Lapkričio 24-osios rytą ugniagesiai skubėjo į Adomavo kaimą Tenenių seniūnijoje. Gautas pranešimas apie tvenkinyje skęstantį žmogų. Atvykus tarnyboms, ant nurodyto vandens telkinio kranto rastas 45-erių vyro kūnas. Medikai jam padėti jau nebegalėjo.

Apie 8.30 val. Šilalės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba gavo pranešimą apie skęstantį žmogų Adomavo kaimo tvenkinyje. Nedelsiant išsiųsta komanda su įranga darbui ant vandens. Tačiau nei ugniagesių, nei medikų pagalbos nebeprireikė – ant kranto rastas vyro kūnas.

Žuvusysis – Žadeikių seniūnijoje esančio Padvarninkų kaimo gyventojas Gintautas Grikšas. Į Adomavą jis atvyko pasisvečiuoti pas čia gyvenančią seserį. Pirmadienį savo 45-ąjį gimtadienį atšventęs vyras, eidamas trumpesniu keliu per laukus, galimai pats įkrito į tvenkinį. Jis sugebėjo iš jo išsiropšti, tačiau, netekęs jėgų, sušalo ant kranto.

„Vakare brolis nusprendė nueiti į parduotuvę nusipirkti cigarečių. Sakiau, kad pasiliktų ir neitų, nes buvo jau sutemę. Vėliau paskambino man ir sakė, jog užsuko pas kaimyną. Matyt, iš ten namus nusprendė pasiekti tiesiai per laukus, kad būtų arčiau, ir tamsoje įpuolė į tvenkinį. Rytą atsikėlusi neradau jo, todėl išėjau ieškoti. Ir nejučia mane kažkas lyg patraukė to prūdo link“, – pro ašaras kalbėjo žuvusiojo sesuo Vilma Mau­lienė.

Atrodytų, jog tragedijos tie­siog persekioja šeimą. Mo­­teris teigė, kad nuskendo jau trečias artimas žmogus. O ir Gintaro tokia nelaimė tykojo ne pirmą kartą. V. Maulienės teigimu, prieš trejus metus jis jau buvo įkritęs į tą patį tvenkinį. Tik tąkart išsigelbėti pavyko.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ko­munikacijos grupės specia­listė Rūta Janavičiūtė „Šilalės artoją“ informavo, kad, gavus pranešimą apie nelaimę, į Tenenius buvo išsiųsti 2 policijos ekipažai. Ant skenduolio kūno išorinių smurto žymių nerasta. Šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

NVO Telšių krizių centras padeda vaikams bei suaugusiesiems, kurie patiria smurtą artimoje aplinkoje. Užfiksuotų smurtavimo atvejų padaugėjo, nes vi­suo­me­nė tapo drąsesnė, kai įsigaliojo LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, ir smurtas buvo pripažintas nusikaltimu.

Į Telšių krizių centro psichologus kreipiasi tėvai ne tik iš Telšių, bet ir aplinkinių savivaldybių dėl pablogėjusių vaikų mokymosi rezultatų, sveikatos sutrikimų, netinkamo elgesio, pabėgimų iš namų bei mokyklos, valkatavimo, išgėrinėjimų ir kitų problemų. Labai dažnai paaiškėja, kad tokie vaikai patiria smurtą artimoje aplinkoje. Net ir tie, kurie tiesiogiai smurto nepatiria, bet gyvena tokioje aplinkoje, yra traumuojami, ir dažniausiai jų elgesys nėra tinkamas. Moksliniai tyrimai rodo, jog tokiems vaikams smurto įtaka yra labai didelė, kartais paliekanti pėdsakus visam gyvenimui: jie gali patirti įvairių vystymosi sutrikimų, pa­sireiškiančių emocijų, el­ge­sio bei kitais sunkumais.

Suderinus su Vaiko teisių apsaugos tarnybų (VTAT) spe­cialistais laiką, vietą ir vaikų bei šeimų skaičių, vykstama į šešias savivaldybes, konsultuojami iš anksto užsiregistravę vaikai ir jų šeimų nariai.

Projekto vykdytojų komanda kviečia visus nelikti abejingiems ir apie įtariamą smurtą artimoje aplinkoje pranešti telefonu 112, kreiptis į savo savivaldybės VTAT specialistus arba tel.: (8-444) 7-42-82, (8-671) 1-65-90, (8-683) 9-67-93.

Dalia MIKNIUTĖ

Projekto socialinė darbuotoja

„Geriau tokio remonto nebūtų buvę“ - prieš kurį laiką „Šilalės artojui“ apie Rietavo miškų urėdijos organizuotą miško kelių remontą kalbėjo teneniškis ūkininkas ir privačių miškų savininkas Antanas Tarvydas. Negalima sakyti, kad po publikacijos visiškai nieko nepasikeitė: kai kur remonto broką mėginta taisyti, o Rietavo urėdas Vaidotas Šliogeris šią savaitę Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų buvo išvestas iš urėdijos su antrankiais.

Broką mėginta taisyti

Su A. Tarvydu vėl važiuojame į Tenenių miškus. Aną sykį po tokio apsilankymo Rietavo miškų urėdas V. Šliogeris „Šila­lės artojui“ sakė, jog esą yra normalu ir natūralu, jeigu paaiškėja kokių remonto trūkumų. Pagal rangos darbų sutartį rangovas turįs du mėnesius jiems ištaisyti. Tai padaryti jis privalėjo iki lapkričio 15 d. Dabar jau - lapkričio pabaiga. Vadinasi, viskas tvarkoje?

Čia iš tiesų šis tas daryta. Kai kur išvalyti pačių remontininkų nukastu kelio žvyru užversti grioviai, atkastos pačių užverstos pralaidos, išardyta bebrų užtvanka, nuleistas vanduo.

