė Jurgita Jankutė, vaizdo projekcijas – Marius Vilčinskas, šviesų dizainą – Edvardas Osinskis. Jų bendra kūryba padėjo sukurti išskirtinę, sapnišką spektaklio atmosferą.

Antrojoje vakaro dalyje KVMT baleto trupės šokėjai Romanas Semenenko ir Daria Verovka (Ukraina), Elly Bruno ir Aurora Ruvoletto (Italija), Bernat Blay Bosch (Ispanija) ir Mantas Ūsas (Lietuva) pristatė šešias autorines šokio miniatiūras, įkvėptas M. K. Čiurlionio paveikslų. Savo kompozicijas šokėjai-choreografai plėtojo glaudžiai bendradarbiaudami su muzikos kūrėjais Yana Shliabanska (Ukraina), Dylanu Iuliano (Italija), Kristijonu Lučinsku, Donatu Bielkausku, Jonu Raudonium ir Andriumi Stakele (Lietuva).

Miniatiūrose „Gyvybės kurjeris“, „Pasaka II“, „Paskutinis šviesos blyksnis“, „Neregimųjų aidai“, „Minčių peizažai“ ir „Vidujinis žvilgsnis“ individualios kūrėjų interpretacijos subtiliai pynėsi su čiurlioniškų simbolių ir nuotaikų pajautomis. Šokėjai patys kūrė choreografiją, rinkosi kostiumus, bendradarbiavo su kompozitoriais ir šokio kalba interpretavo Čiurlionio kūrybos pasaulį.

Šis kūrybinis procesas daugeliui menininkų, atvykusių iš kitų šalių, tapo pirmąja artima pažintimi su lietuvių profesionalaus meno pradininko kūryba, kvietusia įminti paveiksluose slypinčias paslaptis, simbolines prasmes bei perteikti jas šokio kalba. Daugeliui tai buvo ne tik nauja meninė patirtis, bet ir pirmoji kūrybinė pastanga pažinti lietuvių kultūros savastį.

Programa „Hommage à Čiurlionis“ yra įtraukta į M. K. Čiurlioniui skirtą LR Vyriausybės kuruojamą renginių programą. 2025-aisiais KVMT žiūrovų laukia ne tik M. K. Čiurlionio simfoninės muzikos koncertai, specializuota styginių kvarteto edukacija, bet ir įtraukus tarpdisciplininis projektas „Misterija Rex“ Klaipėdos skulptūrų parke bei kiti renginiai.

Tie, kurie nespėjo aplankyti premjeros, šį sezoną dar turės galimybę išvysti spektaklį gegužės 31 dieną Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre.

KVMT inform.

Antros Šv. Velykų dienos rytą, spė­jęs paskutinį kartą palaiminti į Vatikaną susirinkusius tikinčiuosius ir pali­kęs trumpą testamentą, kuriame nuosekliai tęsė kovą su prabanga, po­piežius Pranciškus baigė šią že­miš­ką kelionę. Kuo išskirtinė ji buvo? Prabanga į popiežiaus ins­tituciją įsimetė monarchijų kles­tėjimo laikotarpiu, kai ji esą tu­rė­jo pabrėžti šv. Petro įpėdinio išskir­tinumą. Tačiau popiežius Pran­ciš­kus visada akcentavo, jog po­piežius tėra vienas iš tikinčiųjų bend­ruomenės narių. Pir­mą kartą pri­sistatydamas tikintie­siems, pirmiau­siai jis paprašė visų pasimelsti už jį, kad galėtų deramai įgyvendinti labai atsakingą misiją...

Maždaug po poros savaičių prasidės daug smalsumo keliančių naujo popiežiaus rinkimų, kurie vadinami konk­lava (tiesioginis vertimas – su užraktu), procedūra. Toks pavadinimas kilo dėl to, kad naująjį popiežių renkantys kardinolai būtų atriboti nuo išorės įtakų ir kad greičiau pasiektų sutarimą, todėl renkasi už užrakintų durų. Šiandien net sunku patikėti, bet Bažnyčios istorijoje nereti atvejai, kai galingi Europos monarchai tiesiog šeimininkavo rinkimuose ir iš esmės paskirdavo sau palankų popiežių. Kitas kraštutinumas – niekaip nesibaigiantys rinkimai, kurie kartais užsitęsdavo net ne savaites ar mėnesius, bet visus metus. Todėl, siekiant lengviau atrasti sutarimą, XI a. buvo įvesta taisyk­lė, kad pakanka, jog už naują popiežių balsuotų 2/3 rinkikų. Taip pat rinkikų kompromisas buvo skatinamas, ribojant jiems maistą, jei konk­lava užsitęsdavo...

