Besiskundžiantiems prastais vasaros orais Šilalės ra­­jono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro orga­nizuotos „Sveika­tin­gumo ugdymo stovyklos 2017“ dalyviai įrodė, kad, norint laisvalaikį leisti turiningai, jis visai nesvarbus. Praėjusią savaitę kaimo turizmo sodyboje susirinkę įvairaus amžiaus stovyklautojai kasdien  mankštinosi, maudėsi tvenkinyje ir dalyvavo žygiuose. O kur dar įvai­rios paskaitos bei vegetariškas maistas su Lietuvos svei­kuolių sąjungos atstovais.

Bagdonų kaime esančioje sodyboje „Mėlynoji banga“ įsikūrę stovyklautojai buvo pasiryžę bet kokiu oru praleisti septynias smagias dienas sveikatingumo ugdymo stovyk­loje. Kilnaus tikslo – per savaitę išmokti gyventi bent šiek tiek sveikiau – siekti padėjo Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Simonas Dailidė, viceprezidentė Lukrecija Augustaitytė ir kt.

Stovyklautojai buvo suskirstyti į tris grupes pagal amžių: vaikai, paaugliai ir suaugusieji. Jiems buvo suplanuoti įvairūs atskiri užsiėmimai. Tačiau bendra mankšta vyko bet kokiu oru visiems kartu.

„Norinčiųjų atvykti į šią stovyklą buvo itin daug. Kadangi ji organizuojama jau ketvirti metai, kai kurie stovyklautojai čia grįžta ne pirmą kartą. Tiesa, sulaukėme pageidavimų ir iš kitų rajonų, tačiau pirmenybę teikėme savo krašto žmonėms“, – tikina viena iš stovyk­los organizatorių, Šilalės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorė Loreta Petkuvienė.

Jos duomenimis, proga pastovyklauti pasinaudojo 43 vaikai ir tiek pat suaugusiųjų. Kadangi sodybos patalpose vietos visiems neužteko, keletas jų ryžosi apsigyventi palapinėse.

Pasak direktorės, stovyklau­tojų užimtumu rūpinosi šila­liškių pakviesti Lietuvos sveikuolių sąjungos atstovai.

Suaugusiems stovyklautojams paskaitas apie negalavi­mų gydymą augalais skaitė žo­lininkas Virgilijus Skirkevičius, apie asmeninio efektyvumo auginimą bei kūrybiškumo galių išlaisvinimą kalbėjo žurnalistė, švietimo ir verslo konsultantė Lidija Laurinčiukienė. Lektorius, natū­ralios me­dicinos atstovas Liudvikas Šal­čius mėgino atskleisti jaunystės ir grožio išsaugojimo formulę bei vedė praktinį užsiėmimą „Sąnarių ir vidaus organų savimasažas“. Socia­linė pe­­dagogė ekspertė Dalė Daiva Gasparavičiūtė pasakojo apie veido bruožų įtaką mūsų gyvenime ir apie tai, ką jie lemia. Kasdien po teorinių paskaitų vykdavo praktiniai užsiėmimai, skirti dalyvių sveikatai gerinti: muzikos terapijos su gongais, šokio terapijos, aromaterapijos seansai ir pan.

Paaugliams užsiėmimų ir pramogų taip pat buvo gausu, tad nuobodžiauti nė vienam neteko. Lektorius, šeimos santykių ekspertu prisistatantis Vaidas Arvasevičius kalbėjosi su jais ne tik apie tarpusavio bendravimą, draugų ir bendraminčių paieškas, bet ir žengimą į suaugusiųjų pasaulį. Pasak jo, kad paaugliams šis procesas nebūtų sudėtingu ir komplikuotu, pravartu susipažinti su tam tikromis taisyk­lėmis, kurias žinant, įmanoma susidoroti su visais sunkumais.

Mažieji sulaukė įdomių kūrybinių dirbtuvių. Jiems Vi­suo­­menės sveikatos prie­žiū­ros specialistė Aušra Ralytė ve­dė praktinius užsiėmimus apie agresijos ir pykčio grandinės sustabdymą – praktinis pykčio grandinės vaizdavi­mas, kai visas pyktis apsisukęs ratu grįžta jo siuntėjui, pasirodė visiems labai linksmas. Lietuvos sveikuolių sąjungos narė Sigita Juzumaitė papasakojo vaikams apie sveiką gyvenseną: pasak jos, kuo anksčiau ją pasirinksi, tuo geriau.

