Siekiant paskatinti šalies ūkininkus aktyviau prisidėti prie aplinkosaugos, tausesnio išteklių naudojimo, už dalyvavimą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (Strateginis planas) numatytose bei savo noru pasirinktose ekologinėse sistemose (ekoschemos) bus atlyginta papildomai. Ankstesniame straipsnyje aptarėme Kompleksinės ekoschemos gamybines veiklas, šiame pristatome Kompleksinės eko­sche­mos veiklos ariamoje žemėje negamybines veiklas.

Negamybinės veiklos: kraštovaizdžio elementai, augalų juostos

Kraštovaizdžiui atkurti ir jo tradiciniam mozaikiš­ku­mui išsaugoti ūkininkai skatina­mi imtis veiklos „Kraš­to­vaiz­džio elementų priežiūra“. Parama bus skiriama už kraštovaizdžio elementų tvarkymą bei naujų įkūrimą, viršijant  reikalavimus, numatytus GAAB8 standarte. Pasirinkę šią veiklą pareiškėjai privalės deklaruoti esamus arba ketinamus įrengti kraštovaizdžio elementus  (pavyzdžiui, ežias, palaukes, vandens apsaugos juostas ir pagriovius, pavienius medžius bei krūmus, jų juostas ar grupes, akmenynus, šakų ar kelmų krūvas, kūdras ar kasmet užmirkstančias vie­toves) bei juos tinkamai prižiūrėti: šienauti, nenaudoti augalų apsaugos produktų, nearti prie pat šaknų ar po la­ja, neleisti apaugti sumedėjusia augalija.

Išmoka už esamų kraštovaiz­džio elementų priežiūrą – 150 Eur/ha, už naujų žolinių elementų įkūrimą – 157 Eur/ha pirmaisiais metais, o už naujų medėjančių elementų sodinimą – 1329 Eur/ha pirmaisiais metais. Veiklos įsipareigojimų laikotarpis – treji metai, paraišką teikiant kasmet.

Pasirinkusieji veiklą „Trum­paamžių medingųjų augalų juostos“ įsipareigos balandžio–gegužės mėnesiais įsė­ti medingųjų augalų mišinį, susidedantį iš ne mažiau kaip trijų rūšių augalų (pupinių ir nepupinių). Mišinys turi būti pasėtas arba atskiruose laukuose, arba ne siauresnėse kaip 3 met­rų pločio juostose. Nuo liepos 15 d. iki spalio 1 d. žolę visame apsėtame plote reikės nupjauti ir išvežti arba susmulkinti. 

Išmoka pagal šią veiklą – 180 Eur/ha. Įsipa­rei­gojimų laikotarpis – vieneri metai.

Veikla „Daugiamečių žolių juostos“ įpareigojama balandžio–gegužės mėn. įsėti žolių mišinį, susidedantį iš ne mažiau kaip trijų rūšių pupinių ir varpinių žolių rūšių. Žolių mišinys turi būti pasėtas atskiruose laukuose arba ne siauresnėse kaip 3 m pločio juostose. Nuo liepos 15 iki spalio 1 d. visame šiai veiklai skirtame plote žolę bus būtina nupjauti ir išvežti arba susmulkinti. To­je pačioje vietoje daugiametes žoles reikės auginti trejus metus.

Išmoka pagal šią veiklą – 170 Eur/ha kasmet per visą trejų metų įsipareigojimo laikotarpį, kiekvienais metais teikiant paraišką.

Tiek auginant trumpaamžius medinguosius augalus, tiek dau­giametes žoles, draudžiama naudoti augalų apsaugos priemones, mineralines ir organines trąšas.

Tinkamas plotas išmokai pagal visas tris negamybines veik­las gauti – ne mažiau kaip 0,5 ha, o turintiems iki 10 ha pakaks ir 0,1 ha. Pagal veiklą „Kraštovaizdžio elementų prie­žiūra“ deklaruojami mažiausi atskirų kraštovaizdžio ele­mentų plotai nustatyti Stra­te­giniame plane.

Kompleksinės ekoschemos metodika

Kompleksinei ekoschemai tai­koma metodika, siekiant užtikrinti jos veiksmingumą ir efektyvumą. Ūkininkai, norėdami dalyvauti šioje ekoschemoje, privalės pasirinkti bent 3 veiklas, mažiausiai viena iš jų – negamybinė, geriausiai atitinkanti ūkio poreikius (pasirinktinai iš „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, „Trum­paamžių medingųjų augalų juostos“, „Daugiamečių žolių juostos“, taip pat ekoschemos „Aria­­mųjų durpžemių keitimas pievomis“ ir „Eroduotos žemės keitimas pievomis“ arba žaliasis pūdymas pagal GAAB8), ir šiai negamybinei veiklai skirti ne mažiau kaip 5 proc. sa­vo deklaruotos ariamosios žemės, o likusios – gamybinės veiklos (pasirinktinai iš „Au­ga­lų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“, „Ser­ti­fikuotos sėklos naudojimas“, „Tausojamosios žemdirbystės technologijos“). 

Ekologiniai ūkiai turės galimybę dalyvauti ne daugiau nei dviejose gamybinėse veik­lose (išskyrus veik­lą „Ser­ti­fi­kuotos sėk­los naudo­jimas“). Ūkininkų, pasirinku­sių dalyvauti tik negamybinėse veik­lose, nebus reikalaujama da­lyvau­ti gamybinėse. Ši metodika netaikoma tiems ūkiams, kuriems netaikomas ir GAAB8, – visų pirma, ūkiams, deklaruo­jantiems mažiau nei 10 ha aria­mos žemės, taip pat ūkiams, kuriuose daugiau kaip 75 proc. ūkio ariamos žemės yra daugiametės pievos arba naudojama žolei ar žoliniams pašarams auginti, pūdymui palikta žemė arba yra naudojama ankštiniams augalams auginti, arba naudojama keliais minėtais tikslais.

Išsamiau susipažinti su Lie­tuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiu planu galite https://zum.lrv.lt/lt/lietuvos-zemes-ukio-ir-kaimo-pletros-2023-2027-m-strateginis-planas-1/pagal-ek-pastabas-atnaujintas-strateginis-plano-projektas-2022-m.   

(Tęsinys kitame numeryje)

Troliai yra tradicinės skandinaviškos mitologijos pabaisos. Pasakose jie gyvena po tiltais ir stengiasi pakenkti keliauninkams, siekiantiems pereiti tiltu iš vienos upės pusės į kitą. Tačiau šiame tekste kalba eis nei apie pasakas, nei apie mitologiją. Šiandien žodis „trolis“ dažniausiai skamba kitokiame, šiuolaikiniame kontekste. Galima sakyti, kad dabar troliai nesislepia po tiltais – jie tūno socialinėje medijoje. 

Nematomi žaidėjai

Pirmiausia pabandykime apžvelgti temą retrospektyviai. Ga­li­ma sakyti, jog troliai tiesiog ne­galėjo neatsirasti internete, nes jis pats savaime yra gana pa­lanki terpė šiam reiškiniui. Ano­ni­miš­ku­mas (o kartais tiesiog jo iliuzija) buvo ir išlieka tam tikru išskirtiniu interneto bruožu. Tai gerai iliustruoja 1993 m. karikatūra iš žurnalo „New Yourker“. Joje pavaizduoti du šuniukai. Vienas jų sėdi prie kompiuterio ir sako kitam: „Internete niekas nežino, kad tu esi šuo“... 

Atsižvelgiant į metus, kai ši karikatūra buvo sukurta, ją galima pavadinti pranašiška. Šiandien „buvimas troliu“ pirmiausia suvokiamas kaip apsimetimas kitu, daž­-

nai – išgalvotu žmogumi, vaidinimas įvairių vaidmenų socialinėje medijoje, skirtingų paskyrų valdymas. Tai daroma, siekiant už pinigus skleisti tam tikrus teiginius, naratyvus bei idėjas. Neretai kalba eina apie propagandos bei dezinformacijos skleidimą. 

