Kai skaitytojas atsivers šį „Ši­la­lės artojo“ numerį, Jungtinėse Ame­rikos Valstijose, tiesa, su laiko paklaida, išauš ypatingas rytas: JAV prezidentas Donaldas Trum­pas pažymės 100 dienų šiame poste. Kai kas tai lygina su 1970-aisiais, kai tuometinėje Sovietų sąjungoje buvo kilusi kompartijos užkurta euforija pažymėti Lenino gimimo 100-metį...

Uolūs Lietuvos komunistai tada taip pat neatsiliko: LRT archyvuose išlikusiame kino žurnale „Tarybų Lietuva“ galima pamatyti, kaip ta proga Kaune atidengiamas paminklas Leninui, Vilniuje atidaromi Parodų rūmai, dedamos gėlės, Antanas Sniečkus ir jo pavaldiniai sako ugningas kalbas, vyksta konferencijos, parade akmeniniais užkariautojų veidais žygiuoja „omonininkai“...

Jeigu būtų kuriamas filmas apie D. Trumpą, pirmuose kadruose turėtų būti jo inspiruotas ir paskatintas Kapitolijaus šturmas, kurio metu žuvo 6 žmonės, beveik 200 buvo sužeista. Tuomet JAV Atstovų rūmai D. Trumpui inicijavo apkaltą dėl „sukilimo kurstymo“ ir jo vaidmens riaušininkams šturmuojant Kapitolijų, tačiau Senatas jį išteisino. Antrą kartą tapęs prezidentu jis atsikeršijo: atleido prie Kapitolijaus šturmo bylų dirbusius tyrėjus.

Ne, jokiu būdu nenoriu lyginti Lenino ir Trumpo. Jeigu pirmasis sugebėjo surengti bolševikų revoliuciją Rusijoje, iki šiol vadinamą perversmu, tai D. Trum­pas per 100 dienų sukėlė tik globalų chaosą. Atrodytų, labiausiai jis jaučiamas ekonominiuose santykiuose su likusiu pasauliu, tačiau didžiausia jo politinė nesėk­mė – karšta meilė Putinui, pastarajam atrišant rankas plėsti agresiją. 

Štai todėl nuolat kartoju iškalbingą jo praeities detalę, kuri kai kam atrodo iš sąmokslo teorijų rinkinio. 

Vasarį ilgametis Sovietų sąjungos KGB karininkas, atsakingas už svarbių verslo atstovų iš kapitalistinių šalių verbavimą, vėliau buvęs Kazachstano saugumo vadas, vadovavęs Nursultano Nazarbajevo apsaugai, už dalyvavimą nusikalstamoje grupuotėje nuteistas už akių 20 metų kalėti, bet į Austriją pasitraukęs generolas majoras Alnuras Musajevas pareiškė, jog 40-metis D. Trumpas dar 1987-aisiais buvęs užverbuotas KGB ir gavęs „Krasnov“ slapyvardį. Apie JAV prezidento ryšius su Rusija jis rašęs 2018 m. ir liudijęs, jog „Trumpas sėdi ant FSB kabliuko ir vis giliau ir giliau ryja masalą“. Bet tuomet į tai niekas pernelyg nekreipė dėmesio.

A. Musajevas priminė, kad 1987 m. liepą respublikonas apsilankė Maskvoje viešbučio priešais Kremlių, vadinto „Trumpo bokštu“, statybos reikalais, čia jį, žurnalo „Forbes“ žiniomis, ir „pakabino“ KGB… 

Tiesa, sunaikinęs visus dokumentus, saugumo agentas Vokietijoje Putinas į Leningradą grįžo tik 1990-ųjų sausį, bet nėra abejonių, jog minėtą faktą žinojo. 

„Sena meilė nerūdija“, – sako liaudies patarlė. Putinas ir D. Trumpas liko ne tik geri pažįstami, bet ir artimi savo sielomis. Štai iš kur, kaip skandalingus seno sovietinio agento prisiminimus apibendrino žurnalas „Forbes“, toks aklas „partnerio“ palaikymas... Tad nenuostabu, kad 45-asis ir 47-asis Amerikos prezidentas taip advokatauja Putinui. 

