Karta, kuri miega su telefonu po pagalve. Kuri pabunda ne nuo ryto šviesos, o nuo pranešimų garso. Kuri puikiai žino, kiek „like’ų“ gavo, bet nebeįsivaizduoja, kas ji yra be telefono ir kitų vertinimo.
Gyvename pasaulyje, kuriame norėjome saugumo savo vaikams, o sukūrėme nerimą.
Daiva VAITKEVIČIŪTĖ
Asociatyvi Freepik nuotr.
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 12
Kaip ir buvo tikėtasi, dabartinė valdančioji dauguma pamažu tolsta nuo savo įsipareigojimų užsienio politikoje. Naujausias pavyzdys – Premjerės Ingos Ruginienės pareiškimas, kad Lietuva „šoko prieš traukinį“, įsteigusi Taivaniečių atstovybę Vilniuje, kad taip buvusi padaryta klaida, kad žengiami „pirmieji maži žingsniai“ ryšiams su Kinija atkurti.
Bet šįkart pasižvalgykime arčiau Lietuvos.
„Su Baltarusijos opozicija kažkas pasidarė“, – gūžčiojo pečiais vienas politologas, kai jo paklausiau, kaip vertina Maryjos Kalesnikavos poziciją po to, kai ši po 5 metų arba 600 dienų išėjo iš Lukašenkos kalėjimo.
Jo sumišimas suprantamas. Neaišku, ar opozicijos lyderius paveikė „batkos“ režimo belangė, ar ji ten buvo „užvaišinta“ kažkokiais „vaistais“, ar tai nuoširdus, nors ir kitoks visos problemos matymas. Tuo labiau, jog ir Svetlanos Cichanouskajos, neseniai persikrausčiusios į Varšuvą, pasisakymai, pavyzdžiui, apie litvinizmo bangą ar migrantus iš Baltarusijos, Lietuvoje irgi kėlė daug diskusijų. Jos išsivystė į visuomenės nepasitenkinimą, kad 43-ejų aktyvistė nepagrįstai yra išlaikoma ir saugoma iš Lietuvos biudžeto lėšų. Dar daugiau bruzdesio sukėlė jos vyro Sergėjaus paleidimas iš kalėjimo pernai birželį, jo neadekvatūs pasisakymai, dalyvaujant bendroje veikloje su žmona.
Bet gruodį išlaisvintoji, pragmatišku žmogumi Lukašenką vadinanti M. Kalesnikava taip pat nepaprastai aktyvi. Skaudus populiarios baltarusių fleitininkės ir dirigentės patyrimas mums gerai žinomas ir vertinamas kaip didvyriškas. Ypač sujaudino, kad režimas ir jos sūnų Eduardą nuteisė net 8 metams...
Penkerius metus apie jos likimą žinojome nedaug. JAV pastangomis išleista iš kalėjimo opozicionierė nenutilo. Jos priešiškumas Lukašenkos režimui akivaizdus. Tačiau...
Tarptautinės organizacijos „Freedom House“ Lietuvos skyriaus vadovas Vytis Jurkonis LRT televizijai sakė, kad M. Kalesnikava labai aktyviai bendrauja su šalies politikais iš valdančiosios koalicijos, mėgindama juos įtikinti panaikinti sankcijas Baltarusijai. Interviu „The Financial Times“ ji kvietė Europos lyderius atnaujinti derybas su Minsku, panaikinti sankcijas, kad esą jis būtų atitrauktas nuo Maskvos ir iš kalėjimų išleistų daugiau politinių kalinių.
Viena iš sričių, kur, anot jos, būtų galima ieškoti sąlyčio taškų – tai „Belaruskalij“ trąšų tranzito atnaujinimas per Lietuvos teritoriją, ką neva rekomenduoja ir Vašingtonas. Bet Lietuvos vadovai neigia versiją, jog JAV, tarpininkavusi politinių kalinių išlaisvinimui, reikalauja sankcijų panaikinimo trąšoms. Nieko nereiškia ir Donaldo Trumpo kvietimas Lukašenkai stoti į Taikos tarybą konflikto sureguliavimui Gazoje.
Bėglė iš kaimyninės šalies taip pat pasisako už „baltarusių mobilumo didinimą tarp Minsko ir Vilniaus“, t.y. keleivių pervežimo skatinimą. Dabar autobusų maršrutai į Minską ir atgal yra gerokai apriboti.
Premjerei I. Ruginienei išsakydama pageidavimus, M. Kalesnikava siūlė tarp dviejų sostinių paleisti elektrinį traukinį, taip pat grąžinti atstovybes į Minską.
„Štai kas įdomu: Rusija kariauja su Ukraina, bet Rusijoje yra Europos šalių pasiuntinybės. O Baltarusija su Ukraina nekariauja, tačiau Europos Sąjunga neturi Minske savo atstovybių“, – svarstė opozicionierė.
