Ūkio subjektas, pradėdamas ar vykdydamas ūkinę veiklą, pirmiausia turi susipažinti, kokie teisės aktai ją reglamentuoja. „Šilalės artojuje“ nuolat pateikiama informacija apie teisės aktų pasikeitimus, jų reikalavimus, deja, vis dar atsiranda tokių, kurie jų nesilaiko.

Vasario 16 d. bendruoju pa­­galbos telefonu 112 buvo pra­nešta, jog du ūkininkai (Palaivio ir Jonaičių kaimuose) draudžiamu laikotarpiu laisto srutas laukuose. Šilalės rajono aplinkos apsaugos agen­tūros pareigūnams nuvykus į minimas vietas, informacija pasitvirtino. Buvo nustatyti keturi mėšlo bei srutų tvarkymo aprašo reikalavimų pažeidimai.

To­dėl dar kartą primename, kad asmenys, vienoje vietoje laikantys nuo 10 iki 100 sąlyginių galvijų (SG), tirštąjį mėšlą gali kaupti rietuvėje prie tvarto, kurioje turi būti įrengtas nelaidus bei sandarus hidroizoliacinis sluoksnis, užtikrinantis, kad iš jos srutos netekėtų į aplinką. Įrengiant tirštojo mėšlo rietuvę prie tvarto, gyvenamosiose vietovėse turi būti laikomasi mažiausių leistinų atstumų nuo gretimo sklypo statinių, taikomų mėšlidėms, kurie yra nustatyti Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“. Mažiausias atstumas iki gyvenamojo namo - 15 metrų.

Laukuose rietuvės įrengiamos ten, kur bus tręšiama, o tirštojo mėšlo kiekis rietuvėje negali viršyti tam laukui tręšti leidžiamo panaudoti mėšlo kiekio. Rietuvei lauke vieta parenkama, siekiant užtikrinti didžiausius atstumus iki gyvenamosios ir visuomeninės paskirties objektų. Rietuvė įrengiama toje vietoje, kuri niekada nebūna apsemiama vandens, ji privalo būti apjuosta ne žemesniu kaip 20 cm aukščio žemės pylimu. Jis tu­ri būti įrengtas taip, jog visą m­ėšlo saugojimo laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų. Ruo­šiant vietą rietuvei lauke, pirmiausia ant dir­vos paviršiaus suformuojamas durpių arba smulkintų šiaudų sluoksnis, skirtas srutoms ar skysčiams nuo mėšlo sugerti. Rietuvėse mėšlas laikomas ne ilgiau kaip 6 mėnesius.

Atsakomybė už aplinkosau­gos reikalavimų nesilaiky­mą numatyta Lietuvos Respub­li­kos administracinių nusižengimų kodekso 315 straipsnyje: aplinkos apsaugos prie­monių neįgyvendinimas lai­ku arba jų įgyvendinimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus, užtraukia baudą nuo 60 iki 140 eurų, pakartotinai nusižengus - nuo 140 iki 300 Eur.

Antanas LEŠČAUSKAS

Šilalės rajono agentūros vedėjas

AUTORIAUS nuotr.

Manyčiau, jog šis gana populiarus posakis tinka ne visoms situacijoms. O pamąstyti, kodėl žmonės yra abejingi bendrabūvio taisyklėms, norui gyventi gra­žiau, tvarkingiau, paskatino Šilalės daugiabučių renovacija.

Kiek teko bendrauti su Jono Basanavičiaus, Da­riaus ir Girėno, Dionizo Poš­kos gat­vių gyventojais, dau­gelis įvertino renovacijos naudą. Ži­noma, kaip ji bu­vo atlikta, labai priklausė ir nuo pasirinkto projekto. Vie­ni ėmėsi brangesnio varianto, kiti, siekdami pataupyti, – pigesnio. Kita vertus, ne visi rangovai sąžiningai padarė savo darbą.

Dionizo Poškos g. 14-as namas buvo pradėtas renovuoti pats pirmasis, bet baigtas bene paskutinis... Nebuvau nei renovacijos iniciatorė, nei jos norėjau. Girdėjau, jog po trijų bandymų vieno balso persvara laimėjo tie, kurie aktyviausiai rinko parašus. Ką gavome? Iš pažiūros struktūrinis tinkas uždėtas lyg ir tvarkingai, tačiau aplaidumo apstu. Laiptinėse įstačius naujus plastikinius langus, aplink rėmus dar tebegeltonuoja san­darinimo putos. Laiptinių re­­mon­tas turbūt nebuvo įtrauk­­tas į projektą, nes vidu­ri­nioji tebėra tokia pat nušiurusi, kokia buvo prieš 20 me­tų. Lauko laiptai ištrupėję, nuo apskardintų stogelių per lietų teška vanduo. Gyventojai skundėsi, jog kambariuose, išėmus ketaus radiatorius ir prijungus naujus bei įstačius balkonų langus ir duris, nebuvo užtaisytos skylės, neatlikta bent minimali apdaila. Rūsiuose, griaunant pertvaras bei tvarkant šildymo vamzdyną, palikta statybinių atliekų. Tikiuosi, kad neatlikti darbai yra užfiksuoti priėmimo akte. Lauksime, jog viskas bus sutvarkyta be atskiro paraginimo.

Baksnojant į statybininkus, dera pasakyti, kad ir patys, matyt, dar ne visi suprantame, jog šis namas yra mūsų nuosavybė. Už renovaciją teks mokėti ilgus metus ir brangiai. Niekas neateis nušluoti šaligatvio, išpurenti po langais darželio, iššluoti ir bent retkarčiais išplauti laiptinių, nuvalyti langų, niekas nepakeis pašto dėžučių. Prie visų trijų įėjimų į namą yra pastatytos šiukšliadėžės, aplink kurias mėtosi cigarečių nuorūkos, plaikstosi popieriai, nevengiama išmesti iš­ger­to butelio. Manau, tu­riu mo­ralinę teisę tai pasaky­ti, nes žiemą, kaip ir Jonas Sta­ni­šauskas, kasiau sniegą prie įėjimo į laiptinę, ne kartą šlaviau su druska sumaišytą smėlį nuo šaligatvio, kad nesinešiotų į butus, rinkau nuorūkas. Kai kuriems namo gyventojams privalu susitvarkyti savo sandėliukus. Jie tikrai nėra skirti atliekoms kaupti. Atšilus orams, iš jų sklis nemalonus kvapas, įsiveis visokių gyvių - negi kviesimės sanitarijos spe­cialistus?

