„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 7 Eur, įmonėms – 10 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (0-449) 74195, (+370-699) 67384

Redakcija

Reikalavimas nurodyti pieno žaliavos kilmę gali patuštinti kišenes

Žemės ūkio ministerija praneša, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. galėsime sužinoti, iš kokioje šalyje primelžto pieno Lietuvoje pagamintus pieno produktus valgome. Europos Komisija (EK) leido šalims narėms papildyti pieno gaminių ženklinimo nuostatas. Prancūzija, Italija ir Lietuva pasirinko dvejus metus informuoti vartotojus apie pieno produktų žaliavos kilmę.

Privalomasis pieno kilmės šalies ženklinimas, kaip teigiama ŽŪM pranešime, atsirado pačių vartotojų pageidavimu.

„Šalyje buvo atlikta reprezentatyvi 1000 suaugusių var­totojų apklausa, kurios rezultatai atspindi visos Lietuvos gyventojų nuomones ir pasiskirstymą pagal lytį, amžių, išsimokslinimą bei pajamas vienam šeimos nariui per mėnesį. Tyrimo duomenys rodo, jog net 67 proc. respondentų svarbu, kad pienas ir jo gaminiai būtų paženklinti, nurodant pieno kilmę“, - skelbia ŽŪM.

Ministerijos nuomone, toks ženklinimas leistų ne tik pateisinti vartotojų lūkesčius, bet ir paskatintų vietinių pie­no ūkių, šeimos ūkių bei trumpų maisto tiekimo grandinių plėtojimą. O tai galėtų duoti teigiamą postūmį regio­nų plėt­rai, taip pat prisidėtų, sprendžiant Rusijos embargo sukeltus neigiamus padarinius pieno sektoriuje.

Lietuvoje veikiančios pieno perdirbimo įmonės, ženklindamos pieną bei kasdienio vartojimo pieno gaminius – kefyrą ar rūgpienį be priedų, grietinėlę, grietinę, varškės sūrį, varškę be priedų, privalės nurodyti šalį, kurioje pienas yra primelžtas. Įmonė galės pasirinkti, kaip pateikti pieno kilmės šalies nuorodą – nurodyti pilną pavadinimą ar trumpinį, pavyzdžiui, „Pieno kilmės šalis – Lietuva“ ar „Pieno kilmės šalis – LT“. Jeigu pienas bus primelžtas ne vienoje šalyje, pateikiant minėtąją nuorodą, po brūkšnio turės būti išvardijami tų valstybių narių bei trečiųjų šalių pavadinimai arba tų šalių pavadinimų trumpiniai („ES“, „ES ir ne ES“ ar „ne ES“).

Kitų valstybių ūkio subjektai, kurie tiekia ar ketina tiekti į Lietuvos rinką pieną ar jo gaminius, galės šį reikalavimą taikyti sa­vanoriškai.

Ženklinimas įsiga­lios nuo 2017 m. sau­sio 1 d. ir bus taikomas iki 2018 m. gruodžio 31 d. Pieno perdirbimo įmonės, kurios veikia Lie­tuvoje ir gamina pieną bei jo produktus iš pieno, primelžto kitose šalyse, turės vieną papildomą mėnesį prisitaikyti prie papildomo ženklinimo reikalavimo.

Tačiau pieno perdirbėjai ir ekspertai į šį įpareigojimą žiūri neigiamai. Gali būti, jog dėl to brangs pieno produk­tai. 

„Tai labai nepalankus sprendimas Lietuvos pieno pramonei. Kai EK įveda pakeitimus pakuotėms, pereinamasis laikotarpis būna skaičiuojamas ne mėnesiais, o metais. Mes pakuočių turime labai daug, kiekvienas pakeitimas kainuoja tūkstančius eurų“, – sako vienos didžiausių pieno perdirbimo įmonių „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa. 

Lietuvos laisvosios rinkos instituto eksperto Dominyko Šumskio teigimu, privalomas pieno produktų ženklinimas sukurs papildomas išlaidas gamintojams bei prekybininkams, nes reikės perspausdinti visas etiketes.

„Lietuviška produkcija pabrangs, o tai pasunkins ūkininkų bei perdirbėjų galimybes konkuruoti su užsienio gamintojais, kuriems toks reikalavimas nebus taikomas“, – tvirtina D. Šumskis.

Jo nuomone, privalomas ženk­linimas sukurs palankesnes sąlygas importui, o lietuviškų gaminių dalis vidaus rinkoje gali dar labiau susitraukti.

„Privalomo ženklinimo nėra nei Latvijoje, nei Estijoje, nei Lenkijoje. Tai reiškia, kad mūsų ūkininkams situacija ga­li tik pablogėti“, – sako D. Šumskis.

EK yra įspėjusi, jog privalomas pieno kilmės ženklinimas didina pakuotės bei gamybos sąnaudas, kurios gali būti didesnės už tokio sprendimo naudą. Todėl buvo pasiūlyta šalims pačioms apsispręsti šiuo klausimu. Lie­tuvos val­dininkai ženklinti pie­no produktus pasiūlė pernai, priimant daug ginčų sukėlusį vadinamąjį Pieno įstatymą. Juo reguliuojami pieno gamintojų bei perdir­bėjų santykiai, siekiant, kaip deklaruojama, apsaugoti smulkiųjų ūkininkų interesus.

Nurodymą ženklinti pieno produktus ŽŪM paskelbė prieš rinkimus. Gali būti, kad nauja valdžia susi­zgribs jį panaikinti. Priešingu at­veju už sūrį ir grietinę gali tekti mokėti brangiau nei dabar.

Jurgita ŠAPĖNAITĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tėvų sutikimas yra būtinas

Natūralu, kad tėveliai, leisdami savo vaikus į ikimokyklines įstaigas, nori, kad jie ten būtų visapusiš­kai lavinami, mokomi, taip atskleidžiant bei vystant jų ge­bėjimus. Mažieji dalyvauja šventėse, renginiuo­se: šo­ka, dainuoja, deklamuoja, vaidina. Žinoma, tė­ve­liams smagu matyti savo vaikų pasirodymus, sma­gu ir kitiems tuo pasigirti bei pasidemonstruoti plačiau.

Deja, taip mano ne visi ir jie, specialistų teigimu, yra teisūs. „Šilalės artojo“ elektroninį paštą pasiekė toks sunerimusios mamos laiškas:

„Jums rašo ma­ma, vedanti savo atžalą į Šilalės lopšelį-darželį „Žio­gelis“. Mane labai piktina tai, kad mūsų grupės vaikų nuot­raukos nuolat yra pub­li­kuojamos socialinia­me tink­le „Facebook“. Nežinau, kaip kitų tėvų, bet manęs tikrai niekas neprašė sutikimo viešinti mano vaiko nuotraukas, kurios drauge su kitų vaikų atvaizdais nuolatos pasirodo naujai sukurtame darželio „Fa­ce­booke“.

