Vyresnioji karta puikiai mena savamokslius muzikantus, kurių rankose muzikos instrumentai atgyja taip, kad sunku patikėti, jog jais grojantys nėra baigę jokių specialių studijų. O kiek dar tokių užsigimusių audėjų, drožėjų, kalvių... Tačiau, pasirodo, laikai keičiasi, o talentai pakerėti publiką be jokių didelių pastangų niekur nedingo.

„Šilalės artojui“ paskelbus įrašą, kuriame Edvinas Petravičius dainuoja per šiųmetę gatvės muzikos dieną, redakcija sulaukė neįtikėtino šilališkių susidomėjimo, kas tas vaikinas. Tad pristatome: Edvinas –

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos vienuoliktokas, o viešai jis atliko Monikos Liu dainą „Kodėl tu čia?“ 

„Pasirinkau ją, nes ji leidžia atskleisti balso vokalines galimybes. Mėgstu būtent tokias dainas. Jos gal ir nėra lengviausiai klausomos, bet aš to ir nesiekiu, man norisi treniruoti balsą, žinau, kad galiu dar daugiau“, – įsitikinęs aštuoniolikmetis.

Vaikinas prisipažįsta, kad 4 metus mokėsi groti pianinu (iki ketvirtos klasės), vėliau muziką metė, o grįžo prie jos būdamas dešimtokas, kai aptiko kvietimą dainuoti naujai formuojamame jaunimo chore.

„Labai patiko ir kolektyvas, ir vadovė Sandra, todėl tikiuosi, kad aš dar grįšiu, o kol kas turiu to atsisakyti dėl laiko stokos“, – sako vaikinas, šiuo metu besirengiantis įgyti vairuotojo pažymėjimą.

Jis gyvena Pajūryje, choro repeticijos vyksta Šilalėje, tad reikia galvoti, kaip ją pasiekti visuomeniniu transportu arba prašyti tėvų, jog pavėžė­tų. Įgijęs teises Edvinas tikisi savarankiškiau planuoti laiką. 

Paklaustas, kaip į jo vokalinius ge­bėjimus reaguoja tėvai, jaunuolis nusijuokia, kad nežino.

„Scenos baimę beveik nugalėjau, o štai repetuoti namuose, kai juose­ yra tėvai, nedrįstu – dainuoju tada, kai esu vienas. Išnaudoju kiekvieną laisvą minutę, siekiu tobulumo ir viliuosi, kad žinau, kaip balsas turi skambėti. Be to, mėgstu dainuoti „sunkias“ dainas, galiu kūrinyje išbandyti skirtingus balso registrus, bet viešai to daryti dar nesiryžtu. Ir publikai kol kas dainuoju nedažnai, nebent kas pakviečia. Gatvės muzikos diena man buvo vienas pirmųjų viešų pasirodymų, džiaugiuosi,­ jog atsirado palaikytojų – vadinasi, ei­nu tinkama link­me“, – dėsto Edvinas.

Jis stebi kiekvieną televizijos projektą, o kadangi kalbėjomės iškart po šių metų „Eurovizijos“ konkurso, neišvengiamai kalba pasisuko­ ir apie jį. Grupei „Katarsis“ vaikinas prognozavo aukštesnę vietą, nors jos muzikinis stilius pajūriškiui esąs svetimas. Bet Edvinui patikę tai,­ kad lietuviai buvo visiškai kitokie, nei kiti dalyviai. 

Paklaustas, kurį projektą rinktųsi, jeigu atsirastų tokia galimybė, sako, jog turi svajonę patekti į „Lietuvos balsą“. Pasirodo, jis bendravo su favorite laikyta Patricija ir neabejoja, kad būtinai išbandys jėgas ir pats. 

Tiesa, prisimindamas šios 18-metės dainininkės projekto metu patirtus išgyvenimus, patyčias, Edvinas pastebi, kad to, deja, mūsų aplinkoje yra labai daug. 

