Perskaičius tokią antraštę, tikriausiai pasidarė ramiau? Nes visiems norisi taikos, norisi tikėti, kad Rusija iš tiesų neketina mūsų pulti, manyti, jog Rusija su Europa nekariaus. Jei Kremliaus pasiuntinukai šią žinią transliuos kas savaitę, gali būti, jog daugelis tuo nuoširdžiai patikės. Patikės ir ims galvoti, kad Rusija iš tiesų nenori karo. O ėmus mąstyti šiuo tuneliniu primestu būdu, politikai ir verslininkai greičiausiai ims su Rusija vėl prekiauti. Prekyba galimai vyks nepaisant kažkur (Ukrainoje) vykstančių karų bei žudynių. Nes jei Rusija mūsų nepuola, o prekiauja, vadinasi, turime visas prielaidas manyti, jog taip bus (buvo) visada. Tokia norimybė yra miela, laukiama, sustiprinta ir Zelenskio – Trumpo susitikimo Vatikane jausmų. Tokie visai geri ženklai, kuriais galima imti ir patikėti...

Geopolitiniai postūmiai 

Neapsigaukime. Tai – tunelinio mąstymo spąstai, kuriuos Vakarų šalių lyderiams ir korporacijų vadovams jau daugiau nei 30 metų spendžia Kremliaus strategai. Elementari psichologinė operacija, atliepianti mūsų lūkesčius.

Būdami realybės metraštininkais, kaip visada, braukiame šalin geopolitinės sumaišties rūką, dirbtinai paleistą mig­lą ir žvelgiame tiesai į akis. Nes kiek besektume antraštes, pasisakymus apie taikos derybas ar jų žlugimą, esmės tai nekeičia. Derybų, kuriose kalbama apie Krymo pripažinimą Rusijos teritorija, dalies Ukrainos teritorijos dovanojimą Rusijai, įšaldant „karinį konfliktą“, negalime pavadinti niekaip kitaip, kaip naujos pasaulio perdalijimo eros pradžia. Nėra didelio skirtumo, kokio dydžio teritoriją planuojama „dovanoti“ Rusijai. Esmė ta, jog jei Krymas bus pripažintas Rusijos dalimi, net jeigu tam neformaliai pritars vienintelė JAV, iš butelio bus paleistas džinas, ir panašūs grobikiški precedentai neabejotinai kartosis artimiausioje ateityje.

Toks ėjimas būtų vakarietiškos demokratijos, puoselėjusios žmogaus, tautų apsisprendimo teises, valstybių teritorinį vientisumą, laidotuvės. Svetimos valstybės, šiuo atveju Ukrainos teritorijos perdavimas Rusijai, pripažįstant, kad tai jos teritorija, nes/nors ir užgrobta jėga, atvertų vartus lygiai tokiais pat būdais veikti Kinijai, Artimųjų Rytų, Azijos kariniams režimams bei kitoms blogio ašies šalims ir jų satelitėms. Tie, kas turės daugiau „kortų“, galės užsigrobti svetimas teritorijas ir jas laikyti savo nuosavybe. Kurti ten getų rivjeras, rengti ekskursijas okupuotoms tautoms į Sibirą arba dujų kamerą. Žinoma, taip veikti būtų galima ne visiems, tik senoms ir naujai besiformuojančioms „kortų turinčioms“ autokratijoms. Jūs puikiai suprantate, apie ką mes kalbame.

Rusija šiame pasaulio perdalijimo etape su Vašingtono pagalba tapo ryškia lydere. Ji yra naujo, daugiapolio pasaulio iniciatorė. Pasaulio, kuriame JAV tapo Maskvos partnere, kovojančia prieš Rusijos sąjungininkę Kiniją. Kas galėjo pagalvoti?! Blogiausia tai, jog viešą Valstijų palaikymą, atšilusius diplomatinius santykius bei paramą Jungtinėse Tautose patiriantis Kremlius tai priima kaip tiesioginę pagalbą kare prieš Ukrainą. Būtent dėl to į Ukrainos sostinę skrieja raketos ir liepsnose dega vaikai. 

Ar tai suvokia šiandieninė Vašingtono administracija? Ar artimiausiu metu įmanomos „taikos“ derybos ir „karo pabaiga“?

Taip. Manome, kad tai gali įvykti Kremliaus iniciatyva, raketų ir dronų atakomis palaužiant Kijevą, su JAV spaudimu priverčiant priimti kapituliacines Maskvos sąlygas. Maskvos strategai supranta, jog karo ant žemės laimėti jiems šiandien nepavyks, nes: pirma – NATO, nors ir braškėdama, demonst­ruoja monolitinę vienybę ir plečia savo pajėgumus; antra – ES, nors ir nevieninga, tačiau pakankamai galinga, kad suteiktų Ukrainai viską, ko reikia tolimesniems kariniams veiksmams.

Kitaip tariant, dėl Rusijos konvencinio karo Ukrainoje Vakarų Europos vienybė nesubyrėjo, ekonomika nepašlijo, valdantysis elitas nepasimetė. Atvirkščiai – Europa pirmą kartą po antrojo pasaulinio karo ėmė ruoštis naujam karui. Be JAV pagalbos. Visa tai, žinoma, neįkvepia Kremliaus, todėl naudojamasi laikina JAV parama, įtvirtinama užgrobtų Ukrainos teritorijų aneksija ir daroma pauzė. Jos metu tikimasi sustiprinti karinius pajėgumus, atnaujinti dujų bei naftos tiekimą Europai, užsitikrinti, kad būtų panaikintos sankcijas. 

Pauzės metu Kremlius stengsis užmigdyti Vakarus, vėl „pasodinti“ juos ant pigių energetinių išteklių „adatos“, sukišti savo „vaitkus“ į Europos valstybių sostines ir skaldyti ES bei Aljansą iš vidaus. Nepamirškime, jog pirminiai Kremliaus tikslai lieka nepakitę: išvyti iš Europos JAV, sugrįžti į 1997-ųjų geo­politines įtakos zonas, sulaužyti Europai stuburą. 

Manome, kad tariamos taikos situacija bus dar pavojingesnė nei atviras karas. Kremlius vėl blefuos ir vėl apgaus naivius, pavargusius Vakarų šalių lyderius, kurie greičiausiai eilinį kartą patikės, jog Rusija „dabar jau šįkart tikrai“ pasitenkins turimu grobiu. Tuo tarpu Kremlius visą ateinantį laiką ruošis naujam (tiesą pasakius, neužbaigtam) karui ir jį pradės pirmai progai pasitaikius. Bus veikiama pagal susiklosčiusias aplinkybes („po tiekuščim obstojatelstvam“). O „klostyti tas aplinkybes“ Kremliui kol kas sekasi.