Kyla klausimas: ar darželio direktorės pavaduotoja Kristina Ačė, kuri įkelia tas nuotraukas (tokia autorės pavardė nurodyta), nežino, dėl ko nerekomenduojama viešinti mažamečių fotografijų internete. Esu perskaičiusi daugybę informacijos, ir tiesiog šiurpas krečia, kokios pasekmės gali būti vaikui. Štai agentūros „Social Mint“ vadovas Domantas Širvinskas, su komunikacija socialiniuose tinkluose dirbantis beveik aštuonerius metus, įspėja, jog virtualioje erdvė­je reikia būti ne mažiau apdairiam negu realiame gyvenime ir saugotis tų pačių pavojų. Jo teigimu, keliant į socialinius tink­lus vaiko nuotraukas, būtina stengtis suteikti kuo mažiau informacijos: neatskleisti darželio arba mo­kyklos, ku­rią vaikas lan­ko, gyvenamosios vietos bei vietų, kuriose jis dažnai lankosi.

Taigi ar pavaduotoja turi teisę be tėvų sutikimo viešinti darželinukų nuotraukas socialiniuose tinkluose?

Di­rek­torei skambinti ven­­giu, nes bijau, kad bus atsakyta: jei nepatinka, ieškokis auklės. 

Mano pavardės dėl vaiko gerovės prašau neskelbti“.

Pakomentuoti, kokie pavojai bei grėsmės gali tykoti vaikų virtualioje erdvėje, paprašėme UAB Šilalės psichikos sveikatos ir psichologinio konsultavimo cent­ro medicinos psichologės Jolitos BALIUTAVIČIŪTĖS.

„Jeigu tėvai nusprendžia socialiniame tinkle paviešinti savo vaiko nuotrauką, tai yra jų sprendimas, tai yra ir jų atsakomybė. Tačiau kai tai padaro kiti, ne tėvai (pavyzdžiui, šventės metu vaikų darželyje tėvai fotografuoja savo vaiką, bet nuotraukoje ma­tyti ir daugiau mažylių, ir tą nuotrauką kelia į socialinius tinklus be kitų tėvų žinios), tai yra neteisėta ir nesaugu. Visų pirma dėl to, jog vaikų nuotraukos gali būti panaudotos negeriems tikslams. Juk mes niekada nežinome, kas jas žiūri, kur jos gali pakliūti, ir kas gali jomis pasinaudoti. Tarkime, nuotraukos gali patekti į žmonių, turinčių polinkį į įvairius iškrypimus, rankas (pavyzdžiui - pedofilų). Arba gal vaikas nuot­raukoje yra ne visai gražiai nufotografuotas ir gali tapti patyčių objektu.

Keliant vaikų nuotraukas į socialinius tinklus, reikėtų pagalvoti ne tik apie tai, jog dabar smagu, kaip atrodo tavo mažylis, ką jis daro, bet ir apie tai, ar vaikas, jeigu būtų vyresnis, norėtų, kad tai matytų kiti. Gal šešiamečiai, septynmečiai jau galėtų ir patys pasakyti, o mažyliai to dar nesuvokia. Todėl viešinti ar neviešinti - tai yra tėvų vidinių ribų reikalas.

Mano asmeninė nuomo­nė - aš nepritariu vaikų nuot­raukų kėlimui į socia­linius tinklus“, - sako J. Ba­liutavičiūtė.

Psichologės teigimu, socialinės svetainės „Facebook“ kūrėjai yra nustatę taisyk­les, kuriomis remiantis, tik vaikų tėvai ar globėjai gali kreiptis į svetainės administraciją bei prašyti pašalinti asmenines nuotraukas, paskelbtas be jų sutikimo. Jeigu nuotraukose vaizduojamas žalingas turinys, apie jį gali pranešti bet kuris svetainės naudotojas.

Eugenija BUDRIENĖ

Mėsos perdirbėjai kapanojasi finansinėje duobėje

Mėsos perdirbimo įmonei UAB „Grimeda“ keliama rest­ruktūrizacijos byla. Tokį sprendimą praėjusį tre­čia­dienį priėmė Klaipėdos apygardos teismas, nors ieškovė – „Sodra“ – dėl susikaupusių skolų prašė iškelti bankroto bylą. Suinteresuoti kreditoriai irgi siekė bankroto procedūrų. Tačiau tokia baigtis būtų ant plauko pakabinusi beveik 500 darbuotojų, dirbančių keturio­se įmonėse, likimus.

Nemokėjo socialinio draudimo įmokų

Nuo 1995 metų veikianti įmonė (pavadinimu UAB „Gri­­me­da“ ji įregistruota 2002-aisiais) skel­biasi esanti moderni bend­­­rovė, savo apyvartą kasmet didinanti po 12-15 proc. Ta­­čiau skolos „Sodrai“ bei žmo­­nių skundai rodo ką kita. O susidarius itin didžiuliams įsiskolinimams, Valstybinio socialinio draudimo fondo val­dybos (VSDFV) Šilalės skyrius kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, reikalaudamas iškelti UAB „Grimeda“ bank­roto bylą dėl nemokumo.

Klaipėdos apygardos teismo pirmininko padėjėjas ryšiams su visuomene Kęstutis Butvydas „Šilalės artoją“ informavo, jog „Sodros“ Šilalės skyrius, pateikdamas ieškinį, nurodė, kad atsakovė nuo 2016 m. sausio 15 d. iki 2016 m. rugpjūčio 2 d. nesumokėjo įmo­kų už darbuotojus ir priskaičiuotų delspinigių.

„Kaip nurodo ieškovas, atsakovei buvo taikomos įvairios priemonės, bet įsiskolinimas nėra likviduotas. Taip pat ieškovas - VSDFV Šilalės skyrius - nurodė, jog atsakovė yra nemoki ir prašė iškelti bankroto bylą.

Tuo tarpu UAB „Grimeda“ direktorius prašė teismo iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą bei restruktūrizavimo administratoriumi paskirti UAB „Klaipėdos administratorių biuras“; nustatyti atitinkamą sumą bendrovės einamosioms įmokoms mokėti“, - sakė K. Butvydas.

Beje, restruktūrizavimui nu­siteikę įmonės atstovai ma­no, jog šio proceso administ­ratoriui turėtų būti mokama 1500 eurų mėnesinė alga.