Jaunimui ir vaikams kūrybinėse dirbtuvėse ne tik patiko piešti ant akmenėlių, žaisti įvairius žaidimus grupėse, bet ir įspūdžių paliko kasdienės maudynės bei du žygiai.

Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė Lukrecija Augustaitytė sakė mokiusi suaugusiuosius pabūti šiek tiek vaikiškais ir nebijoti atskleisti savo nerūpestingą ir džiugų „aš“.

„Pažiūrėkite, kaip visi džiau­giasi, kai gimsta žmogus. Augdamas vaikas dažnai šypsosi dėl menkiausio dalyko. Tačiau suaugę mes neretai tą džiaugsmą pamirštame ir gyvename perdėm surimtėję, paskendę savuose rūpesčiuose. Bet mūsų „aš“ dėl amžiaus nesikeičia, tik mes patys jį pas­lepiame. Atradus tą džiaugsmą iš naujo, dažniau nusišypsojus, kur kas leng­viau ir smagiau gyventi“, – teigia L. Au­gustaitytė.

Uždarymo renginyje suaugusieji dėkojo už paskaitas, užsiėmimus, deklamavo eiles. Tuo tarpu jaunosios kartos atstovai pademonstravo paruoštą bendrą šokį bei spektaklį apie patirtį stovyk­loje. Jame atsispindėjo vaikų nenoras stovyklos pradžioje eiti maudytis, nes šalta, daryti mankštą, nes tingisi, valgyti vegetarišką maistą, nes neskanu. Tačiau moralas aiškus: visi šie užsiėmimai tapo įdomūs, o vegetariškas maistas pasirodė besąs gardus. Tuo labiau, jog per savaitę įgyti vegetariškos mitybos įgūdžiai buvo įtvirtinti ir praktiškai: čia pat buvo iškepta duona ir nuostabus pyragas, užplikyta žolelių arbata. Moterys, atsisveikindamos su virtuvės šefe Giedre Šadbariene, dovanų gavo ir duonos raugo indelį.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje liepą-rugpjūtį eksponuojama kraštiečio, iš Mažrimų kaimo kilusio, Pran­­ciškaus Gerliko tapybos darbų paroda „Sveika, Ši­­­­lale“. Jau daugiau nei 50 personalinių parodų ne tik Lie­­­tuvoje, bet ir užsienyje surengęs dailininkas vien ant dro­bės aliejumi yra nutapęs per 1000 paveikslų. Juose autorius vaizduoja lietuvių tautos šviesuolius ir praeities didvyrius, perteikia gimtojo krašto grožį bei jo didybę.

„Nors prieš daugybę metų nuo molėtos Mažrimų kalvos Šilalės gilumoje pakilau svajonių studijoms į Vilnių, kur iki šiol ir gyvenu, tačiau mintimis nuolat sugrįžtu į gimtinę. O ir pirmoji mano paroda buvo surengta būtent Šilalėje. Todėl šitas kraštas visada bus svarbiausias mano širdyje“, - užsukęs į „Šilalės artojo“ redakciją, prisipažino dailininkas.

Jis prisiminė savo mamą Petronėlę Gerlikienę (1905–1979), kuri, sulaukusi garbaus amžiaus, būdama visiš­ka beraštė, ėmėsi siuvinėti didelius kilimus ir net ryžo­si tapyti. Per pusantrų metų, pasak P. Gerliko, gimė apie pusšimtis sielą užgaunančių kūrinių. Prabėgus keliems metams po jos mirties, 1984-aisiais P. Gerlikienės kū­ryba buvo pristatyta Belgra­de išleistoje „Pasaulio naiviojo meno enciklopedijoje”, surengtos dvi parodos.

„Matyt, tą geną būsiu paveldėjęs ir aš“, - kukliai sako dai­lininkas, kurio paveikslų yra įsigiję Mask­vos, Kopenhagos, Anglijos, JAV ir kitų šalių muziejai.

„Žmogus man yra svarbiausia, todėl labiausiai gilinuosi į portretą. Ypač mane pavergė istorinės asmenybės: Vytautas Didysis, Darius ir Girėnas, Mai­ronis ir kiti mūsų tautos šviesuoliai.

