Šilalės kultūros centro atviro jaunimo centro „Pulsas“ nariai lankėsi pas projekto „Jaunimas atviras jaunimui“ partnerius  Bijotų vaikų dienos centre. Susitikimo metu vyko proto mūšis, asmeninio „Aš“ ateities filmo scenarijaus kūrimas ir dailės terapija. Užsiėmimus vedė koordinacinio centro „Gilė“ psichologė Alma Žiauberienė ir „Gilės“ vaikų dienos centro Bijotuose socialinė darbuotoja Deimantė Šiaulytė. 

Susitikimas prasidėjo susipažinimo užduotimis, o įtvirtinti tarpusavio bendravimą padėjo praktika, dirbant grupėse ir sprendžiant „Proto mūšį“, kuris pareikalavo dalyvių susiklausymo. Netrūko ir individualios veiklos. Tai asmeninio „Aš“ ateities filmo scenarijaus kūrimas bei dailės terapija. Kūrybinis procesas padėjo jaunuoliams surasti pozityviąsias, stipriąsias savo asmenybės puses. Jie patys rinkosi patinkančias dailės priemones, o jų kūrybinį procesą koregavo psichologė Alma. 

Erika GARGASĖ

Šilalės kultūros centro socialinio darbo organizatorė

AUTORĖS nuotr.

Praėjusį šeštadienį ant Medvėgalio vyko tradicinis, jau vienuoliktasis „Medvėgalio menų festivalis“. Prasidėjo jis svečio iš Šveicarijos Bruno Bieri pučiamo tikro Al­pių rago garsais. Kaip vėliau prisipažino atlikėjas, ant Medvėgalio šis egzotiškas instrumentas skambėjo taip pat gerai, kaip ir Šveicarijos Alpėse.

Renginio vedėjas muzikologas Viktoras Gerulaitis į sceną sukvietė dainininkus Aušrą Liutkutę, Rolandą Vilkevičių ir Gabiją Kušleikaitę, kurie atliko sudėtingą baroko epochos operų arijų programą, taip pat skambėjo ir keletas lietuviškų vokalinių kūrinių.

Muzikologas įtaigiai, paprastai kalbėjo apie kompozitorius, pažerdamas ir pikantiškų jų biografijų  faktų. - Taip net ir mažiau žinantiems žiūrovams kla­sikinė muzika tapo suprantamesnė.

Prasidėjus muziki­nei-literatūrinei kom­pozicijai „Virility“, pub­lika nuščiuvo: į sce­ną įžengė violončelininkas Lio­nius Treikauskas, aktorius Andrius Bialobžeskis, V. Gerulaitis ir B. Bieri, nešinas dar vienu mums neįprastu inst­rumentu - hangu. Ir prasidėjo keturių vyrų muzikinis-poetinis pokalbis apie moteris, meilę, vienat­vę, kuriame susipynė lyrinės L. Treikausko melodijos, poezija ir V.Gerulaičio sukurti tekstai. Žiūrovus pritrenkė neįtikėtinas šveicaro giedojimas, todėl programą vis pertraukdavo aplodismentai, o jai pasibaigus, kilo galinga ovacijų banga.

O tada sceną užvaldė baletas: šo­kėjų trupė „Baletas JUMS“ savo pasirody­mą pra­dėjo ly­rišku „Pa­bu­di­mu“ iš P. Čaikovskio baleto „Spragtukas“. Po to sekė G.Bi­zet „Toreadoras“, A. Adamo „Karsaro meilė“, J. Štrauso „Vienos valsas“...

Vėliau publika mėgavosi laiko patikrintomis est­rados klasika tapusiomis dainomis, kurias atliko vyrų vokalinis ansamblis „Avanti Vilnius“. Taip šokiui pinantis su daina, elegancijos ir aukšto profesio­nalumo šokių reginį užbaigė A. Rieu „Sirtakis“, ku­rį, žiūrovams skanduojant „Pa-kar-tot!“, artistai kartojo.

Manęs dažnai paklausia,  kodėl ant Medvėgalio nešaudome fejerverkų? Štai Jums atasakymas - „Sirtakis“ ir buvo fejerverkas! Nes žiežirbos ir dūmai negali prilygti artistų širdžių šilumai, jų atsidavimui menui. Nors buvo ir žiežirbų, ir dūmų - ant Medvėgalio viršūnės spragsėjo didžiulis laužas, nušviesdamas kelią keliaujantiems namo.

Bet ne visi skubėjo: nepaisant vėsaus vakaro, daug žiūrovų pasiliko „Medvėgalio kino naktyje“ ir žiūrėjo meninį filmą „Emilija iš Laisvės alėjos“.

Malonu buvo sutikti žmones, kurie dalyvauja ne pirmame festivalyje, ne tik iš Šilalės, bet ir iš Telšių, Plungės, Šiaulių, Kauno, Vilniaus bei kitų vietovių. Galiu drąsiai teigti, kad „Medvėgalio menų festivalis“ jau užsiaugino savo žiūrovą. Sulaukiau daugybės nuoširdžiausių padėkos žodžių. Ir kas yra ypač malonu, ne tik iš pagyvenusių, bet ir iš labai jaunų žiūrovų. Ir sakau ačiū Jums, nepakartojami „Medvėgalio menų festivalio“ žiūrovai.

Beje, netikėta buvo sutikti net tris Seimo narius, kurie sakė atvykę ne sveikinimo kalbų sakyti, o pasigrožėti Medvėgalio kalnu ir pasiklausyti geros muzikos.

Vytautas JANKAUSKAS

„Medvėgalio menų festivalio“ vadovas ir režisierius

Stasio ČEKIO nuotr.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilalės rajono agentūros darbuotojams pranešta apie privačiame miške rastą išardytą „Opel Zafira“. Apie įvykį informacija perduota ir policijos pareigūnams, kurie pradėjo tyrimą. Pirminiais duomenimis, išardytą automobilį miške paliko jo savininkas, sprukęs po eismo įvykio.

Šilalės rajono aplinkos apsaugos agentūros darbuoto­jai, gavę informacijos apie Pa­ežerio kaime esančiame miš­ke paliktą apardytą transporto priemonę, išskubėjo jos tik­rinti. Aplinkosaugininkai nu­ro­dytoje vietoje rado kone sąvartyną – riogsojo ir mašina, ir daugybė detalių.

