Regis, turėjome įprasti, jog kasmet valstybiniai egzaminai tampa trileriu ir sukelia tikrą kritikos švie­timo sistemai audrą. Keičiasi mi­nistrai, pertvarkomas Nacionalinis egzaminų centras, kuriamos eks­pertų darbo grupės, tačiau vis vien turime gausybę nuoskaudų ir kas­met pasikartojantį klausimą: ką da­ryti?

Štai Darbo partija siūlo labai paprastą sprendimą: jei kuris nors egzaminas sukelia daug problemų abiturientams, lengviausia jo atsisakyti. Esu humanitaras, bet tai, kad matematika iš tiesų ugdo analitinio samprotavimo įgūdžius, supratau jau studijuodamas aukštojoje. Taigi, ar siūlymai atsisakyti privalomo matematikos egzamino neprimena problemų slėpimo po kilimu? Kur kas prasmingiau būtų klausti, kaip pasiekti, jog valstybiniai egzaminai būtų ne savitikslės kliūtys, o gairės, kokių įgūdžių ir žinių  reikia tiems, kurie nori siekti aukštojo mokslo.

Dabartiniame pasaulyje vyksta itin arši kova dėl geriausių specialistų. Sau ir pasauliui aiškiai deklaruojame, kad norime būti ne pigios darbo jėgos, bet  kūrybinga, modernia bei sugebančia lanksčiai reaguoti į iššūkius valstybe. Tai reiškia, jog kokybiškos švietimo sis­temos vaidmuo tik auga. Pabrėžiu – kokybiškos. Todėl neramu, kad regionų mokyklų absolventų rezultatai dažniausiai yra prastesni nei tų, kurie mokėsi didmiesčiuose. Aišku, yra išimčių, tačiau bendra situacija tokia, kad baigusiųjų mokyklą Vilniuje ar Kaune karjeros šansai dažniausiai yra didesni, nei baigus kurią nors jaukią, nedidukę, gal net gražią tradiciją turinčią regiono mokyklą. Netikiu, jog taip yra dėl to, kad, tarkime, Vilniuje ar Kaune gyvenančių tėvų vaikai yra gabesni.

Problema dažniausiai ta, jog regionų mokykloms tenka atlikti daug papil­domų funkcijų, įskaitant ir socialinę.Labai dažnai regionų mokyklos patenka į ydingą ratą: mažėja vaikų, todėl sunkiau mokytojams sudaryti norimus krūvius, pritraukti talentingiausius pedagogus. Mažiau kokybiškos mokyklos tampa svarbia priežastimi, kodėl dalis jaunų šeimų, pavargusių nuo miesto šurmulio, nesiryžta, kol augina mokyklinio amžiaus vaikus, persikelti gyventi į regionus.

Kiek tai gali padėti spręsti Tūkstant­mečio mokyklų programa? Puikiai suprantu, jog lengva nebus, nes tam, kad teorinė schema taptų vaisinga tikrove, reikės daug pastangų ir kant­rybės. Apmaudu, jog jau pradiniame etape regime atskiras politines partijas, pasiryžusias kovoti su permainomis. Jos perspėja, kad esą dar labiau augs socialinė nelygybė, nukentės regionų mokyklos, susitrauks švie­timo įstaigų tinklas. Kritika nė­ra blogai. Ji padeda tobulėti, taisy­ti klaidas. Tačiau bėda, jog kritikai, gąsdindami pokyčiais, nepastebi jau prikauptų prob­lemų visumos. Nu­ty­limas ir dar vienas svarbus dalykas – neatmenu, kad per pastaruosius tris­dešimt metų į mokyklų sistemą būtų investuojama tiek daug lėšų. Tai – europinė parama, kuri Lietuvai skirta, įrodžius, jog mes iš tiesų subrendome tikrai pertvarkai.