- Jeigu visur būtų šitaip sutvarkę! - sako A. Tarvydas. - Iškirtę pakelės krūmus, išvalę griovius ir nekišę nagų prie paties kelio. Tada nieko negalėčiau sakyti.

Remontas ar imitacija?

Važiuoti miško keliu gerokai sunkiau. Juk lapkričio pradžioje buvo pasnigę, po to sniegas ištirpo, išmirkydamas menkutę kelio dangą. A. Tar­vydo keturiais ratais va­romas lengvasis automobilis po savęs palieka gilias provėžas, o kai kur plaukte plaukia purvu. Kaip išvažiuos sunkesnė mašina, jei lengvąja šitaip?

- Medvežiu, net tuščiu, nė nerizikuok, - sako A. Tarvy­das. - Tik kai pašals arba kai išdžius vasarą. Kelio danga - labai menka, o po remonto dar labiau suprastėjo. Štai, žiūrėkit, kur nukastas kelio žvyras. Jo buvo ir taip nedaug!

A. Tarvydas rodo griovyje supiltas bei žole apžėlusias krūvas. Nuspardo koja velėną, po apačia pasirodo žvyras.

- Man dėl to labiausiai apmaudu, - sako jis. - Kiek į tuos kelius kažkada sudėta darbo ir pinigų! Ir kai dirbau eiguliu, ir kai aplink nusipirkau savo miškų, prie tų kelių pats nemažai prisidėjau. Kiek žvyro čia supilta iš privačios mano žemės, kada kasiau tvenkinius! Ir mes, privačių miškų savininkai, ir tuometinis girininkas Stasys Eitutis dėl miško kelių buvome vienos nuomonės: jie yra reikalingi visiems. Kaip įmanydami taisėme ir saugojome. O dabar atvažiavo kažkas, sujaukė viską, paėmė pinigus ir išvažiavo. Net Tenenių seniūnija nežinojo, kad čia remontuojamas bendro naudojimo kelias.

A. Tarvydas – nepriekaištingai tvarkomų miškų savininkas. Keletas diplomų liudija, jog jis su šeima sėkmingai dalyvauja pavyzdingai tvarkomos miško valdos konkursuose, o pernai už pavyzdingą miško atkūrimą, miško apsaugą bei priežiūrą buvo apdovanotas aplinkos ministro padėkos raštu. Savininkas nieko prieš mokėti 5 procentų apyvartos mokestį, kuris imamas miško kelių remontui.

- Bet ar tai iš tiesų remontas? - klausia miško šeimininkas. - Štai tame keliuke pagal sąmatą supilta 30 kubų žvyro. Urėdijos atstovų prašiau, kad parodytų bent saują. Žvyrą matau tik ant šitos pralaidos. Bet negi čia 30 kubų? Labai nesunku pamatuoti.

Žmogus ima ruletę, matuoja, skaičiuoja skaičiuotuvu.

- Šeši kubai su trupučiu! - sako. - O kur dar 24?

Tačiau oficialiai, jeigu tikėsime remonto darbus organizavusios Rietavo urėdijos dokumentais, viskas yra gerai. Tenenių seniūnija jau gavo miškų urėdo V. Šliogerio raštą, kuriame yra toks sakinys: „Numatyti defektiniuose aktuose darbai atlikti ir patvirtinti atsakingų asmenų“.

Išeitų, tie krūmai, kurie tebeauga grioviuose, tikrai yra iškirsti, pilni žemių grioviai išvalyti, o susitvenkęs vanduo iš tiesų nesitvenkia? Net nejuokinga...

STT įtaria urėdą piktnaudžiavimu

Remonto darbus, kurie kainavo apie 110 tūkst. eurų, atliko uždaroji akcinė bendrovė „Omta“. Žiūrint formaliai, jokių pretenzijų jai nebegalima reikšti: urėdija darbus pri­ėmė, dabar jau, remiantis jos raštais, ir defektai yra ištaisyti.

Skaitytojams turime pri­min­ti, jog atlikti šio kelio remontą pretendavo ir kita bendrovė, kuri siūlė gerokai mažesnę kainą. Tačiau ji negalėjo dalyvauti konkurse, nes urėdija skelbė uždarą konkursą. Kodėl uždarą? Todėl, kad, urėdo nuomone, prieš porą savaičių išreikšta „Šilalės artojui“, tai buvo asmeninis įmonės reikalas. Bet ar iš tiesų asmeninis?

Po to, kai STT pareigūnai pirmadienį urėdijos patalpose atliko kratą ir uždėjo antrankius urėdui, dėl to „asmeniškumo“ kyla rimtų abejonių. Pasirodo, pareigūnai jau kuris laikas stebėjo urėdijos atliekamus viešuosius pirkimus ir dabar įtaria, jog urėdas iš savanaudiškų paskatų protegavo sau palankias įmones bei kitokiais veiksmais piktnaudžiavo tarnyba. Taip pat įtariama, kad urėdas, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, darė įtaką kelio remonto darbų sąmatos projektą rengusiam darbuotojui, jog būtų nepagrįstai padidinta darbų vertė. Kartu su urėdu STT pareigūnai išsivedė ir informatiką Liną Remezą. (Šiuo metu jis paleistas už rašytinį pasižadėjimą neišvykti.)
Tyrimą pradėjo ir etikos sargai.

Prieš STT pareigūnams ap­­silankant urėdijoje, tyrimą dėl to, ar Rietavo urėdo V. Šlio­­­­ge­rio veiksmai ati­tinka Vie­šų­jų bei privačių interesų de­rinimo valsty­bės tarny­boje įstatymą, pradėjo ir Vy­riausioji tarnybinės eti­kos komisija (VTEK). Apie tai Ši­lalės rajono savival­dybės tarybos nariui ir Anti­ko­rup­cinės komisijos pirmininkui Algir­dui Mei­že­niui pranešė VTEK pirmininkas Romas Va­­len­tu­­ke­vi­čius.

