Spalio 6-oji tapo ypatinga diena Šilalės ligoninės kolektyvui: su būriu svečių ir bičiulių iš kitų ligoninių medikai paminėjo ligoninės įkūrimo 70-metį. Šventė tapo gražia proga pagerbti ilgamečius, bendruomenės pagarbos nusipelniusius medikus, padėkoti visiems, gydantiems ne tik vaistais, bet ir geru žodžiu.

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS ir Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 77

Praėjo daugiau nei pusmetis, kai kvėdarniškiai mindo įvairiausių institucijų slenksčius, prašydami įrengti Kvė­darnoje šarvojimo salę. Tačiau bent jau kol kas beldimasis į rajono valdžios, Seimo narių ir net Vyskupijos duris yra bevaisis – problema mėtoma lyg karšta bulvė, o „pagauti“ jos niekas nei nori, nei ryžtasi. Negana to, žmonės sa­ko, jog valdininkai nevengia net pasityčioti, pašaipiai pa­siūlydami „atidaryti tą salę savo namuose ir taip pinigų užsidirbti“...

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 77

Ilgai dvejojau, ar verta ra­šyti apie šį čečėnų vei­kė­ją, kuris savo pa­tai­kū­niš­ka veikla suteršė kilnų vai­na­chų vardą. Tai Ramzanas Ach­matovičius Kadyrovas, kurio 46-ąjį gimtadienį spa­lio 5-ąją pompastiškai at­šventė Maskva. Putino klap­čiukui Čečėnijos prezi­dentui buvo užkabintas eilinis aukštas apdovanojimas, jis pagerbtas generolo-pulkininko laipsniu, nors kovo mėnesį iš Putino rankų gavo gene­rolo-leitenanto antpečius. 

Česlovas IŠKAUSKAS

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 77

Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ naujiems ir esamiems klientams siūlo būdą sutaupyti – populiariausi pokalbių ir interneto planai prieinami už rekordiškai mažą kainą. Šiuo metu sudarę ar pratęsę sutartį klientai už kasdienes ryšio paslaugas net iki dvejų metų mokės mažiau nei įprastai.

„Siekiame klientams suteikti gerą paslaugų kokybę už patrauklią kainą. Sumažindami populiariausių planų kainas norime užtikrinti galimybę visiems naudotis kokybiškomis ryšio paslaugomis“, – sakė Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius Baltijos šalims.

Populiariausias planas – už rekordiškai mažą kainą

„Tele2“ vieną labiausiai klientų pamėgtą planą dabar siūlo už rekordiškai mažą kainą –  jis kainuos vos 9,90 Eur/mėn, vietoje 15,90 Eur/mėn. Šis mokėjimo planas, sudarant neterminuotą paslaugų teikimo sutartį, įprastai kainuoja 17,50 Eur/mėn. Įsigiję šį planą klientai kas mėnesį gaus neribotą minučių kiekį pokalbiams, neribotas SMS bei 10 GB duomenų Lietuvoje, iš kurių net 8,76 GB galioja Europos Sąjungoje. Daugiau informacijos apie pasiūlymo sąlygas rasite čia.

Specialu pasiūlymu galima pasinaudoti sudarant terminuotą sutartį 18 mėn. laikotarpiui be telefono arba 24 mėn. terminui, įsigyjant telefoną ir mokant jo kainą dalimis.

Sudarę sutartį su šiuo planu klientai gaus ne tik ryšio paslaugas, bet ir papildomų nemokamų paslaugų. Jie 3 mėnesius galės naudotis „Laisvo interneto“ ir mobiliojo parašo paslaugomis bei pirmąjį mėnesį naršys neribotai.

Pigesnis internetas namams

Naujiems klientams siūloma speciali „Laisvo interneto“ kaina – sudarant sutartį 24 mėn. laikotarpiui, 30 GB planas kainuos vos 3,99 Eur/mėn. Šio mokėjimo plano kaina, sudarant neterminuotą paslaugų teikimo sutartį, paprastai siekia 11 Eur/mėn. Daugiau informacijos apie pasiūlymo sąlygas rasite čia.

Klientai, užsisakantys šį planą, 14 dienų galės išmėginti „Laisvo interneto“ paslaugą nemokamai ir pirmąjį mėnesį galės nemokamai naudotis neribotu internetu. 