Tačiau, pasak Šilalės rajono aplinkos apsaugos agentūros vyresniojo specialisto Si­mono Noreikos, nustačius automobilio savininką, netrukus atliekos iš miško buvo pašalintos.

„Opelį“ rado miško savinin­kas, kuris ėjo pro tą vietą gry­bauti. Kaip ir kodėl au­to­mobilis atsidūrė miške, mes ne­žinome. Nors aptiktas jis liepos pradžioje, mano­me, jog galėjo bū­ti čia paliktas ir išardy­tas anks­čiau – grei­­čiau­siai bir­želį“, – teigė aplinkosau­gi­nin­kas.

Informacija per­duota ir poli­cijos pareigūnams. Šila­lės po­­­licijos komisariato Rea­ga­vi­mo skyriaus vyriausias tyrėjas Gied­rius Vyštartas „Šila­lės artojui“ atskleidė, kad automobilį miške galimai paliko ir išardė jo savininkas S. Ž. (gim. 1985 m.). Gali būti, jog tokiu būdu vyras bandė išvengti nemalonumų dėl sukelto incidento kelyje.

„Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komi­sa­ria­­­to Šilalės policijos ko­­­mi­sariate buvo gautas pranešimas dėl eismo įvykio me­tu apgadintų kelio ženk­lų. Vairuotojas iš įvykio vietos buvo pasišalinęs. Tiriant šio incidento aplinkybes, pareigūnai nustatė, kad automobiliu „Opel Zafira“ iš eismo įvykio vietos pasišalino būtent S. Ž., kuris transporto priemonę vairavo neturėdamas tam teisės. Už tai jam yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Administracinių nusižengimų kodekso 426 str. 1 d. („Pasitraukimas iš eismo įvykio vietos“), už kurį numatyta bauda nuo 850 iki 1500 eurų, o asmenims, vairavusiems transporto priemonę neturint tam teisės, gali būti skiriamas ir transporto priemonės konfiskavimas“, – sakė pareigūnas.

Policijai S. Ž. jau yra žinomas ir dėl kitų nusižengimų: greičio viršijimo, smulkių viešosios tvarkos pažeidimų.

Pareigūnai dėl eismo įvykio atlieka tyrimą. O automobilis paimtas ir saugomas, kol bus išnagrinėta administracinio nusižengimo byla, mat netrukus visą tyrimo medžiagą tikimasi perduoti Šilalės rajono apylinkės teismui.

Morta MIKUTYTĖ 

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilalės rajono aplinkos apsaugos agentūros nuotr.

Ši lietinga vasara – ne vienintelė bėda, dėl kurios ne­rimauja žemę dirbantys žmonės. Gąsdina ir iš sos­ti­nės sklindančios žinios apie mokesčių didinimą, brangstančius degalus bei daugelį kitų dalykų. O tai verčia kaimo žmones abejoti, ar artimiausioje ateity­je apsimokės laikytis įsikibus į žemę. Ypač – smulkie­siems ūkininkams, iki šiol gavusiems mažiausiai Europos Sąjungos paramos ir neturėjusiems galimybių su­stiprinti savo ūkių.

„Pažadu, šoko nebus“, - tvirtina  žemės ūkio ministras Bronius MARKAUSKAS.

Su „Šilalės artojo“ skaitytojais jis pasidalijo mintimis apie tai, kas artimiausioje ateityje laukia ūkininkų.

Smulkieji mokesčių nemokės

- Dar neseniai buvote kitoje barikadų pusėje, gynėte ūkininkus. Kas pasikeitė? Kodėl „valstiečių“ valdžia nu­­sprendė dar labiau užspausti žemdirbius?

- Nežinau, ar kada tapsiu tik­ru valdininku ir įsitvirtinsiu kitoje pusėje – susitikęs su finansų ministru, vis dar kalbu ūkininkų žodžiais. Bet, būdamas ministru, turiu matyti ir didžiąją politiką. Kitų metų valstybės tikslas yra padidinti pensijas. Tam reikia 400 mln. eurų. Vaiko krepšeliui turime rasti 190 mln. Eur, krašto apsaugai – dar 200 mln. Eur. Iš viso – 800 mln. Eur papildomų lėšų. Numatyta didinti mokesčius tiems ūkininkams, kurie yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai – tikrai ne visiems, tik 15,6 tūkst. stambiųjų ūkių. Likusieji daugiau nei 100 tūkst. jokių nepatogumų nepajaus.

Vyriausybė siūlo nuo ateinančių  metų  žemės  ūkio apmokestinimą suvienodinti su kitais sektoriais, atsisakant išskirtinai lengvatinių pelno ir gyventojų pajamų mokesčių tarifų. Dabar žemės ūkio pelnas apmokestinamas 5 proc. tarifu, o pajamos visiškai neapmokestinamos, jei ūkininkai per metus negauna daugiau kaip 45 tūkst. Eur. Siūloma ūkininkų pelną apmokestinti 5-15 proc. tarifu, kaip ir visas kitas verslo struktūras. Žemdirbių pajamas ketinama įtraukti į naują individualios veiklos progresinio apmokestinimo schemą. Dyzeliniam kurui norima padidinti akcizą nuo 21 iki 56 Eur tūkstančiui litrų. Dėl to litras kuro pabrangtų maždaug 4 centais.

Kol kas vyksta derybos ir jokie sprendimai nėra priimti. Įstatymus priima Seimas, kokios nuotaikos jame vyraus rudenį - sunku prognozuoti, todėl 100 proc. nieko negaliu garantuoti. Vis dėlto tikiuosi, kad šoko nebus. 

Mūsų ūkininkai negali skųstis, jog valstybė juos skriau­džia. Mokesčiai žemės ūkiui Lie­tuvoje yra mažiausi Eu­ro­poje, akcizas dyzeliniam kurui – taip pat. Net ir padidinus jį iki 56 Eur/t, jis vis dar bus vienas mažiausių. Štai Latvijoje dabar taikomas 50 Eur/t akcizo mokestis, bet ir ten jį planuojama didinti, o estų ūkininkai moka 121 Eur/t dyzelinių degalų.

Yra daug dalykų, apie kuriuos ūkininkai nutyli. Pa­vyz­džiui, žemės panaudos sutartys, kuriomis prisidengiama, nuomojant žemę iš savininkų. Reikėtų tą dalyką sutvarkyti, kad ūkininkai galėtų parodyti sąnaudas. Jei gauni pelną, reikia susimokėti ir mokesčius. Daugelyje šalių apmokestinamos net tiesioginės išmokos, o Lietuvoje jos į pelną neįskaičiuojamos.