Nusenusio „kagėbisto“ prisiminimais galima tikėti ar ne, bet štai jo žodžius patvirtina amerikiečių žurnalistas ir rašytojas Craigas Ungeris, 2021 m. išleidęs knygą „Amerikos kompromatas“ („American Kompromat: How the KGB Cultivated Donald Trump“), kurioje teigia, kad iš tėvo statybų verslą perėmusį ir Maskvoje sumaniusį statyti elitinį viešbutį 40-metį D. Trumpą užverbavo Maskva. O buvęs KGB agentas Jurijus Švecas priduria, jog tuomet verslininkas saugumo jau buvo pasiklausomas...

Bet skandalas aptilo, kaip ir Kapitolijaus šturmas 2021-ųjų sausio 6 d., dabar D. Trumpas moko pasaulį, kaip jo verslo derybininko sugebėjimus galima pritaikyti geopolitikoje bei diplomatijoje. Nesėkmingai – švelniai pasakyta. Vienas paskutinių žadą atėmusių jo pagyrų Putinui – atsakymas į žurnalistės klausimą, kokias nuolaidas derybose iki šiol yra padaręs Kremlius. 

„Karo stabdymą. Sustojo neužimdamas visos šalies. Tai gana didelė nuolaida“, – nė nemirktelėjęs teisindamas nusikaltėlio elgesį pareiškė jis. 

O po dienos pagrasino: jei taikos susitarimas pasirašytas nebus, šią savaitę pasitrauksime iš derybų. Gal 100-mečio proga? 

Tiesa, po Vatikane vos 15 minučių trukusio pokalbio su Volodymyru Ze­lenskiu (matyt, jis buvo turiningesnis negu dviejų valandų ginčas Ovaliniame kabinete vasario pabaigoje), D. Trumpas pirmą kartą pagaliau griežtai pareiškė apie Putiną, jog šis nenori taikos, „su juo reikia elgtis kitaip“. 

Nepasitikėdamos 100 dienų D. Trumpo retorika, Lietuva ir dar šešios Europos valstybės bendrame pareiškime paragino Jungtines Valstijas ir jų prezidentą nutraukti „nuolaidžiavimo politiką“ Rusijai ir elgtis vieningai. Pažiūrėsime.

Česlovas IŠKAUSKAS

Baigta nagrinėti byla dėl Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) sąvartyne grobstyto kuro, kurioje kaltinamuoju buvo įvardijamas buvęs šio sąvartyno vadovas Aivaras Pocius. Tauragės apylinkės teismo Tau­ra­gės rūmai savo paskelbtu nuosprendžiu jį pripažino kaltu ir skyrė bau­dą.

Morta MIKUTYTĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 32

Kretingos meno mokykloje vykusiame respublikiniame moksleivių kūrybinių darbų konkurse – festivalyje „Kūrėjo kodas“ dalyvavo ir Šilalės meno mokyklos mokinės Ema Monkutė, Emilė Karutytė bei Julija Kelpšaitė.

Šiam konkursui mokinės ėmė ruoštis nuo mokslo metų pradžios – jos kaupė savo piešinius, rengė trumpus pristatymus apie savo kūrybą. Konkurse tam merginos turėjo 10 minučių, per kurias apie savo darbus reikėjo papasakoti komisijai, dalyviams bei jų mokytojams. Kol komisija vertino ir sumavo rezultatus, dalyviai ir mokytojai dalyvavo saldainių gaminimo edukacijoje, kuri vyko Kretingos dvaro saldaininėje.  

Šilalės meno mokyklos mokinė J. Kelpšaitė 15–19 metų amžiaus grupėje užėmė II vietą, o 12–14 m. amžiaus grupėje III-ioji vieta atiteko E. Monkutei. 

Visoms dailininkėms įteikti prizai, padėkos ir laureačių dip­­lomai. Juliją, Emą ir Emilę konkursui – festivaliui ruošė dailės mokytoja – ekspertė Ilona Venckienė.

Ema MONKUTĖ

Šilalės meno mokyklos dailės klasės mokinė

Meno mokyklos nuotr.

Penktadienį Lietuvos paštas išleido menininkės Rimos Ramonienės kurtus pašto ženklus „Europa. Nacionali­niai archeologiniai atradimai“, ant kurių pavaizduoti Med­vėgalio ir Bilionių piliakalniai. Ta proga Šilalės pašte buvo galima ne tik įsigyti ženklą, bet ir gauti antspauduotą voką.