Pirmas bandymas pažiūrėti į trolių technologiją iš esmės siekia dar 2003 m. Tiesa, tada troliai dar nebuvo vadinami troliais. Tų pačių metų balandžio mėnesį rusiškame leidinyje „Vestnik online“ buvo publikuotas straipsnis „Virtuali Didžiojo Brolio akis“. Jame buvo aprašoma pastebėta tendencija, jog tuometiniuose virtualiuose forumuose pradėjo atsirasti grupės vartotojų, veikiančių gana koordinuotai ir paverčiančių bet kokią konstruktyvią diskusiją beprasmiu barniu. Taip pat buvo pastebėta, kad šitos grupės dažnai skleidžia sovietinę praeitį šlovinančius naratyvus (būtina paminėti, jog tuo metu rusiškame interneto segmente dominavo gana jauni ir išsilavinę vartotojai, o pats vadinamasis runetas buvo gana liberalus).

Nuo to momento vis kildavo įtarimų, kad internete gali veikti organizuotos anoniminių vartotojų grupės, kurios sutartinai skleidžia tam tikrus naratyvus (pavyzdžiui, atitinkančius Kremliaus propagandos pasakojimus), puldinėja kitaip mąstančius vartotojus ir pan. 

Tiesa lenda į šviesą

Šiandien internetinių trolių egzistavimas yra įrodytas ir nekelia abejonių. Labai reikšmingas šia­me kontekste buvo Rusijoje lei­džiamo liberalaus laikraščio „No­vaja gazeta“ žurnalistės Alek­sand-

ros Garmažapovos tyrimas, publikuotas 2013 m. rugsėjį. Jis vadinosi „Kur gyvena troliai. Ir kas juos maitina“. A. Gar­ma­ža­pova pati buvo įsidarbinusi vadinamoje „trolių fermoje“ Sankt Pe­terburge ir dirbo ten mėnesį. Pub­likacijoje buvo gana detaliai aprašyta darbo diena šioje įstaigoje. „Trolių ferma“ dirba 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Temos, kuriomis turėjo rašyti „troliai“, buvo „nuleidžiamos“ iš viršaus. Egzistavo įrašo įforminimo reikalavimai, taip pat normos, kiek komentarų internete ar įrašų tinklaraščiuose bei socialiniuose tinkluose darbuotojas privalo parašyti per pamainą. Faktiškai publikacija atskleidė sklandžiai veikiančią dezinformacijos bei propagandos sklaidos sistemą. 

Vėliau dar keli žurnalistiniai tyrimai iš esmės patvirtino „trolių fermų“ egzistavimą. Buvo nutekintos kai kurios medžiagos – pavyzdžiui, vie­nos ar kitos dienos temų sąrašai, vidinės instrukcijos. 

Troliai veikia ne vien Rusijoje. Pavyzdžiui, žur­nalistė Jessikka Aro nag­rinėjo, kaip Krem­liaus naratyvus palaikan­tys samdomi komentuoto­jai veikia Suomijoje (jos knyga „Putino troliai“ yra išversta ir į lietuvių kalbą). Sa­vo tyrimuose ji atrado, jog „troliams buvo mokama mėnesinė alga už tai, kad jie, kaip tikri ideo­logai, socialinėje žiniasklaidoje pristato, palaiko ir atnaujina netikras socialinių tinklų paskyras, šlovina Putiną, koneveikia Rusijos opozicijos veikėjus ir Jungtines Amerikos Valstijas“.

Būtina paminėti, kad vėliau pati J. Aro patyrė nemažai trolių atakų, ji buvo persekiojama, puldinėjama ir šmeižiama socialinėje medijoje. Galiausiai Suomijos policijai pavyko išsiaiškinti tam tikrus už to stovinčius asmenis, jie buvo nuteisti. 

Iliuzijų meistrai

Trolių technologija (apibūdinkime šį reiškinį taip) yra grindžiama dominuojančios nuomonės iliuzijos viešoje erdvėje kūrimu. Šioje vietoje žaidžiama su kai kuriais masinės psichologijos aspektais. Trolių įtaka grindžiama tokiu stereotipiniu teiginiu, kad „dauguma negali klysti“. Ji taip pat kuria iliuzija, jog viena ar kita nuomonė dominuoja visuomenėje, o tokioje situacijoje žmonės, turintys kitokią poziciją, gali vengti ją garsiai išsakyti. 

Vienaip ar kitaip veikia ir vadinamasis „bandos jausmas“. Žmo­nės yra linkę pritarti – ar bent jau teigti, kad pritaria – dominuojančiai nuomonei. Ypač stipriai tai ga­li veikti tuos, kurie dar neturi aiškios pozicijos vienu ar kitu klausimu. Pritarimas dominuojančiai nuomonei vertinamas kaip saugiausia strategija, leidžianti išvengti potencialių konfliktų. 

Kita vertus, trolių siekiai neapsiriboja vien viešosios nuomonės iliuzijos kūrimu. Jų tikslas gali būti ir informacinio triukšmo, kuriame paprastas interneto vartotojas pasimeta, kūrimas. Nesantaikos ir ginčų kurstymas, taip pat, kaip minėta, virtualus oponentų persekiojimas, naudojant psichologinį smurtą. Visa tai rodo, kad trolių veiklą reikia vertinti kaip rimtą iššūkį, tuo labiau, jog už samdomų trolių stovi interesų grupės ar net priešiškai nusiteikusios valstybės.   

Nutraukti kaukę

Dažnai kylantis klausimas: kaip demaskuoti trolį, nutraukti nuo jo kaukę? Deja, bet absoliučiai veiksmingo būdo paprastam vartotojui atskirti trolį nuo tikro žmogaus nėra. Gali būti, jog net ir paskyra, per kurią yra skleidžiami įvairūs dezinformacijos bei propagandos naratyvai, nebūtinai priklauso troliui. Už jos gali stovėti realus vartotojas, kuris pats buvo apgautas bei įtikėjo propagandos paistalais. 

Kita vertus, kilus įtarimams, galima bandyti analizuoti įtartiną paskyrą. Troliai dažnai naudoja savo paskyrų profilio nuotraukoms abstrakčius paveiksliukus, vaizduojančius gamtą ar gyvūnus. Žinoma, gali būti naudojamos ir kitų, tikrų žmonių nuotraukos, tiesiog „pasiskolintos“ interneto platybėse. 

Trolių paskyroms būdingas netipinis elgesys. Kitaip sakant, tokia paskyra gali skelbti nemažai neut­ralių įrašų, tarp kurių staiga įterpiami aštrūs politiniai ir ideologiniai pasisakymai. Pernelyg dažnos publikacijos (pasitaiko tada, kai vieną paskyrą valdo keli troliai) irgi gali sukelti įtarimų. Kitaip sakant, jeigu atrodo, kad paskyrą valdantis žmogus nevalgo ir nemiega, o tik rašo į internetą, tai irgi turėtų sukelti įtarimų. Tokiu atveju taip pat gali būti, jog paskyrą valdo net ne žmogus, o specializuota automatizuota programa – botas. 

Kartais trolius išduoda ir prastas darbas. Pavyzdžiui, kai skirtingos, tarpusavyje, atrodytų, nesusijusios paskyros kaip savo originalų pranešimą publikuoja identišką tekstą – tokie dalykai irgi turėtų suteikti peno pamąstymams. 

Belieka kiekvienam aktyviam socialinių tinklų vartotojui patarti rimtai žiūrėti į virtualios draugystės reiškinį, neskubėti patvirtinti užklausų draugauti iš neaiškių ar įtarimų keliančių profilių. Būkime budrūs ir nemaitinkime trolių. 

