Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT), kaip ir visa Lietuva, 2025-aisiais minės vieną reikšmingiausių šalies nacionalinei kultūrai sukakčių – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo 150-ąsias metines. Išplėstinis KVMT projektas „Hommage à Čiurlionis“, kuriuo siekiama atskleisti įvairialypę žinomo dailininko ir kompozitoriaus kūrybą, apims daugybę renginių, vyksiančių visus metus.

Projekto pradžia numatyta sausio 15-ąją – Klaipėdos istorijai svarbią dieną, kurią KVMT tradiciškai pažymi simfoninės muzikos koncertu. Šiais metais klausytojai kviečiami į KVMT salėje „Jūra“ rengiamą koncertą „Sudėsiu savo simfoniją iš miško ošimo“. Jo programoje skambės M. K. Čiurlionio simfoninė poema „Miške“, penkių klaipėdiečių kompozitorių Variacijos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio preliudo fortepijonui op. 7 Nr. 4 tema ir Ludwigo van Beethoveno Šeštoji („Pastoralinė“) simfonija.

Koncerte skambėsiančius kūrinius atliks Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, diriguojamas vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio. Maestro pasakoja apie ypatingą progą prisiminti ir naujai atrasti nacionalinę kūrybą per M. K. Čiurlionio muziką, sujungiančią praeitį ir dabartį.

– Kaip koncerto programa atspindės M. K. Čiurlionio kūrybinį palikimą?

– Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – įvairiapusė asmenybė, muzikas, kompozitorius ir dailininkas. Jo muzikoje įkūnyti vaizdai, o paveiksluose – muzikos garsai. Tame ir slypi jo genialumas.

Čiurlionio simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“ – kiekvienam lietuviui veikiausiai dar nuo mokyklos suolo pažįstami kūriniai, nes tai mūsų nacionalinis pasididžiavimas. Džiugu, kad koncertą „Sudėsiu savo simfoniją iš miško ošimo“ pradės būtent simfoninė poema „Miške“. Taip pat bus atlikta kolektyvinė dedikacija Čiurlioniui – prieš 30 metų penkių klaipėdiečių kompozitorių sukurtos Variacijos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio preliudo fortepijonui op. 7 Nr. 4 tema. Jas tuometinio KVMT vadovo ir vyriausiojo dirigento Stanislavo Domarko prašymu sukūrė Jonas Domarkas, Antanas Budriūnas, Loreta Narvilaitė, Remigijus Šileika ir Alvidas Remesa. Šio kūrinio premjerą KVMT simfoninis orkestras diriguojant S. Domarkui atliko lygiai prieš trisdešimt metų LMTA Klaipėdos fakulteto Koncertų salėje, 1995-aisiais minint M. K. Čiurlionio 120-ąsias gimimo metines. Manau, publikai bus labai įdomu išgirsti šį kūrinį: vieniems pažinti jį pirmą kartą, o kitiems – naujai suskambėjusį po trijų dešimtmečių pertraukos.

Antroje koncerto dalyje publika išgirs orkestro atliekamą Ludwigo van Beethoveno Šeštąją simfoniją, kurią pats kompozitorius pavadino „Pastoraline“. Ji puikiai dera prie koncerto temos, apdainuojančios gamtos grožį.

– Ar Jums teko anksčiau girdėti M. K. Čiurlioniui skirtas klaipėdiečių kompozitorių Variacijas?

– Neteko. Ruošiuosi, studijuoju partitūras, o visą atlikimą išgirsiu griežiant orkestrui kartu su publika. Nenoriu vadovautis pirminiu įspūdžiu.

– Kuo ypatinga M. K. Čiurlionio kūrinių interpretacija? Kuo ji gali patraukti šiuolaikinius klausytojus?

Tiek dirigentas, tiek orkestras turi būti pasiruošę kaskart naujai interpretuoti kiekvieną kūrinį. Prie sudėtingesnių arba paslaptingesnių M. K. Čiurlionio kūrinių priskirčiau simfoninę poemą „Jūra“. Tuo tarpu poema „Miške“ aiškesnė, su ypač efektinga audros scena. Klausydamasis „Miške“ jautiesi lyg pats pabuvojęs miške. Kompozitoriui tikrai pavyko perteikti žmogaus gamtoje patiriamus pojūčius – tiek emocinius, tiek kone fizinius. Kviečiu visus pajusti šios muzikos galią! Po tokių koncertų žmogus grįžta namo pailsėjęs, nusiraminęs, susidėliojęs savo mintis ar galbūt praturtėjęs naujomis idėjomis – taigi tampa geresnis.