- Apie kelių remontą Te­nenių miškuose bei kitus da­lykus sužinojau ne tik iš „Šila­lės artojo“ publikacijos, - sakė A. Meiženis. - Niekada neišduodu žmonių, kurie į mane kreipiasi. Galiu pasakyti tik tiek, kad mano rinkėjai iškėlė klausimą: kaip Rie­tavo urėdas savo pareigas suderina su savo žmonos verslu? Pasirodo, jo sutuoktinė turi įmonę, kuri užsiima skiedrų gaminimu, rąstinių bei karkasinių na­­mų statyba ir panašiais darbais. Dėl to gali kilti interesų konfliktas, todėl pasidomėjau, ką deklaruoja pats V. Šlio­geris. Ogi nieko! Ba­landžio mėnesį pra­dėda­mas eiti urėdo pareigas, jis turėjo deklaruoti galimą vie­šųjų bei privačių interesų kon­fliktą. Tačiau jo deklaracijos neradau. Tada pranešiau VTEK. Gavau atsakymą, jog komisija pradėjo tyrimą, - „Šilalės artojui“ aiškino A. Mei­ž­enis.

O kelias?

Sužinojęs apie STT bei VTEK pradėtus tyrimus, A. Tar­vydas netrykšta džiaugsmu.

- O kelias? - klausia jis. - Tarkime, bus nustatyta, kad urėdas pažeidė įstatymus ir tarnybinę etiką. Tačiau pinigai juk išleisti, su rangovu atsiskaityta, kelias laikomas suremontuotu. Bet kas jį iš tiesų tvarkys? Dabar daug kas priklausys nuo Generalinės miškų urėdijos. Kai jos atstovai buvo atvykę į Tenenius aiškintis situacijos, aš miško atkūrimo ir apsaugos skyriaus viršininkui Dariui Sto­niui prie visų įteikiau prašymą, kuriame detaliai aprašiau padėtį bei paprašiau viską ištirti. Dabar laukiu atsakymo, - „Šilalės artojui“ sakė A. Tar­vydas.

Remonto darbus Tenenių miške, kurie kainavo apie 110 tūkst. Eur, atliko UAB „Omta“. Kaip skelbiama internete, tai nedidelė Kretingos rajone registruota ir statybomis užsi­imanti įmonė, turinti 20 darbuotojų bei 2 automobilius, o jos metinė apyvarta - 100 tūkst. Eur.

Petras DARGIS

AUTORIAUS nuotr.

Jeigu tikėsime Rietavo urėdijos dokumentais, tai šiose nuotraukose matote iškirstus pakelės krūmus, išvalytus griovius, kuriuose nesitvenkia vanduo...

Negalima sakyti, kad konkursą laimėjusios įmonės darbininkai nieko netaisė. Yra vietų, kur jie pačių užverstą griovį išvalė

Šiandien minima Tarptautinė kovos prieš moterų prie­vartą diena. Taip pat pradedama akcija „16 aktyvumo dienų prieš smurtą“. Tačiau kai kurios mote­rys kenčia nuo savo vyrų kumščių kone ištisus metus. Kenčia tyliai, nes gėda. Nes nori, kad vaikai turėtų mamą ir tėtį. Nes nežino, kur ieškoti pagalbos, pas ką prisiglausti. Galiausiai - jos prie to priprato. Bet neabejingoji visuomenės dalis sako: gana, moteris neturi to kęsti.

Kam „tokia“ reikalinga?

„15 metų su juo kentėjau. Elgdavosi žiauriai, o aš tikėjau, kad jis gali pasikeisti. Tačiau yra vaikai, kuriems reikia mokytis, reikia ramybės. Kai apsisprendžiau, išėjau tą pačią dieną. Po eilinio karto, kai pakėlė ranką. Iškviečiau policiją, ir jį išvežė. Tik po trijų dienų, grįžęs namo, sužinojo, jog su vaikais išėjau. O jis netikėjo, vis kartodavo: kur tu dingsi, kam tu reikalinga. Padėjo socialinė darbuotoja“, - sunkiai renka žodžius jauna moteris, vis dar vengianti viešumo, galimo vyro keršto.

„O aš net likau skolinga! Už tai, kad du vaikus pagimdžiau, kad jis mane atseit dvejus metus išlaikė. Net pareiškė, jog per teismą tą skolą prisiteis. Terorizuodavo būdamas blaivus, jam nereikėdavo prisigerti. Bendravo su draugais, kurie jam pripasakojo, kad moteris turi sėdėti namie, kad su „boba“ gali elgtis, kaip nori. Kartą 6 mėnesių mažiuką metė į lovą iš visų jėgų, nes jis nenustojo verkti. Vos tik vyras išvyko, susikroviau lagaminą ir pabėgau“, – pasakoja kita smurtą patyrusi moteris.

Abiejų istorijos - sukrečiančios. Abi apie tai kalba atsargiai, tarsi žvalgytųsi per petį, ar vyras negirdi, neseka...

Kenčia iš kartos į kartą

Šilalės socialinių paslaugų namų direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Loreta Bujienė bei socialinė darbuotoja Jovita Sabutienė „Šilalės artojui“ sako, jog šių namų Krizių centre įkurdinamos moterys gyvena savarankiškai – pačios rūpinasi vaikais, gaminasi maistą, išleidžia mažuosius į mokyklą ar darželį.

„Pernai pas mus buvo apgyvendintos 5 moterys ir 8 vaikai. Iš jų viena – dėl smurto artimoje aplinkoje. Šiemet iš viso glaudėsi 6 moterys su 9 vaikais. Šiuo metu yra 2 moterys su savo vaikučiais. Turėjome ir išskirtinį atvejį, kai smurtaujančiam vyrui moteris iškvietė policijos pareigūnus, šie jį išsivežė. Bet kadangi šeima gyveno pas vyro motiną, ši dėl to išprašė marčią iš namų. Vidurnaktį policijos pareigūnai, tarpininkaujant Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojoms, atvežė šeimyną į Socialinių paslaugų namus“, – teigia L. Bujienė.