Todėl į visus Rusijos pareiškimus dėl „taikos“ reikia žiūrėti kaip į laikiną taktinį atsitraukimą tik tam, kad būtų galima netikėtai pasiųsti pagrindinį priešininką į nokautą. Tas priešininkas visai ne Ukraina. Tam, jog suvoktume šią realybę, nebūtina girdėti, apie ką slapta diskutuoja Putinas su Naryškinu. Rusijos karinė doktrina, Dugino, Surkovo, Gerasimovo ir kitų Kremliaus ideologų imperinės nuostatos jau seniai virto GRU kariniais planais, įgyvendinamais miestų šlavimu nuo žemės paviršiaus. 

Kremliaus planai veikia. Tereikia atsimerkti, išlipti iš trapaus, sotaus, stabilaus „makentošinio“ klikbaitinio vakarietiško pasaulio ir įlįsti į „russkij mir“ fundamentalizmu persunktas smegenis. Deja, vakariečiui niekaip nesuvokiama, jog Rusija – milijonai rusų – vis dar išgyvena imperines metastazes. Galime tai laikyti atsilikimu, galime ne, tačiau faktas, kurį privalome išgirsti, yra tas, kad Rusija siekia suvienyti slavų žemes ir be Kyjivo jų neįsivaizduoja. Būtent dėl to Ukrainos judėjimas vakarų kryptimi Kremliuje vertinamas taip skausmingai. Kyjivas milijonams rusų, ypač jų ideologams, vis dar simbolizuoja sakralinį slavų tautų centrą, pamatinį bei istorinį rusų nacijos branduolį.

Kaip tai primityvu, kaip kvaila, pasakys daug kas, juk galima eiti gerti kavą ir Ukrainos sostinėje, ir Maskvoje, dėl to nekariaujant. Galima. Tačiau tik ne šiandieninės Rusijos žygio į Vakarus įkvėpėjams. Galime manyti, jog Rusijos lyderiams reikia daktaro, jog jie kliedi, tačiau tai situacijos nepakeis. 

Kremliaus smegenys yra užstrigę laike ir mes jų nepakeisime. Mask­vai vis dar dingojasi, kad Vakarų Europa yra didžiausia egzistencinė grėsmė, kad ji grasina Rusijos išlikimui. Maskva vis dar kliedi Berlyno ir Vilniaus fašizmu. Nuolat prisimenama kova su hitlerine Vokietija, minimas Minino ir Požarskio sukilimas, kuris yra ant­ra pagal svarbumą šventė Rusijoje. ATR kariuomenė 1610–1611 m. užėmė Maskvą, slopino maištus ir pasitraukė tik po bajorų sukilimo dėl netikusio karaliaus Zigmanto Vazos valdymo. Būtent šios istorinės šmėklos plius Napoleono Bonaparto vėlė neleidžia ramiai miegoti kagėbistinėmis sąmokslų teo­rijomis persunktiems raudoniesiems Rusijos carams, o Paryžiaus, Berlyno ir Vilniaus „režimai“ nuolat vadinami fašistiniais.

Pro akis neprasprūdo naujas ir labai svarbus Rusijos SVR viešas pareiškimas, kuriame teigiama, jog „eurofašizmas dabar, kaip ir prieš 80 metų, yra bendras Maskvos ir Vašingtono priešas“. Naryškino rašte skelbiama, jog „retrospektyvi Vakarų valstybių politikos analizė rodo, kad Europa turi „istorinį polinkį“ į įvairias totalitarizmo formas, kurios periodiškai sukelia destruktyvius pasaulinio masto konfliktus“. Viešame laiške SVR vadovybė stengiasi įvaryti pleištą tarp JAV ir Europos, pabrėžiant ne tik tariamą totalitarinių režimų pavojų, bet ir Didžiosios Britanijos neigiamą vaidmenį Šaltojo karo metu.

„Dabartinė JAV ir ES šalių santykių nesantaika, kaltinanti Donaldą Trumpą autoritarizmu, artėjančių 80-ųjų pergalės didžiajame tėvynės kare metinių fone tampa veiksniu, prisidedančiu prie Vašingtono ir Maskvos situacinio suartėjimo, kaip jau ne kartą buvo nutikę praeityje“. Kur gi ne. Belieka laukti D. Trumpo su visa svita apsikarsčiusių koloradinėmis juostelėmis Maskvoje.

Galutinis Kremliaus tikslas šiame žaidime yra sunaikinti Ukrainą kaip valstybę, paliekant dalinę Vakarų Ukrainos autonomiją; demilitarizuoti Europą; suskaldyti ir sunaikinti NATO ir ES kaip blokus ir organizacijas, vengiant tiesioginės konfrontacijos; susigrąžinti imperinės kontrolės hegemoniją iki Berlyno. 

Šiame pasauliniame kare šiandien į pavojingus žaidimus su nusikalstamu Kremliaus režimu, de­ja, įsivėlė Vašingtonas. Manykime, jog laikinai, bet tai yra strateginė klaida. Klaida, kuri JAV vadovams gali kainuoti tai, kas yra brangiausia – reputaciją. Kas norėtų istorijos vadovėliuose būti prilygintas nacistinės Vokietijos sąjungininkams ir amžiams pasmerktas kaip karo nusikaltėlių kolaborantas? Lygiai toks pat likimas laukia visų fašistinės Rusijos bendrininkų. 

Lūžio taškai 

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Lajen pareiškė, kad Vakarai, kokius mes juos įsivaizdavome iki šiol, nebeegzistuoja. Su JAV santykiai nesugriuvo, tačiau yra sudėtingi, o Europa vis dar lieka taikos ir stabilumo pasaulyje garantu. Pasak jos, ES išlieka pajėgiausia, mokiausia ir galingiausia rinka, į kurią stengiasi patekti tiek JAV, tiek Kinija.

„Čia gyvena 450 mln. žmonių, kurių pajamos, lyginant su likusiu pasauliu, aukštesnės, ir jie turi daug laisvo laiko“, – teigia EK pirmininkė, pabrėždama Europos kaip vartojimo rinkos privalumus. Beje, po D. Trumpo įvestų tarifų ji kalbėjosi su Kinijos premjeru Li Kiangu, kas paskatino staigų ES ir Kinijos santykių atšilimą po ilgametės įtampos.Tai nėra geri, tačiau pragmatiški ėjimai iš reikalo. ES lyderiai turi su kažkuo žaisti, turi ieškoti naujų sąjungininkų, net jei tai ir autokratiniai režimai. Ir tai paskatino ne kas kita, o JAV suartėjimas su Kremliumi. Prob­lema ta, jog Europa, norėdama išlikti kaip pajėgus administracinis vienetas, privalo surasti vaistų, nedelsiant atsikratyti tokių kenkėjų ir piktžaizdžių kaip Fico ir Orbanas. 