– Ką Jums reiškia galimybė diriguoti M. K. Čiurlionio kūrinius? Galbūt turite mėgstamiausią?

– Manau, kad kiekviena atlikėjų ar klausytojų karta šioje muzikoje atranda kažką naujo. Laikas keičia žmones: keičiasi aplinka, suvokimas, atlikimas, o klausytojai atranda tai, kas aktualu jiems.

Nebe pirmą kartą diriguosiu Čiurlionio „Miške“, tačiau šią muziką kaskart atrandu iš naujo. Ši tapybiška poema man kaskart sušvinta naujais potėpiais, atgarsiais, akordais. Vis atrandu kokią naują smulkmeną, kurios anksčiau nebuvau pastebėjęs. Be jos poema skambėtų visai kitaip.

Kai tik turiu laiko, mielai klausausi Čiurlionio preliudų fortepijonui įrašų. Vis dėlto, kai tik pasitaiko galimybė, visuomet renkuosi gyvą atlikimą. Įrašai – vertybė, tačiau kiekvienas naujas, gyvas kūrinio atlikimas turi nepakartojamumo momentą, kurio daugiau nebeišgirsi, jei jis nebus įrašytas. Vienas dažniausiai įrašomų ir atliekamų Čiurlionio preliudų – paprastutis kūrinėlis, svyruojantis tarp dviejų tonacijų F-dur ir a-moll – tapo atspirties tašku penkiems Klaipėdoje gyvenantiems kompozitoriams, sukūrusiems savo trumpas simfonines variacijas jo tema. Nekantrauju jas antrąkart pristatyti publikai.

Taip pat labai myliu Čiurlionio kantatą „De profundis“ chorui ir simfoniniam orkestrui arba Variacijas chorui ir vargonams. Vis dėlto poemai „Miške“ jaučiu didžiausius sentimentus, nes joje randu labai daug Lietuvos. Gera prisiliesti prie šios partitūros, o galimybė atlikti ją su orkestru man suteikia gyvenimo pilnatvės jausmą.

Kalbino Žaneta SKERSYTĖ

Metų virsmas jau čia pat. Nuščius vidurnaktį miškas, žvaigždės, laukas ir Laikas. 

Trumpai akimirkai stabtels išprotėjęs pasaulis ir širdis. O tada metų ratas vėl visus įsuks į naują sūkurį 

ir tamsa atsitrauks. Skambant šampano taurėms, į Visatą skries gražiausi linkėjimai, svajonės ir viltys. 

Gyvename tokį laiką, kai metų ratas sukasi didžiausiu pagreičiu – ir tame lekiančio Laiko maratone 

tik nauji patyrimai, gyvenimo pamokos, 

nusivylimai ir džiaugsmai priverčia stabtelėti, suklusti, nusiraminti. 

Jie sustabdo, išmoko pajusti akimirkos malonumą, vėl tarsi iš naujo atrasti gyvenimo spalvas ir skonį...

Todėl kuo daugiau tokių akimirkų Naujaisiais metais! Visiems, kiekvienam. 

Apsikabinkime, Pasauli!

Rima PETRAITIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tarpušventis nėra ramus. Perėji­mas nuo ugnimi spjaudančio ast­rologinio Drakono prie klastingosios Gyvatės nieko gero nežada. Nors Lietuvoje tenkinamės tik nie­kingomis tarpusavio kolionėmis, tarptautiniuose vandenyse ir ore vyksta nuolatiniai kataklizmai, ku­riuos esame įpratę įvardinti kaip provokacijas. Kone visur kyšo Ru­sijos ausys.

Sakykime, rusų sausakrūvio „Ursa Major“ avarija Viduržemio jūroje, netoli Alžyro krantų, tėra atsitiktinumas. Bet pranešta, jog laive įvyko keletas sprogimų, du jūreiviai iš 16-os žuvo. Likusius išgelbėjo ispanų laivas. Maskva paskelbė, kad tai terorizmo aktas ir kad skęstantiems nepadėjo norvegų laivas, nors tai įpareigoja 1989 m. priimta tarptautinė konvencija. Žodžiu, dėl visko kalti Vakarai, o gal ir „nacistai“ iš Ukrainos...

