Artėjant Kalėdoms, „Tele2“ pristato išskirtinius dovanų pasiūlymus. Šiais metais operatorius visiems žmonėms linki, kad didžiosios metų šventės būtų džiugios, o jų me­tu skambėtų artimųjų juokas. Todėl neatsitiktinai šių metų kalėdinės kampanijos žinia: Su „Tele2“ – Kalėdos nu­meris VIENAS!

Ryšiui su artimaisiais stiprinti, Kalėdų nuotaikai kurti ir džiaugsmui dovanoti operatorius paruošė galybę pa­siū­lymų, kuriuos rasite https://tele2.lt/privatiems/akcijos.

Išmanieji telefonai – kalėdinės nuolaidos ir dovanos

Ypatingai gausūs operatoriaus kalėdiniai išmaniųjų tele­fonų pasiūlymai. Rinktis yra iš ko – sau tinkamą įrenginį čia atras „Android“ ir „iOS“ ger­bė­jai, ieš­kantys biu­džetinio varianto ar prabangaus išmaniojo.

„Samsung“ telefonų gerbėjai rinktis galės net iš 6 skirtingų modelių. Pavyzdžiui, jei dai­ro­tės šio gamintojo flagmano, tobulai jums tiks „Samsung Ga­laxy S21 5G“ (128 GB). Šiuo metu įrenginio kaina su 24 mėn. sutartimi ir bet kuriuo pokalbių planu, skelbiamu www.tele2.lt, bei tik 1 Eur pra­dine įmoka – 33,25 Eur/mėn. Taip pat įsigiję šį telefoną dovanų gausite ir „Samsung Galaxy A12 5G“ te­le­foną. Įrenginiams taikomas vien­kartinis 5,25 Eur laikmenos mokestis.

Jei ieškote telefono savo vaikui, apsvarstykite „Samsung Ga­lax­y A03“ (32 GB). Šis iš­ma­­nusis su 24 mėn. sutartimi ir 21 Eur pradine įmoka kainuos vos 4,92 Eur/mėn. Išmaniajam taikomas vienkartinis 5,25 Eur laik­menos mokestis. Ekonomiško varianto ieškantiems verta pa­galvoti ir apie lietuviškąjį „Fo­nos M1“ (64 GB), kurį su 24 mėn. sutartimi ir 1 Eur pradine įmo­ka įsigyti galite už 7,83 Eur/mėn. Išmaniajam taikomas vienkartinis 5,25 Eur laikmenos mokestis.

Su „Tele2“ numeris vienas Ka­lė­dos laukia ir „Apple“ flag­manų entuziastų. Įsigyjant naująjį „iPhone13“ (128 GB) modelį su 24 mėn. sutartimi ir bet ku­riuo pokalbių planu, skelbia­mu www.tele2.lt, bei pradine 267 Eur įmoka, įrenginys kai­nuos 25,91 Eur/mėn.

Geros naujienos ir mėgs­tan­­tiems kurti profesionalias nuot­raukas bei vaizdo klipus – „iPhone13 Pro Max“ (128 GB) su 24 mėn. sutartimi ir bet ku­riuo pokalbių planu, skelbiamu www.tele2.lt, bei pradine 640 Eur įmoka – 26,62 Eur/mėn.

Internetas – metus laiko nemokamai ir patrauklūs įrangos pasiūlymai

Puiki naujiena tiems, kurių ar­timieji gyvena kitame Lie­tu­vos mieste, kitoje šalyje, ir tiems, kurie tiesiog mėgsta nar­­šyti internete. „Laisvo interne­to“ 200 GB planas visus metus kainuos 0 Eur! Pasiūlymas galioja su 24 mėn. sutartimi, o antrus metus planas kainuos 15,90 Eur/mėn.

Svarstote savo išmaniųjų įrenginių ansamblį namuose praturtinti planšete? Šiuo metu „Lenovo IdeaTab M10 Plus (2nd Gen) SIM (32 GB)“ kartu su „Laisvo interneto“ planu – nuo 8,93 Eur/mėn. Pasiūlymas galioja užsakant „Laisvo interneto“ planą nuo 50 GB ir 24 mėn. paslaugų teikimo sutartį bei sudarant 36 arba 24 mėn. įrangos išsimokėjimo sutartį. Modemo kaina prasideda nuo 2,5 Eur ir į pasiūlymą nėra įskaičiuota.