Socialinių paslaugų namuose yra teikiama ir psichologinė pagalba. Socialinės darbuotojos J. Sabutienės pasakojimu, neretai pas juos ateina moterys, neturinčios jokių žinių – nenumano, kur kreiptis, kad gautų pašalpą, kokių dokumentų reikia, jog galėtų prisiteisti išlaikymą vaikui bei pan. Todėl, pasak specialistės, moterys, susidūrusios su problemomis, turėtų įsidėmėti, jog visais klausimais konsultuoja savivaldybės Socialinės paramos skyriaus, Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai, psichologas, socialiniai darbuotojai.

„Daugeliu atveju smurtas prasideda dėl alkoholio. Ir ta problema eina iš kartos į kartą. Močiutė buvo mušama, mama taip pat kentėjo, tad ir dukra niekam nesiskundžia, jei jos vyras nevengia į darbą paleisti kumščių. Tik dabar jau įstatymai, atsakingos institucijos nebeleidžia taip gyventi: smurtą patirianti ir skriaudžiama moteris, norėdama pati auginti savo vaikus, yra priversta išeiti iš smurtinės aplinkos, kuri labiausiai kenkia mažiesiems“, - sako J. Sa­butienė.

L. Bujienės manymu, moteris kęsti vyro smurtą, patyčias skatina savigarbos, savivertės nebuvimas. Joms atrodo, kad nėra kitos išeities, kaip tik kentėti: užguitos, su vaikais ant rankų jos net nežino, į ką kreiptis pagalbos. Būtent dėl to dalis moterų, nors ir pabėga nuo savo skriaudiko, po kurio laiko vėl grįžta pas jį.

„Be to, tose šeimose, kur vaikai užaugę, virš 20 metų pragyventa kar­tu, irgi vargu ar kas nors gali pasikeisti. Nebent moteris pateks į ligoninę su rimtais sužalojimais“, - apgailestauja dėl moterų neryžtingumo L. Bujienė.

Užburtas ratas

Atrodo, užburtas ratas: kuo daugiau metų moteris praleidžia su smurtautoju, tuo sunkiau iš jo ištrūkti. Tokią nuomonę, bendraudama su skriaudžiamomis moterimis, susidarė Koordinacinio cent­ro „Gilė“ direktorė Indrė Jankauskaitė. Ji irgi sutinka, jog ilgus metus su besikumščiuojančiu vyru praleidžiančios moterys neįsivaizduoja kitokio gyvenimo dėl įvairių aplinkybių.

„Dažna turi savo priežasčių tai kęsti: augo smurtinėje aplinkoje, neturi kur išeiti, yra finansiškai priklausoma nuo agresyvaus vyro. Ne viena ir artimųjų palaikymo nesulaukia: o kur tu eisi, kam tu, neturėdama darbo, pajamų, esi reikalinga su savo vaikais... Kita vertus, moterys skriaudžiamos, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties, tik apie tai, kas dedasi žemesnio socialinio sluoksnio šeimose, greičiau sužinome“, - tikina I. Jankauskaitė.

Koordinacinis centras „Gilė“ teikia specializuotą pagalbą Šilalės ir Pagėgių savivaldybių gyventojams, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. Centre dirbantys konsultantai, psichologai išklauso, parengia būtinus dokumentus, jei reikia, tarpininkauja įvairiose institucijose.

„Dirbame su dideliu skaičiumi žmonių, bendraujame su jais. Teikiame pagalbą telefonu - išklausome nukentėjusį asmenį, padedame priimti geriausią sprendimą. Neskubame skirti šeimos – moteris pati turi nuspręsti, kas jai geriau. Jei vis dėlto ji tam ryžtasi, nemokamai parengiame procesinius dokumentus. Yra ir tokių atvejų, kai ieškinį tenka rašyti kelis kartus, nes moteris apsigalvoja. Betarpiškai palaikome nukentėjusį asmenį, nes tai yra labai svarbu“, - sako I. Jankauskaitė.

Nors daugelis teigia, jog smurtą dažniausiai paskatina alkoholis, tačiau „Gilės“ vadovė tvirtina, kad jis tėra katalizatorius, paaštrinantis esamas ar praeityje neišspręstas problemas.

„Smurto priežasčių reikia ieškoti giliau. Problema yra agresijos nevaldymas. Juk kai kurie žmonės, išgėrę tampa linksmesni, kiti gal eina miegoti. O štai treti ieško prie ko „prikibti“. Agresyvūs asmenys, mano įsitikinimu, turi neišspręstų vaikystės problemų. be to, reikia žinoti, kad agresija gali būti ir išmokta: vaikai mato, kaip šeimose elgiamasi, užaugę irgi kartoja tą patį. Juk dar ne taip seniai smurtas šeimoje buvo norma ir net nepamainoma auklėjimo metodika. Tačiau visuomenė privalo keistis, ir kiek­vienas iš mūsų už tai yra atsakingas“, - neabejoja I. Jankauskaitė.

Smurtautojai paprastai sugeba manipuliuoti auka: jie gali atgailauti, atsiprašinėti, prisiekinėti, jog tai „pas­kutinis kartas“. O vos tik vyras atsiprašo, daugelis moterų atleidžia ir grįžta pas juos. Galiausiai prie to pripranta ir net įsiteigia, jog dėl visko kaltos jos pačios – galėjo nelįsti vyrui į akis, reikėjo laiku padaryti vakarienę bei pan. Todėl, anot I. Jankauskaitės, centro konsultantų misija yra būtent padrąsinti moteris kurti tokį gyvenimą, apie kokį svajoja, bei saugiai gyventi su vaikais.

Ir nebijoti kreiptis pagalbos. Tuo labiau, kad ji yra konfidenciali, nė viena istorija neviešinama. Patiriantieji smurtą gali skambinti telefonu 112 arba kreiptis į Koordinacinį centrą „Gilė“ tel. (8 - 610) 1-07-15.