Nežinau, kas ir už ką yra atsakingas, bet kas mėnesį randu sąskaitą sumokėti kaupiamąsias lėšas. Ar visi moka, kiek jų surinkta, kam pa­nau­do­­ta – mįslė. Gyvenu šiame name nuo praėjusių metų lapkričio, tačiau dar nė karto nebuvo sukviestas gyventojų susirinkimas, nepasitarta, kaip tvarkysimės. Kas turi kviesti, nežinau. O gal nereikia, gal be reikalo kvaršinu galvą – paspirsime numestą nuorūką, už­sidarysime savo bute, ir ra­mu.

Dar šiek tiek ne apie kiemo reikalus. Koks nors užsienietis, pamatęs mūsų gatvėse stovinčius atliekų konteinerius, pašiurptų. Tokios netvarkos nemačiau pabuvoju­si Airijoje ar Anglijoje. Ten mies­telio kvartalo gyventojai tiesiog stebi vienas kitą, ir niekas nedrįsta bet kaip rūšiuoti atliekas. Ar galima kaltinti mūsų šiukšlių vežėjus? Manau, būtų labai neteisinga. Matau, kaip daugiabučių gyventojai nesivargina iš­­lanks­tyti didžiulių popierinių dėžių, bet grūda visą, užkimšdami konteinerio angą. Atliekos aps­kritai beveik nerūšiuojamos, nors stik­lui, plas­tikui ir buitinėms at­liekoms yra skirti specialūs konteineriai. Ne naujiena prie perkrautų šiukšliadėžių pamatyti stiklainių su prarūgusiomis daržovėmis, įvai­riausių rakandų, baldų bei kitokio šlamšto. Tokią netvarką prie nuosavų namų vargu ar išvysi.

Kiek teko girdėti, nuo šių metų bus dvinarė komunalinių atliekų rinkliava - pastovioji ir kintamoji. Pirmąją, kuri bus skaičiuojama pasi­rinktinai pagal objekto, nekilnojamojo turto paskirtį, buto plotą arba gyventojų skaičių, galima suprasti. Tačiau kaip daugia­bu­čio gyventojui bus skaičiuojama kintamoji rink­liava, suvokti sunku. Tar­ki­me, bus apmokestinamas kon­­teinerių svoris, ištuštinimo dažnis, gal bus skaičiuojama pagal išvežtų šiukšliadėžių skaičių ir pan. O kas suskaičiuos, kiek atliekų išpylė daugiavaikė šeima ar koks vienišas pensininkas, kiek žmonių verčia šiukšles į tuos konteinerius ir kaip jų kiekis gyventojams bus padalintas? Ži­nia, brangiai kainavę atliekų tvarkymo fabrikai dirba nuostolingai, brangus yra ir administracijų išlaikymas, todėl lengviausias kelias visą naštą suversti ant gyventojų pečių. Pagyvensime - pamatysime, ar ji bus pakeliama. Juk ne tik tai teks iškęsti: jau šią vasarą, kaip žada naujoji valdžia, bus panaikinta PVM leng­vata šildymui.

Regina ČEIDIENĖ

Paskutinę vasario dieną savivaldybės politikai priėmė svarbiausią šių metų sprendimą - patvirtino biudžeto pajamų ir išlaidų planą. Šiemet suplanuota surinkti per 21 mln. eurų. Nors skaičiai yra šiek tiek mažesni nei pernai, rajono vadovai tikina, kad šiųmetis biudžetas nėra prastas, ir visos 40 biudžetinių įstaigų gyvens geriau.

Didžiausias įnašas - gyventojų

Biudžeto išlaidų skirstymas panašus į būrimą iš kavos tirš­čių: politikai dalina tai, kas tėra šakėmis ant vandens parašyta. Pajamų surinkimo planą savivaldybėms nuleidžia Fi­nansų ministerija, todėl, ana­lizuojant skaičius, dažnai jie atrodo menkai tesusiję su realybe. Tačiau gyvenimas ro­do, kad tai nedidelė problema. Pavyzdžiui, pernai sprendimas dėl rajono biudžeto patvirtinimo buvo keičiamas net aštuonis kartus, ne mažiau permainų gali būti ir šiemet. Jau dabar aišku, jog sprendimo dalį dėl pajamų surinkimo papildys lėšos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos, dėl to savivaldybės piniginė artimiausiu metu pasipildys dar mažiausiai milijonu eurų.

Pagal Finansų ministerijos skaičiavimus, į Šilalės rajono biudžetą šiais metais turėtų būti surinkta 21 mln. 048 tūkst. 175 Eur. Kaip ir pernai, asignavimai viršys pajamas - savivaldybė į biudžeto pajamas ne­įtraukė beveik 700 tūkst. Eur lėšų likučio. Didžiąją jų dalį - beveik 550 tūkst. Eur - sudaro Europos Sąjungos struktūrinių fondų kompensacija už apmokėtus projektus, 48,9 tūkst. Eur - biudžetinių įstaigų pajamos, 48,2 tūkst. Eur - už parduotą žemę, 45,2 tūkst. Eur gauta už parduotus savivaldybės socialinius būstus. Taigi programoms finansuoti šiemet iš viso paskirstyta 21 mln. 744 tūkst. 809 Eur. 

Savivaldybė savarankiškai planuoja surinkti labai nedidelę dalį pajamų – 1 mln. 297 tūkst. 390 Eur.  Iš jų 410 tūkst. Eur tikimasi gauti už atliekų surinkimą bei išvežimą į sąvartyną, 269 tūkst. 531 Eur planuojama surinkti už iš­laikymą švietimo, socialinės apsaugos ir kitose įstaigose, 494 tūkst. 620 Eur -  už atsitiktines paslaugas.