Lietuvos pašto ženklų komisijos narė Aušrutė Varnienė „Šilalės artojui“ sakė, kad pašto ženk­lų serija „Europa“ yra tęstinė ir leidžiama nuo 1993 m., o temą paskelbia Europos pašto operatorių asociacija „PostEurop“.

„Šiemet Lietuvos paštas išleido pašto ženklus „Europa. Nacionaliniai archeologiniai atradimai“, ant kurių pavaizduoti Medvėgalio ir Bilionių piliakalniai. Pristatant naujus pašto ženklus, toje vietovėje, su kuria jie susiję, būna specialiai šiai progai pagamintas spaudas, kuriuo tą dieną galima paženk­linti proginius vokus“, – informavo A. Varnienė.

Kiekvieno pašto ženklo tiražas – 15 tūkst. vnt., kainuoja jis 2,10 euro. 

Buvusi šilališkė, Kultūros paveldo departamento vyr. specialistė dr. Jurgita Zabielienė priminė, kad 2003-aisiais buvo išleisti proginiai vokai Laukuvai, 2012-aisiais – Baubliams (Bijo­tams), šįkart Šilalės rajonui te­ko kur kas didesnis dėmesys – pagamintas visas komplektas: vokai, spaudas, pašto ženk­lai. Tad šilališkiai išties gali didžiuotis visai Europai pristatomais Bilionių ir Medvėgalio piliakalniais.

Žydrūnė MILAŠĖ

Valdo ARLAUSKO nuotr.

Viena iš vadinamų mažųjų rajono seniūnijų – Bilioniai. Prieš tris dešimtmečius buvusio kolūkio teritorijoje suformuotas atskiras administracinis vienetas praėjusią tarybos kadenciją vos nebuvo panaikintas. Tačiau bilioniškiai įsitikinę, kad jei jų seniūnija taptų Laukuvos seniūnijos dalimi, būtų labai blogai: istorinė vietovė, svarbi piliakalniais ir ant jų degintais laužais, anot vietinių gyventojų, taptų užgesinta žvake.

Bilionių seniūnė Loreta Daukantienė seniūnijai vadovauja jau ilgiau nei du jos pirmtakai. Pirmasis seniūnas Rimantas Tverijonas pareigas ėjo nuo 1995-ųjų, kai seniūnija buvo įkurta, iki 1998-ųjų, kai jį pakeitė Zenonas Levickis. 

„Bilionių seniūnijos administ­racija visą laiką veikė buvusioje kolūkio kontoroje, pastatytoje 1967-aisiais. Žinoma, mums pradėjus dirbti, viskas buvo apleista, netinkama naudoti, o lėšų irgi neturėjome, tad teko sukąsti dantis, apsišarvoti kantrybe ir mažais žingsneliais judėti pirmyn. Iš pradžių buvo tik trys darbuotojai – seniūnas, jo pavaduotojas ir buhalteris. Netrukus supratome, jog būtinas ir žemės ūkio specialistas, nes, prasidėjus žemės nuosavybės atkūrimui, susidarydavo ilgiausios eilės, žmonės sėdėdavo iki išnaktų. Vėliau kolektyvą papildė socialinis darbuotojas, atsirado kitų specia­listų, darbininkų“, – pirmuosius Bilionių seniūnijos kūrimosi žingsnius prisimena dešimt metų jai vadovavęs Z. Levickis.

Iki tol jis dirbo veterinarijos gydytoju, tad puikiai žinojo ne tik visos seniūnijos teritoriją, kelius, bet asmeniškai pažinojo ir daugumą gyventojų. Vyras prisimena, kad kai jam buvo pasiūlytos šios pareigos, svarstė neilgai, gal dvi paras: sako supratęs, jog privalo imtis atsakomybės, nes niekas kitas už savą apylinkių gyventoją seniūnijai nepavadovaus. Kai Zenonas perėmė Bilionių seniūnijos vairą, joje gyveno 550 žmonių, kaip ir visose kaimiškose vietovėse, anuomet jokių gatvių pavadinimų nebuvo. Tad būtent Z. Levickis nusprendė gatvių vardais įamžinti tai, kas jau išnykę, kas vertingiausia, ką būtina išsaugoti ateities kartoms.