„Deutsche Welle“ praneša, jog Maskva plečia savo įtaką Libijoje, kur nacistinei Rusijai atstovauja samdinių būriai. Tai yra ta pati „Wagner Group“, kuri dabar veikia „Africa Corps“ pavadinimu. Teigiama, jog Rusija siekia įtvirtinti savo karinį buvimą Viduržemio jūros regione, skiriant dėmesį ne tik Sirijai. Mask­vą Libijoje domina gamtiniai ištekliai, ginklų prekyba, galimybės plėtoti kontrabandą ir kitą nusikalstamą veiklą. 

Nyderlandų karinės žvalgybos agentūra ir saugumo tarnyba pranešė, jog šalies viešosios tarnybos patyrė Rusijos kibernetinę ataką. Esą Nyderlandai pasirinkti taikiniu dėl paramos Ukrainai. Saugumo tarnybos vadovo Peterio Reesinko teigimu, tai pirmas kartas, kai Rusija įvykdė „sabotažo ataką prieš skaitmeninę valdymo sistemą“. Nyderlandų karinės žvalgybos agentūra įspėja, kad Rusijos padaliniai gali kartografuoti infrastruktūrą ir vykdyti sabotažą Šiaurės jūroje, esančioje tarp Jung­tinės Karalystės ir Europos že­myninės dalies. Rusijos sabota­žo veiksmai vandens dugne nukreipti prieš interneto kabelius, vandens ir energijos tiekimą. 

Neseniai Nyderlandų gynybos ministras R. Brekelman­sas paskelbė apie 150 mln. Eur paramą Ukrainos oro gynybos sis­temoms.

Mūšio linija 

Kremliaus kilimėlis spaudai Peskovas pranešė, jog „Putinas pasirengęs deryboms su Ukraina be jokių išankstinių sąlygų“. Diktatorius ir karo nusikaltėlis tai pareiškė per susitikimą su D. Trumpo specialiuoju pasiuntiniu Styvu Vitkofu. Realybėje Kremlius iš visų jėgų stengiasi ir verčia Kyjivą „derėtis“, bombarduodamas Ukrainos miestus, žudydamas žmones, tačiau šalies lyderiai ir visuomenė nesiklaupia ant kelių ir neprašo pasigailėjimo. Nors būtent to Kremlius ir tikisi. Tai yra ne derybų, o kapituliacijos, nes pamatinis santykis į Ukrainą yra ne kaip į valstybę, o kaip į nepaklusnų maištininką, kurį reikia paauk­lėti, o nepavykus – sunaikinti. 

Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) dezinformuoja, jog neva sulaikė įtariamą Ukrainos pilietį dėl Rusijos generalinio štabo vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininko pavaduotojo generolo leitenanto Jaroslavo Moskaliko nužudymo Maskvos priemiestyje. Sprogstamasis įtaisas buvo aktyvuotas iš Ukrainos teritorijos, teigia FSB nevykėliai. Taip pat pranešama, jog J. Moskaliko nužudymas parodė Kyjivo „tikrąjį veidą“ ir įsitraukimą į teroristinę veiklą Rusijoje. 

Šiaip jau verta suvokti, jog vyksta karas, ir jei jis vyksta, tikėtina, kad abiejų kariaujančių pusių teritorijose. Šis nevykęs FSB mėginimas „išsiskalbti“ apatinius demonstruoja, jog Rusijos specialiosios tarnybos turi labai didelių vidaus problemų, o karas teroristinį režimą kaip reikiant išsekino. 

Fronto linija iš esmės įstrigusi. Rusijos generalinio štabo planuojami kariniai veiksmai vasarą, atakuojant ukrainiečių pozicijas mažomis grupėmis, labiau primena sekinamąjį karą, o ne puolamuosius veiksmus. Tad panašu, jog vasarą tai ir matysime, priklausomai nuo to, kaip vyks vadinamosios „taikos“ derybos.

Aurimas NAVYS, 

Mindaugas SĖJŪNAS

Visuomenės informacinio 

saugumo agentūros ekspertai (www.visagentura.com/blog)

Balandžio 30-ąją Šilalės kultūros centre skambėjo šventinis šurmulys ir nuoširdūs sveikinimai – Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) klausytojai užbaigė dar vienus turiningus, prasmingus ir bendrystės kupinus mokslo metus.

Erika GARGASĖ

Šilalės švietimo pagalbos tarnybos metodininkė,

kuruojanti TAU veiklą 

Luko ČERKAUSKO nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 34

„Šilalės artojas“ gavo rajono gyventojos, kuri Šilalės „Norfoje“ pasijuto apvogta, skundą – moteris už sviestą sumokėjo brangiau, nei buvo nurodyta kainos etiketėje. Prekybos tinklo atstovai apgailestauja dėl nesusipratimo ir informuoja, kaip tokiais atvejais derėtų elgtis.

Žydrūnė MILAŠĖ

Skaitytojos nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 34

Ekstremaliosios situacijos gali įvykti netikėtai, tačiau pasiruošimas joms padeda jaustis saugiau ir užtikrinčiau. Gamtos stichijų sukeltoms nelaimėms, tokioms kaip po­tvynis, viesulas, uraganas ar ekstremaliosioms situacijoms, kilusioms dėl žmogaus veikimo ar neveikimo, tarkime, gaisrui, radiologiniam pavojui ar netgi karui, būtina ruoštis iš anksto. Kiekvieno mūsų atsakomybė yra žinoti pagrindinius žingsnius, kaip turėtume elgtis ruošdamiesi galimoms nelaimėms, ir kodėl svarbu tai daryti jau dabar.

Pasidomėkite, kaip būsite perspėti

Anot Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) patarėjo Donato Gu­revičiaus, svarbu turėti pla­ną ir komandą – gerai informuo­tus šeimos narius, nes pasirengimas nelaimėms prasideda nuo pirmųjų žingsnių. 

Informacijos apie perspė­ji­mo sirenų tinklą nuo šiol gali­ma rasti mobiliojoje prog­­ra­mėlėje LT72 ir, be abejo, interneto svetainėje LT72.lt esan­čiame žemėlapių tinkle. 

Jeigu sirenos arti namų nėra, lieka alternatyvus perspė­ji­mo bū­das – pranešimas į mobilųjį te­lefoną. Jeigu per pastaruosius 12 mėnesių ne­ga­vote jokio perspėjimo pra­nešimo, ti­kė­tina, negausite jo ir kitos ne­laimės atveju. Rekomenduojama pasirūpinti, kad nustatymai mobiliajame telefone veiktų tin­kamai. Jei negalite padaryti to patys, kreipkitės į mobiliojo operatoriaus atstovybę. 

