Kone kiekvieną sezoną kylančios diskusijos apie miesto želdynus pasigirdo ir šiemet – šilališkiai teiraujasi, kodėl pagrindinę miesto gatvę puošti turintys vazonai labiau primena šieno kupetas, o ne skoningą gėlyną. 

Žydrūnė MILAŠĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 77

Penktadienio vakaras Putinui buvo permainingas. Grįžtant iš Turk­mėnistano jo lėktuvui grėsė ukrai­nietiški dronai, todėl į Maskvą jis parsirado per Sankt Peterburgą tik vėlų vakarą. Čia jo laukė telefoninis pokalbis su Donaldu Trumpu, kuris Kremliaus šeimininkui gimtadienio proga jau buvo paruošęs puikią do­vanėlę. 

Ko gero, pats Putinas nelaukė šito siurprizo, tuo labiau, jog D. Trumpas keletą dienų delsė skambinti Putinui. Matyt, laukė progos pateikti staigmeną Kyjivui, kai Ukrainos delegacija jau buvo praleidusi 8 derybų valandas Majamyje. Išgirdę naujieną, ukrainiečiai trenkė durimis ir išvyko anksčiau. 

Iki spalio 18 d. D. Trumpas turėjo patvirtinti Kongreso aprobuotą „pragariškų sankcijų“ Rusijai paketą, tačiau dabar aišku, kad vietoj sugriežtinimo sankcijos energijos ištekliams iš dalies naikinamos. Už dyzelino susitarimą Trumpas nepareikalavo iš Putino jokių nuolaidų dėl Ukrainos.

JAV prezidentas per pusantros valandos trukusį pokalbį išprašė 300 tūkst. tonų dyzelinio kuro JAV reikmėms ir pasaulinei rinkai nedelsiant, neva, kad būtų numuštos jo kainos. Tai maždaug 2,33 mln. barelių, o Amerika sunaudoja 3,8–3,9 mln. barelių per vieną dieną. Dar pusę milijono tonų Putinas pažadėjo lapkritį, gruodį – dar 1 mln. ir vėliau 3 mln., „jeigu leis Rusijos naftos perdirbimo įmonių galimybės“. Sandoris galios iki kitų metų balandžio 7 d. Netrukus po D. Trumpo pranešimo JAV iždas oficialiai išdavė laikiną licenciją, leidžiančią rusiškam dyzelinui patekti į rinką. Amerikos kompanijos rusų dyzeliną pirks Ust-Lugo verslovėje, esančioje Lening­rado srityje, todėl bus pigiau jį transportuoti, ir parduos Roterdamo biržoje. 

Pasirodo, dyzeliną gabenantis tanklaivis „Minerva Zen“ su Graikijos vėliava iš Sankt Peterburgo išplaukė dar rugsėjo 22 d., iškart pasuko JAV krantų link ir sandėrio paskelbimo dieną juos pasiekė...

Paradoksas, bet JAV šito dyzelino net nereikia, nes šalis pati jį eksportuoja. D. Trumpas tikisi perpildyti juo amerikietišką kuro rinką ir taip numušti kainą. JAV išveža naftos produktus (kasdien po 1,5 – 1,9 mln. barelių) į Europą, kur jų kaina didesnė. Manoma, jog rusiško dyzelino importas vieno galono (galonas – 3,785 litro, JAV spalio pradžioje jis kainavo 6,20 dolerio) kainą gali sumažinti apie 10 centų...

Tai kam visas šis triukšmas, kurį Amerikos žiniasklaida pavadino „rusiško dyzelino afera“? D. Trumpui garbės reikalas pasipriešinti visiems Joe Bideno laikais priimtiems teisės aktams. Vos prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, 2022 m. balandžio 8 d., Kongresas patvirtino rusiškos naftos importo pabaigos aktą Nr. 6968 („Ending Importation of Russian Oil Act“ H.R.6968), kuris uždraudė pirkti iš Rusijos žalią naftą, jos produktus, benziną, dyzelinį kurą, mazutą, dujas, anglį, koksą, bitumą ir kt. Panaikinti šį draudimą gali Kongresas. D. Trumpui tai leidžiama tik esant trims sąlygoms: pasiekus Rusijos ir Ukrainos paliaubas, Rusijai nekeliant jokios grėsmės NATO šalims ir jai pripažinus ukrainiečių teisę laisvai rinkti savo vadovybę. 

Ar 47-asis JAV prezidentas laikosi šio draudimo? 

Suprantama, kad ant balto žirgo šuoliuojančiu save įsivaizduojantis D. Trumpas taikosi į tarpinius (vidurio kadencijos) Kongreso rinkimus, kurie vyks po trijų savaičių. „Reuters“ pranešimu, jo reitingai tesiekia apie 33 proc., bet didelei daliai amerikiečių rinkėjų patinka, kai prezidentas taip pompastiškai rūpinasi jų socialine gerove. Kažkur pasaulyje vykstantys konfliktai juos mažiausiai domina. Štai toks Amerikos demokratijos veidas...