„Jau įrodyta, jog Bilionių vardas raštuose minimas nuo 1554 m. Dabartinės seniūnės Loretos užsakymu, istorikas, kraštotyrininkas Vytenis Almonaitis 2014-aisiais atliko istorinį tyrimą ir įvardijo daug iki tol nežinotų faktų. Paaiškėjo, jog dabartinė Bilionių gyvenvietė kadaise buvo bajorkiemis, priklausęs Vampialaukio gyvenvietei (1385 m.). Vampialaukis neišliko, bet vienai Bilionių gatvelei yra suteiktas šis vardas“, – akcentuoja Z. Levickis.

V. Almonaičio tyrime rašoma, kad „preliminari Vampialaukio vieta – pietinė Bilionių piliakalnio papėdė. Taigi Vampialaukis buvo ne eilinis kaimas, o papilio gyvenvietė. (…) XVI–XVII a. viena šalia kitos egzistavo abi šios gyvenvietės – ir Bilioniai, ir Vampialaukis. Vėliau jis tapo Bilionių dalimi, kurie ir paveldėjo jo istoriją“.

Bilionių vardas oficialiai minimas 1554 m. gegužės 25 d. akte, kurį surašė Pajūrio ir Kar­šuvos valsčių matininkas Va­lentas Zaleskis. Čia paminėti ir kaimyninių kaimų pavadinimai – Py­kaičiai, Girvainiai, o aprašant sklypų ribas įvardijama ir Viksvė – iki šiol pro Bilionius tekantis upelis. 

„Pavadinti šio upelio vardu vieną gatvę pasiūliau aš. Kaip ir kitai gatvelei suteikti Piliakalnio pavadinimą“, – įsiterpia į pokalbį seniūnė Loreta. 

Pasak Z. Levickio, būta ir kuriozų dėl gatvių pavadinimų – tarkime, nė vienas seniūnas nesiūlė Švedkalnio gatvės, bet tokį pavadinimą sukūrė rajono valdžia. Ir tai vietiniams nė kiek nepatinka.

„Bilioniuose jokių švedų per amžius nėra buvę, o ir vietiniai niekada to kalno taip nevadino. Yra sakančių Šventkalnis, Švietkalnis ir tam galbūt yra pagrindo: kažkada lietuviai ant piliakalnių degdavo laužus, be to, jo viršūnėje buvo kapinės“, – sako Bilionių bendruomenės pirmininkė Virginija Geštautienė. 

Pašnekovai įsitikinę – būtina didžiuotis savo gimtine, o bilioniškiams – ypatingai. Jie sako, kad privalo ne tik stengtis išsaugoti senolių atminimą, bet ir tas žinias perduoti ateities kartoms. 

„Mes gyvename išties ypatingoje vietoje, tik retas apie tai susimąstome. Kai kurie netgi piktinasi, kam tie piliakalniai reikalingi, atseit geriau jų vietoje būtų dirbama žemė. Bet mes labai stengiamės, kad visuomenės požiūris pasikeistų, kad gerbtume ir vertintume protėvių atminimą, apie kurį mažai težinome. Tad dabar, kaupdami informaciją, tikimės, jog tai pravers ateityje, galbūt rasis technologijos, kurių pagalba bus galima tiksliau pasakyti, kuo ir kaip gyveno prieš mus Bi­lioniuose įsikūrusieji, o gal atsiras ir įrodymų, kad Bilioniai išties buvo garsieji Pilėnai“, – viliasi L. Daukantienė.

Seniūnės manymu, tokios mažos bendruomenės kaip Bilionių, Palentinio, Didkiemio, Tenenių, Žadeikių privalo veikti it vienas kumštis – dirbti ranka rankon, žengti koja kojon. 

„Būdami kiekvienas atskirai, skaidydamiesi ir skirstydami, kur bendruomenės, kur seniū­nijos veikla ar sritis, nieko nenuveiksime ir nieko nepasieksime. Tad mes kartu su bend­ruomene rašome projektus, ku­riame, improvizuojame. Nau­jausią kūrinį visuomenei pristatysime birželio 29 d. Bilionių sodyboje, plenero atidarymo metu“, – intriguoja V. Geštautienė ir L. Daukantienė.