Nors teoriškai popiežiumi gali būti išrinktas bet kuris krikštytas vyras, net ir pasaulietis, niekam nekyla abejonių, kad rinkikai kardinolai rinksis vieną iš konklavos dalyvių. Svariausia priežastis – balsuojama už tą, kurį gerai pažįsta. Bet reikia pripažinti ir tai, jog popiežius nėra vien dvasinis lyderis, jis dar turi gerai susigaudyti ir sudėtingose institucinės Bažnyčios realijose.

Kardinolo titulą paprastai (bet nebūtinai) vyskupui suteikia popiežius. Kardinolai neturi kadencijų ir išlaiko šį titulą iki gyvenimo pabaigos. Tiesa, nors šiandien turime apie pustrečio šimto kardinolų, tarp jų tik trys lietuviai – Audrys Juozas Bačkis, Sigitas Tamkevičius ir Rolandas Makrickas. Konklavoje dalyvaus tik pastarasis. Priežastis paprasta – kardinolas, sulaukęs 80-ies, yra išbraukiamas iš rinkikų sąrašo. Tai reiškia, kad naująjį popiežių rinks 140 kardinolų (skaičius yra apytikslis, nes jis bus patikslintas po popiežiaus laidotuvių).

Popiežiui nėra jokio amžiaus, tautybės, rasės cenzo. Jei beveik per visą Bažnyčios istoriją konklavoje dominuodavo italai ar bent jau europiečiai, tai būsimi rinkimai bus unikalūs tuo, jog nemenką įtaką juose turės ir Azijos, Afrikos, Amerikos atstovai. 

Primenu, kad būtent popiežius Pranciškus buvo pirmasis šv. Petro įpėdinis iš Pietų Amerikos. Tiesa, pripažįstama, kad tai buvo ir viena iš priežasčių, kodėl jis susidūrė su gana dideliu kultūriniu bei intelektualiniu pasipriešinimu. Nors Pranciškus pelnė labai daug pagarbos dėl savo paprastumo ir rūpesčio vargstančiaisiais, jis ne visada buvo suprastas, kai rėmėsi jo gimtoje Argentinoje populiaria išsilaisvinimo teologija, kurią europiečiai priima kaip pernelyg kairuolišką. Todėl daugiau galimybių, kad kitas popiežius greičiausiai bus europietis. Be to, prog­nozuojama, kad turėtume tikėtis jaunesnio popiežiaus, nes Pranciškui daug problemų kėlė tiek jo solidus amžius, tiek sveikatos bėdos.

Tačiau nepamirškime ir nerašytos taisyklės, kuri pasitvirtina daugumoje konklavų – tas, kuris į ją žengia kaip favoritas, retai tampa popiežiumi. Išimtimi galima vadinti nebent Benedikto XVI išrinkimą. Kodėl? Nes konklavoje, jei nepavyksta sutarti labai greitai, pradedama ieškoti kompromisinės figūros. Ir nebūtinai ryškiausios – svarbiau tokios, kuri gali susikalbėti su konkuruojančiomis kardinolų grupėmis.

Ar tokia figūra gali būti kardinolas R. Makrickas? Kol kas jis nėra minimas labiausiai tikėtinų kandidatų sąrašuose, tačiau yra santykinai jaunas (jam 53 metai), puikiai pažįsta Vatikano gyvenimą, taip pat jį labai vertino popiežius Pranciškus, netgi pavedęs rūpintis jo laidotuvėmis.