Su „Laisvu internetu“ pigiau kainuos ir televizoriai. Ope­ra­to­rius siūlo rinktis iš trijų skirtingos įstrižainės modelių. Pavyz­džiui, 32 colių (81 cm) „Xiaomi Mi Smart TV P1“ su pradine 1 Eur įmoka kainuos vos 6 Eur/mėn. Pasiūlymas galioja su bet kuriuo operatoriaus svetainėje siū­lomu „Laisvo interneto“ planu ir pasirašant 24 mėn. paslaugų teikimo sutartį bei 36 mėn. įrangos išsimokėjimo sutartį.

Naujamečiams pažadamas vykdyti – išmanūs aksesuarai

Kalėdinės dovanos gali ir džiu­ginti, ir padėti artimiesiems siekti užsibrėžtų tikslų. Pa­vyz­džiui, Naujųjų metų pažadus sportuoti, gyventi aktyviau ar tiesiog daugiau keliauti įgyvendinti padės išmanūs aksesuarai – laikrodžiai.

„Samsung Galaxy Watch4“ iš­maniųjų laikrodžių su eSIM tech­nologija pradinė įmoka yra vos 1 Eur, o mėnesio įmoka prasideda nuo 6,61 Eur/mėn. Laik­rodžių kaina galioja su „eSIM“ paslaugų planu, pasirašant 24 mėn. paslaugų teikimo sutartį ir 36 mėn. išsimokėjimo už įrangą terminu. Perkantiems da­bar, planas laikrodžiui 3 mėn. nieko nekainuos, o praėjus laikotarpiui, plano kaina bus 4,90 Eur/mėn. Įsigijus išmanųjį laik­rodį dovanų gausite „Samsung Duo Pad“ belaidį įkroviklį. Laik­rodžiui taikomas vienkartinis 5,25 Eur laikmenos mokestis.

(Užs. Nr. 200)

Ekonominiu, visuomeniniu ir aplinkosauginiu požiūriu įvertinęs šalies įmones, portalas „Delfi“ išrinko labiausiai tvarumo sąvoką atitinkančius verslo subjektus. Šiame są­raše – ir keturios Šilalės rajone veikiančios įmonės.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 91

Kartu su besibaigiančiu paskuti­niu rudens mėnesiu baigiasi ir vi­sada ilgai trunkantis „tamsos“ pe­rio­das – dabar vakarus jau kone visuose Lietuvos miestuose praskaid­rina įžiebtos kalėdinės eglutės ir de­koracijos, o laiką praleisti įdo­miau ir šventiškiau kviečiama įvai­riuo­se ka­lėdiniuose renginiuose. Tiems, ku­riems atrodo, jog lapkričio ga­le galvoti apie Kalėdas dar anksti – gerai nuteikiančios nau­jienos iš kultūros pasaulio.

Praėjusią savaitę kultūros ministras Si­monas Kairys Paryžiuje susitiko su Pran­cūzijos kultūros ministre Ro­se­lyne Ba­chelot-Narquin. Susi­tikime ap­tarta, jog stiprūs Lietuvos ir Pran­cū­zi­jos kultūriniai ryšiai bus dar la­biau įtvirtinti ateinančiais metais. Ta­da Pran­cū­zi­ja pradės pirmininkavimą Eu­ro­pos Są­jun­gos Tarybai, o Kaunas taps Eu­ro­pos kultūros sostine. Vietos prancūzų kultūrai „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programoje tikrai atsiras: planuojami bendri Kauno ir Prancūzijos miesto Grenoblio projektai, renginiuose dalyvaus prancūzų menininkai, o Pran­cū­zi­jos kultūros ministrės tikimasi sulaukti „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ atidarymo šventėje. 