Kritikai piktinasi dėl to, kad daug lėšų skiriama mokyklų materialinės bazės tobulinimui. Tačiau siekiama, jog visos Tūkstantmečio mokyk­los turėtų modernias laboratorijas bei mokymuisi palankią aplinką. Tai yra svarbus žingsnis socialinio teisingumo ir lygių galimybių link. Labai daug priklausys ir nuo to, ar visos mokyklos turės visavertes pedagogų komandas. Taip pat nemažai atsakomybės tenka ir savivaldai: ar bus užtikrintas visuotinai prieinamas pavėžėjimas, deramai pasirūpinta kitomis mokyklomis ir tais vaikais, kuriems jau atėjimas iki mokyk­los yra savotiškas žygdarbis?

Kiekviena pertvarka sukelia nepatogumų, nes reikia keisti įpročius, visada yra baimė, kad kažką svarbaus galime prarasti, neatmestina ir klaidų tikimybė. Tačiau, mano įsitikinimu, svarbiausi ginčai turi vykti, kol reforma dar tik planuojama. Kai ji prasideda, visi turime susitelkti, kad ji vyktų sėkmingai ir, aišku, tobulinti tai, ką dar galima ir reikia patobulinti. Supraskime, jog reformos alternatyva – paprasčiausiai laukti ir piktintis. Bet, man regis, turime didžiu­lį neišnaudotą potencialą: mokyklų bendruomenes – vaikus, tėvus, mokytojus, kurios privalo veikti kaip darni komanda vardan vienodai gero išsilavinimo visiems vaikams.

Kreipiuosi į visos Lietuvos moky­tojus: atsakingai ug­dydami Lietu­vos vaikus, jūs matote šiandieninę mo­kyklą iš vidaus, todėl akivaizdu, jog reikalingas aktyvus vi­sų jūsų veikimas, ieškant geriausių sprendimų. Pe­da­gogams tapus tik­raisiais reformos bendraautoriais, jos sėkmės tikimybė ženkliai išaugtų.Ir tikrai nemanau, kad matemati­kos išmokymas mokykloje yra didžiausia dabartinės švietimo sistemos problema. Tai veikiau vienas iš simptomų ir dar didesnė paskata suprasti, jog pokyčiai yra reikalingi.

Andrius NAVICKAS

Seimo narys, rašytojas, filosofas

Praėjęs savaitgalis atnešė sėkmę mūsų rajono automobilių spor­to mėgėjams. Lietuvos auto­mobilių bekelės čem­pio­nato trečiajame etape per­galę šventė Ri­man­tas Rupšlaukis ir Linas Ja­kas, o Man­­to Beržinio ir Sau­liaus Detkausko eki­pažas at­va­žia­vo antras.

Bekelės varžybos reikalauja ypatingai aukšto profesionalumo, nes lenktynės vyksta sunkiai pravažiuojamomis vietovėmis su natūraliomis ar­ba dirbtinėmis kliūtimis – karjeruose,  durpynuose, poligonuose, važiuojama sunkiai įveikiamais, pažliugusiais miško ir lauko keliukais. Abu Šilalės ekipažai dalyvauja TR1 klasės čempio­nate, jų visureigiai yra standar­tiniai, tik minimaliai pa

­tobulinti.Šie metai abiem komandoms yra sėkmingi. Čempionatas pra­sidėjo gegužės pabaigoje, Pa­bradėje, kur dalyviai varžėsi generolo Silvestro Žukausko po­ligone. Ten nugalėtojais taip pat tapo abu Šilalės ekipažai: pirmąją vietą iškovojo S. Det­kausko ir M. Beržinio komanda, o R. Rupšlaukis su L. Jaku atvažiavo treti.Ypač sunkios lenktynės birželį vyko Gargžduose, kur ekipažams teko važiuoti purvo trasa, įveikti pelkę ir bebrų užtvankas. TR1 klasėje startavo devyni dalyviai, tačiau ga­luti­nėje klasifikacijoje išsirikia­vo tik pusė komandų. R. Rupšlaukis ir L. Jakas finišavo antri.

Ar kuris nors Šilalės ekipažas taps 2022 m. Lietuvos bekelės čempionato nugalėtoju TR1 kla­sėje, paaiškės rugpjūčio paskutinį savaitgalį Uogintuose, kur ketvirtąjį, lemiamąjį etapą rengia Kupiš­kio automobilių sporto entuziastai.

Daiva BARTKIENĖ

Rimantės JAKIENĖS nuotr.