Pati konklava vis dar apgaubta mitais, o vaizduotę labiausiai kaitina tai, jog griežtos taisyklės reikalauja, kad viskas, kas joje vyksta, liktų slėpiniu. Rinkikai prisiekia nepasakoti detalių, diskusijų turinio, mes tik galime žinoti, kelintoje sesijoje yra sutariama dėl naujo popiežiaus. Tada iš Siksto koplyčios pasirodo balti dūmai. Yra nustatyti rinkimų sesijų laikai ir po kiekvienos iš jų balsavimo biuleteniai sudeginami. Jei popiežius neišrenkamas, įmaišoma specialių chemikalų, tada iš kamino ir pakyla tamsūs dūmai.

Išlaikyti slaptumą dabartinių technologijų laikais yra labai sudėtingas uždavinys. Ir šįkart bus smalsių žurnalistų, kurie bandys ieškoti būdų, kaip gauti slaptą informaciją. Beje, kalbant apie informaciją – svarbu yra tai, kokį vardą pasirenka naujas popiežius. Tiems, kas įdėmiau domisi Bažnyčios reikalais, tai yra informacija apie tai, su kokiais prioritetais pradedamas pontifikatas. Pavyzdžiui, Pranciškaus vardas buvo pasirinktas pirmą kartą, jis reiškė popiežiaus norą, kad Bažnyčia nusigręžtų nuo prabangos ir galios siekio. Jono vardas susijęs su dėmesiu sielovadinei veik­lai, Pijaus vardą paprastai renkasi tie, kurie akcentuoja tikėjimo stiprinimą ir doktrinos puoselėjimą, Paulius labiau siejamas su misijomis, o Benediktas – su Bažnyčios vidiniu auginimu.

266-asis Romos popiežius Pranciškus buvo išrinktas pakankamai greitai. Tačiau prisiminkime, jog kardinolai turėjo daugiau laiko diskusijoms iki konklavos, nes Benedikto XVI pontifikatas baigėsi atsistatydinimu.

Tikėtina, kad po popiežiaus Pranciškaus laidotu­vių prasidėsiančios diskusijos, renkant jo įpėdinį, bus intensyvios. Kaip pabrėžė popiežius Pranciškus, Bažnyčia privalo ieškoti kiekvieno žmogaus ir bū­ti gailestingumo, o ne pasmerkimo ar sumenkinimo versme. Tuo pat metu Bažnyčia privalo įsijungti į svarbiausių žmonijos iššūkių, tokių kaip klimato kaita, karai, ryški turto nelygybė sprendimą. Be to, vis didesne prob­lema tampa smurtas, kuris grindžiamas esą krikščioniškų vertybių gynimu. Galima dar pridėti ir tai, jog ir pačioje Bažnyčioje yra susiformavusios tarpusavyje susipriešinusios grupės, o sinodiškumo (kalbėjimosi, vienas kito priėmimo) kelionė dar tik prasideda...

Kol kas visos detalės dėl tikslios konklavos datos nėra sudėliotos, neaišku, kuriam teologui bus patikėta įvadinė paskaita, kuri neretai padeda įrėminti diskusijas. Tačiau esu tas katalikas, kuris nepraranda tikėjimo, jog konklavoje ne tik kovoja skirtingos grupės bei interesai, bet ir veikia Šventoji Dvasia, kuri padeda popiežiumi pasirinkti būtent tą, kurio šiuo metu mūsų Bažnyčiai reikia labiausiai. Kita vertus, svarbu nepamiršti, kad kiekvieno iš mūsų santykis su Dievu priklauso ne nuo vietos klebono, vyskupo ar net popiežiaus – jie yra tik Dievo siųsti pagalbininkai, nebūtinai patogūs, žavūs ar visiems įtinkantys. Viskas priklauso nuo to, ar mes leidžiame Dievui įaugti į mūsų gyvenimus, ar patys stengiamės sekti paskui Kristų, o ne tik piktinamės, kad visi kiti galėtų pasistengti labiau...

Andrius NAVICKAS,

filosofas, rašytojas

Iki gegužės 30 d. priimamos paraiškos paramai pagal­ Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (Strateginis planas) intervencinę priemonę „Trumpos tiekimo grandinės“ (2025 m. I).