Mano kūrybos stichija – gydyti žmogaus sielą spalvos ir sparnuotos minties pagalba, skatinti žmonijos tobulėji­mą“, - apibūdina savo kūrybą dailininkas.

Šiuo metu Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje eksponuojama apie 30 aliejiniais dažais ant drobės nutapytų paveikslų. Juose P. Ger­likas vaizduoja gamtą, Šilalės ir kitų miestų lankytinus kultūros objektus, ypač gausu portretų.

„Man visada malonu lankytis Šilalėje, o ypač – su savo darbais. Džiaugiasi širdis, bendraujant su darbščiais, tvarkingais Žemaitijos žmonėmis. Ir labai būnu laimingas, gavęs progą susitikti su jaunimu. Tik kad to laiko dažniau atvykti į savo gimtąjį kraštą vis pritrūksta – esu priklausomas nuo teptuko“, - kviesdamas aplankyti parodą, sako dailininkas P. Gerlikas.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Šitaip nutarė buvę tuo­me­tinės Šilalės 1-os vidurinės mokyklos turistų komandos nariai, susirinkę paminėti savo veiklos 45 metų jubiliejų. Nuo 1972 m. iki 1986 m. dabartinės Šilalės Simono Gau­dėšiaus gimnazijos mokytojų turistų komanda res­pub­likinėse turizmo varžybose niekam neužleisdavo pir­mosios vietos.

Prisimenu, 1985-aisias mums buvo suteikta teisė atstovauti švietimo profsąjungai. Var­žybos tada vyko Alytuje, jose dalyvavo medikų, jūreivių, žemdirbių, švietimo ir kitų sričių atstovų komandos. Užėmėme pirmąją vietą, todėl mums teko atstovauti Lietuvai Moldavijoje. Tiesa, išvarginti kelionės autobusu, mums neįprasto oro neparodėme, ką galime, ir likome pirmajame penketuke. Tuo mūsų, kaip turistų, epopėja ir baigėsi.

Praėjusį šeštadienį prie savo mokyklos susirinkome jau senjorų būrelis. Ir išvykome į kaimo sodybą prisiminti žygių bei dar kartą pabėgioti. Mokytoja Aušrelė Baublienė pagal varžybų nuotraukas suskaičiavo, kad būrelio veik­loje dalyvavo 33 mokytojai. Deja, ne visus pavyko surasti. Penki iš mūsų jau iškeliavo ten, iš kur negrįžtama, kitus užklupo liga. Tačiau tie, kurie dar esame, tikimės, jog atsilieps visi, su kuriais šį sykį nepavyko susisiekti.

Dažnai užduodu sau klausimą, kodėl mums taip sekėsi. Ir randu vieną atsakymą – jautėme  palaikymą. Tuomet dirbę direktoriai L. Liutika, Eugenija Norvilienė ne tik patys aktyviai dalyvaudavo įvairiuose konkursuose, bet ir pasirūpindavo, kad į varžybas išvyktume nepriekaištingai pasirengę. Tad išvada viena: kaip šauksi, taip ir atsilieps. Jei kolektyve yra sutarimas, bus ir rezultatas.

Antanas BUKAUSKIS,

mokytojas, buvęs turistų būrelio narys 

Nuotr. Justo AMBROZOS

2017-iesiems perkopus į antrąjį pusmetį, jau galime fiksuoti ir statistinius pokyčius savo rajone. Nors per praėjusį pusmetį mirusiųjų skaičiuojama mažiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, tačiau šeimas prikalbinti gimdyti daugiau vaikų politikams, panašu, vis nepavyksta – rodikliai vos vos didesni nei praėjusiais metais. Visgi yra ir vilties spindulėlių: šiais metais kol kas fiksuojamas mažesnis skyrybų bei didesnis san­tuokų skaičius.

Kaip „Šilalės artoją“ informavo Šilalės savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Dijana Baltutienė, per pirmuosius 6 šių metų mėnesius Šilalės rajone užregistruotos 158 mirtys (netekome 76 vyrų ir 82 moterų). Per tą patį 2016 m. laikotarpį mirčių buvo gerokai daugiau – 192. Šiemet vyriausias mirusysis buvo 1908-aisiais gimęs senolis. Deja, jauniausia mirusi moteris teišgyveno 38-erius metus. Daugiausiai žmonių netekome sausio mėnesį – užregistruotos 36 mirtys.