Pagal RRT paskelbtą judriojo ryšio tinklų tikėtinų aprėpties zonų žemėlapį, „Tele2“ mobilusis 4G internetas pirmauja tarp trijų didžiausių judriojo ryšio tiekėjų vidutinio rėžio aprėptyje („Tele2“ dengia 80 – 85 proc. Lietuvos teritorijos, kiti du ryšio tiekėjai 75 – 80 proc.), o kituose rėžiuose nenusileidžia kitiems judriojo ryšio tiekėjams (silpnojo rėžio aprėptis visų operatorių apima 97 – 100 proc. teritorijos, stipriojo rėžio aprėptyje „Tele2“ kartu su vienu iš ryšio tiekėju apima 45 – 50 proc. teritorijos, kai trečiasis operatorius – 40 – 45 proc.).

(Pabaiga. Pradžia Nr. 68, 69, 70, 73, 74)

Kvėdarnos mokykloje moki­nių vis daugėjo. Iš užsienio kal­bų mokėmės ang­lų, kurią dės­tė Kvė­­dar­nos ambulatorijos gy­dytojas An­ta­­nas Dabkus, 10 me­tų gyvenęs Anglijoje. Po dvejų metų jį ištrėmė. Vėliau anglų kalbos mokę pedagogai nebuvo reiklūs, o ir mes ne itin stengėmės, nes lankytis užsienyje praktiškai nebuvo galimybės. 

Rusų kalbą dėstė mokytoja Silantjevienė iš Šilalės, kurios tarsena buvo neįprasta. Kai dar ketvirtoje progimnazijos klasėje rašėme diktantą, apie 90 proc. mokinių gavome dvejetus. Ėmiau skaityti rusiškas knygeles, ir reikalai su rusų kalba pagerėjo. O ir mokytoja mus suprato. Že­mes­nėje klasėje mokėsi jos dukra, kiek žinau, vyras buvo saugumietis. 

Mokykloje propaguota ir me­no saviveikla, entuziastingai jos ėmėsi mokytoja Irena Ma­ce­lytė. Mūsų klasėje mergaičių mokėsi gerokai daugiau negu berniukų, todėl tekdavo ilgai juos kalbinti vaidinti ar šokti. Man tai irgi buvo sunkoka prievolė. Geriausi mūsų artistai buvo Kazys Vaičiulis ir Te­re­sė Varaniūtė. Su meninėmis prog­ramomis lankydavomės Pa­jū­ryje, Judrėnuose, Švėkš­no­je. Su Švėkšnos vidurinės mokyk­los komandomis sužaidėme ir krep­šinio bei tink­linio rungtynes. Krep­šinį pralaimėjome, nes jie turėjo du gerus sportininkus brolius Ur­mu­levičius. Tink­li­nio aikštelėje stipresni buvome mes.

Bendrauti su kitomis mokyk­lomis nebuvo paprasta, nes au­tobusai nevažinėjo, nebuvo ir telefonų. Į Ši­lalę ar Laukuvą žaisti krep­šinio važiuodavome dviračiais. Aš jį skolindavausi, o dardėti reikėjo prastu vieškeliu. Šilalės mokyklos krepši­nin­kus dažniau­siai įveikdavome, o lauku­viš­kiams pralaimėdavome. Mū­sų koman­dos pagrindą sudarė

K. Vai­­­­čiulis, Z. Stanevičius, E. Rim­­kus, S. Norbutas, A. Kers­naus­kas, A. Stasytis ir aš. 

Devintos klasės pabaigtuves šventėme klasiokės Van­dos Bendžiūtės tėviškėje, ant Jūros kranto. Bet pačiame įkarštyje sulaukėme svečių – dviračiais atvažiavo mokytojai Vytautas Gečas, kito pavardės neprisimenu, o jis, atrodo, buvo mokyk­los „komsorgas“. Ant stalo turėjome ne tik arbatos, o bešokant įvyko konfliktas – kažkas stumtelėjo mokytoją. Buvome iškviesti į mokytojų tarybos posėdį, mane net siūlė pašalin­ti iš mokyklos. Viskas baigėsi tuo, kad sumažino elgesio pažymį iki trejeto. 

