Netrukus prasidės komandų, žaidžiančių Regionų krep­šinio lygoje (RKL), atkrintamosios varžybos, tad kiekviena ekipa daro viską, kad tik į jas patektų. Šilališkiai – ne išimtis, dėl to ir komandos sirgaliams šiuo metu yra pats „darbymetis“, mat jų palaikymą krepšininkai vertina lyg papildomą žaidėją aikštelėje.

Sužaidusi 26 rungtynes, Šilalei atstovaujanti ekipa turnyrinėje lentelėje užima antrąją poziciją (iš 17). Per šiuos susitikimus „Lūšis“ įsirašė 18 pergalių. Panašų kovingumą demonstruoja ir šilališkiams ant kulnų lipantys Gargždų sporto centro bei LCC tarptautinio universiteto krepšininkai (atitinkamai jie yra sužaidę 25 ir 24 varžybas bei pelnę 17 ir 16 pergalių). Pirmoje vietoje esanti Birštono „Milasta“ po 27 susitikimų pergalę šventė net 20 kartų. Tačiau šilališkiams pavyko įveikti lyderius per antrąjį susitikimą vasario 6 d. jų namuose rezultatu 81:84. Ir tai buvo savotiškas revanšas, nes praėjusių metų rudenį po pirmojo susitikimo Šilalėje pergalę išsivežė Birštono komanda. 

Deja, vasario 7 d. susitikime su Druskininkų „Akvilės“ komanda rezultatas buvo priešingas – rudenį Šilalėje 10 taškų persvara palaužti dzūkai šįkart buvo gerokai stipresni ir „Lūšiai“ teko pripažinti skaudų pralaimėjimą rezultatu 96:62. Vasario 14 d. „Lūšis“ žaidė Akmenėje su vietos komanda ir parsivežė solidžią pergalę, įveikę varžovus rezultatu 89:101. Vasario 20 d. Šilalės sporto mokyklos salėje Joniškio „Delikatesą“ priėmusi „Lūšis“ svečių irgi nepasigailėjo – laimėjo 86:78, o po dienos svečiuose šilališkiai turėjo pripažinti Širvintų komandos pranašumą, mat varžybos baigėsi rezultatu 106:78. 

Šį savaitgalį krepšininkai ilsisi, o nuo kovo 4 d. prasidės paskutinės kovos – tądien išvykoje laukia susitikimas su Gargždų ekipa. Namų arenoje liko sužaisti tris kartus: kovo 7 d. į Šilalę atvyksta Vilniaus „Ryto-MRU“ komanda, kovo 14 d. čia rungtyniaus Kazlų Rūdos, o kovo 20 d. – Biržų ekipos. Išvykoje Prienuose „Lūšis“ žais kovo 13 d., Tauragėje – kovo 21 d.

Nors šiuo metu šilališkiai įvardijami kaip vieni RKL A diviziono lyderių, kol kas kova dėl patekimo į atkrintamąsias tęsiasi. 

Šį sezoną Šilalei atstovaujanti krepšinio komanda yra gerokai atsinaujinusi ir pajaunėjusi, o žaidėjų amžiaus vidurkis yra 25 metai. Vyriausiam Valdui Vasyliui – 42-eji, jauniausiems sportininkams Augustui Armonui, Ignui Tolušiui ir Dovydui Beržiniui – po 17 m. Komandos ūgio vidurkis siekia 193 cm, pavyzdžiui, V. Vasylius yra 202 cm ūgio, komandos kapitonas Justas Košys – 183cm. „Lūšį“ treniruoja kraštietis, žaidžiantis treneris Linas Lekavičius.

Žydrūnė MILAŠĖ

Antrą kartą Dakaro lenktynių trasą sėkmingai įveikęs 30-metis mūsų kraštietis Nerimantas Jucius „nulaužė“ iki šiol geriausią rezultatą Lietuvai parvežusio motociklininko Arūno Gelažninko pasiekimus. Šilališkis įsitikinęs, kad jo pasiektos 15 vietos pakartoti dar ilgai niekam nepavyks.

Šiemet N. Jucius įveikė antrąjį savo Dakarą ir pasiekė jam pačiam netikėtų aukštumų – bendroje įskaitoje užėmė 15-ą, o „Rally 2“ klasėje – 5-ą vietas (2025-aisiais pirmąkart Dakare startavęs N. Jucius atvažiavo trečias iš debiutantų, o motociklininkų „Rally 2“ įskaitoje pasiekė 19 rezultatą). Kol kas geriausias Lietuvos motociklininkų rezultatas priklausė A. Ge­lažninkui, kuris Dakare bendroje įskaitoje buvo iškovojęs 21-ą vietą. Tad nuo šių metų sausio Šilalė turi kuo didžiuotis: Nerimantas, važiuojantis su gimtojo rajono simbolika pažymėtu motociklu, yra Lietuvos rekordininkas ir vienas geriausių motociklininkų pasaulyje.