Praėjusi savaitė buvo įdomi avangardo gerbėjams – Vilniuje esančiame kino teatre „Skalvija“ atidaryta kol kas didžiausia Lietuvoje rodyta Jono Meko filmų programa „24 užrašai per sekundę. Jo­nas Mekas ir jo aplinka“. Renginyje dalyvavo Niujorke gyvenantis J. Meko sūnus Sebastianas. Jis prasitarė, kad ateinančiais metais bus išleista nauja J. Meko poezijos knyga su iki šiol dar nepublikuotais eilėraščiais.  

Dėmesio kinas praėjusią sulaukė ir daugiau. Filmas „Mr. Landsbergis. Su­griau­­ti blogio imperiją“ Amsterdamo tarp­tautiniame filmų festivalyje pelnė pag­rindinį prizą. Režisieriaus Sergejaus Loz­­ni­cos juostoje pasakojama apie So­vie­tų sąjungos žlugimą, kur lemiamą vaidmenį atliko lietuvių tauta.

Be to, užsienyje įvertintas ir dar vienas lietuvių režisieriaus filmas – Andriaus Blaževičiaus „Bėgikė“ Talino kino festivalyje „Juodosios naktys“ išrinktas geriausiu Baltijos šalių filmu. Spalį trilerį primenanti meilės drama „Bėgikė“ laimėjo pagrindinį prizą Tarptautiniame Ry­gos kino festivalyje.

Pakruojo dvare prasidėjo IV-asis didžiųjų šviesos žibintų festivalis. Su populiariosios muzikos kūrėjo Leon So­mov specialiai šiam renginiui sukurtu garso takeliu įvyko pirmasis, išanksti­nis festivalio atidarymas, o šeštadienį festivalis atidarytas oficialiai. Pakruojo dvaro šviesų festivalis – bene ryškiausias Šiaurės Europoje. Iš visų lankytojų bus prašoma Galimybių paso, o sužinoti daugiau ir bilietus įsigyti galima internete adresu www.pakruojo-dvaras.lt.

Galimybė visiems piešiantiems ir iliust­ruojantiems – leidykla „Baltos lankos“ kviečia dalyvauti knygos vaikams ar paaugliams iliustracijų konkurse. Autoriai savo kūrinius kviečiami siųsti leidyklai el. paštu iki sausio 31 d. Iliustracijomis pasidalinti ir konkurse dalyvauti gali ir profesionalūs, ir pradedantys menininkai. Nugalėtojai skelbiami ir piniginiais prizais apdovanojami bus vasario mėnesį, „Knygų savaitės“ metu.

Nestigs prieššventinių renginių ir mū­sų krašte – šią savaitę įžiebiama miesto eglė, o renginio metu puikią nuotaiką kurs ne tik vietos kultūros atstovai, bet ir Kelmės Mažojo teatro aktoriai, Kalėdoms puošiasi ir rajono miesteliai bei kaimų bendruomenės. 

Kotryna PETRAITYTĖ

Praėjusią savaitę Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijoje viešėjo gausus svečių iš užsienio valstybių bū­rys – vyko vienas iš Erasmus+ projekto „Travelling Raises an Inclusive Partnership“ etapų.

Pasak projekto koordinatorės mokytojos Daivos Eisimantienės, tarptautinis projektas, kurio iniciatoriai yra Slovakijos atstovai, pra­dėtas 2018-aisiais ir tu­ri būti užbaigtas 2022 m. Tačiau pandemija sugriovė visus iš anksto numatytus planus.

„Liko nedaug laiko, o mes šiuo metu vykdome tik antrąjį etapą. Tačiau ti­ki­mės, kad viskas pavyks“, – pristatydama projek­to partnerius iš Italijos, Ispanijos, Lenkijos, Slo­­va­ki­jos ir Turkijos, sa­kė pe­da­gogė. 

Iki šiol buvo pavy­kę surengti tik pirmi­nį susitikimą, kur aptartos projekto veik­los, kiekvienos šalies vizija, planai. Ši­lalės Simo­no Gau­dėšiaus gimnazija parengė Lietu­vos rekreacinio turizmo pristatymą ir jį įgyvendino pirmojo projekto etapo Italijoje metu. Iš viso projekte dalyvauja dvi mokytojos ir šešiolika mokinių. 

„Pagaliau galime susitikti gyvai, apsilankyti vieni pas kitus. Todėl skubame, nes niekas negali duoti garantijų, kad valstybių sienos vėl neužsidarys. Mūsų įgyvendinamas projektas, išvertus iš anglų kalbos, reiškia, jog būtent kelionės įtraukia visą visuomenę, skatina pažinti. Žinoma, galima informacijos apie šalį susirinkti ir internetu, bet gyvi įspūdžiai, susitikimai su kitos kultūros žmonėmis, gyvenimas jų buityje yra tik­rasis pažinimas ir projekto esmė“, – neabejoja D. Eisimantienė.

Jos vadovaujama delegacija Italijoje viešėjo spalio mėnesį.

Projekto sritis – turizmas 

Kiekvienas etapas apima penkias darbo dienas, per kurias projekto dalyviai vyksta vieni pas kitus ir įgyvendina numatytas užduotis. Šešių valstybių partnerius šįkart vienija aktyvus nuotykinis turizmas, tad projekto dalyviai yra itin užimti. Projekto koordinatorė Eva Ladnakova iš Slovakijos akcentavo, jog kiekviena mokykla privalėjo įsisteigti turizmo agentūrą, kurios darbuotojai – mokiniai. 

„Mūsų mokyklos ugdymas yra trijų pakraipų: verslo, turizmo ir vadybos. Bū­tent turizmo srities studentai nuolat likdavo be projektinės veiklos. Taip gi­mė šio projekto idėja. Pagalvojome, kad būtų aktualu ir naudinga įtraukti pažintį ir su UNESCO paveldu – kiekviena šalis tokį turi. Taip pat labai svarbu ugdyti vaikų kritinį mąstymą, technologijų panaudojimą. O šiuo laikmečiu svarbiausia, kad ne tik kiekvienas projekto dalyvis, bet ir jo šeimos nariai būtų pasiskiepijęs nuo COVID-19“, – saugumo svarbą akcentavo Slovakijos atstovė.

D. Eisimantienė taip pat pabrėžė skiepijimosi svarbą ir pasidžiaugė pirmąja italų delegacijos nuotrauka, kurią lydėjo prierašas „Mes grįžtame į gyvenimą“. Dar viena šio projekto vertė – informacijos sklaida iš lūpų į lūpas. Visi projekte dalyvaujantys mokiniai yra tapę gidais, vedančiais ekskursijas savo bendraamžiams. Pavyzdžiui, šilališkiai gimnazistai jau vežėsi socialiai remtinų vaikų grupę į Varnių regioninį parką, vedė jiems ekskursiją. Gido veikla domisi ir jų bendraamžiai užsieniečiai. Štai slovakas Adamas, nors vis dar mokinys, dirba gidu.

„Dalyvavimas šiame projekte suteikia galimybę keliauti, pažinti žmones, duoda tiek teorinių žinių, tiek praktinių įgūdžių. Tad besirenkantiems profesiją, susijusią su turizmu, tai yra didžiulė patirtis“, – neabejoja vaikinas.

Nauda – visokeriopa 

Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos direktorius Stasys Norbutas pastebėjo, jog bet kokia veikla įneša naujovių į visos mokyklos bendruomenės gyvenimą.

„Nors realiai projekte dalyvauja saujelė kolektyvo, į veiklą nejučiomis įsijungia visa gimnazijos bendruomenė: mokinių šeimos, verslo objektai. Svarbu ir tai, jog tas gyvas bendravimas tebesitęsia  ir pasibaigus projektui. Mūsų mokykla jau yra dalyvausi tarptautiniuose projektuose ir iš patirties žinau, kad užsimezgę ryšiai niekur nedingsta. Tad projektinė veikla duoda daug daugiau, nei galime įsivaizduoti – mokiniai atranda įvairių galimybių, pradeda matyti pasaulį kitomis akimis, įgyja daugiau pasitikėjimo. Ir jeigu anksčiau tarptautiniai projektai būdavo rengiami tik ang­lų kalbos ugdymui, dabar veiklos plečiasi, akcentuojamas darbas komandoje, bendravimas, kūryba. Kinta ir pati žodžio „projektas“ sąvoka – prisilietusieji prie veiklos jau žino, jog projektas yra kuriantys, veikiantys žmonės, be kurių gyvenimas paprasčiausiai sustotų. Gimnazijai tai yra labai svarbu, nes tai atveria kelius įdomesniam ugdymo procesui“, – susitikimo su projekto koordinatoriais metu kalbėjo S. Nor­butas. 