Daugiausiai pajamų į rajono biudžetą - 46,8 proc. arba 10 mln. 6 tūkst. Eur - sumokės gyventojai nuo savo darbo užmokesčio. Kasmet ši dalis gerokai padidėja - pavyzdžiui, pernai buvo suplanuota surinkti 9,2 mln. Eur gyventojų pajamų mokesčio. Didėjant minimaliai mėnesio algai, didėja ir biudžeto pajamos, tačiau turtingesnėmis savivaldybės tampa tikrai ne dėl to. Tvirtindamas  valstybės biudžeto pagrindų įstatymą, Sei­mas savivaldybėms skiria vis didesnę gyventojų pajamų mo­kesčio dalį. Šiemet ji išaugo nuo 72,8 proc. iki 78,17 proc.  

Tačiau net ir visą gyventojų pajamų mokestį palikus savivaldybėms, be valstybės pagalbos jos neišgyventų. Šila­lė - ne išimtis. Valstybė šiais metais mūsų rajonui yra numačiusi skirti 8,7 mln. Eur dotacijų - beveik 41 proc. suplanuotų pajamų. Bet daugiau kaip pusė valstybės biudžeto dotacijos išdalyta mokykloms - mokinio krepšeliui finansuoti šiemet skirta 5 mln. 482 tūkst. 200 Eur.

Pasak savivaldybės Finansų skyriaus vedėjos Dan­guolės Vėlavičiutės, šiais metais pa­sikeitė biudžeto skirstymo tvarka, jis planuojamas pagal Savivaldybės strateginės veik­los planą: visos būsimos pajamos padalintos ne 34, kaip anksčiau, o 14 programų. Biudžetui išdalyti rajono meras Jonas Gudauskas sudarė darbo grupę, kurioje tarėsi visų taryboje dirbančių politinių jėgų atstovai, savivaldybės vadovai ir biudžetą rengę Finansų skyriaus darbuotojai.

Atsakomybė - įstaigų vadovams

Pristatydamas šių metų biu­džetą, rajono meras komi­tetų posėdžiuose akcentavo, kad šiemet įstaigos gavo pranešimus apie jų išlaikymui skiriamas lėšas, o išdalyti jas pagal poreikius buvo pasiūlyta įstaigų vadovams bei vyriausiesiems finansininkams. Savivaldybė nustatė tik proporcijas - pareikalavo, jog darbo užmokestis būtų suplanuotas 11,5 mėnesio, o „Sodros“ įmokos - 11 mėnesių.  Pernai biudžeto lėšų užteko tik 10 mėnesių.

Su didesniu finansavimu įstaigų vadovai, atrodo, gavo ir didesnę atsakomybės porciją. Meras pagrasino, kad, pritrūkus lėšų, pirmiausia bus peržiūrimi įsigyti pirkiniai bei turtas.

„Turės darbo auditas“, - neslėpė J. Gudauskas, užsiminęs, jog sudarytą biudžeto naudojimo planą įstaigų vadovai ar finansininkai turės patvirtinti elektroniniais laiškais su savo parašu. 

Tačiau dalink nedalinęs ir tvirtink netvirtinęs: jei pinigų mažai, jų vis tiek kam nors pritrūks. 

Bene daugiausiai dėmesio buvo skirta Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos prob­lemoms. Tadas Bartkus panoro sužinoti, kodėl šiai gimnazijai finansavimas yra gerokai mažesnis nei kitoms aplinkinėms mokykloms. Trims kaimo gimnazijoms savivaldybė šiemet atseikėjo po 280 tūkst. Eur, o Kvėdarnai – tik 184 tūkst. Eur.

Finansų ir biudžeto komiteto posėdyje dalyvavusi Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos direktorė Loreta Pociuvienė taip pat neslėpė nuoskaudų. Pasak jos, sumažinus finansavimą, vaikai nebegalės išvažiuoti į varžybas bei renginius. Bent 2,8 tūkst. Eur verkiant reikia naujam kopijavimo aparatui įsigyti.

„Kai žiūriu į kitų mokyklų biudžetus ir matau, kad net Žadeikiai turės daugiau pinigų ryšių paslaugoms, atsiprašau, bet negaliu tylėti. Mes sumažinome, nes buvo pasakyta 25 tūkst. sumažinti išlaidas. Tačiau visi atstovaujame savo įstaigoms, o iš manęs, kaip naujo žmogaus, daugiau tikisi ir bendruomenė“, - sakė L. Pociuvienė.

Jai buvo paaiškinta, jog kitoms mokykloms skirta daugiau lėšų, nes jos turi skyrius, kuriuose reikia išlaikyti patalpas.

Šiųmetėmis perspektyvomis nesidžiaugė ir naujoji Šilalės kultūros centro direktorė Irmina Kėblienė. Jos teigimu, suplanuotų lėšų užteks miesto kultūros darbuotojų veiklai, tačiau kaimai palikti visiškai be finansavimo. O juk ir ten veikiantys kolektyvai nori išvykti koncertuoti, turi kilti ir jų lygis.

„Vargana situacija: prašėme 42 tūkst. Eur, gavome 6,1 tūkst. Eur. Labai trūksta pinigų renginiams, transportui. Rašome tarptautinį projektą, viena viltis - kad pasiseks“, - neslėpė I. Kėblienė.

Numato lėšų trūkumą

Nors rajono vadovai džiūgauja, kad šiemet biudžetas gal net gerokai daugiau nei pernai bus dosnesnis, panašu, jog problemų išvengti taip pat nepavyks, nes numatyti finansavimo viskam neįmanoma. Ankstesniais metais nuo netikėtumų gel­bėdavo ga­limybė pasiskolinti iš komercinių bankų. Tačiau šiemet skolinimasis gerokai sugriežtintas - savivaldybėms leidžiama sko­lintis tiek, kiek per metus gali sugrąžinti.