Pareigūnai reaguoja į visus iškvietimus

Šilalės rajono policijos komisariato viršininkas Zigmantas Grabauskas „Šilalės artojui“ teigia, jog 2015 m. dėl smurto artimoje ap­linkoje pradėti 86 ikiteisminiai tyrimai. Per pirmuosius dešimt šių metų mėnesių - jau 78.

„Per metus gauname apie 300 pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Kai kurie jų nepasitvirtina, būna, kad paskambinama, vos susibarus. Kai kurios moterys, jausdamos kylančią grėsmę, kreipiasi į pareigūnus iš anksto. Pasitaiko ir melagingų iškvietimų, bet tai tikrai nebūna dažnai, nes už tai gresia atsakomy­bė.

Anksčiau moterims rei­kėdavo pačioms rašyti pareiškimą prieš smurtautoją. Jos to baimindavosi. Dabar tarnybi­nius pranešimus rašo patys pareigūnai. Jei prieš smurtautoją ikiteisminis tyrimas pradėtas pirmą kartą, jis turi galimybę susitaikyti su auka. Tačiau antrąkart tokios galimybės nėra – gresia bausmė, kuri gali būti nuo viešųjų darbų iki laisvės atėmimo“, – aiškina Z. Grabauskas.

Pareigūno teigimu, iškvietimų dėl smurto padaugėja pašalpų mokėjimo dienomis. Žinoma, nemenką vaidmenį atlieka alkoholis – nemažai daliai žmonių gyvenimas be jo tiesiog neįsivaizduojamas. Ypač, jei nėra darbo.

„Tai jau socialinis reiškinys – kartu geria, po to konfliktuoja. Reaguojame į kiek­vieną iškvietimą, net jei skam­binama ir dešimtą kartą: jeigu devynis kartus primušė, tai dešimtą gali ir užmušti. Tačiau būna ir taip, jog sulaikome vyrą 48 valandoms, o moteris jau nuo ryto mindžikuoja prie komisariato ir prašo jį išleisti, nes reikia gyvulius šerti...

Mes negalime nurodyti skir­tis, į tokius dalykus neturime teisės kištis“, – sako komisa­riato viršininkas.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Iš kairės: J. Sabutienė, L. Bujienė

Z. Grabauskas

Viešoji įstaiga Šilalės pirminės sveikatos priežiūros centras (VšĮ Šilalės PSPC) veiklą pradėjo 1997 metų birželio 19 d., rajono savivaldybės tarybos sprendimu reorganizavus Šilalės rajono centrinę ligoninę.

Įstaigos tikslas - gerinti Šilalės rajono gyventojų sveikatą, sumažinti sergamumą bei mirtingumą, kokybiškai teikti medicinos paslaugas. pirminės sveikatos priežiūros pas­laugos nemokamai teikiamos visiems pacientams, kurie teisės aktų nustatyta tvarka yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu ir yra prisirašę VšĮ Šilalės PSPC. Jame dirba šeimos, vidaus bei vaikų ligų gydytojai, gydytoja akušerė - ginekologė, gydytojai odontologai, chirurgas, bendruomenės slaugytojos.

Centras dirba kasdien, nuo 7.30 iki 17 val., šeštadieniais – nuo 8 iki 12.30 val. nedarbo ir švenčių dienomis, esant ūmiems susirgimams ar sveikatos būklės ryškiems pablogėjimams, būtinąją pagalbą suteikia Šilalės rajono ligoninės Pri­ėmimo skyriuje budintys gy­dytojai.

Pageidautina, kad pacientai registruotųsi iš anksto. Taip jie sutaupo savo laiko, yra tolygesnis medikų darbo krūvis. Gydytoją ar slaugytoją galima išsikviesti į namus pagal VšĮ Šilalės PSPC patvirtintą tvarką. Vykstama tik pas ligonius, turinčius judėjimo negalią, ir vaikus iki 1 metų.

VšĮ Šilalės PSPC dirbančių gydytojų tikslas – kuo greičiau bei tiksliau nustatyti prie­žastį, sutrikdžiusią žmogaus sveikatą, ir pagelbėti jam. Jei būtina, pacientas yra nukreipiamas pas gydytoją specialistą. Siuntimas – tai gydytojo nukreipimas pas kitą mediką pasikonsultuoti dėl paciento sveikatos būklės, diagnozės nustatymo, gydymo taikymo. Svarbus momentas – siuntimų pagrįstumas yra būtinas kiekvieno siuntimo atveju.

Pabrėžtina, jog konsultuojamas yra gydytojas, o ne pacientas, t.y. konsultacija reikalinga gydytojui, kad jis galėtų spręsti apie veiksmingą gydymą bei ištyrimą.

Pacientams pagal gydytojų rekomendacijas nemokamai atliekami laboratoriniai tyrimai. Pacientai, pageidaujantys papildomų tyrimų, gali atlikti mokamus „Medicina practica“ laboratorijoje.

Gydytojai odontologai teikia nemokamas kokybiškas paslaugas taip pat gydymo įstaigoje prisirašiusiems asmenims, draustiems privalomuoju sveikatos draudimu. Suaugusiems pacientams, pagal įstaigos patvirtintus įkainius, reikia susimokėti už su­naudotas medžiagas, vaikams bei moksleiviams, besimokantiems bend­rojo lavinimo, profesinių mokyklų dieni­niuo­se skyriuose, bet ne ilgiau iki jiems sukanka 24 metai, odontologo paslaugos yra tei­kiamos nemokamai.

VšĮ Šilalės PSPC teikiamos šios odontologo paslaugos: dantų chirurginis gydymas - danties rovimas bei terapinis gydymas – dantų plombavimas, šalinant kietųjų audinių defektus.

