Daugelis iš mūsų namuose praleidžiame nemažą dalį savo laisvo laiko. Tai erdvė, kurioje bendraujame su kitais šeimos nariais, ilsimės ir atsipalaiduojame. Dažnai yra sakoma, jog namai – tai ne vieta, o jausmas. Tad jauki ir komfortiška aplinka čia tiesiog būtina. Atskleisime tris būdus, kaip paprastai galite sukurti malonią atmosferą savo namuose. 

1. Vidinei ramybei – žemiškų spalvų paletė

Neutralios spalvos – tai laikui nepavaldi klasika. Jos dažniausiai asocijuojasi su gamta, tad interjerui suteikia jaukumo bei ramybės pojūtį. Žemiškų spalvų paletė dažnai naudojama ne tik dėl savo estetikos, bet ir dėl gebėjimo suteikti puikų foną kitoms spalvoms. Be to, jas lengva derinti tarpusavyje, kas padeda išvengti papildomų rūpesčių. Taigi tai yra universalus sprendimas, tinkantis kiekvieniems namams.

2. Patogūs baldai – viena svarbiausių investicijų

Tam, kad namuose jaustumėtės puikiai, labai svarbu įsigyti kokybiškus bei patogius baldus. Šiuolaikiniai sprendimai dažnai palengvina šį pasirinkimą. Pavyzdžiui, foteliai su poilsio mechanizmu neužima daug vietos namuose, tačiau užtikrina patogią vietą atsipalaidavimui. O funkcionalumu pasižymintis transformuojamas stalas leidžia sutaupyti vietos, nes gali būti naudojamas tiek kaip kavos staliukas, tiek kaip valgomojo ar net darbo stalas. 

3. Asmeninė erdvė – jūsų gyvenimo būdo atspindys

Norint turėti komfortiškus namus, labai svarbu kurti interjerą, atspindintį jūsų asmenines savybes, pomėgius ir gyvenimo būdą. Papuoškite savo namus mielais prisiminimais, nuotraukomis, meno kūriniais. O norint susikurti dar asmeniškesnę erdvę padės namų kvapai, žvakės ir smilkalai. Mėgstantiems unikalumą bei siekiantiems į savo namus įnešti energijos puikiai tiks ryškios, drąsios spalvos. Na, o svajojantiems apie asmeninę ramybės oazę turėtų patikti minimalistinis interjero dizainas, padėsiantis susikurti tvarkingą ir atpalaiduojančią erdvę.

Namai yra neatsiejama kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis. Labai svarbu, jog aplinkoje, kurioje praleidžiate daug laiko, jaustumėtės komfortiškai ir jaukiai. Tai užtikrinti gali padėti gamtą primenančios spalvos, kokybiški ir atsipalaidavimą skatinantys baldai bei nedidelės smulkmenos, atspindinčios jūsų asmenybę ir gyvenimo būdą. Susikurkite unikalius namus, kuriuose jums būtų gera.

Kovo 17 d., sekmadienį 15.00 val. LMTA Klaipėdos fakulteto koncertų salėje jūsų laukia pažintinis koncertas „Vėjo serenados“, kurį publikai skiria Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninio orkestro pučiamųjų instrumentų grupė ir charizmatiškasis teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis.

Koncerto sumanytojas ir programos sudarytojas T. Ambrozaitis „Vėjo serenadomis“ siekia dar kartą pristatyti atskirų teatro simfoninio orkestro grupių profesionalumą. Koncerto programoje skambės Lietuvoje retai atliekami kūriniai, kurie specifiškai atskleidžia pučiamųjų instrumentų grupės subtiliasias savybes, jų tembrą ir skambesio grožį. Ir, žinoma, koncertas „Vėjo serenados“ – lyg kvietimas laukti ypatingo orkestro skambesio naujame teatre!