Nors valdininkai ir politikai nuolat kalba apie ketinimus didinti išmokas jauniems tėvams, visgi gimstamumas jau ne vienerius metus nedidėja. Nieko gero statistika nežada ir mūsų rajonui. Šiemet, iki liepos 1 d., Šilalės savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje užregistruoti 123 nau­jagimiai. Tiesa, galima tik pasidžiaugti, jog tai – dviem ma­žyliais daugiau, nei pra­ėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Daugiausiai gimimų – net 32 – užregistruota birželį. Beje, pirmąjį pusmetį mūsų rajone gimė daugiau berniukų – jų turime 65, mergaičių – 58. Vėl galime džiaugtis dvynukais – iki liepos 1 d. jau užregistruotos net 3 dvynukų poros. 91 mažylis gimė susituokusiems tėvams, 30-čiai gimimo liudijimuose nurodyta tėvystė, o dviem atvejais juose įrašyta tik mamos pavardė.

2017-ųjų pirmąjį pusmetį užfiksuotas šiek tiek didesnis santuokų skaičius – iki liepos susituokė 60 porų. Pernai per tą patį laikotarpį santuokas įregistravo 53 poros. Tarp susituokusiųjų – viena nepilnametė mergina, kuri santuoką sudarė, gavusi teismo leidimą. Daugiausiai naujų šeimų susikūrė gegužę – 22. Jau nieko nebestebina mišrios šeimos. Ir praėjusį pusmetį šešios šilališkės ištekėjo už užsienio piliečių (JAV, Tuniso, Airijos, Švedijos, Egipto, Brazilijos).

D. Baltutienė atskleidė, kad tariamai magiškų septynetų data – 2017 m. liepos 7-oji – tarp norinčiųjų pradėti šeimyninį gyvenimą buvo itin populiari – tą dieną Civilinės metrikacijos skyriuje apsilan­kė 6 poros. Vis dėlto, pasak vedėjos, tai ne rekordas, mat prieš dešimtmetį, 2007-ųjų liepos 7 d., teko sutuokti net 10 porų.

Kol kas džiugina mažesnis ištuokų skaičius. Šiemet pasukti skirtingais keliais nusprendė 21 pora. 2016 m. pirmąjį pusmetį tam ryžosi 33. Daugiausiai ištuokų užregistruota vasario ir kovo mėnesiais – po 5. Trumpiausiai santuokoje išgyvenusi pora buvo susituokusi 2015 m., o vieni sutuoktiniai skirtingais keliais pasuko po daugiau nei 40 bendro gyvenimo metų.

Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos D. Baltutienės duomenimis, per pirmuosius 6 šių metų mėnesius penki žmonės nusprendė pasikeisti vardą. Vedėjos nuomone, tokių atvejų sparčiai daugėja, nes nuo sausio 1-osios supaprastinus procedūras, tai padaryti yra daug lengviau.

Iš viso Lietuvoje, kaip skelbia VĮ „Registrų centras“, pirmąjį pusmetį vardus pasikeitė 109 asmenys.

To paties centro duomenimis, šalyje populiariausi naujagimių vardai pirmąjį pusmetį buvo Emilija ir Matas, kurie išstūmė 2016 m. ant­rąjį pusmetį dominavusius Luko ir Liepos vardus. Šilalės rajone tėvai taip pat laikosi šių tendencijų – mergaitėms irgi dažniausiai davė Emilijos vardą, nors berniukus mieliau registravo Dominyko vardu.

Pagal naujai suteikiamų var­dų populiarumą pirmąjį pus­metį dominuoja berniukiški Dominyko, Luko, Kajaus, Nojaus, Jorio, Jokūbo, Do­mo, Jono ir Gabrieliaus bei mergaitiški Kamilės, Emos, Ame­lijos, Lėjos, Ievos, Gabijos, Sofijos, Viltės ir Austėjos vardai.

Beje, Mato ir Emilijos vardais mūsų šalyje šaukiami ne tik kūdikiai: iš viso Mato vardu pavadintų žmonių šiuo metu yra virš 10 tūkst., o Emilijų – 12 tūkst. 583. Tačiau vargu ar populiarumu kada nors pavyks aplenkti Vytautus, kurių Lietuvoje priskaičiuojama gerokai per 34 tūkst., bei Irenas, kurių turime apie 30 tūkst.