Meniškos sielos veikėja taip pat pasisakė už tarptautinių kultūros organizacijų, pavyzdžiui, Goethe‘ės instituto atkūrimą jos tėvynėje...
Kol Lietuvos valdantieji linkčiojo galvomis, klausydamiesi M. Kolesnikavos retorikos, Lukašenkos administracijos propagandistas Mukovizčikas atkirto, kad Minskui nėra poreikio, jog kokie nors Briuselio samdiniai „išlaisvintų ausis vakarietiškoms vertybėms tarsi makaronams kabinti“. Jis perspėjo, kad taip Vakarai nori atnaujinti ardomąją veiklą šalyje...
Lukašenkos režimas tik šaiposi iš Vilniaus pastangų. O įvairiose diskusijose mūsų valdantieji bando zonduoti visuomenės nuotaikas, atsargiai užsimindami, jog štai ir „Nemuno aušros“ reikalavimai panaikinti sankcijas Minskui yra racionalūs, nes esą ir JAV eina ta linkme. Netgi krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, kad pajamas, gautas už tranzitą per Klaipėdos uostą, neva būtų galima skirti kaip paramą Ukrainai, o sausio mėnesį europarlamentaras Vytenis Povilas Andriukaitis interviu LRT pareiškė, jog Lietuva turi atnaujinti trąšų tranzitą.
Šiaip jau mėgstantis laviruoti, tvirčiausiai šiuo klausimu kol kas laikosi Prezidentas Gitanas Nausėda.
„Aš būsiu tarp tų, kurie tvirčiausiai reikalaus šitų sankcijų pratęsimo“, – „Žinių radijui“ sakė šalies vadovas.
Taip jis paneigė valdančiųjų troškimą kaip galima greičiau priartinti santykių atšilimą su agresore Rusija remiančiu režimu.
Česlovas IŠKAUSKAS
Nors ugniagesiai nuolat kartoja apie atsakingą elgesį, prižiūrint savo namų šildymo sistemas, iki šiol buvusios palyginti šiltos žiemos atpratino žmones nuo šios prievolės. Todėl šiemet, paspaudus šalčiams, ypač padaugėjo gaisrų dėl nevalytų suodžių, „racionalizacijų“, atlaidinant užšalusius vamzdynus, perkaitintų krosnių, netvarkingų šildymo įrenginių ar pan.
Žydrūnė MILAŠĖ
„Šilalės artojo“ archyvo nuotr.
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 11
Šilalė bene vienintelė Lietuvoje gali didžiuotis tremties istoriją įamžinusi unikaliu memorialu. Pajūrio miestelyje Kovotojų už Lietuvos nepriklausomybę aikštėje įrengtose stelose iškalti tūkstančiai į tremtį išvežtų mūsų krašto gyventojų vardų ir pavardžių, o memorialą puošia unikalus akcentas – tikras, lietuvių trėmimą į Sibirą simbolizuojantis traukinio vagonas. Nors jis Pajūryje stovi jau aštunti metai, dabar paaiškėjo, jog tai yra Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) „turtas“, kurio savivaldybė nenori.
Daiva BARTKIENĖ
Remigijaus ŽIAUBERIO nuotr.
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 11
Šilalės viešosios bibliotekos Interneto skaitykloje vyko mados ir stiliaus paskaita „Estetikos kryptys: kaip socialiniai tinklai padeda atrasti savąjį stilių?“, subūrusi besidominčiuosius mada, saviraiška ir sąmoningu įvaizdžio kūrimu. Šilališkė, stilistė ir įvaizdžio dizainerė Gabija Rupšlaukytė, kurianti įvaizdžius televizijos projektams ir dirbanti su privačiais klientais, kraštiečiams pristatė naujausias tendencijas ir negailėjo įvairiausių patarimų.
Gabija atvirai pasidalijo savo keliu į madą. Jos domėjimasis šia sritimi prasidėjo karantino laikotarpiu, kai socialiniuose tinkluose pradėjo sekti mados profilius ir atrado stilisto profesiją. Baigusi Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnaziją, ieškodama gilesnių žinių, ji pasirinko įvaizdžio dizaino studijas Kauno kolegijoje, nes ši programa orientuota ne tik į praktinius įgūdžius, bet ir į akademinį pagrindą, estetiką bei psichologinius aspektus. Tuo pat metu Gabija ir pati pradėjo kurti turinį socialiniuose tinkluose, o įvaizdžių formavimą atrado kaip saviraiškos formą.