1952-ųjų rudenį mokyk­los direktoriumi tapo Eu­ge­nijus Mi­nio­tas, studijavęs pedagogi­nia­me institute. Ku­rį laiką dėstė ma­tematiką, fiziką. Mo­kymo da­lies vedėja pradė­jo dirbti Da­nutė Sar­gelytė, dėsčiusi ir lietuvių kalbą. Buvo reikli, bet teisinga. Žemesnėje kla­sėje mo­kėsi jos sesuo. Tą rudenį atėjo ir daugiau jaunų mokytojų. Ko­ri­doriai skambėjo nuo skardaus mokytojo Vaitkaus balso. Fi­zinio lavinimo mokytojas An­ta­nas Ambrulis buvo ir mūsų klasės auklėtojas, kurį įsiminėme kaip nuostabų žmogų, gelbėjusį mus iš įvairių bėdų. 

Gerai atsimenu 1953-iųjų ko­­vo 5-osios rytą. Spaudė nedi­de­lis šaltukas, nuėjęs į miestelį, pamačiau iškeltas juodu kas­pinu perrištas vėliavas. Mo­kyk­loje mums pranešė apie Sta­lino mirtį. Mokytojai vaikščiojo paraudusiomis akimis, „verkė“... Ne­mačiau nė vieno ver­kiančio mokinio – jiems vaidinti nereikėjo. Vėliau mokytojai prisipažino, jog tą dieną nulupo daug svogūnų... 

Paskuti­nė­je, vienuoliktoje, klasėje 1953 m. rudenį buvo likę 6 vaikinai ir 18 merginų. Per laikotar­pį nuo 8 iki 11 kla­sės prarado­me mokslo draugus Vy­tautą Juod­ke­­vičių, Aloy­zą Kve­de­rį, Aleksą Auž­­bi­­kavičių ir Kasi­liaus­­ką. Reikėjo galvo­ti, ką darysime toliau, todėl rimtai kibome į mokslus. Pirmąjį trimestrą netu­rėjome matematikos mokytojo, bijojome, kad negalėsime pasiruošti stoja­miesiems egza­minams. Pa­ga­liau mokytojas atsirado – tai Kle­­mensas Ru­sec­kas, geras savo dalyko žinovas (kal­­bėjo, kad studijavo politech­ni­kos institute). 

Atėjo šimtadienis. Laukėme svečių iš Švietimo skyriaus. Nu­tarėme juos pavaišinti stip­resniais gėrimais. Kažkas pa­rūpi­no ir mums krūminės, kurią skiedėme šaltmėtiniu likeriu... Visgi vakaras praėjo gerai. 

Prieš egzaminus jaudinomės, nors prie nuolatinio žinių patikrinimo buvome pripratę – tais laikais vidurinėje egzaminus reikėjo laikyti kiek­vienų mokslo metų pabaigoje. Taigi visi juos išlaikėme sėk­mingai, atšventėme išleistuves ir išsiskirstėme savais keliais. 

Septyneri Kvėdarnos vidurinėje mokykloje praleisti metai paliko neišdildomų prisimi­nimų. Mūsų žinių lygis buvo ga­na aukštas, dau­gelis sėkmingai įstojo ir baigė aukštąsias mokyklas. 

Skaitydami šiuos mano prisiminimus, gal ne vienas nuklys į savo mokyklinius metus bei prisimins išėjusiuosius Anapilin...

Antanas LINGIS

Vilnius

COVID-19 infekcija – grėsminga ir apgaulinga liga, nes vieni žmonės simptomų visai nejaučia arba jie būna itin lengvi, o kitiems tenka gulėti ligoninėje ir kovoti dėl savo gyvybės.  

Nors šiuo metu izoliacija nėra privaloma, susirgus koronavirusu, vertėtų elgtis atsakingai – būti namuose, stebėti savo sveikatą ir laikytis visų gydytojo nurodymų.

Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos gydytoja pul­mo­­nologė dr. Neringa Vagulienė įspėja, kad gydymo ne­rei­kėtų pradėti nuo antibiotikų, nes jie šio viruso nevei­kia. Ji informuoja, kaip tinkamai gydytis namuose nuo COVID-19, ko vertėtų vengti ir kada kreiptis į gydymo įstaigą. 

Simptomai būna įvairūs

Gydytojos pulmonologės teigimu, COVID-19 požymiai pasirodo praėjus 2–14 dienų po kontakto su virusu. 