Vaikams maitinti – švieži produktai

„Kai atsirado galimybė gauti paramą ikimokyklinio amžiaus vaikams maitinti ekologišku maistu, pagrindinius produktus ir perkame tiesiai iš gamintojų. Taigi daugiau kaip penkerius metus mūsų vaikai gauna įvairų, šviežią, o svarbiausia – kokybišką maistą. Iniciatyvą pirkti produktus iš savo rajono ūkininkų labai palaikė ir mūsų rajono­ savivaldybės merė Ausma Miš­­kinienė, akcentuodama ga­­limybę užsitikrinti šviežių­ maisto produktų tiekimą be­ tarpininkų, be jų keliavimo po sandėlius ir parduotuves.­ Tačiau tada rajone nebuvo­ daug ūkių, galinčių tiesiai mū­sų įstaigai tiekti maisto produktus. Mes pradėjome bendradarbiauti su žemės ūkio kooperatyvu „Nemuno slė­nio­ pavel­das“. Iš jų perkame­ pagrindi­nę produkciją: na­cionaliniu kokybės produkto (NKP) ženklu paženklintą vištieną  ir kiaušinius bei ekologišką kalakutieną“, – patirtimi dalijasi Lazdijų ra­jono­ Seiri­jų Antano Žmui­dzin­avi­čiaus gim­nazijos direktorė Zi­ta Ščer­­bet­kienė.

Mokyklos vadovė pabrėžia,­ kad būtų gerai, jei tiesiai iš ūki­ninkų būtų galima nusipirkti šviežių daržovių, bulvių, bet įstaigai perkant nedi­delius kiekius, ūkininkams prireikia papildomų resursų šiai veiklai reikalingiems dokumentams tvarkyti.

Paskata ūkininkams

„Kai darželiai pradėjo naudotis parama vaikams maitinti ekologišku maistu, tada laikėme dedekles vištas ir nutarėme įsitraukti į šią veiklą. Mūsų kooperatyvo kiaušinių kokybė buvo įvertinta NKP ženk­lu. Taigi pirmiausia švietimo įstaigoms pradėjome tiekti kiaušinius. Paskui pamatėme, kad yra vištienos poreikis. Vienas mūsų kooperatyvo narys augina vištas, kitas turi įsirengęs europinio lygio skerdyk­lą, ku­rioje jas paskerdžia. Pas šį ūkininką ir laikome užšaldytą skerdieną. Kadangi turi­me geras sąlygas, darželiams­ ga­lime tiekti NKP produkciją. Paukštieną tiekiame Lazdijų rajono ir Druskininkų savival­dybių ikimokyklinio ugdymo­ įstaigoms. Šiek tiek tiekiame­ Šiaulių ir Tauragės švietimo įs­taigoms bei vienam Kau­no­ darželiui. Taip pat tiekiame­ ir ekologišką kalakutieną. Pro­dukcijos pardavimas tiesiai vartotojui labai naudingas ūkininkams, nes jie gali susiplanuoti, kiek produkcijos reikia užauginti. Be abejo, kooperatyvui­ lengviau tiesiogiai vartotojui­ tiekti produkciją negu pavieniam ūkininkui“, – mintimis dalijasi žemės ūkio kooperatyvo „Nemuno slėnio tradicijos“­ narė Greta Labalaukienė. Jos manymu, finansinė parama trumpų maisto tiekimo grandinių plėtrai paskatins į šią veiklą įsitraukti ir daugiau ūkininkų.Juolab, kad vis daugiau Lietuvos gyventojų mieliau renkasi vietinę šviežią ir kokybišką produkciją, kurioje išsaugota didžioji dalis maistinių medžiagų ir skonio. Vietiniai ūkininkai dažniau naudoja tradicinius ūkininkavimo metodus ir vengia cheminių priedų, todėl jų produktai būna natūralesni ir sveikatai palankesni. Trumpos maisto tiekimo grandinės suteikia galimybę atrasti unikalius, sezoninius produktus, kurių gali ir nebūti dideliuose prekybos centruose.

Parama trumpų grandinių plėtrai

Įvertinant maisto produktų tiekimo tiesiai vartotojui naudą, trumpoms maisto tiekimo grandinėms  ypatingas dėmesys skiriamas ir Strateginiame plane. Jame numatytai intervencinei priemonei „Trumpos tiekimo grandinės“ įgyvendinti skirta 10 mln. Eur paramos.