Labai tikiuosi išsiderėti, kad smulkiesiems ūkininkams nereikėtų mokėti „Sod­ros“ mokesčio – numatyta jį di­dinti keturis kartus. Vis dėlto reikėtų žinoti, jog, sulaukę senatvės, daug žmonių neturės visiškai jokių pajamų. Todėl siūlome leisti draustis savanoriškai: gal, tarkime, užsienyje gyvenantys vaikai norėtų, kad tėvai gautų normalias pensijas, todėl mokėtų už juos draudimo įnašus. 

Daugiau paramos - pusiau natūriniams

- Ką darote, kad nuo 2020 m. Lietuvos žemdirbiai gautų tokias pat tiesiogines išmokas, kaip ir kitų Europos šalių ūkininkai? Ar galite pažadėti, jog ateinančiais me­tais tiesioginės išmokos bent minimaliai padidės?

- Tiesioginės išmokos ateinančias metais didės, tačiau nedaug – labai sunku, bet teks iš pirmojo tiesioginių išmokų voko paimti 50 mln. Eur, kad būtų galima bent kiek padėti pusiau natūriniams ūkiams atsistoti ant kojų. Šios priemonės populiarumas buvo labai didelis, pinigai greitai baigėsi, o norime skelbti dar bent vieną ar du paraiškų šaukimus.

Labai rimtai sakau, jog stambiausieji, per metus gaunantys daugiau nei 30 tūkst. Eur pelno, jau turi suprasti, kad atėjo laikas dalintis. Nuo 2004 m., kai įstojome į Europos Sąjungą, gavome 22 mlrd. Eur paramos. Bet ką šiandien turime? Dauguma šeria ir melžia, kol paeina – ūkininkais mes jų nepadarysime. Tačiau tiems, kurie laiko 15-20 karvių, gali ir nori ūkininkauti, privalome pagelbėti.

Daugelis siūlo atimti iš „sofos“ ūkininkų – žemės savininkų, kurie patys jos nedirba, gauna tiesioginę paramą. Tačiau ES reikalauja palaikyti tik gerą agrarinę būklė, todėl tokių sprendimų priimti negalime. Rengiame metodiką, pagal kurią tiesioginės išmokos, išskyrus bazinę, būtų susietos su gamyba, tada jie gaus tik 67 Eur/ha.

Rudenį kviesime teikti paraiškas ir investicijoms į žemės ūkio valdas. Susitarėme su žemdirbių organizacijomis sumažinti maksimalią paramos sumą iki 50 tūkst. Eur, kad kuo daugiau ūkininkų galėtų ja pasinaudoti. Šįkart neginčijamas prioritetas bus skiriamas tiems, kurie dar nė karto nėra gavę paramos.

Žemdirbiai labiausiai laukia žinių apie ateinančio laikotarpio ES bendrąją žemės ūkio politiką. Yra gerų žinių: ką tik Briuselyje Baltijos šalys pasirašė susitarimą su Lenkija, Slovakija, Čekija ir Vengrija dėl tiesioginių išmokų suvienodėjimo visiems ES ūkininkams. Nuspręsta nepritarti siūlymui dalį tiesioginių išmokų mokėti iš nacionalinių biudžetų, nes se­nosios šalys savo ūkininkus turėtų galimybę paremti kur kas daugiau – mes konkurencinėje kovoje ir vėl pra­laimėtume.

Manoma, kad dėl „Brexito“ ateinančio paramos laikotarpio ES biudžetas mažės bent 10-12 proc. Tačiau mums svar­biausia yra vienodos kon­­ku­rencijos sąlygos, kurios ne­įmanomos be vienodų tie­sio­ginių išmokų. Europos Ko­misija dabar jau sutinka, jog Baltijos šalių ūkininkų sąnaudos yra tokios pat, gal tik darbo jėga pigesnė, nei senosiose šalyse. Tačiau ir tai yra laikinas dalykas.

Nenašių žemių turės mažėti 

- Mūsų rajono ūkininkams labai rūpi parama nenašioms žemėms. Buvę ministerijos vadovai žadėjo diskutuoti su jais dėl nenašių žemių žemėlapio, bet, valdžiai pasikeitus, visos kalbos nutilo.

- Šiuo metu parama teikiama ūkininkaujantiems apie 1 mln. ha nenašių žemių – tai sudaro beveik pusę visų šalyje esančių žemės ūkio naud­menų. Ta išmoka, mano įsitikinimu, yra pati teisingiausia. Bet kuo daugiau hektarų, tuo mažesnė parama. Ministerija visą laiką sakė, jog negalima vertinti žemės pagal našumo balą. Dabar išsiaiškinome, kad galima. Tačiau iškilo kita problema: remiamas plotas sumažėtų iki 300 tūkst. ha. Įsivaizduoju, koks skandalas kiltų, jeigu taip padarytume.

Todėl linkstame prie tarpinio varianto: vertinsime ne tik žemės našumo balą, bet ir vidutinį derlių, kuris irgi atspindi žemės potencialą. Taip skaičiuojant, remiamais taptų 700 tūkst. ha – taigi paramos netektų maždaug trečdalis iki šiol ją gavusių. Tie žmonės neapsidžiaugs, todėl svarstome, kad jiems reikėtų pereinamosios išmokos.

Paramai nederlingoms žemėms per metus reikia 63 mln. Eur, o ateinantiems metams liko tik 53 mln. Eur. Išeitis viena – vėl imti iš tiesioginių išmokų voko. Nemažai ūkininkų dėl to pyksta, tačiau naujas žemėlapis įsigalios tik 2019 m.

Reforma pagaliau baigsis 

- Vyriausybės programoje numatyta kuo greičiau baigti žemės reformą. Bet žemės savininkai tuo nėra patenkinti – sako, jog dar liko daug neišspręstų prob­lemų. Ką planuoja Žemės ūkio ministerija?

