Jaunesnio amžiaus žmonės neretai įvardijami tarp propagandai mažiau atsparių so­cia­linių grupių. Tokį vertinimą lemia keli aspektai: viena vertus, jaunimas puikiai orientuojasi naujose informacinėse technologijose – medijų pasaulis yra ta erdvė, kurioje jis jaučiasi geriausiai. Kita vertus, dėl nepakankamos gyvenimiškos patirties bei dar neišlavinto kritinio mąstymo atsparumas informaciniam poveikiui yra daug menkesnis. Ir propagandos skleidėjai tai puikiausiai supranta.

Pseudoistorijos vadovėlis

Tačiau šiame straipsnyje ana­lizuosime ne tą pavojų, ku­rį Kremliaus propaganda kelia Lietuvos jaunimui, bet tai, kaip Rusijos valdantysis režimas bando paveikti ir transformuoti jaunuosius rusus. Mūsų regionui tai irgi yra itin aktua­li tema, nes, viena vertus, leidžia atskleisti tam tikrus specifinius Kremliaus propagandos

mechanizmus, kita vertus – atkreipia dėmesį į globalesnę problemą, susijusią su tuo, jog toksiškame Kremliaus propagandos naratyvų burbule augantys žmonės bus linkę visą gyvenimą kartoti tam tikras į jų sąmonę įdiegtas „tiesas“. Putino politinis režimas nėra amžinas, tačiau jo poveikis Rusijos visuomenei gali būti ištęstas būtent per atitinkamą vaikų „auklėjimą“ – apdorojimą. 

Ideologijos įtaka istorinių naratyvų pateikimui nėra Rusijos atradimas. Galima sakyti, jog tam tikras „nacionalinio naratyvo“ poveikis istorijos moksluose gali būti aptiktas bet kurioje valstybėje. Skirtingas tų pačių įvykių interpretavimas, priklausomai nuo požiūrio taško, yra normalus reiškinys. Ki­ta vertus, problemos prasideda ten, kur vyksta visiškas ideologinis istorijos perinterpretavimas ar net jos falsifikavimas. Įdomu, kad Kremliaus propaganda mėgsta kaltinti istorijos perrašymu kitas valstybes, bet iš esmės aktyviai užsiima tuo pati. 

Istoriniai įvykiai iš esmės visada buvo Kremliaus propagandos dėmesio centre. Ypatingą dėmesį ji skyrė XX amžiaus istorijai. Pavyzdžiui, vadinamasis Didysis Tėvynės karas (1941–1945) yra aiškiai pastebima Kremliaus propagandos pasakojimų tema. Šiame kontekste svarbu paminėti, jog nuo praėjusios rugsėjo 1 d. Rusijos mokyklų vyresnių klasių mokiniai mokosi iš naujo istorijos vadovėlio. Nors rusiški vadovėliai ir anksčiau pasižymėdavo tam tikromis ypatybėmis (pvz., menkino Stalino valdymo laikotarpio represijų reikšmę bei akcentavo šio diktatoriaus „vadybinius gebėjimus“), dabartinis vadovėlis žengė dar toliau. Itin kritiškai ši nauja mokymo priemonė buvo įvertinta Rusijos istorikų bendruomenėje, kuri irgi nuolat susiduria su ideologiniu spaudimu. Čia galima pacituoti mokslininkės Irinos Karacubos vertinimą, kurį vienoje iš savo publikacijų pateikia radijas „Svoboda“: „Čia abu žodžius – ir vadovėlis, ir istorijos – reikia dėti į kabutes. Išmokyti ko nors naudojant šį „vadovėlį“ neįmanoma. Jis ne tam buvo parašytas. Tai yra tiesiog dviejų tomų agitacinė medžiaga“...