Anksčiau paimtoms paskoloms grąžinti savivaldybė yra numačiusi 528 tūkst. Eur, palūkanoms mokėti - 51 tūkst. Eur. Paskutinę praėjusių metų dieną bankams mūsų rajonas buvo skolingas 4 mln. 80,3 tūkst. Eur. Pernai savivaldybė refinansavo 3 mln. 369 tūkst. 246 Eur iš valstybės ir komercinių bankų paimtų paskolų - toks sprendimas priimtas, siekiant sumažinti palūkanų normą nuo 4 proc. iki 1,05 proc. Teigiama, jog per metus tai leis sutaupyti 69 tūkst. Eur.

Iš pernai liko ir 866,7 tūkst. Eur kreditorinis įsiskolini­mas - 126,7 tūkst. Eur dides­nis nei 2015 metais. 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis, daugiausiai - net 205,8 tūkst. Eur – savivaldybė buvo įsi­skolinusi už prekes bei paslaugas, 163,9 tūkst. Eur nesumokėjusi už įsigytą turtą, 128,6 tūkst. skolinga dotacijų, 141,8 tūkst. laukė atliekų surinkėjai. Tas skolas reikės padengti šių metų biudžeto lėšomis, todėl jis savaime sumažės.

O yra dar ir tokių problemų, kurioms spręsti pinigų savivaldybė nenumatė. Pavyzdžiui, bene pusės milijono eurų gali prireikti miesto bei gyvenviečių apšvietimo linijoms rekonstruoti. „ESO“, valdanti elektros tiekimo linijas, šiemet Šilalės rajone numatė investuoti 2,5 mln. Eur - oro linijų rekonstrukcijos darbai suplanuoti net devyniose seniūnijose. Jei savivaldybė nesusirūpins kartu rekonstruoti ir apšvietimo linijų, miestas bei gyvenvietės paskęs tamsoje. Jau dabar aišku, kad vien miesto linijoms pakeisti savivaldybei reikės 127 tūkst. Eur. Rajono meras mano, jog už būtinus darbus galės sumokėti iš ateinančių metų biudžeto.

Neaišku, kiek pinigų savivaldybei prireiks ir daugybei parengtų projektų įgyvendinti: 2014-2020 m. ES parama vėluoja, daugelis ministerijų dar tik rengia projektų tinkamumo aprašus. Jei visi projektai savivaldybę užgrius vienu metu, skolinimosi limitų gali ir neužtekti.

Šiųmetinis rajono biudžetas už biudžetinių įstaigų poreikius yra mažesnis 7 mln. Eur. Pernai iki visiškos laimės biudžetininkams trū­ko 5 mln. Eur. Akivaizdu, jog valdžios poreikiai kasmet didėja, nors turėtų būti atvirkščiai: mažėjant rajone gyventojų, turėtų mažėti ir viešojo sektoriaus apetitas.

Daiva BARTKIENĖ

Kovo 11-ąją šiemet minėjome jau 27-ąjį kartą - tai yra ir bus mus vienijanti bei telkianti šventė.

Ji prasidėjo Pajūralio Šv. Joakimo bažnyčioje šv. Mišiomis, kurias laikė kunigas Kazimieras Žąsytis. Po šv. Mišių visi buvo pakviesti į bendruomenės namus, kur vyko koncertas „Su laisve širdyje“.

Renginio vedėjos Milda Andriuškaitė ir Pajūralio bibliotekininkė Stasė Pūdžemienė priminė sunkų Lietuvos kelią į Nepriklausomybę, sugiedojome Lietuvos himną, skambėjo deklamuojamos eilės. Susirinkusiuosius pasveikino rajono tarybos narys Vytautas Jucius ir Pajūralio bendruomenės pirmininkė Irena Jucienė.

Dainas Lietuvai ir visiems šventės dalyviams dovanojo Žadeikių laisvalaikio salės moterų ansamblis (vad. Aušra Jančauskienė), trankų šokį - Pajūralio laisvalaikio šokių kolektyvas „Sūkurys“. Renginį baigėme maloniu bendravimu prie kavos puodelio....

Alma ŠIMKUVIENĖ

Pajūralio laisvalaikio salės mėgėjų meno kolektyvo vadovė

AUTORĖS nuotr.

Kiekvienais metais keičiami vandens skaitik­liai iškėlė klausimų ne vienam „Šilalės artojo“ skaitytojui. Jie teiraujasi, kaip dažnai tai turi būti daroma ir kas už juos moka. Žmonės net įtaria, kad mokestis imamas kaip už naujus skaitiklius, bet vietoje jų gali būti pristatomi jau naudoti iš kito buto.

Visus šiuos ir dar daugiau klausimų pateikėme UAB „Šilalės vandenys“ direktoriui Edmundui Auškalniui.

Į „Šilalės artoją“ paskambinusi šilališkė stebėjosi, kodėl skaitikliai yra taip dažnai keičiami. Pasak jos, juk per metus bute jiems tikrai nieko nenutinka.

„Šilalės vandenų“ darbininkai pakeitė vandens skaitiklį, tačiau nepraėjo nė metai, o jie ir vėl beldžiasi į duris. Gal taip pelnosi? Dar girdėjau, jog dažnai įdeda senus skaitiklius, kad nereikėtų naujų – svarbu, jog pakeičia ir pinigus pasiima. Ar galima taip elgtis su žmonėmis?“ – piktinosi skaitytoja.

Be to, moters teigimu, įmonės darbuotojai ateina ne­įspėję.

„Šiais laikais, kai pilna sukčių, kurie tik ir apsimeta visokių tarnybų atstovais, baugu įsileisti nepažįstamą žmogų. Pavyzdžiui, kituose miestuose, kiek girdėjau, prieš tai į pašto dėžutes būna įmetami perspėjimai. Tada žinai, ko laukti“, - sakė šilališkė.

UAB „Šilalės vande­nys“ direktorius E. Auš­kalnis sutin­ka, jog at­vejų, kai būna permontuojami jau naudoti skai­tikliai, pasi­taiko. Ta­čiau, jo tei­gimu, taip būna retai. Be to, prieš tai jie yra pa­tikrinami.