Skolos vis auga

„Sodros“ Šilalės skyriaus direktorė Inga Šaulienė informavo, kad į teismą jie buvo priversti kreiptis dėl nesumokėtų 147 tūkst. 266,88 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų.

„Teisė „Sodrai“ teisminiu keliu inicijuoti bankroto procesą skolingai įmonei yra numatyta įstatymuose. Iki šio žingsnio buvo atliekamos kitos skolos išieškojimo procedūros, tačiau jos nebuvo efektyvios, nors apie tai įmonės vadovai privalėjo žinoti. „Sodros“ Šilalės skyrius įvertino ir tai, kad 2016 m. birželio 21 d. Klaipėdos apygardos teismas atmetė prašymą UAB „Grimeda“ kelti rest­ruktūrizavimo bylą, nurodydamas, jog įmonės veikla yra nuostolinga, o tai mažina galimybę „Sodrai“ atgauti susidariusią įmokų skolą. „Sodra“ siekia ne tik išieškoti skolą, bet ir sustabdyti VSDF biudžetui žalingą skolos augimą. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad bankroto bylose yra ginamas viešasis interesas“, - tvirtino I. Šaulienė.

„Sodros“ duomenimis, šiuo metu įmonėje dirba 113 darbuotojų. Pagal LR Juridinių as­menų registrui pateiktą 2015 m. balansą, UAB „Gri­me­da“ turi turto už 9 mln. 926 tūkst. 748 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekia 8 mln. 107 tūkst. 490 Eur, t. y. daugiau nei pusę į balansą įrašyto turto vertės. Tai, „Sodros“ įsitikinimu, reiškia, jog įmonė yra nemoki.

Tuo, kad „Grimeda“ yra pajėgi įvykdyti įsipareigojimus bei su visais atsiskaityti, netiki ir trečiuoju asmeniu byloje dalyvavęs AB Šiaulių bankas. Šios įstaigos atstovės teigimu, įmonės sunkumai nėra laikino pobūdžio, jos turtinė padėtis nuolat blogėja, todėl restruktūrizavimo bylos iškėlimas pažeistų kreditorių interesus. Be to, kadangi bankas nutraukė su įmone kreditavimo sutartis, pradelsti įsipareigojimai nuo šių metų spalio 13 d. dar padidėjo.

Gi pati bendrovė teismui nurodo, jog šių metų rugpjūčio 29 d. balanso duomenimis, ji neva turinti turto už daugiau nei 10 mln. Eur, o pradelsti įmonės įsipareigojimai kreditoriams sudaro apie 2 mln. Eur. Tiesa, ji pripažįsta, jog bendras įsiskolinimas yra per 8 mln. Eur.

Restruktūrizuojama visa įmonių grandinė

Šių metų rugpjūtį buvo paviešinta informacija apie kelių glaudžiai susijusių mėsos perdirbimo įmonių restruktūrizaciją. Klaipėdos apygardos teismui UAB „Grimeda“ atstovai pateikė duomenis, jog ši įmonė yra viena iš specia­lizuotų mėsos įmonių vientisos mėsos perdirbimo grandinės grandžių: RUAB „Pajūrio mėsinė“ užtikrina skerdimą, RUAB „Agrovet“ atlieka išpjaustymą, atsakovė gamina mėsos produktus, o RUAB „Kretingalės mėsa“ atlieka logistiką ir prekių realizaciją. Visoms minėtoms įmonėms, išskyrus UAB „Grimeda“, birželio mėnesį jau iškeltos rest­ruktūrizavimo bylos.

Teismui UAB „Grimeda“ nurodė, kad jos bankroto byla turėtų neigiamų pasekmių visai įmonių grandinei bei jau prasidėjusiai restruktūrizacijai. Tą patį teigė ir RUAB „Agrovet“, prašiusi atmesti ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, nes šis paralyžiuotų visų keturių bendrovių veiklą, komplikuotų kitų trijų įmonių restruktūrizacijos procesus. Galimos net ypač skaudžios socialinės pasekmės – atsirastų grėsmė maždaug 500 visų minėtų bendrovių darbuotojams prarasti darbą.

Išgelbės išskirtiniai produktai?

Pasak UAB „Grimeda“ direktoriaus Alfonso Valatkos, „Sodrai“ nemenka skola susikaupė stokojant apyvartinių lėšų. O tam esą labiausiai įtakos turėjo Rusijos maisto prekių embargas, taip pat kilusi ekonominė krizė.

„Bendrovė yra parengusi restruktūrizacijos metmenis, juos pateikusi teismui ir kartu su kreditorių bei investuotojų pagalba mato realias galimybes išspręsti finansinius sunkumus. Restruktūrizavimo bylos iškėlimas tiek so­cialiniu, tiek ekonominiu aspektu yra naudingesnis nei bank­roto skelbimas. „Sod­ra“ „Grimedos“ bankrotą lai­ko tie­siog vienu iš būdų greičiau išreikalauti valstybinio socialinio draudimo įmo­kas“, – teigė savo raštiškame atsakyme redakcijai A. Valatka.

Įmonės direktoriaus tvirtinimu, bendrovė vykdo gamybinę ir komercinę veiklą, gauna pajamas, moka einamuosius mokėjimus bei užmokestį darbuotojams.

„Būtų labai apmaudu, jeigu UAB „Grimeda“, kuri daug metų investavo į modernias, aukšto lygio technologijas, kuri gavo gausybę apdovanojimų, medalių bei įvertinimų už gaminamos produkcijos kokybę ir išaugino kvalifikuotų specialistų kartą, turėtų nutraukti savo veik­lą“, - tvirtino A. Valatka.

Finansinių sunkumų patiriančios įmonės vadovas patikino, jog, nepaisant susidariusių skolų, bend­rovė su darbuotojais visiškai atsiskaitanti. Pavyzdžiui, už 2016 m. birželį darbuotojams įmonė esą sumokėjusi 28 tūkst. 554,33 Eur darbo užmokesčio, už liepą – 43 tūkst. 293,39 Eur.

Jis taip pat tvirtino, kad įmonė stengiasi kuo daugiau savo produkcijos eksportuoti tiek į Vakarų, tiek į Rytų ša­lis. „Grimeda“ jau esanti įtraukta į bendrovių sąrašą, kurioms suteiktas leidimas eksportuoti savo gaminius į JAV rinką, o bendrovės administracija siekianti, jog šalies rinka kuo mažiau darytų įtaką gaminamos produkcijos apimtims. Šiuo tikslu vykdomos derybos dėl ritualinės (košer) produkcijos tiekimo į kitas rinkas.