Apžvalgininkai pastebi, jog dėl atšylančių santykių su JAV Putinas gali padaryti viską. Net vargstančių rusų sąskaita. Dyzelino eksportui į JAV jis panaikins iki spalio pabaigos veikiantį draudimą išvežti naftos produktus į užsienį. Dėl Ukrainos smūgių Rusijos naftos objektams ji neteko apie trečdalio visų pajėgumų, tad šalyje jaučiamas kuro deficitas. Ekspertai skeptiškai vertina Rusijos galimybes užpildyti JAV ir pasaulio kuro rinką, neatvėrus Hormuzo sąsiaurio. 

Tačiau politinis sprendimas jau yra, ir D. Trumpas pakliuvo į Putino spąstus. Karas Ukrainoje visiškai išbraukiamas iš taikos derybų darbotvarkės. Kitaip sakant, šis dviejų vienodo sukirpimo diktatorių sandėris padidino grėsmę Europai. 

Ne be reikalo NATO rodo didelį susirūpinimą Baltijos šalių saugumu. Kanados televizija CBC neseniai parodė siužetą iš Lietuvos padangę dengiančio „oro skydo“ pratybų, kuriose dalyvavo Italijos naikintuvai „Eurofighter“, Ispanijos F-18 ir Turkijos koviniai lėktuvai. Lietuva apsaugai nuo įvairių provokacijų į pasienį su Kaliningrado sritimi permetė savo karių šimtinę. 

Putino ir D. Trumpo sandėris atveria vartus naujai agresijai. Pagaliau Amerikos prezidentas save atvirai priskyrė tokio agresoriaus bičiuliu: jis apkaltino Volodymyrą Zelenskį mėginant sukelti prob­lemų pasauliui ir pareiškė esąs įsitikinęs, kad Ukrainai reikia kito valstybės vadovo, nes šis esą „nenori susitarimo“ su Putinu...

Rusiško dyzelino afera perauga į politinį šantažą.

Česlovas IŠKAUSKAS

Gamta turi savo dėsnius. Rudeniop, avių bandoms padidėjus, jas ima vis atkakliau puldinėti vilkai – medžioti mokosi paaugę vilkiukai, o vietos ūkininkai vis dažniau skambina pavojaus varpais. Auganti vilkų populiacija ir vis dažnesni jų išpuoliai prieš ūkio gyvūnus tampa rimtu išmėginimu. Nors gamtos apsaugos specialistai akcentuoja būtinybę saugoti biologinę įvairovę, kaimo gyventojai ir ūkio savininkai nuolat susiduria su rea­liais nuostoliais bei baime dėl savo turto.

Iššūkiai Telšių rajone 

Apie tai, kokia yra reali situacija Telšių rajone ir su kokiomis problemomis susiduria vietos ūkininkai, pasakojo šio rajono savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyriaus vedėja Vilma Lukoševičienė. Jos teigimu, rajone nuolat šeimininkauja vilkai, o ūkininkų kreipimųsi skaičius tiesiogiai koreliuoja su vilkų šeimų aktyvumu. Ypač skundų padaugėja rudenį, kai vilkai moko jauniklius medžioti, todėl prašymų kompensuoti nuostolius skaičius išlieka didelis. 

„Jei pernai situacija aštriausia buvo Viešvėnų ir Luokės seniūnijose, tai šiais metais išpuoliai fiksuojami Tryškių, Žarėnų bei Varnių seniūnijose. Dažniausiai pas mus nukenčia avys, ožkos ir veršeliai“, – vardijo V. Lukoševičienė.

Didelis išbandymas yra operatyvus reagavimas: savivaldybės komisijai privaloma skubiai nuvykti į vietą ir įvertinti žalą, tačiau kartais ūkininkai suardo įvykio vietą arba utilizuoja gyvūnus prieš atvykstant specialistams, todėl įvykis nefiksuojamas.

Palankus metas sustiprinti ūkį

Šalies ūkininkai vėl gali teikti paraiškas pasinaudoti parama pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano priemonę „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“. Paraiškos bus renkamos iki lapkričio 30 d. 

Šiam kvietimui skirta 1 149 946 eurų, todėl tai puiki proga ūkininkams apsaugoti savo bandas.

Remiama veikla apima vielinių, juostinių ar mobilių tink­linių elektrinių aptvarų (taip pat su / be apsaugos nuo prasikasimo), elektros tiekimo įrenginių, stacionarių neelekt­rinių tinklinių aptvarų (su ar be elektrinės juostos priešais) įrengimą bei iki 4 mėnesių amžiaus kilmės dokumentus turinčių aviganių (iki 2 vienetų) įsigijimą. 

Paramos gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla, įregistravę valdą ir laikantys avis, ožkas, galvijus iki 2 metų ar mėsines–pienines karves žindenes su prieaugliu iki 6 mėn. amžiaus lauke esančiose ga­nyk­lose.