Tas bilioniškių projektas – išsaugotos klojimo teatro tradicijos. Mat kažkada senojoje Straukų sodyboje yra veikęs klojimo teatras. Tiesa, jis jau buvo veiklą atnaujinęs 2003-aisiais, tąsyk vietiniai buvo pastatę Kazimiero Čip­lio-Vijūno pjesę „Bobulės susipy­ko“. Tačiau, laikui bėgant, teatro veik­la apslopo. Da­bar bandoma jį vėl prikelti, tuo labiau, jog klojimo teatro aktorių branduolys tebėra išlikęs. Apie tokią galimybę garsiau imta kalbėti pernai gruodį, kai Bilionių mėgėjų teatras ir Bilionių bendruomenė sukūrė filmuką „Kap Kaliedu laukdava mūsu senuole“. 

„Nusprendėme sukurti projektą savo žmonėms, vėliau sugalvojome viską nufilmuoti. Viskas gimė per vieną vakarą, bekalbant apie tai, kad mūsuose nebėra jokios autentikos. Per iki Kalėdų likusias dvi savaites suradome rėmėjų, pasisamdėme profesionalius videokūrėjus ir gavosi šaunus rezultatas. O labiausiai džiaugiamės, kad pavyko į šią veiklą įtraukti jaunimą. Beje, mūsų jaunimas nuo to laiko vis teiraujasi, kada dar ką nors panašaus sumanysime. Vadinasi, ir šiandienos jaunam žmogui reikia istorijos, tik dabartis reikalauja kitokių priėjimo ir pateikimo būdų“, – įsitikinusi bilioniškių kultūriniu užimtumu besirūpinanti V. Geš­tautienė.

Šiame teatre daug metų vaidinanti Z. Levickis prisimena, jog net soviet­mečiu Bilioniuose buvo teatras, tik tada teko statyti Antono Čechovo „Piršlybas“, bet rezultatas buvo puikus – bilioniškiai buvo kviečiami ir į gastroles, ir į konkursus. 

„Kažkodėl dabar, kai yra visos galimybės mokytis muzikos, meno, nebeturime nei muzikantų, nei dainininkų, o kolūkyje, pamenu, būdavo atskiri vyrų ir moterų ansambliai, „Trapkaus“ kapela, nors visi buvome savamoksliai muzikantai. Sunku pasakyti, kas tai lemia – gal žmogus visada siekia to, kas sunkiai pasiekiama. Juk anuomet mokėti groti kokiu instrumentu buvo pasididžiavimas“, – svarsto Z. Levickis.

Pasak V. Geštautienės, Lietuvai atgaunant nepriklausomybę, Bilioniai garsėjo savo šokių vakarais, į kuriuos suvažiuodavo minios iš kitų rajonų. Deja, dabartiniai Bilioniai sensta, jaunimas palieka gimtuosius namus, išvyksta gyvenimo kurti į miestus. Yra ir kelios tuščios sodybos, bet įsikurti naujakuriai neskuba, o tie, kurie tam ryžtasi, jau yra garbingesnio amžiaus, kuriems pabodo miesto šurmulys, kuriems protėvių žemė teikia ramybę ir poilsį. 

„Kai praėjusi valdžia buvo užsimojusi naikinti mažąsias seniūnijas ir jungti jas prie didesniųjų, surengė gyventojų apklausas. Bet tai sulaukė daugumos pasipriešinimo. Esu tikra, jog dabartinė valdžia tokių drastiškų veiksmų nesiims, bet kas bus toliau, niekas nežino. O kol esame, nusprendėme nuveikti bent keletą mažų darbų“, – sako seniūnė Loreta.

Ji prisimena tą laiką, kai nusprendė mesti bio­logijos mokytojos darbą ir sutiko tapti seniūne – tąsyk aplink seniūnijos pastatą plytėjo ūkininko ganyklos, šalia ganėsi karvės, mėtėsi girdyklos ir t.t. Būtent toks vaizdelis pasitikdavo kiekvieną į Bilionius užsukusį, tad seniūnė nusprendė viską pakeisti. Kreipėsi į anuometinę rajono valdžią ir įtikino, jog savivaldybė turi nupirkti to ūkininko žemę. L. Daukantienės sumanymas pavyko, o dabar atvykstančiuosius pasitinka įspūdingas parkas su plenero kūrėjų darbais, puoselėjama augmenija ir akmenimis, ant kurių iškalti Bilionių seniūnijos kaimų pavadinimai: Baravykai, Baubliai, Gulbės, Plunksnės, Aukštagirė, Bilioniai, Padvarninkai, Stoniai. 