Populiariausių vyriškų vardų dešimtuke taip pat yra ir Jono, Tomo, Antano, Mindaugo, Dariaus, Andriaus, Kęstučio, Manto ir Juozo vardai. Moteriškų vardų dešimtuke – Kristinos, Janinos, Linos, Onos, Danutės, Reginos, Rasos, Daivos ir Aldonos vardai.

„Registrų centras“ skelbia, jog rečiausi vardai, kurie suteikiami naujagimėms, yra Rad­vyda, Almyda, Rona, Larijana, Fajina, Vasta, Zolina ir Novelė. Tarp vyriškosios lyties atstovų yra Ašo­tas, Haraldas, Jurūnas, Alviras, Boneventūras, Austris, Manius, Dzintaras ir Geidas.

Tiesa, šilališkiai tėvai nėra tokie „išradingi“ – neįprastų ausiai vardų stengiasi savo mažyliams neduoti.

Morta MIKUTYTĖ

AUTORĖS nuotr.

Su maistu dirbantys žmonės privalo laikytis daugybės nurodymų ir taisyklių, kad klientus pasiektų kokybiški ir saugūs produktai. Net turgaus prekeiviams tenka pa­sirūpinti įvairiais leidimais, pasitikrinti sveikatą. Į „Ši­­lalės artojo“ redakciją paskambinusi moteris teigė dirbanti įstaigoje, prie maisto produktų, todėl jai būtina nuolat pasitikrinti sveikatą ir pasirūpinti taip vadinama „sanita­rine knygele“. Viskas būtų gerai, jei už tą knygelę nebūtų imamas nemenkas mokestis. Ir dar keisčiau, jog jai ir jos kolegei už reikalingus dokumentus reikėjo sumokėti skirtingo dydžio mokestį.

„Dirbant su maistu reikia turėti galiojantį sanitarinį pažymėjimą. Taigi aš ir mano bend­radarbė juos išsiėmėme po medikų patikros. Viskas lyg ir būtų gerai, tačiau pasikalbėjusios išsiaiškinome, jog kolegė mokėjo 3 eurus, o aš – 7. Kodėl už tą patį dokumentą buvo pritaikyta skirtinga kaina?“ – stebisi laikraščio skaitytoja (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – red. past.).

Į šį klausimą paprašėme atsakyti Šilalės savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorės Loretos Petkuvienės. Ji paaiškino, jog kainos buvo keičiamos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

„Informuojame, kad nuo 2016 m. lapkričio 1 d. pasikeitė LR sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl mokamų visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų ir jų kainų sąrašo patvirtinimo“, kuriuo nustatytas naujas visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų kainų sąrašas. Tai reiškia, kad nuo tada Privalomasis higienos įgūdžių mokymas (1 asmeniui) pagal bendrąją programą, kurią reikia išklausyti įvairių sričių darbuotojams, prieš pirmą kartą pradedant dirbti, kainuoja 5 Eur. Pagal tęstinių mokymų programą darbuotojams, kurių veikla susijusi su maisto produktų apdorojimu, išdavimu ir maitinimu – 12 Eur, darbuotojams, kurie teikia grožio paslaugas, dirbantiems kūno kultūros ir sporto, sveikatingumo, apgyvendinimo paslaugas teikiančiose įstaigose, vaikų globos namuose, švietimo įstaigose ir kt., minėtu ministro įsakymu nustatyta kaina – 9 Eur.

Visiems asmenims, prieš pradedant dirbti pirmą kartą, būtini du pažymėjimai: Privalomojo higienos įgūdžių bend­rosios programos pažymėjimas ir Privalomojo higienos įgūdžių specialiosios programos pažymėjimas (mokymų programa priklauso nuo darbo specifikos). Privalomųjų pirmos pagalbos mokymų pagrindinė programa kaina: (1 asmeniui) – 10 Eur; Privalomųjų pirmos pagalbos mokymų tęstinė programa kaina (1 asmeniui) – 10 Eur.

Asmenims, kuriems reikalingas privalomas mokymas apie alkoholio ir narkotikų žalą sveikatai, ministro įsakymu nustatyta kaina – 20 Eur. Sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimo dublikato išdavimo kaina – 3 Eur“, – informuoja L. Petkuvienė.