Parama teikiama dotacijos forma: aviganiui įsigyti taikomas nustatytas vieneto įkainis, o kitoms apsaugos priemonėms – faktinių išlaidų kompensavimas. Finansuojama iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, o per visą 2023–2027 m. laikotarpį galima teikti vieną paraišką. 

Didžiausia paramos suma tvorų ir elektros palaikymo įrenginiams siekia iki 10 tūkst. Eur, o įsigyjant ir šunis – iki 12 tūkst. Eur (be PVM). Vieno Podhalės aviganio įkainis siekia iki 1 tūkst. Eur, Vidurio Azijos aviganio – iki 850 Eur (be PVM).

Parama skiriama pareiškėjams, kurių projektai įgyvendinami tose savivaldybėse, kuriose yra didelė tikimybė patirti vilkų daromą žalą ūkiniams gyvūnams. Žemės ūkio ministerija kasmet patikslina tokių savivaldybių sąrašą. Šiemet jos paskirstytos tokia tvarka:

I savivaldybių grupė (101 ir daugiau žalos atvejų): Alytaus r., Lazdijų r., Molėtų r., Vilniaus r.

II savivaldybių grupė (51–100 žalos atvejų): Anykščių r., Ignalinos r., Kaišiadorių r., Klaipėdos r., Kupiškio r., Plungės r., Prienų r., Šilalės r., Telšių r., Utenos r.

III savivaldybių grupė (10–50 žalos atvejų): Birštono sav., Biržų r., Druskininkų sav., Jona­vos r., Kalvarijos sav., Kauno r., Kretingos r., Marijampolės sav., Pagėgių sav., Panevėžio r., Pa­svalio r., Raseinių r., Rietavo sav., Rokiškio r., Skuodo r., Šakių r., Šalčininkų r., Šilutės r., Širvintų r., Švenčionių r., Tauragės r., Ukmergės r., Varėnos r., Vilkaviškio r., Zarasų r.

Pasirengę padėti

Telšių rajonas šiemet pateko į antrą grupę. Prevencines priemones vertinančios teigiamai V. Lukoševičienės nuomone, jų efektyvumas labai priklauso nuo individualaus ūkio. Pasak jos, 5–6 vielų elektriniai aptvarai ar specialūs tinklai yra veiksmingiausi tada, kai yra tinkamai prižiūrimi – pjaunama žolė ir užtikrinama nuolatinė aukšta įtampa. O apsauginių šunų išlaikymas ir dresūra reikalauja specifinių žinių bei didelių laiko sąnaudų. 

„Ūkininkai paramą apsau­gos priemonėms nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos vertina palankiai, tačiau smulkesnieji neretai išsigąsta keliamų reikalavimų. Gaila, kad šia vertinga parama vis dar pasinaudoja nedaug ūkininkų, nors savivaldybės darbuotojai visada pasirengę padėti ir konsultuoti. Tikimės, kad šis paraiškų rinkimas sudomins ne vieną ūkininką“, – sakė skyriaus vedėja. 

„Luminor“ banko užsakymu „Norstat“ atlikta reprezentatyvi apklausa (apklausta apie 1000 18–74 m. amžiaus žmonių) rodo, kad tik 17,7 proc. Lietuvos gyventojų jaučiasi užtikrinti dėl savo finansinės gerovės išėjus į pensiją, o 40,6 proc. tikina dėl to nesantys ramūs. Tai leidžia daryti prielaidą, kad daliai žmonių trūksta plano, kaip pasirūpinti pajamomis ateityje. Kaip finansinį nerimą paversti konkrečiais veiksmais, aiškina „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.

Šarūnas KUBILIUS

„Luminor“ komunikacijos projektų vadovas

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 77

Šiemet jau 24-ąjį kartą prekybos tinklas „Maxima“ kvie­tė Lietuvos mo­ksleivius pretenduoti į kasmėnesinę 100–200 eurų stipendiją 2026–2027 mokslo metams. Iš viso buvo sulaukta beveik 1500 paraiškų, kurias, ati­džiai įvertinusi, komisija išrinko 126 nugalėtojus. Tarp jų – net keturi mūsų rajono mokiniai.

Šiemet tarp laimėtojų yra keturi Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos mokiniai, o trys iš jų mokosi toje pačioje klasėje. Prekybos tinklo „Maxima“ ryšių su žiniasklaida vadovės Ernestos Vareikytės teigimu, visiems keturiems šilališkiams skirtos stipendijos skirtingose kategorijose.

„Trims iš jų stipendija skirta pažangaus mokymosi ir aktyvumo kategorijoje, vienam – literatūros ir vizualiųjų menų kategorijoje“, – „Šilalės ar­toją“ informavo E. Va­reikytė.

Stipendijas šiems mokslo metams gavo III bg klasės mokiniai Irmantė Petrošiūtė, Emilė Karutytė ir Ridas Dargevičius. 