Viktor DENISENKO

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro docentas, daktaras

Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijoje vyko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fondo renginys „Augame su M. K. Čiurlioniu“ 8–10 klasių mokiniams. Fondo atstovai, bendradarbiaudami su profesionaliais ak­toriais bei muzikantais, keliauja po Lietuvos mokyklas, supažindina su šio iškilaus menininko gyvenimu bei kūryba. Ir Laukuvos mokslei­viai edukacijos metu atsakinėjo į M. K. Čiurlionio namų Vilniuje edu­ka­torės, aktorės Livijos Krivickaitės pateiktus klausimus, o už teisingus at­sakymus gavo po atviruką su dailininko paveikslais. Jie taip pat galėjo apžiūrėti keletą paveikslų bei išsakyti savo įžvalgas. M. K. Čiur­lio­nio kū­rinių atliko pianistė Kotryna bei smuikininkės iš Lietuvos mu­zi­kos ir teatro akademijos.

M. K. Čiur­lio­nio fondo projektinės veiklos vadovė ir renginių or­ga­ni­za­to­­rė Mo­des­ta Kuz­­­menkaitė sakė, jog projektas „Au­­game su M. K. Čiur­lioniu“ vyksta nuo 2009 metų.

„Skleisdami M. K. Čiurlionio šviesą, esame apkeliavę labai daug Lie­tuvos mokyk­lų. At­sižvelgdami į tai, jog did­miesčių vaikams kultūra daug prieinamesnė, maždaug prieš dvejus metus atsigręžėme į Lie­tuvos regionus, nes čia kultūros sklaidos išties labai trūksta. Mo­kyklose mūsų laukia išskėstomis rankomis, tai išduoda ir vaikų reakcija: jeigu miesto mokiniai kartais nesivaržo parodyti, kad šita edukacija jiems lyg ir trukdome, tai regionų vaikai po renginio nenori skirstytis, domisi, klausia, prašo pagroti kūrinius dar kartą. Projekto tikslas yra saugoti M. K. Čiur­lionio atminimą, kuo plačiau garsinti šį menininką, pasaulinio lygio genijų, lietuvių tautos vertybę. Gaila, kad mokyklinės 

programos neleidžia vaikams susipa­žinti su juo plačiau, jis yra tarsi nustumtas į užmarštį. O iš tikrųjų M. K. Čiur­lionis – labai plati, iki galo neatskleista, ne­įtikėtinai turtinga tema. Manau, šis fondo projektas tam itin pasitarnaus“, – sakė M. Kuzmenkaitė.

Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Asta Racevičienė teigė, jog gimnazijos bendruomenė labai džiaugiasi sulaukusi tokios unikalios galimybės – menininkai patys atvyksta, suteikia mokiniams daug žinių, skatina domėtis. Juo labiau, jog, esant toli nuo didžiosios kul­tūros židinių, pasiekti juos tampa sudėtinga. Pedagogė apgailestavo, kad nedidelė gimnazijos aktų salė negalėjo sutalpinti visų norinčiųjų dalyvauti edu­kacijoje.

Renginio vedėja aktorė L. Krivic­kai­tė džiaugiasi, kad darbas M. K. Čiur­lionio namuose Vilniuje bei jos profesija gali pasitarnauti tam, jog šis menininkas būtų labiau atskleidžiamas.

„Per Čiurlionį pasaulis žino Lietuvą. Po trejų metų minėsime menininko 150-ąsias gimimo metines, tie metai bus paskelbti M. K. Čiurlionio metais. Šitas projektas vertingas ir tuo, jog per M. K. Čiurlionį galima atskleisti daug lietuvybės, mūsų tautinių vertybių. De­ja, pastebime, kad nemažai vaikų išvis nežino apie M. K. Čiurlionį, todėl būtina mokyklinėse prog­ramose skirti jam daugiau dėmesio. Ži­no­ma, tai priklauso ir nuo mokytojų: derėtų pasidomėti patiems bei perduoti mokiniams daugiau žinių. Vien paklausius M. K. Čiurlionio sukurtų simfoninių poemų, vaikams, kaip sakoma, nei šilta, nei šalta. Kur kas galbūt labiau „užkabintų“ klausimai apie sunkų ir tokį trumpą bei tragišką jo gyvenimą, mistinę mirtį, trumputis laimės laikotarpis su mylimąja Sofija, jos našlystė visą gyvenimą... Šios dramatiškos linijos nepalieka abejingų, verčia žavėtis tuo, jog per tokį neilgą savo gyvenimą M. K. Čiurlionis šitiek daug sukūrė. Manau, per jo asmenybės atskleidimą atsiskleistų ir jo kūryba“, – įsitikinusi L. Krivickaitė.

Projekto „Augame su M. K. Čiurlioniu“ nauda neabejoja ir pianistė Kotryna.

„Labai džiaugiuosi, kad buvau pakviesta, miela susitikti su tokia publika, tai man gera patirtis. Jaunimas neabejotinai privalo žinoti apie tokį didį menininką, ir šis projektas, manau, skatins domėtis plačiau. Apskritai mokinių kultūrinis lavinimas šiais įtampos, skubos laikais yra sumažėjęs, tam nejaučiama poreikio. Tad projektas gali pajudinti tai iš mirties taško“, – sakė Kotryna.

Eugenija BUDRIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Minint 90-ąsias Holodomoro pradžios metines, Europos vadovai pažadėjo paramą Ukrainai.

„Rusija sumokės už sovietmečio badą, per kurį 1932–1933 m. žiemą mirė milijonai ukrainiečių, ir atsakys už šiandienos nusikaltimus“, – pareiškė Ukrainos prezidento administracijos vadovas And­rijus Jermakas. Ukrainos misijos prie Jung­ti­nių Tautų nuolatinis atstovas Sergejus Kys­lyčia, pa­gerb­damas Holodomoro aukas, tei­gė, kad Uk­rai­nos patirtos kančios dėl Rusijos ag­re­sijos yra „nepasveriamos“. Ir pridūrė, jog Ru­si­jos agresija „tik stiprina tautą“.

Holodomoro ir šiandieninė ukrainiečių tautos genocido sąšauka neatsitiktinė – tai tos pačios teroristinės, imperialistinės Rusijos agresijos pasekmė. Nuolat akcentuojame, jog, norėdami ateityje išvengti panašių tragedijų, privalome galutinai ir negrįžtamai demontuoti visą nusikalstamą Kremliaus režimą. FSB, GRU, SVR, „Jedinaja Rosija“ politikus, „žurnalistus” – vi­si, kurie prisidėjo prie karo nusikaltimų, privalo būti ne tik pasmerkti, bet ir nuteisti. Taip, kaip fašistinės Vokietijos nacių nusikaltėliai. Jei to nepadarysime dabar ir pasitenkinsime tik Putino rokiruote, tai prilygs Hitlerio pakeitimu Gebelsu ar Himleriu, paliekant funkcionuoti visą nusikalstamą represinę, propagandinę mašiną. 

Ukrainos užsienio reikalų ministerija paragino tarptautinius partnerius „atkurti istorinį teisingumą ir pripažinti Holodomorą ukrainiečių tautos genocidu“. Šiuo metu badmetį genocidu pripažįsta Australija, Brazilija, Čekija, Ekvadoras, Gruzija, Estija, Kanada, Kolumbija, Latvija, Lietuva, Meksika, Paragvajus, Peru, Lenkija, Portugalija, JAV, Vatikanas ir Vengrija. Vokietijos kanc­leris Olafas Scholzas pažymėjo Holodomorą, arba Didįjį badmetį, vesdamas paraleles su karo Ukrainoje poveikiu pasaulio rinkoms.