Pasak jos, moters įvardintos 7 Eur sumos nėra. Gali būti, kad kažkas apsiriko. Todėl geriausia užsukti į biurą ir viską išsiaiškinti.

Morta MIKUTYTĖ

Ne vienas bent kartą esame pajutę netikėtai užklupusį veriantį skausmą suspazmavus raumenims. Nuolat pa­sikartojantis mėšlungis signalizuoja apie organizmo problemas, pirmiausia – apie magnio trūkumą.

Spazmai suintensyvėja vasarą

Mėšlungis – nevalingas, skaus­mingas raumens spazmas. Dažniausiai jis ištinka nakties metu. Paprastai jis juntamas kojose: blauzdose, pėdose, šlaunyse. Tačiau mėšlungis gali sutraukti ir rankų raumenis, pilvo presą, kaklą, pasireikšti akies trūkčiojimu ir pan.

Vaistininkė Jūratė Vitkauskaitė pastebi, kad mėšlungis dažniau vargina daug judančius, sportuojančius, sunkų fizinį darbą dirbančius žmones. Jis ypač suaktyvėja vasarą.

Tiesa, šie raumenų spazmai gali pranešti ir apie ligas ar kai kurių ligų komplikacijas, pavyzdžiui, skydliaukės ar inkstų, išsėtinę sklerozę ar venų išsiplėtimą. Todėl pajutus, kad mėšlungis kartojasi dažniau, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Jei kartu su staigiais raumenų spazmais pakyla aukšta temperatūra, skauda galvą, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją ar net kviesti greitąją pagalbą.

Jei raumenis sukaustė mėšlungis, suspazmavusią kūno vietą reikia pamasažuoti, taip pat atsipalaidavus pabandyti ją ištempti, jog spazmas greičiau atsileistų. Kai kas priepuolio metu į įsitempusį raumenį baksteli adata, tačiau vaistininkė sako, kad sutrauktą vietą galima paprasčiausiai švelniai pagnaibyti.  Naktinių kojų raumenų spazmų truk­mę gali padėti sumažinti ir staigus atsistojimas, pažingsniavimas pakaitomis ant pirštų ir ant pėdos ar kulno. Raumenis atpalaiduoti padeda ir šilta vandens srovė.

Signalas apie mikroelemento stoką 

Vaistininkės teigimu, mėšlungis gali ištikti dėl per didelio ar pernelyg mažo fizinio krūvio raumenims, dehidratacijos, venų varikozės, medžiagų apykaitos sutri­ki­mų, nepatogios avalynės, didelių temperatūros pokyčių ir pan. Tačiau dažniausia prie­žastis – magnio stoka organizme. Anot vaistininkės šio mikroelemento su maistu gau­nama nepakankamai. Bet labiausiai magnio netenkama dėl prakaitavimo, jo trūksta ir nėščiosioms ar vyresnio amžiaus žmonėms.

„Magnis labai svarbus širdies darbui. Trūkstant jo (taip pat ir kalio), gali būti juntami širdies permušimai, silpnumas. Šis mikroelementas reikalingas ir nervų sistemai. Dėl magnio trūkumo gali sutrikti miegas, padidėti nervingumas, net ištikti insultas ir miokardo infarktas, – pabrėžia vaistininkė.

Balansui atstatyti vien mitybos gali nepakakti  

Padidinti magnio atsargas organizme galima valgant daugiau grūdinių produktų (kviečių grūdų gemalų, avižinių dribsnių, sėmenų, grikių, duonos), riešutų (migdolų, žemės, lazdyno, brazilinių), daržovių ir vaisių (špinatų, kaliaropių, bananų), šokolado, geriant mineralinį vandenį. Tačiau kai magnio trūkumas organizme yra didelis, vien subalansuotos mitybos kartais nepakanka, todėl reikėtų vartoti specialius maisto papildus.

Vaistininkė pataria vasarą juos vartoti ne mažiau kaip dvi savaites, geriausia – vieną mėnesį. Tai vertėtų daryti kelis kartus per metus. Labai daug dirbantys ar sportuojantys magnio preparatus gali vartoti ir du, ir tris mėnesius iš eilės.

Dagnė ARMONAITĖ

Prieš kelias savaites į Kaltinėnus atvykęs Lietuvos žo­lės riedulio federacijos prezidentas Leo­nardas Čai­­kauskas kartu su šio sporto profesionalais mo­kė bendruomenės narius olimpinės sporto šakos paslapčių.