Irmantė „Lietuvos maximalistų“ konkurse laimėjo jau antrą kartą, o už puikius mokymosi rezultatus stipendiją pelnė pažangaus mokymosi ir aktyvumo kategorijoje. Apie laimėjimą mergina sako sužinojusi per matematikos pamoką ir džiugia žinia iškart pasidalijo su šalia sėdėjusia dvyne seserimi.

Vis dėlto, pasak Irmantės, vien gerų pažymių, pretenduojant į šią stipendiją, nepakanka – svarbu ir aktyviai dalyvauti popamokinėje veikloje.

„Šiais metais pirmą kartą paprašė pateikti ir papildomų popamokinių veiklų sąrašą. Aš lankau dramos bei MEPA būrelius mokykloje, ruošiuosi olim­piadoms, labai mėgstu rašyti esė“, – pasakojo gimnazistė.

Ji sakė įsitikinusi, jog geriausių rezultatų padeda siekti ne mechaniškas informacijos įsiminimas, o loginio mąstymo ugdymas ir gebėjimas savais žodžiais perteikti išmoktą medžiagą. 

Irmantė ragina ir kitus mokinius išdrįsti parodyti savo gebėjimus bei dalyvauti konkurse.

„Rekomenduočiau nebijoti pasirodyti, pasakyti, kad kažkur yra dar vienas žmogus, galintis papildyti „Lietuvos maximalistų“ gretas“, – sakė gimnazistė.

Vienuoliktokas R. Dargevičius apie laimėjimą pažangaus mokymosi ir aktyvumo kategorijoje sužinojo laukdamas muzikos pamokos. Gimnazistas taip pat mokosi meno mokykloje, todėl stipendiją planuoja panaudoti muzikinei įrangai įsigyti.

Apie konkursą Ridas sužinojo praėjusiais metais, kai jame laimėjo dvi jo bend­raklasės. Tuomet visa klasė vyko į „Žalgirio“ arenoje surengtą šventę, skirtą „Lietuvos maximalistams“, o ši patirtis paskatino ir patį išbandyti jėgas.

„Man tas renginys patiko, pagalvojau, kad gal ir man būtų įmanoma dalyvauti konkurse ir net laimėti. Tad vasarą pateikiau paraišką ir patekau“, – džiaugėsi Ridas.

Vaikinas prisipažino, jog gerų rezultatų pasiekti jam labiausiai padeda laiko planavimas. Kadangi turi daug papildomos veiklos, kartais namo grįžta vėlai, todėl stengiasi išnaudoti pertraukas ir kitą laisvą laiką užduotims atlikti. Ridas pabrėžia, kad svarbu ne tik planuoti laiką, bet ir įveikti savo pasyvumą – išdrįsti pradėti.

„Kai nežengi pirmo žingsnio, negali įkopti į kalną. Tai sakyčiau, jog pirmiausia reikėtų žengti tą pirmą žingsnį, o po to leng­viau tampa pasiekti viršūnę“, – kalbėjo Ridas.

Literatūros ir vizualiųjų menų kategorijoje stipendiją pelniusi Emilė jau septynerius metus lanko dailės klasę meno mokykloje, yra sukaupusi patirties dalyvaudama įvairiuose meniniuose konkursuose ir ne kartą juose laimėjusi. Dalyvauti „Lietuvos maximalistų“ konkurse pra­ėjusiais metais jai pasiūlė dailės mokytoja Ilona Venckienė. Šiemet Emilė paraišką teikė didelių lūkesčių nepuoselėdama, nes šiame konkurse jau buvo laimėjusi anksčiau. Vis dėlto sėkmė nusišypsojo ir antrą kartą.

„Palinkėčiau nebijoti, visada bandyti, nes blogiau tikrai nebus, ir svarbiausia – pasitikėti savimi“, – ragino Emilė.

Vienuoliktokė pasakojo, kad pieši­niams įkvėpimo suteikia vaikystėje gamtoje praleistas laikas. Savo darbuose ji vaizduoja mišką, jūrą, Lietuvos kraštovaizdį ir atkreipia dėmesį į gamtos išsaugojimo svarbą.

„Savo kūryboje stengiuosi atskleisti gamtos grožį ir jos svarbą. Noriu priminti, kad gamtą būtina saugoti ir tausoti, nes ji teršiama, kertami miškai, o žmonės neretai neįvertina to, ką turime. Juk Lietuvos peizažuose galima įžvelgti daugybę nuostabių dalykų“, – įsitikinusi Emilė.

Deja, su ketvirtuoju „maximalistu“ šio teksto autorei susisiekti nepavyko.