Teismui pateiktuose dokumentuose UAB „Grimeda“ nurodo, kad jos pardavimo pajamos, 2016 m. rugpjūčio 29 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenims, sudarė 4 mln. 073 tūkst. 124 Eur.

Be to, jos esą turinčios tendenciją didėti, mat šių metų birželį buvusi sudaryta 1 mln. Eur vertės bendradarbiavimo sutartis su viena didžiausių Lietuvos mėsos produktų gamintojų UAB „Krekenavos agrofirma“. Šiai įmonei, bylos duomenimis, „Grimeda“ teikia šaltai rūkytų dešrų gamybos paslaugą (2016 m. gegužę pagaminta 315,670 kg, 2016 m. birželį – 3803,388 kg, 2016 m. liepą – 8690,930 kg).

Pagrindinė „Grimedos“ produkcijos pirkėja Lietuvoje yra RUAB „Kretingalės mėsa“, gaminiai tiekiami į Turkmėnistaną, Olandiją, Baltarusiją bei kitas užsienio šalis.

Sprendimas palankus įmonei

Spalio 26 d. paskelbta teismo nutartis palanki Džiaugėnuose veikiančiai įmonei. Nuspręsta iškelti ne bankroto, o restruktūrizacijos bylą, suteikiant vilties ten dirbantiems žmonėms išsaugoti savo darbo vietas.

Po nutarties paskelbimo susisiekus su UAB „Grimeda“ direktoriumi, šis džiaugėsi ne tik teismo sprendimu, bet ir vykstančiomis derybomis su JAV dėl galimybių ten eksportuoti savo gaminius. Vadovo įsitikinimu, būtent tai galėtų padėti įmonei įveikti finansinius sunkumus.

„Sodros“ Šilalės skyrius, susipažinęs su teismo sprendimo motyvais, spręs, ar tikslinga jį skųsti apeliacinės instancijos teismui“, – po nutarties paskelbimo teigė „Sod­ros“ Šilalės skyriaus direktorė I. Šaulienė.

Teismo sprendimą galima apskųsti per 7 dienas po jo paskelbimo Lietuvos apeliaciniam teismui.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Garbingoje šventėje – garbūs svečiai

Šeštadienį į Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnaziją sugužėjo gausybė žmonių – ne tik dabartiniai mokslei­viai, bet ir vyresnės kartos atstovai bei pedagogai pa­minėjo mokyklos 95-ąjį jubiliejų. Susirinkusiųjų laukė prisiminimų takai, graži koncertinė programa, parodos.

Po Šv. Mišių Šilalės Šv. Pran­ciškaus Asy­žie­čio bažnyčio­je svečiai skubėjo į gimnaziją. Buvo akivaizdu, jog daugelis vienas kitą pažįsta – kalbos, apsikabinimai nesiliovė tol, kol svečius registravę moksleiviai nesukvietė visų į aktų salę. O pakeliui ne vienas sustojo nusifotografuoti atminčiai prie fo­tosienos, paga­mintos specialiai šiai pro­­­gai. Aktų salė bu­vo pil­nutėlė.

Renginio ve­dė­jai, pasvei­ki­­nę susi­rin­ku­­­siuo­sius, pa­k­vietė tylos minu­te pagerb­ti Anapilin išėjusius gimnazijos bend­ruomenės narius.

Po kelių pasisveikinimo pos­mų į sceną vienas po ki­to plūstančius sve­ikintojus pasitiko gimnazi­jos direktorius Stasys Nor­bu­­tas. Gim­na­­zi­­­jai dar ilgų bei kūrybingų gy­­vavimo metų linkėjo savi­val­dybės vadovai, dovanas tei­­kė politikai, verslininkai, ko­­legos iš švietimo ir kultūros įstaigų bei kt. Su dovanomis ir šiltais linkėjimais atkeliavo ne tik Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos, Kaltinėnų Alek­­­sandro Stulginskio, Pajū­rio Stanislovo Biržiškio, Kvė­dar­nos Kazimiero Jauniaus gimnazijų, Šilalės suaugusiųjų mo­kyklos bei Upynos Sta­sio Gi­­rėno mokyklos atstovai, bet ir Tauragės „Versmės“ gimna­zi­jos direktorė.

„Atėjusi į šią mokyklą, mačiau pionierius, girdėjau juos skanduojant, kokie jie „laimingi Lenino anūkai“. O išeidama džiaugiausi jaunųjų šaulių veikla. Smagūs pokyčiai, puiku buvo tai stebėti“, - kalbėjo daug metų mokyklai vadovavusi Danutė Jurkšaitienė.

Tarp susirinkusiųjų buvo įvairiausio amžiaus žmonių, tarp jų - ir pirmųjų gimnazijos laidų abiturientų. Vis dėlto pristatyta trumpa vaizdo medžiaga apie mokymo įstaigos istoriją turbūt įdomiausia pasirodė jaunajai kartai. Mat dabar neišgirsi, jog kuris neštųsi į mokyklą malkų, kad pamokų metu turėtų kuo pasišildyti klasę. O anuomet visi nešėsi, kiek galėjo. Prisiminta, kaip mokyk­la buvo kilnojama iš vieno pastato į kitą. Galiausiai jau kaip gimnazija duris atvėrė 1941 metais. O 1943-iaisiais išleista pirmoji gimnazistų laida. Prisiminta, kaip trūko mokytojų ir jų vieton stodavo net tie, kurie patys nebuvo baigę vidurinės mokyklos. Mokymosi procesas dėl to nesustojo – buvo gausu žingeidžių moksleivių.

Šią mokyklą, kažkada vadintą Šilalės pirma vidurine, baigė ne vienas dabar žinomas ir daug pasiekęs žmogus.

„Kartą lietuvių kalbos mokytojas už rašinį man parašė kuolą su pliusu. Vadinasi, nebuvau toks beviltiškas“, - pokštavo Jonas Biržiškis, 8 laidos abiturientas, buvęs susisiekimo ministras.

„Visi turėjome mėgiamiausius mokytojus. Man tokie buvo trys. Tačiau mokslai sekėsi nekaip – penktoje klasėje sėdėjau dvejus metus, 9-ą baigiau su dviem pataisomis. Bet niekada nenorėjome sudeginti mokyklos, nes ateidavome čia ir atsipūsti – anuomet tėvai namuose liepdavo daug dirbti, o mokykloje pailsėdavome. Penktadieniais būdavo, kaip dabar jaunimas sako, „tūsai“, – šmaikštavo Al­binas Bagdonas, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorius.

Pasidalinti prisiminimais, pasveikinti buvusius bend­ramokslius panoro dar ne vienas mokyklos auklėtinis, užtarnauto poilsio išėję pedagogai.