„Vandens skaitikliai yra keičiami kas šešerius metus. Anksčiau tą darydavome kas ketverius. Tai reguliuoja Valstybinė metro­logijos tarnyba, o ne mes. Nau­jas skaitik­lis kainuoja apie 13 eurų, ir jo kaina yra įtraukta į bend­rą sąskaitą, atskiroje eilutėje, pavadinta „pardavimo kaina“. Į šią sumą įeina ir sąskaitų išrašymas, ir skyriaus iš­lai­­ky­mas, ir kt. Būna, jog skai­­tiklis prieš keitimą yra nedaug prasisukęs, ypač - pas taupius pensininkus. Tokį siunčiame į Metrologijos tarnybą patikrinimui ir, jei su juo viskas gerai, vėl sumontuojame. Gal­būt dėl to žmonės ir pagalvojo, kad iš vieno buto į kitą pernešame senus prietaisus. Naudoto skaitiklio patikra atsieina apie 5-6 Eur“, – aiškino E. Auškalnis.

UAB „Šilalės vandenys“ direktorius patikslino, jog per metus vidutiniškai patikrini­mui išsiunčiama apie 100 skai­tiklių, o įmonės darbuoto­jai iš viso jų pakeičia apie 1500.

„Gali būti, kad netyčia darbuotojai ir dukart per metus užsuka į tą patį butą. Tačiau jo gyventojui mokėti daugiau tikrai nereikia. To­kia klaida gali įvykti, nesuderinus atspausdintų sąra­šų. Bet pačioje sistemoje vi­si pakeitimai matosi. Mus kont­roliuoja Kainų komisija, Met­­rologijos tarnyba, tad savivaliauti neišeina“, – patikino E. Auškalnis.

Vyresni žmonės baiminasi įvairiausių sukčių, tad nepažįstamiems tiesiog neatidaro durų. Tad kaip garbaus amžiaus senoliui suprasti, jog į duris beldžiasi ne pinigų lupikautojai, o „Šilalės vandenų“ atstovai?

„Mūsų darbuotojai visada vaikšto su darbine apranga, ant kurios yra įmonės pavadinimas. Taip pat turi darbo pažymėjimus, kuriuos privalo parodyti. Jei ir tai neįtikintų gyventojų, keliskart nepavykus patekti į kurį nors butą, pašto dėžutėje yra paliekamas lapelis su informacija apie apsilankymo tikslą bei telefono numeris. Juo paskambinęs, žmogus galės aptarti kitą mūsų darbuotojų apsilankymo laiką“, – garantavo UAB „Šilalės vandenys“ direktorius.

Pasiteiravome ir apie kompensacijų už vandenį teikimo tvarką. Mat skaitytojai nori žinoti, kodėl jų prašantys žmonės turi ne tik kreiptis į savivaldybę, bet ir apie jų paskyrimą informuoti įmonę. Ar dar negana biurokratizmo?

„Dokumentus kompensacijoms gauti tvarko savivaldybėje. Mes neturime informacijos apie žmonių pajamas. Tačiau jei gyventojas yra skolingas mūsų įmonei, kompensacijos jis negaus tol, kol neišmokės skolos. Arba jis turi ateiti pas mus ir pasirašyti skolos išsimokėjimo sutartį su grafiku, pagal kurį bus grąžinama skola“, – sakė „Šilalės vandenų“ vadovas.

E. Auškalnio duomenimis, šiuo metu klientai UAB „Ši­lalės vandenys“ yra sko­lingi per 60 tūkst. Eur. Dau­giausiai problemų, kaip ir kitiems paslaugų teikėjams, kelia socialiniai būstai. Pa­vyz­džiui, vieno tokio būsto gyventoja už vandenį yra įsiskolinusi net 3000 Eur. Deja, kad skola kada nors bus padengta, direktorius nesitiki, mat moteris gyvena su vaikais, dar išlaiko sugyventinį. Pasak E. Auškalnio, vienintelė išeitis - šią šeimyną iškeldinti į būstą be patogumų, nes ji yra skolinga ir Šilumos tink­lams.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Pirmoji žinia miestelį sukrėtė - nužudyta garbaus am­žiaus tvarkinga, niekam nenusikaltusi močiutė. Po to šioks toks palengvėjimas - policija suėmė nusikaltimu įtariamą jauną vyriškį. Užtat trečia žinia kai kuriuos žmones išgąsdino dar labiau negu pirmoji - įtariamasis laisvas! „Mes bijome! - sakė jie redakcijai telefonu. - Jei­gu suėmė, kam reikėjo paleisti? Ar laukiama tokios pat tragedijos kaip Kražiuose, kai policijos atseit stebimas vyras papjovė kelias moteris“. Ypač išsigando vyresnio amžiaus vieniši žmonės. Jei žudikas atėjo pas vieną senolę, kodėl negalėtų ateiti pas juos? Gal tamsoje į gatvę nekelti kojos?

Policija neskelbia, kas tas 29 metų įtariamasis, kurį ji suėmė ir po 10 dienų, prokuroro sprendimu, jis buvo paleistas. Kaip „Šilalės artojui“ teigė bylos tyrimui vadovaujantis Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras Jurij Petuchov, įtariamajam skirta kita kardomoji priemonė - namų areštas. bet Kvėdarnoje visi žino įtariamojo vardą ir pavardę. Žino ir Kvėdarnos seniūnas Aivaras Dobilas, tą įsimintiną dieną pirmasis atvykęs į nusikaltimo vietą, iškvietęs ugniagesius, kurie ir rado senolę namuose jau nebegyvą.

„Tai, jog policija suėmė šitą žmogų, man atrodo logiška: jaunas, stiprus, bet jokio užsiėmimo neturintis, mėgstantis išgerti. Sakyčiau, netgi valkataujantis. Nei nuolatinio darbo, nei pajamų. Iš ko jis geria? Štai kas stebino žmones. Dabar jie išsigando, kad jis paleistas. Tačiau baimės gali būti perdėtos. Juk iki suėmimo tas žmogus nieko negąsdino. Tai nėra kažkoks žudikas maniakas ar psichopatas, kuris eitų per miestelį, daužydamas galvas. Sakyčiau, iš visai normalios šeimos, broliai tvarkingi, tik šis kažkoks nepritapęs. Galime daug prišnekėti, bet reikia turėti galvoje, jog nusikaltėliu vadinti, kol teismo nebuvo, negalime. Palaukime ir netrukus sužinosime teisybę, - „Šilalės artojui“ sakė seniūnas.