Iki gegužės 30 d. besitę­siančiam kvietimui numatyta­ 5 128 913 Eur. 

Paramos lėšos gali būti naudojamos naujos arba jau veikiančios trumpos tiekimo grandinės naujai veiklai ir (ar) plėt­rai (pavyzdžiui, asortimento ir galimų pirkėjų ratui plėsti, naujų pardavimo kanalų paieškai, taip pat skatinant taikyti daugiau produktų apdorojimo, perdirbimo ir re­a­lizavimo būdų), apimančiai di­desnę žemės ūkio ir maisto produktų asortimento pasiūlą, skatinančiai tiesioginio žemės ūkio ir maisto produktų pardavimą vietinėje rinkoje ir maisto produktų realizavimo tinklų (logistikos centrų) kūrimą. 

Trumpos tiekimo grandinės pagal šią intervencinę priemonę gali būti kuriamos ir (ar) plėtojamos pagal tris modelius:

• tiesioginis žemės ūkio ir maisto produktų pardavimų skatinimas (1 paramos modelis);

• žemės ūkio ir maisto produktų pardavimų skatinimas, orientuotas į didesnės apimties realizavimą vietos lygmeniu (2 paramos modelis);

• žemės ūkio ir maisto produktų realizavimo tinklų (logistikos centrų) kūrimas (3 paramos modelis).

Galimi pareiškėjai

Paraiškas paramai gauti gali teikti tiek fiziniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir (arba) perdirbimu, tiek privatūs juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio ir (ar) maisto produktų gamybos, ir (ar) perdirbimo, ir (ar) rinkodaros, ir (ar) maisto produktų realizavimo (prekybos jais) veikla, kurie atitinka labai mažai, mažai ir vidutinei įmonei keliamus reikalavimus, nurodytus Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme. 

Trumpos tiekimo grandinės projektas turi būti įgyvendinamas kartu su projekto partneriu (-iais). Projekto partneriais laikomi visi trumpos grandinės projekto dalyviai, tarp jų ir tarpininkas, kuriuo gali būti ir viešieji juridiniai asmenys, t. y. asociacijos, kaimo bendruomenės, VVG  ar kt. pelno nesiekiančios organizacijos, kurios jau turi projektų administravimo patirties, o jų įsitraukimas palengvina ūkininkams trumpos tiekimo grandinės projekto inicijavimo, koordinavimo ir vystymo procesus.

Paramos dydis ir intensyvumas

• pagal 1 paramos mo­delį didžiausia para­mos suma vienam projektui negali vir­šyti­ 150 000 Eur;

• pagal 2 paramos modelį didžiausia paramos suma vienam projektui negali viršyti 250 000 Eur;

• pagal 3 paramos modelį:

• 700 000 Eur be PVM, naudojant esamos logistikos infrastruktūrą ilgalaikės nuomos, panaudos ar paslaugų sutarčių pagrindu; vienam projekto grandinės dalyviui gali būti suteikiama iki 200000 Eur su­ma;

• 1500 000 Eur be PVM, vykdant statinio (-ių) statybą, statinio (-ių) rekonstravimą, statinio (-ių) kapitalinį remontą; vienam projekto grandinės dalyviui gali būti suteikiama iki 500 000 Eur suma.

Verslo plano išlaidoms pagal 1 ir 2 paramos modelius paramos intensyvumas yra 60 proc. 100 proc. paramos intensyvumas, nustatytas pro­jekto bend­rosioms, einamosioms bend­radarbiavimo, einamosioms projekto įgyvendinimo ir skatinamosios veik­los, susijusios su trumpos tiekimo grandinės plėtra, išlaidoms.

Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos projekto „Mokyklos – Europos Parlamento ambasadorės“ (MEPA) jaunesnieji ambasadoriai lankėsi Europos Parlamente Strasbūre (Prancūzijoje).