Galiausiai sceną užėmė gim­nazijos ateitis – į ją žengė Šilalės lopšelio-darželio „Žio­gelis“ „Kačiukų“ grupės auk­lėtiniai, pasirengę šokiui. Būtent jų pasirodymas sulaukė daugiausiai aplodismentų ir šiltų žiūrovų šypsenų.

Renginio pabaigoje visi rinkosi pažiūrėti senų nuot­raukų, tapybos darbų paro­dos bei pabendrauti prie kavos puodelio. Ir dar ilgai gimnazijos koridoriuose bei kabinetuose šurmuliavo net kelios šios švietimo įstaigos mokinių ir mokytojų kartos.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

 

Toliau vykdomas ERASMUS+ projektas

Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijoje svečiavosi delega­cijos iš Lenkijos, Ispanijos, Bulgarijos, Rumunijos ir Graikijos. Tai jau ketvirtas projekto mokymosi vizitas, kurio tikslas – skatinti bend­radarbia­vi­mą, siekiant įgyti tarptautinėje darbo rinkoje reikalingų ge­bėjimų.

Šiltai sutikę svečius, pirmiausia jiems aprodėme Šilalę, Šv. Pran­ciš­kaus Asyžiečio bažnyčią, pabuvojome savivaldybėje. Po pietų projekto dalyviai skaitė pranešimus tema „Gamtinis ir kultūrinis paveldas Eu­ropoje“, o vakare pilnoje Kaltinėnų kultūros centro salėje koncertą surengė šokių kolektyvas iš Šilalės. Kiek­viena šalis pristatė savo valstybės tradicinį šokį.

Kitą dieną, nuvykę į Šiaulius, lankėmės šokolado muziejuje „Rūta“, dalyvavome edukaciniuose užsiėmimuo­se, apžiūrėjome „Saulės miestą“, Kry­žių kalną.

Įgyvendinant mokomąsias programas, mokiniai dirbo grupėse: piešė, kūrė skaidres, rengė pristatymus, išbandė įvairias kompiuterines prog­ramas.

Laukė ir kelionė į Vilnių. „BARCLAY“ banke susipažinome su banko istorija, veiklomis, ateities vizijomis, darbo perspektyvomis, bend­ravome su įvairių sričių specialistais. Lankėmės neseniai atidarytoje verslo startuolių darbo erd­vėje „Rise Vilnius“, VGTU „LinkMenų fabrike”, vėliau patraukėme į pažintinę ekskursiją po sostinę.

Neaplenkėme ir Klaipėdos delfina­riumo: gėrėjomės delfinų pasirodymu, susipažinome su trenerio profesija. Grįžę vakare vėl susirinkome į Kaltinėnų kultūros centrą, kur vyko atsisveikinimo vakaras. Jo metu Ši­lalės „Etnoklubas“ visus įtraukė į savo programą. Projekto dalyviams, koordinatoriams, mokytojams buvo įteikti sertifikatai. Projektas suteikia mums unikalią progą bendrauti, keliauti, kur­ti ir tobulėti.

Karolina BALTRUŠYTĖ

Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos IIg klasės mokinė

AUTORĖS nuotr.

Skurstantiems tinka ir sugedusios pupelės?

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) paviešino informaciją apie nekokybiškus pupelių konservus, kuriuos uždraudė tiekti paramai. Apie vartojimui netinkamus produktus, kurie dalinami skurdžiai gyvenantiems žmonėms, informuota ir jų gamintoja - UAB „Kėdainių konservų fabrikas“. Pranešime spaudai teigiama, kad nekokybiškų produktų tiekimas už­­draustas, o siuntas dalintojai įpareigoti grąžinti. Tačiau Šilalės rajone didžioji dalis paramos jau pasiekė nepasiturinčias šeimas.

Vargstantiems – surūgusios pupelės

Apie galimai nekokybiškas konservuotas pupeles VMVT pranešė Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra. Jos buvo gautos pagal projektą „Parama maisto produktais III“ (gamintojas – UAB „Kėdainių konservų fabrikas“) ir skirtos skurstantiems asmenims kaip Europos Sąjungos pagalba.

VMVT inspektoriai atliko patikrinimus UAB „Kėdainių konservų fabrikas“, taip pat tiekėjo – UAB „Sanitex“ bei projekto partnerių sandėliuose. Pranešime spaudai teigiama, jog patikrinimų metu aptikta nekokybiškų konservų: 120 tūkst. 863 pakuotės, išfasuotos po 330 gramų. Iš viso - 36 tūkst. 259 kilogramai. Nurodoma, kad pakuotės buvo išsipūtusios, jas atidarius, jautėsi rūgimo kvapas.

Šią savaitę pasirodė informacija, jog UAB „Kėdainių konservų fabrikas“ priėmė sprendimą atšaukti ir kitas iš tų pačių žaliavų pagamintas konservuotų pupelių partijas.

Be to, atsakingos institucijos skelbia, kad nekokybiškų pupelių konservus gavę asmenys gali juos grąžinti paramos dalintojams.

Konservai jau išdalinti

Apžiūrėjus paramos laukiantiems žmonėms skirtas pupeles, kyla klausimų dėl tinkamos pakuotės. Tarkime, daugelis įpratę konservus įsigyti metalinėse skardinėse. Tačiau nepasiturintiesiems skirtuose maisto daviniuose pupelės yra supakuotos plastikiniuose maišeliuose. Akivaizdu – taip pigiau. Tik ar geriau?

Šilalės rajone paramą maisto produktais dalina seniūnijų socialiniai darbuotojai. Beveik visur ją gyventojai jau atsiėmė. Tai „Šilalės artojui“ patvirtino ir Kvėdarnos seniūnas Aivaras Dobilas.

„Kiek žinau, jau viską išdalino. Apie gautą paramą maisto produktais informuojame seniūnijos gyventojus socia­liniuose tinkluose, taip pat paskambiname tiems, kam ji priklauso. „Netempiame“ laiko ir stengiamės greitai viską atiduoti, kad produktų nereikėtų sandėliuoti. Sugedusių nepastebėjome. Tai gal ne visos pakuotės buvo prastos? Tikrai kol kas nieko negirdėjau, kad nenaudojamų pupelių kas nors būtų gavęs“, – tvirtino seniūnas.

Upynos seniūnė Stefa Kažukauskienė pasakojo, jog dalį galbūt sugedusių pupelių pastebėjo socialinės darbuotojos ir jų nedalijo.

„Taip, radome išsipūtusių pakelių, bet socialinės darbuotojos jų žmonėms nedavė, padėjo į šoną. Kurie nebuvo išsipūtę, išdalinome. Tik gerokai vėliau atėjo raštas, kuriuo draudžiama dalinti pupeles“, – aiškino Upynos seniūnė.