Ko gero, jie kalti ir dėl dviejų rusų tanklaivių, gabenusių 9200 tonų naftos, avarijos prie okupuoto Krymo krantų, kur paskelbta nepaprastoji padėtis: naftos kilimu apkloti rusams šventi ir, ko gero, vieninteliai paplūdimiai pietuose...

Kur kas rimtesnis incidentas su kitu laivu. Pirmąją Kalėdų dieną buvo pastebėta, jog pažeistas Suomiją ir Estiją jungiantis 170 km ilgio 650 megavatų elekt­ros kabelis „Estlink-2“, kuriuo tiekiama apie 5 proc. Estijai reikalingos elektros energijos. Kaip tik tuo metu ir toje vietoje lėtai judėjo iš Rusijos uosto išplaukęs tanklaivis „Eagle-S“, plaukiojantis su Kuko salų vėliava ir gabenęs bešvinį benziną. Suomių ekspertai tikina, kad praplaukęs kabelio vietą, laivas jau buvo be inkaro, kuris esą jau buvo nutraukęs kabelį. Tai buvo ne tik „šešėlinio“ laivyno laivas, gabenantis naftos produktus, apeinant Europos Sąjungos sankcijas, bet ir, kaip rašo leidinys „Lloyd‘s List“, jame rasti šnipinėjimo įrenginiai, kompiuteriai rusų ir turkų kalbomis, skirti žvalgyti NATO laivų bei lėktuvų judėjimą. Mat į Aljansą įstojus Švedijai ir Suomijai, Baltijos jūra buvo vadinama NATO vidine... 

Naujausias incidentas įvyko praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po to, kai Baltijos jūroje, Švedijos teritoriniuose vandenyse, buvo nutraukti du telekomunikacijų kabeliai iš Suomijos į Vokietiją. Buvo sulaikytas Kinijos laivas, plaukęs iš Egipto, bet vėliau jis paleistas. Primenama, kad ir 2023-iųjų spalį kinų prekybinis laivas pažeidė Estiją bei Suomiją jungiantį dujotiekį „Balticconnector“. Už povandeninės trasos užsikabinęs ir nutrūkęs inkaras buvo rastas incidento vietoje. Tada Maskva irgi teigė, jog dujotiekį susprogdino ukrainiečiai... 

Tačiau daugiausiai triukšmo sukėlė keistomis aplinkybėmis apaugusi oro bendrovės „Azerbaijan Airlines“ lėktuvo „Embraer 190“, trečiadienį skridusio iš Azerbaidžano sostinės Baku į Grozną Šiaurės Kaukaze, katastrofa. Jis turėjo nusileisti Čečėnijoje, bet kadangi į Grozną ukrainiečiai skraidino savo dronus, buvo nuspręsta nutupdyti jį arčiau esančiuose oro uostuose. Kažkodėl lėktuvas buvo nukreiptas per Kaspijos jūrą Aktau link, kur ir sudužo. Jo korpusas buvo suvarpytas it rėtis. Manoma, kad Rusijos teritorijoje į lėktuvą pataikė rusų raketa iš „Pancir-S“ oro gynybos sistemos, ir, matyt, buvo manyta, kad jis dings Kaspijos vandenyse. Žodžiu, visi galai į vandenį...

Ši nežmoniška Maskvos avantiūra aplipusi visokiais įtarimais, tačiau iš karto pasirodžiusios jos paleistos versijos esą lėktuvas sudužo dėl pulko paukščių, paskui – dėl rūko virš Grozno, po to – dėl dujų sprogimo viduje. Nors Putinas ir jo parankiniai tyli lyg vandens į burną prisisėmę, rusų propagandistai vėl kelia neįtikėtą versiją: kalti ukrainiečiai, kurių dronai neva ir sukėlė katastrofą. Ne ką įtikinamesnis ir JAV žvalgybos variantas: rusai galimai supainiojo orlaivį su bepiločiu. Tačiau kokia navigacija naudojasi Rusijos oro gynyba, kad tokį brazilų gamybos 124 vietų 450 mln. dolerių kainuojantį lainerį supainiotų su varnos dydžio dronu?