Lektorė pasakojo, kaip, laikui bėgant, keitėsi jos pačios asmeninis stilius – nuo drąsaus mokyklos metais iki paprastesnio studijų laikotarpiu, kai visas dėmesys buvo sutelktas į mokslus. Pasak Gabijos, jai visada buvo svarbu ne tik mada, bet ir žmogaus vidinis pasaulis, figūros tipai, santykis su kūnu bei psichologiniai aspektai. Baigusi studijas, intensyviai dirbdama ir rašydama baigiamąjį darbą, mergina sako jautusi pervargimą, todėl kurį laiką sąmoningai sustojo. Šiandien mada į jos gyvenimą grįžta nauja forma – per brandesnį požiūrį, savęs ieškojimą ir norą išbandyti naujas galimybes.
Paskaitos metu Gabija pabrėžė, jog įvaizdžio kūrimas yra procesas, kuris neįvyksta per vieną dieną.
„Įlindus į moters spintą, galima pamatyti visą jos pasaulį. Bet svarbiausia yra ne tik įtilpti į drabužį, o ir leisti jam papasakoti istoriją, kas tu esi“, – dalijosi lektorė.
G. Rupšlaukytė susirinkusiems šilališkiams kalbėjo apie drąsą priimti sprendimus, bandyti ir ieškoti, nes, pasak stilistės, didžiausia kliūtis dažnai yra būtent baimė. Taip pat ji atkreipė dėmesį į drabužių pertekliaus problemą: spinta, atrodo, pilna, bet „nėra kuo apsirengti“. Tačiau dažnai tai reiškia ne pasirinkimo stoką, o krypties nebuvimą.
Gabija dalijosi ją įkvepiančiais moterų personažais filmuose, rekomendavo socialinių tinklų profilius, kuriuos verta sekti, ieškant kokybiškos ir prasmingos informacijos apie stilių bei estetiką. Ji taip pat papasakojo apie darbą su privačiais klientais, kuris atvėrė galimybes kurti įvaizdžius televizijos laidoms „Galvok“ ir „Lietuvos talentai“.
Šio susitikimo iniciatorė bibliotekos Komunikacijos ir inovacijų skyriaus edukatorė-vyr. bibliotekininkė Loreta Šimutytė-Balčiūnienė įteikė gėlių ir padėką Gabijai už profesionaliai parengtą paskaitą bei gražų bendradarbiavimą.
Paskaitoje dalyvavo ir Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos bendruomenė, tarp jų – direktoriaus pavaduotoja ugdymui Zoja Masteikienė ir buvusi Gabijos auklėtoja Birutė Knyzelienė.
Rima NORVILIENĖ
Šilalės viešosios bibliotekos Komunikacijos ir inovacijų skyriaus vedėja
AUTORĖS nuotr.
Šaltas vasaris Lietuvoje neleidžia sustingti – šį mėnesį viena kitą gena net trys ryškios šventės. Jau šią savaitę laukia visą šalį vienijanti Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena ir romantiškas Šv. Valentino dienos vakaras, o kitą antradienį – triukšmingos bei spalvingos Užgavėnės.
Sostinėje Vasario 16-osios šventė prasidės signatarų pagerbimu Rasų kapinėse bei žiemos žygiu „Laisvės takais“, per LRT televiziją bus galima stebėti valstybės apdovanojimų įteikimą, tuo pačiu metu Katedros aikštėje žygiuos šventinė jaunimo eisena „Lietuvos valstybės keliu“. Vidurdienį vyks trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija, popietę numatytas tradicinis minėjimas prie Signatarų namų, o programą vainikuos Gedimino prospekte uždegami 16 simbolinių laužų bei muzikiniai akcentai.
Kaune šventė prasidės Šv. Mišiomis Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikoje, po kurių eisena su orkestru „Ąžuolynas“ pajudės Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelio link, vidurdienį vyks iškilmingas minėjimas su Vyčio kryžiaus ordino vėliavos pakėlimu bei karininkų priesaikos ceremonijomis. Po iškilmių sodelyje koncertuos Andrius Apšega, Ingrida Kažemėkaitė bei grupė „Baltos varnos“, lankytojus nemokamai priims Kauno miesto muziejus bei istorinė Prezidentūra.
Uostamiestis minėjimą pradės Šv. Mišiomis Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje bei patriotiniu bėgimu „Išbėgiok Lietuvą!“ Visą dieną lankytojų lauks nemokamas Pilies muziejaus lankymas bei dirbtuvės (su lankytojo bilietu) laive-muziejuje „Sūduvis“, vidurdienį Teatro aikštėje bus įteiktas apdovanojimas „Už metų darbą Klaipėdai“.
Šilalėje Lietuvos laisvė bus paminėta Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje vasario 15 d., sekmadienį: po Mišių čia skambės J. Rutterio kūrinys „Magnificat“, iškilmingame koncerte dalyvaus Lietuvos policijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras, chorai „Ave Vita“, „Con Anima“, „Medvėgalis“ bei jungtinis Jurbarko krašto choras.