„Šiandien mes vieningai teigiame, kad badas niekada daugiau neturi būti naudojamas kaip ginklas. Todėl negalime taikstytis su tuo, ką matome: didžiausia per daugelį metų pasauline maisto krize, kurios pasekmės milijonams žmonių – nuo Afganistano iki Madagaskaro, nuo Sahelio iki Afrikos Kyšulio – yra siaubingos“, – sakė O. Scholzas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis surengė aukščiausio lygio susitikimą maisto saugos ir eksporto klausimais „Grūdai iš Ukrainos“. Į jį atvyko Lietuvos, Lenkijos ir Belgijos premjerai, Vengrijos prezidentė, o Prancūzijos prezidentas ir Europos Komisijos vadovė pasakė kalbas, kurios buvo rodomos per vaizdo įrašą. 

„Šiandien Rusija naudoja badą kaip karo prieš Ukrainą ginklą, siekdama sukelti susiskaldymą bei tolesnį nestabilumą likusiame pasaulyje“, – sakė NATO vadovas. 

V. Zelenskio teigimu, Kyjivas iš daugiau kaip 20 šalių bei Europos Sąjungos surinko apie 150 mln. dolerių grūdams eksportuoti į tokias šalis kaip Etiopija, Sudanas, Pietų Sudanas, Somalis ir Jemenas.

Pinga ir mažėja prekybos nafta apimtys. G7 grupės šalių bei ES diplomatai diskutuoja dėl Rusijos naftos kainos apribojimo 65–70 JAV dolerių už barelį, taikant numatytas sankcijas. Viršutinė riba nelabai skiriasi nuo realios kainos, tačiau tai gali būti laikina, sumažėjus pasauliniam naftos vartojimui. Tolesni COVID-19 apribojimai Kinijoje turės įtakos naftos kainoms, nes Pekinas visoje šalyje uždarė miestus. Šis žingsnis gali sumažinti naftos paklausą.

Rusijos užsienio teroro reikalų ministras Sergejus Lavrovas šeštadienį parodytame dokumentiniame filme pareiškė, jog ukrainiečiai nusipelno draugiškų santykių su broliais slavais ir bus išvaduoti iš neonacių.

„Rusijos užsienio reikalų ministras Lavrovas kalba apie kitos laisvos tautos pavergimą bei demokratiškai išrinktos vyriausybės sunaikinimą. Jis yra karo nusikaltimų prieš Ukrainą dalyvis ir turėtų būti teisingai nubaustas tribunolo“, – pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailas Podoliakas. 

Kartuvės Lavrovui būtų per švelni bausmė. Išsi­gi­mė­lis kalėjimo kameroje iki gyvenimo pabaigos turėtų nenutrūkstamai žiūrėti vaizdus apie įvykdytus nusikaltimus ir girdėti žūvančių bei kankinamų žmonių klyksmus.

Neaiškiomis aplinkybėmis mirus Vladimirui Makė­jui, Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašen­ka naujuoju šalies užsienio reikalų ministru paskyrė savo 18-metį sūnų Nikolajų. Baltarusijos kolūkio savininkas teigia, jog, esant nestabiliai pasaulinės politikos situacijai, šaliai reikia naujų veidų, kurie sugebėtų priimti netradicinius sprendimus.

„Norėčiau priminti, jog Gai­daras vadovavo pulkui būdamas 16 metų. Tai buvo laikas, kai žmonės buvo vertinami

ne pagal amžių, o pagal gebėjimus. Dabar viską tvarkysime taip pat. Nesvarbu, kiek jums metų, svarbu, ką galite padaryti savo šaliai“, – priminė Lukašenka, pristatydamas naująjį ministrą žurnalistams.

Štai kas nutinka valstybei, kai ją ima valdyti būtybė, stovinti ant žemiausios homo sapiens vystymosi pakopos.

Beje, Makėjaus mirtis gali ir greičiausiai bus naudinga Kremliui.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba praneša, kad informacija apie planuojamą invaziją iš Baltarusijos teritorijos yra dezinformacija, siekiant išprovokuoti Ukrainą. Nors labai daug „pranešimų“ apie galimas atakas iš oro ir puolimą ant žemės, jie tikslingai skleidžiami Kremliaus čiulptukų. Dezin­for­macija siekiama sulaukti Uk­rai­nos ginkluotųjų pajėgų reakcijos, sukelti paniką tarp gyventojų, pademonstruoti taria­mus ukrainiečių ketinimus pulti Bal­­tarusiją. Šiuo metu Bal­ta­ru­sijos teritorijoje nėra smo­giamųjų pajėgumų, kurie ga­lėtų atlikti puolamąsias užduotis. 

JAV žiniasklaida skelbia, kad 20 iš 30 NATO valstybių narių beveik išnaudojo savo ištek­lius ginklams Ukrainai tiekti. Ta­čiau 10 šalių, įskaitant Pran­cūziją, Vokietiją, Italiją ir Ny­derlandus, gali jų perduoti dau­giau. Nuo Rusijos invazijos pra­džios NATO iš viso jau perda­vė Ukrainai ginklų už 40 mlrd. dolerių, kurie yra metinis Pran­cūzijos gynybos biudžetas. Pri­pažįstama, jog tokiam amunicijos tiekimo tempui Vakarai nebuvo pasirengę. 

Vasarą okupantai į Ukrainos teritoriją paleisdavo apie 40–50 tūkst. užtaisų per dieną, o ukrainiečiai atsakydavo 6–7 tūkst. artilerijos šūvių. Paly­gi­ni­mui: JAV per mėnesį pagamina tik apie 15 tūkst. artilerijos užtaisų.

Nieko baisaus, NATO šalys tik­rai nėra likusios plikos ir basos, be ginkluotės bei įrangos. Visuomenės yra ruošiamos ženk­liam karinės gamybos didinimui, o tai yra būtina, norint sutriuškinti teroristinę Rusiją.

Rusų teroristai pergrupuoja karius, kad sustiprintų karinius dalinius Lymano, Avdijivkos ir Novopavlivkos kryptimis. Oku­pantas 3678 kartus šturmavo Kransohorivką Donecko srityje ir, žinoma, 3678 kartus ją užėmė, bet joje vis tiek plevėsuoja Ukrainos vėliava. Per pastarąją parą Ukrainos gynybos pajėgų daliniai atrėmė okupantų atakas visuose fronto ruožuose. 

Turimais duomenimis, teroristinė Rusija nuo gruodžio 10 d. planuoja pradėti dar vieną slaptą mobilizaciją.

Aurimas NAVYS

Mindaugas SĖJŪNAS

VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūros analitikai

„Nors mano protėviai yra Lietuvos ir Lenkijos karalius Jogaila bei Pran­cūzijos karalius Liudvikas Xlll, tačiau Lvive šių didžiūnų pavardės nublanks­ta, kai pasakau, kas buvo mano prosenelis“, – prisistatė Janas Szep­­tyckis. 

Šio penkiasdešimtmečio verslininko prosenelis, Lvivo arkivyskupas metropolitas, grafas Andrijus Szeptyckis, yra legendinė asmenybė Vakarų Uk­rainoje. 1944 m. mirusio prosenelio vardu pavadintos mokyklos, gatvės, aikštės, jam statomi paminklai, kuriami muziejai. 

Ypač daug A. Szeptyckis yra nusipelnęs Lvivui, kuriame daugiausiai laiko ir praleido. Pagal istorinius šaltinius, Szeptyckiai yra sena didikų giminė, kuriai žemes Galicijoje Xlll a. padovanojo Kyjivo Rusios karalius, Galicijos kunigaikštis Danila, o XV a. privilegijas patvirtino Lietuvos ir Lenkijos karalius Kazimieras lV Jogailaitis. 