Nors pagaliau Putinas atsiprašė Azerbaidžano prezidento Ilhamo Alijevo, Rusijos santykiai su Kazachstanu, o ir su kitomis Vidurio Azijos valstybėmis, gerokai apkartinti. I. Alijevas nutraukė dalyvavimą NVS šalių lyderių susitikime ir grįžo į Baku, keletas šalių sumažino skrydžių į dešimtis Rusijos miestų, o estų laikraštis „Postimees“ beda pirštu į tikrąjį katastrofos kaltininką – Čečėnijos lyderį Ramzaną Kadyrovą.

Sunku pasakyti, kaip baigsis jos tyrimas. Juk 2014 m. rusams iš „Buk“ raketų paleidimo sistemos numušus Malaizijos oro kompanijos „Malaysian Airlines“ lainerį Boeing 777 su beveik 300 keleivių virš okupuotos Donecko srities, Maskva tyrimą palaidojo. Slėpimas, savo atsakomybės nepripažinimas – nuo senų laikų (prisiminkime Černobylio katastrofą) šios imperijos molinėmis kojomis savybė.

Kaip reikėtų visa tai apibendrinti? Galima tik stebėtis, kaip į ekonominį liūną brendanti Rusija sugeba kariauti hibridinį karą kone visose srityse: ore, vandenyje, Pietuose ir Arktyje, propagandoje ir diplomatijoje, ir dar surasti keletą tam karui pritariančių šalių bei politikų. Gerai, jog tai laikina.

Česlovas IŠKAUSKAS

Smurtas artimoje aplinkoje – vienas dažniausių nusikaltimų, neretai atskleidžiamų tik tuomet, kai suvaldyti situaciją darosi sudėtinga. Policijos duomenimis, prieš šiųmetes šventes Šilalės rajone baudžiamosios bylos pradėtos dėl konfliktų trijose šeimose. 

Žydrūnė MILAŠĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 96

Prieš pat didžiąsias metų šventes Šilalės „Lūšis“ kvietė sirgalius į kalėdinį Regionų krepšinio lygos (RKL) susitikimą namuose. Bet ateidami stebėti rungtynių, ko gero, nė vienas negalėjo tikėtis, kad varžybos bus tokios įspūdingos, įtemptos ir nenuspėjamos. Jų rezultatas – di­džiausia dovana visam Šilalės miestui.

Prieš šventinį gruodžio savaitgalį bu­vo sužaistas 12-asis Nostra.lt-RKL turas, kurį vainikavo pirmąjį sezono ratą Ši­lalėje uždariusios rung­­ty­nės. Po jų paaiškėjo pirmojo turo A diviziono turnyrinės lentelės lyderiai. Ši­lališkiai – irgi tarp jų, šiuo metu esantys­ trečioje pozicijoje. 

„Kai žaidžiame namuose, sporto salės tribūnos beveik visada būna pilnos,­ bet šįkart žiūrovų atėjo dar gausiau nei įprasta“, – prieš susitikimą džiaugėsi „Lūšies“ komandos vadovas Er­nes­tas­ Aušra.

Šventinę atmosferą kūrė gausus jau­nųjų „Lūšiukų“ būrys ir Aušros Da­nisevičienės šokio studijos „Salto“ merginos, azartinę tribūnų nuotaiką įnirtingai kaitino susitikimo komentatorius Marijus Budraitis, o triukšmo ir palaikymo šūksnių „Lūšiai“ nestigo visą vakarą. 

Šilalės „Lūšies“ komanda rezultatu 78:68 (22:18, 12:18, 19:21, 25:11) pergalingai uždarė pirmąjį ratą, iškovodoma pergalę prieš Kazlų Rūdos „Ataka – Kauno kolegija“ ekipą. Iki ilgosios pertraukos abi komandos žaidė koja kojon, taškas į tašką ir ryškios persvaros nesijautė. Bet po pertraukos iniciatyvą į savo rankas akivaizdžiai perėmė svečiai – krepšininkai iš toli svaidė taiklius metimus, ko niekaip nesisekė padaryti „Lūšies“ krepšininkams. Nekrito kamuolys netgi iš po krepšio, o sirgaliai ėmė nerimauti, jog sėkmė slysta iš šilališkių rankų. Kazlų Rūdos ekipa iki pat ket­virto kėlinio vidurio išlaikė stabilią maždaug 10 taškų persvarą. O tada netikėtai „Lūšies“ krepšininkai spurtavo, jiems tarsi „įsijungė antrasis kvėpavimas“, ir kai jau atrodė, kad pergalė svečių pusėje, o pakeisti nieko neįmanoma, nebent tik sumažinti skirtumą, šilališkiai per kelias minutes surinko 19 taškų, tuo pačiu varžovams neleisdami pelnyti nė vieno ir nepalikdami jiems jokių vilčių. 