Verta paminėti, jog vienas iš šio vadovėlio autorių yra Ru­sijos prezidento patarėjas Vla­dimiras Medinskis. Savo laiku jis ėjo ir kultūros minist­ro pareigas. Nors V. Medinskis nėra istorikas pagal išsilavinimą, jis kadaise išgarsėjo keliomis pseudoistorinėmis knygomis, kurios tiesiogiai koreliavo su Kremliaus propagandos naratyvais. Pažymima, kad ir naujas „istorijos vadovėlis“, kuris yra privalomas visose Rusijos mokyklose, iš esmės yra propagandinių štampų rinkinys, paaiškinantis Rusijos istoriją (įskaitant naujausius įvykius – Krymo užgrobimą bei vėliau Maskvos pradėtą atvirą karą prieš Ukrainą) taip, kaip patogu valdančiajam režimui.

Ideologijos diegimas

Aktyvų „darbą su jaunimu“ Kremlius vykdo ir Ukrainos okupuotose teritorijose. Rusų liberalaus leidinio „Verstka“ žurna­listinis tyrimas atskleidė, kaip veikia ši sistema. Ideo­loginio jaunimo apdorojimo veiksmai įgyvendinami ne tik vadinamose „liaudies respub­likose“, bet plečiami ir į naujai užgrobtas Ukrainos Zaporižios bei Chersono apskričių dalis. 

Pažymima, kad už ideologinę ir propagandinę veiklą, nukreiptą į jaunimą, okupuotose teritorijose yra atsakinga Rusijos Federalinė jaunimo reikalų agentūra. Žurnalistinis tyrimas atskleidė, jog į šią veiklą aktyviai įsijungia ir įvairios nevyriausybinės pro-Kremlinės organizacijos, tokios kaip „Pergalės savanoriai“, „Jaunoji armija“ bei pan. 

Okupuotose teritorijose įgyvendinama atitinkama kelių krypčių strategija. Viena vertus, jaunimą bandoma įtraukti į įvairias ideologines veiklas. Tam organizuojamos vasaros stovyklos, jaunimo festivaliai, specialios paskaitos bei užsiėmimai. Kita vertus, platinami ir specialūs ideologizuoti produktai. Kaip pavyzdį galima paminėti komiksą (grafinių novelių rinkinį) vaikams „Žinios apie Specialiosios karinės operacijos didvyrius“. Minėtame leidinyje ne tik pozityviai vaizduojami Rusijos tiek hib­ridinio, tiek atviro karo prieš Ukrainą veikėjai, bet ir atkartojama nemažai propagandinių štampų. 

Bažnyčia neatsilieka

Būtina paminėti, kad į ideologinį darbą su jaunimu Rusijoje aktyviai yra įsijungusi ir rusų stačiatikių bažnyčia. Tai neturėtų kelti nuostabos – ji jau pade­monstravo savo ištikimybę Kremliui, o ne krikščioniškoms vertybinėms nuostatoms. Bažnyčia faktiškai palaiko dabartinį Rusijos karą prieš Ukrainą. Ji, kaip buvo ir Rusijos imperijos laikais, yra virtusi vienu iš politinio režimo ramsčiu. 

Iliustruoti anksčiau pateiktus teiginius galima tokiu pavyzdžiu: leidinys „The Moscow Times“ neseniai atkreipė dėmesį į knygą vaikams, kurią išleido rusų stačiatikių bažnyčia. Knygos pavadinimas „Gyventi – Tėvynei tarnauti“, o iš esmės tai yra posakių, patarlių, citatų iš Biblijos ir kitų panašaus pobūdžio tekstų rinkinys. Pažymima, jog knygoje minėtais tekstais iš esmės yra manipuliuojama – vaikai mokomi paklusti valdžiai, o karas pateikiamas kaip „Dievui mielas“ reikalas (ru. „богоугодное дело“). 

Totalitarizmo požymiai?

Galima diskutuoti, ar svarbu kreipti dėmesį į tai, ką Rusija daro su savo visuomene ir ar iš tikrųjų reikia aptarinėti, kokią vieną ar kitą knygą vaikams išleido rusų stačiatikių bažnyčia. Kita vertus, galima pakartoti argumentus, kurie jau buvo pateikti šio straipsnio pradžioje – visi minėti veiksmai formuoja Rusijos ateities visuomenę. Tai reiškia, jog net pasikeitus politiniam režimui, minėtoje šalyje dabartiniai propagandiniai pasakojimai gali dar ilgai gyvuoti masinėje visuomenės sąmonėje. 

Tendencijos Rusijoje leidžia kalbėti apie tai, kad dabartinis autoritarinis režimas toliau juda radikalizacijos ir galimai totalitarizmo link. Į tokius vertinimus, žinoma, visada reikia žiūrėti gana atsargiai, bet jau dabar pastebima, kad totalitarinių valstybių pavyzdžiu Rusija bando kišti propagandos naratyvus į visas gyvenimo sferas. Ypač pavojingas gali būti poveikis jaunesnio mo­kyklinio amžiaus vaikams. Akcentuojama, jog moksliniai tyrimai, nagrinėjantys nacių Vokietijos visuomenę ir vėlesnę jos transformaciją per denacifikaciją pokariu, parodė, kad ideologiniai štampai, įdiegti 5–7 metų vaikams, lieka visam gyvenimui. Šiandien tai (gal ir paradoksalu) itin pavojinga pirmiausia pačiai Rusijos visuomenei, kuri yra beviltiškai įstrigusi Kremliaus propagandos naratyvų burbule.

Viktor DENISENKO

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas

Tai yra lėtinė progresuojanti galvos smegenų liga, kurios metu plonėja nervų skaidulos, nyksta jų jungtys ir pačios nervinės ląstelės (vyksta neurodegeneracija), galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai (amiloidas, proteinas Tau), sutrinka normalūs biocheminiai informacijos perdavimo procesai. Tai dažniausiai senyvo amžiaus žmonių liga. Ją pirmasis 1907 m. aprašė vokiečių gydytojas Aloizas Alzheimeris, kurio vardu liga ir pavadinta. Pa­saulyje ja serga daugiau nei 30 mln. žmonių.

Gintautas MACEVIČIUS,

gydytojas neurologas  

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 1

Akmenstulpis Kentrų šeimos moterų (motinos Onos, bei dukterų Onos ir Elenos) atminimui įamžinti

Albinas BAGDONAS

AUTORIAUS archyvo nuotr.

Šilalės rajono meras Tadas Bartkus pats sau leido nuspręsti, kokie Lie­tuvos kultūros tarybai teikiami projektai „turi pridėtinę vertę“ ir kokio finansinio savivaldybės prisidėjimo jie yra verti. Dėl to nemažai projektų gali netekti finansavimo, todėl gali žlugti ne vienas jau tradicinis ir verti­namas renginys.

Daiva BARTKIENĖ

„Šilalės artojo“ archyvo nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 98

Sveikam protui nesuprantamas šuolis nuo horoskopinio Triušio iki Drakono, bet viskas, kas grįsta mis­tika, žmones traukia. Tuomet jie, kaip sako psichologai, šių gyvū­nų savybes projektuoja į save, tapatina su savimi, žadina viltis bei lū­kes­čius. Nepaisant to, kad kasmet tos viltys panašios...

Česlovas IŠKAUSKAS

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 98

Pernykštes Šv. Kalėdas ukrainiečiai pasitiko džiugesne, viltingesne nuo­taika – tai akivaizdu šiemet lankantis ir Ky­jive, ir Charkive...

Pernai po sėkmingo kontrpuolimo, kurį apvainikavo lapkrityje išlaisvintas Chersonas, ukrainiečių veiduose spindėjo šypsenos. Rusijos pasienyje esančiame Cirkūnų kaime, išgyvenusiame daug sugriovimų bei gyvybių nusinešusią okupaciją, pereitą gruodį teko stebėti Kalėdų senelio sutiktuvių šventę. Ji buvo surengta tam, jog padrąsintų išbėgusius gyventojus grįžti, nes esą artėja pergalė. Šiemet šventė Cirkūnuose buvo atšaukta – okupantai suaktyvėjo, ėmė dažniau bombarduoti apylinkę ir buvo baiminamasi galimų aukų. 

Pagrindinę Kyjivo eglę šį gruodį puošia vien įprasti žaisliukai ir stovi ji nebe Soboro aikštės viduryje, bet pakraštyje. Ant eglės nebeliko pernai kabėjusių pergalės simbolių – taikos balandžių, greta kurių puikavosi Uk­rainą kare remiančių šalių vėliavėlės. Lietuvos – irgi. 

Kalbinti praeiviai tiek Char­kive, tiek Kyjive sakė ir toliau tikintys saviškių pergale, tačiau

neslėpė, kad šiuo metu yra daugiau nerimą keliančių dalykų negu tokiu metu pernai. Vie­nas aukštas pareigas einantis karininkas sakė, jog pernai po Chersono išlaisvinimo jis su kolegomis svajojo, kad šias Ka­-

lėdas sutiks išvaduotame Kry­me. Bet vietoje naujų pergalių šiuo metu vos pavyksta atsilaikyti prieš okupantų puolimą, o keliose vietose net tenka trauktis.

Pernai gatvėse beveik nesimatė sužeistų karių, o dabar jų daugybė. Prie Charkivo karo ligoninės užkalbinti kariai sakė, kad ši ligoninė yra perpildyta, todėl sužeistieji guldomi į kitas. Jie neslėpė pykčio, jog privalo patys susimokėti už lašelines ir dalį vaistų, nes jų ligoninėje trūksta. Sužeistuosius pykdė ir tai, kad ligoninė neaprūpina jų apatiniais baltiniais, todėl dalis karių po operacijų lovose esą guli nuogi. Mat juos iš fronto atvežus į ligoninę, rūbai yra sukarpomi, kad gulintį be sąmonės arba labai silpną karį būtų galima nurengti, o naujų apatinių neišduoda. Sužeistieji kritikavo ir tai, jog kariai yra priversti patys pirkti karinę aprangą, mat ministerijos skirtoji nėra kokybiška. Skundėsi jie ir prastu ligoninės maistu, tvirtino prašantys bičiulių atnešti geresnio bei skanesnio iš aplinkinių dar veikiančių kavinių.

Šiaip kariškiai nenori bend­rauti su žurnalistais, sako, kad jiems tai yra uždrausta. Tačiau smarkiai sužeisti kariai, tie, kurie po kojų ar rankų amputavimo yra atleisti nuo tolesnės tarnybos, noriai viską pasakoja ir neslepia, jog fronte situa­cija šiuo metu yra prasta. Ne tik todėl, kad priešas pasimokė iš klaidų ir tapo pavojingesnis, turi daugiau karių bei šaudmenų, bet dėl to, kad Ukrainos kariuomenei ima trūkti karių savanorių. Mat tie, kurie kovojo nuo 2014 metų ir buvo patyrę, dauguma žuvo arba yra sužeisti. Tuo tarpu naujai į kariuomenę šaukiami vyrai būna apmokomi trumpai, o dalis karybai netinka – per bombardavimus patiria stresą, nerodo iniciatyvos ir net atsisako eiti į puolimą.  

Tai, kad ima trūkti gerai apmokytų bei ryžtingų karių, paliudijo ir vienos brigados vadas, prašęs neminėti jo pavardės. Karininkas pareiškė, jog savanoriais į kariuomenę vaikinai veržėsi karo pradžioje, o dabar tenka tenkintis tik šauktiniais, kurių kovingumas yra gerokai mažesnis. Karininką liū­dina ir visuomenėje sklandantys gandai, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis nori nu­-

šalinti nuo pareigų kariuo­me­nės vadą Valerijų Zalužną. Mat esą pavydi, jog šis tapo dvigubai populiaresnis ir gali laimėti prezidento rinkimus.

Prezidento rinkimai Uk­rai­no­­je pagal konstituciją turi vyk­ti 2024 m. kovo 31 d., tačiau V. Zelenskis delsia juos skelbti, motyvuodamas, jog šalyje vyksta karas. Tačiau opozicija primena, kad karas vyksta nuo 2014-ųjų, ir prezidento rinkimai jo metu buvo surengti.

Apie prezidento bei kariuomenės vado konfliktą viešai diskutuoja tiek Kyjivo, tiek Va­ka­­rų žiniasklaida. Laikraš­čio „Uk­rainska pravda“ teigi­mu, kariuomenės vado atleidimas bū­tų milžiniška klaida. Prime­na­mas ir Londono žurnalo „The Eko­nomist“ tvirtinimas, kad prezidentas idealizuoja Uk­rai­nos armijos galimybes ir nesu­geba kritiškai vertinti padėties fronte – to, kad ji yra prasta, o šiųmetis kontrpuolimas visiškai nenusisekė. Vienintelis apie tai viešai pasakyti išdrįso V. Za­luž­­nas, dėl ko ir sulaukė preziden­to kritikos, o gynybos minist­ras prasitarė apie ketinimą kariuomenės vadą atleisti.

Vietos kariškiai teigia ma­­nan­tys, jog prezidentas per daug kišasi į kariuome­nės veik­­lą, ir neslepia neketi­nan­tys už jį balsuoti prezidento rinkimuose. Spėjama, kad Vaka­rų valstybės pagrasė V. Zelens­kiui, jog, nesurengus prezidento rinkimų, bus pristabdyta finansinė parama.

Kariškiai viliasi, kad pavasarį nauju prezidentu bus išrinktas V. Zalužnas, turintis didesnį autoritetą negu V. Zelenskis. Prezidento autoritetui pakenkė ne tiek autoritarizmas ir kišimasis į kariuomenės reikalus, kiek nesugebėjimas pažaboti korupcijos, su kuria prieš karą rimtai net nebuvo kovojama, o į aferas yra įsivėlę V. Ze­lenskio aplinkos žmonės.

Ukrainiečių nuotaiką blogina ne tik užsitęsęs karas bei sunkėjanti ekonominė ir finansinė daugybės šeimų situacija, visaapimanti korupcija, prezidento bei V. Zalužno konfliktas, bet ir blogos žinios iš JAV – kongresmenai respublikonai vis labiau priešinasi finansinės paramos teikimui Ukrainai. Nerimą didina ir sociologinės apklausos Vašingtone, liudijančios, kad kitąmet vyksiančius preziden­to rinkimus JAV gali laimėti

Ky­jivui kritiškas Donaldas Trum­pas, o be JAV paramos Uk­rai­nos padėtis fronte taptų dar blogesnė.

Eldoradas BUTRIMAS

AUTORIAUS nuotr.

Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminari­joje, Laukuvos Norberto Vėliaus bei Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijose pristatytas Žemaičių muziejaus „Alka“ projektas – Telšių meno mokyklos Dailės skyriaus moksleivių piešiniais pagal XX a. 4–5 dešimtmečių rašinius iliustruota knyga „Mano tėviškė“ ir paroda.

Žemaičių muziejaus „Alka“ inform. ir nuotr. 

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 98

Sausio 4 dieną 18.30 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupė choreografinių miniatiūrų spektaklyje „Klaipėda: vakar, šiandien, rytoj“ suteikia galimybę pajusti šimtmečio tėkmę: baleto artistai universalia judesių, šokio, muzikos, vaizdų kalba pasakoja apie krašto unikalumą ir amžių tėkmėje bei istorinių pervartų akivaizdoje kintančią šio miesto gyventojų tapatybę.

KVMT rengiamas choreografines dirbtuves „Dėmesio! Baletas” Tarptautinės šokio dienos proga vainikavo ypatingas projektas „Klaipėda: vakar, šiandien, rytoj“, skirtas Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.

Šiandien Klaipėda tarsi yra atgavusi viską – istorinę atmintį, uostą, miesto kultūrą, gyvybingumą. Viskas šiame šokio miniatiūrų, trumpametražių šokio filmų ir teatrinių intervencijų koliaže vienaip ar kitaip sukasi apie tai. Ypatingas vaizdo klipų dėmuo – kinematografiškas ir įtraukus elektroninės muzikos audinys, kurio garsyną kūrė garso menininkas ir kompozitorius Kristijonas Lučinskas. Pasak jo, „muzikiniame audinyje skamba liaudies instrumentai – kanklės, birbynė, taip pat KVMT atlikėjų įrašytos muzikinės partijos, o viską apjungia Klaipėdos miesto garsovaizdžiai“.

Kas miesto ir jį supančio unikalaus krašto laukia ateityje? Tai priklausys nuo čia gyvenančių žmonių, jų tvaraus santykio su Baltijos jūra ir to, kas yra anapus jos. Galime tik įsivaizduoti, kaip Naująją Klaipėdą kur nors po žeme, po vandeniu ar visatos platybėse kuriantys kolonistai atminties vandenyne gaudys sukietėjusio laiko fosilijas – tarytum gintarus su juose sustingusiais prisiminimų inkliuzais: Rytprūsiuose gertos kafijos aromatu, ant apsauginio pylimo parimusio pamario ar pajūrio polderių bendrijos nario figūra, purvo vonios procedūromis Šilutės ligoninėje besimėgavusiu pacientu, jūrinio konteinerio nuolauža, banglentės, jėgos aitvaro ar vėjo jėgainės mentės fragmentu...

Miniatiūras šiam projektui sukūrė devyni menininkai – tiek pirmą kartą mėginę savo jėgas choreografijoje, tiek labiau patyrę kolegos. Tarp jų – iš skirtingų šalių ir kultūrų į Klaipėdos baleto trupę suvažiavę buvę ir esami šokėjai: amerikietė Kirstin Ann Zahradnick, lietuvės Viktorija Galvanauskienė ir savo karjerą trupėje jau baigusi, šiuo metu Valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ vyriausiosios baletmeisterės pareigas einanti Aušra Krasauskaitė, ukrainiečiai Roman Budko, Daria Verovka, Yuliia Kovalenko ir Roman Semenenko, kolumbiečiai Laura Carolina Figueroa Orduz ir Brayan Steven Valencia Sarmiento.

Kūrybiniam projekto procesui vadovavo KVMT vyriausiasis choreografas, baleto tarnybos vadovas Aurelijus Liškauskas. Jam talkino asistentės choreografijai Oleksandra Borodina ir Daria Verovka, vaizdo medžiagos kūrėjas Imantas Boiko, garso takelio kūrėjas Kristijonas Lučinskas, kostiumų stilistė Ernesta Venckutė, grimo ir šukuosenų dailininkė Aira Braždienė. „Ieškojome ir radome sąsajų tarp judesio, kalbos, istorijos,“ – pasakoja Aurelijus Liškauskas. „Klaipėdos praeitis, dabartis ir ateitis neatsiejama nuo gamtos, jūros, jūreivių... Išvysite senoviniais autentiškais rūbais pasipuošusius žmones, atliekančius senovines apeigas, geriančius kafiją, nes tik Klaipėdos krašte ja mėgautasi jau prieš šimtą metų. Visas dalis jungia jūra, kuri šio krašto žmones maitino, susiejo jų gyvenimus per bendrą veiklą, išskyrė išvykusius į tolimas keliones ar visam laikui pasiglemžė iš jos negrįžusius. Ir, žinoma, vaizduojamos šį kraštą purčiusios negandos, žemių dalybos, kurios, laimei, atvedė į Klaipėdos krašto gražinimą Lietuvai, kuo mes labai džiaugiamės ir didžiuojamės“.

KVMT inform.

Martyno ALEKSOS nuotr.

2022 m. IV ketvirtį Šilalės kultūros centro Atviras jaunimo centras parengė projektą, kurį finansavo Jaunimo reikalų agentūra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Projekto veikloms įgyvendinti skirta 14 400 eurų. Pagrindinis projekto tikslas – stiprinti darbą su jaunimu, vadovaujantis pagrindiniais atviro darbo principais, sprendžiant turinčių mažiau galimybių bei motyvacijos jaunuolių įsitraukimo į profesinio orientavimo, emocinės bei fizinės sveikatos, verslumo, saviraiškos, savęs pažinimo veiklas.

Siekiant skatinti jaunuolių verslumą, 2023 m. Atvirame jaunimo centre buvo organizuojami kompiuterinio raštingumo pagrindų mokymai. Jaunuoliai susipažino su kompiuterio komponentais, programinės įrangos ypatumais, mokėsi išardyti ir surinkti kompiuterio dėžę, parsisiųsti bei įsirašyti programas, gilino žinias apie kibernetinį saugumą, sužinojo, kaip atskirti patikimą informacijos šaltinį nuo nepatikimo. Lektorius pristatė individualaus darbo perspektyvas (individualios veiklos ir verslo liudijimo pažymėjimų išdavimas bei kt.). 2023 m. liepą vyko susitikimas su „Distify“ startuolio savininku Andriumi Pleikiu. Kalbinamas savanorio Domanto Balčiūno, Andrius papasakojo, kaip aplinkiniai reagavo į jo, kaip verslininko, karjeros pasirinkimą, kokių iššūkių galima tikėtis, besiryžtantiems sukti verslo keliu ir atskleidė realybe virstančią savo svajonę – būti pilotu.

Į pokalbius su jaunimu savanorė Viltė Kybartaitė pakvietė mokslų daktarę, virusologę Ingridą Olendraitę. Iš Šilalės krašto, Jomantų kaimo, kilusi mokslininkė dalijosi savo vaikystės prisiminimais, pasakojo apie mokslininko profesiją bei jos ypatumus, savo kasdienybę ir apie tai, su kokiais iššūkiais teko susidurti COVID-19 pandemijos metu.

Rugpjūčio 4–5 d. vyko susitikimai-diskusijos su 2022 m. Dakaro ralyje trečiąją vietą SxS kategorijoje užėmusiu lenktynininku Roku Baciuška. Susitikimo dalyviai įdėmiai klausė R. Baciuškos pasakojimų apie pasiruošimą Dakaro raliui, lenktynininko kasdienybę, pagrindinius iššūkius, su kuriais tenka susidurti ekstremaliose varžybose.

Šilalėje svečiavosi LGBT+ aktyvistė, „queer“ vakarėlių ir „SapfoFest“ organizatorė Vika Matuzaitė. Susitikimo metu ji akcentavo, kad jai itin svarbūs lygiateisiškumo, skaidrumo, atvirumo, saugesnės erdvės kūrimo, atsakomybės dalijimosi principai.

Gruodį vyko filmavimo bei fotografavimo kursai jaunimui, kuriuos vedė fotografė Ieva Tvaronavičiūtė (MB ,,Septintas kadras“). Klausytojai įgijo ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių įgūdžių. Aptartos aktualios temos: fotografo, videografo darbo pliusai ir minusai, kuprinės pristatymas, viskas apie techniką; portfolio kūrimas. Technika ir fotografavimas/filmavimas telefonu; supažindinimas su montavimo, retušavimo programomis; vizualinio turinio kūrimas: nuotraukų retušavimas, filtrų pritaikymas, vaizdo klipo montavimas.