Dovilė JAKAITĖ

Vilniaus universiteto žurnalistikos antro kurso studentė, „Šilalės artojo“ praktikantė

Nuotr. iš asmeninio pašnekovų archyvo

Šilalės viešojoje bibliotekoje lankėsi keliautojas Lukas Vainavičius, daugeliui pažįstamas dėl savo kelionių po egzotiškas šalis, nuoširdaus bendravimo ir autentiškos žemaitiškos tarmės. Susitikimas sulaukė didelio susidomėjimo – norinčiųjų išgirsti pasakojimus apie nuotykius ir patirtis susirinko tiek daug, kad visi netilpo renginiui skirtoje erdvėje.

Nors kelionės Luką nuolat nuveda į tolimus kraštus, Telšiai, iš kur jis yra kilęs, išlieka svarbia vieta jo gyve­nime: gimtinėje keliautojo laukia tėvai, draugai ir šeima.

Vaikinas pasakojo, jog žmonės dažnai klausia, kaip į nuolatines sūnaus keliones reaguoja jo mama. Pasak Luko, iš pradžių jo avantiūros ir nuotykiai namiškiams keldavo nemažai nerimo, tačiau, laikui bėgant, jie prie tokio gyvenimo būdo priprato.

„Mama yra gana jautri ir pradėjus keliauti ji labai reaguodavo į mano nuotykius. Tačiau žmogus pripranta ir prie gero, ir prie blogo. Dabar artimieji jau susigyveno su mano kelionėmis ir nors vis tiek jaudinasi, situacija geresnė nei kelionių pradžioje“, – tikino L. Vainavičius.

Keliautojas dažniausiai į keliones leidžiasi vienas. Taip, jo teigimu, patogiau, nes nereikia derintis prie kito žmogaus norų ar galimybių. Lukas paprastai renkasi ne tik turistų pamėgtas vietas, bet ir rečiau keliautojų lankomus kraštus – Afriką, Pakistaną, Filipinus. Jam patinka išsikelti konkrečius iššūkius: autostopu pervažiuoti Jungtines Amerikos Valstijas, Indijoje 24 valandas išgyventi be pinigų ar pėsčiomis keliauti per Jamaiką. Vis dėlto pats nuotykių ieškotojas abejoja, ar jo patirtis įkvėptų kitus tokius išbandymus pakartoti.

„Ne visos mano kelionės turi tikslą, bet kartais aš jį išsikeliu. Tada žiūrovas gali matyti procesą: įkėlus pirmą vaizdo įrašą, jis gali laukti naujo epizodo, stebėti, kaip man sekasi“, – teigė keliautojas.

Pirmąją kelionę Lukas sumanė įkvėptas vieno vaizdo įrašų kūrėjo, kuris keliavo po Europą ir nakvodavo gatvėse, miegmaišyje. „YouTubo“  kanale jo įrašus stebėjusiam telšiškiui taip pat parūpo išbandyti ką nors ekstremalaus.

„Nusipirkau tris pigiausius bilietus į Paryžių, Barseloną bei Romą ir iš anksto susigalvojau sau iššūkį – neišleisti nė cento nakvynei. Pasiėmiau miegmaišį ir miegodavau parkuose, kur nors įlindęs, truputį pasislėpęs. Kelionę nufilmavau su draugo paskolinta kamera, jis vėliau visą vaizdo medžiagą ir sumontavo, nes tada pats to dar nemokėjau“, – juokėsi Lukas.

Pirmąjį tokį pasakojimą įkėlęs į internetą, jis sakė sulaukęs daugiau dėmesio, nei tikėjosi. Šiuo metu jo kanalą prenumeruoja beveik 70 tūkst. žmonių, o vaizdo įrašai sulaukia daugiau nei 100 tūkst. peržiūrų. Keliautojas jau yra aplankęs daugiau kaip 30 šalių.

Tačiau, pasak Luko, pasaulyje yra 193 valstybės, tad jo aplankytų dalis tėra labai maža. Kita vertus, skaičius nebūtinai parodo, ar žmogus tikrai pažino šalį, po kurią keliavo.

„Juk kiekviena yra skirtinga: jei vienai pažinti ir kelių mėnesių gali neužtekti, tai, pavyzdžiui, Vatikaną gali pereiti per kelias minutes“, – svarstė keliautojas.

Lukas prisipažino kelionėms besiruošiantis nedaug – spontaniškumas, jo manymu, taip pat suteikia nuotykiams žavesio. Štai kartą į Afriką jis nusprendė vykti likus vos trims dienoms iki skrydžio.

Paklaustas apie įsimintiniausią kelionę, keliautojas išskyrė Pakistaną, po kurį keliavo „tuktuku“. Šis nuotykis įsiminė ne tik patirtais išbandymais, bet ir sutiktais žmonėmis, su kuriais ryšį palaiko iki šiol.

„Pakistane patyriau bene daugiausiai įspūdžių bei nuotykių, sutikau draugų, su kuriais dar ir dabar susiskambiname, pasikalbame, kaip sekasi. Manau, reikėtų sugrįžti į Pakistaną, aplankyti draugus“, – juokėsi L. Vainavičius.