Šiųmetės Rusijos intervenci­jos pradžioje J. Szeptyckis kar­tu su pusbroliu, ūkininku Ma­­ciejumi Szeptyckiu vienu me­tu buvo tapę didžiausiais humanitarinės pagalbos Uk­rainai tiekėjais. Vienas pasinaudo­jo savo verslo pažintimis Euro­po­je, o kitas suteikė netoli pasienio turimus didžiulius sandėlius, ir abu per dieną į Ukrainą išsiųsdavo net po dešimt krovininių mašinų paramos.

„Užsieniečiai bijojo siųsti sa­vo transportą ir vairuotojus į karo apimtą šalį, tad mes sumanėme jų paramą Lenkijoje perkrauti į vietinį“, – pasakojo J. Szep­tyckis.

Maciejaus, užsi­iman­čio žiedinių kopūstų bei kitų daržo­vių auginimu, sandėliai To­ma­šovo mieste netoli Ukrainos pasienio kaip tik buvo tušti, ir juose užvirė perkrovos darbai.

„Kai išgirdau, jog Rusija užpuolė Ukrainą, išgyvenau didžiulį sukrėtimą ir mąsčiau, ką daryti, mat prieš dvejus metus buvau persikėlęs gyventi į Lvivą“, – pasakojo J. Szeptyckis.

Ukrainą vyriškis pasirinko po skyrybų su žmona bei pelningai pardavęs didžiausią savo firmą.

„Galėjau įsikurti bet kokioje pasaulio šalyje, bet pasirinkau Lvivą – miestą, kur gyveno daug protėvių ir kuris domino nuo vaikystės“, – sakė Janas.

Verslininko teigimu, Lvivas per tuo metu prasidėjusią COVID-19 pandemiją turėjo dar vieną didelį pliusą – čia ir toliau veikė kavinės bei restoranai, vyko spektakliai ir koncertai.

Iš nevilties dėl kilusio karo verslininką išbudino pusbrolis Maciejus, pakvietęs atvykti į pasienyje esantį Peremyslį, kur tada plūdo šimtai tūkstančių pabėgėlių. Pusbrolis pirmas ėmėsi vežti jiems pagalbą ir paprašė, kad Janas padėtų savo kontaktais Lvive bei užsienyje.

Verslininkas prisiminė, kaip pasisiūlė plastams – Ukrainos skautų organizacijai – padėti gabenti paramą, bet šie žiūrėjo į jį nepatikliai. Visgi užteko Janui prisistatyti, kad yra arkivyskupo A. Szeptyckio anūkas, ir skautų vadas atsiprašė dėl abejonių, jog dalį paramos esą galime pradanginti. Mat prosenelis A. Szeptyckis plastams taip pat yra legenda – jis padovanojo kalną, kurio viršūnėje ir dabar stovi jų būstinė.  

Arkivyskupą metropolitą A. Szeptyckį kažkiek galima sugretinti su Lietuvos nepriklausomybės siekių XX a. pradžioje vadais, tačiau jo veiklos mastai buvo platesni. Užaugęs garsioje ir turtingoje didikų šeimoje, A. Szeptyckis sugebėjo paveldėtus turtus pelningai investuoti, kad dar daugiau lėšų galėtų skirti tautos nepriklausomybės siekiams. 

A. Szeptyckio fenomenas yra tas, jog šis Arvydui Saboniui ūgiu prilygęs milžinas vaikystėje susirgo, bet nuo dvidešimties metų persėdęs į invalido vežimėlį, išliko nepaprastai aktyvus – studijavo universitete, steigė firmas, atstovavo Galicijai Austrijos Parlamente, keliavo po Europą. 

Tiek A. Szeptyckio mama, garsaus Lvivo poeto Alek­sand­ro Fred­ros duktė, tiek tėvas Janas Kan­tas Szeptyckis save laikė lenkais ir labai nenorėjo, kad sūnus taptų ukrainietiškos unitų bažnyčios kunigu. Tačiau A. Szeptyckis žinojo, kad keli jo prose­neliai buvo unitų vyskupai, tad tėvų neklausė. Įšven­tintas į graikų katalikų kunigus po kiek laiko tapo arkivyskupu metropolitu – aukščiausiu unitų bažnyčios pareigūnu. Jo pavyzdžiu po keliolikos metų pasekė brolis Klemensas, karo metais išgelbėjęs daug žydų, bet rusų sušaudytas.

Išrinktas Austrijos parlamen­to nariu A. Szeptyckis siūlė Ga­licijos regione įkurti Len­kijos ir Ukrainos autonominius kraštus. Tačiau šį siūlymą blokavo Maskva, jau tada pareiškusi, jog Ukraina neegzistuoja, ir reikalavusi žodynuose panaikinti tokį žodį.

A. Szeptyckis nenuleido rankų, rėmė bei pats inicijavo uk­rainietiškas organizacijas, steigė įmones, skatino verslumą, statė mokyklas, muziejus ir teatrus, o dėl ukrainiečių laisvės nepabūgo rašyti laiškų nei Hit­leriui, nei Stalinui. 

Iki A. Szeptyckio niekas nesidomėjo ukrainietiškomis ikonomis: išblukus dažams, senosios buvo deginamos ir tapomos kitos. Metropolitas ėmė ikonas rinkti ir įkūrė jų muziejų, be to, įsteigė dailės mo­kyklą. 

Kai 1920-aisiais Vakarų Uk­rainą ėmę valdyti lenkai uždrau­dė plastų veiklą, A. Szep­tyckis skubiai įkūrė kitą religinę organizaciją, kad plastai galėtų veikti prisidengdami jos vardu. 

„Tiek SSSR, tiek socialistinėje Lenkijoje Szeptyckių pavardė nebuvo mėgiama būtent dėl šio kunigo nuopelnų ukrainiečių sąmoningumui bei valstybingumui“, – pasakojo Janas.

Jo tetai buvo trukdoma įstoti į universitetą Krokuvoje, tėvas biologas patyrė mokslinės karjeros blokavimą. Spaudoje apie A. Szeptyckį buvo skleidžiama daug melo: jį kaltino simpatizavimu naciams bei vadino antisemitu, nors gelbėjo žydus. Vie­nas iš išgelbėtų, Adamas Rot­feldas, prieš 17 metų tapo Lenkijos užsienio reikalų ministru.

A. Szep­tyckis už ukrainietiškumo propagavimą keletą kartų net bu­vo trumpai įkalintas. Gimi­nystė su kunigu labai pakenkė ir broliui, garsiam generolui Stanislawui Szeptyckiui. Šis Aust­rijos armijos generolas 1916 m. ėmė vadovauti suformuotam autonomiškam Len­kijos legionui, kurio pagrindu vėliau buvo sukurta Lenkijos kariuomenė. S. Szeptyckis suvaidino labai svarbų vaidmenį Lenkijos nepriklausomybės kovose su Rusija ir atgaunant iš Vokietijos Sileziją, jis vadovavo vienam iš frontų, o vienu metu buvo tapęs visos Lenkijos kariuomenės vadu.

Nepaisant daugybės nuopel­nų, juo ne iki galo buvo pasitikima dėl bro­lio kunigo veik­los. Generolo nemėgo ir Len­ki­jos vadovu ta­pęs Jo­zefas Pil­suds­kis, kuris Len­­kijos legione Austrijoje buvo S. Szeptyckio pa­valdinys. Jo­kių karo mokslų nebaigęs J. Pil­­­sudskis kartą jį viešai įžeidė ir S. Szeptyckis iškvietė J. Pil­suds­kį į dvikovą. Tačiau šis nesutiko, nes žinojo apie generolo taiklumą ir kad anksčiau jis buvo laimėjęs penkias dvikovas.