Organizuotos ir fizinį jaunuolių aktyvumą skatinančios veiklos. Už projektines ,,Jaunimo pulsu“ lėšas įsigyti 5 nauji dviračiai – taip siekiama suteikti galimybę jaunuoliams dalyvauti dviračių žygyje. Birželio 28 d. kartu su sporto trenere surengtas pirmasis dviračių žygį į Pajūrio rekreacinę zoną, rugsėjo 18–22 d. paminėta judumo savaitė, kurios metu sporto trenerė jaunuoliams pateikė įvairias fizinio aktyvumo reikalaujančias užduotis, aktyviausi dalyviai buvo apdovanoti prizais.

Atviro jaunimo centro lankytojai rugsėjo 23–24 d. dalyvavo išgyvenimo stovykloje ,,Naktynės“. Varnių regioniniame lankytojų centre grupė jaunuolių kartu su vadovėmis susitiko su gide, kuri lydėjo viso žygio metu lankant Pavandenės piliakalnius. 10 kilometrų žygis buvo sėkmingai įveiktas. Grįžę į Atvirą jaunimo centrą žygio dalyviai dalinosi įspūdžiais, žaidė aktyvius žaidimus, gamino vakarienę, varžėsi biliardo turnyre. Žaidimus vedė tarptautinis savanoris Sinan Ozer bei psichologas Gytis Širvinskas. Rytą stovyklos dalyviai išklausė pirmosios pagalbos paskaitą, kurią vedė Šilalės visuomenės sveikatos biuro specialistė Vilma Navardauskienė. Sporto treneris vedė „Naktinio tinklinio“ varžybas, orientacinių dalyvių mankštą, orientacinį žygį bei treniruotes. Sportinės veiklos skatina jaunuolių fizinį aktyvumą, sveikesnį gyvenimo būdą, bendradarbiavimą ir bendravimą tarpusavyje (sudaromos galimybės atrasti save mėgstamoje fizinėje veikloje, išmokti teisingai ir sveikai maitintis, jaunuoliai mokomi gaminti nesudėtingus, sveikus patiekalus, dalinamasi paprastais ir sveikais receptais), ugdomas ryžtas, atkaklumas.

Projekto veiklos orientuotos į jaunuolių psichinę sveikatą, tad viena iš veiklų – susitikimai su psichologu. Jų metu vyko konsultacijos ne tik grupėse, bet ir individualiai. Psichologas įvairias programas pateikė žaidybine forma, kad jaunuoliai lengviau susipažintų su psichikos sveikatos ligomis. Patraukliomis formomis buvo pristatytas psichologo darbas, siekiant mažinti nusistatymą prieš šiuos specialistus. Pagal poreikį Atvirame jaunimo centre jaunuoliai konsultuoti ir individualiai jiems rūpimais klausimais.

Projekto įgyvendinimo metu rūpinomės ir Atviro jaunimo centro darbuotojų psichohigiena. Buvo organizuojamos veiklos kiekvieną ketvirtį, kurių metu jaunimo darbuotojos atliko atvejo analizes, aptarė kokios veiklos yra patrauklios jaunimui, o kuriose jauni žmonės dalyvauja rečiau.

Birželio 26 d. Atvirame jaunimo centre lankėsi socialinė pedagogė, socialinė darbuotoja, supervizorė Rita Škriadaitė, kuri padėjo jaunimo darbuotojoms įsivertinti ir apžvelgti kasdienes situacijas dirbant su jaunimu.

Lapkričio 27 d. Atviras jaunimo centras surengė mokymus Tauragės apskrityje dirbantiems jaunimo darbuotojams. Lektorės – Atvirojo Telšių jaunimo centro vadovė-supervizorė Saulena Pilitauskaitė ir jaunimo darbuotoja Deimantė Mockutė – gvildeno aktualias temas dirbant su sunkumus patiriančiais jaunuoliais.

Projektines veiklas įgyvendino Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro Atviras jaunimo centras.

Projektą finansavo Jaunimo reikalų agentūra.

Informacinis rėmėjas: UAB „Šilalės artojas“.

Karolina ŠIAUDVYTIENĖ 

Guodos JUŠKAITĖS nuotr.