Koncerte skambės Richardo Strausso „Serenada 13-ai pučiamųjų instrumentų“, Es-dur, op. 7 , Igorio Stravinskio – „Simfonijos pučiamiesiems instrumentams“ ir Johannes Brahms – Serenada Nr. 2 orkestrui, A-dur, op. 16.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras – didžiausias profesionalus orkestras ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Sezono metu orkestras dalyvauja teatro spektakliuose bei premjerose, o šiam pasibaigus, kasmet džiugina Klaipėdos ir aplinkinių miestelių gyventojus bei svečius didingomis koncertinėmis programomis vasaros festivaliuose.

Šiandieninis beveik 60 narių turintis KVMT orkestras išaugo iš 1956 m. įkurtos Klaipėdos liaudies teatro orkestro, kurį iš pradžių tesudarė 13 muzikantų – Klaipėdos muzikos mokyklos (dabar Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorija) mokytojai, studentai ir mėgėjai. Tris dešimtmečius teatras veikė kaip mėgėjų kolektyvas – visi atlikėjai repetuodavo ir dalyvaudavo spektakliuose neatlygintinai, vadovaujami dirigentų Aleksejaus Pozdnejevo, Aleksandro Buzio, Augustino Kepenio, Roberto Varno, Algio Jono Lukoševičiaus, Vladimiro Konstantinovo, o ilgiausiai – Kazio Kšano.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro repertuare skamba ryškiausi klasikos šedevrai, šiuolaikinė Lietuvos bei užsienio kompozitorių muzika. Muzikinio teatro simfoninis orkestras ne kartą įkvėpė naujiems sumanymams ir klaipėdiečius kompozitorius. Kolektyvas pirmasis atliko Alvido Remesos Simfoniją Nr. 4 „Ecce Homo“ (1999), skirtą krikščionybės 2000-ųjų metų jubiliejui paminėti (įrašyta ir išleista kompaktinė plokštelė), Klaipėdos įkūrimo 770-mečiui skirtą oratoriją „Sakmė apie Mėmelburgą“ (2022), taip pat kitas tris šio kompozitoriaus simfonijas ir Vladimiro Konstantinovo stambios formos kūrinius.

Su orkestru koncertavo garsūs Lietuvos bei užsienio solistai ir kolektyvai, tarp jų – smuikininkai Ingrida Armonaitė, Ingrida Rupaitė, Vilhelmas Čepinskis, lūpinės armonikėlės virtuozas Gianluca Littera (Italija), fleitininkas Lukaszas Długoszas (Lenkija), dainininkai Michailas Svetlovas (JAV), Almas Švilpa, Nomeda Kazlauskaitė-Kazlaus, Oscar Marín (Ispanija), Violeta Urmana ir Alfredo Nigro (Italija), Kauno valstybinis choras, Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, Valstybinis choras „Vilnius“, Vilniaus savivaldybės mišrus choras „Jauna muzika“. Orkestras gastroliavo Latvijoje, Lenkijoje, Olandijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje.

„Vėjo serenadose“ labai laukiame vyresnių klasių moksleivių, pedagogų, meno mokyklų dėstytojų ir visų besidominčių išskirtiniais klasikos kūriniais!

Bilieto kaina tik 5 €

Plačiau www.klaipedosmuzikinis.lt

Tradiciniame Metų ūkio konkurse 2023-iaisiais antrąją vie­tą pelnė Palentinio kaimo ūkininkai Rasa ir Gražvydas Kairiai. Pokalbiui „Šilalės artojo“ redakcijos atstovus šei­mininkas pa­kvietė į erdvias ūkiniame pastate įrengtas buitines patalpas, kuriose yra viskas, kad po darbų fermoje namo pareitum nusiprausęs ir persirengęs. Netrukus Kairių pie­no ūkyje vyks Lauko diena, kurią organizuoja „De Leval“ firmos Lietuvos atstovybė, tad laukiama nemažai svečių.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 17

Svogūnas – pagrindinė ar antra, po česnako, prieskoninė daržovė, naudojama mūsų tradicinėje virtuvėje. Tačiau kasmet, prasidėjus svogūnų sėjinukų prekybai, prekiaujantys jais negali žinoti, ar pakaks jų kiekvienam šeimos ūkiui. Taip pat pirkėjai dažnai teiraujasi, kodėl sodinukai būna įvairių dydžių, o kainos – ne visada patrauklios.