„Aukštagirės slidinėjimo trasos yra puikus orientyras ir ideali reklama Bilioniams. Tad mūsų gyventojams reikėtų išmokti tuo naudotis, gal net prasimanyti lėšų – juk mes patys, kur bekeliautume, stengiamės atminimui parsivežti bent kokį simbolį. O turistų čia išties daug sulaukiame, būna dienų, kai mašinos juda nenutrūkstamu srautu. Kelias Aukštagirės apžvalgos bokšto link irgi judrus, vietiniams net nebeliko kur išeiti pasivaikščioti. Dėl to mūsų žmonės ir bamba, ir piktinasi turistų gausa, kai kam nepatinka ir menininkų plenero savaitė – esą ir vėl renginys ne vietiniams. Bet aš visada sakau: pradėkime žvelgti plačiau – turistai, dailininkai, kūrėjai, jų darbai, liekantys Bilioniuose, garsina mūsų kraštą, skleidžia apie mus gerą žinią, o pasilinksminti galime nuvykti ir į Bijotus ar Laukuvą, į Šilalę – koncertų, festivalių rajone netrūksta. 

Bet reikia bilioniškius ir pagirti – čia kiekvienas stengiasi gyventi gražiau, puoselėja sodybas, o geras pavyzdys užkrečia ir kitus. Ir tai jau yra žingsnis į gražesnį savo kraštą“, – sako L. Daukantienė.

Prakalbusi apie seniūnijos teritorijų gražinimą, seniūnė dar kartą prabyla apie Bilionių piliakalnio prieigas ir ten tyvuliuojantį tvenkinį. Pasirodo, jo viduryje yra sala, kurią nuo seno pamėgo paukščiai. Bet prieš daug metų buvo užsimota tą paukščių buveinę išnaikinti kartu su sala. Laimei, sumanymas žlugo, mat, bandant iškasti salą, dirbusi įmonė paskandino kelis savo traktorius... 

„Dėl to ir sala, ir paukščių buveinė išliko, o man norėtųsi šią teritoriją padaryti jaukesne, patrauklesne, lengviau prieinama ir lankoma. Tad vienas iš dabartinių planų – įrengti lieptą. Taip pat turime svajone, kad prie garsiojo piliakalnio galėtų atsirasti bent mažytis muziejus su radinių ekspozicija. Bet čia jau ne seniūnijos ir net ne savivaldybės objektas, tad iniciatyvos turėtų imtis kultūros paveldo prižiūrėtojai“, – svarsto Bilionių seniūnijos seniūnė.

L. Daukantienės įsitikinimu, didžiausia dabartinės visuomenės blogybė – abejingumas. Ji jau įsitikino, kad, norint kažką naudingo nuveikti, tenka remtis į vyresniąją kartą. Tuo tarpu jaunesniems dabar traukia domėtis ir grožėtis tik tuo, kas toliau nuo namų, pamirštant savo krašto istoriją. Tačiau seniūnė ir jos komanda nepasiduoda – vėl kurs filmą, naudosis šiuolaikinėmis technologijomis, kad kuo platesnis ratas žiūrovų galėtų pamatyti, koks nepaprastas, ypatingas ir prasmingas Bilionių seniūnijos žmonių gyvenimas buvo, yra ir tikėkimės bus.

„Kaip ir Z. Levickio laikais, šiuo metu seniūnijoje dirba tik seniūnė, valytoja ir vairuotojas. Tad, kaip sako mano pirmtakas, jeigu ateitų laikas, kai būtų nuspręsta panaikinti seniūniją, būtų labai blogai – Bilionių žvakė užgestų“, – įsitikinusi seniūnė L. Daukantienė.

Žydrūnė MILAŠĖ

AUTORĖS nuotr.

Šią savaitę Lietuvos miestai ir miesteliai kviečia į šventes, skirtas pagerbti brangiausius mūsų gyvenimo žmones – mamas bei močiutes. Nuo jautrių koncertų ir spektaklių iki sakralinės muzikos valandų – kiekvienas galės rasti širdžiai mielą būdą praleisti laiką su mama ir taip jai išreikšti dėkin­gumą. 

