Lietuvoje šiuo metu pagal naująjį darbo modelį, kuo­met sujungiama Viešoji ir kriminalinė policija, jau dirba ne vienas policijos komisariatas. Nors Tauragės AVPK  šį modelį numato įgyvendinti iki kitų metų pradžios, jau ir dabar gyventojai gali pastebėti, jog permainos prasidėjo.

Neseniai pasikeitus Policijos prevencijos veiklos organizavimo aprašui, pasikeitė ir apylinkės inspektorių darbo specifika. Siekiant tobulinti policijos padalinių tarnybinę veiklą, Tauragės, Pagėgių,  Šilalės ir  Šilutės policijos komisariatų teritorijoms yra paskirti vyresnieji pareigūnai bei jiems pavaldūs tyrėjai ar specialistai. Pastarųjų skaičius svyruoja nuo 4 iki 7, priklausomai nuo aptarnaujamos teritorijos. Šiuo metu teritorijų sumažėjo, tačiau padidėjo jose dirbančių pareigūnų pajėgos. Būtent taip siekiama užtikrinti operatyvesnį reagavimą į pranešimus bei įvykius, efektyviau ir greičiau atskleisti teisės pažeidimus bei juos ištirti.

Šiuo metu tiek Tauragė, tiek  Šilutė yra suskirstytos į tris teritorijas, kurias aptarnauja po tris vyresniuosius pareigūnus. Jie savarankiškai planuoja veiklą ir yra atsakingi už savo teritorijoje atliekamas prevencijos priemones. Jie skirsto darbus, tiria pareiškimus bei pan., jiems pavaldūs pareigūnai dirba gat­vėse, apklausia asmenis, surenka reikiamą informaciją. Anksčiau apylinkės inspektoriai didžiąją lai­ko dalį praleisdavo kabine­te, dirbda­mi su įvairiais dokumen­tais, todėl ne­galėda­vo pakan­kamai dėmesio skirti žmo­nėms. Įgyvendinant naująjį modelį, gautą medžiagą tiria tik vyresnieji pareigūnai, o tyrėjai, aprūpinti planšetėmis, bet kurioje vietoje, išvykę į iškvietimus, gali prisijungti prie duomenų bazių, surašyti protokolą ar tarnybinį pranešimą. Taip pat į planšetes jie gauna užduotis, jas įvykdę, atžymi ir gali tęsti kitus darbus.

Pagėgiuose ir Šilalėje teritorijos neskirstomos - liko po vieną bendrą, jose paskirta po vieną vyresnįjį pareigūną bei jiems pavaldžius tyrėjus ir specialistus.

Nors gyventojai yra įpratę bendrauti su savo apylinkės inspektoriumi, nepaisant Policijos prevencijos veiklos organizavimo aprašo pakeitimo, jie ir toliau turės į ką kreiptis. Kai teritoriją aptarnavo vienas apylinkės inspektorius, darbo krūviai buvo nevienodi,  gerokai lėtesnis pareiškimų tyrimas, teisės pažeidimų atskleidimas bei pan. Dabar grupių vyresnieji kaip pagrindinius pliusus įvardija darbo krūvio sumažėjimą ir tolygiai paskirstomą darbą, greičiau priimamus sprendimus.

Artimiausiu metu Tauragės AVPK vyks ir daugiau pokyčių – bus sujungta viešoji ir kriminalinė policija. Šis modelis leis operatyviau reaguoti į įvykius tiek mieste, tiek rajone, kokybiškiau atskleisti bei tirti teisės pažeidimus bei nusikalstamas veikas. Remiantis gyventojų apklausos duomenimis, patruliavimas viešose vietose, reagavimas į pranešimus bei pagalba nukentėjusiajam yra svarbiausios policijos darbo sritys, kurias žmonės vertina ne itin palankiai. Vadovaujantis naujuoju modeliu, šią situaciją siekiama pagerinti, ir kitų komisa­riatų, kurie jau dirba pagal naująją tvarką, pavyzdžiai tik patvirtina, jog einama gera linkme.