- Sutinku, kad yra blogai. Tačiau net ir norint, jau nieko neįmanoma pakeisti. Kasdien gaunu po 10-20 skundų dėl žemės reikalų, žemėtvarkos klaidomis priėmimuose skun­džiasi 99 proc. gyventojų. Netgi tais atvejais, kai padarytas pažeidimas, sprendimus dabar jau gali naikinti tik teismai. Kai viskas sumatuota ir sklypai vienas šalia kito sudėlioti, nėra iš kur paimti trūkstamos žemės. Matyt, dar 50 metų tą bėdą turėsime. Galime tik paraginti žmones drąsiau kreiptis į teismą.

Neįteisintos nuosavybės li­ko gal 0,02 proc. - apie 7 tūkst. žemės savininkų dar tebevaikšto su išvadomis. Tačiau visi žinome, iš kur jie jas gavo. Dar maždaug 3 tūkst. savininkų nepareiškė noro atsiimti nuosavybę.

Esame įsipareigoję kitais metais žemės reformą užbaigti, jei reikės – ir prievarta. Rudens sesijoje iš naujo teiksime dvi įstatymo pataisas. Siūlome neleisti įteisinti nuosavybės pagal išvadas valstybinėje žemėje, kurią ilgiau nei trejus metus dirba ūkininkai. Teisininkai atmetė šį pasiūlymą, nes jis neatitinka Konstitucijos, bet mes manome kitaip. Valstybinės žemės yra pakankamai – 115 tūkst. ha, grąžinti nuosavybę galėsime visiems likusiems. Tačiau nereikia atimti iš ūkininkų tų sklypų kurie jau yra įdirbti, į kuriuos nemažai investuota.

Kita pataisa norėtume užbaigti išvadų kilnojimus iš vienos kadastrinės vietovės į kitą. Jei jau apsisprendei susigrąžinti nuosavybę, tai ir imk ten, kur prašei.

Pirkti žemę - pavojinga? 

- Ką galite pasakyti tiems, kurie norėtų pirkti laisvos valstybinės žemės? Kada bus galima jos įsigyti?

- Kol žemės reforma neužbaigta, valstybinės žemės neparduodame. Kai visiems grąžinsime nuosavybę, įvertinsime, kiek jos liko, ir ten, kur manysime, jog nėra tikimybės, kad reikės žemės valstybės strateginiams tikslams ar visuomenės poreikiams, ją būtinai parduosime. Kaip žinote, valstybė visada buvo prastas šeimininkas.

Dabar leidžiama pirkti tik įsiterpusius sklypelius iki 1 ha. Daugelis ūkininkų laukia, kada bus supaprastinti žemės pardavimo saugik­liai. Manau, kad jie iš esmės neveikia: kas nori, tas ir nusiperka. Mūsų pačių korporacijos supirkinėja žemę dešimtimis tūkstančių hektarų. Jei užsieniečiai norėtų, galėtų nusipirkti žemės ūkio bend­rovę su visa žeme. Už ją dabar jau mokama iki 10 tūkst. Eur už ha. Tai nepagrįstai didelė, pernelyg išpūsta kaina. Danijoje žemės kainos jau smuko dvigubai – nuo 40 iki 20 tūkst. Eur/ha.

Mes patys dėl to kalti – kovojame vieni su kitais dėl pirkimo ir dėl nuomos. Ar normalu, kai hektaras nuomos kainuoja tiek, kiek pora tonų grūdų – 300 Eur? Matau didelį pavojų imti kreditus ir už tokias sumas pirkti žemę. Juk jei metai pasitaikytų nederlingi ar grūdų kaina nukristų iki 100 Eur/t, ūkininkams grėstų bankrotas. O taip gali būti: Ukraina šiemet rinkai pateiks 10 mln. t kviečių.

Galvoju, kad gerai būtų turėti žemės nuomos įstatymą, kuris susietų nuomos kainas, tarkime, su grūdų kaina rinkoje. Turėsime apie tai kalbėtis.

Siūlo didinti apžiūrų kainą 

- Ūkininkaujantieji sunerimo, jog žadama naikinti savivaldybių Žemės ūkio skyrius. Neseniai į ministeriją kvietėte jų vedėjus. Kokią žinią jiems perdavėte?

- Suprantu, kad merams labai patogu turėti valstybės dotuojamus Žemės ūkio skyrius – galima skirti ir kitokių užduočių, todėl sunku pasakyti, kiek tie skyriai iš tiesų atlieka žemės ūkio funkcijų. Apie seniūnijų specialistus nekalbame – jiems turime, ką pavesti. Vyriausybės programoje yra numatytos trumposios maisto grandinės. Jie pažįsta žmones, galėtų eiti pas juos, tartis, kad gamintų vieną ar kitą produktą, padėtų organizuoti jų tiekimą rinkai, imtis kooperacijos. Atlyginimą reikia mokėti už padarytą darbą, o mes gerai žinome, kiek trunka pasėlių deklaravimas.

Ūkininkai suinteresuoti, jog tie skyriai išliktų, nes gerai, kai gali pasikonsultuoti. To­dėl siūlysime prisidėti finansiškai – pavyzdžiui, šiek tiek brangiau mokėti už traktorių, priekabų apžiūrą. Su sąlyga, kad tie pinigai liks Žemės ūkio skyriuje. Antraip reikė­tų mažinti darbuotojų. Pa­si­žadėjau, jog kol aš gyvas, žemės ūkio technikos apžiūros nebus niekam atiduotos.

Dėl pasėlių deklaravimo nėra ko jaudintis – jis tik­rai netaps mokamu. Ir netgi nuo ateinančių metų 87 proc. ūkininkų galės deklaruoti pa­sėlius trejiems metams. O nuo 2020-ųjų gal to visiškai nereikės. Nacionalinė mokėjimo agentūra yra viena iš iniciatorių visus laukus fiksuoti palydovu. Tokiu atveju ji pati užpildys išmokų formas.

Ne šiaip sau raginame savivaldybes taupyti - ir minis­terijoje stengiamės viską su­ma­žinti iki minimumo. Su­jung­sime šešias valstybines įmones, visų „uabų“, veislininkystės įmonių, kurios ūkininkams reikalingos, akcijas leisime ūkininkams per 10 metų išsipirkti nominalia verte. O tas, kurių niekas nenorės, atiduosime Turto fondui.

Dabar gi turime net 7 žuvivaisos įmones, joms per metus skiriame 3 mln. Eur. Paradoksas, bet Lietuvoje yra ir didžiausias Europoje valstybinis žirgynas – didesnis nei Anglijos karalienės. Ar galime taip mėtytis pinigais?