Gatvėje sutiktos kvėdarniškės Vilma ir Bronė dar nebuvo paskaičiusios „Šilalės artojo“ ir nežinojo, kad įtariamasis yra paleistas iš areštinės, jam paskirtas namų areštas. Tačiau sakė šį vyrą pažįstančios bei apie jį girdėjusios. Atseit, turėjęs pinigų, ėjęs į parduotuvę gėrimo. O iš kur galėjo gauti? Dar jos girdėjusios, jog tas vyras esą dirbęs pas tą močiutę, skaldęs malkas ar dar kažką daręs, taigi žinojęs, kas ir kaip. O kad dabar paleistas, tai vakare jos užsirakins duris.

„Geriau nešnekėsime, nes pačios gausime į galvas“, - gąsčiojosi jos.

Vyrai, kitoje gatvėje skaldę malkas, sakė visai nebiją jokių žudikų.

„Tiek kirvių turime, ko mums baimintis? O tie, kurie gyvena vieni, tegu vakare užsikabina duris ir nieko neįsileidžia. Nieko nedirbantys išgerti irgi nori. Kad jau pradėjai, tai nesustosi“, - aiškino Albinas.

Lietuvos ka­riuo­­menės savano­ris Jeronimas taip pat tvirtino nebijąs jokio plėšiko, tačiau pažįsta vienišų žmonių, kurie yra labai išsigandę. Gal kokį ginklą turi, kad savanoris?

„Turėsi ginklą – jį reikės saugoti, žiūrėti, jog kas nepavogtų. Gink­lai saugumo neduos. O tai, kas atsitiko, buvo tik laiko klausimas. Pas mus kas 10-15 metų kas nors nutinka. Bėda, kai yra žmonių, kurie niekur nedirba, neaišku, iš ko gyvena, nesuprasi, iš kur ima pinigų girtuoklystėms. Vienas kitas, žiūrėk, kam malkų paskaldo, bet kiti eina per žmones kaulydami. Tas vaikinas, kuris dabar yra įtariamas žmogžudyste, pas mane irgi buvo atėjęs, prašė kelių eurų, bet pasakiau, kad pinigai yra uždirbami, ir jis daugiau į mane nesikreipė. Žmonės išsigandę, jog jį paleido, vakare bijo išeiti į gat­vę. Tačiau jiems ir taip būdavo nesaugu. O jeigu paleido iš arešto, tai tikriausiai pagal įstatymus, gal yra kokia priežastis“, - svarstė Jeronimas.

Kadangi visi žino, kas tas įtariamasis ir kur jis gyvena, nebuvo sunku jį surasti. Įtariamajam skirtas namų areštas. Nustatytas griežtas režimas, kurį pažeidęs, tarkime, vakare laiku neparėjęs namo, jis gali vėl atsidurti už grotų.

Jaunas vyras sėdėjo namuose, buvo blaivus ir kalbėjo mandagiai. Mums rūpėjo, kodėl jį paleido iš areštinės?

„O kaip nepaleis, jeigu ant manęs nieko neturi? Dešimt parų ir taip pasėdėjau be reikalo. Visi tie įtarimai - tai apkalbos ir prasimanymai. Girdi, turėjau daug pinigų, sklaidžiausi krautuvėje. Bet aš turėjau tik 10 eurų, buvau juos užsidirbęs. Nei pažinojau tos močiutės, nei žinojau, kur ji gyvena. Esu nekaltas, tačiau pasą atėmė, negaliu išvažiuoti į užsienį dirbti“, - dėstė įtariamasis sunkiu nusikaltimu.

Paskui vyriškis pakalbėjo telefonu su broliu ir netikėtai pareiškė, kad jis daugiau nieko nebesakys ir net atsisako visų savo žodžių...

Petras DARGIS

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Pirmadienio vakarą (vasario 27 d.) rajoną vėl sudrebino netikėta tra­gedija – savo gyvenimą užbaigti nusprendė vos 16 su­laukęs Vilius M. Jaunuolį ant Šiauduvoje esančio pi­lia­kalnio rado jo artimieji ir draugai. Neoficialiais duo­menimis, iš gyvenimo pasitraukęs dešimtokas nepaliko jokio laiško, kuriame paaiškintų tokį nesuvokiamą sprendimą. Medicinos ekspertas įtaria, jog tai galėjo būti ne pirmasis bandymas nusižudyti. Su vaikino klasiokais ir draugais dirba psichologų komanda.

Ne pirmas bandymas?

Antradienį išplatintoje policijos paros įvykių suvestinėje skelbiama, kad pirmadienio vakarą, apie 22 val., Šiauduvos kaimo miške rastas jaunuolio kūnas smaugvirvės kilpoje. Įvykio tyrimui vadovaujantis Šilalės rajono apylinkės prokuroras Egidijus Žylius teigė neturįs duomenų apie vaikino paliktą atsisveikinimo laišką. Tačiau patvirtino, jog pirmieji kūną rado artimieji bei mirusiojo draugai. Jie ir iškvietė pareigūnus bei medikus. Pastarieji tik konstatavo mirties faktą.

Tauragėje dirbantis medi­cinos ekspertas Antanas Ged­­minas „Šilalės artojui“ atskleidė, kad iš tam tikrų žymių ant jaunuolio kūno galima įtarti, jog tai nebuvo pirmasis bandymas pasitraukti iš gyvenimo. Ar vaikinas buvo blaivus, taip pat ar nevartojo narkotinių medžiagų, paaiškės atlikus tyrimus.

Šeima buvo stebima

Laukuvos seniūnas Virgi­li­jus Ačas sakė, kad nors šeima, kurioje augo Vilius, nebuvo įtraukta į rizikos sąrašą, so­cialiniai darbuotojai jų namus stebėjo.