Kas pasikeis Tauragės AVPK, sujungus viešąją ir kriminalinę policiją? Atsakymas paprastas: pasikeitus policijos prevencijos veiklos organizavimo aprašui, dalis kriminalinės policijos pareigūnų liks dirbti kabinetuose, kita dalis dirbs teritorijose. Gat­vėse atsiras dar daugiau patruliuojančių ekipažų, užfiksavus tam tik­rą įvykį, pareigūnai iš karto rinks įkalčius, tirs aplinkybes. Tad baimintis, jog, pareigūnams išėjus į gat­ves, nebebus kam tirti bylų, nereikėtų. Policijos tiks­las - kad, esant poreikiui, ne žmonės eitų pas pareigūną, bet pareigūnas atvyktų pas nukentėjusįjį.

Daugiau informacijos apie šiuo metu Jūsų teritoriją aptarnaujančius pareigūnus:

Tauragė - http://taurage.policija.lt/lt/prevencija/taurages_apylinkes_inspektoriai/;

Pagėgiai - http://taurage.policija.lt/lt/prevencija/pagegiu_apylinkes_inspektoriai/;

Šilalė - http://taurage.poli­ci­ja.lt/lt/prevencija/silales_apylinkes_inspektoriai/;

Šilutė - http://taurage.policija.lt/lt/prevencija/silutes_apylinkes_inspektoriai/.

Rūta JANAVIČIŪTĖ

Tauragės AVPK Komunikacijos grupės specialistė

Infarktas ar insultas vis dažniau pakerta jaunesnius žmones. Tačiau daugelis iš jų būtų galėję gyventi gerokai ilgiau, jei būtų laiku kontroliuota klastingoji aterosklerozė. Apie šią ligą anksti įspėja pažangūs kraujo tyrimai. 

Tie laikai, kai širdies ir kraujagyslių ligos buvo tik pagyvenusių žmonių bėda, jau pra­ėjo. Mokslininkai tvirtina, kad „blogasis“ cholesterolis kraujagyslėse pradeda kauptis net paauglystėje. Tai rodo šiuolaikiniai laboratoriniai tyrimai. Todėl labai svarbu jau nuo vaikystės formuoti sveikos gyvensenos įgūdžius.

Tačiau dabar daugelis žmonių gali gana paprastai kont­roliuoti vienus iš svarbiau­sių širdies ligų pranašų: kraujagyslių uždegimą, cho­les­te­­rolio santykį, kraujo krešėjimą bei kraujospūdį. Di­de­lio jaut­rumo C-reaktyvi­nio baltymo tyrimas (hs-CRB) leidžia nustatyti lėtinį kraujagyslių uždegimą, kuris signalizuoja apie aterosklerozės pradžią. Tvirtinama, jog kraujagyslių uždegimas kyla, kai jų vidines sieneles nubrūžina toksinais užterštas, per tirštas kraujas. Kraujagysles pažeisti gali ir įvairūs patogeniniai mikrobai, streso metu išskiriamos agresyvios me­džiagos.

Kraujagyslių pažeidimų vietose pradeda darbuotis „išprotėjęs“ cholesterolis ir kt. Aterosklerozė progresuoja: kraujagyslės kalkėja, jų spindis siaurėja. Šį pavojų atskleidžia dar vienas svarbus kraujo tyrimas – lipidograma. Ji parodo bendrojo, „gerojo“, „blogojo“ cholesterolio bei trigliceridų kiekį.

Aterosklerozė sukelia ir ūminį arba lėtinį širdies nepakankamumą. Tai, kad serga šia labai sunkia liga, daugelis pacientų sužino tik jai paūmėjus, kai netikėtai atsiduria ligoninėje. Tačiau širdies nepakankamumą dabar greitai galima nustatyti iš kraujo lašo – atliekamas NT-pro BNP tyrimas. Be to, jis padeda įvertinti gydymo efektyvumą.

Akcija! Lipidogramą, didelio jautrumo CRB ir NT-pro BNP tyrimus atlikite „Medicina practica“ laboratorijoje Šilalės ligoninėje (Vytauto Didžiojo g. 19, tel. (8-449) 4-67-63). Akcija vyksta iki lapkričio pabaigos. Prieš tyrimą būtina bent 12 valandų nevalgyti. Iš anksto registruotis nereikia.