Kai 1926 m. J. Pilsudskis surengė valstybės perversmą ir pakvietė S. Szeptyckį prisidėti, šis atsisakė ir demonstratyviai padavė pareiškimą išeiti į pensiją. Nepaisant generolo S. Szep­tyckio nuopelnų Lenkijai iškovojant nepriklausomybę, J. Pil­sudskio šalininkai, o vėliau sovietinė valdžia stengėsi ištrinti jį iš istorijos vadovėlių.

„Viliuosi, kad imsime supratingiau žiūrėti į istorines asmenybes, išmoksime jas vertin­ti“, – įsitikinęs J. Szeptyckis.

Dabar, anot verslininko, svar­biausia susitelkti bendroje paramoje kovojančiai Ukrainai, nes jos žlugimas reikštų ir mū­sų visų pralaimėjimą, protėvių atminties pažeminimą, istorinių paminklų griovimą bei niekinimą.

Eldoradas BUTRIMAS

AUTORIAUS nuotr.

Susidūrę su onkologine liga, vieni puola į neviltį ir pasiduoda, kiti imasi veiksmų ir neretai laimi. Diena, kai išgirstama diagnozė, kai po kojomis ima slysti žemė ne tik pačiam ligoniui, bet ir jo artimiesiems, kai smegenys išsprogdinamos vieninteliu žodžiu „vėžys“, neretai tampa tuo lūžio tašku, kuris padalina gyvenimą iki ir po. Jei pavyksta paimti save į rankas, jei neišsigąstama diagnozės, pradedama ieškoti atsakymų, pagalbos ir kelių, padėsiančių pasveikti. Apie kelią nuo diagnozės iki pasveikimo tauragiškiai turės progą išgirsti jau gruodžio 2 d. – Kultūros rūmuose visas pusdienis bus skirtas dviem išskirtiniams renginiams: vyks praktinis renginys, skirtas pacientams bei jų artimiesiems ir visiems besidomintiems savo sveikata, o vakarop gyventojai kviečiami į unikalų premjerinį meno terapijos spektaklį „NenuGALĖTIeji“.

Visame pasaulyje žinoma „Lions“ organizacija bendradarbiauja su „Global HOPE“ iniciatyva, siekdama pagelbėti onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams. „Lions“ gelbsti šeimoms, kurios dėl vėžiu sergančių vaikų patiria didžiulę socialinę, ekonominę ir emocinę naštą. Tauragės „Lions“ klubas taip pat nutarė prisidėti prie šios iniciatyvos ir organizuoja paramos vakarą, kurio metu bus renkamos lėšos onkologinėmis ligomis segantiems Tauragės vaikams. Šiuo metu vyksta konsultacijos su medikais, kam tokia parama labiausiai reikalinga.

Tauragės „Lions“ klubo prezidentė Lijana Zinkevičienė sako, kad onkologinėmis ligomis sergančius vaikus auginančios šeimos neretai būna atsiribojusios, nekalba apie savo vargus ir paramos neprašo. Juk dažnas atvejis, kai tokioje šeimoje reikalinga finansinė parama ne tik gydymui, bet ir išgyvenimui – kažkas ligoniuką turi slaugyti, vežioti pas medikus, tad laiko dirbti ir uždirbti nelabai ir lieka.

„Kviečiame atvykti į nemokamą seminarą, kurį ves Virginijus Šaulys – visuomenininkas, meno terapijos spektaklio „NenuGALĖTIeji“ idėjos sumanytojas bei kūrėjas, knygos „Vėžys 24/7“ autorius, o vakare – atlikti gerą darbą, t.y. nusipirkti bilietą į spektaklį ir taip paaukoti lėšų vaikams, kuriems gijimo kelyje reikia įveikti labai daug kliūčių. Nepasiduokite mintims, kad po spektaklio liks neigiamų emocijų šleifas – galbūt kaip tik būsite pakylėti“, – kviečia L. Zinkevičienė.

Ką išgyvena žmogus su tokia diagnoze, bus galima pamatyti meno terapijos spektaklyje „NenuGALĖTIeji“. „NenuGALĖTIeji“ – ne pjesė, o tikri išgyventų istorijų pasakojimai. Juose pilna meilės, neapykantos, svajonių, praradimų bei vilties šauksmo. Visko, kas labai artima ir suprantama kiekvienam žmogui.

Spektaklio idėjos autorius ir seminaro „Penki pojūčiai sergant vėžiu“ lektorius V. Šaulys, pats išgirdęs onkologinę diagnozę prieš devynerius metus, sako norįs per savo ir kitų ligonių patirtį papasakoti, ką išgyvena žmogus su tokia diagnoze. Pasak V. Šaulio, spektaklio istorijos ne iš piršto laužtos, tai realių žmonių, realių ligonių kelias, išgyvenimai, emocijos, patirtis, viltis. Profesionalų dėka jos „įvilktos“ į meno rūbą, parenkant muziką, šviesas. Su kiekvienu ligoniu buvo kalbėta po keletą valandų, rašomas tekstas, pritaikoma muzika. Vėliau žmogus, „padovanojęs“ savo istoriją spektakliui, buvo kviečiamas įvertinti, kritikuoti, keisti, išsakyti pastabas scenoje vaidinantiems aktoriams. Tai buvo titaniškas darbas, nes emociškai labai svarbi kiekviena smulkmena. Kiekvienas pacientas tapo režisieriumi“, – prisimena V. Šaulys.

Anot jo, nors „NenuGALĖTIeji“ šalies scenose jau pristatytas prieš keletą metų, Tauragėje spektaklis bus premjerinis, nes jis atnaujintas – jo siužete atsirado vaiko, sergančio vėžiu, epizodas: vaiko tėvų išgyvenimai ir viltys.

Rašyti ir kalbėti apie tai, kas vyks gruodžio 2-ją Tauragės kultūros rūmuose, būtų galima labai ilgai, tačiau tai nepadės nei suprasti onkologinio ligonio išgyvenimų, nei pagelbės jam materialiai. Todėl geriausia ateiti 13 val. į seminarą „Penki pojūčiai, sergant vėžiu“, o 18 val. – nusipirkti bilietą į spektaklį, kurio metu žiūrovas tapatina save su tuo, ką mato bei patiria renginio metu. Visos lėšos už parduotus bilietus ir paaukotos labdaros renginio metu bus skirtos onkologine liga sergantiems Tauragės vaikams. Praskaidrinkime artėjančias šventes savo gerais darbais.

-------------------------------------------------------------------

Renginys Facebook: https://www.facebook.com/events/658610205878535

Bilietai parduodami: https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/koncertai/nenugaletieji--meno-terapijos-spektaklis-374841

Seminaras Facebook: https://www.facebook.com/events/864663731334436/

Dalyvių, žiūrovų, spektaklio palaikytojų ir rėmėjų mintys po spektaklio: https://www.youtube.com/watch?v=6CuQva-4488

Irina SADAUSKIENĖ

Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazija dalyvauja įgyvendinant „Erasmus+“ programos strateginių partnerysčių projektą „ReCreate History through 3D, Game Design and Virtual Reality“ („Atkurkime istoriją, naudodami 3D, žaidimo kūrimas ir virtuali realybė“). Projekto koordinatorius – VšĮ „Robotikos mokykla“, jame dalyvauja partneriai iš Rumunijos, Slovėnijos ir Lietuvos.

Projektu siekiama sudominti vyresniųjų klasių mokinius savo krašto istorija, kultūriniu  paveldu, pasitelkiant šiuolaikines technologijas, ugdyti jų kūrybiškumą, komandinio darbo įgūdžius, gebėjimą tikslingai ir prasmingai naudotis šiuolaikinių informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis. Projekto metu mokiniai iš Slovėnijos, Rumu­nijos ir Lietuvos per gimtosios kalbos, istorijos pamokas rinko medžiagą apie pasirinktą kultūros paveldo objektą, kūrė pasakojimus apie juos panaudodami istorijų pasakojimo (angl. Storytelling) technikas. Per informacinių technologijų pamokas sukurtus pasakojimus mokiniai bando perteikti naudodami 3D vizualizacijas ir 3D žaidimus. Projekto pabaigoje bus sukurta metodinė priemonė, kuria galės naudotis ir mokytojai, ir mokiniai.