Kaltinėnų miestelio bend­ruomenė, tęsdama projektą „Kal­tinėnų bendruomenė už spor­tą ir sveiką gyvenimo būdą“, pakvietė bendruomenės na­rius į Kaltinėnų Aleksand­ro Stulginskio gimnazijos sta­dio­ną. Ten išbandyta dirbtinės dangos aikštelė, kurioje žolės riedulio lazdas suremti galėjo visi norintys. Kad žaidimas būtų dar įdomesnis, į pagalbą pasitelkti profesio­na­lai – Lietuvos žolės riedulio federacijos prezidentas L. Čaikauskas, Vilniaus „Žuvėdros“ sporto klubo moterų vyriausiasis treneris Maksimas Tarasovas, Lietuvos žolės riedulio jaunimo rinktinės narys Gied­rius Kuizinas, „Žuvėd­ros“ klubo narė bei nacionalinės rinktinės žaidėja Jovita Banevičiūtė ir Lietuvos žolės riedulio federacijos biuro vadovė, taip pat žaidžianti „Žuvėd­ros“ klube, Monika Ivanauskaitė.

„Dažnai tenka dalyvauti įmonių šventėse, kur darbuotojus mokome šio žaidimo paslapčių. Bend­ruomenė mus pakvietė pirmą kartą. Toks noras gyventi sveikai, šviesti savo narius yra labai sveikintinas“, – kalbėjo L. Čaikauskas.

Kiekvienas galėjo palaiky­ti lazdą, pasitikrinti miklumą, varinėjant kamuoliuką. Pro­fesionalūs žaidėjai pade­monstravo smūgius, ir tada kal­tinėniškiai išmėgino ko­man­dinio žaidimo smagumą.

Be to, svečiai negailėjo ir dovanų – įteikė žolės riedulio lazdų bei kamuoliukų, linkėdami, kad žaidimo tradicijos nenutrūktų.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Jau turime kelias žiedines sankryžas, baseiną ir trium­fo arką. Tiesa, kol per Balsius remontuoja kelią, dar turime ir šviesoforą. Ir kai atrodė, jog betrūksta tik tilto išilgai tvenkinio, netikėtai kone miesto centre atsirado smėlio pilis. Žmonės ėjo jos žiūrėti, džiaugėsi ir fotografavosi. O kai jau visi išreiškė susižavėjimą, tai Aukštuomenės kronika irgi nusprendė pasisakyti ir perteikti kitą visuomenės nuomonę šiuo subtiliu klausimu. Mat kai kurie nesusipratėliai žiūri į pilį, niurna ir traukia pečiais:

- Kodėl iš smėlio? Argi laikys? Ir kodėl ant šaligatvio, o ne, tarkime, tvenkinio pakrantėje?

O taip, lietūs užeis, smėlio pilį nuplaus, vėjai į kišenes supūs nupirktą smėlį. Bet... Metai praeis, kiti ateis, o mies­tui paliks legenda. Ją žmonės kartos iš lūpų į lūpas, kartos keisis, o legenda gyvens.

Sykį buvo toks Jonas, kuris mėgo statyti svajonių pilis. Pilis mėgo, bet statyti nelabai sekėsi. Durniausia, jog tos pilys griuvo nė nepastatytos. Nei draugai, nei giminės, nei smalsūs turistai nespėdavo prie jų nusifotografuoti, tai ir nuotraukos nesklido per visą pasaulį internetu. O juk galėjo pasaulis išgirsti apie tokį statytoją, galėjo plūsti čia piligrimai, sugrįžę namo rodyti nuotraukas, sakyti savo draugams ir artimiesiems:

- Ir aš čia buvau! Žinot, kas statė?..

Maža Jono pilis - menki įdėjimai, stabilumo nėra. Bū­tų didžiulė, galinga - ar ją negeri vaikai paspirtų koja? Suprato Jonas: pilis turi bū­ti Seimo didumo. Tada ir apsauga garantuota!

Prieš kažkiek metų Seimo svajonių pilį jis statė ne vienas. Turėjo būrį šauklių, kurie nešė per kraštą gerąją žinią, trimitavo visiems apie Jono pergalę, ant sienų, langų ir durų klijavo statytojo nuotrauką. Labai gerai dirbo samdyti šaukliai - taip šaukė, kad jis ir pats patikėjo pergale, jau ruošėsi keltis į savo statytą ir paimtą Seimo svajonių pilį. Ne vienas ruošėsi keltis - su visa svita, su savo kariūnais ir generolais, kuriems pažadėjo šilčiausias Sei­mo svajonių vietas.