Sigita Vaičiulytė-Soares Campos

Botanikos magistrė

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 17

Lietuvoje periodiškai nustatoma naujų paukščių gripo ir afrikinio kiaulių maro atvejų, todėl ūkininkai kviečiami investuoti į savo ūkių biologinį saugumą. Nuo kovo 4 d. startavo naujas šiam tikslui skirtos Strateginio plano in­tervencinės priemonės kvietimas, kuriam įgyvendinti at­seikėta daugiau nei vienas milijonas eurų. 

Paraiškoms pateikti – beveik du mėnesiai

Rūpinimasis biosauga yra geriausias būdas užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų protrūkiams, todėl Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) vėl kviečia gy­vulininkyste užsiimančius ūkininkus pasinaudoti galimybe gauti paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“. Paraiškos priimamos nuo ko­vo 4 d. iki balandžio 30 d.

Šiam kvietimui teikti paraiš­kas skirta 1,10 mln. Eur paramos lėšų, o iš viso 2023–2027 m. intervencinei priemonei skirta 5 mln. Eur.

Tai – galimybė išvengti neprognozuojamų nuostolių

Šios intervencinės priemonės tikslas – išlaikyti gyvuli­ninkystės ūkių perspektyvumą bei konkurencingumą, o pasireiškus nepalankiems reiš­kiniams ar įvykus gyvūnų ligų protrūkiams, sudaryti palankesnes sąlygas ūkininkams išsaugoti žemės ūkio gamybą. 

„Daugelis ūkinių gyvūnų augintojų yra susidūrę su užkrečiamosiomis gyvūnų ligomis ir žino, kad tai reiškia ekonominius nuostolius dėl kritusių gyvūnų, gydymo išlaidas, negautą produkciją. Svarbu prisiminti, jog su infekcinėmis ligomis galima kovoti ne tik gyvulius vakcinuojant arba juos gydant, bet ir naudojantis bio­saugos priemonėmis“, – sako ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslui skyriaus patarėja Inga Budzevičiūtė. 

Ministerijos atstovė pabrėžia, kad biologinio saugumo priemonės padeda išvengti nuostolių, kadangi neleidžia užkratui pakliūti į ūkį, o jei liga jau ūkyje – pritaikius biosaugos priemones, ūkiniai gyvūnai mažiau serga ir gaišta, taigi išlaikoma geresnė produkcijos kokybė, saugumas bei gyvūnų gerovė. 

Investicijos į įrangą ir patalpas

Priemone ketinama remti tą veiklą, kuria siekiama sumažinti pavojingų ūkinių gyvūnų užkrečiamųjų ligų grėsmes ir su jomis susijusias pasekmes. 

Tinkamų finansuoti išlaidų kategorijose numatytos vidaus ar lauko aptvarų (tvorų, vartų, praėjimo punktų, praėjimo kontrolės sistemų) įsigijimo bei įrengimo išlaidos; gyvūnų pakrovimo ir iškrovimo rampų bei aikštelių, uždarų praėjimo takų tarp pastatų įrengimo išlaidos; pašarų terminio apdorojimo įrangos, dezinfekcinių purkštuvų, valymo, dezinfekcijos įrangos, plovimo-dezinfekavimo įrenginių bei transporto priemonių įsigijimo išlaidos. Taip pat bus galima gauti paramą norint įsigyti ir įrengti konteinerius bei patalpas, kurios skirtos gaišenoms laikyti. Tinkamų finansuoti išlaidų sąraše – ir langai, grotos, tinkleliai bei kita įranga, apsauganti nuo graužikų, vabzdžių, paukščių bei kitų kenkėjų. Atkreiptinas dėmesys, kad tinkamos finansuoti gali būti tik tos išlaidos, kurios numatytos biologinio saugumo priemonių taikymo ir tam reikalingų investicijų plane dėl biologinio saugumo priemonių ūkinių gyvūnų laikymo vietose.