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Daugelyje jėgos trikovės sporto varžybų šilališkis Karolis Aleksandravičius tapo ne tik pirmosios vietos laimėtoju, bet ir absoliučiu nugalėtoju. Didžiulius svorius iškeliantis vaikinas pagerino ne vieną Lietuvos rekordą, tačiau, kaip pats sako, pritrūkęs iššūkių, suka kitu keliu – žengia pirmuosius žingsnius galiūnų sporte. Visai neseniai vykusiame Baltijos galiūnų čempionate perspektyviam sportininkui pavyko pasiekti finalą.

Šilalės vardą garsina nemenkas sportininkų desantas. Tarp jų – ir įspūdingo sudėjimo Karolis, iki šiol varžęsis jėgos trikovės rungtyse. „Šilalės artojo“ skaitytojams sportininkas atskleidžia, jog pasiilgo naujų iššūkių ir nusprendė išbandyti kitą sritį - Ž. Savicko pėdomis suka į galiūnų sportą.

„Jėgos trikovėje Lietuvoje jau esu pelnęs visus apdovanojimus, pagerinau daug rekordų. Turėjau planų išvykti į Europos čempionatą, tačiau tai daug kainuoja. O ši sporto šaka nėra noriai finansuojama, tad jokios tikimybės, kad išvyka atsipirks. Be to, norisi išbandyti ką nors naujo, tad ketinu rimtai imtis galiūnų sporto“, – prisipažįsta Karolis.

Naują sritį trikovininkas pasirinko neatsitiktinai. Jis teigia nuo vaikystės domėjęsis šia sporto šaka, o Ž. Savicko plakatais buvo nukabinėtos visos kambario sienos. Dar vienas šios sporto šakos privalumas, jo manymu, – varžybų metu vykstantis šou, kuris pritraukia būrį rėmėjų. Tai padidina ir prizinį fondą, dėl kurio motyvacija siekti aukštų rezultatų tik didėja.

Šilališkis sportininkas jau startavo galiūnų sporto varžybose. Tačiau kol kas bandy­mai nebuvo sėkmingi – dėl prizinių vietų teks gerokai paplušėti. Pasak Karolio, jėgos jam netrūksta, bet koją kiša išt­vermės stygius.

„Jėgos trikovei treniruočių metu tenka šlifuoti tik tris pagrindinius veiksmus. O ga­liūnų sporte svarbiausia yra ištvermė. Teko treniruotis Birš­­to­ne pas žymųjį Vidą Ble­­kai­tį. Turiu pripažinti, kad nespėjau dar išbandyti visos įran­gos – ten tikrai yra ką veikti. Jėgos trikovės varžybose ir toliau dalyvausiu – per metus gal pavyks startuoti bent tris kartus. Suderinti su galiūnais bus sunku, nes abiejų sporto šakų sezonai eina vienas po kito. Laiko poilsiui lieka ma­žai“, – pripažįsta sportininkas.

Galiūnų sporto sezonu laikoma vasara. O jėgos trikovės varžybos paprastai rengiamos rudenį ir pavasarį. Tad norint puikiai pasirodyti abiejų sporto šakų varžybose, tenka treniruotis kone ištisus metus. Kaip teigia sportininkas, nuolat išlaikyti gerą formą, nenualinti organizmo ir išsaugoti entuziazmą yra gana sunku.

„Nepailsėjus didėja ir traumų tikimybė. Jau esu patyręs krūtinės raumenų plyšimus, kojos raumens traumą. Galiūnų sporte man padeda treneris Karolis Urbanavičius. Turiu puikias sąlygas, varžyboms galiu ruoštis net žie­mą“, – sako sporto salėje kone kasdien daugiau nei po dvi valandas praleidžiantis galiūnas.

Tiesa, pirmieji bandymai galiūnų sporte be trenerio baigėsi liūdnai – po varžybų, prieš metus vykusių Tauragėje, pavyko dalyvauti vos trijose rungtyse. Stingant žinių, trenerio patarimų, sportininkui plyšo kojos raumuo ir trumpam teko pristabdyti karjerą.

„Dar trūksta patirties, todėl kol kas tikslas yra tiesiog dalyvauti varžybose. Tokiu būdu tikiuosi greičiau išsiaiškinti savo silpnybes. Turiu stiprius pečius, tad kėlimo rungtys nesudaro jokių prob­lemų. Tačiau išsiugdyti ištvermę bus sunkiau. Kol kas geriausią rezultatą pasiekiau varžybose Molėtuose, kur tarp 12-os sportininkų buvau 5-as“, – džiaugiasi K. Aleksandravičius.

Šiemet jis taip pat išbandė jėgas Baltijos galiūnų čempionate, kuriame pavyko pasiekti finalą. Radviliškyje vykusių finalinių rungčių metu sportininkui puikiai sekėsi, tačiau priešpaskutinėje rungtyje patyrė bicepso traumą, kuri ir sutrukdė baigti varžybas. Tačiau iš 8 stipriausių finalininkų šilališkis iškovojo septintąją vietą.

Šį sportininką šilališkiai puikiai žino dar ir dėl miesto šventės metu rengiamų štangos spaudimo varžybų. Kasmet jos sutraukia daugybę dalyvių. Pirmosiose daugiausiai dalyvavo vietiniai jaunuoliai,  vėliau ėmė jungtis ir kitų rajonų, net kaimyninių valstybių sportininkai. K. Aleksand­ravičius žada, kad išskirtinis sportininkų pasirodymas laukia ir šiemet vyksiančioje Šilalės miesto šventėje.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS 

ir K.  Aleksandravičiaus asmeninio albumo nuotr.

Girto laukuviškio M. M. siautėjimas, itin brangiai at­si­ėjęs Laukuvos seniūnijai, baigėsi Šilalės rajono apy­linkės teismo kaltinamųjų suole. Vaizdo stebėjimo ka­merą su visu stulpu išvertusiam vyrui teismas priteisė atlyginti kone 5000 eurų siekiančius nuostolius. Tik var­gu, ar kada nors ši prievolė bus įvykdyta.