Pupeles turės pakeisti į kokybiškas

Šilalės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Danguolės Rač­kauskienės pateiktais duomenimis, iš viso spalio 12 dienos siuntoje buvo 3497 pupelių pakuotės, kurios turėjo pasiekti tokį pat paramos gavėjų skaičių.

„Išdalintos 3177 pupelių pakuotės. Seniūnijų socialiniai darbuotojai žmones informavo asmeniškai apie nekokybiškus produktus bei galimybę juos grąžinti. Apie tai pranešta ir Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai. Pagal jų pateiktą raštą, pupelės turėtų būti pakeistos į kokybiškas ir, jas gavus, išda­lintos žmonėms“, – paaiškino D. Račkauskienė.

Su UAB „Kėdainių konservų fabrikas“ atstovais susisiekti bei pasiteirauti, kodėl skurstantiems parama tiekiama kitokiose pakuotėse nei įprasta, deja, nepavyko.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Šokom, trypėm, linksmi buvom

Į Šilalės kultūros centro ir VšĮ „Etnoklubas“ jau šeštą kartą or­ga­nizuotą Žemaitijos regiono etnokultūrinę vakaronę sugužėjo apie 200 šokėjų iš Šiaulių, Kuršėnų, Raudėnų, Mažeikių, Šiaulėnų, Rad­viliškio, Šiaulių logopedinės mokyk­los ir, žinoma, mūsų rajono mo­kyklų. Vakaronė skirta Vietos bendruomenių bei Bibliotekų metams paminėti.

Vakaronė prasidėjo filmų „Šilales krašta žaidima i pasisiutima“ (sukurtas per etnokultūrinę stovyk­lą „Etnokultūros kūrybinės dirbtu­vės“), „Etnokultūros kūrybinės dirb­­tuvės- 2016“ bei „Aukšti kalna, lygias lunkas“ (I d.) peržiūra. Apie nuveiktus darbus stovyklos me­tu bei sukurtus filmus papasakojo Ši­lalės kultūros centro direktorė, VšĮ „Etnoklubas“ vadovė, projekto „Etno­kultūros kūrybinės dirbtuvės“ su­manytoja Irmina Kėblienė.

Galiausiai prasidėjo šokiai. Grojo jungtinė kapela – Albertas Marti­nai­tis, Arūnas Vaičelis, Diana Vaiče­lė, Arūnas Stankus, Alvydas Januše­vičius, Donatas Stakvilevičius – iš Rad­viliškio, folkloro ansamblio „Ai­dija“ vadovas bei šilališkiai muzikantai Alfonsas Maulius, Zigmas Le­vickis, Kristijonas Jonuška, Giedrė Nor­vai­šaitė, Aistė Kulikauskaitė ir Guoda Rupšytė. Smagiausi šokėjai apdovanoti renginio rėmėjo „Molupis ir ko“ riestainiais, visi vaišinomės gardžia koše, žolelių arbata.

Jolanta KAŽUKAUSKIENĖ

Šilalės kultūros centro folkloristė

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Kuriai partijai dabar gresia Antanas?

„Po nesėkmingų rinkimų Darbo partija eina šuniui ant uodegos. Mes čia prie ligoninės patyliukais svarstom, kur dabar dėsis mūsų Antanas, visų partijų veteranas? Ar yra koks astrologinis būdas nuspėti jo būsimą partiją?“ - Aukštuomenės kronikos susirūpinęs klausia jau kelių partijų vedlio Šilalėje Antano kolega, nepartinis gyvulių daktaras Vacys.

Nė vienai partijai nesinori linkėti blogo, todėl teks patiems mėginti atspėti, į kurią dabar nusitaikys Antanas. Galima netgi loteriją surengti.

O kad būtų aiškiau ir leng­viau spėlioti, prisiminkime istoriją.

Ar dar mena kas nors pačiame politinio riestainio cent­re buvusią Lietuvos centro sąjungą? Pamiršote? Tikrai buvo tokia, žadėjo tapti mūsų visų centru. Deja, kai į ją įstojo Antanas - sąjungai amen.

Sutapimas? Sakykime.

Kai Centro sąjunga žlugo, centras liko tuščias. Dėl to ja­me susimetė Liberalų ir cent­ro sąjunga. Žadėjo ji daug - labai liberalų centrą. Bet - o nelaimė! - ir vėl į ją įstojo Antanas. Nei centro, nei liberalų...

Sakykime, irgi sutapimas.

Išnyko liberalusis centras - atsirado vieta pilietinei demokratijai. Ji taip ir pasivadino: Pilietinės demokratijos partija. Pilietiškam piliečiui Antanui - pats tas: negi jis ne pilietis, ne demokratas? Kaip tik Antano figūrai sukurta šitokia politinė jėga!

Tik įdomu, ar kitos figūros tada nieko blogo nepajuto? Nematė, kas stoja pas juos ir žada juos vairuoti? Bet kad jau laiku nesuprato, nepasisaugojo - patys kalti. Įstojo Antanas, partijos ir vėl nebėra...

Po to žlugo Krikščionių partija. Ar bereikia sakyti, kad ir jai vadovavo Antanas?

Pagaliau atėjo eilė Darbo partijai. Vos kelis metus ji tepabuvo po to, kai Antanas už pirmininką stojo... Liūdna kažkaip...

Vadai pilvoti, pakaušiai nuplikę, kas jūsų grožei senovinei tiki? Kur ta puikybė jūs pasidėjo, kur tas smarkumas politinio vėjo? Anksčiau būdavo kaip? Uspaskichą girdi - tai net ausį veria, vat taip linksmina dūšią, užu širdies tveria... Įstojo Antanas - ant lauko pliko nei Mazuronio, nei Graužinienės, nei Uspaskicho neliko!

Ir jūs dar norite, kad mes pranašautume? Ką mums padarė, sakykime, kokie liberalai, socdemai ar konservatoriai, kad pranašautume jiems Antaną? Sąžinės reikia turėti!

Bet vis tik, iš draugiškumo: Šilalėje dar likusių gyvų partijų nariai ir dalyviai, imkitės gi pagaliau proto, galvokite, kai rinksite pirmininką, jei norite sulaukti kitų rinkimų. Ir kai balsus už vadą skaičiuosite, atidžiai lenkite rankų pirštus ir žiūrėkite, jog balsavusių nebūtų atėję daugiau nei iš viso partijoje esate. Nelaimė, kaip sakoma, nemiega. O kad Antanas turi kažkokią karmą, kuri naikina partijas vieną po kitos, patys matote...