„Šiemet į Dakarą vykau nusiteikęs ramiau, nes jau žinojau, kas manęs laukia. Tačiau nutiko tai, ko niekaip negalėjau įsivaizduoti – pirmomis ralio dienomis susirgau gripu. Gydytis nebuvo kada, tad išgerdavau vaistų, ir vėl į kelią. Nežinau, kaip mano vietoje būtų pasielgę kiti dalyviai, bet aš negalėjau nevažiuoti. Daugumai sportininkų dalyvauti Dakaro lenktynėse yra ne tik viso gyvenimo svajonė, o ir didžiulė atsakomybė. Tad tiesiog neleidau sau pasiduoti, nes negalėjau nuvilti nei savęs, nei tų, kurie manimi tikėjo – privalėjau padaryti viską, ką galiu geriausiai. Apsisprendžiau važiuoti tol, kol valdau rankas ir kojas“, – dabar, jau nuslūgus emocijoms, „Šilalės artojui“ sakė Nerimantas.

Sportininkas, pasiekęs pačių aukščiausių titulų tarptautiniuo­se ir pasaulio čempionatuose, daugumai žmonių, o taip pat ir daliai šilališkių, tapo žinomas tik nuo pernai, kai pirmąkart startavo Dakare. 

„Tikriausiai vien pavadinimas Dakaras daugumai yra be­veik stebuklingas ir labiau siejamas su lenktynėmis nei su pačia vietove, tad sportininkas, dalyvavęs šiose lenktynėse, tampa akimirksniu labiau matomu. Kita vertus, kas sportu nesidomi, tam ir nerūpi, nei kas aš esu, nei kad Šilalė turi Dakaro dalyvį, parvežusį Lietuvai neregėtą rezultatą“, – supratingai skeptikų požiūrį vertina N. Jucius.

Lenktynininkas neslepia, kad sąsajos su Dakaru niekada nesibaigia: juokaujama, jog Dakaras baigėsi – prasideda Dakaras. Ir šiuo metu N. Jucius jau svarsto visas galimybes dalyvauti 2027-ųjų lenktynėse.

„Kitam startui reikėtų geresnio motociklo ir komandos. Šįkart važiavau savo motocik­lu, kuris yra  mėgėjiškas, lyginant su geriau „Rally 2“ klasėje lenktyniavusiais. Gamyklinės ko­mandos paprastai renkasi geriausius rezultatus demonstravusius atstovus, tad tokios derybos vyksta, aš labai tikiuosi teigiamo jų rezultato“, – ambicijų neslėpė lenktynininkas.

Iš viso Dakare šiemet startavo apie 120 motociklininkų, o lenktynėms pasibaigus, šilališkis buvo 15-as, t. y. trasoje aplenkė maždaug 105 konkurentus. Žinoma, tarp aplenktųjų buvo ir trasos nebaigusių sportininkų.

„Šių lenktynių ypatumas yra tas, jog trasos faktiškai nėra – visi kalnai panašūs, o dykuma klaidi. Pernai klaidžiojau gerokai daugiau nei šiemet – šįkart negavau nė vieno baudos taško, tuo tarpu praėjusiais metais jų surinkau net 40. Paskaičiavau, kad šįkart trasą įveikiau net trim valandomis greičiau. Tiesą sakant, nors kamavo aukšta temperatūra, viskas buvo visiškai kitaip nei pirmajame Dakare – jau žinojau, ko galiu laukti, kaip reiktų reaguoti į iššūkius ir pan., nors viską nuspėti yra neįmanoma, nes organizatoriai kasmet lenktynių trasą vis koreguoja ir sunkina, pridėdami kitokio grunto dangos. Kad ir kaip keista, bet Afrikos dykumoje vykstančiose lenktynėse trasų su smėlio danga ilgis kasmet vis trumpinamas“, – įspūdžiais dalijosi motociklininkas N. Jucius.

Ir pernai, ir šiemet dalyvavimas Dakaro lenktynėse Nerimantui buvo iššūkis ne tik fiziškai, bet ir finansiškai. Pasta­roji problema netgi aš­t­resnė ir ak­tualesnė. Kiekvienas pa­pildomas sportininką lydintis žmogus yra apmo­kestinamas, tad savo biudžetą kruopščiai skaičiuojantis šilališkis šįkart į kelionę galėjo pasiimti tik du palydovus – vairuotoją ir fotografą, o iš viso jo komandoje buvo tik šeši žmonės. Šiųmetės lenktynės N. Juciaus komandai atsiėjo apie 100 tūkst. eurų ir tai, anot sportinin­ko, yra vienas mažiausių biudžetų, palyginus su kitomis komandomis.

„Dalyvauti Lietuvos čempionate visą sezoną atsieina apie 10 tūkst. Eur, tuo tarpu dviejų savaičių Dakaro raliui reikia 100 tūkst. Tad debiutuoti tokio lygio varžybose yra labai didelis iššūkis, nes turi susirasti tavimi pasiryžusių patikėti rėmėjų. Šįkart mane rėmė Klaipėdos uostas, UAB „Šilalės mediena“ „Eurobiuras“, rajono savivaldybė. Didžiuojuosi, jog esu penktas pasaulyje, ir esu įsitikinęs, jog toks pasiekimas turėtų būti įvertintas tiek sporto federacijos, tiek savivaldybės. Kita vertus, manau, kad apskritai, nekalbant apie mano pasiekimus, kiekvienas čempionato prizininkas turėtų būti įvertintas ir paskatintas tam tikra premija, nes vis tik garsina ir savo šalį, ir konkretų rajoną. Kai kurios savivaldybės tai jau daro. Vaikams, jaunimui tokia sistema padeda labiau stengtis, tobulėti, vyresniems parodo, ar tavo pasiekimai yra svarbūs gimtajam kraštui“, –   įsitikinęs Dakaro dalyvis.

Nerimantas sakė jam buvo labai svarbu, kad, grįžtus iš Dakaro, oro uoste jį pasitiko Lietuvos motociklų sporto federacijos prezidentė Giedrė Leskauskienė – vadinasi, jo pasiekimai yra svarbūs ir vertinami. Tad sportininkas turi vilčių, kad savo pažadus įgyvendins ir Premjerė Inga Ruginienė, kuriuos išgirdo prieš išvykdamas į Afriką.

„Palaikymas – svarbu, bet su ačiū į Dakarą nenuvažiuosi“, – juokavo pašnekovas ir dėkojo visiems, kurie prisidėjo, kad jam pavyko pasiekti puikių rezultatų.

Nerimantas tikino esąs dėkingas kiekvienam šilališkiui ar kvėdarniškiui, kurie jį palaikė lenktynių metu, kurie stebėjo, kaip jam sekasi, tad visus nekantrauja pakviesti į Enduro sezono atidarymą Kvėdarnos-Žadeikių trasoje.

„Noriu su visais susitikti gyvai, taip pat sudaryti galimybę pasimėgauti motociklų sportu iš arčiau. Manau, jog sezono atidarymas įvyks apie balandžio vidurį, priklausys nuo oro sąlygų“, – sakė sportininkas. 

Žydrūnė MILAŠĖ

N. JUCIAUS asmeninio archyvo nuotr.

Šįkart – įspūdžių kupina pažintis su Aruba, nedidele, bet unikalia egzotiška sala Karibų jūros pietuose, vos 29 km į šiaurę nuo Venesuelos krantų – mūsų kelionė tęsiasi toliau į spalvingą Karibų pasaulį, kuriame kiekviena diena atneša vis kitą salą, kitą kultūrą ir naujus, nepamirštamus vaizdus.

Rasa ŠIAUDVYTIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 15

Kovo 5 d., 10.30 val., 15 d., 10.30 val., – „Mažylis Mocartas“, I aukšto fojė. Vienos dalies koncertas 0–3 m. mažyliams.

Kovo 6 d., 18.30 val., 7 d., 18.30 val., – Philipo Glasso „Kelionė“, salėje „Jūra“. 3 veiksmų opera.

Kovo 8 d., 12 val., – „Linksmasis orkestro laivas“, salėje „Marios“. Edukacinis orkestro koncertas.

Kovo 13 d., 18.30 val., 14 d., 18.30 val., – Antano Jasenkos „Legenda“, salėje „Jūra“. 2 veiksmų baletas.

Kovo 18 d., 18.30 val., 27 d., 18.30 val., – „Primadonna“ PREMJERA, salėje „Marios“. Monoopera.

Kovo 20 d., 18.30 val., 21 d., 18.30 val., – Johann Strauss II „Tūkstantis ir viena naktis“, salėje „Jūra“. 2 veiksmų operetė.

Kovo 22 d., 12 val., – Kristijonas Lučinskas „Tikroji dinozaurų istorija“, salėje „Marios“. Šokio spektaklis vaikams (su fonograma).

Kovo 28 d., 12 val., 29 d., 12 val., – Silvijos Miliūnaitės „Panama labai graži“, salėje „Jūra“. Šokio spektaklis vaikams.

Balandžio 2 d., 9 d., 16 d., 23 d., 30 d., 10.30 val., – „Mažylis Mocartas“, I aukšto fojė. Vienos dalies koncertas 0–3 m. mažyliams.

Balandžio 2 d., 3 d., 18.30 val., – Giovanni Battista Pergolesi „Stabat Mater“, Igor Stravinskij „Šventasis pavasaris“, salėje „Jūra“. Vienaveiksmių šokio spektaklių diptikas.

Balandžio 10 d., 11 d., 18.30 val., – Broniaus Kutavičiaus „Lokys“, salėje „Jūra“. 2 veiksmų opera.

Balandžio 12 d., 12 val., – Kristijonas Lučinskas „Tikroji dinozaurų istorija“, salėje „Marios“. Šokio spektaklis vaikams (su fonograma).

Balandžio 18 d., 18.30 val., – „Pavasario garsai“, salėje „Jūra“. KVMT simfoninio orkestro koncertas.

Balandžio 19 d., 12 val., – Nijolė Sinkevičiūtė „Pasaka be pavadinimo“, salėje „Marios“. Muzikinė pasaka vaikams.

Balandžio 22 d., 18.30 val., – Gaetano Donizetti „Meilės eliksyras“, salėje „Marios“. 2 veiksmų komiškos operos kamerinė versija.

Balandžio 24 d., 25 d., 18.30 val., – „Formos“, salėje „Jūra“. Vienaveiksmių baletų diptikas.

Balandžio 26 d., 12 val., – „Linksmasis orkestro laivas“, salėje „Marios“. Edukacinis orkestro koncertas.

Gegužės 8 d., 9 d., 15 d., 16 d., 18.30 val., – „Mamma Mia!“ PREMJERA, salėje „Jūra“. Miuziklas.

Gegužės 10 d., 12 val., – „Linksmasis orkestro laivas“, salėje „Marios“. Edukacinis orkestro koncertas.

Gegužės 13 d., 18.30 val., – „Primadonna“ PREMJERA, salėje „Marios“. Monoopera.

Gegužės 17 d., 12 val., – Nijolė Sinkevičiūtė „Pasaka be pavadinimo“, salėje „Marios“. Muzikinė pasaka vaikams.

Gegužės 21 d., 22 d., 23 d., 15 val., – Tim Minchin „Matilda“, salėje „Jūra“. 2 veiksmų miuziklas visai šeimai.

Birželio 3 d., 4 d., 5 d., 15 val., – Silvijos Miliūnaitės „Panama labai graži“, salėje „Jūra“. Šokio spektaklis vaikams.

Bilietus galima įsigyti internetu teatro svetainėje klaipedosmuzikinis.lt arba teatro kasoje (Danės g. 19, Klaipėda, Bokšto įėjimas). Taikomos nuolaidos.

Kasos darbo laikas: II 10:30–18:30 (pietų pertrauka 14:00–15:00); III–VI 9:30–18:30 (pietų pertrauka 14:00–15:00); VII valandą prieš renginį, jei renginys vyksta sekmadienį.

Informacija ir bilietų užsakymas: telefonu +370 645 59472; grupėms – telefonu +370 616 42129 arba el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Daugiau informacijos apie renginius ir taikomas nuolaidas: www.klaipedosmuzikinis.lt

ŠILALĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS KULTŪROS CENTRO DRAMOS STUDIJA

(vadovė Jovita Veličkaitė)

Arvydo Ambraso

Absurdo dramos pjesė

DUOBĖ

Režisierė

Jovita Veličkaitė

Trukmė 35 min.

„Duobė“ vaizduoja sovietmečio visuomeninio gyvenimo atmosferą, kalba apie visų mūsų tuometinę situaciją: istorinę ir kultūrinę okupacijos duobę, kurioje ne dėl savo kaltės gyvavome, į kurią kiekvienas reagavo savaip ir kurią įveikti anaiptol ne visi turėjo vilčių. Poetiškai aprašytas Baltasis miestas primena valdžios žadėtą „šviesią ateitį“, traukiniai – džiaugsmingą statybą, kuri tą ateitį turėjo priartinti.

Be visos, politinės alegorijos čia slypi kažkas įdomesnio – universali metafora apie žmogaus egzistenciją, apie jo įsivėlimą į laikinąją būtį, apie jo niekada neišsipildančias viltis, be kurių gyventi vis dėlto neįmanoma.

Pjesės veiksmo vieta yra raktinis žodis ir talpiausias kūrinio simbolis. Juo užkoduotas platus reikšmių spektras nuo neigiamos konotacijos (nuopuolis, spąstai, kalėjimas, akligatvis, kapas) iki teigiamo atspalvio reikšmių (užuovėja, prieglobstis).

Pjesėje vaizduojama situacija – veikėjai sėdi duobėje, nieko nematydami už jos ribų, o su išore juos sieja garsai (nuspėjamas traukinių bildėjimas ir stoties pranešėjo balsas). Vienam iš veikėjų, pavyksta išsikabaroti iš duobės, pamatytas vaizdas jį pribloškia...

VEIKĖJAI

CEZARIS

Gintautė Grikšaitė

OFELIJUS

Vytautė Juciūtė

BENEDIKTAS (dešrininkas)

Andrėja Grikšaitė

KORNELIS

Paulina Grikšaitė

NEPAŽĮSTAMAS BALSAS

Sandra Vanagaitė

BILIETŲ PARDAVĖJAI

Simonas Rimkus ir Julius Puidokas

DU DUOBKASIAI

Vijūnė Macaitė ir Ugnė Gražinskaitė

GARSO REŽISIERIUS

Darius Vasiliauskas

APŠVIETIMO TECHNIKĖ

Asta Vasiliauskienė

Spektaklis nemokamas

Nemokamus kvietimus prašome atsiimti Šilalės r. sav. kultūros centro bilietų kasoje

Rekomenduojamas amžius nuo 12 metų

Kasos darbo laikas
I, II, III, IV 11.00–14.00, 15.00–18.00
V 11.00–14.00, 15.00–17.00
Pietų pertrauka 14.15–15.00
Kasa atidaroma 1 val. prieš renginį ir prieš kino seansą.
Tel.: (0 449) 74043; (0 449) 74317;
Mob. +370 687 57912 

Balandžio 2 d., 18.30 val., – „Mama drąsa“. Rež. Elmārs Seņkovs. Bertoldas Brechtas (Bertold Brecht) (1898–1956) – vokiečių rašytojas, teatro kritikas, režisierius. Autorius pjesę „Motušė Kuraž ir jos vaikai“ rašyti pradėjo 1938 m., kai fašistinė Vokietija jau atvirai ruošėsi karui. Veiksmas vyksta XVII a., kai vyko Trisdešimties metų karas. Pagrindinė herojė Ana Firling, vadinama motuše Kuraž (pranc. „drąsa“), yra markitantė, t. y. maisto ir gėrimų pardavėja. Karas yra pagrindinis jos pajamų šaltinis. Motušė Kuraž taip pat yra motina, nenorinti, kad jos vaikai žūtų karo ugnyje. Tačiau motinystė ir karas – nesuderinami. Motušė Kuraž praranda savo vaikus...
Pirkti bilietus:
2 d. – https://kdt.lt/renginiai/mama-drasa/?first=a064bcd3-0564-4c0a-ab12-bcfa1c216e8c

Balandžio 3 d., 18.30 val. ir balandžio 4 d., 17 val., – „Mane vadina kalendorium“. Rež. Elmārs Seņkovs. Iki šiol Oskaras gyveno atsiskyrėlišką gyvenimą kartu su savo mama Klara mažame Latvijos miestelyje. Jis mintinai išmoko visų vardadienių datas, todėl vietiniai jį praminė Kalendorium. Oskarui labai svarbu daug vaikščioti ir vengti streso, nes kitaip jis gali vėl atsidurti klinikoje. Kartą per savaitę jis užeina pasikalbėti pas vietos kunigą Arvydą. Pamažu jo kasdienybė pradeda keistis, kai kunigas pasiūlo pasirinkti svarbiausią savaitės žodį ir kasdien apie jį rašyti.

Pirkti bilietus:
3 d. – https://kdt.lt/renginiai/mane-vadina-kalendorium/?first=a064bd3b-1a20-433c-8300-532797132204
4 d. – https://kdt.lt/renginiai/mane-vadina-kalendorium/?first=a064bd51-7a64-401e-ae46-e3389346edee

Balandžio 9–10 d., 18.30 val., – „Vakarų krantinė“. Rež. Adomas Juška. Turtingas verslininkas atvažiuoja į pačią uosto rajono glūdumą, turėdamas aiškų tikslą – užbaigti savo gyvenimą. Tačiau nepažįstamasis jį ištraukia iš vandens, ir dabar šiame rajone gyvenantys vietiniai pareikalauja grąžinti viską, ko jiems patiems gyvenimas nedavė.

Tai istorija apie žmones, kurie iš tiesų niekada neturėjo susitikti, tačiau susitiko – įsivaizduojamoje niekieno žemėje, egzistuojančioje visuomenės pakraštyje, kiekvieno pasaulio miesto pakraštyje.

Pirkti bilietus:
9 d. – https://kdt.lt/renginiai/vakaru-krantine/?first=a064bd8c-244e-4e3b-b615-1bb8f8a82a1c
10 d. – https://kdt.lt/renginiai/vakaru-krantine/?first=a064bd8c-343f-400d-8abc-e2d9f530a4c7

Balandžio 12 d., 17 val., – „Euridikė“. Rež. Marius Pažereckas. „Jūs trokštate amžinybės, o jau po pirmojo bučinio pažaliuojate iš siaubo, nes miglotai jaučiate, jog tai neilgam. Priesaikos greit nublanksta. Tada jūs statotės namus, nes akmenys ilgiau išsilaiko; jūs gimdote vaiką, kaip kadaise kiti juos žudydavo, norėdami išsergėti meilę. Lengva širdimi jūs metate šio mažo nekalto kūdikio laimę į abejotiną mūšį, kad išliktų sveikas trapiausias pasaulyje dalykas – jūsų meilė, vyro ir moters meilė…“ J. Anouilh, „Euridikė“

Pirkti bilietus:
12 d. – https://kdt.lt/renginiai/euridike/?first=a064bde1-590f-49ac-bc5c-4cf1816218a7

Balandžio 17 d., 18.30 val., – „Tėvas“. Rež. Māra Ķimele. Kaip žmonės, kadaise neabejotinai mylėję vienas kitą, pasirengę atiduoti į kito rankas savo gyvenimą, pamažu ima tolti vienas nuo kito? Kokiu būdu tie, regis, nedideli ir nesvarbūs skirtumai, kiek kitoks požiūris į pasaulį, staiga tampa esmine kliūtimi susikalbėjimui? Kodėl tie, kurie mylėjo vienas kitą, nutolsta, užsidaro savo privačiuose pasaulėliuose, o meilę pamažu pakeičia iš pradžių abejingumas, o paskui ir atvira neapykanta? Kaip mes išmokstame to baisaus meno vienas kitą iš lėto nuodyti tylia pagieža, o paskui apskritai paskelbiame vienas kitam ir visai atvirą negailestingą karą? Kodėl mylimieji nustoja mylėti?

Pirkti bilietus:
17 d. – https://kdt.lt/renginiai/tevas/?first=a064be20-70ab-4dda-9b56-732b3260c0f9

Balandžio 18–19 d., 17 val., – „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“. Pagal Mikelandželą Karavadžą“. Rež. Agata Duda-Gracz. Pjesėje remiamasi baroko laikotarpio Italijos dailininko Caravaggio biografija ir kūryba. Svarstomas nuodėmės ir šventumo santykis, kuris anaiptol ne toks vienareikšmiškas, kaip galėtų atrodyti. Caravaggio paveikslai religine tematika pripažįstami genialiais, jie žadina tikėjimą – bet pats Caravaggio, tarp bendraamžių išgarsėjęs ne tik savo tapybos darbais, bet ir šokiruojančiu žiaurumu, savo gyvenimą leido vėjais, nevengdamas nė vienos įmanomos nuodėmės. Šešėliai jį domino labiau už šviesą – tiek tapyboje, tiek gyvenime. Didis nusidėjėlis – ir kartu šventasis, kuriam tapymas buvo tikroji ir vienintelė egzistencija, sielos prieglobstis.

Pirkti bilietus:
18 d. – https://kdt.lt/renginiai/tarp-lenos-koju-arba-svenciausiosios-mergeles-marijos-mirtis-pagal-mikelandzela-karavadza/?first=a064be59-f155-4c36-af91-e68171677f6e
19 d. – https://kdt.lt/renginiai/tarp-lenos-koju-arba-svenciausiosios-mergeles-marijos-mirtis-pagal-mikelandzela-karavadza/?first=a064be59-ff18-4bd0-b269-ca52a14ed9a3

Balandžio 24 d., 18.30 val., – „Kai kurios erelių rūšys“. Rež. Igoris Reklaitis. Nuotaikinga ir intriguojanti istorija apie du nepažįstamus vyriškius po audringo vakarėlio pabundančius vienoje lovoje. Nei vienas, nei kitas gerai neprisimena, kas gi įvyko vakar. O svarbiausia, kad negali prisiminti, kaip ir kodėl jie atsidūrė vienoje lovoje. Abu karštligiškai bando atkurti vakarykštės dienos įvykius. Pasirodo, ne viskas taip paprasta. Vienas iš nakties herojų yra buvęs populiarus TV laidų vedėjas, kitas – jaunuolis, atvykęs iš provincijos, norintis tapti televizijos žvaigžde.

Taip, ši istorija tik prasideda.

Pirkti bilietus:
24 d. – https://kdt.lt/renginiai/kai-kurios-ereliu-rusys/?first=a064bafe-7f2c-44b6-b88a-1f2491a44798

Balandžio 25–26 d., 17 val., – „Nojaus arka“. Rež. Jokūbas Brazys. Spektaklis kalba apie katastrofos nuojautą. Apie būseną, kai sausra jau savyje nešioja tvano atmintį, tarsi vanduo būtų pasitraukęs tik iš paviršiaus, bet likęs kūnuose, sprendimuose, baimėse. Neaišku, ar gyvename prieš tvaną, ar po jo – scenoje laikas praranda kryptį.

Pirkti bilietus:
25 d. – https://kdt.lt/renginiai/nojaus-arka/?first=a07d15ed-671f-4354-ba61-7edbb772325a
26 d. – https://kdt.lt/renginiai/nojaus-arka/?first=a07d15ed-7391-464e-a1c8-c51b379a583b

Balandžio 29 d., 11 ir 13 val., – PREMJERA! „Vandenynas“. Rež. Gabrielė Lukošiūtė-Pūrienė.
„Vandenynas“ – raminantis potyris pavargusiems nuo rutinos, trokštantiems sustojimo, švelnumo ir erdvės ryšiui su savo vaiku be jokios skubos. Vanduo – gyvybės pradžia ir jos garantas, o spektaklis „Vandenynas“ proga kartu patirti šį nesibaigiantį gyvą ryšį, lydimą ramybės, artumo ir besąlyginės meilės.

Pirkti bilietus:
29 d. – https://kdt.lt/renginiai/premjera-vandenynas/?first=a0b7296f-2519-41dc-b005-9b50f30d9d4d

Balandžio 30 d., 11 ir 13 val.. – „Vandenynas“. Rež. Gabrielė Lukošiūtė-Pūrienė. „Vandenynas“ – raminantis potyris pavargusiems nuo rutinos, trokštantiems sustojimo, švelnumo ir erdvės ryšiui su savo vaiku be jokios skubos. Vanduo – gyvybės pradžia ir jos garantas, o spektaklis „Vandenynas“ proga kartu patirti šį nesibaigiantį gyvą ryšį, lydimą ramybės, artumo ir besąlyginės meilės.

Pirkti bilietus:
30 d. – https://kdt.lt/renginiai/premjera-vandenynas/?first=a0b7296f-2519-41dc-b005-9b50f30d9d4d

Daugiau informacijos www.kdt.lt

Kovo 15 d., 17 val. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salėje „Jūra“ skambės Broniaus Kutavičiaus ir Sigito Gedos opera-poema „Strazdas – žalias paukštis“, pastatyta Panevėžio muzikiniame teatre. „Lietuvos masto įvykis“,- taip šį spektaklį įvardino gerbėjai.

Lyg dalyvautum sakraliame rituale

Iškilių menininkų Broniaus Kutavičiaus ir Sigito Gedos sukurta opera-poema „Strazdas – žalias paukštis“ atskleidžia subtilias poetines žodžio galias, gaivališką gamtos ir meilės jėgą, muzikos grožį ir tautos istorijos svarbą.

„„Strazdas – žalias paukštis“ yra reikšmingas repertuarinis ir meninis šuolis Panevėžio muzikiniam teatrui, atlikėjams, publikai. Sujaudino atlikėjų pasišventimas, sklindantis nuo scenos. Tarytum dalyvautų sakraliame rituale. Kutavičiaus muzika turi tą galią. Ir po jo mirties, regis, ji dar labiau stiprėja. Režisierius Vaitkus viename interviu tai pavadino daug paprasčiau – Kutavičiaus „jautrumu žmogui“. Tas jautrumas per atlikėjus pasiekia klausytoją“,- apie šį spektaklį rašė muzikologė, kultūros veikėja Jūratė Katinaitė.

„Premjera bemaž po 40 metų! Tada ribotais atlikimo pajėgumais Kauno dramoje buvo pastatęs Jonas Vaitkus. Ir ką? – Jis dar gyvas. „Strazdas“ parskridęs gyvas, koks galingas! Kiek jame dar negirdėtos Atgimimo muzikos! Anuomet aktoriai veikiau skaitė Sigito Gedos eiles, žiūrovą stulbino Dalios Mataitienės scenografija. Bundančio milžino judesiai. „Vardą man duokite amžiną!“ Regis, tada nebuvo kam visko dainuoti, nebuvo orkestro. Dabar yra. Ir dirigentas Imantas Jonas Šimkus. Ir Panevėžys, kuris vėl ateina gyventi ne vien kaip Miltinio legenda. Lietuvos masto įvykis. O ar Lietuva pamatys?“,- po premjeros rašė muzikologas, profesorius Vytautas Landsbergis.

Pagoniškas avangardizmas

Valstiečių dainiaus Strazdelio (Antano Strazdo-Drazdausko) paveikslas, išaugęs iš sparnų metaforos, paukštiškos poeto pavardės ir savitos jo asmenybės režisieriaus Jono Vaitkaus kuriamame spektaklyje transformuojamas į Žmogaus-Paukščio personažą. Spektaklyje kalbama apie vyro ir moters suartėjimą, dvasios gelmes, ribas tarp gamtos ir žmogaus, būties prasmę. Opera-poema skamba gyvai, be garso įrašų. Muzikos vadovas – talentingas jaunosios kartos dirigentas Imantas Jonas Šimkus.

Broniaus Kutavičiaus kūryba apima platų kultūrinį kontekstą, atidengdama amžių glūdumoje skendinčius tautų istorijos ir priešistorės klodus, materializuodama grynuosius mitinės ir religinės sąmonės archetipus. Tai liudija ir KVMT pastatyta B.Kutavičiaus opera „Lokys“, sulaukianti didžiulio publikos susidomėjimo bei gastrolių į įvairias šalis.

Sigitas Geda modernizavo lietuvių poeziją, Bronius Kutavičius tapo muzikos atsinaujinimo simboliu. Jų bendri kūriniai – kanoniniai lietuvių modernaus meno ženklai, suformavę ir naują reiškinį – pagonišką avangardizmą, kurį būtina išvysti kiekvienam.

KVMT inform.

Vasario 24–oji. Tik prieš ketve­rius metus – ketvirtadienis. Pame­nu, pabudau miestiečiui neįprastai anksti, prieš 6 valandą. Dar tamsu. Nekantraudamas įsijungiau radiją ir po Lietuvos himno išgirdau: Rusija pradėjo vadinamą „specialiąją kari­nę operaciją“ prieš Ukrainą. Invazijos laikas – 5.30 val. 

Kažkoks vidinis savisaugos mechanizmas įjungė raudoną lemputę: Putino pradėtas karas gali pasiekti ir mus... Žmona jautresnė. Klausydama neramių žinių, ji iškart puolė kurti planus: atsargų kaupimas, atsitraukimas į kaimą, anūkų likimas... Po kelių dienų atitokome: Putinas, žadėjęs per tris dienas užgrobti Kyjivą, klimpsta savo paties avantiūroje, kuri, tiesą sakant, iš tikrųjų beprotiška. 

Išvakarėse jis pasakė kokio nors Kremliaus ideologinio menestrelio Dugino parašytą ilgoką kalbą apie būtinybę sunaikinti „nacistinę“ Ukrainą, kuri esą grasina plačiajai Rusijai. Pasipylė grasinimai ir Vakarams: jeigu jie padės Ukrainai, susidurs „su istorijoje nematytais padariniais“. 

„Nenumatyti“ – tai reiškia branduolinio karo padariniai? Putinas, kaip kažkada ir Hitleris, klydo: lengvo pasivaikščiojimo svetima žeme nebus. Ano meto fiureriui po ketverių metų karo savo kariauną teko sukti atgal, užsidaryti bunkeryje ir vos 56-erių metų gyvenimą baigti toli gražu ne didvyriška mirtimi. Gi šių laikų 73-ejų fiureriukas taip pat nesitiki sulaukti galutinės pergalės. Juk jis netikėtai susidūrė ne tik su didžiuliu ukrainiečių pasipriešinimu, bet ir juokdariu laikytu komiku iš televizijos šou Volodymyru Zelenskiu, kurį britų „The Guardian“ pavadino „šiuolaikiniu Churchillio atitikmeniu“. Beje, didysis britų politikas 1953 m. už memuarus apie Antrąjį pasaulinį karą gavo ne Nobelio taikos, bet literatūros premiją, kuriai buvo nominuotas 21 kartą. Jeigu šiemet bus pasiektos nors menkos paliaubos Ukrainoje, V. Zelenskis tikrai bus vertas išskirtinio pagerbimo Osle, tik jau ne Donaldas Trumpas ar Putinas...