„Kiek man žinoma, tėvai buvo išsituokę, mama ieškojo galimybių išvykti į užsienį, bet to neleido Vaiko teisių apsaugos skyrius. Tiesiog neleido palikti vienintelio nepilnamečio jo vyresnės sesers globai. Dabartinėmis mano ži­niomis, mama susirado darbą kažkur čia pat“, – pasakojo V. Ačas.

Socialinės darbuotojos Dan­guo­lės Šimkuvienės teigimu, motina buvo nusiteikusi geranoriškai, tačiau niekada per daug neatviravo.

„Matėsi, jog namuose trūksta tvarkos. Bet moteris turėjo tam paaiškinimą – namas priklauso jos buvusiam vyrui, ji jame gali gyventi, kol vaikams sueis 18 metų. Tiesiog nenorėjo investuoti ne į savo namus. Didesnių problemų neįžvelgėme. Šeimoje buvo trys vaikai, jų tėvas, berods, dirba užsienyje, ir mama niekada apie jį nekalbėdavo“, – patikino šeimą lankiusi specialistė.

Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Bi­ru­tė Sragauskienė taip pat tvirtino, jog ši šeima tarnybai buvo žinoma, nes vaikams ne kartą buvo nustatyta laikinoji globa/rūpyba tėvų prašymu, t. y. kuomet jie išvyksta dirbti į užsienį.

„Nuo praėjusių metų vidurio mama pati jais rūpinosi, įsidarbino, nes netenkinome jos prašymo dėl dukros paskyrimo nepilnamečio brolio globėja. Šeima kurį laiką buvo stebima dėl to, ar nepilnametis nėra paliktas be įstatyminio atstovo“, – aiškino vedėja.

Elgesio problemų neturėjo

Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos, kurioje mokėsi nusižudęs jaunuolis, direktorius Stasys Norbutas teigė, kad nors mokslai vaikinui sekėsi ne per geriausiai, tačiau dėl elgesio problemų nebuvo.

„Turėjo jis neigiamų įvertinimų. Kartais nelankydavo pamokų, teisindavosi pramiegojęs ir pavėlavęs į autobusą. Buvo gana uždaro būdo, bet turėjo kelis gerus draugus. Jie visada penkiese kartu leisdavo laiką – bene nuo antros klasės visi kartu. Jie ir padėjo rasti Viliaus kūną. Vieno iš jų mama pasakojo, jog prieš dvi savaites jie visi dalyvavo draugės gimtadienyje. Sakė, kad Vilius tą vakarą buvo linksmas, viskas, atrodo, buvo gerai. Šiuo metu visai mokyklos bendruomenei sunku, ypač - Viliaus klasiokams. Iškviesti 5 psichologai, kurie bendrauja su visais norinčiaisiais pasikalbėti. Artimiausių vaikino draugų emocinė būklė tik­rai sunki“, – kalbėjo gimnazijos direktorius.

Neleido bendrauti su seneliais

Šiauduvos seniūnaitė Gra­ži­na Paulikienė pasakojo, jog pirmadienio vakarą Viliaus sesuo, nesulaukusi jo namuose,  pradėjo skambinėti draugams, pažįstamiems ir klausinėti, kur jis galėtų būti.

„Atvažiavo jo klasiokai, vėliau ir „greitoji“ su policija. Ir visi iškart nulėkė piliakalnio link – jis ten leisdavo laiką su draugais. Gal buvo kam nors ką nors pra­sitaręs, kad kitose vietose net neieškojo“, – svarstė seniū­naitė.

G. Paulikienė teigė, jog kaime buvo žinoma, kad mama neleido vaikams bendrauti su močiute iš tėvo pusės, kuri gyveno visai čia pat. Pastaroji kaimynams esą guosdavosi, kad jai skaudu, jog negali matyti anūkų.

„Nežinau, kas tarp jų įvyko, tačiau vaikai su močiute nebendravo. Ir kai mama išvažiuodavo į užsienį, jie likdavo vieni. Nevalgę nebuvo, betgi nepilnamečiai ilgas dienas vieni... Nežino niekas ir kodėl tėvai išsiskyrė – jie buvo uždari žmonės“, – sakė moteris.

Močiutė nežino, kodėl anūkas taip pasirinko

Šiauduvoje sutikome ir gyvenimą nutraukusio Viliaus mo­čiutę. Tačiau ji tik pasakė nemėgstanti spėlioti ir nežinanti, dėl ko anūkas taip pasielgė.

„Ne mes jį radome. Nieko nežinau, kas galėjo nutikti. O laiškas, jei ir buvo, tai tikrai yra sunaikintas“, – ašarodama tarstelėjo ji.

Tokie jos svarstymai sukėlė dar daugiau abejonių: ar galėjo būti koks nors atsisveikinimo laiškas, kuriame vaikinas būtų paaiškinęs tokį protu nesuvokiamą poelgį, ir kas galėtų siekti jį sunaikinti? Tačiau moteris į kalbas nesileido - lydima bičiulės, nuskubėjo anūko mirties vietoje uždegti žvakę...

Draugai žinojo, kur ieškoti?

Kaimynystėje gyvenanti mer­gina papasakojo lemtingą vakarą vaikštinėjusi po kai­mą su draugėmis. Apie 22 val. pastebėjusi daugiau au­to­mo­bi­lių – iš pradžių paprastus, o po to ir „greitosios“ bei policijos.

„Pažinojau Vilių, mes kartu važiuodavome mokykliniu autobusu. Kai pamatėme, kad viena po kitos lekia „greito­ji“, policija, spėliojome, kad gal avarija. Bet išvydome kata­falką, verkiančius Viliaus klasiokus. Parnešė jį nuo kalno. Ten jis dažnai aikštelėje, prie kryžiaus, vasaros vakarus leisdavo su draugais. Ten ir rado. Jis tikrai buvo labai geras žmogus, niekada nieko neužkabinėjo“, – sukrėsta bend­raamžio savižudybės, kalbėjo šiauduviškė.