Pasirenkite planą 

Ekstremaliųjų situacijų me­tu, kad nekiltų panika, svarbu turėti ir būti aptarus su šeima aiškų, iš anksto parengtą veiksmų planą ir veikti kaip komandai. Rekomenduojame iš anksto atsisiųsti ir su šeimos nariais išbandyti mobiliąją programėlę LT72. Reikėtų iš anksto susitarti, kas sudarys jūsų komandą. Turėtumėte su­­sitarti tarpusavyje, kaip elg­si­tės skirtingais atvejais, kur susitiksite, jei būsite skirtingose vietose, kur slėpsitės ar evakuositės, kaip ten atvyksite, kas paims išvykimo krepšį ir panašiai. Iš anksto sutarti veiksmus labai svarbu, nes įvykus nelaimei susisiekti tele­fonu nebūtinai pavyks, tar­kime, gali neveikti mobilusis ryšys. 

Pasirūpinkite išvykimo krepšiu ir ištekliais

Svarbu iš anksto pasirūpinti išvykimo arba vadinamuoju išgyvenimo krepšiu, nes laiko jį ruošti nutikus nelaimei gali ir nebūti. Nutikus nelaimei visiems vienu metu gali prireikti tų pačių dalykų – grynųjų pinigų, degalų ir panašiai. Tuo patariame pasirūpinti iš anks­to, kad netektų stovėti eilėse prie bankomatų ar degalinėse. LT72 mobiliojoje programėlėje yra speciali skiltis, padėsianti gyventojams susikrauti svarbiausius išvykimo krepšio daik­tus.

Kad netaptume našta nutikus nelaimei, atsargų kiekvienas turėtume turėti mažiausiai trims paroms. Nereikėtų pri­sipirkti vien konservų, pata­ria­ma turėti įprastų maisto pro­duktų, pakankamai vandens atsigerti ir asmeninei higie­nai. Taip pat rekomenduoja­ma turėti vandens filtrų, van­de­nį valančių tablečių.

Karo atveju paprastai siekiama sunaikinti tokius kritinius taškus kaip energetiniai objektai, vandentiekis, kad būtų sukelta kuo didesnė panika ir nevaldomas žmonių judėjimas. Iš Ukrainos pamokų žinoma, kad pirmiausia kiekvienas turime būti pasiruošę išgyventi be tarnybų pagalbos bent savaitę. Tai reiškia, neapkrauti gaisrinės, medikų, policijos, gelbėtojų ir visų kitų struktūrų, kurios numatytos padėti civi­liams. Taip atlaisviname tarnybas tiems, kurie nebegali išbūti be jų. 

Nelaimės atveju iš anksto pasiruošę piliečiai bus tikri deimantai

D. Gurevičius pabrėžia, kad svarbus yra bendruome­niš­kumo jausmas, nes yra vienišų žmonių, žmonių su negalia. Svarbu bendrauti su kaimynais, pasiteirauti jų, ar jie žino, kaip pasiruošti nelaimėms, ar turi atsisiuntę LT72 mobiliąją programėlę. Su kaimynais ga­li­ma pakalbėti apie priedangą ar rūsį, susitarti, kuriame san­dėliuke bus laikomi, tarkime, čiužiniai, kuriame – maisto atsargos ar kiti rezervai, galbūt sutarti dėl bendro generatoriaus, biotualeto įsigijimo, aptarti, kaip bus rūpinamasi šiukšlėmis.

Lietuvos šaulių sąjungos Mo­kymų ir nekinetinių operacijų centro metodininkas Gediminas Armonavičius, paklaustas apie pagrindines klaidas, ku­rias daro žmonės ruošdamiesi galimoms ekstremaliosioms situacijoms, pastebi, jog dalis žmonių domisi, bet nesiruošia nelaimėms. Rekomenduojama apsibrėžti 30 ir 50 kilometrų spindulį nuo taško, kuriame gyvenate, ir tapti savo rajono ekspertu. Tai – geriausias pasiruošimas galimoms nelaimėms, o tokie piliečiai nelaimės atveju bus tikri deimantai. Be to, Lietuvoje yra unikali organizacija – Lietuvos šaulių sąjunga. Prisijungus prie jos galima įgyti reikiamų įgūdžių, kaip pasiruošti gali­moms nelaimėms ir sužinoti, kaip elgtis joms nutikus. Infor­macija apie įvairius organizuo­jamus mokymus skelbiama tinklalapyje www.svarbiospa­mokos.lt. 

Informacija ir patarimai apie pasiruošimą ekstremalio­sioms situacijoms skelbiami tinklalapyje LT72.lt ir mobi­liojoje programėlėje LT72. Esant interneto ryšiui, atida­rius programėlę išmaniajame įrenginyje duomenys kiek­vie­ną kartą yra išsaugomi ir atnaujinami. Paskutiniai duomenys vėliau rodomi net ir be interneto ryšio. 

Informacija parengta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užsakymu

Pastebėjus kokius nors viešai­siais pinigais finansuojamus darbus, žmo­nėms kyla klausimų, kas ir ką veikia, bet atsakyti į juos dažniausiai valdininkai ar atsakingi specialistai neskuba. O tokia situa­cija visada sufleruoja, kad arba kažkas slepiama, arba vengiama atsakymų, nes ne­žinoma, kas vyksta, arba tiesiog nesakomi konkretūs faktai „dėl šventos ramybės“, kad gyventojai nesipiktintų leidžiamais pinigais, o tiesiog džiaugsmingai priimtų „valdžios dovanas“... Bet kuo labiau mėginama slėptis, tuo daugiau neaiškumų kyla. Nors užtektų pateikti tikslią in­for­ma­ciją, ir jokios intrigos neliktų...

Žydrūnė MILAŠĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 34

Praėjusią savaitę Donaldas Trum­pas pajuokavo, kad norėtų būti kitu popiežiumi, ir savo socialinio tinklo „Truth Social“ paskyroje pa­skelbė juokingą fotomontažą, ku­ria­me jis vaizduojamas apsirengęs Šventuoju Tėvu. JAV vadovas, nors jis ne katalikas ir nevaikšto į baž­nyčią, matyt, norėtų, kad gegužės 7 d. vyksiančioje konklavoje būtų išrinktas jis...

Juokai juokais, bet 78-erių verslo mag­natui toli iki pontifiko, nes šventumo jame – nė už centą. Bet štai trumpas jo (kaip tai tinka lietuviškai jo pavardės aliteracijai!), vos 15 minučių užsitęsęs pokalbis vienoje iš Vatikano menių, daug vertingesnis negu dviejų valandų Volodymyro Zelenskio linčas Ovaliniame kabinete vasario pabaigoje. Ekspertai mano, kad JAV vadovui didelę įtaką daro jo komanda, kuriai jis pats nori pasirodyti esąs lyg popiežius. Gi be jos D. Trumpas – švelnus it avinėlis...