Biologinis saugumas ūkyje didele dalimi priklauso nuo žmonių elgsenos ir žinių, todėl numatyta finansuoti ūkinius gyvūnus prižiūrinčių darbuotojų buitinių bei maitinimo patalpų, darbo aprangos plovimo ir džiovinimo įrangos įsigijimo išlaidas.

Reikalavimai paramai gauti

Pareiškėjas savo vardu turi būti įregistravęs valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre nustaty­ta tvarka bei ūkininko ūkį. Taip pat iki paramos paraiškos pateikimo privalo be pertraukų vykdyti pirminę žemės ūkio produktų gamybą (vykdoma gyvulininkystės veikla) ir ne trumpiau kaip vienus metus iki paraiškos pateikimo realizuoti produkciją rinkoje. 

Pareiškėjai gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, laikantys ūkinius gyvūnus. Paramos besikreipiantys fiziniai asmenys turi būti ne jaunesni kaip 18 metų. Jie, kaip ir juridiniai asmenys, privalo užsiimti žemės ūkio veikla ir valdoje pagamintų arba užaugintų žemės ūkio produktų apdorojimu ar perdirbimu, pateikimu rinkai. 

Į paramą nepretenduoja paraiškos, pateiktos fizinio ar juridinio asmens kartu su vienu ar keliais projekto partneriais. 

Paramos paraiška ir reikalingi dokumentai turi būti pateikti per Žemės ūkio ministerijos informacinę sistemą (ŽŪMIS).

Paramos dydis priklauso nuo gyvulių skaičiaus 

Maksimali paramos suma projektui gali svyruoti. Ūkiams, kurie laiko iki 20 sutartinių galvijų (SG), didžiausia galima paramos suma projektui negali viršyti 4 tūkst. Eur. Jeigu laikoma 21 ir daugiau SG, didžiausia galima paramos suma projektui skiriama atsižvelgiant į ūkyje laikomų gyvulių skaičių, vienam SG skiriant 200 Eur, bet negali viršyti 100 tūkst. Eur. 

Pareiškėjas gali teikti tik vieną paramos paraišką konk­rečiai ūkinių gyvūnų laikymo vietai, tačiau kai įgytas turtas būtų naudojamas daugiau negu vienoje vietoje, pavyzdžiui, mobili dezinfekcinė įranga, tuomet galima teikti bendrą paramos paraišką daugiau negu vienai gyvūnų laikymo vietai. 

Įgyvendinimas – per dvejus metus

Gavę paramą ūkininkai iki kontrolės laikotarpio pabaigos prisiima įsipareigojimą užtikrinti, jog, įgyvendinus projektą, įsigytos investicijos atitiks Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kont­roliuojamų teisės aktų reikalavimus. Taip pat visą projekto kontrolės laikotarpį įsipa­reigoja ūkinių gyvūnų laikymo vietoje išlaikyti ne mažesnį negu nurodyta paraiškoje vidutinį metinį gyvulių skaičių,  išreikštą SG.

Projekto įgyvendinimas negali viršyti 24 mėnesių truk­mės nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos. 

Intervencinės priemonės „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ įgyvendinimo taisykles galima rasti čia.

Praėjusią savaitę mūsų regione daug kas nutiko. Jau vien išvar­dy­ti visus įvykius užimtų ištisą laik­raščio puslapį. Na, nebent pagrindi­nius. 

Senosiose Maskvos kapinėse palaidotas aktyvus Putino oponentas Aleksejus Navalnas, dvi savaites po mirties Kremliui kėlęs nemažai rūpesčio, ar neprasidės masiniai protestai kaip 2011 m. Bolotnaja aikštėje Maskvoje. 