Po to, kai Bučoje buvo rasti masiniai nukankintų civilių kapai, šis Uk­rai­nos sostinės Kyjivo priemiestis tapo Kremliaus karių sadistiškumo simboliu.

Oficialiai skelbiama, kad nuo Kyjivo iki Bučos yra 24 kilometrai, tačiau realiai nuo kraštinių Kyjivo daugiaaukščių iki Bučos prieigų atstumas yra beveik per pusę trumpesnis. Kad priešas buvo priartėjęs nepaprastai arti prie Kyjivo, tampa akivaizdu, įsėdus į maršrutinį mikroautobusą, va­žiuojantį į Bučą.

Mikroautobusas Nr. 406 vyksta nuo metro sustoji­mo pa­­va­dinimu „Aka­de­mi­­nis miestelis”. Nuva­žiavimas iki Bu­čos kainuoja 50 gri­vinų arba 1,3 euro, bet vairuotojas bilietų niekam neduoda.

Pravažiavus vos ke­letą kilometrų, pa­simato į pakeles nustumtos barikados, o pušynuose – daugybė iškastų apkasų bei specialių įtvirtinimų, kurių pagalba buvo ruošiamasi ginti sostinę. Dar už kelių kilometrų mikroautobusas iš greitkelio pasuka kairėn, į kelią Bučos link. Pravažiavus sankryžą, šalikelėje matyti didžiulis sudegęs sunkvežimis, o už jo – sudegusi degalinė su kavine. Karo pradžioje šis sunkvežimis buvo pastatytas kelio viduryje, kad blokuotų pravažiavimą į Kyjivą, o bombai pataikius į degalinę, buvo suniokotas ir jis. Dar už 5 km pasimato užrašas, kad čia baigiasi Kyjivas, o už jo stovinti lentelė skelbia, jog prasideda Gostomelio gyvenvietė.

Netrukus išvystu ir palei pakelę suręstus privačius namus. Pavažiavus dar kelis šimtus metrų, ima daugėti griuvėsių, kuriais virto sodybų pastatai. Kai aplink ima matytis vien griuvėsiai, nusprendžiu išlipti iš mikroautobuso, kelionę į Bučą atidėdamas vėlesniam laikui. Už pasiaukojimą nepraleidžiant priešo į Kyjivą Gostomeliui, kaip ir Bučai bei Irpinei, prezidento Volodymyro Zelenskio sprendimu buvo suteiktas miesto didvyrio vardas.

Šios trys gyvenvietės yra neperskiriamai susijusios, nes pasibaigus vienai, iš karto prasideda kita. Kažkada tai buvo nedideli kaimeliai, bet juose esantys pušynai, ežeriukai ir tekantis Irpinės upelis šias priemiesčio gyvenvietes išpopuliarino, ir jos ėmė plėstis. Jas suartino išaugęs gyventojų skaičius bei naujai statomi namai, o dabar amžiams suvienijo ir vienu metu patirti žiaurūs išgyvenimai. Negalėdami įveikti Irpinės upelio, rusų tankai sustojo Bučoje, ir iš pykčio sužvėrėję kareiviai šaudė į gyvenamuosius namus Irpinėje bei Gostomelyje, o atsakomieji ukrainiečių šūviai skrido į priešo apkasus Bučoje.

Gostomelio viduryje yra didelė sank­ryža, sujungianti tris gyvenvietes. Toliau tiesiai važiuojant – pasitinka Buča, į kairę pasukus, netrukus prasideda Irpinė, o dešiniau vėl tęsiasi Gostomelis. Pagal plotą, miestas yra didelis, tačiau su 17 tūkst. gyventojų jis vadinamas miesto tipo kaimu, nors Lietuvoje tiek gyventojų turinčios vietovės, pavyzdžiui, Kretinga ar Plungė, laikomos miestais. Buča ir Irpinė turi miestų statusą, juose iki karo buvo prisiregistravę atitinkamai 28 ir 60 tūkst. gyventojų.