Kyjivas džiaugiasi, kad su JAV pasiekta keletas naudingų susitarimų. Jie sustiprino ukrainiečių viltis galų gale pasiekti paliaubas. Apie ilgalaikę taiką kol kas nekalbama, o ir paliaubos Maskvos gali būti greitai sužlugdytos, kaip atsitiko per Šv. Velykas. Dabar artėja kitas patikrinimas: Putinas pasiūlė ugnį nutraukti trims dienoms, kad jo karo technika saugiau galėtų nužlegėti Raudonąja aikšte, o V. Zelenskis atsakė, jog pritaria amerikiečiams paskelbti bent mėnesio ar trijų ilgalaikes paliaubas, kurių metu vyktų derybos tarp Maskvos ir Kyjivo, jog Ukraina negali suteikti jokių saugumo garantijų pasaulio lyderiams, planuojantiems dalyvauti parade Mask­voje. 

Putinas nepritaria tokioms paliauboms, o jo neadekvatūs pavaldiniai, pakraupę nuo V. Zelenskio užuominos, grasina, kad „Kyjivui rytas po gegužės 9-osios gali ir neišaušti“... Ar tai tik baugi retorika, pamatysime po kelių dienų.

Vis dėl to vadinamų derybų svarstyk­lės pakrypo Ukrainos naudai. Kodėl? Pirma, sudarytas retųjų metalų gavybos susitarimas, kuris, kaip rašė „The Washington Post“, reiškia ir V. Zelenskio bei D. Trumpo pozicijų suartėjimą. Gi Kremliaus šeimininkas patiria savo aplinkos spaudimą, kad būtina siekti kompromisų, nes JAV senatoriaus respublikono Lindsey Grahamo (jis taip pat Kremliaus įrašytas į ekstremistų ir teroristų sąrašą) iniciatyva Vašingtonas rengia naujas griežtas, nukreiptas prieš Rusijos energetikos įmones sankcijas, ką buvo žadėjęs D. Trumpas.

Beje, Putiną spaudžia ir blogėjanti ekonominė Rusijos padėtis. Naftos kainos krito, pajamos iš jos eksporto sumažėjo 20 proc., BVP augimas per pirmą ketvirtį sulėtėjo 1,7 proc., infliacija tebesiekia daugiau kaip 10 proc. 

Maskvą labai nervina Kyjivo ir Vašingtono suartėjimas. Nors susitarime daugiau simbolizmo ir politinės valios apraiškų, bet įtampą Kremliuje rodo jo propagandistų atsinaujinęs Amerikos puolimas. Valdoma Rusijos žiniasklaida tapo tarsi santykių su JAV lakmuso popierėliu. Pastebėkime: jei šią savaitę naudingųjų iškasenų susitarimą ratifikuos Aukščiausioji Rada, jam pritars ir Kongresas, Putino retorika vėl primins Šaltojo ir Karštojo karo laikus. Jau dabar jis suokia esą Ukraina pateko Amerikos vergijon... 

Kita vertus, minėtas susitarimas dar nereiškia, kad Amerikos investuotojai tuojau pat užplūs Ukrainą ir pradės traukiniais bei laivais gabenti retuosius metalus. Ukrainoje tokių resursų ištek­lių vertė sudaro apie 10–12 trilijonų dolerių. Projektas apskaičiuotas maždaug 10-čiai metų. Be to, apie 40 proc. tokių metalų gavybos vietų dabar kont­roliuoja Rusija. Didelė dalis Ukrainos žemės gelmių dar neišžvalgyta. 

Šiaip ar taip, kaip rašo leidinys „Politico“, svarbi ne tiek dalykinė šio memorandumo pusė (techniniai dokumentai dar bus parengti), kiek parama Ukrainai jos sunkioje kovoje su agresoriumi. Jei dar pridurtume palyginus nedidelę 50 mln. dolerių paramą ginkluotei įsigyti, Valstybės departamento patvirtintą F-16 naikintuvų mokymų, priežiūros ir įrangos pardavimą Ukrainai (jis sudarys apie 310,5 mln. dolerių), D. Trumpo administracijos numatomą 2026 m. biudžetą iki 1 trilijono dolerių, kuris leistų JAV nemažinti savo karių skaičiaus Europoje, – visa tai sudaro sąlygas daryti spaudimą Maskvai, kad ši būtų priversta stabdyti savo agresiją. 

Štai todėl pasikeitusi D. Trumpo laikysena per 100 jo buvimo šiame poste dienų rodo, jog jis gali būti linkęs ir į gerus darbus. Kas ten žino, gal jis ir vertas aukščiausio ne tik verslininko, bet ir dvasinio lyderio vardo. Juk, tikėkimės, nori išgelbėti šitiek gyvybių... 

Česlovas IŠKAUSKAS

Šilalės savivaldybė pradeda įgyvendinti projektą „Pakisio piliakalnio ir Aukuro akmens pritaikymas lankymui”. Keli šimtai metrų takelių ir kabančio tiltuko per Jūros upę statyboms numatyta apie 230 tūkst. eurų. Projektu tikimasi padidinti Pajūrio krašto lankomumą, tačiau norintys pamatyti Aukuro akmenį turės nusivilti – perėjus Jūros upę naujuoju tiltu, prie akmens neves nei kelias, nei takelis.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 34

2025 metais vėl sugrįžta ambicingas VII Tarptautinis kamerinės muzikos festivalis „Impresijos“. Programoje numatyti 23 koncertai, kurie vyks Lietuvoje ir užsienyje. Didžioji jų dalis – 17 koncertų – klausytojus kvies į Klaipėdą, kamerinės muzikos skambesiu užliedamas miesto kultūrines erdves: Prano Domšaičio galeriją, Klaipėdos koncertų salę, senamiesčio paveldą reprezentuojantį „Pajūrio krantą“, Klaipėdos pilies muziejų, LMTA Klaipėdos fakulteto koncertų salę bei Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčią. Tarptautinė festivalio programa apims pasirodymus Vokietijoje – Vasario 16-osios gimnazijoje Hiuttenfelde ir Rennhof pilyje, Latvijoje – Rygos Juodagalvių muziejuje, bendrus koncertus su Latvijos bei Lenkijos lietuvių bendruomenėmis Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje.

Festivalio organizatorė Inga Maknavičienė pasakoja, kad ši kilni, įpareigojanti ir ambicinga tęstinio projekto „Tarptautinis kamerinės muzikos festivalis IMPRESIJOS“ idėja buvo puoselėjama nuo 2014 metų. Ji gimė šio projekto meno vadovės, pianistės, daugiau nei 30 tarptautinių konkursų ir „Grand Prix“ laureatės Gabijos Maknavičiūtės-Janavičienės iniciatyva.