Savo metinėje kalboje Putinas pažėrė nepagrįstų pažadų Rusijos gyventojams, o kartu Vakarams vėl pagrasino branduoliniu ginklu. Kovo 1 d. Plesecko kosmodrome toks smūgis buvo repetuojamas – iš kilnojamojo komplekso „Jars“ paleista balistinė raketa, kuri gali nuskrieti 11 tūkst. kilometrų. 

Lenkija toliau blokuoja kelius Ukrainos ir Lenkijos pasienyje, o penktadienį lenkų ūkininkų blokada prasidėjo ir prie Lietuvos sienos. Pirmadienį į Vilnių buvo atvykęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, siekiantis apriboti grūdų įvežimą iš Rusijos bei Baltarusijos. Protesto akcijos vyksta 

270-yje skirtingų Lenkijos vietų. Uk­rainos žurnalistai išsiaiškino, kad pernai Lenkija iš Rusijos importavo prekių už 2,6 mlrd. dolerių, iš Baltarusijos – už 450 milijonų, o vien tik žemės ūkio produktų – už 117 mln. dolerių. Jie daro išvadą, jog savo problemas kaimynai siekia primesti artimiausiems sąjungininkams. 

Kovo 2 d. sovietiniam „perestroikos“ iniciatoriui Michailui Gorbačiovui būtų sukakę 93 m., tačiau jo reformos sužlugo, nes jų nepalaikė didžioji vargingųjų gyventojų dalis. 

Tačiau bene didžiausio atgarsio praėjusią savaitę sulaukė Prancūzijos prezidento Emanuelio Macrono idėja, kad NATO karinės pajėgos gali įžengti į Ukrainos teritoriją, jog apgintų ją nuo intervencijos. „Le Figaro“ pranešė, kad kovo 7 d. E. Macronas kviečia partijų lyderius aptarti šią idėją. Apie tai – išsamiau.

Sekant jau dvejus metus vykstantį Rusijos karą prieš Ukrainą, dažnam į galvą yra šovusi mintis: kodėl Aljanso specialiosios pajėgos negali padėti Kyjivui? Juk Ukrainoje daug samdinių ir vienoje, ir kitoje pusėje. Kai kurios šalys oficialiai leidžia jiems vykti į frontą. Bet netrukus Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stephane’as Sejournet patikslino prezidento žodžius, esą „prancūzai nežus dėl Ukrainos“. Paryžiaus principas toks: neleisti Rusijai laimėti, nekariaujant su ja. Kaip tai įmanoma, minist­ras nepatikslino. Juk Vakarų ginklų tiekimas taip pat slopsta...

Daugybė šalių vadovų puolė atsiriboti nuo Prancūzijos prezidento idėjos. Bene aktyviausias Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, pabrėžęs, jog NATO neturi įsitraukti į konfliktą, nes gali būti eskaluojamas trečiasis pasaulinis karas. Jis, beje, atmetė 500 kilometrų nuotolio raketų „Taurus“ pristatymą ukrainiečiams, nes jos esą gali pasiekti ir Maskvą. 

Prancūzijos vadovas išsakė nors ir netvirtą, bet loginį argumentą: „Žmonės, kurie šiandien sako „niekada“, yra tie patys, kurie jau kalbėjo – „niekada“ lėktuvams F-16, „niekada“ tolimojo nuotolio raketoms, „niekada“ tankams „Abrams“.

Galbūt ateis laikas, kai ir Londonas, Roma, Budapeštas ar Sofija sutiks, jog NATO privalo padėti Ukrainai laimėti. 

Apie Vašingtono laikyseną – kita kalba. Po 8 mėnesių įvyksiantys šios šalies prezidento rinkimai dabartinius demokratų ir respublikonų lyderius įtraukė į aršią nekompromisinę kovą, kurioje teisiamojo Donaldo Trumpo šalininkai ima viršų. Kovo 5 d. partijų kandidatų rinkimai vyks net 16-oje valstijų. Bet štai viena iš jo simpatikių viešai išsakė, ko gero, šeimininko poziciją:  per MSNBC televizijos programą ji atvirai palaikė Putiną, pareikšdama esą „jis turi teisę sunaikinti Ukrainą“... 

Lietuvos politikai iškišti galvos iš smėlio nedrįso. Jie kaip vienas prakalbo, kad idėją galima svarstyti, kad tai tabu laužymas, kuris siunčia signalus tiek Ukrainai, tiek Rusijai. 

Kaip paprastai, kiek kitokią nuomonę išreiškė broliukai latviai. Anksčiau Lat­vi­ja gana drąsiai nusprendė išsiųsti iš ša­lies rusakalbius, nesimokančius latvių kalbos, dabar jos gynybos ministerijos atstovas naujienų agentūrai DPA pareiškė: „Jeigu NATO sąjungininkėms pavyktų susitarti dėl karių dislokavimo Ukrainoje, Latvija svarstytų galimybę prisidėti“.

Tokios nekompromisinės paramos – ne tik ginklais ar skambiais žodžiais „remsime, kiek reikės“ – ir laukia Ukraina. Suprantama, tai dar labiau siutina Mask­vą. Tačiau ekspertai sako, kad jos grasinimai sunaikinti civilizaciją branduoliniu ginklu tėra Vakarų bauginimas. Ne­įtikėtina, jog, kaip teigė rusų politologas Valerijus Solovėjus, jau šią vasarą Rusija gali įvykdyti agresiją prieš Latviją ir Estiją, nors dingsčių Putinas visada ras. Ypač jei NATO reakcija į išpuolį nebus ryžtinga ir greita. 

Gerai, kad Lietuvos kariuomenės interneto svetainėje pasirodė kiek tiesmuka, bet raminanti informacija: karo šiandien nebus. Nebus ir rytoj. Bet ruoštis jam būtina. Ir kuo sparčiau. 

Česlovas IŠKAUSKAS

Praėjusios savaitės pa­bai­goje Šilalės rajono me­ras Tadas Bartkus pradėjo atsiskaitymų gyventojams turą. Pirmieji susitikimai įvyko Šiauduvoje ir Lauku­voje, iš kurios rajono va­dovui buvo įteiktas be­veik 700 gyventojų pra­šy­mas nejungti ambulatori­jos su Šilalės ligonine. Gau­­siai į susitikimą atėję laukuviškiai tikėjosi iš­girs­ti atsakymus į jiems rū­pimus klausimus, tačiau skirs­tėsi dar labiau nepatenkinti. 

Daiva BARTKIENĖ

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Savivaldybės nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 17

Vasario viduryje Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) gyventojams išsiųsti vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimai sukėlė tikrą audrą. Ir ne vien dėl to, kad praėjusių metų pabaigoje taryba padidino rinkliavą. Mokėjimo pranešimuose pirmą kartą atsirado korekcijos mokestis, patuštinęs pinigines daugiau nei 1300 Šilalės rajono gyventojų.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 17

Lietuvos kultūros taryba paskirstė šių metų finansavimą regionų „Tolygios kultūrinės raidos“ programai. Iš viso finansuoti 485 kultūros ir meno projektai dešimtyje apskričių, jiems skirta daugiau kaip 3,3 mln. eurų. Iš šios sumos Tauragės apskričiai atiteko 239 tūkst. 760 Eur, parama numatyta ir šilališkių pateiktiems projektams. Tačiau dalis jų, kaip ir baiminosi kultūros darbuotojai, liko „už borto“...

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 17

Sugrįžtančio pavasario belaukiant, kiekvieną savaitę pažymi vis naujas svarbus įvykis ar data, priverčianti sukrusti ir mažiausius Lietuvos mies­telius. Štai šią savaitę susi­bur­sime paminėti Lietuvai svarbios datos – Kovo 11-osios, Nepriklausomybės atkūrimo dienos.

Kotryna PETRAITYTĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 17