Alius ŠAKINIS

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Kurdami pinigų leidimo planus, valdininkai nesikuklina

Praėjusią savaitę Šilalės rajono taryba lengva ranka pritarė 2017-2019 metų savivaldybės strateginiam veiklos planui. Daugiau nei 100 puslapių dokumentą perskaityti ryžosi gal tik vienas kitas tarybos narys, o ir skaičių virtinių eilutės sudomino nedaugelį. Vos keliais sakiniais komitetų posėdžiuose pristatytas dokumentas klausimų beveik nesukėlė. Nors turėjo – juk tai trejų metų planas rajono biudžetui formuoti.

Popieriai stalčiams užpildyti

Savivaldybės Finansų sky­riaus vedėja Danguolė Vėlavi­čiutė tarybos nariams pasakė tik tai, jog strateginis planas yra tikslų bei programų sąrašas. Pastarųjų yra 14, o finansavimas prog­ramoms suskirstytas pagal uždavinius. Kiek lėšų planuojama skirti vienam ar kitam uždaviniui – nurodyta lentelėse. Tačiau tarybos nariai jų, ko gero, neanalizavo, tai ir klausimų Finansų skyriaus vedėjai neturėjo.

Tiesa, Algirdas Meiženis Švie­­timo, kultūros, sporto ir teisėsaugos komitete atkrei­pė dėmesį į Jaunimo politi­kos įgyvendinimo prog­ramą. Pamatęs, kad šiemet devyniems jaunimo politikos punk­tams įgyvendinti skirta 29 tūkst. eurų, o ateinančiais me­tais planuojama atseikėti kone 100 tūkst. Eur daugiau, suabejojo, iš kur savivaldybė gaus šitiek daug pinigų ir ar tik­rai tiek reikia.

Atsakymas buvo standartinis: „Programų daug, viskam – ir nevyriausybinėms organizacijoms, ir gabiems moksleiviams – reikia padėti. Pagal tai, kas numatyta, tiek reikia pinigų, o kiek turėsim, tiek skirsim“.

Iš to paaiškėjo tik viena: strateginis planas yra formalus dokumentas, kuriame turi būti surašytas kiekvienas ateinančių trejų metų valdžios krustelėjimas, nes tam, ko įrašyta nebus, ir pinigų skirti nebus leidžiama.

Tokių prigadintų popierių, už kuriuos savivaldybė dar ir nemažai sumoka įvairiausiems „konsultantams“, pilni valdininkų stalčiai. Grei­čiau­siai ir šitie 106 puslapiai niekam kitam nebus reikalingi. Kita vertus, neramu, jog tai, kas juose išguldyta, gali tapti priedanga mokesčių mokėtojų pinigams tratinti. Paskui to, kas juodu ant balto parašyta, net ir norėdamas dantimis neišgrauši.

Šilalėje svarbiausia – sportas?

Nežinia, ar gerai išanalizavęs, ar tik trumpam užmetęs žvilgsnį į šį dokumentą, A. Meiženis pastebėjo, kad Jaunimo politikos įgyvendinimo programos finansavimas išauga net penkis kartus. Bet ir tai dar ne rekordas – Kūno kultūros ir sporto prog­ramai finansavimą didinti planuojama daugiau nei 30 kartų – nuo 2,4 tūkst. Eur šiemet iki 78 tūkst. Eur 2018 m. ir tiek pat 2019 m. Vien sporto inventoriui pirkti ir salėms bei aikštynams remontuoti žadama skirti po 20 tūkst. Eur kasmet! Rojus, ne kitaip. Pasportuos dar likę, ir bus gerai?

Kažkodėl rajono vadovai nesikuk­li­na kurdami tik kūno kultūros ir sporto planus. Daugiau nė vienai kitai programai taip drastiškai padidinti finansavimą, atrodo, nesiruošiama, nors kai kurių programų lėšų poreikis 2018-2019 m. ir numatytas du ar tris kartus didesnis.

Tačiau yra ir programų, kur lėšų nesitikima gauti daugiau nei gaunama iki šiol. Viena svarbiausių – valstybinių funk­cijų vykdymo prog­rama, su kuria iš valstybės biudžeto ateina savivaldybei skiriamos dotacijos. Šiemet joms įgyvendinti iš valstybės biudžeto savivaldybė gavo 2 mln. 126 tūkst. Eur. Per atei­nančius tre­jus metus programai skirtas finansavimas padidės maždaug 240 tūkst. Eur. O štai švietimo kokybės ir mokymosi sąlygų užtikrinimo programa dargi sumažės: šiemet tam buvo skirta 10,3 mln. Eur, o atei­nančiais metais suplanuota 500 tūkst. Eur mažiau.

Prisiminus, jog šį rudenį rajonas neteko dviejų mokyklų, įdomu žvilgtelėti, kaip mažėja savivaldybės biudžeto lėšų poreikis ugdymo įstaigoms išlaikyti. Nenustebkime: planuotas efektas tolygu miražui dykumoje. Jo nėra! Jei šiemet iš savivaldybės biudžeto mokyklų ūkiniams poreikiams buvo skirta 3 mln. 721 tūkst. Eur, tai kitais metais ketinama atseikėti 3 mln. 959 tūkst. Eur, o 2018-2019 m. – beveik po 4 mln. Eur.

Taigi, atrodo, kad kuo daugiau mokyklų uždaroma, tuo brangiau kainuoja likusiųjų išlaikymas.

Pašalpoms nubyra menki trupinėliai

Senstant visuomenei, o gyvename būtent tokiame rajone, iš kur išvažiuoja daugiausiai jaunų žmonių, vis brangiau ir brangiau kainuos socialinės paslaugos. Viena geriausiai finansuojamų – Socialinės apsaugos plėtojimo programa, kuriai jau atei­nančiais metais iš valstybės biudžeto planuojama gauti 5,2 mln. Eur, o savivaldybės biudžeto lėšų poreikis priartės prie 3 mln. Eur. Tačiau nė vienai socialinės paskirties įstaigai finansavimas iš esmės nedidės.

Šilalės rajono socialinių pas­laugų namams numatyta lė­šų tiek pat, kiek ir šiemet – 471,7 tūkst. Eur, iš jų darbo užmokesčiui – 258 tūkst. Eur. Pajūrio vaikų globos namai kaip gavo, taip ir gaus 254,4 tūkst. Eur, o darbo užmokesčiui iš jų bus atseikėta 180 tūkst. Eur. Socialinių darbuotojų išlaikymas seniūnijose savivaldybei kasmet kainuos po 206 tūkst. Eur, iš jų 122 tūkst. Eur bus skirti darbo užmokesčiui. Menka suma numatyta ir socialinių įstaigų pastatų remontui – po 15 tūkst. Eur kasmet.