Okupantai tikėjosi pro šias gyvenvie­tes pravažiuoti greitai ir pulti Kyjivą, bet visus jų planus sugriovė susprogdintas Irpinės-Bučos tiltas. Tiltą susprogdinę ukrainiečiai paleido ir užtvankos vandenis, kurie keleriopai pagilino Irpinės upelį ir užblokavo rusų tankų persikėlimą. Maskoliai kelis kartus statėsi pontoninius tiltus, tačiau uk­rainiečių artilerija juos sėkmingai su­sprogdino. Priešai įstrigo Bučoje, nes miškai čia yra labai pelkėti, ir į Kyjivą tankai pravažiuoti gali tik plentu.

Negalėdami toliau prasibrauti, iš įniršio keršydami, agresoriai ėmė sprogdinti gyvenamuosius namus ir žudyti žmones, lavonus paslėpdami paskubomis iškastose duobėse. Labiausiai nukentėjo tie Irpinės bei Gostomelio mik­rorajonai, kurie stovi arčiau Bučos. Juose beveik visus namus kliudė bombos, ir dabar čia riogso griuvėsiai. Arčiausiai

Bučos esantis Gostomelio mikrorajonas vadinasi Moščicė, ir pasivaikščiojimas po jį net dabar kelia šiurpulį. Sugriautų namų kiemuose tebesklando svilėsių smarvė, ausį rėžia tyla, kurią pertraukia tik vėjo judinamo lango rėmo ar durų liekanos girgždesys. Šie garsai primena siaubo filmą, tačiau Mošcicėje slegia ne pramanyti, o realūs pojūčiai.

Užlipus į sudegusio mūrinio trijų aukš­tų biurų nuomos pastato viršų, ma­tyti, jog sveikų namų yra tik Moš­cicės pakraščiuose, o centre – vien griuvėsiai. Prie šio pastato stovinčiame garaže sutinku čia įrengtų mašinų remonto dirbtuvių savininką Valerijų Leš­čen­ką.

„Iš biurų nuomos pastato nieko nebus. Jo savininkas atsivežė ekspertus, o tie pareiškė, kad ugnies karštis sugadino sienas, jos trupa ir namą reikės nugriauti. O mano išsinuomoti garažai nenukentėjo, aš galėsiu tęs­ti veiklą”, – sakė meist­ras.

Tačiau 34-erių Valerijus nebuvo apsisprendęs, ar verta pradėti remontą ir gaivinti įmonę, mat gir­dėjęs, jog okupantai planuoja iš naujo pulti Ky­ji­vą. Be to, kol kas Gostomelyje atstatytas tik geriamojo vandens tiekimas, o elektra pajungta ne visiems, jos nėra ir jo garaže. Dingus elektrai, neveikė signalizacija, ir tuo pasinaudoję vagys pagrobė iš garažo brangius remonto įrankius, video­kameras.

„Vos išgirdęs apie karą, skubiai išgabenau žmoną su dviem dukromis į Vakarų Ukrainą ir puoliau į garažą”, – pasakojo Valerijus.

Vyras teigė neseniai buvęs nusipirkęs išsvajoto modelio seną „Mercedes” automobilį, kurį karo išvakarėse buvo išardęs, tad teko skubiai ją surinkinė­ti.

„Iki vakaro surinkom, susikroviau į ją brangiausius garažo reikmenis ir išvežiau, o kito meistro mašina, palikta prie garažo, sudegė“, – pasakojo Valerijus.

Karas, V. Leščenkos teigimu, apnuogino tiek blogąsias, tiek gerąsias žmonių savybes. Jo brolis su šeima gyvena Bučoje. Prasidėjus bombardavimams, slėpėsi rūsyje, o kai buvo atidarytas „žaliasis koridorius” pabėgėliams, važiavo mašina, bet pakeliui ji sugedo.

„Buvo žiema, žmona su dvejų metukų sūneliu puolė į paniką. Tačiau sustojęs vienas vyriškis pasisiūlė padėti: nuvažiavęs 30 km, nupirko naują akumuliatorių ir parvežė. To brolis sakė niekada nepamiršiąs”, – pasakojo meistras.

V. Leščenka su šeima gyvena Ky­jive, o mašinų remonto dirbtu­ves Moščicėje įsteigė tik prieš ketverius metus. Ir būdama nėščia žmona priiminėjo užsakymus, abu džiaugėsi, kad įmonė tampa rentabili. Šeima planavo gerintis būstą, vykti atostogauti į užsienį, bet karas sugriovė visus planus.