Interneto svetainė: www.medicinapractica.lt

Praėjusį sekmadienį įvyko antrasis Seimo rinkimų turas, kuriame vienmandatėse apygardose buvo renkami dar 68 parlamentarai. Už vietą Seime kovojo daugiausiai rinkėjų pasitikėjimo spalio 9-ąją sulaukę politikai. Pietų Žemaitijos apygardoje varžėsi pirmąjį turą užtikrintai laimėjęs dabartinis šilališkių atstovas Parlamente „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis, gavęs virš 38 proc. balsų, ir konservatorius Stasys Šedbaras, pelnęs 17 proc. rinkėjų palankumą. Per dvi savaites rinkėjai savo nuomonės nepakeitė: triuš­ki­nančia balsų persvara atstovauti Šilalės rajono žmo­nėms į Seimą dar vienai kadencijai siunčiamas R. Že­mai­taitis.

Nors daug kam atrodo, jog Šilalėje, kur kone visoms rajono įstaigoms bei organizacijoms vadovauja dabartiniams valdantiesiems artimi ar kažkokiais kitokiais saitais su jais susiję asmenys, stipriausias kandidatas yra būtent rajono valdžios paramą turintis S. Šedbaras, balsavimas parodė, kad žmonės labiau vertina konkrečius darbus, o ne pažadus. Todėl galima net teigti, jog šilališkiai, nebalsavę už konservatorių kandidatą, pademonst­ravo nu­sivylimą savo rajono val­džia - taip, kaip visoje Lie­tuvoje žmonės išreiškė nusivylimą socialdemok­ratais.

Per pirmąjį turą S. Šedbaras laimėjo vos dviejose rinkimų apylinkėse: Pempiškių ir Švėkšnos. Šį sykį jam dosnūs buvo tik Pempiškių rinkėjai, kurių iš viso yra 129. Iš 70 atėjusiųjų balsuoti 35 pirmenybę atidavė konservatoriui, o 30 - „tvarkiečiui“. Dar 5 biuleteniai šioje apy­­linkėje buvo su­ga­dinti.

Likusiose 42-jose Pietų Žemaitijos apy­gardos apylinkėse R. Žemaitaitis savo oponentą įveikė ryškia balsų persvara. Pirmajame ture surinkęs 6421 (38,03 proc.) rinkėjų balsą, antrajame šis politikas gavo jų dar daugiau - 9199 (66,25 proc.).

S. Šedbaras spalio 9 d. pelnė 2894 (17,14 proc.) balsus, o spalio 23-iąją vykusiame antrajame ture - 4332 (31,20 proc.). Tiesa, į Seimą konservatorių atstovas vis tik pateko, nors daugiamandatėje apygardoje rinkėjai jį ir nureitingavo per tris pozicijas žemyn: priešrinkiminiame Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų sąraše jis buvo įrašytas 23-iuoju numeriu, po rinkimų S. Šedbaras atsidūrė 26-oje vietoje.

Pirmadienio rytą „Šilalės artojas“ politiko pasiteiravo, kaip jis vertina šių rinkimų rezultatus. S. Šedbaras pareiškė, jog partijai - Tėvynės sąjungai - Lie­tuvos krikščionims demok­ratams -  jie yra netikėti.

„Kaip, manau, ir „valstiečiams“, kurie tokios sėkmės greičiausiai nesitikėjo, ir socialdemokratams, kurie šitaip krito, bei liberalams, kurie visai nebegalvojo dirbti Seime, bet rinkėjai jiems šią galimybę suteikė. Beje, politologai prognozavo, kad į Parlamentą pateks Darbo partija, o „Tvar­ka ir teisingumas“ barjero neperžengs. Tačiau atsitiko priešingai“, - sakė politikas.

Paklaustas, kodėl jam pačiam Pietų Žemaitijos apygardoje rinkimai nesusiklostė ir politikui nepavyko pelnyti didesnio rinkėjų pasitikėjimo, S. Šedbaras pripažino, jog tai yra natūralu: „Didelis skirtumas, ar žmonės tave mato vos metus, ar ilgiau nei septynerius metus. R. Žemaitaitis čia intensyviai dirba jau nebe pirmą kadenciją, o aš iki šiol daugiau buvau Tauragėje, kadangi praėjusią Seimo kadenciją kandidatavau tenai. Tačiau esu dėkingas Pietų Žemaitijos rinkėjams, nes be jų balsų pirmajame ture nebūčiau patekęs į Seimą kaip daugiamandatininkas. Todėl ir toliau stengsiuosi dalyvauti Šilalės gyvenime. Tai yra mano pareiga tiems, kurie už mane balsavo“.

Pasak politiko, nors rezultatai ir nėra tokie, kokių jis laukė bei tikėjosi, tačiau, palyginus su 2012 m. Seimo rinkimais, konservatoriams mū­sų apygardoje jie yra geresni.

„Surinkau beveik 400 balsų daugiau nei prieš ketverius metus į Seimą kandidatavęs Jonas Gudauskas. Vadinasi, tam tikros tendencijos, kad rezultatų galima siekti, yra“, - džiaugėsi politikas.

„Šilalės artojas“ primena, jog 2012 m. dėl mandato į Par­lamentą antrajame ture kovojo dabartinis meras J. Gu­dauskas ir R. Žemaitaitis. J. Gudauskas tąsyk surinko 3958 balsus. 

Tačiau savo pralaimėjimo su galimu rinkėjų kerštu vietos valdžiai S. Šedbaras nesieja: „Nemanau, kad tai galėjo turėti kokios nors įtakos. Greičiausiai taip atsitiko dėl to, jog buvo labai eskaluojama 2008 m. krizė. Žmonėms ji atsiliepė skaudžiai“.

Gali būti, jog S. Šedbarui koją pakišo ir jo veikla. Šeštą dešimtį bebaigiąs kandidatas į Seimą ilgą laiką dirbo teisingumo sistemoje - pro­ku­­ratūroje, teisme, buvo Kons­titucinio teismo teisėjas ir vidaus reikalų ministras. O dau­guma žmonių, deja, neigia­mai vertina šių institucijų darbą.

„Šilalės artojo“ rinkimų dieną kalbintų žmonių nuomone, dar vienu barjeru konservatoriams be kliūčių patekti į valdžią galėjo tapti savotiška jų arogancija bei kaimo žmonių niekinimas.

„Pažiūrėkite - juk ir visa rinkimų agitacija labiau buvo skirta miesto žmonėms. Kai­miečiai jiems neįdomūs, kam jie reikalingi. Prisimena mus tik prieš rinkimus“, - nuoskaudos neslėpė viena pajūriškė.

Kita vertus, ir šiai nuomonei galima nepritarti, nes akivaizdu, jog, nebalsuodami už S. Šedbarą, ir miestiečiai turėjo savo argumentų: S. Šedbaras antras liko visose trijose Šilalės miesto rinkimų apylinkėse.

Pirmadienį „Šilalės artojui“ S. Šedbaras tikino esąs patenkintas korektiška, jo manymu, rinkimų kampanija, kurios metu nebuvę jokių užgauliojimų, o tik dalykiška kova.

Į Seimą išrinktas R. Že­mai­taitis neslėpė, jog labai džiaugiasi tuo, kad rinkėjai jam suteikė galimybę ir toliau jiems atstovauti.

„Labai branginu šitokį pasitikėjimą manimi bei mano komanda. Neabejotina rinkimų rezultatų persvara akivaizdžiai parodė, kad žmonės supranta, kas iš tiesų nuoširdžiai dirba. Dar labiau smagu dėl to, jog jie neieško naujų pranašų ir realiai vertina kiekvieno kandidato veiklą. Todėl, kaip ir iki šiol, taip ir toliau rengsiu susitikimus su gyventojais, organizuosiu priėmimus, į kuriuos su savo problemomis gali ateiti visi, kuriems reikia pagalbos ar patarimo. Jei galėsiu, tikrai visuomet padėsiu“, - žadėjo trečiai kadencijai išrinktas parlamentaras.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Sakoma, jog viščiukus skaičiuoja rudenį. Įvertinti šių metų pasiekimus jau gali ir neseniai oficialųjį sezoną baigęs motokrosininkas Nerimantas Jucius. Šilalės kraštą garsinančio sportininko kraitėje - kaip visuomet, tik aukščiausi apdovanojimai. Vaikinas jau trečius metus paeiliui apgynė Lietuvos čempiono titulą, o kartu su komandos draugais pirmą kartą Šilalės istorijoje rajonui pelnė trečiosios vietos taurę.

Nerimanto pasakojimu, šiųmetis motokroso sezonas prasidėjo kaip niekada anksti – kovo mėnesį. Deja, oras treniruotes lauke pradėti leido tik nuo vasario. Tačiau akivaizdu, jog Nerimantui to visiškai užteko: jau kuris laikas Lietuvoje už jį geresnio neatsiranda.

„Lietuvos taurėje“ pelnyta pirmoji vieta – tikrai ne vienintelis N. Juciaus laimėjimas. Šiemet kartu su komandos draugais jis atstovavo Šilalės rajonui ir pakliuvo tarp trijų stipriausių šalies motokroso komandų. Be to, vaikinas vis labiau pasireiškia ir tarptautiniu lygiu. Latvijoje vykusiose aukšto lygio varžybo­se, kur susirenka patys stip­riausi pasaulio sportininkai,  Nerimantui pavyko pakliūti tarp dešimties geriausiųjų, o viename iš etapų jis lipo ir ant apdovanojimų pakylos.

Šiais metais per sezoną N. Ju­cius sako neturėjęs nė vieno laisvo savaitgalio – vienas varžybas keitė kitos. Iš­ban­dytos ne tik seniai žinomos Lietuvos trasos, bet ir greičio ruožai Latvijoje: varžytasi Ke­gums, Stel­pes, Pila­dzu, Val­­mie­rus, Sal­dus, Ce­sis tra­so­se, daly­vau­ta „Do­be­le so­lo“ čempiona­te,  „Su­per­kausso“ var­žy­­bo­­se.

„Sezonas buvo labai ilgas, bet puikus. Kiekvienas savaitgalis praleistas varžybose. Dažnai būdavo, jog šeštadienį lenktyniauju Lietuvoje, o sek­madienį – jau Latvijoje. Visa laimė, kad neturėjau rimtų traumų, griūdamas atsipirkdavau įbrėžimais. Tik motocik­las jau atitarnavo. Per žiemą jį ketinu parduoti ir stengsiuosi įsigyti naują, nes šitas kito sezono gali ir nebeatlaikyti. Technika, deja,  sparčiai dyla.

O savo rezultatais esu labai patenkintas. Be to, smagu, jog žmonės vis labiau domisi motokrosu, jau žino ir apie mane. Beje, už tai ačiū ir „Šilalės artojui“. Puiku, kad atsiranda fanų, kurie tik dar labiau stumia į priekį. Už tai, jog viso sezono metu man visapusiškai padeda, ačiū „Kvėdarstai“, „Hid­re­mai“, „Auto­vi­dai“, „Ši­­la­lės medie­nai“, „Rai­vidai“, „Mil­­dai“, „Rai­mex“, „Pro­fi­lex“, ra­jono sa­vi­val­dybei, Sigitui Pi­pi­rui ir, žinoma, tė­vams, draugams bei visiems kitiems, kurie prisideda prie rezultatų siekimo“, - sako N. Ju­­cius.

Birutė PALIAKIENĖ

Nuotr. iš N. Juciaus archy­vo

Šilalės lopšelis-darželis „Žiogelis“ dalyvavo ekolo­ginio švietimo projekte „Saulėto oran­žinio traukinio kelionė per Lietu­vą“.

Vaikučiai su auklėtojomis pavasarį pasėjo moliūgų, juos laistė ir prižiūrėjo, kol šie sudygo, paskui augino namuose, o užaugusius atsinešė į darželį.

Spalio 7-ąją, kai švenčiama pasaulinė šypsenos diena, iš moliūgų suformavome traukinuką, kurio ilgis – 101 metras, o moliūgų buvo net 289.