Lietuvos valstybės atkūrimo dieną švęs ir rajono miesteliai bei bendruomenės. Štai Laukuvoje šventės išvakarėse (vasario 15 d., nuo 18 val.) rengiamas kūrėjų festivalis „Šitam dideliam būry“, Bilionių laisvalaikio salėje popietė „Su Lietuva širdy“ laukia visų jau vasario 13 d., nuo 14 val., Kvėdarnoje šia proga pirmadienį (vasario 16 d.) bus aukojamos Šv. Mišios už Lietuvą ir jos žmones, o po jų miestelio gatvėmis vyks šventinis bėgimas, skirtas Lietuvos atkūrimo dienai. Tuo tarpu kaltinėniškiai Vasario 16-ąją paminės protmūšiu „Nustebink Stulginskį“ (vasario 17 d.), tokiu pat būdu šventę švęs ir upyniškiai (vasario 13 d.).
Vasario 16-osios minėjimai taip pat vyks Didkiemyje ir Bijotuose.
O štai antradienį, vasario 17-ąją, prasidės Užgavėnių maratonas: Šilalės kultūros centras vakarop kviečia į tradicines linksmybes, kuriose netrūks kaukių, juoko, dainų ir šokių, vyks azartiška Lašininio ir Kanapinio kova, simbolinis Morės deginimas, persirengėlių linksmybės skambės Kaltinėnuose, Traksėdyje, kaukės šėls ir blynai kvepės Kvėdarnoje, o laukuviškiai netgi rengia šia proga stilizuotų šluotų parodą (vasario 11 d.).
Kotryna PETRAITYTĖ
Ko gero, ne kartą esame skaitę pasakojimų apie laimės, meilės ir pinigų perpildytą garsių žmonių gyvenimą, kuris dažnai baigiasi į greitas skyrybas vedančiu audringu skandalu. Labardžių kaime šį sausį geležines vestuves paminėję Joana ir Juozas Kinderiai apie savo gyvenimą kalbėti nelinkę – laikosi įsitikinimo, kad laimė mėgsta tylą. Bet iš tiesų ji nenusisuka nuo tų žmonių, kurie ieško sutarimo, rūpinasi vienas kitu, o sunkią valandą pasitiki Dievo pagalba.
Daiva BARTKIENĖ
AUTORĖS ir pašnekovų nuotr.
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 11
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, pernai sukčiavimo atvejų skaičius Lietuvoje augo, o sukčių pasikėsinta išvilioti suma pasiekė 58,8 mln. eurų. Tiesa, realiai jiems pervesta suma yra mažesnė – gyventojai ir įmonės neteko daugiau nei 20 mln. Eur. Panašios sumos buvo išviliotos ir 2024 m.
Domantas KATELĖ
VŠĮ „Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro“ atstovas
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 11
Šilalės rajone veikianti baldų gamybos įmonė „LTP Texdan“ yra Danijos kapitalo LTP grupės dalis. Lietuvoje įmonė dirba jau 27 metus ir šiandien yra viena iš svarbių darbdavių regione. Minkšti baldai, gaminami Šilalėje ir Kėdainiuose, keliauja į Skandinavijos šalis, kur ypač vertinama kokybė, ilgaamžiškumas ir atsakingas požiūris į aplinką.
„LTP Texdan“ nuolat investuoja į gamybos modernizavimą, darbo sąlygas ir žmones. Šiuo metu Lietuvoje įmonėje dirba daugiau nei 400 darbuotojų, o artimiausiais metais planuojama plėtra – per dvejus metus numatoma sukurti apie 200 naujų darbo vietų, dalį jų – būtent Šilalėje.
Kasdienėje veikloje didelis dėmesys skiriamas saugiai darbo aplinkai, aiškiems darbo procesams ir darbuotojų įtraukimui. Įmonėje skatinamos idėjos, kaip darbą padaryti paprastesnį, patogesnį ir kokybiškesnį. Pokyčiai vyksta nuosekliai, žingsnis po žingsnio, kartu su visa komanda.
Svarbi „LTP Texdan“ veiklos dalis – atsakingas požiūris į aplinką. Daugiau nei 90 proc. gamybai reikalingos elektros energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, naudojamos atsakingai išgautos žaliavos, o iki 2028 metų planuojama visiškai atsisakyti iškastinio kuro šildymui.
Įmonė taip pat aktyviai įsitraukia į bendruomenės gyvenimą – organizuoja kraujo donorystės akcijas, remia socialines iniciatyvas, teikia paramą, bendradarbiauja su vietos organizacijomis ir mokyklomis.
Augant gamybos apimtims, „LTP Texdan“ kviečia prisijungti naujus komandos narius.
Tai galimybė dirbti stabilioje, tarptautinėje įmonėje, kuri kuria darbo vietas Šilalės regione ir siekia ilgalaikės vertės visai vietos bendruomenei.
Užs. Nr.13