„Dabartinė mūsų ekonominė situacija yra labai prasta – praradome pajamas, naujo gerai apmokamo darbo rasti nepavyko, tad teko parduoti auksinius žmonos papuošalus ir prašyti tėvų paramos”, – apgailestavo vy­ras.

Valerijaus teigimu, dėl baimės, jog okupantų puolimas gali vėl atsinaujinti, Moščicėje niekas neskuba gaivinti įmonių ar remontuoti sugriautų namų. Visi laukia pergalės, tačiau dalis žmonių čia gali nebegrįžti, nes per skaudu grįžti ten, kur žuvo artimieji ir griuvėsiais virto namai.

Užsiropštęs ant kito subombarduoto namo stogo liekanos, pamačiau ne per toliausiai stovintį paminklą. Priėjęs supratau, kad tai monumentas sovietų kariams „išvaduotojams”, žuvusiems per antrąjį pasaulinį karą. Į monumento karį atskriejusios kulkos paliko tris dideles skyles jo paminkliniame kūne ir perskrodė rankoje laikomą vėliavą.

Neabejoju, jog po karo ukrainiečiai vietoje šio monumento pastatys kitą, o penkiakampės sovietinės žvaigždės simboliai išnyks visiems laikams. Ukrainiečiai nepamirš dabartinių okupantų žiaurumų ir įamžins su jais kovojusius savus didvyrius – jaunus bei pagyvenusius, vyrus ir moteris.

Eldoradas BUTRIMAS

AUTORIAUS nuotr.

Dariaus ir Girėno gatvėje pastačius naują angarą, kurį laiką šilališkiai laukė jame įsikuriant pigių prekių parduotuvės „Merė“. Tačiau Rusijai užpuolus Ukrainą ir su­si­klosčius nepalankiai politinei situacijai, verslo planai pasikeitė, o patalpas įrengęs vers­lininkas suskubo ieškoti kitų investuotojų. Praėjusią savaitę paskelbta, jog mūsų mieste veiklą pradės Norvegijos įmonė „Egersund Net“.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

D. Bergelio asmeninio archyvo nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 54

Baigėsi dar sausio pabaigoje Laukuvos šaškių-šachmatų klubo skelb­tas paprastų šaškių užduočių sprendimo konkursas. Žaidėjams teko įveikti 15 užduočių.

Organizatorių teigimu, pirmąją vietą užėmė kvėdarniškis Vilius Vildžiūnas, teisingai išsprendęs visus uždavinius, antrąją – Mečislovas Sūdžius iš Balsių. Trečias liko Arūnas Lauruška iš Kvėdarnos. Paguodos prizą laimėjo traksėdiškis Sigitas Montvilas. 

Kam atiteko laimėjimai už 3, 6, 9, 12 uždavinių sprendimus lėmė burtai. Du prizai atiteko M. Sūdžiui, po vieną pasidalino V. Vildžiūnas ir A. Lauruška. 

Apdovanojimui šaškių entuziastai susirinko „Šilalės artojo“ redakcijoje ir sakė esantys dėkingi laik­raščiui už galimybę bent kiek populiarinti šį žaidimą. Nors jaunųjų entuziastų neatsiranda kiek jiems norėtųsi, tačiau džiaugiasi kiekvienu „naujoku“ – ir šį kartą tarp žaidėjų pasirodė nauja pavardė.

Stasys Žadeikis, vienas iš konkurso organizatorių bei pagrindinis šaškių užduočių sudarytojas, tikisi, kad šis konkursas – ne paskutinis laikraščio puslapiuose. Beje, be šaškių uždavinių, Stasys teigė sukūręs ir kryžiažodžių. Taigi mėgėjų „palaužyti galvą“ tik­rai atsiras.

Šaškių ir šachmatų entuziastų rugpjūčio viduryje laukia varžybos seniūnijų olimpiadoje, o rugsėjo pradžioje – tradiciniame šachmatų čempionate Sta­nislovo Biržiškio taurei laimėti.