Didelis dėmesys skiriamas profilaktikai. Vykdomos PSDF finansuojamos programos. Pri­­valomas profilaktinis sveikatos tikrinimas yra vienas patikimiausių būdų išvengti ligų, įtarti ankstyvąsias jų stadijas.

Valstybinė ligonių kasa už privalomąjį profilaktinį sveikatos tikrinimą nemoka. Už šią paslaugą moka darbdavys, pacientas ar kiti fiziniai ar juridiniai asmenys.

Viena ligų profilaktikos prie­monių – imunizacija. 1998 m. patvirtintas Lietuvos bazinių privalomų profilaktinių skiepijimų kalendorius. Pagal jį visi vaikai skiepijami nuo tuberkuliozės, difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, ty­mų, parotito, raudonukės ir B hepatito. Be privalomų profilaktinių, 1998 m. sudarytas išplėstinis Lietuvos profilaktinių skiepijimų kalendorius. Į jį įtrauktos vakcinos yra rekomenduojamos, skiepijimo išlaidos nedengiamos.

Pastaraisiais metais valstybė finansuoja skiepus nuo gripo bei pneumokoko rizikos grupių asmenims (sergantiems širdies ir kraujagyslių, lėtinėmis plaučių ligomis, cukriniu diabetu, onkologiniais susirgimais, esant įgimtoms bei įgytoms imunodeficitinėms būklėms ir t.t.)

VšĮ Šilalės PSPC veikia skiepų kabinetas. Jame dirbanti bendrosios praktikos slaugytoja vykdo imunoprofilaktiką ir, esant reikalui, išduoda skiepų pasą.

Daugiau svarbios informacijos galima rasti VšĮ Šilalės PSPC internetiniame puslapyje, atvykus į įstaigą arba paskambinus tel. (8-449) 7-41-30. Būkite sveiki, tikimės sėkmingo bendradarbiavimo ateityje.

Vida MACEVIČIENĖ

VšĮ Šilalės PSPC direktorė

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Dar galite suspėti pigiau atlikti profilaktinius kraujo tyrimus, padedančius įvertinti kraujotakos būklę. Akcija „Apsaugok svei­ką širdį!“ iki lapkričio pabaigos vyksta „Medicina practica“ laboratorijoje.

Ar kas nors gali 100 proc. garantuoti širdies sveikatą? Tokio recepto kol kas nėra. Aišku, galima stengtis sveikai maitintis, pakankamai judėti, nerūkyti, vengti streso ir kt. Kitas vertus, kiek žmonių šiandien tai įstengia padaryti? Be to, nuo mūsų nepriklauso rizikos veiksniai: paveldėjimas, lytis, senėjimas, įvairios lėtinės ligos.

Todėl labai svarbu anksti pastebėti pavojų širdžiai rodančius ženklus. Tuomet daug lengviau stabdyti ligą. Viena pagrindinių širdies ir kraujagyslių susirgimų kont­rolės priemonių – pažangūs kraujo tyrimai.

Daugybė žmonių reguliariai atlieka lipidogramą. Ji parodo bendrojo, „gerojo“, „blogojo“ cholesterolio bei trigliceridų kiekį. Tai padeda įvertinti kraujagysles siaurinančios aterosklerozės procesą. Aterosklerozė prasideda net ir labai jauname amžiuje. Ji dešimtis metų gali tyliai žaloti kraujagysles, kol netikėtai atsiranda bėdų. Dažniausia komplikacija – koronarinė (išeminė) širdies liga, nusinešanti daugiausiai gyvybių. 

Dar efektyviau kontroliuoti klastingąją aterosklerozę galima, atliekant didelio jaut­rumo C-reaktyvinio baltymo (hs-CRB) tyrimą. Jis atskleidžia gresiantį pavojų net ir tiems žmonėms, kurių cholesterolio santykis yra normalus. Kraujo paėmimo metu pacientas turi nesirgti kita uždegimine liga.

Dar per dažnai pra­žiūrimas ir širdies nepakankamumas. Palengva silpstant širdžiai, žmogus ilgai nejaučia aiškių sveikatos sutrikimų. Vėlai nustatyto širdies nepakankamu­mo gydymas – lyg uždelsto vėžio.

Dabar vienas efektyviausių širdies nepakankamumo diag­nostikos būdų – NT-pro BNP tyrimas. Jis tiksliai atskleidžia ūmią bei lėtinę ligos formą, gydymo efektyvumą.

AKCIJA! Lipidogramą, didelio jautrumo CRB ir NT-pro BNP tyrimus atlikite „Medicina practica“ laboratorijoje Šilalės ligoninėje (Vytauto Didžiojo g. 19, tel. (8-449) 4-67-63). Akcija vyksta iki lapkričio pabaigos. Prieš tyrimą būtina bent 12 val. nevalgyti. Iš anksto registruotis nereikia.

Interneto svetainė: www.medicinapractica.lt

Šilalės Rytinio kelio gatvės bei kelio Šilalė-Struikai sankryžą keikdavo ne vienas vairuotojas. Kad ir nedideli, bet autoįvykiai čia būdavo fiksuojami kone kiekvieną savaitę, o ypač - turgaus dienomis. Nesaugu buvo ir pėstiesiems, keliaujantiems į sodus ar į darbą. Todėl kai šioje vietoje buvo pradėta įrenginėti žiedinė sankryža, niekas per daug ne­pyko: žmonės tikėjosi, jog eismas pagerės, atsiras daugiau saugumo. Deja, regis, ir šį kartą pirma bus padaryta, o tik tada galvojama, ar patogu.

Šilalės mieste bei aplinkkeliuose įrengiamų transporto žiedų skaičius jau nieko nebestebina. Dauguma vairuotojų pripažįsta, jog tai yra visai neblogas sankryžų kirtimo būdas. Tačiau vairuotojus, ypač sėdinčius už didžiulių vilkikų vairo, nervina siauras šių žiedų diametras: sudėtinga saugiai apvažiuoti, kartais tenka ilgokai laviruoti, kol pasiseka.