Beje, toje šalyje nustebino vietinių žmonių svetingumas ir draugiškumas. Pasak jo, keliauti po ją buvo palyginti pigu, o kai kurie pardavėjai prekes atiduodavo ir nemokamai.

Vis dėlto ne visos kelionės apsieina be nuostolių. Lankydamasis Norvegijai priklausančiame Svalbarde, Lukas turėjo atsisveikinti su dronu ir sumokėti net 1100 eurų baudą už jo pakėlimą draudžiamoje vietoje.

Nors keliautojas mėgsta iššūkius ir yra patyręs nemalonių situacijų, anot jo, rimto pavojaus gyvybei kelionėse iki šiol nekilo. Priešingai – dažniausiai jam tenka įsitikinti žmonių geranoriškumu. Štai keliaudamas autostopu Jungtinėse Amerikos Valstijose ir prie degalinės ieškodamas, kas pavėžėtų, Lukas sakė ne kartą sulaukęs ne tik pagalbos, bet ir pinigų.

„Vienas žmogus mane pavežė ir sako: „Šaunuolis, man patinka, ką tu darai“, ir davė 100 dolerių. Daug gerų žmonių sutinku, kurie nori padėti, linki gero“, – pasakojo keliautojas.

Žinoma, visada stengiasi be reikalo nerizikuoti, įsiklauso į vietinių patarimus elgtis atsargiai, saugoti daiktus. Bet per visas ligšiolines keliones nebuvo nutikę jokių blogų dalykų, nesusipratimų, nelaimių. 

Kadangi telšiškis keliauja vienas, pats filmuoja bei montuoja vaizdo įrašus, jis pripažįsta, jog tai nėra labai lengva. Tuo labiau, kad norėdamas, jog sekėjai galėtų kuo tiksliau stebėti jo keliones, jis stengiasi vaizdo medžiagą paskelbti kiekvieną dieną. Tai reikalauja nemažai energijos, laiko ir pastangų. Tačiau L. Vainavičiaus manymu, kelionių vertė slypi ne vien aplankytuose objektuose ar šalių skaičiuje – pasak jo, kur kas svarbesni yra sutikti žmonės, pažintis su skirtingomis kultūromis ir pan.

Vesta VITKUTĖ

Loretos Šimutytės-Balčiūnienės nuotr.

Projekto „Kultūra – visuomenės saugumo pagrindas“ publikacija

Laukia turininga savaitė: Lie­tu­vos scenose skambės šiuolai­kinė muzika, ekranuose suksis dokumentinis kinas, o teatro erd­vės suburs gilioms filosofi­nėms diskusijoms.

Visą savaitę, spalio 12–18 d., Klaipėdoje vyksta filosofinės minties festivalis „Kanto dienos Klaipėdoje“. Programoje – tarptautinė konferencija, paskaitos, parodos, renginiai jaunimui. Visa programa – biblioteka.lt. 

Rudens vakarai – puikus laikas geram kinui. Šiandien Tauragės biblio­tekoje bus rodomas dokumentinis filmas „Pasienio vilkai“ – pasakojimas apie į Čekijos Broumovo regio­no miškus po daugiau nei dviejų šimtų metų grįžusius vilkus bei jų sukeltą konfliktą. Seansas nemokamas, žiūrovai kviečiami remti Sengirės fondą. 

Festivalio „Nepatogus kinas“ filmų peržiūros suplanuotos ir Šilalės bib­liotekoje. Spalio 14 d., 16 val., žiūrovai kviečiami į juostos „Menopauzės paslaptis“ peržiūrą, spalio 16 d., 16 val., ekranuose suksis „Gražiausias Suomijos lopinėlis“, o spalio 19-ąją, 12 val., kino mylėtojų lauks popietė su filmu „Fantastiško prietaiso mirtis“. Filmus lydės diskusijos su kviestiniais svečiais, bus siūlomos užduotys vyresnių klasių mokiniams.

Spalio 14 d., 12 val., Tauragės kultūros centre vyks Vilniaus senojo teatro spektaklis 6–11 m. vaikams „Klausau, Jūsų Didenybe!“ Tai interaktyvus spektaklis, paremtas ir įkvėptas XX a. pr. pedagogo novatoriaus, gydytojo, vaikų gynėjo Januszo Korczako pasakos „Karalius Motiejukas Pirmasis“. Bilietai – kakava.lt.

Tos pačios dienos vakarą, spalio 14 d., 18 val., į Šilalės kultūros centrą kviečia klasikinės gitaros koncertas ir atlikėjas Lukas Isaak. Bilietais bus prekiaujama vietoje, daugiau informacijos galima rasti „Facebook“ puslapyje „Luko gitaros garsai“. 

Spalio 15-osios vakarą, 19 val., senjorai kviečiami į nuotaikingus „Senjorų naktišokius“ Šilalėje. Susirinkusiuosius į kultūros centrą šokdins linksmos muzikos ansamblis „Padkava“, o bilietai platinami kultūros centro kasoje arba ticketmarket.lt.

Šią savaitę šurmulio nestigs ir Traksėdyje: spalio 17 d., 19 val., laisvalaikio salėje vyks liaudiškos muzikos kapelų šventė „Kaip sako mūsų senoliai“. Dalyvaus Mažeikių r. Šerkšnėnų kultūros centro kapela „Šerkšnas“, Marijampolės kultūros centro Baraginės skyriaus jaunimo kapela „Svaja“ bei Alytaus rajono kultūros centro Punios skyriaus liaudiškos muzikos kapela „Punelė“, pasirodys dainininkas Edmundas Kučinskas. Renginys – nemokamas.

Kultūros ministerija iki spalio 31 d. kviečia teikti kultūros srityje nusipelniusių asmenų kandidatūras Lietuvos valstybės apdovanojimams gauti Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga. Siūlyti kandidatus gali įmonės, įstaigos, organizacijos ir piliečiai. Gautus siūlymus svarstys Kultūros ministerijos sudaryta komisija, vėliau jas vertins Valstybės apdovanojimų taryba, kuri savo išvadas teiks LR Prezidentui.

Kotryna PETRAITYTĖ

Naujojo sezono pradžia „Lūšiai“ nėra lengva – komandą kamuoja žaidėjų traumos. Vis dėlto L. Valantinas šioje situacijoje įžvelgia ir galimybę jaunajai kartai – daugiau žaidimo laiko gali gauti jaunieji krepšininkai, kuriems tai svarbus etapas prieš baigiant mokyklą ir renkantis tolesnį kelią.

„Suteikiama galimybė mūsų jaunuoliams, kurie yra dvyliktokai, atsiskleisti, pasirodyti kitiems treneriams ir galbūt kitais metais būti pakviestiems į  geras komandas“, – sako L. Valantinas.

Jis pats gerai žino, ką reiškia kantriai siekti savo tikslo. Krepšinio treniruotes pasiekdavo pėsčiomis, įveikdamas pustrečio kilometro, nepaisydamas nei lietaus, nei sniego. O iki 16 metų, kaip prisimena, dažniausiai tekdavo sėdėti ant atsarginių žaidėjų suolo.

„Kas mane pažįsta, žino, jog į krepšinio treniruotes keliaudavau ne tokį ir trumpą kelią, nesvarbu, koks oras, nepraleidau nė vienos treniruotės. Nežinau, kodėl krepšinis man taip patiko, nepaisant to, kad negaudavau žaisti rungtynėse“, – atvirauja treneris.

Jo karjeroje netrūko ir aukštų įvertinimų. Atstovaudamas Lietuvos policijos krepšinio rinktinei, 2022 m. L. Valantinas iškovojo Europos čempionato bronzos medalį, o individualiai buvo pripažintas geriausiu viso čempionato žaidėju. Šiemet jis vėl įtrauktas į Lietuvos policijos krepšinio rinktinės sudėtį.

Be darbo su „Lūšimi“, L. Valantinas treniruoja ir Šilalės sporto mokyklos krepšininkus. Kasdien dirbdamas su jaunaisiais sportininkais, jis prisideda prie būsimos Šilalės krepšinio kartos ugdymo. Kadangi trenerio pareigos jam dar naujos, L. Valantinas neslepia noro mokytis ir kaupti patirtį.

„Kol kas esu nepatyręs treneris, norėčiau iš daugelio trenerių pasiimti geriausias savybes. Išskirti vieną arba būti banaliu, pavyzdžiui, lygiuotis į geriausius Europos trenerius, nematau tikslo, nesu tokio lygio“, – sako jis.

Po pirmųjų sezono rungtynių spalio 23 d. „Lūšies“ laukia išvyka į Kupiškį, kur komanda susitiks su šio miesto krepšinio klubu.

Vesta VITKUTĖ

Luko ČERKAUSKO nuotr.

Šeštadienį Šilalėje vyko 2015 m. gimusių vaikų krepšinio turnyras „Šilalės sporto mokyklos (SM) – Lūšiukų taurei laimėti“. Jame varžėsi keturios komandos: Šilalės SM „Lūšiukai“, Klaipėdos Vlado Knašiaus krepšinio mokykla, Tauragės krepšinio akademija ir Kėdainių sporto centras.

Šilalės jauniesiems krepšininkams šis turnyras baigėsi pergalingai – „Lūšiukai“, vadovaujami trenerio Mindaugo Čepausko, džiaugiasi iškovoję pirmąją vietą ir namuose likusia taure. Antrąją vietą užėmė Klaipėdos V. Knašiaus krepšinio mokykla, trečiąją – Tauragės krepšinio akademija, o ketvirti liko Kėdainių sporto centro jaunieji krepšininkai.

Naudingiausiu Šilalės SM „Lūšiukų“ komandos žaidėju išrinktas Vakaris Žymančius.

Turnyre netrūko ir individualių iššūkių. Baudų metimų konkurse, kuriame dalyvavo net 60 jaunųjų krepšininkų, taikliausias buvo šilališkis Aronas Gudauskas, tapęs konkurso nugalėtoju.

Sportinę šventę paįvairino šokėjų pasirodymai – Aušros Danisevičienės vadovaujamos šokėjos per turnyrą žiūrovams surengė net šešis pasirodymus.

„Šilalės artojo“ inform.

„Lūšiukų“ archyvo nuotr.

Justinas Stanislovaitis pristato dainą ir vaizdo klipą iš muzikinio spektaklio „Kur liko garsas“ – apie žmogaus vertę, kai niekas nebeploja.

2026 m. spalio 12 d., pirmadienį, oficialiai pasirodo Justino Stanislovaičio daina ir vaizdo klipas „Vėjo blaškomi“ (angliška versija – „Leaves in the Wind“). Kūrinys gimė muzikiniame spektaklyje „Kur liko garsas“ – pasakojime apie žmogų, kuriam pasaulio pabaigoje tenka atsakyti į klausimą, nuo kurio jis bėgo visą gyvenimą.

Spektaklio veiksmas vyksta įsivaizduojamame apokaliptiniame pasaulyje. Miestai ištuštėję, elektros nebėra, žmonės kovoja dėl išlikimo – dėl šilumos, maisto, saugios vietos nakčiai. Čia pasveriamas kiekvienas daiktas: ką pasiimti, o ką palikti. Ir vis dėlto tarp būtiniausių daiktų muzikantas įsideda gitarą.

Šis gestas ir tampa spektaklio klausimu. Kam reikalinga daina, kai belieka išgyventi? Kas lieka iš muzikanto, kai nebėra nei scenos, nei publikos? „Ar aš esu vertas, jei manęs niekas neklauso? Ar esu vertingas be pritarimo?“ – šie klausimai nuskamba apleistoje koncertų salėje, kurioje kadaise žmonės stodavosi ploti, o dabar liko tik tuščios kėdės, tamsa ir silpna ugnis.

„Kur liko garsas“ gilinasi į žmogaus pripažinimo poreikio kilmę, esmę ir prasmę: iš kur kyla troškimas, kad tave matytų, ir ką iš tiesų reiškia būti pripažintam. Ar mūsų vertę nustato plojimai, pagyros ir kitų žvilgsnis – ar ji mums buvo duota dar prieš pirmąjį pasirodymą? Šis klausimas rūpi ne tik scenos žmonėms. Šiandien jį sau užduoda beveik kiekvienas, kad ir kokį darbą dirbtų – mokytojas, gydytojas, programuotojas ar statybininkas: ar esu vertingas, kai niekas nepastebi, ką darau?

„Vėjo blaškomi“ – viena iš šešių autorinių spektaklio dainų. Jos priedainis skamba tarsi atsakymas, kurį žmogus taria pats sau:

Gal mes tik vėjo blaškomi lapai,
Sapnuojantys žydrą dangų.
Kol dar skriejam aukštyn, kol dar galim,
Palikim šviesą po savim.

Vaizdo klipas atveria kinematografišką, prislopintų žemės spalvų pasaulį: kelionė per kraštovaizdį, ugnis, vėjas ir permatomi, pro kadrus praplaukiantys prisiminimai – tai, kas lydi žmogų net tada, kai aplink viskas sugriuvę.

Daina pasirodo lietuvių ir anglų kalbomis. Kartu ji tampa įžanga į Justino Stanislovaičio kamerinę koncertų programą „Between Silence and Light“ („Tarp tylos ir šviesos“), kurioje autorinės dainos skamba greta savitai interpretuojamų Leonardo Coheno, Stingo, Nicko Cave’o ir Peterio Gabrielio kūrinių. Scenoje – Justinas Stanislovaitis (balsas, akustinė gitara) ir Martynas Vaičekauskas (akordeonas, klavišiniai, lumzdelis). Artimiausias koncertas – 2026 m. gruodžio 28 d. Vilniuje, Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje; kitos datos bus skelbiamos svetainėje justinasstanislovaitis.lt.

Kūrėjai
Operatorius – Martinas Kaminskas
Montažas – Justinas Stanislovaitis
Muzika – Justinas Stanislovaitis, Marius Matulevičius
Tekstas – Justinas Stanislovaitis

Apie atlikėją
Justinas Stanislovaitis – Vilniuje kuriantis dainų autorius, atlikėjas ir kompozitorius. 2014 m. įkūrė grupę „Justin 3“. Dalyvavo televizijos projekte „Lietuvos balsas“, o 2022 m. – nacionalinėje Eurovizijos atrankoje. Jis – muzikinio spektaklio „Kur liko garsas“ ir kamerinės programos „Between Silence and Light“ kūrėjas.

Klausyti ir žiūrėti
„Vėjo blaškomi“ (LT): https://youtu.be/ghVnPYGWk8Q
Spotify: https://open.spotify.com/album/3I0M8PYwXeGkfETc91peom