Eugenija BUDRIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

„Pažiūrėk, tu pažiūrėk, /Kaip man linksma, kas ten daros... /Pažiūrėk, tu pažiūrėk, /Svaigsta galva...“ Ko gero, nerasi nė vieno lietuvio, kuris neprisimintų šių Jurgos arijos žodžių. Beveik prieš penkis dešimtmečius ekranuo­se pasirodęs Arūno Žebriūno pirmasis lietuviškas kino miuziklas tuomet pavergė lietuvių širdis. O po daugelio metų jis persikėlė ir į teatrų scenas.

Liepos 22-ąją pamatyti miuziklą „Velnio nuotaka“ galės ir bijotiškiai bei Bi­jotų dvaro festivalio svečiai. Bus pristatytas Klai­­pė­dos muzikinio teatro prieš de­šimt­­metį sukurtas to paties pa­vadini­mo miuziklas, režisuotas Kęstučio Jakš­to. 

Miuziklo, kuriame skamba Via­česlavo Gane­li­no muzika, pag­rindas – Ka­zio Borutos apysaka „Bal­ta­­ragio malūnas“. Kaip teigiama chrestomatijose, K. Boruta parašė vieną žymiausių meilės istorijų lietuvių literatūroje. O V. Ganelino vyresnės kartos muzikos gerbėjams pristatinėti nereikia. Jaunesniesiems verta žinoti, kad šis pasaulinio garso kompozitorius bei džiazo virtuozas, neretai vadinamas žmogu­mi orkestru, pa­si­žymi ne tik unikaliu savo kūrinių skambė­jimu, bet ir pui­kiu humoro jaus­mu, užburiančiu klausyto­jus. Tai puikiai žino visi, kas matė ir miuziklą „Velnio nuotaka“. Tad Bi­jotuose klausantis miuziklo, ne kartą šyp­seną sukels Pinčiuko ar Uršulės herojai. Na, o Jurga, Baltaragis ar gražuolis bernas Girdvainis nepaliks nė vieno abejingo.

Meilės istorija sintezėje su vieno iškiliausių džiazo virtuo­zų bei kompozito­rių muzika, amžina gėrio ir blogio ko­va, tragikomiškos miuziklo herojų laimės paieškos, įpintos į melodingą ir jausmingą V. Ganelino muzikinę kompoziciją, jaudins bei kvies dar ir dar kartą panirti į mitolo­gizuotą „Velnio nuo­takos“ miražą.

Beje, į Ma­žąją Lietuvos kultūros sostinę at­vykite anksčiau, pa­­sivaikščiokite po dvaro parką, užsukite į Baublių muziejų, kur pristatoma tauragiškės menininkės Sigitos Flak­sienės tapybos darbų paroda „Ne­sutikti žmonės“. Visą vakarą veiks pramogų parkas vaikams ir visai šeimai.

Irina SADAUSKIENĖ

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro nuotr.

Visoje Lietuvoje vykstantys koncertai, projektai ir festivaliai atosto­gauti leidžia prasmingai. 

Vilniuje skamba vaikų balsai – liepos 16–23 d. vyksta vienas garsiausių pasaulyje vaikų chorų festivalis „Europa Cantat Junior“. Jame dalyvauja 22 chorai iš Belgijos, Ispanijos, Vokietijos ir Lie­tuvos, repeticijas veda žymūs Eu­ropos chorinės muzikos dirigentai. Fes­tivalis kasmet rengiamas vis kitame Eu­­ropos mieste nuo 2005 m. Teisę surengti 2020-ųjų festivalį pelnęs Vilnius dėl koronaviruso pandemijos šios progos laukė dvejus metus.

Pirma festivalio „Midsummer Vil­nius“ savaitė Valdovų rūmų kieme pra­sidėjo populiaraus lietuvių atlikėjo „Dad­dy Was A Milkman“ ir Modesto Pit­­rė­no di­riguojamo orkestro koncertu. Nu­si­driekusi žiūrovų eilė parodė, kad žmonės yra pasiilgę renginių. Vidur­va­sario festivalio Didysis kiemas sutalpino apie 2200 žiūrovų.

Liepos 15 d. Bartninkų Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsiuose dešimtąjį kartą tvyrojo šviesos ir muzikos dermė. Festivalis „b`ART“ kvietė patirti kažką naujo ir jaukiai pažįsta­mo: jubiliejinį vakarą aidėjo saksofoni­ninko Kęstučio Vaiginio bei gitaristo Her­nano Romero kūryba, praturtinta styginių kvarteto spalvų.

Antrą mėnesį po Lietuvą keliauja didžiausia vasaros kino ekspedicija „Ki­no karavanas“, o kino žiūrėjimą po atviru dangumi praturtina susitikimai su kūrėjais, filmų herojų amžininkais, žmonėmis, vienaip ar kitaip atliepiančiais nagrinėjamas temas: aktore Ilo­na Balsyte, Lietuvoje gyvenimą kuriančiais „Mėlyna kaip apelsinas žemė“ herojais iš Ukrainos, muzikologe, laidų vedėja Zita Kelmickaite ir kt. Visi „Kino karavano“ seansai – nemokami, o daugiau informacijos – kinopavasaris.lt.

Praėjusią savaitę – net dvi Lietuvos kul­tūrai svarbios pergalės. 26-ąjį kartą vykstančiame Bucheono fantastinių filmų festivalyje – ovacijos ir įvertinimas Lietuvos kūrėjams: liepos 14 d. vykusiuose apdovanojimuose režisierių dueto Kristinos Buožytės ir Bruno Samperio mokslinės fantastikos istorija „Vesper“ pelnė pagrindinės programos žiuri apdovanojimą. 

Liepos 15 d. Miunsterio (Vokietija) pa­rodų ir projektų erdvėje „Hawerkamp 31“ atidaryta Pamėnkalnio galerijos paroda „Kaip karštis slysta paviršiais“, kurioje pristatomi Lietuvos menininkai Linas Blažiūnas, Vytenis Burokas, Al­gir­das Jakas, Agnė Juodvalkytė, Beat­ričė Mockevičiūtė, Sallamari Rantala, Ieva Rojūtė, Eglė Ruibytė, Aistė Ma­rija Stankevičiūtė, Marija Šnipaitė. Pa­sitelkę skulptūros, tapybos, tekstilės ir grafikos raiškos priemones, kūrėjai nagrinėja šviesos, peizažo, kolekty­viškumo, izoliuotumo bei socialines te­mas. Vizualaus meno paroda „Kaip karštis slysta paviršiais“ Miunsteryje veiks visą mėnesį.

Šiauliuose šeštadienį vyko žodžio ir mu­zikos festivalis „Ir ežeras turi ausis“. Čia iki vėlyvos nakties veikė penkios erdvės, kurios siūlė pramogas tiek vai­kams, tiek suaugusiesiems. 

Nėra nuskriausti ir mažesnių miestelių gyventojai. Kultūros kelionę siūlo tradiciniai Bijotų festivalio renginiai: liepos 22 d. kviečia Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras ir V. Ganelino „Velnio nuotaka“, o kitą dieną žiūrovų laukia Šeiko teatras su šokio spektakliu „Šachas Prūsijai. Luizė Mė­melyje“ ir daug kitų įvairiausių pramogų bei kon­certų. Išsami informacija – www.silales­artojas.lt.

Kotryna PETRAITYTĖ

Įsibėgėjus vasaros sezonui nepraleiskite ne tik šilčiausių dienų, bet ir geriausių pasiūlymų išmaniesiems įrenginiams įsigyti. Perkantiems „Samsung“ eSIM laikrodį, mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ antrąjį dovanoja vos už 1 cnt.

Pasinaudokite „Tele2“ pasiūlymu ir pradžiuginkite bičiulį ar šeimos narį išmaniuoju laikrodžiu. Daugiau apie šį pasiūlymą galite sužinoti čia.