Šiurpinanti statistika

Mūsų rajonas šalyje pirmau­ja savižudybių skaičiumi. Vals­tybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2015 m. Ši­lalės rajonas pagal savi­žu­dybių skaičių buvo 5-as. Už­pernai gyvenimą savo noru mūsų rajone užbaigė 16 žmonių. Tiesa, pernykščiai rezultatai šiek tiek guodžia – nusižudė 6 asmenys.

Tačiau didžiausią nerimą ke­lia tai, jog mūsų rajone kiek­vienais metais nusižudo vaikai ar paaugliai.

Nors viešai deklaruojama, kad savižudybių prevencijai yra skiriamos įvairios akcijos, tragedijos akivaizdoje nejučia iškyla klausimas: ar tikrai visų už tai atsakingų institucijų darbuotojai tinkamai atlieka savo darbą? Ar neapsiribojama tik lankstinukų išleidimu?

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Gimei, KARY, su Lietuva,

augai su ja, stiprėjai.

Reikėjo – koveisi už ją –

Tėvynę taip mylėjai!

Dievas, Tėvynė širdyje

Žemės kelionę lydi.

Kūrėjas laimino Tave,

kiekvieną Tavo žygį.

Šiandieną Padėka širdžių: 

Kūrėjui maldos mūsų!

Su JUBILIEJUMI, KARY!

Ir jų dar daug kad būtų!

„LLKS Kęstučio apygardos partizanas, karys savanoris, buvęs politinis kalinys, LPKTS Šilalės filialo narys Pranas Žiauberis atšventė 100 metų jubiliejų.

Paskutinį vasario sekmadienio rytą, lydimi baltų snaigių šėlsmo, LPKTS Šilalės filialo atstovai ir Stasio Girėno 3-ios kuopos šaulių vado pavaduotojas Pranas Briedis, išvykome į Kauną, kur prie mūsų prisijungė Stasio Girėno 3-ios šaulių kuopos vadas Rimas Vaičekauskas bei šaulė Dalia Jakštienė.

Į  Mažąją  Kristaus Prisikėlimo bažnyčią atvykome prieš Šv. Mišias, todėl turėjome laiko ją apžiūrėti: bažnyčia gana erdvi, šilta, maloniai džiugina šventovės paprastumas, jaukumas, spalvingi vitražai, sienoje ištapyti altoriai.

Prieš Šv. Mišias - iškilminga J. E. arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus vedama eisena, kurioje - Kęstučio apygardos partizanų, valstybinė ir LPKTS Šilalės filialo vėliavos. Už jų - tautinė juosta, su įrašu 100, nešama Šilalės tremtinių atstovų.

Užrišus jubiliatui juostą, J. E. arkivyskupas S. Tamkevičius aukojo Šv. Mišias. Arkivyskupas pamoksle apžvelgė P. Žiauberio nueitą gyvenimo kelią, primindamas jo besąlygišką atsidavimą Dievui bei Tėvynei. Po Šv. Mišių pašventino aukojimo metu atneštą jubiliatui vainiką ir uždėjo mūsų šimtamečiui ant galvos.

Po sugiedotos tautinės giesmės pasipylė sveikinimai, linkėjimai, gėlės, dovanos. Sūnus Remigijus dėkojo tėveliui už rodytą gyvą pavyzdį, einant gyvenimo keliu, už rūpestį ir meilę, visiems susirinkusiesiems – už jubiliatui parodytą pagarbą.

Dukra Aida su jauduliu prisiminė vaikystėje tėvelio duotas pamokas: kai vieną rytą ji rado išsegtą „spaliukų žvaigždutę“ ir susirūpino, kur ji dingo, tėvas jai paaiškino, kad tas ženkliukas - melas.

Pasak dukros, sekmadieniais tėvelis išklausydavęs dvejas Šv. Mišias. Paklaustas kodėl, paaiškindavo: „vienas už save, kitas - už tuos, kurie nebeina į bažnyčią...“

P. Žiauberio artimieji nuoširdžiai dėkojo J. E. arkivyskupui S. Tamkevičiui, Šilalės LPKTS  atstovams, šauliams, seselei Ramutei Būdvytytei ir parapijos jaunų šeimų rateliui, LDK Birutės karininkų šeimų moterų Kauno draugijai bei visiems, buvusiems kartu, švenčiant 100-ąjį gimtadienį. 

Po sveikinimų parapijos patalpose vyko agapė. Ją užbaigėme daina „Oi neverk, motušėle“.

LPKTS Šilalės filialo taryba taip pat dėkoja seselei R. Būdvytytei bei visiems kario savanorio partizano P. Žiauberio jubiliejinės šventės rengėjams, dalyviams.

Teresė ŪKSIENĖ

LPKTS Šilalės filialo tarybos vardu

R. VAIČEKAUSKO nuotr. 

Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos „Robotikos“ būrelio komanda „Draugai“ kartu su mokytoja Danute Norbutiene dalyvavo „Robotiada 2017“ regioninėse var­žybose Klai­pėdoje, kur susirinko net 13 ko­mandų.

Šių metų tema – gyvūnai sąjungininkai. Varžybų lauke pačių sukonstruoti bei prog­ramuoti lego robotai turėjo atlikti šias misijas: saugiai nugabenti „ryklį“, išsaugoti gyvūnus, pravažiuoti pro šunį-vedlį, pamaitinti gyvūnus, atlikti biopamėgdžiojimą, išlaisvinti „pandą“ ir kt.

Mūsų komanda FLL (First Lego League) projektų konkursui pristatė projektą „Iš­manioji būda“: pasakojome, kaip, panaudojant šiuolaikines technologijas, galima apsaugoti naminius gyvūnus žiemą. Vertybių išbandymui sukūrėme plakatą, atspindin­tį draugiškumą, komandinį darbą, smagų laiko praleidimą.

FLL projektų pristatyme užėmėme pirmąją vietą, FLL vertybių išbandyme buvome antri, lego robotų turnyre - šešti.

Ema GIRGŽDYTĖ

Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos mokinė

AUTORĖS nuotr.