„Dažniausiai ši liga pasireiš­kia karščiavimu, kosuliu, pasunkėjusiu kvėpavimu ar dusuliu, nuovargiu, raumenų skausmais, skonio ar kvapo praradimu, gerklės skausmu, sloga, net gali būti pykinimas, vėmimas ar viduriavimas“, – koronaviruso infekcijai būdingus požymius vardija N. Vagulienė. 

Ji atkreipia dėmesį, kad ligos simptomai gali būti labai įvairūs – nuo lengvų iki sunkių. Tačiau vyresni ar įvairių lėtinių širdies, plaučių ligų, diabeto kamuojami asmenys  turi didesnę riziką sirgti sunkia ligos forma.

Jeigu pajutote COVID-19 būdingus simptomus, rekomenduojama likti namuose bei stebėti savo sveikatą, atlikti savi­kontrolės greitąjį antigeno tes­tą, kreiptis į savo šeimos gydytoją ir laikytis jo nurodymų.

Gydytojas, vertindamas paciento sveikatos būklę, gali paprašyti teigiamo savikontro­lės antigeno testo rezultato nuotraukos, kurioje turėtų bū­ti aiškiai matomas tyrimo re­zultatas bei testo pakuotė. Nuot­rauka siunčiama gydytojui el. paštu arba kitomis prieinamomis ryšio priemonėmis. 

Kaip teisingai gydytis namuose?

„Susirgus reikia gerti daug skysčių, įvairių šiltų gėrimų (arbatų), simptomams paleng­vinti ar esant karščiavimui, galima vartoti ibuprofeną“, – teigia gydytoja. 

Skysčių reikėtų suvartoti ne mažiau kaip 2 litrus per dieną. Padidėjusiai temperatūrai mažinti ir skausmui malšinti rinktis paracetamolį ar kitus nesteroidinius vaistus nuo uždegimo. 

Paprastai kosulio slopinti nereikia, nes tai didina sunkaus plaučių uždegimo riziką. Ta­čiau jei kosulys vargina, ver­tėtų pradėti nuo medaus. Tik vėliau, situacijai nepagerėjus, naudoti medikamentus, kurie slopina kosulį. 

Be to, N. Vagulienė primena pagrindines aplinkos ir asmens higienos rekomendaci­jas: saugus atstumas, dažnas rankų plovimas, čiaudėjimo eti­keto laikymasis, patalpų vėdinimas. 

„Pastarieji pandeminio laikotarpio metai mus išmokė laikytis pagrindinių rekomendacijų, kurios yra svarbios ne tik sergant COVID-19, bet ir įvairiomis kitomis virusinėmis ligomis“, – sako ji. 

Akcentuoja, ko vartoti nederėtų 

Gydytoja aiškina, jog COVID-19 yra virusinė liga, todėl gydymo nereikėtų pradėti nuo antibiotikų.

„Antibiotikai viruso neveikia, tik sukelia daug nepageidaujamų poveikių ir didina bakterijų rezistentiškumą antibioti­kams. Tai reiškia, kad vėliau, susirgus bakterine liga, šie antibiotikai nebebus veiksmingi. Ne­tinkamas, nesavalaikis anti­biotikų vartojimas yra didelė pasaulinė problema“, – akcentuoja N. Vagulienė.

Taip pat gydantis namuose nerekomenduojama gerti aspirino ar vartoti kraują skystinančių vaistų.

„Žinoma, jei šiuos vaistus dėl įvairių gretutinių susirgimų žmogus naudojo anksčiau, juos turėtų vartoti ir susirgęs COVID-19“, – aiškina gydytoja. 

Kita vaistų grupė, kurių taip pat nereikėtų naudoti sergant koronaviruso infekcija, yra hormonų grupės – gliukokortikoidai. Anot medikės, jų vartojimas nepadeda pasveikti, be to, geriant juos neteisingai ir ne laiku, jie gali net pabloginti ir pasunkinti COVID-19 eigą.

Izoliuotis nereikia

Asmenims, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, privaloma izoliacija netaikoma, tačiau tikimasi sąmoningumo – jei ne dėl savęs, tai dėl kitų žmonių (artimųjų, kolegų, kaimynų ar pan.) saugumo.