Pastaruoju metu redakcija sulaukia ypatingai daug pasipiktinusių vairuotojų priekaištų naujojo žiedo projektuotojams bei statytojams. 

„Stebina tokie projektuotojai: atrodo, kad sankryžą braižė nė vidurinės nebaigę vaikigaliai. Niekaip nesuprantu, kaip ir ką jie skaičiuoja, bet ir eiliniam žmogui matyti, jog didele krovinine mašina šią sankryžą yra sudėtinga įveikti. Štai ką tik turėjau pasiekti mėsos įmonę – kaip manote, iš kelinto karto pavyko saugiai įsukti į tą kelią. O vairuoju nebe pirmus metus, važinėju įvairiais keliais, patirties tikrai užtenka. Todėl viešinkite šitą problemą, kol dar ne vėlu, kol kelininkai neišsikraustė iš objekto. Tegul jie atsipeikėja ir greičiau taiso klaidas“, - sakė į „Šilalės artoją“ paskambinęs vilkiko vairuotojas.

Pasak jo, žiedas padarytas taip, tarsi Šilalėje žemės trūktų. O juk tereikėtų bent pora metrų padidinti apvažiavimo spindulį ir problemos neliktų.

Žiedinės sankryžos įrengimo projektą už 106 tūkst. 352 eurus įgy­vendina UAB „Kauno keliai“. Įmonės dar­bų vadovas Al­gi­mantas Pet­ravičius neneigė, jog kiek­vieno žiedo ar kitokio kelio įrengimo, rekonst­rukcijos dar­bų metu vairuotojams ten­ka patirti tam tikrų nepatogumų. Jis pri­pažino, kad ypač sudėtinga manevruoti sunkiasvoriams automobiliams, velkantiems di­džiu­les puspriekabes ar prie­kabas.

„Bene sudėtingiausia yra tiems, kurie atvažiuoja nuo Balsių pusės ir suka Struikų kaimo link. Ta­čiau die­­ną mū­sų dar­­bi­ninkai sten­giasi pa­re­guliuoti eis­mą taip, kad žmo­nės patirtų kuo mažiau nepatogu­mų, netgi leidžiame važiuoti ne pagal tai­sykles. Pri­stab­dyti ir at­sargiau vairuoti tenka net lengviesiems automobiliams. Bet visa tai yra laikina. Juk dirbame tik ant­rą mėnesį, o kai paklosime asfaltą, tokių nesusipratimų jau neturėtų bū­ti“, - tikino A. Pet­ravičius.

Jis taip pat „mestelėjo akmenukų“ ir į vairuotojų pusę. Anot jo, nors dalis jų saugo ne tik savo automobilius, bet ir kelininkų darbą, tačiau kai kuriems tai nerūpi, mat kone kas rytą randama išverstų bortelių, sudaužytų kelio ženklų, šviestuvų. Vadinasi, yra vairuotojų, kurie galbūt nesugeba saugiai vairuoti, ignoruoja greičio apribojimą.

Galutinis objekto pridavimo terminas – gruodžio 22-oji. Tačiau, jei oro sąlygos bus palankios, važiuojamoji dalis turėtų būti užbaigta šią savaitę. Pasak UAB „Kauno keliai“ atstovo, tada ir sunkiasvoriam transportui nebebus problemų.

Tačiau, kaip sakė A. Petra­vičius, kaip atrodys galutinis objekto variantas, ar jis pasieks maksimalią naudą, priklauso ne tik nuo kelininkų, bet ir nuo užsakovų bei projektuotojų.

„Mes negalime nė centimet­ru nukrypti nuo projekto“, - užtikrino „Kauno kelių“ darbų vadovas.

Kas tiems projektuotojams, jei jie šiuo žiedu gal nė karto gyvenime nevažiuos. O jau sunkiasvoriu automobiliu – garantuotai.

Kita vertus, mūsuose gaji praktika, kai pirmiau padaroma nepatogiai, o paskui perdaroma geriau. Tik jau, aišku, už papildomas lėšas...

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Garažą turinti šilališkė Irena (pavardė redakcijai žinoma), paskambinusi į redak­ciją, stebėjosi situacija, kai, jos manymu, žemės mokestį moka tik tie, kurie to nori. Tačiau argi jis neturėtų būti privalomas visiems, turintiesiems ga­ražus? Juk prieš įstatymą visi yra (arba bent jau turėtų būti) lygūs.

„Mes kiekvienais metais susimokame mokestį už garažą, esantį Dariaus ir Girėno gat­vėje. Priklausome ir bend­rijai. Bet girdėjau, kad kitose bend­rijose esančių garažų savininkai šito nedaro. Įdomu, kas turėtų šiuos reikalus tvar­kyti ir kodėl toleruojama tokia nelygybė?“ – teiravosi Irena.

Savivaldybės Turto valdymo ir ekonomikos skyriaus vyresnioji specialistė Nijolė Ma­rozienė paaiškino, jog sky­rius atlieka tik valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimą. Žemės mokestį administruoja Vals­tybinė mokesčių inspekcija.

„Ju­ri­dinių asmenų registre Šila­lėje yra užregistruo­tos 5 ga­ražų bendrijos. Vals­tybinės žemės nuomos mokestis yra skaičiuojamas ga­ra­­žų statybos bei eksploatavimo bend­rijoms „Že­­­­maitija“, „Sank­ryža“, „Lokysta“, „Signalas“, „Vairas“ ir Sigi­to Jasaičio vadovaujamai bend­rijai“, – „Ši­lalės artoją“ informavo N. Marozienė.

Savivaldybės specialistė teigė, kad, kilus neaiškumams, gyventojai turėtų kreiptis į savivaldybės Turto valdymo ir ekonomikos skyrių (215 kab.).