Mūsų gimnazijoje vyko projekto partnerių susitikimas. Mokytojai iš Slovėnijos, Rumunijos bei mūsų gimnazijos pristatė, kaip sekėsi vesti pamokas, su kokiais sunkumais teko susidurti, dalijosi gerąja patirtimi. Projekto kordinatoriai iš VšĮ „Robotikos mokykla“ pristatė mokinių ir mokytojų tarpinės apklausos rezultatus. Daug dėmesio skirta diskusijoms, ką reikėtų patobulinti kuriamoje metodinėje medžiagoje, kaip sukurti kuo įdomesnius pasirinktų kultūros paveldo objektų 3D modelius bei su jais susijusius kompiuterinius žaidimus.

Vizito metu svečiams surengta eks­kursija po gimnaziją, kurią ve­dė gim­nazistės Evelina Gečaitė ir Do­na­ta Stasytytė: buvo pristatyta jos istorija, projekto partneriai apžiūrėjo kabinetus bei kitas edukacines erdves.

Svečiams pristatėme turtingą Lie­tuvos kultūros paveldą – pakeliui į Vilnių aplankėme Panemunės pilį.

Projekto metodinės medžiagos išbandymas vyks 2023 m. sausio mėnesį, o galutiniai rezultatai bus aptariami jau kitame susitikime Ru­munijoje.

Projektas finansuojamas Europos Ko­­mi­sijos pagal „Erasmus+“ prog­ramą.

Daiva NORBUTIENĖ

Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos anglų kalbos mokytoja

AUTORĖS nuotr.

Gyventojų saugumo užtikrinimas turėtų būti vienas iš svarbiausių ir strateginių rajono valdžios tikslų, ypač dabar, kai dėl geopolitinės situacijos, netoli vykstančio karo, ekonominio sunkmečio visuomenėje tvyro daug nerimo. Tačiau kuo toliau, tuo aiškiau matyti, jog žmonės yra palikti likimo valiai. Kovodami dėl postų valdžioje, gyventojų interesus šią kadenciją pamiršo ir politikai, ir valdininkai. Pavyzdžiui, tik dabar susizgribta, kad jau daugiau nei pusmetis neveikia dėl saugumo mieste įrengtos vaizdo stebėjimo kameros.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 89

Naujojo paramos laikotarpio ypatumas – ne tik griež­tesni valdymo reikalavimai bei geros agrarinės ir aplin­kosaugos būklės (GAAB) standartai, bet ir galimybė pasididinti bazines tiesiogines išmokas – už dalyvavimą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (Strateginis planas) numatytose bei savo noru pasirinktose klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose ekologinėse sistemose (ekoschemos) bus atlyginta papildomai. 

Ekoschemos – daugiau dėmesio aplinkos apsaugai 

Nors 2023–2027 m. finansiniu laikotarpiu nebelieka žalinimo išmokų, yra sukurta vi­siškai nauja Bendrosios že­mės ūkio politikos „žalioji ar­chitektūra“, kurios vienas iš elementų – ekoschemos, ap­imančios visus žemės ūkio naudmenų tipus (ariama že­mė, daugiametės pievos, daugiamečiai sodiniai) ir gyvūnų gerovę. Yra numatyta 10 ekoschemų: kompleksinė eko­schema; veiklos ariamojoje že­mėje; sodų bei uogynų tvar­kymas gamtai palankiu būdu; tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa; ariamųjų durpžemių keitimas pievomis; eroduotos žemės keitimas pievomis; kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros siste­ma; ekstensyvus šlapynių tvar­kymas; perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo; gyvūnų gerovė; ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai). 

„Pagal ekoschemas išmokos bus skiriamos už įsipareigojimus, viršijančius valdymo reikalavimus ir GAAB standartus, atitinkančius minimaliuosius trąšų ir augalų apsaugos produktų naudoji­mo, gyvūnų gerovės ar kitus pri­valomus reikalavimus“, – sako Že­mės ūkio ministerijos (ŽŪM)

Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamen­to patarėjas Dainius Stra­vins­kas. 

Ekoschemoms numatyta kas­met skirti 25 proc. Lietuvos tiesioginių išmokų metinio voko. 

Dirbantiems žemę – kompleksinė ekoschema 

„Dirbantiems žemę, ypač užsiimantiems laukininkyste, skirta kompleksinė ekoschema „Veiklos ariamojoje žemėje“, – pabrėžia D. Stravinskas. 

Ši eko­schema apima 4 gamybines ir 3 negamybines veik­las.

Gamybinės veiklos – augalų kaita, tarpiniai pasėliai, sertifikuotos sėklos naudojimas, neariminės žemdirbystės technologijos.

Veikla „Augalų kaita“ skirta dirvožemiui saugoti ir jo kokybei gerinti. 

„Pasirinkęs įgyvendinti šią priemonę ūkininkas įsipareigos kasmet užtikrinti ne mažesnę kaip keturių augalų kaitą ir bent vienas jų turės būti dirvą gerinantis (ankštiniai javai, aliejiniai augalai, daugiametės žolės, kaupiamieji ar sideraciniai augalai (žaliasis pūdymas). Taip pat nustatoma mažiausia baltyminių augalų da­lis – 10 proc. pagal šią priemonę deklaruoto ploto. Pareiš­kė­jui mokama po 57 Eur/ha išmoka kasmet per visą ket­verių metų įsipareigojimo laiko­tarpį. Plotas, už kurį bus mokama išmoka, turi būti ne mažesnis kaip 1 ha“, – akcentuoja D. Stra­vinskas. 

Per įsipareigojimų laikotarpį deklaruotą plotą galima sumažinti ne daugiau kaip 10 proc. Deklaruotame plote atsėliavimas, kai tas pats pasėlis sėjamas dvejus metus iš eilės tame pačiame lauke, draudžiamas.  

Veikla „Tarpiniai pasėliai“ skatina auginti dirvožemio kokybei išsaugoti svarbius augalus. Pasirinkus tarpinius pasė­lius per žiemą, daugiametes ankš­tines ir varpines žoles, aliejinius bei ankštinius augalus, var­pinius javus ar šių grupių augalų mišinius, juos reikės pasėti iki rugsėjo 1 d. ir išlaikyti iki kitų metų kovo 1 d. 

Šiai veiklai tinka ir įsėlis, kai tarpiniai augalai įsėjami per pavasario sėją į pagrindinį pasėlį ir išlaikomi ne mažiau kaip 8 savaites po pagrindinio augalo derliaus nuėmimo. 

Galima rinktis ir posėlį, kuris pasėjamas iki rugpjūčio 15 d.

Sėjant žolinius augalus, juos būtina nepertraukiamai išlaikyti dirvoje bent 8 savaites.

Visais šiais atvejais negalima naudoti augalų apsaugos priemonių, mineralinių bei organinių trąšų. Šių augalų neleidžiama naudoti pašarui ir nuimti jų derliaus.

Už tą patį plotą parama suteikiama tik pagal vieną iš pateiktų variantų: tarpiniai pasėliai per žiemą, įsėlis arba posėlis. Išmoka pagal šią veiklą – 139 Eur/ha. Įsipareigojimų laikotarpis – vieneri metai.

Veikla „Sertifikuotos sėklos naudojimas“ ne tik skatins ūkiuose naudoti sertifikuotą sėklą, bet ir mažins augalų apsaugos produktų naudojimą, aplinkos taršą, ŠESD emisijas, didins ūkių prisitaikymą prie klimato kaitos. Siekti paramos pagal šią veiklą galės ir sertifikuota sėkla atnaujinantys bei persėjantys pievas. Tinkamas plotas išmokai gauti – ne mažesnis kaip 0,5 ha. Plotų, kurie bus užsėti sertifikuota sėkla, negalima naudoti sėklai gaminti. Sertifikuotą sėklą reikės įsigyti ne anksčiau kaip prieš 24 mėn. iki einamųjų metų paraiškų teikimo pabaigos.

Išmoka pagal šią veiklą – 16 Eur/ha. Įsipareigojimų laikotarpis – vieneri metai.

Išmoka už veiklą „Neari­mi­nės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ – 66 Eur/ha. Mažiausias šiai veik­lai skiriamas plotas – 1 ha. Konkretus neariminio žemės dirbi­mo būdas nereglamentuoja­mas (pvz., gali būti taiko­ma tie­sio­ginė sėja į neįdirbtą dirvą, sek­lusis dirvos skutimas, juosti­nis žemės dirbimas ir kt.). Ne­nustatytas ir dirvos įdirbimo gy­lis, tačiau pagrindinė sąlyga –­ dirbamuose laukuose taikyti žemės įdirbimo būdą be plūgo (neapverčiant dirvos). Šiuose plotuose būtina užtikrinti dirvos dangą jaut­riausiu periodu, nustatytu GAAB6.

Išsamiau susipažinti su Lie­tuvos žemės ūkio ir kaimo plėt­ros 2023–2027 m. strateginiu planu galite https://zum.lrv.lt/lt/lietuvos-zemes-ukio-ir-kaimo-pletros-2023-2027-m-strateginis-planas-1/pagal-ek-pastabas-atnaujintas-strateginis-plano-projektas-2022-m).

(Tęsinys kitame numeryje)

Netrukus prasidės Adventas, kaip ženklas, kad artėjame šv. Ka­lėdų link. Nesibaigiančių iššūkių, krizių tamsoje labai reikia vil­ties šviesos. Ne naivaus optimizmo, jog visos holivudinės dramos baigiasi laimingai, bet vidinės jėgos, kuri padeda neprarasti prasmės skonio net tada, kai pandemija, karas, didžiulės kainos pradeda priminti Šventajame Rašte aprašytus Apokalipsės raite­lius, skaudžiai išbandančius žmoniją.

Šiandien mums ypatingai svarbu išgryninti laukimą, atskiriant esmę nuo detalių: kas yra mūsų gyvenimo savastis, be kurios pradedame nykti kaip žmonės, o kas – pernelyg sureikšminti blizgučiai.

Laukti išbandymų tamsoje – tai mokytis pasitikėti, auginti širdyje romumą, kurio nereikėtų painioti su nepilnavertiškumu. Romumas – tai gebėjimas džiaugtis tuo, ką do­vanoja kiekviena diena, o ne grauž­ti save, kad esą galėtų būti ge­rokai geriau.

Yra tokia labai graži ir prasminga krikščioniška malda: „Viešpatie, suteik man kantrybės romiai priimti tai, ko negaliu pakeisti, drąsos keisti tai, kas nuo manęs priklauso, ir išminties įvertinti situaciją bei savo galimybes“. Paradoksalu, bet tokia nuostata nereiškia susitaikymo su gyvenimo trupiniais, bet priešingai – padeda neiššvaistyti jėgų, susitelkti į tai, ką svarbu padaryti čia ir dabar. Šventoji Motina Teresė sakydavo: „Suprantu, kad negali pasirūpinti visa žmonija, bet gal gali pamaitinti bent vieną alkstantį. Net jei neturi galimybės kitam padėti materialiai, visada gali padovanoti šypseną ir rūpestį“...

Gyvename pasaulyje, kur daug nežinios, išbandymų, pykčio bei nevilties. Ir nė vienas iš mūsų neturime galimybių pasiekti, kad baigtųsi karas, kad visi sutartų, būtų sotūs bei laimingi. Tačiau neabejoju, jog kiekvienas pažįstame žmonių, kuriems dabar yra ypatingai sunku. Nebūtinai vien materialiai, bet ir psichologiškai, dvasiškai. O dažnai menkutė atjautos, rūpesčio žiežirba gali labai daug pakeisti. Tuo labiau, jog svarbu prisiminti, kad dalindamiesi ne nuskurstame, bet turtėjame. 

Beje, šventasis Pranciškus iš Asy­žiaus, dar vadinamas Dievo Netur­tėliu, labai aiškiai skyrė neturtą ir skurdą. Tačiau noras kuo daugiau turėti gali būti ir skurdo apraiška. Nes jo priešingybė yra ne turtas, o laisvė. Gi didžiausias skurdo blogis yra tai, kad jis atima iš mūsų laisvę oriai gyventi, atsiskleisti talentui. Todėl labai svarbu stabtelti ir sau pačiam atsakyti, kokie yra mūsų tikrieji poreikiai, o kas – įnoriai, blizgučiai, kurie nei nuramina, nei džiugina.

Net neabejoju, jog turtingas yra ne tas, kuris daug turi, bet tas, kuris turi ir nori bei gali pasidalinti. Todėl, deja, nestinga pinigingų skurdžių, bet nestinga ir dvasios turtuolių, kurie sugeba pasidalinti paskutiniu duonos kąsniu, arbatos puodeliu arba savo laiku.

Mes garsėjame tuo, kad labai daug dėmesio skiriame mirusiųjų atminčiai, kapų lankymui. Neseniai visos Lietuvos kapinės buvo virtu­sios žvakučių jūromis. Gražu ir pras­minga. Bent tol, kol ne mažiau dėmesio skiriame ir gyviesiems. Nes būtent jiems kur kas labiau nei jau baigusiesiems žemišką kelionę reikia mūsų atjautos, dėmesio, rūpesčio.

Spėju, kad bus skaitytojų, kurie piktai sureaguos į šią mano nuomo­nę, nes esą tegu pirmiau politi­kai visais pasirūpina bei pateikia dalijimosi pavyzdį. Patikėkite, stengiuosi dalintis, nors įsitikinau, jog tai nėra taip jau paprasta. Kita vertus, labai svarbu įveikti savyje puikybę dalijimąsi paversti reklama, „dosnumo“ demonstravimu. Nes tik­ras savęs dovanojimas vyksta tyliai, iš širdies į širdį. Ne dėl reitingų. Nes pastarieji ir yra tie blizgučiai, kurie visada apgauna.

Sudėtingiau, kai kalbame apie pi­nigų „dalijimą“ Seime. Ten daugu­ma ypatingai lengvai pasiduoda „dos­numo“ regimybei, nes dalija ne savo pinigus. Todėl labai svarbu atpažinti, kas svarbiau, kur būtinai reikia pagalbos „iš viršaus“. Tačiau net ir ekonomikos klestėjimo laikais neįmanoma patenkinti kiek­vie­no poreikio, reaguoti į visas unikalias situacijas. Todėl ir būtinas solidarumas šeimoje, parapijoje, vie­tos bendruomenėje.

Valdžia gali labai nepatikti, bet tai nereiškia, jog teisėtas ar nelabai piktinimasis ja „atšaukia“ kiekvieno iš mūsų atsakomybę šalia esantiems žmonėms.

Mano įsitikinimu, krikščionybė ra­gina mus būti ne teoretikais, bet praktikais. Tiesa, yra labai nemažai „dvasingų“ žmonių, kurių nesi­nori susitikti. Tačiau aplink mus tik­rai daugiau tokių, kurie netaria ir nekartoja Viešpaties vardo dažnai, bet iš jų nuolat sklinda meilės šiluma. Ir tai yra svarbiausia. Todėl save ir visus raginu – pripildykime šį Adventą meilės šiluma.

Andrius NAVICKAS

Filosofas, rašytojas, politikas