Žmogus laikomas pasveikusiu gydytojo sprendimu, jei 24 valandas nebekarščiuoja ir susilpnėja kiti simptomai. Ligos simptomus jaučiantiems žmonėms nerekomenduojama vyk­ti į darbą, ugdymo įstaigą, kitas viešas susibūrimo vietas. Jeigu reikia, nedarbingumą skirs gydytojas.

Kauno klinikų gydytoja N. Va­gulienė pažymi: „Į skubios pagalbos skyrių reikėtų kreiptis, atsiradus dusuliui arba sunkumui kvėpuojant, krūtinėje nuolat jaučiant stiprų skausmą ar atsiradus spaudžiančio pobūdžio skausmui“. 

Žmonėms, turėjusiems sąlytį su sergančiuoju COVID-19, izoliuotis taip pat nebereikia. Tačiau vertėtų elgtis sąmoningai ir atsakingai, stebėti savo sveikatos būklę, vengti fizinio kontakto su kitais žmonėmis, dėvėti respiratorius ar medicinines kaukes.

Naujausios rekomendacijos

Nors nuo 2022 m. gegužės 1 d. prieš hospitalizaciją nebereikia atlikti PGR tyrimo, įstaigos gali skirti COVID-19 patvirtinančius tyrimus asmenims, jaučiantiems ligos simptomus, ar kitais atvejais įstaigos nustatyta tvarka.

Laboratorijų, verifikuotų atlikti COVID-19 tyrimus, sąrašą galima rasti interneto svetainėje www.nvspl.lt/covid-19/laboratorijos-verifikuotos-atlikti-covid-19-tyrimus-pgr-metodu. 

Norėdami stacionarinėse gydymo įstaigose lankyti pacientus, turėtumėte dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Jų gali nedėvėti negalią turintys asmenys, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas galėtų pakenkti sveikatos būklei. Gydymo įstaigoms taip pat paliekama teisė taikyti griežtesnius infekcijų kont­rolės reikalavimus, todėl prieš vykstant į gydymo įstaigą, reikėtų pasidomėti ten galiojančia tvarka.

Siekiant apsaugoti savo bei aplinkinių sveikatą, rekomenduojama dėvėti kaukes viešose uždarose vietose, kurios yra prastai vėdinamos, jose didelis žmonių skaičius ir neįmanoma išlaikyti saugaus atstumo nuo kitų žmonių, taip pat viešajame transporte rytinio ir vakarinio piko metu.

Efektyviausia COVID-19 ligos prevencijos priemonė – skiepai

Lietuvoje skiepijami 5-erių metų ir vyresni asmenys, pirminei vakcinacijai naudojant origi­nalias „Comirnaty“ (ga­mintojas „Bio­NTech ir Pfi­zer“) arba „Spi­ke­vax“ (gam. „Mo­der­­na“) vakcinas, sustiprinančio­sioms dozėms – originalias vak­cinas arba adaptuotas vakcinų versijas. Užsiregistruoti vakcinacijai galima internetu www.koronastop.lrv.lt arba kreipiantis į savo asmens sveikatos priežiūros įstaigą. 

Taip pat vertėtų žinoti, jog tą pačią dieną arba to paties vizito pas gydytoją metu galima pasiskiepyti ir nuo COVID-19 ligos, ir nuo kitų užkrečiamųjų ligų – erkinio encefalito, sezoninio gripo, pneumokokinės infekcijos ir kt. Tokiu atveju injekcijas rekomenduojama suleisti į skirtingas kūno vietas.

Sužinoti daugiau apie naujausias rekomendacijas dėl koronaviruso, apie tyrimus, vakcinaciją, rasti naudingų kontaktų gyventojams ar kitos su pasauline pandemija susijusios aktualios informacijos galima tinklalapyje www.koronastop.lrv.lt.

Jau skelbėme, kad baigėsi „Šilalės artojo“ organizuotas konkursas, kuriame kvietėme visus fotografuoti ir redakcijai siųsti nuotraukas su savo išaugintu derliumi. Laimėtojoms jau įteikti ir prizai.

Išskirtines kompozicijas iš daržovių kurianti Daiva Ra­mei­kienė iš Tūbinių sakė, kad nors gyvena kaime, dirba mieste, todėl sodyba tampa poilsio, atgaivos vieta.

„Ir į daržovių auginimą žiūriu kaip į relaksacijos formą“, – sakė laimėtoja. 