Griebkite abiem rankom

Keliaudami į paplūdimį, piniginę ir telefoną palikite namie – galėsite lengvai atsiskaityti ir bendrauti išmaniuoju laikrodžiu su eSIM technologija. Išmanusis įrenginys leis mėgautis gražiausiomis vasaros akimirkomis be papildomų rūpesčių, kadangi visas reikalingiausias funkcijas turėsite ant savo riešo. Geriausiais dalykais reikia dalintis, tad pasinaudoję išskirtiniu „Tele2“ pasiūlymu ir įsigiję „Samsung Galaxy Watch 4“ arba „Samsung Galaxy Watch 4 Classic“ eSIM laikrodį, antrąjį tokio pat dydžio ar mažesnį gausite dovanų vos už 1 cnt. Laikrodžių vertė atitinkamai siekia 319 ir 419 Eur – vertinga išmaniąja dovana galėsite nustebinti draugus ar artimuosius.

Pasiūlymas eSIM laikrodžiams galioja pasirinkus bet kurį laikrodį ir mokant iš karto arba sudarant 24 mėn. sutartį su planu laikrodžiui (kaina – 4,90 Eur/mėn) ir mokant už įrangą dalimis per 36 ar 24 mėn. Įrangai papildomai taikomas vienkartinis, valstybės nustatytas, 1,74 Eur laikmenos mokestis.

Išmanieji „Apple“ telefonai dar geresnėmis kainomis

Pagaliau atėjo laikas ne tik atostogoms, bet ir „Apple“ telefonų išpardavimui. Šių išmaniųjų dizainas džiugina akį, o parametrai žengia koja kojon su naujausiomis technologijomis. Dabar „iPhone“ telefonams taikomos išskirtinės nuolaidos, o pradinė jų įmoka siekia vos 1 Eur. Naujausią „Apple“ telefono modelį „iPhone13“ (128 GB) galite įsigyti už 34,91 Eur/mėn., sudarius 24 mėn. sutartį . Speciali kaina galioja ir perkantiems įrenginį iš karto – telefonas kainuos 839 Eur. „iPhone 11“ (64 GB) modelis su 24 mėn. sutartimi kas mėnesį kainuos vos 21,16 Eur, perkantiems be sutarties, įrenginio kaina –  509 Eur.

Išmaniuosius galite įsigyti mokant visą sumą iš karto arba nurodytomis įmokomis su bet kuriuo „Tele2“ planu ir 24 mėn. sutartimi.

Išskirtiniai pasiūlymai išmaniam laisvalaikiui

Jeigu nenorite su savimi nešiotis kompiuterio, rinkitės patogesnę alternatyvą – planšetę. Šiuo nedideliu ir lengvu įrenginiu galite ne tik naršyti, žiūrėti filmus, bet ir žaisti žaidimus. Šiuo metu, pasirašius 24 mėn. sutartį su „Laisvo interneto“ 500 GB arba neribotu GB planu, „Galaxy Tab A8 SIM (64 GB)“ galėsite įsigyti vos už 1 Eur pradinę įmoką. Sudarius sutartį šiam laikotarpiui su „Laisvo interneto“ 100 GB planu, įrenginys kainuos perpus pigiau ­– 145 Eur.  Įrangai papildomai taikomas vienkartinis, valstybės nustatytas, 5,25 Eur laikmenos mokestis.

Sudarę „Laisvo interneto“ sutartį klientai galės naudotis ir papildomomis naudomis – neribotais GB ir nemokamu televizijos paketu pirmąjį sutarties mėnesį.

Liepos 21 d. (ketvirtadienį), 10 val., kviečiame dalyvauti Žemės ūkio ministerijos organizuojamame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano aktualijų pristatyme.

Pristatymas vyks nuotoliniu būdu. Prisijungimo nuorodą galite rasti čia:

https://teams.microsoft.com/l/meetup-join/19%3ameeting_NGRjNDRjZmUtMGZmZC00ZDM5LWJkNjQtZTg1NWU4ZDNiZTg1%40thread.v2/0?context=%7b%22Tid%22%3a%224df8cb32-56d0-4122-962e-dccf7bcb0cfd%22%2c%22Oid%22%3a%22a69070c5-e1d0-46df-adea-e3d932f1c688%22%2c%22IsBroadcastMeeting%22%3atrue%7d&btype=a&role=a

Jus dominančius klausimus apie Strateginį planą prašome siųsti iš anksto, taip pat ir pristatymo metu el. p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..