„Didžiausia problema yra apkalbos. Bet aš į šnekas nekreipiu dėmesio, o jeigu išsišokėliai neatstoja, pakviečiu į dvikovą scenoje. Tuo viskas ir baigiasi. Nors, atrodo, turėtume palaikyti vienas kitą pozityviais pasisakymais, komplimentais, tada ir pasitikėjimo vienas kitu, ir savimi būtų kur kas daugiau“, – neabejoja Edvinas.

Iki šiol mokęsis vokalo tik savarankiškai, bet solistu svajojantis tapti vaikinas gyvenimo sieti vien su muzika neketina – baigęs gimnaziją, norėtų studijuoti biologiją arba geog­rafi­ją, neatmeta galimybės įgyti šių daly­kų mokytojo specialybę, galbūt net no­rėtų grįžti į Pajūrio gimnaziją. 

„Tačiau muzika visada išliks mano gyvenime, ja mėgausiuosi lygiagrečiai su studijomis ir darbu. Tiesiog nematau perspektyvos vien iš jos išgyventi“, – svarsto vaikinas.

Edvino šeimoje, pasak jo, nėra nė vieno muzikanto, nebent tėtis jaunystėje padainuodavęs.

Jaunimo choro vadovė Sandra Rim­kutė-Jankuvienė sako, jog Ed­vi­nas išties gabus muzikai, gali dainuoti ir žemas, ir aukštas natas skirtinguose registruose. 

„Jo balsas yra išskirtinis – tenoras altino, t. y. ypatingai aukštai galintis dainuoti vyriškas balsas. Todėl kolektyvas labai laukia Edvino sugrįžimo“, – vaikino gabumus pastebi magistro laipsnį Austrijoje apsigynusi dr. S. Rimkutė-Jankuvienė.

Žydrūnė MILAŠĖ

AUTORĖS nuotr. 

Vaikystėje turbūt daugelis mėgo­me knygas ar filmus apie šnipus. Riebiais ideologiniais potėpiais nu­spalvinti rusų žvalgai visada bu­vo išaukštinami, kovojantys su nuož­miu priešu, tik ir galandančiu kapi­talistinius dantis prieš nekaltą ta­ry­bų šalį. Kas pasikeitė šiandien? Nie­kas.

Naujas tik ką pristatytas LRT tyrimas atskleidė, kaip Rusijos specialiųjų tarnybų kontroliuojami fondai žarsto pinigus Lietuvoje tarpstantiems Kremliaus 

aktyvistams. Apsistota ties užsienyje gyvenančių tėvynainių teisių gynimo ir paramos fondu „Pravfondas“ (įkurtas 2012 m. Putino dekretu ir oficialiai kuruojamas Rusijos užsienio reikalų ministerijos), kuris gausiai finansavo Sausio 13-osios byloje figūravusius advokatus ir jos dalyvius. Į žurnalistų rankas patekę tūkstančiai laiškų ir dokumentų išduoda, kad Lietuvos prorusiški veikėjai teikė prašymus finansuoti jų veik­lą arba teisminius procesus. Iš Kremliaus pinigų advokatai atsidarė asmenines sąskaitas Rusijos banke „Sberbank“, kuriam nuo karo Ukrainoje pradžios 2022 m. taip pat taikomos Vakarų sankcijos.  

Tyrimo išvadose gausu pavardžių. Bent trys Lietuvoje advokato praktika užsiimantys advokatai, tarp jų – ir Ryšardas Burda, atsidarė sąskaitas minėtame banke. Pinigų iš „Pravfondo“ taip pat gavo tokie veikėjai kaip Stanislovas Tomas, Edikas Jagelavičius, Viačeslavas Titovas, jų skirta Algirdo Paleckio gynybai. „Pravfondo“ susirašinėjimuose yra ir Kazimiero Juraičio prašymai.

Tyrėjai išsamiau aiškinosi R. Burdos atvejį ir netikėtai jo veiklą susiejo su buvusiu Lietuvos kariuomenės genero­lu, šiandien aktyviai besireiškiančiu Valdu Tutkumi, ką tik įsikūrusios asociaci­jos „Alternatyva Lietuvai“ pirmininku, ku­ris savo ruožtu pavaduotoju pasiskyrė advokatą R. Burdą. 