Moteris prisipažino, jog pomidorų veislėmis domisi jau bemaž 15 metų. Tad jos darže auga jau ne keliolika, o nesuskaičiuojama gausybė pomidorų rūšių.

„Tikriausiai bus apie 200 veislių. Pomidorus augindama atradau, kad jų būna egzotinių vaisių skonio, įvairių formų, spalvų. Grįžusi iš darbo, kuriu iš jų įvairias puokštes, kompozicijas, mandalas, kuriomis nutariau pasidalinti ir „Šilalės artojo“ konkurse“, – pasakojo D. Rameikienė.

Rita Stulgienė iš Grimzdų konkursui atsiuntė moliūgų ir morkų nuotraukų, o sėkmę atnešė morka gigantė (svėrusi apie 900 gramų). 

„Konkurso dalyve ji tapo netikėtai: su vaikais kasėme daržą ir vienos morkos niekaip negalėjome išrauti, teko ją atkasti. Vaizdas, kai vaikai bandė morką išrauti, buvo vertas filmavimo ir priminė pasaką apie ropę“, – juokėsi moteris.

Šiuo metu morka galiūnė vis dar saugoma rūsyje. At­si­imti dovanos Rita atvyko kartu su trim atžalomis (ket­virta tuo metu buvo mokykloje): devyn­mečiu Matėjumi, šešiamečiu Oskaru ir penkiamečiu Kasparu. 

R. Stulgienei ir D. Rameikienei įteikti puodeliai ir šratinukai, paženklinti laikraščio „Šilalės artojas“ simbolika, o pagrindi­nio prizo laimėtojai Skaistei Urbonaitei-Gudijonienei iš Pa­ežerio, atsiuntusiai fotografiją, kurioje užfiksuotas beveik 10 kilogramų sveriantis arbūzas, dar atiteko ir „Šilalės artojo“ prenumeratos kuponas. 

„Susigundžiau idėja užsiauginti tikrų arbūzų. Sėklų pirkau

parduotuvėje, pati išauginau daigus, 12 pasodinau. Nors sutuoktinis į ma­no sumanymą žiūrėjo skeptiškai, derliumi džiaugiamės iki šiol ir, atrodo, valgysime arbūzus iki Kalėdų“, – naują pomėgį atskleidė Skaistė. 

Įsitikinusi, kad „pirmas blynas neprisvilo“ – iš 12 daigų priraškė apie 30 nedidelių ir net 10 įspūdingų arbūzų, kitąmet ruošiasi jų auginti dar daugiau ir įvairesnių veislių. 

Kadangi moteris sa­kė esanti nuolatinė laikraščio prenumeratorė, jai skirtą „Šilalės artojo“ prenumeratą perkelsime į kitus metus.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro scenoje spalio 7, 8 ir 22 dienomis užgims Broniaus Kutavičiaus (1932–2021) opera „Lokys“, skirta 90-osioms kompozitoriaus gimimo metinėms. Spektaklio sceninis gyvenimas – nuolat atsinaujinantis procesas, tad tikimasi, kad opera „Lokys“  augs, bręs ir tobulės, o Muzikiniam teatrui įsikūrus naujame pastate – sužibės naujomis spalvomis. Kviečiame kuo gausiau pasitikti  pirmą KVMT 36-ojo sezono premjerą!

Anot Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovės Laimos Vilimienės, 2022-ieji metai teatro repertuare dedikuoti pasakoms, tad ir premjeros – tiek jau pasibaigusiame, tiek naujajame sezone – susijusios su pasakomis arba pasakiniais siužetas. Spalio 7-8 ir 22 dienomis žiūrovai scenoje išvys B. Kutavičiaus operą „Lokys“, skirtą jo jubiliejui. „Planuodami šią operą KVMT repertuare tikėjomės, kad gražų jubiliejų minėsime kartu su kompozitoriumi. Deja, nepavyks to padaryti... Tačiau norisi su publika dalintis B. Kutavičiaus sukurtais kūriniais, kurie, mano manymu, yra mūsų šalies nacionalinis paveldas, o „Lokys“ – viena sėkmingiausių ir populiariausių XXI amžiaus lietuviškų operų“,- akcentavo L. Vilimienė.

Mistinis trileris

Premjerą KVMT rengia muzikos vadovas ir dirigentas Martynas Staškus, dirbęs ir pirmąkart statant operą LNOBT bei rengiant operos įrašą kompaktinei plokštelei, Nacionalinės premijos laureatas, režisierius Gintaras Varnas, scenografas Gintaras Makarevičius, kostiumų dailininkas Dainius Bendikas, šviesų dailininkas Vilius Vilutis. Smalsu kaip ši stipri komanda naujai „perskaitys“ operą „Lokys“ Klaipėdoje. Partijas ruošia patyrę scenos meistrai bei jauni solistai. Norima, kad KVMT taptų tramplinu jaunųjų atlikėjų gražios ir sėkmingos karjeros pradžiai.

„Lokys“ (2000) – trečioji B. Kutavičiaus opera ir pirmoji, parašyta didžiajai operos scenai. Tai tikras „mistinis trileris“, intriguojantis įtemptu, magijos kupinu siaubo pasakos siužetu, muzikos ekspresija, autentiškų jausmų galia. Opera sukurta Aušros Marijos Sluckaitės-Jurašienės libretu, kuriame autorė interpretuoja Prospero Mérimée novelėje „Lokis“ (1869) atpasakotą kruvinų vestuvių istoriją. Ji nukelia klausytoją į „laukinį kraštą“ – Žemaitijos gūdumą, kur iš kraujomaišos su lokiu gimęs grafas-vilkolakis pasiperša grafaitei, o po vestuvių nakties žmonės ją randa sudraskytą. Opera buvo sukurta ir pastatyta 2000 m. Vilniaus festivalio užsakymu. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje ji rodyta iki 2007-ųjų.

Naujas skambesys

Anot muzikos vadovo ir dirigento Martyno Staškaus, opera „Lokys“ – statytojams palieka daug erdvėms interpretacijoms. Nors maestro šią operą stato jau antrą kartą, o jo atmintyje vis dar skamba 2000 m. pastatymo garsai, Klaipėdoje jis žada naują ir netikėtą rezultatą.

„Naujas kolektyvas, nauji solistai, puikus režisierius. Mes siekiame šią operą atskleisti naujomis spalvomis. Pirmą kartą operą „Lokys“ stačiau prieš daugiau nei 20 metų, o dabar imuosi su nauju požiūriu. Klaipėdoje „gimsta“ nauja opera, o koks bus jos sceninis gyvenimas priklausys nuo jos „auklėtojų ir puoselėtojų“. Manau, kad opera vis tobulės, keisis, o Muzikiniam teatrui įsikūrus rekonstruotame pastate – naujoje scenoje suskambės ypatingai“,- pasakojo M. Staškus.

Atskleis vidines dramas

Režisierius Gintaras Varnas sako, kad publika neišvengiamai lygins pirmą ir antrą operos „Lokys“ pastatymus. „Reta lietuviška opera statoma du kartus, tad tai tarsi operos „Lokys“ įvertinimas. Mano manymu, B. Kutavičius – vienas ryškiausių šalies kompozitorių, gyvenusių po M. K. Čiurlionio. Pirmąjį B. Kutavičiaus operos „Lokys“ pastatymą 2000 m. LNOBT pavadinčiau etnografišku, jame buvo labiau akcentuojami lietuviški papročiai. Aš į statomą operą žiūriu kitaip, nors joje lieka ir sutartinės, ir lietuviškų melodijų atgarsiai. Man svarbesnis žmoguje vykstantis konfliktas. Kalbu ne tik apie Grafą, Grafienę, bet ir jų aplinką. Mano kūrybos kelrodė žvaigždė šiame pastatyme – siaubo filmai, vampyrai, nebylūs filmai. Prisiminkime pasakas, kurios dažniausiai bauginančios. Visais laikais vyko kova tarp žmonių vertybių, juos kankino aštrūs vidiniai konfliktai...“,- sako G. Varnas.

Solistų žvaigždynas

Operoje „Lokys“ Profesoriaus partiją atliks Vladimiras Prudnikovas – operos dainininkas (bosas), muzikos pedagogas, profesorius. Šį vaidmenį ruošia ir Kšištofas Bondarenko – jaunosios kartos, bet operos mėgėjams jau gerai žinomas solistas.

Kaip operos herojus Daktaras į KVMT sceną grįžta ir iš Klaipėdos kilęs operos solistas Audrius Rubežius. Daktaro vaidmenį ruošia ir du jauni bei perspektyvūs KVMT solistai – Tadas Jakas, neseniai debiutavęs R.Wagnerio operoje „Skrajojantis olandas“, ir Aurimas Raulinavičius, kurio dainavimu gėrėjomės A.Remesos oratorijos „Sakmė apie Mėmelburgą“ premjeroje.

Grafo Šemetos arba jo antrininko partijos patikėtos dviems charizmatiškiems operos solistams – Andriui Apšegai ir Šarūnui Šapalui. Gilių dvasinių išgyvenimų draskomos Grafienės vaidmens ėmėsi dvi operos scenos primadonos – Jovita Vaškevičiūtė ir Loreta Ramelienė.

Jaunos ir naivios įsimylėjėlės Julijos vaidmenį atliks - Gunta Gelgotė, Ieva Barbora Juozapaitytė ir Judita Butkytė-Komovienė.

Operoje „Lokys“ dainuos publikos pamilti KVMT solistai: Aurelija Dovydaitienė, Dalia Kužmarskytė (Vienaakė senė), Mindaugas Rojus (Maršalka), Farshad Abbasabadi (Maršalka-grafo antrininkas), Šarūnas Juškevičius, Virginijus Pupšys, Kęstutis Nevulis (Pranciškus, grafo tarnas) ir KVMT choras (vyriausiasis chormeisteris Vladimiras Konstantinovas). Gros KVMT simfoninis orkestras (vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis).

Premjeromis gausus rudens sezonas

„Premjerų ir sceninių atgimimų Muzikinio teatro scenoje rudens sezone bus ir daugiau. Lapkričio 11, 12 d. laukiame šokio spektaklių triptiko „Dona Kichotė“ premjeroje. Itin populiarų šokio spektaklių formatą – triptiką – Klaipėdoje stato kelių šokio kūrėjų komanda: Gajus Žmavcas (Slovėnija), žinoma choreografė Aušra Krasauskaitė bei teatro baleto artistai Daria Verovka ir Yanas Malaki, puikiai pasirodę teatro rengiamame choreografinių miniatiūrų projekte „Dėmesio! Baletas 2022”. Triptiko „Dona Kichotė“ dalių siužetai bus tarpusavyje susiję, bet nebūtinai formuos vientisą pasakojimą. Tai tarsi „Don Kichoto“ moteriškoji versija. Siužetas pasakos apie laisvės siekį ir kitus šiandienos iššūkius kylančius moterims“,- pasakojo KVMT vadovė L. Vilimienė.

KVMT rezidencijų programa šiemet skirta kompozitoriaus Jurgio Gaižausko 100-metų jubiliejui paminėti. „Sumanėme kartu su rezidencijos dalyviais statyti J. Gaižausko operą vaikams „Buratinas“. 1968 m. sukurta opera yra ne tik pirmoji, bet ir populiariausia lietuviška opera vaikams, su kuria užaugo ištisos kartos. Mūsų jaunieji „kolegos“ dalyvaus muzikinėse bei sceninėse spektaklio repeticijose, edukaciniuose užsiėmimuose. J. Gaižausko operos „Buratinas“ premjera įvyks lapkričio 19, 20 d. LMTA Klaipėdos fakulteto Mokomajame teatre, o vėliau papildys teatro repertuarą“, – džiaugiasi L. Vilimienė.

Rudens sezonas prisodrintas KVMT kolektyvų gastrolių po Lietuvą ir net užsienį. Gastrolių lyderis „Auksiniais scenos kryžiais“ ir „Padėkos kauke“ apdovanotas choreografo Martyno Rimeikio šokio spektaklis E. Balsio „Eglė žalčių karalienė“, kuris lapkričio 23 d. pradžiugins Poznanės (Lenkija) žiūrovus. O gruodį po didžiausias šalies scenas – Klaipėdos „Švyturio areną“ (gruodžio 15 d.), „Šiaulių areną“ (gruodžio 17 d.) ir Kauno „Žalgirio areną“ (gruodžio 20 d.) – keliaus nepaprastos sėkmės sulaukęs Johno Kanderio miuziklas „Čikaga“. „Šiemet atnaujinta prieš keturis metus KVMT pastatyto Brodvėjaus miuziklo licencija, tad šį spektaklį galime vadinti nauja premjera“,- sako vadovė L. Vilimienė.

KVMT inform.