Iš 2,8 mln. Eur, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skiriamų piniginei socialinei paramai, pašalpoms numatyti trupiniai – tik po 150 tūkst. Eur kasmet. Ir jau visai mažai – vos po 25 tūkst. Eur per metus – kompensacijoms už šildymą bei karštą vandenį, daugiabučių modernizavimo palūkanoms mokėti.

Užtat geresnių laikų gali viltis laukiantieji socialinio būsto ir tokiame jau gyvenantieji. Negyvenamoms patalpoms pritaikyti būstui šiemet skirta 34,7 tūkst. Eur, ateinančius trejus metus tam numatyta po 50 tūkst. Eur. Dar po 50 tūkst. Eur planuojama atseikėti socialinio būsto remontui.  Socialiniams būstams įsigyti per metus planuojama skirti po 17,5 tūkst. Eur. Bet kur kas daugiau – net po 150 tūkst. Eur – kasmet žadama socialinių būstų statyboms: regis, rajono valdininkai patyliukais vėl kuria Vasiukų vertus planus.

Valdžios išlaikymas brangs

Savivaldybės administracijos direktorius Rai­mun­­das Vaitiekus šiais metais buvo už­si­mo­jęs sumažinti  savival­dybės administracijos bei biu­džeti­nių įstaigų darbuotojų etatų. Pasak jo, mažėjant Šilalėje gyventojų, turi mažėti ir valdymo išlaidos. Atrodo, teisinga. Tačiau žiūrint į savivaldybės tarybai, administ­racijai, kont­rolierei planuojamus skirti asignavimus, per­­šasi mintis, jog valdžios išlaikymas vis dėlto brangs. Štai šiemet savivaldybės tarybos (ir mero Jono Gudausko su visu sek­retoriatu bei patarėjais) išlaikymas mokesčių mokėtojams kainavo 222,9 tūkst. Eur. Vien darbo užmokesčiui skirta 90 tūkst. Eur. O ateinančiais metais numatyta skirti 225 tūkst. Eur, 2019 m. – jau 230 tūkst. Eur, iš jų darbo užmokesčiui – 100 tūkst. Eur. Panašu, kad mero komandos nariams planuojama didinti atlyginimus.

Savivaldybės administraci­jos išlaikymas taip pat nepigs. Šiemet administracijos poreikiams tenkinti skirta 960 tūkst. Eur. Atlyginimams patvirtinta beveik 558 tūkst. Eur, turtui įsigyti – 33,5 tūkst. Eur. Ateinantiems metams valdžia nesikuklindama planuoja prašyti milijono, o darbo užmokesčiui reikalingą sumą padidinti iki 600 tūkst. Eur. Jei gerai seksis, 2019 m. administracijos valdininkų poreikiai išaugs dar 30 tūkst. Eur, o atlyginimų fondas padidės 20 tūkst. Eur. Dar po 50 tūkst. Eur kasmet suplanuota turtui įsigyti.

Kad savivaldybės kontrolierė teisingai kontroliuotų, finansavimą jai numatyta padidinti nuo 24,6 iki 30 tūkst. Eur, kasmet po tūkstantuką primetant atlyginimams.

Tačiau seniūnijoms finansavimo didinti neplanuojama. Šiais metais numatyta skirti 752,6 tūkst. Eur, ateinančiais – net 15 tūkst. Eur mažiau. Tiesa, paskui vėl šiek tiek žadama padidinti, o 2019 m. dar kartą sumažinti.

Negali per daug išsiplėsti - juk dar reikės ir paskolas bei palūkanas mokėti, kasmet maždaug po 1 mln. Eur.

Be to, ir meras, ir administ­racijos direktorius, regis, norėtų gyventi neskaičiuodami centų. Ar 2,5 tūkst. Eur gali vadinti mero fondu? Todėl kad būtų solidžiau, reikia jame turėti bent 10 tūkst. Eur – tiek ir suplanuota  ateinančiais metais. Neturėtų jaustis smarkiai nuskriaustas ir administracijos direktorius, šiemet valdęs tik 1 tūkst. Eur rezervą. Jei pasiseks, kitais metais gaus 5 tūkst. Eur. Ir kova su korupcija nebus tokia beprasmė, jeigu valdžios piniginėje šiam tikslui ateinančiais metais atsiras 3 tūkst. Eur, o paskui kasmet prisidės dar po tūkstantį.

Tokie savivaldybės valdininkų planai kartais atrodo panašūs į baltos kumelės sap­ną. Baisu tik, kad gali imti ir išsipildyti...

Daiva BARTKIENĖ

Viešnagė Latvijoje

Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos komanda - 5 mokiniai ir 2 mokytojai - dalyvavo ketvirtajame tarptautinio Eras­mus+ projekto „Betterenvironment, better future“ part­nerių susitikime Daugpilio mieste, Latvijoje.  

Po koncerto ir pažinties su mokykla bei Daugpilio miestu šeimininkai aprodė Didįjį Kemerių nacionalinį parką, kuriame yra raisto takas. Juo einant,  galima apžiūrėti aukštapelkę, susipažinti ne tik su  jos augalija, bet ir gyvūnija. Paskui patraukėme sostinės Rygos link, kuri nustebino savo architektūra bei istorija. Kitą dieną kiekvienos šalies mokiniai pristatė savo mokyklas bei miestus. Mūsų komandos nariai Martynas Dargis, Justė Bukauskytė, Paulina Damulytė, Justina Balsevičiūtė bei Justina Jovaišaitė papasakojo apie medžių įvairovę ne tik Šilalėje, bet ir visoje Lietuvoje. Paskui pasodinome po medelį.

Pabuvojome Daugpilio universitete, susipažinome su gamtos mokslų fakulteto tyrimų centru. Agluonos miestelyje apžiūrėjome įspūdingo grožio baziliką, prie kurios susirenka visos šalies piligrimai. Sužavėjo ir netoliese įsikūręs Karalių kalnas. Duonos muziejuje kiekvienas išsikepėme  po juodos duonos kepalėlį. Priešpaskutinį vakarą  mokykloje vyko tarpkultūrinė vakaronė, kurioje komandos pristatė savo nacionalinius patiekalus, dalinosi receptais.

Paskutinę projekto dieną mokykloje buvo švenčiama tarptautinė mokytojų diena. Pasibaigus programai, projekto dalyviams įteikti sertifikatai.

Vitalija GEDEIKIENĖ

Projekto koordinatorė, anglų kalbos mokytoja metodininkė

AUTORĖS nuotr.

Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą