Praėjusią savaitę susitikti su rajono gyventojais bei atsakyti į jiems rūpimus klausimus į Šilalę atvyko aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas ir viceministrė Daiva Matonienė. Ne itin gausiai susirinkusi auditorija labiausiai domėjosi tikru skauduliu tapusia renovacija, teiravosi, kaip žadama spręsti problemas dėl laukinių žvėrių daromos žalos atlyginimo, diskutavo apie šiemet įvestą depozito sistemą, apleistų pastatų priežiūrą.
Susitikime dalyvavo ir Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, savivaldybės atstovai.
Karščiausios diskusijos - dėl mokesčių už šiukšles
Susitikime neišvengta vieno labiausiai aptarinėjimų klausimų apie atliekas bei jų surinkimą. Šia tema prakalbęs ministras negailėjo kritikos atliekų tvarkymo įmonėms.
„Didžiausia problema, mano manymu, - ta, kad tai yra bene vienintelė paslauga, kurios kainos paimamos „iš oro“. Jų dydžių netvirtina kainų komisija, o visa atsakomybė gula ant savivaldybių pečių. Todėl yra didelė netvarka. Nebijau drąsiai pasakyti, jog šitas „biznis“ kuo toliau, tuo labiau panašėja į mafijinį. Kartais susidaro vaizdas, kad šią sritį valdo kažkokia gauja. Nors iš tikrųjų taip tikrai nėra.
Džiaugiamės, jog pavyko priimti sprendimą dėl dvinarės rinkliavos kainos. Pagrindinis reikalavimas buvo aiškumas – kad visos sąnaudos būtų pagrįstos ir gyventojai matytų, už ką jie moka. Iki naujų metų savivaldybės turėtų patvirtinti naują mokestį, ir tuomet išvysime tikruosius rezultatus“, - kalbėjo ministerijos vadovas.
Jis sulaukė klausimo, ar nebūtų tikslinga šiukšlių išgabenimo kainą skaičiuoti pagal išvežamų atliekų svorį, mat dažną pykdo išpūsti mokesčiai, kai atliekų į konteinerį prikraunama minimaliai, o mokėti vis tiek reikia fiksuotą mokestį. Pasak K.Trečioko, toks variantas galbūt ir įmanomas, tačiau jį įgyvendinti ir šiukšlių išvežimo mašinose įmontuoti specialias svarstykles būtų labai brangu. Be to, žinant lietuvių būdą, gali atsitikti ir taip, jog, siekdami į konteinerius prikrauti kuo mažiau atliekų, žmonės ims jas deginti, užkasinėti bei pan.
Aptarta ir vandentvarkos tema. Ministras apgailestavo, kad nors į naujus vandentiekio tinklus investuota milijardai eurų, dar daug kaimų bei mažesnių miestelių iki šiol neturi nei centralizuotai tiekiamo vandens, nei nuotekų sistemų. K.Trečiokas paragino rajono valdžią, bendradarbiaujant visam Tauragės regionui, kuo efektyviau išnaudoti gaunamą paramą, nes nuo 2020-ųjų finansavimo šaltiniai gerokai išseks.
Atsakęs į šilališkių klausimus, ministras išskubėjo susitikti su UAB „Šilalės mediena“ vadovu Virgilijum Žygaičiu. Beveik 200 darbuotojų turinčioje vienoje didžiausių Lietuvoje medienos perdirbimo įmonių aptarti aktualūs medienos trūkumo, pirkimo iš užsienio, miškų kirtimo normų, kertamų medžių amžiaus trumpinimo klausimai. K.Trečiokas pažadėjo ieškoti kuo palankesnių sprendimų nesąžiningoje konkurencinėje kovoje su kitomis užsienio valstybėmis.
Į Lietuvą žengia kvartalinė renovacija
Bene daugiausiai aistrų salėje užvirė, viceministrei D.Matonienei prakalbus apie renovaciją. Anot jos, Šilalės rajonas kitų savivaldybių kontekste šioje srityje yra ties viduriu. Daugiabučių namų modernizavime lyderiauja Ignalina, jau atnaujinusi 76 namus bei siekianti 100 procentų renovuoti visus mieste esančius daugiabučius. Tarp pirmaujančių yra ir Druskininkai, Alytus, Anykščiai, Molėtai, Mažeikiai, Tauragė, Jonava. Tačiau esama ir taip vadinamų baltųjų dėmių – savivaldybių, kuriose dar nerenovuotas nė vienas daugiabutis. Tarp tokių įvardijami Visaginas bei Pagėgiai, sunkiai sekasi ir Kalvarijos savivaldybei.
Šilalės rajone renovacija baigta 11-oje namų, investiciniai projektai suderinti 27-iuose. „Šilalės artojas“ pasiteiravo D.Matonienės, ko Šilalei trūksta, kad kol kas negalime patekti į lyderių lentelę. Viceministrė kaip svarbiausius trūkumus įvardijo bendravimo su gyventojais bei atsakingų už daugiabučių atnaujinimą asmenų iniciatyvumo stoką.