Garažų bendrijos „Že­mai­tija“ pirmininkas Remigijus Rau­donius pripažįsta, jog žemės nuomos mokestis yra privalomas visiems, tačiau mo­ka jį, deja, nedaugelis.

„Mūsų bendrijos žemė yra valstybinė ir susimokėti nuomos mokesčio tenka eiti į savivaldybę. Ten išrašo ir deklaraciją. Bet turiu pasakyti, kad labai sunku rasti žmones, kuriems priklauso garažai. Ir mūsų bendrijoje yra nemažai tokių, kurie apsimeta kvailiais ir nieko nemoka. Tai sumoku pats už juos iš savo kišenės, kad tik neturėtume problemų. O ką daryti? Dalis garažų yra mažai naudojami, į kai kuriuos net takai užžėlę. Kaip tuos žmones surasi?“ – kalbėjo R. Raudonius.

Kiek iš viso Šilalėje yra garažų, niekas taip ir neatsakė – neva tą žinoti privalo bend­rijų pirmininkai, o kitiems tokia apskaita nereikalinga. Ta­čiau Šilalės miesto seniūnas Alfonsas Pau­likas sutinka, jog šioje srityje vis dar vyrauja anarchija. Jo teigimu, daugelis bendrijų nėra tinkamai įregist­ruotos, dažnai keičiasi jų pirmininkai, garažai taip pat neturi įstatymiškai įregist­ruotų savininkų, todėl ir atsakomybės pareikalauti nėra iš ko.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Pastaraisiais metais Lietuvos ūkininkai yra smukdomi ir žemės ūkio produkcijos supirkėjų, ir, regis, pačios valstybės. Tačiau kaimo žmonės yra kantrūs ir stengia­si iš paskutiniųjų įdirbti žemę, kad ji nepagailėtų duonos ir pyrago, sviesto bei skilandžių.

Oficiali LR Žemės ūkio rūmų įkūrimo data yra laikoma 1926 m. gegužės 26-27 dienos, tačiau organizacinis suvažiavimas įvyko tik rugsėjo 23-24 d. Jame buvo išrinkta valdyba, kurios pirmuoju pirmininku tapo buvęs pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žemės ūkio ministras Jonas Pranas Aleksa (tuo metu Žemės ūkio ministerija ir Žemės ūkio rūmai dirbo drauge Kaune).

Rūmų veiklos pradžia galima laikyti dar Nepriklausomoje Lietuvoje prie keturių pradžios mokyklų įsteigtas pridėtines žemės ūkio klases. Jų tikslas buvo baigusiems pradžios mokyklas bei pasilikusiems kaime jaunuoliams suteikti būtiniausių žemdirbystės, gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės, bi­tininkystės bei žemės ūkio kooperacijos pagrindų. Kai Lie­tuvoje atsirado kvalifikuotų specialistų, pradėtos steigti Žemės ūkio mokyklos. Pirmoji įkurta Alovėje (Alytaus apskrityje). Iki Rusijos okupacijos 1940-aisiais tokias studijas baigė apie 5 tūkstančius jaunų žmonių.

Okupacijos, ka­ro, pokario me­tais ir iki pat Lie­tuvos Nepriklau­somybės atkūrimo žemės ūkio rūmų veikla buvo sustabdyta. Manyta, jog kvalifikuoti specialistai reikalingi stambiems kolektyviniams ūkiams, o smulkūs arba nestambūs išnyks, tad nei žemdirbius gi­nančios organiza­cijos, nei ūkininkavimo pagrindai jiems nebus svarbūs.

Atkūrus Lietu­vos Nepriklau­so­­­my­bę, žemė ati­teko tik­rie­­­siems šeimininkams. O 1991-aisiais at­kurti Žemės ūkio rūmai per 25-erius metus tapo svarbia bei įtakinga žemdirbių savivaldos organizacija. Žemės ūkio rūmai prisidėjo prie modernaus konkurencingo Lietuvos ūkio kūrimo, savo žiniomis bei patarimais padėjo kaimo žmonėms efektyviai ir kantriai diegti kaimo plėtros priemones, išsaugant senąją, istorinę vertę turinčią aplinką ir kuriant naują.

Nuolatinis darbas, kasdienis bendravimas su ūkininkais, ypač smulkesniaisiais, padeda Žemės ūkio rūmams pelnyti jų pasitikėjimą. Šiandien po Žemės ūkio rūmų „skėčiu“ glaudžiasi 48 nevyriausybinės organizacijos.

Praėjusį savaitgalį ŽŪR Šilalės skyrius paminėjo net du jubiliejus: Lietuvos žemės ūkio rūmų įkūrimo 90-metį bei atkūrimo 25-metį. Že­mės ūkio rūmų istoriją susirinkusiesiems pristatė savivaldos organizatorė Stasė Erciuvienė, Žemės ūkio rūmų vardu kartu su savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotoju Vidu Toleikiu apdovanojusi aktyviausius, žin­geidžiausius įvairių kursų lankytojus, jaunuosius ūkininkus Sigitą Paliaką iš Žadeikių seniūnijos, brolius Karolį ir Tomą Žadeikius iš Laukuvos seniūnijos (apdovanojimą atsiėmė jų mama), kvėdarniškę Reginą Toliušienę, Valentiną Grybą iš Bijotų seniūnijos, Sigitą Petriką iš Vytogalos.

V. Toleikis padėkojo S.Erciu­vienei už gražų bendradarbiavimą, pagalbą, organizuojant bendrus renginius, mokymus, seminarus.

Renginį užbaigė teatro mėgėjų kolektyvas iš Bilionių, suvaidinęs Ed­mundo Untulio pjesę „Nosis su apgamu“.

Dar truputį pabendravę bei pasidaliję rūpesčiais ir džiaugsmais, ūkininkai išskubėjo namo, kur jų laukė kasdienė ruoša.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

R. Toliušienei LR ŽŪR apdovanojimus įteikia V. Toleikis ir S. Erciuvienė