O pinigai plaukė nemaži. Antai, nuo 2012 iki 2024 m. įvai­rioms veikloms Vakarų valstybėse „Prav­fon­das“ išdalijo milijonus dolerių. Tarp tyrėjų aptiktų

dokumentų yra daugiau kaip 360 paramos sutarčių, iš kurių matyti, kad „Pravfondas“ skyrė mažiausiai 6,3 mln. dolerių savo parankiniams Europoje, JAV, Australijoje ir kitur.

Rusiškais pinigais kišenes pildėsi keletas Lietuvoje žinomų veikėjų, neseniai įvardintų kaip „penktoji kolona“. Kai kurie jų nuteisti, kiti pasitraukę pas savo globėjus, treti, dažnai teisėsaugos jau užfiksuoti, tebegyvena Lietuvoje suglaudę ausis ir laukia, kada galės pasitarnauti savo šeimininkui. 

Daugiausiai tai susiję su Sausio 13-osios byla, išgarsėjusia A. Paleckio fraze „savi šaudė į savus“. Tačiau ankstesniuose tyrimuose LRT žurnalistai atskleidė ir šviežesnių atvejų. Štai 2019 m. kartu su tiriamosios žurnalistikos cent­ru „Dosje“ išsiaiškinta keletas po diplomatine priedanga veikusių Rusijos ambasados šnipų ar jų globėjų, įskaitant ir ambasadorių A. Udalcovą, kuris, beje, šiandien ir vadovauja minėtam fondui.

Ši Maskvos Arbate įsikūrusi pinigų kaupykla savo interneto svetainėje tikina, jog fondas skirtas „teikti teisinę ir kitą būtiną paramą rusų tėvynainiams, esant jų teisių, laisvių ir teisėtų interesų pažeidimams“... 

Šiomis dienomis Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas Ukrainos pavyzdžiu konkrečiau įvardijo, kaip Mask­va gins rusakalbių teises šioje šalyje: „Ukrainos teritorijoje milijonai žmonių kalba rusiškai, tai jų gimtoji kalba. Ir palikti juos valdyti chuntai, kuri netgi uždraudė kalbėti rusiškai, būtų didelis nusikaltimas“, – pareiškė jis. 

Dūmos aktyvistai atvirai grasina su kariuomene „išeiti prie Lenkijos sienos ir sujungti Rusiją, Ukrainą ir Baltarusiją į vieną kumštį“.

Fondo puslapyje rasime ir Jungtinių Tautų tarptautiniam teismui pateikiamą ieškinį „prieš Ukrainą, Pabaltijo šalis ir kitas Vakarų valstybes dėl daugybės rusų diskriminacijos atvejų, nacizmo reabilitacijos, teroristinės veiklos“. Taigi juridinis pasiteisinamas rengiamas, galime sulaukti ir žadamo kumščio. Žinoma, jo smūgį sustiprintų Ukrainoje įsikūrusi „penktoji kolona“ ir rusų agentai.

Lietuvoje tarpstančius ir gerai maitinamus šnipus bei įvairius „aktyvistus“ noriai priglaudžia kai kurie TV kanalai, jie savo mintis skleidžia kitose viešose platformose. Prisidengdami „kitos nuomonės“ reiškimo laisve, jie telkia aplink save būrį ideologinių smogikų, kartojančių Maskvos ar Minsko retoriką, dergiančių Lietuvą arba, kitaip sakant, ruošiančių dirvą jau ne hibridiniam karui. 

Penktadienį surengtame Vilniaus žur­nalistų forume buvo pristatytas minėtas LRT tyrimas, diskutuota apie augančias žiniasklaidos grėsmes, jos misiją krizių metu, taip pat akcentuotas jos atsparumas augančiai ir gerai finansuojamai agresyvios propagandos invazijai. Tik iškilo vienas klausimas: ar šiuo tyrimu susidomėjo VSD ir FNTT?