Gabija Maknavičiūtė-Janavičienė, pelniusi daugybę įvertinimų – tarp jų Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės, Klaipėdos miesto mero Vytauto Grubliausko bei kitų miestų vadovų padėkas, LR kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson Jaunojo atlikėjo premiją už 2017 metų kūrybinius pasiekimus, taip pat LR Prezidento Antano Smetonos kultūros premiją 2021 metais – siekė sukurti platformą Klaipėdos miesto muzikams profesionalams ir jauniesiems talentams, suteikiant jiems galimybę atsiskleisti tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje erdvėje.

Šiandieninė politinė situacija Europoje ir pasaulyje kelia daugybę iššūkių. Ne išimtis – ir lietuvių diaspora užsienyje, kuriai festivalio dalyviai jau ne vienerius metus skiria daug dėmesio: muzikos menas – opera, miuziklas – tampa priemone kalbėti apie Lietuvos istoriją, jos didžiųjų sūnų išmintį, klaidas ir klystkelius. Tai kvietimas pažinti savo šaknis, įvertinti ir įsivertinti tautos patirtį tiek Lietuvoje, tiek svetur, ypač sprendžiant esminius mūsų tautos išlikimo klausimus.

Todėl kovo mėnesio pabaigoje, bendradarbiaujant klaipėdiečiams profesionalams – Igoriui Bakanui, Ingai Maknavičienei, Gabrielei Jocaitei, Maestro Stasiui Domarkui su lietuvių atstovais užsienyje, festivalis pradėtas Vokietijoje, o balandžio 29 d. tęsėsi Latvijoje (Rygoje) konsuliniu lygiu: kartu su ten reziduojančiais užsienio šalių ambasadoriais, konsulais ir Lietuvių bendruomenės atstovais, buvo paminėtas pirmosios Europos rašytinės konstitucijos – 1791 m. Gegužės 3-iosios – sukūrimo faktas. Susirinkusiems svečiams buvo pristatyta įspūdinga festivalio “Impresijos” koncertinė programa, kurią atliko Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos atlikėjai: prof. Juris Kalnciems, prof. Mariusz Ciolko, prof. Antra ir Normunds Viksnes. Lietuvai šiame koncerte atstovavo tarptautinių konkursų laureatės – Beata Ignatavičiūtė ir pianistė Inga Maknavičienė.

Pirmasis festivalio koncertas Klaipėdoje numatytas gegužės 5 d. LDM P. Domšaičio galerijoje. Koncerte tema „Slaptingoji kalbos dvasia. Simonui Dachui – 420...“ kartu su tarptautinių konkursų laureatais – solistais Viktorija Stanele (sopranas), Igoriu Bakan (baritonas) ir pianiste Inga Maknavičiene kurs Klaipėdos kultūros magistrė, aktorė Virginija Kochanskytė. Ji pakvies klausytojus prisiminti ir paminėti Simono Dacho 420-ąsias metines, atliepiant LR 2025 metais paskelbtus baroko literatūros metus Lietuvoje. Renginyje taip pat numatytas rašytojo, Nobelio premijos laureato Tomo Mano 150-ųjų gimimo metinių minėjimas, skambės vokiečių ir kitų Europos šalių kompozitorių vokaliniai kūriniai. Tai pirmasis festivalio koncertas, kuriame bus galima išgirsti ne tik 400 metų senumo eilių Taravos Anikei, bet ir fragmentų iš T. Mano tetralogijos „Juozapas ir jo broliai“, III-iosios dalies „Juozapas Egipte“.

Pirmosios festivalio dalies „Miracula Musicae“ tradiciniai koncertai skirti skatinti jaunųjų talentų kūrybinės raiškos įvairovę ir ugdyti jų kultūrinį bei meninį skonį. Šiais metais ypatingas dėmesys skiriamas Lietuvos klasiko M. K. Čiurlionio kūrybai, tačiau klaipėdiečių pasirodymus sups ne tik M. K. Čiurlionio poezija, laiškai artimiesiems, bet ir S. Dacho, ir šių dienų Lietuvos poetų eilės.

Šie koncertai ne tik rengia jaunuosius atlikėjus viešiems pasirodymams prestižinėse Klaipėdos erdvėse, bet ir padeda didinti jų žinomumą šalyje (pavyzdžiui kasmet organizuojamuose renginiuose „Kultūros naktis – Impresijų naktis“ Vilniuje).Festivalio pirmąją dalį „Miracula Musicae“ vainikuos koncertas ,,CELLOFORTE!“, kuriame pasirodys prof. Rimanto Armono violončelės ir prof. Irenos Uss-Armonienės koncertmeisterio klasių studentai bei absolventai klaipėdiečiai.

Anot Ingos Maknavičienės, VII-ojo tarptautinio kamerinės muzikos festivalio „Impresijos“ antroje dalyje – „GAUDEAT IMPRESSIONS“ – edukaciniai ir teminiai koncertai, skirti miesto istorinės atminties puoselėjimui bei reikšmingų įvykių ir asmenybių įprasminimui. Minimos tokios datos kaip S. Dacho 420-osios, T. Mano 150-osios gimimo metinės, Prūsijos hercogystės įkūrimo 500-metis.

Ši dalis taip pat įsilieja į Lietuvoje paskelbtus kultūrinius metus: genijaus M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, Baroko literatūros metus (2025), lietuvių liaudies dainų metus (2025), Gedulo ir vilties dienos minėjimą, Karaliaus Mindaugo karūnavimo 772-ąsias metines bei Europos muzikos meno asmenybių pagerbimą, tarp jų – Johanno Štrauso 200-ąsias gimimo metines. Birželio 2 d. specialiai iš Milano atskris E. Balsio menų gimnazijos absolventė Olesia Mamonenko, kurios italų didžiųjų kompozitorių arijas Vienos operetės perlais apipins Beata Ignatavičiūtė ir Mindaugas Rojus ir Inga Maknavičienė koncerte ,,PASKENDUS SAULĖS SPINDULIUOS, skirtame J. Štrauso 200-osioms gimimo metinėms“ Prano Domšaičio galerijoje. Ten pat birželio 9 d. klausysimės mūsų kraštietės Joanos Gedmintaitės ir kolegių - Viktorijos Zabrodaitės, Nijolės Baranauskaitės programos ,,ŽAIŽARUOJANTI FANTAZIJA“. Birželio 16 d. į koncertą ,,SIMFONINIS BALETAS“ LMTA Klaipėdos fakultete kartu su savo kolegomis – Kamile Zaveckaite (Vokietija, Austrija), Luku Gedvilu (Estija), Lauryna Lankutyte-Levickeis pakvies mus šio festivalio Meno vadovė Gabija Maknavičiūtė-Janavičienė. Abi programas susirinkusiems klausytojams pristatys Klaipėdos Kultūros magistrė Regina Šaltenytė-Reklaitienė.