Gegužės 2 d., 18 val., Tauragės kultūros rūmuose bus rodomas Naisių vasaros teatro spektaklis „Šventojo Antano stebuklas“. Jame nagrinėjamos ti­kėjimo stebuklais, materializmo ir dvasinio pasaulio susidūrimo temos, spektaklis kelia klausimus apie tikėjimo galią ir gebėjimą patikėti stebuklais šiuolaikiniame pasaulyje. Įėjimas su nemokamais kvietimais, juos galima atsiimti kasoje.

Šilalėje Motinos diena taip pat bus paminėta renginiais. Gegužės 1 d., 15 val. restorane „Jūra“ (Pajūryje) vyks koncertas „Tau, mieloji mama“, gegu­žės 4 d., 12 val., po Mišių Šilalės šv. Pran­ciškaus Asyžiečio bažnyčioje skambės sak­ralinės muzikos valanda „Būsimoms, esamoms, išėjusioms“, tą pačią dieną (gegužės 4 d.), po 12.30 val. Mišių Motinos dienos minėjimas vyks Upynoje. Sekmadienį, 10 val., pasimelsti už mamas, kartu su jomis pasiklausyti koncerto kviečiama į Kvėdarnos švč. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo bažnyčią.

Šiauliuose prasideda tradicinis koncertų ciklas „Saulės vasaros koncertai 2025“, visą vasarą miesto erdvėse skambės įvairi muzika – nuo klasikos iki džiazo, pasirodys profesionalūs kolektyvai, jaunieji atlikėjai. Pirmasis renginys – „Tango N“ – vyks gegužės 3 d., 18 val., koncertų salėje „Saulė“, jame dalyvaus Kauno fortepijoninis trio Lina Krėpštaitė, Indrė Andruškevičiūtė, Asta Krištaponienė.

Klaipėda kviečia į griausmingai sugrįžtantį festivalį „Silkė 2025“! Gegužės 2–4 d. gyventojai ir svečiai galės pasinerti į nepakartojamą šurmulį, kupiną muzikos, kultūros, skonių ir, žinoma, silkės! Planuojama siekti rekordo su įspūdingu silkės tortu, visas tris dienas bus galima ragauti pačiais netikėčiausiais būdais pagamintos silkės, dalyvauti edukacinėse degustacijose ir sužinoti, koks gi tas legendinis Silkės kelias, vingiuojantis per Klaipėdą. Taip pat lauks žuvies turgus ir gurmaniški atradimai Šiauriniame rage, spalvinga mugė nuo Šiaurinio rago iki kruizinių laivų terminalo, įspūdingi koncertai. 

Praėjusios savaitės irgi buvo aktyvios – štai Šilalės kultūros centro kapela „Šilojus” (vadovas Aivaras Šimkus) dalyvavo Rietave vykusioje XXXIV Žemaitijos regiono liaudiškos muzikos kapelų šventėje ,,Jurginės‘‘, Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centre nuskambėjo vaikų ir moksleivių liaudiškų šokių konkurso – festivalio „Aguonėlė“ regioninis turas, kuriame Šilalės kultūros centro merginų liaudiškų šokių grupė ,,Raizgė‘‘ (vad. Laima Andrejauskienė) pelnė pirmąją vietą ir galimybę dalyvauti respublikiniame konkurso ture, o Klaipėdoje vykusiame Lietuvos vaikų ir jaunimo chorų konkurse „Mes – Lietuvos vaikai“ Šilalės kultūros centro jaunimo mišrus choras „Cantando” (vad. Sandra Rimkutė-Jankuvienė) pelnė II laipsnio diplomą.

Kotryna PETRAITYTĖ

Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra informuoja, kad nuo gegužės 2 d. Individua­lios pagalbos poreikio klausimynas bus pildomas tik gyvai, atvykus į Agentūros teritorinį sky­rių. Manoma, jog tokia tvarka padės geriau įvertinti asmens poreikius bei užtikrinti tiks­les­nį verti­nimą. Tiesa, tam tikrais atvejais bus galima klau­simyną užpildyti ir nuotoliniu bū­du.

Urtė ALKSNINYTĖ

Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros vyresnioji patarėja komunikacijai

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 32

Balandžio 26-ąją Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) scenoje įvyko ypatinga dviejų dalių šiuolaikinės choreografijos programos „Hommage à Čiurlionis“ premjera, simboliškai pradėjusi antruosius teatro gyvavimo naujame pastate metus. Šis įkvepiantis vakaras buvo skirtas šiemet minimam Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ajam jubiliejui ir Tarptautinei šokio dienai.