Praleisti praėjusių metų lapkričio 25-ąją būrelis draugų nusprendė svaigindamiesi alkoholiniais gėrimais. Žinoma, ištuštinus turėtas atsargas, nutarta, jog reikia daugiau, tad sugėrovai patraukė pas pažįstamą A. V. Pasak teismo nuosprendžio, prieš pat vidurnaktį, pasukus į Eitvydaičių gatvę, einant pro seniūnijos pastatą, M. M. nusprendė „papokštauti“ – pamėgino išjudinti stulpą, ant kurio buvo įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Jėgų dar buvo – chuliganas išvertė stulpą ant žemės su visa kamera. Tiesa, šito neužteko. Prieš tai jau šešis kartus teistas laukuviškis čiupo akmenį ir juo ėmė skaldyti vaizdo stebėjimo įrangą. Ir nors įsismarkavusį chuliganą bandė sudrausminti pro šalį ėję asmenys, tai tik dar labiau jį įsiutino - M. M. su praeiviais apsistumdė.

Tą patį vakarą Laukuvos kultūros namuose vyko renginys, tad vandališką poelgį matė ir jo dalyviai. Jie apie tai nedelsiant informavo seniūną Virgilijų Ačą. Šis iškvietė policijos pareigūnus.

Po įvykio praėjus daugiau nei parai pamatavus tuomet dar įtariamo nusikaltimu M. M. blaivumą, jam nustatytas 1,78 prom. girtumas.

Teismui liudyti pakviesti ir kartu su kaltinamuoju gėrę jo bičiuliai. Jie pripažino matę, kaip elgiasi jų neblaivus kompanionas ir esą raginę neliesti svetimo turto. Tačiau M. M. į tai nereagavęs ir tęsęs agresyvias „linksmybes“. Tad galimų problemų išsigandę draugai M. M. paliko – pasislėpė už parduotuvės.

Nors teisme kaltinama­sis prisipažino siautėjęs ir gailėjosi dėl savo veiksmų, faktas, jog nusikaltimą padarė neblaivus, laikytinas sunkinančia aplinkybe. Be to, šį nusikaltimą M. M. padarė dar neišnykus paskutiniam teistumui. Probacijos tarnyba teismui pateikė socialinio tyrimo išvadas, kuriose konstatuojama, jog vyras sistemingai daro nusikaltimus ir administracinius pažeidimus, kuriems didelės įtakos turi nuolatinis alkoholio vartojimas. Išvadoje taip pat tvirtinama, kad jis ieško darbo bei sutinka gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Tai leidžia daryti prielaidą, jog užtektų laisvės atėmimo bausmės, ją atidedant, ir įpareigojimo gydytis nuo priklausomybių.

Teismas, remdamasis liudytojų parodymais bei surinktais įrodymais, pripažino vos pradinį išsilavinimą turintį M. M. kaltu ir nuteisė jį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atidedant vieneriems metams. Vyras įpareigotas neišvykti iš gyvenamojo rajono ribų be prižiūrinčios institucijos leidimo. Nuolat dėl girtavimo į nusikalstamas veikas įsiveliantis laukuviškis teismo įpareigotas pradėti dirbti ar mokytis, gydytis dėl priklausomybės nuo alkoholio, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, paskirtos bausmės atidėjimo laikotarpiu dalyvauti Klaipėdos probacijos skyriaus vykdomose elgesio pataisos programose. Taip pat M. M. priteista atlyginti seniūnijai padarytą turtinę žalą – 4637,18 Eur.

Morta MIKUTYTĖ

AUTORĖS nuotr.

Liepos 19-osios popietę autoįvykis magistralėje Kau­nas-Klaipėda, ties Laukuvos via­duku, tragiškai baigėsi į pajūrį važiavusiai latvių šeimai. Priekinėje keleivio vie­toje sėdėjusi moteris, automobiliui „BMW“ susidūrus su sunkvežimiu „Iveco Eurocargo“, žuvo.

Ketvirtadienį, apie 14 val., specialiosios tarnybos gavo iškvietimą į automagistralės Kaunas-Klaipėda 242-ąjį kilomet­rą, esantį Palokysčio kaimo ribose. Pranešta, jog susidūrė „Iveco Eurocargo“ sunkvežimis ir „BMW 530“, lengvojoje mašinoje yra prispausti du žmonės. Į įvykio vietą nedelsiant išskubėjo visos tarnybos.

Atvykę ugniagesiai „BMW 530“ rado įkalintą mo­terį, vyras (gim. 1969 m.) bei devynmetis vaikas patys išlipo iš transporto priemonės. Vairuotojo žmoną (gim. 1975 m.) vadavo ugniagesiai-gelbėtojai, į pagalbą pasitelkę hidraulinę įrangą. Tačiau, ištraukus moterį iš automobilio, medikai konstatavo jos mirtį.

Sunkvežimio vairuotojas (gim. 1971 m.) įvykyje nenukentėjo.

Dėl šios avarijos kuriam laikui buvo paralyžiuotas eismas automagistralėje. Pirminiais duo­menimis, susidūrimas galėjo įvykti „BMW“ vairuotojui bandant aplenkti sunkvežimį. Sumaitota dešinės pusės priekinė lengvojo automobilio dalis.

Morta MIKUTYTĖ

Skaitytojo nuotr.

Baigiama įvykdyti didžioji dalis sausio mėnesį savi­valdybės tarybos sprendimu patvirtintų valstybės fi­nansuojamų melioracijos darbų. Šiemet jiems skirta 181 tūkst. eurų, tačiau į žemės pagerinimą bus investuota keliolika kartų daugiau. 

Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Ramutė Urbienė Kaimo reikalų komitetą informavo, kad didžioji dalis avarinių remontų, kuriems atlikti konkursą laimėjo UAB „Diržė“, jau padaryta – teliko tos vietos, kuriose yra pasėliai arba pievos ir kurias buvo draudžiama šienauti iki liepos 15 d. Iš viso šiemet avariniam melioracijos statinių remontui buvo numatyta beveik 31,3 tūkst. Eur.

UAB „Diržė“ atlieka Požerės kadastrinėje vietovėje užbaigto projekto priežiūros darbus: griovių šienavimui skirta 12,3 tūkst. Eur, taip pat tvarkomos užtvankos ant Lokystos upelio Nevočių kaime, Balsiuose, ant Ašučio upelio, ir Bijotuose, ant Pelos upelio. Užtvankų priežiūrai skirta 1339 Eur valstybės lėšų.

Didžioji dalis savivaldybės gauto finansavimo šiemet bus naudojama Bilionių kadastrinėje vietovėje esančių Sartalių ir Ašvijos upelių baseinų melioracijos griovių bei jų statinių remontui. UAB „Restapa“ pirmajame etape atliks darbų už beveik 130 tūkst. Eur.