Draugystė su užsienio šalių menininkais profesionalais ir lietuvių diasporos atstovais bus tęsiama birželio mėnesio pabaigoje Lietuvoje ir Lenkijoje: birželio 21 d. Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje koncertuos lietuvių diasporos atstovai iš Lenkijos – Suvalkų ansamblis „SŪDUVA“ (vadovas Arnoldas Vaznelis). Dvasinės bendrystės vedini šiame renginyje giedos ir šios bažnyčios liaudiškų kantičkinių giesmių ansamblis, vadovaujamas Vidmanto Budreckio.

Birželio 27 d. Klaipėdoje numatyta trijų šalių menininkų profesionalų programa 3L: LIETUVA-LENKIJA-LATVIJA, kurioje dalyvaus profesoriai: Mariusz Ciolko (Varšuvos F. Chopino muzikos universitetas), Antra ir Normunds Viksnes (Latvijos J. Vytuolio muzikos akademija) bei Lietuvos profesionalaus meno atstovai – Šarūnas Šapalas ir pianistė Inga Maknavičienė.

Birželio 28 d. festivalis tęs gastroles užsienyje – aplankys Suvalkų lietuvių bendruomenę, kur kartu bus surengtas bendras koncertas ,,MINĖSIME JUOS AMŽINAI: LIETUVA–LENKIJA–LATVIJA“, skirtas Lietuvių liaudies dainų metams.

Birželio 29 d., Varšuvos muzikų draugijos koncertų salėje (pilyje), kartu su muzikais iš Lenkijos ir Latvijos, pripažinti Lietuvos menininkai Igoris Bakan ir Viktorija Stanelė pristatys specialiai šiai progai sukurtą kompoziciją ,,Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos Didieji“.

Liepos 5 d. Festivalis pakvies į Klaipėdos m. piliavietę minėti Karaliaus Mindaugo 772-ąsias metines programoje ,,Mažosios ir Didžiosios Lietuvos istorijos keliais“. Programoje dalyvaus Klaipėdos Kultūros magistrai – prof. Jonas Genys, Stanislavas Domarkas, Regina Šaltenytė-Reklaitienė ir solistai klaipėdiečiai Rasa Ulteravičiūtė, Viktorija Stanelė, Igor Bakan, pianistė – Inga Maknavičienė. Šią dieną tikimasi ir KJP orkestro (vad. Egidijus Miknius) dalyvavimo, nes minėsime ir svarbias 90-ąsias KJP įkūrimo metines.

Liepos 7 d. Programa PRŪSIJOS KARALIŠKŲ ŽINGSNIŲ AIDAS KLAIPĖDOJE bus skirta Prūsijos hercogystės įkūrimo 500 m. sukakčiai minėti (Klaipėdos koncertų salė). Programą kurs Klaipėdos Kultūros magistrė Virginija Kochanskytė, Giedrė Zeicaitė, Artūras Kozlovskis, Edita Zizaitė.

Du paskutiniai Festivalio koncertai per iškiliausio Lietuvos kūrėjo M. K. Čiurlionio kūrybą, tarsi arka tarp renginių Vokietijoje ir Lietuvoje vainikuos VII Tarptautinio kamerinės muzikos festivalio akordus:

Liepos 14 d. susitiksime su pripažintais Lietuvos menininkais – pianistais Sonata ir Roku Zubovais. Programoje „Čiurlionio pasaulis“ bus pristatytos M. K. Čiurlionio fortepijoninių kūrinių transkripcijas fortepijonui 4 rankoms (transkripcijų autoriai - Sonata ir Rokas Zubovai).

Liepos 21 d. programą „Gyvenimo sonatos sąskambiai. Dedikacija Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui“ atliks pianistė R. Blaškytė ir V. Kochanskytė. Abu pastarieji koncertai vyks Klaipėdos koncertų salėje.

Organizatoriai tikisi, kad visi šie renginiai ne tik puoselėja Lietuvos ir Klaipėdos istoriją, bet ir prisideda prie tarptautinio bendradarbiavimo, kurio tikslas – pristatyti aukščiausio meninio ir profesinio lygio lietuvių, latvių, lenkų ir vokiečių kūrėjus bei jų pasiekimus Klaipėdoje, sudarant galimybę klausytojams drauge pasinerti į kamerinės muzikos pasaulį, patirti įkvepiančias menines akimirkas ir dalyvauti kultūriniame vyksme...

Festivalio organizatorių informacija

Gegužės 9 ir 10 dienomis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salėje „Jūra“ pirmą kartą bus parodytas šiuolaikinio baleto diptikas „Reverb‘as“, kurį sukūrė tarptautinis choreografų duetas – Gajus Žmavcas (Slovėnija, Lietuva) ir Douglasas Lee (Jungtinė Karalystė, Vokietija). Po įspūdingos premjeros praėjusių metų Klaipėdos festivalyje, įvykusios atviroje elingo scenoje, šis dviejų vienaveiksmių baletų vakaras persikelia į teatro sceną ir žada dar stipresnį vizualinį bei emocinį įspūdį.

Pasmerktas pripažinimui

„Reverb‘ą“ sudaro du šokio spektakliai – Gajaus Žmavco „Garso elipsė“ („Audio Unit“) ir Douglaso Lee „Kalista“ („Callisto“). Tai modernūs, giliai apgalvotos choreografinės struktūros baletai, kuriuose šokis, garsas ir šviesa susilieja į vientisą, hipnotizuojantį meninį pasaulį. Abiejuose kūriniuose tyrinėjamas žmogaus kūno santykis su garso banga, erdve, laiku – o visa tai išreiškiama per šiuolaikinio šokio plastikos įvairovę, preciziškai valdomą ritmą ir kolektyvinio judesio energiją.

Pernai vasarą Klaipėdos festivalį atidariusi pasaulinė premjera sulaukė ne tik gausios publikos, bet ir išskirtinai palankių kritikų vertinimų. Muzikologė, profesorė Daiva Kšanienė pabrėžė, kad „Reverb‘o“ šokio kalba – šiuolaikiška, plastinė, stulbinamai lanksti, nors nestokojanti sudėtingų, net akrobatinių elementų. Pasak jos, šokėjų duetai ir grupinės scenos dvelkia nežemiškomis apeigomis, burtais, o mistinę atmosferą dar labiau sustiprina ritmiškai pulsuojantis, sintezatoriumi kuriamas garsovaizdis ir įspūdingas apšvietimas.

Teatrologė Jūratė Grigaitienė pažymėjo pastebimai išaugusį KVMT baleto trupės profesinį lygį, šokėjų tarpusavio koordinaciją, plastinį tikslumą, bei dinamišką choreografijos struktūrą, kurioje soliniai ir masiniai numeriai organiškai keičia vienas kitą kurdami įtaigią dramaturgiją.