Rezultatyviausi ir naudingiausi šio susitikimo žaidėjai buvo Valdas Va­sy­lius, pelnęs 22 taškus, Gvidas Ka­čiušis, surinkęs 16 taškų.

Šį susitikimą stebėjo RKL prezidentas Vidas Butkus, kuris po įtemptų ir emocijų kupinų rungtynių spaudė šilališkiams ranką ir tikino, jog sezono rato uždarymas išties buvo vertas dėmesio.

„Ačiū „Lūšies“ ko­mandai­ už labai gražų žaidimą, įspūdingą susitikimą, o jos vadovams – už puikiai­ organizuotą renginį, charizmatišką komentatorių, šokėjų pasirodymus ir kalėdinius žaidimus sirgaliams pertraukų metu. Bu­vo labai gražus ir dėmesio vertas renginys“, – pripažino RKL vadovas V. But­kus.

Šiuo metu „Lūšis“ yra trečioje turnyrinės lentelės vietoje (sužaista 15 varžybų, iškovotos 9 pergalės). Mūsų miesto komandai ant kulnų lipa lygiai tiek pat sužaidusios ir tiek pat pergalių bei pralaimėjimų patyrusios Birštono „Milasta“ bei LCC Tarptautinio universiteto komandos. 

Artimiausias varžybas Šilalės „Lū­šies“ krepšininkai žais vėl namuose – Šilalės sporto salėje sausio 10 d., 19.30 val., susitiks su Kupiškio komanda, o kitą dieną (sausio 11 d.) šilališkių laukia išvyka į Raseinius (varžybų pradžia – 16 val.). 

Nuo 2025-ųjų pradžios prasidės ir antrasis sezono ratas, kurio metu laukia susitikimai su tomis pačiomis (pirmojo rato) komandomis. Į tolimesnį tu­rą pateks 12 komandų, kurios žais atkrintamąsias varžybas tol, kol liks 8 ekipos, kurios susitiks pusfinaliuose bei finaluose ir kovos dėl čempionų titulo.

„Lūšies“ vadovas E. Aušra, vertindamas šiųmetį komandos žaidimą, sakė esąs įsitikinęs, jog šilališkiai privalo žaisti bent jau pusfinalio susitikimuose. O kas toliau – sėkmės reikalas. Ir ne paskutinį vaidmenį vaidina sirgaliai, kurių palaikymas neabejotinai prisideda prie sportininkų pergalių. Todėl „Lūšis“ ypatingai laukia šilališkių visose rungtynėse.

Žydrūnė MILAŠĖ

AUTORĖS nuotr.

Belaukiant gražiausios metų šventės – Šv. Kalėdų, Laukuvos bendruomenės pirmininkė Birūta Viknienė, bendruomenės valdyba, kultūros namų renginių or­gani­zatorė Renata Gužauskienė, bibliotekininkė Rugilė Virba­šienė, seniūnas Virgilijus Ačas pakvietė seniūnijos organizacijas, pavienius asmenis įsijungti į adventinės savaitės bendrus darbus, puošiant Laukuvos miestelį.

Birutė PAULAUSKIENĖ

R. VIRBAŠIENĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 96

2024 m. Šilalės rajone buvo įgyvendinamas mobiliojo darbo su jaunimu ir darbo su jaunimu gatvėje veiklos projektas, kurį finansavo Jaunimo reikalų agentūra prie So­cialinės apsaugos ir darbo minis­terijos. Mobilusis darbas su jaunimu vyko Kvėdarnos, Laukuvos ir Kaltinėnų se­niū­nijose. Projektui įgyvendinti skirta 22 tūkst. eurų.