Nepalyginamai daugiau į me­lioracijos sistemų rekonst­rukciją Šilalės rajone inves­tuoja Europos Sąjungos struk­tūriniai fondai. ES lėšomis savivaldybė vykdo Ašvijos, Akmenos, Raudžio ir Naka­čios upelių baseinų griovių bei melioracijos statinių rekonstrukcijos projektą. Bend­ra jo vertė – net 345 tūkst. Eur. Iš Šilalės rajono biudžeto savivaldybės taryba jam numatė beveik 35 tūkst. Eur. Konkursą laimėjo UAB „Diržė“, kuri jau yra padariusi darbų daugiau kaip už 160 tūkst. Eur.

Šiemet melioracijos griovius tvarko ir juose esančius statinius rekonstruoja keturios asociacijos. Juosudiškės ir Laumenų kaimuose darbus jau baigė melioracijos stati­nių naudotojų asociacija „Juo­sudiškė“, kuriai vadovauja Egidijus Krencius. Atlikta dar­bų beveik už 350 tūkst. Eur.

Tokios pat vertės projektą parengusi Rimanto Rimkaus vadovaujama melioracijos statinių naudotojų asociacija „Stirbiškė“ taip pat jau mato darbų pabaigą. Pusę melioracijos sistemų spėjo rekonst­ruoti ir „Eugevytlina“, kuriai vadovauja Stasys Misevičius. Pradėtas įgyvendinti ir 355 tūkst. Eur vertės aso­ciacijos „Lembo raistai“ (vadovė Gražina Ligutienė) projektas Lem­bo, Grimzdų bei Papynaujo kaimuose. Visos asociacijos yra suplanavusios darbus baigti šiemet.

R. Urbienės duomenimis, melioracijos statinių rekonst­rukcijos projektus jau yra parengusios dar trys asocia­cijos. Gegužės mėnesį buvo įvertinta asociacijos „Aivos slėnis“, kurios vadovas yra Aivaras Tamošaitis, paraiška – ši asociacija yra numačiusi atlikti darbų už 370 tūkst. Eur. Į tokias pat sumas pretenduoja ir Antano Raudoniaus asociacija „Raudonių ūkis“ bei Tūjainių vietovės melioracijos statinių naudotojų asociacija, vadovaujama Algirdo Strodomskio. 

Jei visoms projektus parengusioms asociacijoms ES skirs finansavimą, į žemės ūkio naudmenų pagerinimą bus investuota beveik 3 mln. Eur. Savivaldybė prie šių projektų finansavimo prisideda 10 proc.

Daiva BARTKIENĖ

Šilališkiai išgirdo ir įsidėmėjo informaciją apie artėjan­čią žemės reformos pabaigą – tai patvirtina prieš pu­sant­­ros savaitės Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio pri­ėmi­mo laukusi eilė ir vienas po kito skambėję klausimai dėl že­mės nuomos bei įsigijimo. Tačiau kiekvieną kartą atsi­randa ir tokių teisinių problemų, kurias išnarplioti neleng­va net juridinio darbo patirties turinčiam parlamentarui.  

Susirūpino Balsių gyventojai 

Pasiklausius Seimo nario konsultacijų, tenka daryti išvadą, kad žmonės turi labai daug net nuo „anų laikų“ susikaupusių problemų ir nebando savo reikalų tvarkyti tol, kol gyvenimas neįvaro į kampą.

Šilų kaime gyvenantis A. B. žeme susirūpino tuomet, kai pamatė, jog svetimi šienauja daug metų jo tvarkomą paupį.

„Gyvename ant senelio žemės, bet natūra mums jos negrąžino – tik namų valdą, sakė, jog prie upelio yra 5 metrų apsauginė zona. Dabar žiūrime, kad ten, kur mes išrovėme krūmus, sukultūrinome žemę, jau šeimininkauja kitas žmogus. Jei mums nedavė, kodėl atidavė kitiems?“ - stebėjosi žmogus.

Patikrinus duomenis ir įver­tinus vietovę internete skel­biamuose žemėlapiuose, paaiškėjo, jog toje vietoje yra numatyta žemė namų valdoms.

„Patys kalti, kad anksčiau neparašėte prašymo išsipirkti tą žemę - vieta graži ir gera, o 25 arai ne toks mažas sklypelis, kad liktų be savinin­ko“, - sakė Seimo narys.

Kitas Šilų kaimo gyventojas atskubėjo klausti, kaip galėjo padidėti jo nuomojamos valstybinės žemės sklypas. Žmogus turi leidimą laikinai naudotis laisva valstybine žeme. Atlikus geodezinius matavimus, buvo nustatyta, kad jos yra 17 arų.

„Dabar Žemėtvarkos skyriaus vedėjas Romualdas Bukauskas man sako, kad ten yra 20 arų. Niekas negali paaiškinti, kodėl. Man atrodo, jog primatavo kelią ir dėl to reikalauja daugiau mokėti mokesčių – kito paaiškinimo neturiu, nes plėstis sklypui nėra kur: iš visų pusių miškas arba kelias“, - skundėsi balsiškis.

R. Žemaitaitis paaiškino, kad valstybė buvo užsakiusi atlikti visos Balsių teritorijos geodezinius matavimus, todėl, patikslinus valstybinės žemės plotą, galėjo atsirasti papildomi keli arai. Seimo narys prašė Žemėtvarkos skyriaus vedėją peržiūrėti nerimaujančio žemės nuomotojo dokumentus, kad žmogui neliktų abejonių dėl žemės nuomos mokesčio.

Netekę žemės turėtų emigruoti? 

Tiesiai iš Klaipėdos ligoninės pas Seimo narį atskubėjo labai susijaudinęs Kelmės rajono gyventojas. Severėnų kaime jau keli metai jo gyvenimo draugė nuomoja iš valstybės du žemės sklypus. Perėmė juos iš anksčiau nuomojusių draugų, žemėtvarkininkai išdavė leidimą laikinai naudotis valstybine žeme. Leidime nurodyta, jog, nepranešus apie atsisakymą žemę dirbti, jis kasmet bus pratęsiamas. Šeima ūkininkauja, žemė jiems labai reikalinga, bet šiemet staiga pamatė, kad lauką šienauja jau kiti ūkininkai.