Ir štai išaušo diena, kai lagaminai jau sukrauti, su kaimynais beveik atsisveikinta. Bet...pramerkia Jonas akis - jokios svajonių pilies! Anei griuvėsių, nei pamatų, visiškai nieko - nei pareigų, nei mandatų.

Antrą sykį Seimo svajonių pilį Jonas statė dar atkak­liau, samdė dar brangesnius šauk­lius, bet ir antroji griuvo. Ir kai nebeliko jokios vilties, kažkas į ausį pašnabždėjo žodžius:

- Kam tu statai Seimo aukščio pilis? Susiręsk iš smėlio – ir išsipildys svajonė turėti pilį. O paskui, kai visi pamatys, tegu smėlio pilis patyliukais subyra. Tyliai, ramiai, lyg pinigai į kišenę. Dienos, savaitės ir metai praeis, o žmonės kalbės: čia buvo smėlio pilis. Kiti klaus: kas tas statytojas? Senieji jiems atsakys: tai tas garsusis Jonas, kur savo ir mūsų džiaugsmui smėlio pilį pastatė!

Paklausė to balso Jonas, suorganizavo ant šaligatvio pilį. Ir štai, žmonės eina pro šalį ir netveria džiaugsmu:

- O taip, smėlio pilis gerokai pigiau, nei tiltas išilgai tvenkinio!

Dar ir Kultūros centro priekį ta proga padažė – kaip kolchozų laikais, kai laukdavo partkomo patikrinimo, fermas su kreida pabaltindavo... Laikina? Bet juk taip gražu. Tik tas niekdarys lietus visą planą gali sugadinti...

Alius ŠAKINIS

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Vienintelis visame mūsų rajone laikinai įrengtas švie­soforas remontuojamame kelyje per Balsių gyvenvietę jau ne vienam vairuotojui pridarė bėdų. Ir tik dėl to, jog kai kurie sėdintieji už vairo atsainiai žiūri į kelių eismo taisyklių reikalavimus. Visai neseniai teismo slenksčius teko minti vairuotojui, pasiūliusiam kyšį pareigūnams: žmogus taip sumanė išvengti baudos už važiavimą de­gant raudonam šviesoforo signalui. Šilalės rajono apylinkės teismas už bandymą papirkti policijos pa­reigūnus sunkvežimio vairuotoją pripažino kaltu ir sky­rė jam daugiau nei 1000 eurų baudos.

Bylos duomenimis, Kauno rajono gy­ven­tojas mėgino įsiūlyti 20 Eur kyšį po­licininkui, siekdamas susitarti, kad jo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas nebūtų užfiksuotas. Sunkvežimio vairuotojas nepaisė draudžiamo (raudono) šviesoforo sig­nalo. Teisme vyras pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Teismas tai įvertino bei pripažino lengvinančia aplinkybe.

Skiriant bausmę, atsižvelgta į tai, jog vyras yra dirbantis, anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą. Tiesa, jis jau buvo baustas administracine tvarka.

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjo padėjėja, atstovė ryšiams su visuomene Monika Vyšniauskienė informuoja, kad Šilalės rajono apylinkės teismas už bandymą papirkti pareigūnus sunkvežimio vairuotoją pripažino kaltu ir priteisė jam 1055 Eur baudą.

Pasak teismo atstovės, per pastaruosius 9 mėnesius Šilalės apylinkės teisme dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos išnagrinėta viena baudžiamoji byla. Tačiau pravartu žinoti, jog korupcinio pobūdžio nusikalstama veika, remiantis Korupcijos prevenci­jos įstatymu, laikomas kyšininkavimas, tarpininko kyšininkavimas, papirkimas, taip pat piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgalioji­mų viršijimas, dokumentų ar matavimo priemonių klastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, tarnybos paslapties atskleidimas, komercinės paslapties atskleidimas, neteisingų duomenų apie pa­jamas, pelną ar tur­tą pateikimas, nu­sikalstamu būdu įgy­tų pinigų ar turto le­galizavimas ir kt.

Jurgita ŠAPĖNAITĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.