Česlovas IŠKAUSKAS

Seimas pradėjo svarstyti mokesčių pokyčius nu­ma­tančius teisės aktų projek­tus, kuriuos praėjusią sa­­vaitę pristatė finansų ministras Rimantas Šadžius. Jis akcentavo, kad mūsų šalis susiduria su iššūkiais, iš kurių pagrindinis – saugumo, to­dėl naujajame mokesčių pa­kete – trys progresiniai gy­ventojų pajamų mokesčio tarifai (šalia 20 proc. ir 32 proc. įvedant naują 25 proc. tarifą), padidintas pelno mo­kestis, siūlymas apmokestinti visas ne gyvybės draudimo sutartis (išskyrus as­­­meninių automobilių ci­vi­linę atsakomybę), įvesti vi­suotinį nekilnojamojo tur­to ir vadinamąjį cukraus mo­kestį bei kt.

Pakeitimus ketinama pri­imti iki liepos, kad jie įsiga­liotų nuo kitų metų.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 40

Bijotuose, Dionizo Poškos Baublių muziejuje, įvyko iškilminga Dionizo Poškos literatūrinės premijos įtei­kimo ceremonija. Šiemet šis apdovanojimas skirtas poetei, prozininkei, muziejininkei Aldonai Ruseckaitei už reikšmingą indėlį į lietuvių literatūrą ir istorinės atminties puoselėjimą.

„Šilalės artojo“ inform.

Vaidos ŠEGŽDIENĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 40

Vytogaloje, lakūno Stasio Girėno tėviškėje, praėjusį penktadienį įvyko ypatinga konferencija „Sparnuotas pašaukimas“, subūrusi aviacijos mylėtojus ir istorijos puoselėtojus. Šio renginio metu buvo pristatyta rašy­tojos Rasos Gustaitis knyga „Skrydis“, skirta vienai ryškiausių tarpukario Lietuvos aviacijos asmenybių An­tanui Gustaičiui.

Augustė ČIARAITĖ

Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos 7e klasės mokinė, Jaunųjų žurnalistų būrelio narė

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 40

Lietuvos kultūra jau alsuoja va­sa­rišku intensyvumu – nuskam­bė­jo muzikos festivaliai, iki mėnesio pabaigos dar tęsiasi Poezijos pa­va­saris, Tauragėje startavo kasmetinis Džiazo festivalis, o šią sa­vai­tę net du įdomūs renginiai vyks Šilalės rajone, kur bus prisimena­ma istorija ir teatro tradicijos.

Lembo kaime (Kvėdarnos sen.), prie kalbininko Kazimiero Jauniaus klėte­lės-muziejaus, vyks IX tarptautinis klojimo teatrų festivalis „Pri klietelis“. Šeštadienio (gegužės 30 d.) programa bus skirta vaikams ir jaunimui, pasirodys kolektyvai iš Kelmės, Punsko, Šiaulių, Latvijos lietuvių bendruomenės, o vakarą vainikuos dainų kūrėjas Adrijus Alminas. Sekmadienį (gegužės 31 d.) pasirodys suaugusiųjų ir šeimų kolektyvai iš Telšių, Kaišiadorių, Kupiškio, Biržų, Tauragės bei Šilalės. Festivalio viešnia – aktorė, rašytoja ir atlikėja Nijolė Narmontaitė. Žiūrovų lauks ne tik spektakliai, bet ir įvairios edukacijos, kvėdarniškio Viktoro Tarvydo darbų pa­roda ir kt.

Gegužės 31 d. Laukuva kviečia į išskirtinį atminimo renginį „Po Lietuvos dangum“, skirtą gydytojai, tremtinei ir disidentei Daliai Grinkevičiūtei. Ši išskirtinė asmenybė, savo atsiminimuose „Lietuviai prie Laptevų jūros“ palikusi vieną ryškiausių sovietinių represijų liudijimų, gyveno Laukuvoje, kur jos name – muziejuje ir veikia Vytauto Didžiojo karo muziejaus parengta jai skirta ekspozicija. Renginys prasidės šeštadienį, 17 val., Šv. Mišiomis Laukuvos Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčioje, kuriose giedos Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčios kamerinis choras „Cantate Domino“ ir jaunimo mišrus choras „Cantica“, dalyvaus solistai Rojus Gustas, Gustas Grigaras, Marija Širvinskaitė ir Augustė Kustaitė, koncertmeisterės Roberta Daugėlaitė ir Aušra Gelusevičienė. Po Mišių, 18.15 val., D. Grinkevičiūtės muziejaus sodelyje vyks poezijos ir muzikos vakaras.