„Kaimynė buvo gavusi laišką iš Žemėtvarkos tarnybos – ją kvietė į projekto svarstymą, o mums niekas nepranešė, kad atims sklypus. Žemė ribojasi su nuosavu sklypu, bet jau būtų kvietę ribų suderinti.

Dabar liks vienintelė išeitis – parduoti ūkį ir dingti iš Lietuvos. Draugė laukiasi, negali nervintis, aš sergu – tyrimai po tyrimų, o ligos vis tiek neranda. Nebežinome, kaip toliau gyventi“, - susijaudinęs skundėsi kelmiškis.

Perskaitęs leidimą naudotis valstybine žeme, kuriame išties nurodyta, jog, neatsisakius dirbti žemę, jos naudojimo terminas kasmet bus pratęsiamas, R. Žemaitaitis pripažino, kad Žemėtvarkos skyrius negalėjo savavališkai nutraukti valstybinės žemės nuomos sutarties. Tačiau pirmiausia žmogui reikėtų nuvykti į Kelmę ir išsiaiškinti, kas atsitiko.

Žemės grąžinimu susirūpino ir šilališkė I. Z., atsinešusi pas Seimo narį dar 1924 metais J. Z. vardu išduotą žemės nuosavybės dokumentą. Nors jis lengvai įskaitomas, anų laikų juridinė kalba šiandieniniams žmonėms sunkiai suprantama, todėl kiek­vienas, išanalizavęs dokumento įrašus, skirtingai nurodo J. Z. priklausiusį žemės plotą.

„Grąžino 4,75 hektarus, bet sakė, kad galėjome turėti ar 7 ha. Jei tikrai, būtų gaila prarasti“, - svarstė moteris.

Tačiau Seimo narys patikino, kad nuosavybę atkūrę žemėtvarkininkai šilališkių neapgavo - nuosavybės dokumente nurodyta, jog J. Z. priklausė ne 7 ha, o tik viena septintoji bendro žemės ploto, kurį jis turėjo kartu su kitais žemės bendrasavininkiais.

Nenori imti paveldėto turto

Vytogaloje, tėvų sodyboje, jau 20 metų gyvenanti E. V. susirūpino deklaruoti gyvenamąją vietą, mat moteris girdėjo, kad to nepadarius, nuo ateinančių metų valstybė neteiks jokios socialinės paramos.  Nors gyvena tėvų sodyboje, broliai nesutinka, jog ji ten būtų deklaruota, nors vytogališkė yra įsitikinusi, kad ketvirtadalis mirusių tėvų nekilnojamojo turto priklauso ir jai.

„Aš prižiūriu sodybą, remontuoju namą, net už atliekų išvežimą moku, o jie nieko nedaro ir dar norėtų mane iš tų namų išvyti. Brolis savo vardu įteisino nuosavybę, nors aš dalies niekada neatsisakiau“, - skundėsi moteris.

Ji įtikinėjo, jog turto jai nereikia, tik galimybės deklaruoti gyvenamąją vietą. Tačiau, remiantis įstatymais, pirmiausia būtina įteisinti paveldėjimą, nes kitaip įgyvendinti savo teisių į jį moteris negalės. Kam priklauso tėvų sodyba, gali patvirtinti tik Registrų centro išduotas dokumentas. Moteriai grįžus su pluošteliu popierių, paaiškėjo, kad E. V. nėra priėmusi tėvų palikimo, todėl pirmiausia reikia kreiptis į teismą dėl paveldėjimo termino atsta­tymo.

Nepalyginamai sudėtingesnė šilališkio S. N. problema. Mirus giminaitei, butą ir sodą dalinasi penki paveldėtojai. Vienas jau miręs, o jo sūnus gyvena Rusijoje ir į kvietimą įsiteisinti savo dalį neatsiliepia. Paveldėto turto nėra kam tvarkyti, todėl kiti keturi savininkai norėtų jį parduoti. Tačiau nė vienas notaras tokio sandorio netvirtina.

„Kaip priversti žmogų atvykti ir įsiteisinti paveldėtą turtą arba jo atsisakyti? Ką daryti kitiems keturiems paveldėtojams? Nuo mirties jau praėjo septyni mėnesiai. Specialiai laukėme, nes Rusijoje paveldėjimui priimti yra nustatytas šešių mėnesių terminas, bet žmogus į Lietuvą nevažiuoja ir savo artimiesiems neduoda įgaliojimo tvarkyti turtinius reikalus“, - sakė Šilalės gyventojas.

Išsiaiškinti, kas galėtų perimti nepaveldėtą turto dalį ir kokių dokumentų reikia, kad notarai tvirtintų pirki­mo-pardavimo sandorį, prireikė net kelių valandų. Notarų rūmų prezidentas patvirtino, jog tokio atvejo Lietuvoje iki šiol nėra buvę, todėl ir veiksmų praktika neaiški. Pasiūlyta dar kartą kreiptis į notarus ir jų atsisakymą skųsti teismui – tik jis galėtų įpareigoti notarus tvirtinti tokį sandorį.

Kaltinėniškė S. K. irgi atėjo pasimetusi: nežino, kaip išspręsti dar 1981 m. kilusią problemą. Tuo metu jos mama skyrėsi su vyru, antstoliai pareikalavo 8100 rublių nesumokėtų alimentų. Vaikų tėvas pinigų neturėjo, todėl buvo areštuotas šeimos namas. Dabar tėvas sutinka jį perleisti savo vaikams, bet niekas nežino, kur kreiptis, jog turto areštas būtų nuimtas. Tuo labiau, kad per tą laiką antstoliai ne kartą keitėsi, neaišku, kam yra perduoti skolos išieškojimo dokumentai.

Pasidomėjus paaiškėjo, jog skolos išieškojimo dokumentus turi tas pats antstolis, kuris ir areštavo turtą, tad tereikia kreiptis į notarą ir sudaryti dovanojimo sutartį.

Tai anaiptol ne visi klausimai, kuriuos Šilalėje šįkart teko aiškintis Seimo nariui. Pusdienio visoms rinkėjų problemoms išspręsti, žinoma, neužtenka, todėl darbas tęsiasi Seime. Ir ne visada rezultatas būna toks, kokio tikisi pagalbos prašantys žmonės. Nieko nepadarysi – gyvenimas nėra pageidavimų koncertas. 

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.