Darželyje vyko renginys, kurio metu vaikai kartu su tėveliais dainavo, šoko ir linksminosi. Vaikučiai sužinojo apie moliūgo maistingąsias medžiagas, dar­žovių naudą organizmui. Buvo išrinkti didžiausi, originaliausi moliūgai, o jų šeimininkai apdovanoti.

Pasigaminę iš moliūgų žibintų, lapkričio 11-ąją (Šviesos dieną) darželyje, ant palangių, uždegsime žvakutes kaip šviesos, vilties ir gėrio simbolį.

Daiva KASILIAUSKIENĖ

Šilalės lopšelio-darželio „Žiogelis“ auklėtoja

AUTORĖS nuotr.

Tradiciniame, jau 11-ajame, „Bėgime ap­link Pajūrį” buvo renkamos lėšos skurstantiems Zambijos ir Lietuvos vaikams paremti.

Sulaukėme bėgimo entu­zias­tų iš Ši­lutės Žemaičių Nau­miesčio, Kalti­nė­nų Alek­sand­ro Stulginskio gimnazijų, Ma­­­žeikių bei Šilalės sporto mokyklų, Pagramančio pag­rin­dinės mokyklos, Šilalės Da­riaus ir Girėno progimnazijos (jaunųjų ugniagesių-gelbėtojų ko­manda), Šilalės krašto neįgaliųjų sąjungos bei pavienių asmenų iš įvairių Lietuvos kampelių. Dalyviai varžėsi 1 km, 3 km ir 8 km nuotoliuose.

Gvidas Tauroza 8 km trasą įveikė per 26 min. 59 sek., Aneta Jacukevič iš Vilniaus ra­jono tą patį atstumą nubė­go per 32 min. 35 sek. Pa­jū­riškė Estela Kovaliovaitė 3 km įveikė per 12 min. 14 sek. Ge­riausią rezultatą šioje distancijoje pademonstravo G. Tau­roza – 9 min. 08 sek.

Šie bėgikai ir tapo nugalėtojais, jie apdovanoti Pajūrio seniūnės, LKSKA „Ne­munas“ ir Šilalės mero taurėmis bei piniginiais prizais. 

Jurgita RUMŠIENĖ, socialinė pedagogė

Regina RIMKUTĖ, direktoriaus pavaduotoja ugdymui

AUTORIŲ nuotr.

Prasidėjus sezoniniam padangų keitimui, automobilių savininkams kyla klausimas, kur dėti senas, naudoti nebetinkamas padangas. Primename, kad į Šilalės didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę iš gyventojų nemokamai priimamos 5 lengvųjų automobilių padangos per metus vienai transporto priemonei. Pristatant atliekas į minėtą aikštelę, būtina turėti transporto priemonės registracijos liudijimą.

UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašo gyventojų neteršti aplinkos ir nemesti senų padangų į bendrus komunalinių atliekų konteinerius ar šalia jų, taip pat nepalikti padangų bei kitų atliekų  pakelėse, pamiškėse.

Juridiniai asmenys padangų atliekas privalo atiduoti jas tvarkančiai įmonei pagal padangų atliekų perdirbimo ir panaudojimo rašytinę sutartį. Juridiniai asmenys dėl padangų bei kitų atliekų tvarkymo gali kreiptis į UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrą dėl sutarčių sudarymo.

Daugiau informacijos apie į Šilalės didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę priimamas atliekas rasite internetinėje svetainėje www.uabtratc.lt.

Šilalės didžiųjų atliekų surinkimo aikštelės adresas: Pilies g. 3, Vingininkų k., Šilalės r.

Darbo laikas: antradienį - penktadienį -  nuo 8.15 val. iki 18 val.; šeštadienį - nuo 9 val. iki 13 val.; sekmadienis ir pirmadienis - nedarbo dienos. Pietų pertrauka - 12-12.45 val.

Išsamesnė informacija apie atliekų tvarkymą teikiama tel. (8-446) 7-18-72. Aikštelės darbuotojo tel. (8-655) 0-91-31.

UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro inform.