Ieva TVARONAVIČIŪTĖ

Atviro jaunimo centro jaunimo darbuotoja mobiliajam darbui 

Silvijanos TRIJONAITIENĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 96

Šiais metais Šilalės kultūros centro Atviras jaunimo centras (AJC) įgyvendino projektą „Suaktyvinam pulsą“, kurį finansavo Jaunimo reikalų agentūra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Projektui įgyvendinti skirta 20 tūkst. eurų, o jo tikslas – stiprinti atvirąjį darbą su jaunimu, vadovaujantis pagrindi­niais jo principais, sprendžiant mažiau galimybių turinčių jaunuolių įsitraukimo į profesinio orientavimo, emo­cinės bei fizinės sveikatos, verslumo, saviraiškos, savęs pažinimo veiklas.

Karolina ŠIAUDVYTIENĖ

Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro Atviro jaunimo centro darbuotoja 

Ievos TVARONAVIČIŪTĖS,

Šilalės kultūros centro kultūrinės veiklos sklaidos specialistės nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 96

Lietuvoje nuo sausio 1 d. įsigalioja nauja tvarka – atsiranda reikalavimas registruoti naujas išankstinio mokėjimo SIM korteles. Įstatymai numato, kad nuo Naujųjų metų įsigijus ar nusprendus aktyvuoti naują išankstinio mokėjimo kortelę, paslaugos vartotojui bus teikiamos tik po to, kai klientas patvirtins savo tapatybę. Tokia prievolė galios visiems mobiliojo ryšio operatoriams. Taip valstybė siekia apriboti telefoninių sukčių veiklą. 

„Pasirūpinome, kad naujų „Pildyk“ kortelių registracija būtų paprasta, greita ir patogi. Ją atlikti bus galima vos per kelias minutes. Pats paprasčiausias ir visiškai nemokamas būdas – registruoti SIM kortelę internetu. Prireikus, padėti bus pasiruošę mūsų klientų aptarnavimo centro specialistai“, – paaiškina Agnė Saylik, išankstinio mokėjimo paslaugos „Pildyk“ produkto vadovė.

Kur galima registruoti naują išankstinio mokėjimo SIM kortelę? Patogiausias ir paprasčiausias būdas „Pildyk“ klientams SIM kortelę bus registruoti internetu. Papildoma alternatyva – atvykti į „Tele2“ saloną  ar kitas fizines vietas visoje Lietuvoje. Prekybos vietų, kuriose bus vykdoma registracija, sąrašas bus skelbiamas tinklapyje www.pildyk.lt/registracija.

Kaip korteles registruoti internetu?

Registruoti telefono numerį bus galima tinklapyje pildyk.lt arba per „Pildyk“ programėlę. Tam padaryti užteks trijų žingsnių:

1. Įvesti naujos išankstinio mokėjimo SIM kortelės telefono numerį.

2. Telefono numerį patvirtinti vienu iš pasirinktų būdų: suvesti PUK kodą, paskutinius SIM kortelės skaičius arba įvesti telefono ekrane gautą trumpąjį kodą.

3. Patvirtinti asmens tapatybę. Tai bus galima padaryti su internetinio banko prisijungimais, „Mobile ID“, „Smart ID“ arba nufotografavus asmens dokumentą bei pateikus savo asmenukę.

Identifikavimo sistema tarptautinė, tad išankstinio mokėjimo korteles įsigyti Lietuvoje ir savo tapatybę patvirtinti galės ir kitų šalių piliečiai.

Jau turite „Pildyk“ kortelę?

Esamiems klientams nieko daryti nereikės – pokyčiai jų nepalies. Žmonės ir toliau naudosis anksčiau įsigytais ir aktyvuotais numeriais kaip įprastai. Tapatybę patvirtinti bus privalu tik tiems, kurie naujomis išankstinio mokėjimo SIM kortelėmis norės pradėti naudotis nuo 2025 m. sausio 1 d.

Kas padės užsiregistruoti?

Tinklapyje www.pildyk.lt/registracija vartotojai ras vaizdo instrukciją, kaip užsiregistruoti internetu. Ten pat bus pateikiami dažniausiai užduodami klausimai ir atsakymai į juos. 

Jei registruojantis internetu kiltų klausimų, visą parą bus prieinamas pokalbių robotas. O norintys patarimą gauti gyvai, galės kreiptis į klientų centro aptarnavimo specialistus.

Pagalba telefonu bus teikiama kasdien nuo 7 val. iki 23 val. darbo ir švenčių dienomis. „Pildyk“ klientų aptarnavimo specialistus galima bus pasiekti trumpuoju telefonu 1577 arba +370 684 00077.