Mokiniai iš visų Europos Sąjungos ša­lių dalyvavo tarptautiniame „Euro­scola“ renginyje, ku­ris prasidėjo Euro­pos Parlamento pir­mininkės Roberta Metsola sveikinimu. Vėliau vy­ko debatai, interaktyvios veik­los ir Parlamento darbo simuliacija, jos metu netgi buvo galima balsuoti. Jaunuoliai susipažino su europarlamentarų darbu, mokėsi priimti sprendimus bei dalyvauti debatuose kaip tikri politikai. Jaunieji MEPA nariai galėjo viešai užduoti arba rašyti per platformą „Slido“ įvairias temas apimančius klausimus Europos Parlamento viceprezidentui Victor Negrescu, taip pat vyko interviu su aplinkos politikos analitiku Camille Siefridt apie tikslą pasiekti nulinę taršą pasaulyje. 

Šitoks renginys buvo puiki proga lavinti ne tik politinius įgūdžius, bet ir bendradarbiauti bei diskutuoti su mokiniais iš kitų pasaulio šalių, tokiu būdu plečiant ir tobulinant anglų kalbos žinias. Tai neįkainojama patirtis bei nepamirštami įspūdžiai jauniesiems MEPA ambasadoriams!

Gedmina LIUTKUTĖ 

Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos IVg klasės mokinė

AUTORĖS nuotr.

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos ikimokyklinio ugdymo mokytojos Simona Jo­nikienė ir Sandra Vaičiulytė dalyvavo antrajame „Nord­plus Junior“ projekto „Learning gardens“ partnerių susitikime Latvijoje, Gulbenėje. Kartu su pajūriškėmis pedagogėmis šiame projekte susitinka Latvijos ikimokyklinio ugdymo įstaiga „Rūkītis“, Alytaus lop­šelis – darželis „Volungėlė“ ir Švedijos ikimokyklinio ugdymo įstaiga. Projekto tikslas – pasidalyti trijų šalių (Latvijos, Lietuvos ir Švedijos) ikimokyklinio ugdymo įstaigų pa­tir­timi bei metodika, aptarti, kaip kasdienėje veikloje lauko erdvėse vaikams suteikti sen­sorinę bei patyriminę mokymosi patirtį.

Įgytos žinios neabejotinai padeda pedagogams tobulinti ug­­dymo procesą bei kurti vaikams palankią aplinką, o šio vizito metu mokytojos aplankė tarptautinę ikimokyklinio ugdymo įstaigą „Rū­kītis“, susipažino su jos vidaus ir lauko erdvėmis, stebėjo ugdomąsias veiklas, analizavo taikomas priemones, metodus bei ugdymo programas. Kartu su kitomis ikimokyklinio ugdymo mokytojomis buvo suplanuoti tolimesni projekto rezultatų įgyvendinimo žingsniai.

Vizito metu mokytojos dalijosi gerąja darbo patirtimi, įžvalgomis bei idėjomis. Šis susitikimas įkvėpė naujų minčių, kaip tobulinti savo įstaigos vidaus ir lauko aplinkas bei dar veiksmingiau jas pritaikyti patyriminių veiklų vykdymui. Dalyviai diskutavo apie lauko erd­vių kūrimo privalumus ir kylančius iššūkius Latvijoje. 

Mokytojos taip pat tyrinėjo ir šios šalies kultūrą bei gamtą – aplankė istorinius Stamerienos rūmus, Gulbenės miestą. 

Po kelionės ikimokyklinio ugdymo mokytojos Simona ir Sandra pasidalijo išvykos įspūdžiais su gimnazijos administracija, kolegėmis bei savo ugdytiniais, pristatė Latvijos darželio „Rūkītis“ erdves ir papasakojo apie aplankytas vietas. Norėdamos įtraukti vaikus į kūrybinį procesą, mokytojos pakvietė mažuosius pagalvoti, ko jie norėtų savo darželio lauko erdvėse. Buvo smagu matyti, kaip aktyviai ir kūrybiškai vaikai įsitraukė į diskusiją – jie pasiūlė įrengti lauko klasę, virtuvėlę bei piešimo zoną.

Tarptautinis projektas „Learning Gardens“ (Nr. NPJR-2024/10024) finansuojamas „Nordplus Junior” programos lėšomis.

Simona JONIKIENĖ

Sandra VAIČIULYTĖ, 

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos ikimokyklinio ugdymo mokytojos

AUTORIŲ nuotr.