Į premjerą KVMT „Jūros“ salėje susirinko gausus būrys šokio mylėtojų iš įvairiausių Lietuvos kampelių. Teatro salę pripildė ypatinga laukimo nuotaika, o pasirodymams pasibaigus, kūrėjai ir atlikėjai buvo apdovanoti audringomis ovacijomis, šūksniais „bravo“ ir nesibaigiančiais aplodismentais.

Vakaro pirmąją dalį atvėrė choreografės Editos Stundytės ir kompozitoriaus Arvydo Malcio vienaveiksmis šokio spektaklis „PraRegėjimai“, diriguojamas KVMT vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio. Įkvėptas M. K. Čiurlionio gyvenimo ir kūrybos, spektaklis kūrė abstraktų, belaikėje erdvėje tarp sapno ir realybės klaidžiojantį Menininko paveikslą – nuoširdžiai pašaukimui atsidavusios asmenybės portretą. Kūrybinėse vizijose ir košmaruose, šviesos blyksniuose ir skausmingose išgyvenimų atodangose menininkas ieškojo būdo prabilti į pasaulį, net ir jausdadamas, kad jo kūriniai dažnai lieka nesuprasti. Spektaklis jautriai palietė amžiną menininko pašaukimo ir vidinės šviesos temą, kurią liudija paties Čiurlionio žodžiai: „reikia turėti šviesą su savimi, iš savęs, kad šviestum tamsybėse visiems ant kelio stovintiems, kad jie, išvydę, patys rastų šviesos savyje ir eitų [savo] keliu….“. Spektaklio scenografiją ir kostiumus kūrė Jurgita Jankutė, vaizdo projekcijas – Marius Vilčinskas, šviesų dizainą – Edvardas Osinskis. Jų bendra kūryba padėjo sukurti išskirtinę, sapnišką spektaklio atmosferą.

Antrojoje vakaro dalyje KVMT baleto trupės šokėjai Romanas Semenenko ir Daria Verovka (Ukraina), Elly Bruno ir Aurora Ruvoletto (Italija), Bernat Blay Bosch (Ispanija) ir Mantas Ūsas (Lietuva) pristatė šešias autorines šokio miniatiūras, įkvėptas M. K. Čiurlionio paveikslų. Savo kompozicijas šokėjai-choreografai plėtojo glaudžiai bendradarbiaudami su muzikos kūrėjais Yana Shliabanska (Ukraina), Dylanu Iuliano (Italija), Kristijonu Lučinsku, Donatu Bielkausku, Jonu Raudonium ir Andriumi Stakele (Lietuva).

Miniatiūrose „Gyvybės kurjeris“, „Pasaka II“, „Paskutinis šviesos blyksnis“, „Neregimųjų aidai“, „Minčių peizažai“ ir „Vidujinis žvilgsnis“ individualios kūrėjų interpretacijos subtiliai pynėsi su čiurlioniškų simbolių ir nuotaikų pajautomis. Šokėjai patys kūrė choreografiją, rinkosi kostiumus, bendradarbiavo su kompozitoriais ir šokio kalba interpretavo Čiurlionio kūrybos pasaulį.

Šis kūrybinis procesas daugeliui menininkų, atvykusių iš kitų šalių, tapo pirmąja artima pažintimi su lietuvių profesionalaus meno pradininko kūryba, kvietusia įminti paveiksluose slypinčias paslaptis, simbolines prasmes bei perteikti jas šokio kalba. Daugeliui tai buvo ne tik nauja meninė patirtis, bet ir pirmoji kūrybinė pastanga pažinti lietuvių kultūros savastį.

Programa „Hommage à Čiurlionis“ yra įtraukta į M. K. Čiurlioniui skirtą LR Vyriausybės kuruojamą renginių programą. 2025-aisiais KVMT žiūrovų laukia ne tik M. K. Čiurlionio simfoninės muzikos koncertai, specializuota styginių kvarteto edukacija, bet ir įtraukus tarpdisciplininis projektas „Misterija Rex“ Klaipėdos skulptūrų parke bei kiti renginiai.

Tie, kurie nespėjo aplankyti premjeros, šį sezoną dar turės galimybę išvysti spektaklį gegužės 31 dieną Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre.

KVMT inform.