Pasvalys praėjusį savaitgalį tapo chorinės muzikos sostine – čia vyko jau penktasis Šiaurės Lietuvos chorų festivalis, suburiantis daugiau kaip 500 dalyvių ir per 20 kolektyvų iš visos šalies. Jame dalyvavo ir Šilalės krašto mišrus choras „Medvėgalis”, o vienas išskirtiniausių šių metų akcentų – jungtiniam chorui pirmą kartą akomponavo ne pučiamųjų orkestras, o multiinstrumentalistas Saulius Petreikis su grupe „SP World Orchestra“. Koncerte nuskambė­jo net 17 kūrinių – nuo chorinės klasikos iki šio žanro ribas peržengiančio roko.

Tauragėje startavo kasmetinis tarptautinis vasaros renginys „Džiazo dienos”, šiemet vykstanis jau 10-ąjį kartą ir galintis vadintis vienu ryškiausių muzikinių renginių visame Tauragės regione (apie planuojamus koncertus bus skelbiama „Šilalės artojo” laikraštyje ir interneto portale).

Šią savaitę po Lietuvą tebeskrajoja 61-ojo Poezijos pavasario paukštė. Šiemet festivalio laureatu tapo Mindaugas Nastaravičius, pernai išleidęs įsimintiną eilėraščių knygą „Antra dalis“. Šilalės rajono savivaldybės įsteigta Dionizo Poškos premija paskirta rašytojai Aldonai Ruseckaitei už eilėraščių rinkinį „Prie horizonto atsigręžk“. Ši prestižinė premija įteikta jau 17-ą kartą už geriausią naują lietuviškos poezijos knygą, kurioje atspindimi etniniai motyvai, lietuviškos tradicijos ir istorinė tautos atmintis.

Kotryna PETRAITYTĖ

Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos jaunųjų žurna­listų būrelio nariai bei jų vadovė lietuvių kalbos ir li­te­ra­tūros mokytoja metodininkė Zita Kasiliauskienė turėjo unikalią galimybę apsilankyti Vakarų regiono spaustuvėje, kur dalyvavo edukacinėje veikloje „Spaudos kelias: nuo maketo iki laikraščio“. Tai buvo ne tik išvyka, bet ir vertinga pažintis su vienu svarbiausių informacijos sklaidos etapų – spauda.

Vasario mėnesį lankėmės „Ši­lalės artojo“ redakcijoje, kur stebėjome, kaip laikraštis ku­ria­mas, redaguojamas ir ma­ketuojamas. O atvykę į spaustuvę pamatėme, kaip laikraščiai spausdi­nami. Spaustuvėje sa­vo kelią pas skaitytoją jie pradeda ant metalinių plokščių. Ant vienos plokš­tės atšviečiamas vie­­­nas spaudos lankas, t.y. keturi puslapiai. Vienam laik­raščiui išspausdinti reikalingos septynios tokios plokštės, o per dieną jų spaustuvėje sunaudojama net 500. Ant plokščių „liejamos“ keturios spalvos: geltona, juoda, raudona, mėlyna. Jos yra maišomos, taip sukuriant spalvotus laik­raščių puslapius.

Vakarų regiono spaustuvės direktorius Danielius Blažulionis papasakojo, kad spaustuvėje dirba daug skirtingų sričių specialistų – nuo spaudos mašinų operatorių iki kokybės tik­rintojų. Šiuo metu Vakarų re­giono spaustuvėje Kretingoje dirba 12 žmonių, ir visų jų pa­reigos yra labai svarbios bei atsakingos, nes nuo jų priklauso, kad laikraštis būtų kokybiškas ir laiku pasiektų skaitytojus. 

Galingos spausdinimo maši­nos spaustuvėje veikia labai greitai, todėl per kelias minutes gali būti atspausdinta šimtai laikraščių egzempliorių. Da­bar spaustuvėje spausdinama net 20 skirtingų Žemaitijos regiono laikraščių, tarp kurių yra ir mūsų „Šilalės artojas“. 

„Labai patiko tai, kad viską galėjome pamatyti iš arti – iki šiol nesupratau, kiek daug darbo reikia padaryti, kol laikraštis atsiranda mūsų rankose“, – įspūdžiais dalijosi septintokė Austėja Taujenytė.

Tokios išvykos ne tik plečia akiratį, bet ir ugdo pagarbą žurnalistikos bei leidybos darbui. Be to, jos skatina susidomėjimą įvairiomis profesijomis ir kūrybiniais procesais. Dėkojame Vakarų regiono spaustuvei už šiltą priėmimą, kantrybę ir nuoširdų dalijimąsi žiniomis.

Lėja JUŠKAITĖ

Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos 8b klasės mokinė, Jaunųjų žurnalistų būrelio narė

AUTORĖS nuotr.

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos mokytojų ir mokinių atstovai dalyvavo prog­ramos „Nordplus Junior“ projekto „Our Baltic Sea“ mokinių mainų tarptautiniame susitikime Telšių Žemaitės gimnazijoje. Į Žemaitijos sostinę atvyko ir komandos iš Danijos, Švedijos, Suomijos, Estijos bei Latvijos, iš viso – net 47 dalyviai.

Projekto įgyvendinimo metu vyko mokinių konferencija „Baltijos jūros tiltai: mokinių požiūris į jūrą, kuria dalinamės”. Išklausyti net aštuoni pranešimai, kurie padėjo labiau sustiprinti šalių tarpkultūrinį bendradarbiavimą, supratimą apie mus supančią aplinką, aplinkosaugos prob­lemas Baltijos jūros regiono valstybėse. Taip pat projekto dalyviai lankėsi Telšių savivaldybėje, dalyvavo jaunimo organizacijos renginyje „Europietiškumo mokykla“. Mokiniai skirstėsi į komitetus, kėlė aktualias problemas, ieškojo sprendimų, juos pristatė ir gynė debatuose, balsavo. Mokiniai dalyvavo STEAM užsiėmime apie taršos mažinimą, tyrė iš skirtingų šalių atsivežtą vandenį. Tuo tarpu mokytojai vyko į AB „Žemaitijos pienas“ bei mineralinio vandens kompaniją „Tichė“, stebėjo vandens išpilstymą gamybos ceche.

Edukacinės išvykos metu dalyviai aplankė Palangos Ginta­ro muziejų, apžiūrėjo Olando

kepurės skardį, pramogavo Lie­tuvos jūrų muziejuje, Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre dirbo tarptautinėse komandose pagal edukacinę programą „2050 Baltija. Distopija ar realybė?“

Baltijos jūra vienija visus pro­jekto dalyvius, o šis susiti­ki­mas dar labiau sustiprino europietišką tapatybę, skatinda­mas bendradarbiavimą bei vie­­ningą siekį kurti tvaresnę ateitį.

Kristina KATAUSKAITĖ, 

projekto koordinatorė Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijoje AUTORĖS nuotr.

Projektas „Our Baltic Sea“ (Nr. NPJR-2024/10114) finansuojamas „Nordplus Junior” programos lėšomis.

Mūsų šeimos narių, iškilių asmenybių, kaimynų, tautiečių, bendrapiliečių, gyvenusių, dirbusių, kūrusių, vaikus auginusių ir Tėvynę gynusių atmintis gyva, kol mes ją gai­vi­na­me ir ja remiamės. 

Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijoje turėjome gyvą atminties puotą – jau ketvirtą kartą šiemet grafikė Ramunė Vėliuvienė, Norberto Vėliaus žmona, pristatė jos pačios parengtą knygą „Šeimos albumai. Regimoji atmintis“. Atmintis būna įvairialypė – šnekamoji, gyvai iš kartos į kartą žodžiu perduodama, kuri mus pasiekia aptrupėjusi, apaugusi legendomis, dainomis ir pasakojimais. Kartais tą atmintį pasitikriname arba paliudijame istoriniais raštais, dienoraščiais, piešiniais. Nuo XIX a. vidurio (1839 m.) žmonija turi nuostabų atminties fiksuotoją ir gaivintoją – fotografiją.

Taigi Laukuvoje autorės gyvai pristatytas leidinys yra parengtas devynių šeimos albu­mų pagrindu, prisodrintas amžininkų prisiminimais, istori­niais duomenimis ir, aišku, nuotraukomis. Knygoje pristatytos šešios giminės kartos, kurios šaknys persipynusios ir syvus ėmusios Iš Dzūkijos ir Žemaitijos žemių, jos gamtos ir žmonių.

R. Vėliuvienė (Pigagaitė) sa­vo nuoširdžiais, atvirais pasakojimais nuginklavo susirinkusius ir ypač gimnazistus. Papasakojusi apie savo, dar 15-metės merginos, pirmą susitikimą Dieveniškių kraštotyros ekspedicijoje su N. Vėliumi, tuo me­tu Lietuvių literatūros ir tau­to­sakos instituto aspirantu, prisipažino, jog nuo šio susitikimo bičiulystė ir domėjimasis kraš­totyra, tautosaka, mitologija peraugo į abipusę meilę. Ramunė kelis kartus pakartojo: „Viskas yra likimas“. 

Paklausus, ką dar naujo pavyko aptikti apie abi šeimos atšakas, ji pabrėžė, jog buvo nustebusi – tiek N. Vėliaus, tiek jos giminėje buvo daug žmonių, pri­sidėjusių prie Lietuvos nepri­klausomybės kovų, dalyvavu­sių par­­tizaninėje rezistencijoje. 

Pasak Ramunės, apsilankius su Norbertu Laukuvos apylinkėse, Gulbių kaime, ant Bilionių piliakalnio, Aukštagirės ir kt., ją sužavėjo didžiulė jo meilė savo gimtinei, istorijai, jos žmonėms. Todėl ji kvietė Laukuvos gimnazistus domėtis savo šeimos, giminės istorijomis, skenuoti nuotraukas, užrašyti prisiminimus, nes tai – dalis Lietuvos istorijos, nukreiptos į mūsų sąmoningą ateitį. 

Susitikimo metu daug gražių, šiltų žodžių išsakė N. Vėliaus jaunystės draugas prof. Petras Bielskis. Paskaitęs N. Vė­liaus laiškų ištrauką į Sibirą, jo tremties vietą, jis pasidalijo savo pastebėjimais apie N. Vė­liaus mokslinius mitologijos šaltinių veikalus, kurie paskatino diskusijoms tarptautinėse konferencijose. 

Dėkojame mokytojai Aurelijai Bitinienei už pastebėjimus apie šio leidinio svarbą, apie N. Vėliaus biografijos papildymus. Būtent ši pedagogė buvo viena iš Laukuvos komandos narių, prisidėjusių prie N. Vėliaus vardo suteikimo Laukuvos gimnazijai. 

Be galo džiugu šiame susiti­kime buvo išgirsti muzikos mokytoją Jolantą Bučnienę ir jos moksleives, vyresnės kartos gim­nazistą Antaną Sa­lį, kurį mo­kė N. Vėlius, buvusį Laukuvos mokyklos mokinį Joną Gudauską ir kt. 

Savo ir R. Vėliuvienės vardu dėkoju Bilionių ir Laukuvos seniūnijoms, Šilalės kraštiečių draugijai už puoselėjamą N. Vė­liaus ir Lauryno Ivinskio istorinio etnokultūrinio pažinimo šimtmečio kelią, ačiū Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos direktoriui Stasiui Baubkui, pavaduotojai Astai Racevičienei bei gimnazijos kolektyvui, prisidedantiems prie N. Vė­liaus darbų ir atminimo išsaugojimo bei sklaidos. 

Virginijus JOCYS 

Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkas

AUTORIAUS nuotr.