„Modernūs skambesiai, juvelyriškai nušlifuoti baleto artistų judesiai užburia. Tai tarsi šveicariško laikrodžio mechanizmas, nuo kurio negali atitraukti akių“, – rašė portalo „15min“ žurnalistė Aurelija Jašinskienė.

Kompozitorė Loreta Narvilaitė akcentavo išbaigtą choreografijos, muzikos ir scenovaizdžio visumą, kuri spektaklį paverčia itin paveikiu ir patraukliu net ir reikliai šiuolaikinei auditorijai: „Manau, kad „Reverb‘as“ turėtų tapti sėkmingu KVMT repertuaro spektakliu, kurį pamatyti ypač veržtųsi jaunesnio amžiaus publika.“

Suvienyti garso

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) baleto trupė jau ne vienerius metus nuosekliai įrodo savo profesinę meistrystę, meninę brandą ir kūrybinį gyvybingumą. Tarptautinį pripažinimą pelniusi trupė sėkmingai pristatė tokių žymių choreografų kaip Edwardas Clugas, Robertas Bondara, Alexanderis Ekmanas šokio spektaklius, o jos darbai ne kartą buvo įvertinti prestižiniais apdovanojimais. Nuolat atsinaujinanti ir tobulėjanti, trupė šiandien reprezentuoja aukštą šiuolaikinio baleto standartą.

Pirmoje šokio vakaro „Reverb‘as“ dalyje KVMT baleto trupės meno vadovas, slovėnų choreografas Gajus Žmavcas publikai pristato visą trupę kaip vientisą organizmą. „Pavadinome šį šokio diptiką madingu žodžiu reverbas, nes tikimės, kad šios premjeros sukeltas meninis atgarsis nuaidės plačiai – ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu“, – sako choreografas.

Buvęs Slovėnijos nacionalinio teatro Maribore šokėjas, o dabar – laisvai samdomas choreografas, muzikos ir vaizdo projekcijų kūrėjas, Gajus Žmavcas bendradarbiauti su Klaipėdos muzikiniu teatru pradėjo 2021 metais, statydamas Edwardo Clugo darbus. Su Klaipėdos baleto trupe užsimezgęs kūrybinis ryšys išaugo į nuolatinį bendradarbiavimą – nuo 2023–2024 metų sezono pradžios menininkas oficialiai tapo trupės meno vadovu.

„Spektaklio pavadinime „Garso elipsė“ („Audio Unit“) susijungia du man ypač svarbūs dėmenys – garsas, kurį kuriu pats, ir vienetas – mūsų trupės šokėjų visuma ir vienybė“, – pabrėžia G. Žmavcas. Šiam kūriniui choreografas ne tik sukūrė judesio partitūrą, bet ir pats parašė muziką klavesinui, styginiams bei mušamiesiems, sukūrė kostiumus ir prisidėjo prie sceninio vaizdo formavimo, taip užtikrindamas išskirtinai vientisą meninę visumą.

Kviečia atrasti fantastinius dalykus

Antroje vakaro dalyje Klaipėdos scenoje savo naują kūrinį pristato G. Žmavco kvietimu pirmą kartą Lietuvoje kūręs žymus britų šiuolaikinio baleto kūrėjas Douglasas Lee. Po baleto studijų gimtajame Londone tapęs Štutgarto baleto trupės nariu, Lee jau beveik tris dešimtmečius gyvena ir kuria Vokietijoje. Nuo 2011 metų jis dirba kaip laisvai samdomas choreografas, kuria spektaklius žymiuose Europos, JAV ir Kanados teatruose.

Abu choreografai susitiko prieš metus Dortmunde, kur dirbo prie šokio spektaklių Šiaurės Reino–Vestfalijos jaunimo baleto trupės projekte „Da Vinci Mode“. „Man patiko jo choreografija, o jam – mano“, – pasakoja D. Lee. „Sužavėjo Klaipėdos teatro baleto meno vadovo vizija – jauna, veržli trupė, ambicingi repertuaro planai. Atvykęs į Klaipėdą nustebau – ši trupė atvira naujovėms, gali įgyvendinti pačius įvairiausius sumanymus. Tai išties puiki medžiaga kiekvienam choreografui.“

Šios kūrybinės sinergijos rezultatas – šokio spektaklis „Kalista“ („Callisto“), kuriame subtiliai susipina abstrakti šiuolaikinė choreografija, elektroninė muzika ir futuristinė estetika. Spektakliui muziką sukūrė australas Nicolasas Sávva – Berlyne gyvenantis garso menininkas ir prodiuseris, jau ne kartą bendradarbiavęs su D. Lee.

„Kalista – tai mano sceninis slapyvardis ir kartu graikų nimfos, vieno didžiausių Jupiterio palydovų, vardas. Jo paviršius išvarpytas gilių kraterių, kurių viršūnes vietomis dengia ledas. Kalbėdamas su kompozitoriumi prašiau, kad muzikoje atsispindėtų gamtos, vandens garsai. Taip pat siekiau, kad spektaklis perteiktų pojūtį, jog veiksmas vyksta tolimoje ateityje. Mane žavi teatras kaip galimybė atrasti fantastinius dalykus – gal net kitas planetas. Todėl šiame kūrinyje noriu atskleisti ateities žmonių, o gal net kitos civilizacijos pasaulį“, – pasakojo Douglasas Lee.

Be to, choreografas pats sukūrė ir spektaklio kostiumus – minimalistinius, elegantiškus, sustiprinančius kuriamą vizualinę atmosferą.

„Reverb‘as“ kviečia žiūrovus atrasti modernųjį baletą. Tai unikali proga stebėti, kaip garsas tampa ištobulintais judesiais, o judesių plastika – pasakojimu, pasiekiančiu jausmus. Šį proga taip pat bus paskutinė išvysti abu spektaklius kartu – kitą sezoną jie taps kitų šokio programų sudėtine dalimi.

KVMT inform.

„Kad kažkas pareitų, temstant vakarui, sustotų po dangum, atsidustų – namai. 

Atidarytų lengvai prikabintas duris, apgraibomis įeitų, ištartų – čia aš, ir visi visi žinotų – 

taip, čia tu, ir kažkas prasidėtų iš naujo“. 

                                                                                                                                                                     Viktorija Daujotytė 

Pirmąjį gegužės sekmadienį, Motinos dieną, baltais žiedais sningant sodams, 

dar kartą grįšime į pradžią, kurioje yra Mama. 

Visada laukianti, mylinti, suprantanti ir atleidžianti. Ji kartu ir laimėje, ir paklydimuose. 

Ji kartu net tada, kai labai toli. Mama yra amžinai – skausme prikelianti ir pakelianti, 

visada širdyje žinanti, kaip ir kuo gyvena jų net ir pražilę vaikai. 

Ji tarsi gyvybės versmė, iš kurios šiandien atsigersime jos rūpesčio, gerumo ir stiprybės...

Rima PETRAITIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.