„Labai svarbu, jog savivaldybė būtų atvira ir pateiktų gyventojams kuo daugiau įvairių duomenų. Tačiau iš susitikime diskutavusių šilališkių supratau, kad jie neturi pakankamai žinių dėl kompensacijų, kitų svarbių dalykų. Daugelis net nežino, jog tiems, kurie gauna kompensacijas, renovacijos išlaidos yra padengiamos šimtu procentų, nieko iš savo kišenės mokėti nereikia. Žmonėms trūksta platesnės informacijos apie šios programos naudą. Juk jie, pasiryžę pradėti renovaciją, nieko nepraras. Todėl namų administratoriai privalo kalbėtis su žmonėmis. Be to, patys daugiabučių gyventojai irgi turi būti aktyvūs, ateiti į susirinkimus, domėtis procesu“, - kalbėjo D.Matonienė.
Šilalėje daugiabučių namų atnaujinimas kaip reikiant prisvilo dėl kai kurių rangovų kaltės: UAB „Tilta“ bandė žmonių kantrybę, vis atidėliodama darbų pabaigą ar staiga visai dingdama iš statybviečių, UAB „Norvila“ pridarė broko ir taip pat ignoravo darbų terminus – šios bendrovės renovuoti objektai iki šiol nebaigti. Už renovacijos reikalus Aplinkos ministerijoje atsakinga D.Matonienė „Šilalės artojui“ sakė, jog nors šios dvi įmonės dėl neatsakingų veiksmų žinomos nėra, ji pasidomės, kokia yra situacija.
Metų pradžioje renovacijos administratorius - UAB „Šilalės šilumos tinklai“ - laikraščiui skundėsi, kad esą darbai daug kur stovi ne vien dėl statybininkų, bet ir dėl Aplinkos ministerijos kaltės: valstybė pritrūkusi lėšų ir nebežinanti, iš kur jų gauti. Atsakydama į šį priekaištą, D.Matonienė mestelėjo akmenuką į šilališkių daržą.
„Niekada nereikia ieškoti kaltų. Svarbiausia siekti rezultatų. O jie yra akivaizdūs - Lietuvoje jau atnaujinta tūkstančiai namų, finansavimas, kurį gavome, - beveik 700 milijonų eurų. Tačiau derėtų suprasti, jog lėšos neskirstomos kaip kokiame kioskelyje. Tai daroma planingai. Labai svarbu sužiūrėti, kiek per metus galima pasirašyti kontraktų ir kokie yra finansiniai pajėgumai bei realios galimybės. Pernai Lietuvoje renovuoti 574 namai. Šių metų tikslas - atnaujinti apie 800-900 daugiabučių. Toks subalansavimas būtinas dėl to, kad darbai būtų atlikti laiku ir kokybiškai, namas neliktų neribotam laikui „užkonservuotas“. Deja, tokios patirties, kai, pasirašius sutartis, darbai vykdavo labai ilgai, turime. O dėl to atsakomybė tenka ir renovacijos administratoriui. Todėl pagrindinis tikslas yra pasiekti, jog žmonės nepatirtų nepatogumų. Kai padaromas investicinis projektas, parengiamas techninis projektas, renovaciją privaloma įgyvendinti labai greitai“, - komentavo viceministrė.
Artimiausiomis savaitėmis ministerija žada savivaldybėms teikti naujus kvietimus dalyvauti kitame renovacijos etape. Kiek namų Šilalės rajone panorės jame dalyvauti, parodys laikas. Tačiau D.Matonienė ragina šilališkius nesnausti ir nelaukti, kol renovacijos traukinys nuvažiuos: kitame etape žmonės dar gaus 35 proc. valstybės paramą, vėliau ji besieks 30 proc., o nuo 2020 m. Europos Sąjungos parama baigsis. Ir jei valstybė neras kitokių finansavimo šaltinių, atnaujinti namus teks vien iš savo kišenės.
Beje, daug kam buvo staigmena, kad dalyvauti modernizavimo programoje gali ne tik daugiabučiai, bet ir individualūs namai. Tiesa, Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF) kvietimus teikti paraiškas gauti paramą atnaujinimo (modernizavimo) ir atsinaujinančių energijos išteklių diegimo projektams individualiuose namuose iš Klimato kaitos specialiosios programos lėšų teikia kartą per metus. Šiemet šiai programai finansuoti skirta 2,8 mln. Eur.
Šilališkiams D.Matonienė pristatė ir naująjį kvartalinės renovacijos modelį. Tiesa, nors susitikime dalyvavę rajono valdžios atstovai bei Investicijų ir statybos skyriaus vedėjas jį vertina pakankamai skeptiškai, mat iki šiol nėra aišku, kokį finansinį indėlį į šį procesą tektų skirti savivaldybei bei kas turėtų mokėti už aikštelių, įvažiavimų, kiemų tvarkymą, aplinkos viceministrė „Šilalės artojui“ prognozavo, jog, jei bus noro, kvartalinė renovacija Šilalėje galėtų startuoti greitai, galbūt net kitais metais. Pirmieji kvartalinės renovacijos žingsniai planuojami Maironio bei Dionizo Poškos gatvėse.
D.Matonienė pakvietė Šilalės rajono savivaldybės atstovus atvykti į ministeriją aptarti būsimą renovacijos modelį, pažadėjo supažindinti su finansiniu planu ir atsakyti į klausimus.
Laikas parodys, ar šie susitikimai duos apčiuopiamos naudos šilališkiams ir ar viskas nebus pamiršta iki kitų rinkimų.
Birutė PALIAKIENĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.
Ministras susitiko su UAB „Šilalės mediena“ vadovu (dešinėje)