Karas, kuris iš tikrųjų prasidėjo 2014 m. Krymo aneksija ir dviejų Ukrainos sričių atplėšimu, staiga peraugo į „karštojo“ karo fazę. Tiesa, tas „staiga“ ne visai tikslus: Europa jau buvo patyrusi Rusijos agresiją, kai 2008 m. rugpjūtį po Kaukaze vykusių karinių pratybų uzurpavo Abchaziją ir Pietų Osetiją. Tačiau dabartinė Sakartvelo valdžia iš to, atrodo, nepasimokė...

Ukrainos užpuolimo planas Mask­voje buvo pridengtas tariamomis pratybomis pasienyje, o Putinas vis tvirtindavo: savo teritorijoje mes darome, ką norime. Pasirodė, jog tai buvo melas, kuris primena anų laikų Hitlerio brolišką draugystę su Stalinu...

Karo išvakarėse V. Zelenskio taktika buvo akivaizdi: nebauginti ukrainiečių numatomu rusų įsiveržimu, kad nekiltų panikos. Nors JAV žvalgyba prikišamai nurodė, kokius planus puoselėja Putinas. Dabar sunku teisti, kas buvo teisus. Kažin kokį sprendimą, iškilus grėsmei, priimtų Lietuvos politikai? Manau, ir čia kiltų erzelynė bei chaosas.

Per šiuos ketverius metus, susumavus visus „už“ ir „prieš“, Putinas prašovė. Pirma, jis taip ir nepasiekė savo tikslų ir, atrodo, tuoj tuoj sutiks su kompromisine Kyjivo taikos pozicija – įšaldyti karo veiksmus ties dabartine fronto linija. Nes Putinas negali nematyti, kad Rusija jau prarado daugiau kaip 1,2 mln. kareivių – daugiau negu JAV kariuomenė per Antrąjį pasaulinį karą. Tai daugiausia darbingi vyrai, tad šalyje trūksta darbo rankų. Kita vertus, Rusijos ekonomika rieda žemyn ir dėl Vakarų sankcijų, ir dėl didžiulių išlaidų karui.

Antra, Rusijos agresija sustiprino Vakarų šalių karinį potencialą, kuris taikos sąlygomis vargu ar siektų 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Žinoma, nei Baltijos, nei kitų NATO šalių karinės išlaidos nebūtų pakankamos, jei Rusija staiga pamėgintų patikrinti jų gynybos tvirtumą. Bet juk Putinas žino: silpstanti Rusija negali varžytis su Aljansu.

Tačiau Putinas ir laimi. Kaip tvirtino jo ideologai, Vakarai pavargsta nuo neaiškios padėties Ukrainos fronte, didžiulių išlaidų, Kinijos ir kitų Maskvos satelitų paramos. Amžinas rusų priešas JAV, atėjus į valdžią D. Trumpui, tik sujaukė ir taip vangius europiečių veiksmus remiant Ukrainą. Joe Bidenas, nors ir buvo dosnesnis, tačiau labai jau neryžtingas, o tai užaugino Putino apetitą. 

Kas dabar, po 1461 dienos karo?

Sakoma, jog rusai gali daug iškęsti. Jie didžiuojasi Leningrado blokadininkų ištverme, Stalingrado pergale, pergalingu žygiu į Berlyną. Tačiau štai JAV generolas, buvęs Centrinės žvalgybos agentūros (CIA) direktorius Davidas Petraeusas mano, kad nei vien tik Ukrainos derybininkai, nei didvyriškas ukrainiečių pasipriešinimas, nei Vakarų parama bent jau iki JAV prezidento kadencijos vidurio rinkimų lapkričio pradžioje Putino nesustabdys. Pamažu jį atsikvošėti privers tik vidinis pasipriešinimas karui pačioje Rusijoje: kai rusai neleis savo sūnų į karą, kai, negavęs pajamų, išseks jos iždas, kai visiškai nusens ir taip jau gerokai pagyvenę Kremliaus marazmatikai... 

Bet tai bus negreitai.

Česlovas IŠKAUSKAS

Šilališkiai juokauja gyvenantys tarsi apkasuose – per sniego kalnus daug kur net neįmanoma išbristi. Vilties suteikė Šilalės miesto seniūnijos iniciatyva išvežti sniegą iš miesto gatvių, tačiau netrukus paaiškėjo, kad valdininkai pirmiausia pasirūpino savimi – sniego kalnų nebeliko tik miesto seniūnijos prieigose, tiesa, dar šiek tiek „atlaisvintas“ turgelis.

Daiva BARTKIENĖ

Skaitytojų nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 14

Kalnėnuose, istorinių Žemaitijos vietų apsuptyje, kartu su žmona Lina ūkininkaujantis Robertas Durša buvo pripažintas geriausiu praėjusių metų paskutinio ketvirčio ekologiško pieno gamintoju. Tai įvertinimas, atspindintis ne tik skaičius ataskaitose, bet ir kasdienį nuoseklų darbą, atsakomybę bei požiūrį į ūkininkavimą kaip gyvenimo būdą.

Algirdas DAČKEVIČIUS

AUTORIAUS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 14