Svečiai tapo „ambasadoriais“

Viešėdami Lietuvoje, drauge su šilališkiais, svečiai ne tik vykdė įvairias veik­las mokykloje, bet ir keliavo po mūsų šalį – aplankė UNESCO paveldo objektą Kuršių neriją, Kernavę, Vilniaus senamiestį, taip pat įžymesnes Šilalės rajono vietas, miesto pušyne netgi surengė orientavimosi varžybas.

Beje, kai kurie moksleiviai pirmą kartą pamatė tikrą žiemą. Štai Ispanijos atstovas Albertas neslėpė, jog išsipildė jo svajonė išvysti sniegą – lyg specialiai antrąją viešnagės dieną Lietuvos žemė buvo nuklota baltu patalu.

Kiti projekto dalyviai taip pat liko sužavėti mūsų kraštovaizdžiu ir pažadėjo būti geriausiais ambasadoriais bei perduoti visiems pažįstamiems tik pačius geriausius įspūdžius ir apie Lietuvą, ir apie Šilalę. 

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijoje tradiciškai paminėta Lietuvos kariuomenės diena. Ją kasmet organizuoja Socialinių mokslų ir fizinio ugdymo mokytojų metodinė grupė, kuri siekia ugdyti pilietiškumą, aktyvaus judėjimo svarbos suvokimą, moko sąžiningo rungtyniavimo, sa­vi­tvardos, garbingos kovos bei kilnaus elgesio principų.  

Šiais metais pagal iš anksto parengtus nuostatus 5–8 klasių mokiniai varžėsi kliūčių ruožo ir orientavimosi varžybų rungtyse, I–IV g klasių mokiniai dalyvavo krepšinio 3x3 varžybose bei viktorinoje apie Lietuvos kariuomenę. Lietuvos kariuomenės diena – didelė šventė jauniesiems šauliams, tad tądien jie dalyvavo iškilmingoje rikiuotėje, net aštuoniems gimnazijos direktorius Juozas Žymančius ir jaunųjų šaulių vadas Algimantas Dra­gūnas įteikė jaunojo šaulio pažymėjimus.

Su gimnazija visada noriai bendradarbiauja Karo prievolės komplektavi­mo tarnybos atstovai iš Klaipėdos ir Tau­ra­gės bei Pajūryje įsikūręs motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas. Iš šį kartą bataliono vadas plk. ltn. Tomas Naudužas bei civilių ir kariškių bendradarbiavimo vyr. specialistas Donatas Barsys lankėsi gimnazijoje bei dalyvavo renginiuose. Karo prievolės komplektavimo tarnybos ats­tovai vedė viktoriną apie Lietuvos kariuomenę, gimnazijos fojė veikė ginklų bei kario ekipuotės paroda, kurią pristatė artilerijos bataliono ugnies būrio vadai. Ypatingai šia paroda susidomėję buvo žemesniųjų klasių mokiniai. 

Sportinėse varžybose vyko įnirtinga kova. Kliūčių ruožo rungtyje pirmą vietą laimėjo 6 klasės mokinių komanda, orientavimosi rungtis sėkmingiausia buvo  aštuntokams, o krepšinio 3x3 varžybose pirmi buvo III g klasės atstovai. Viktorinoje apie Lietuvos kariuomenę geriausias žinias parodė IV ag klasės mokiniai. Kariai ir gimnazijos mokinių komanda varžėsi šaudymo bei krepšinio 5x5 rungtyse. Pergalės šlovę kariškiai leido pajusti gimnazistams – jie ne tik taikliausiai šaudė, bet ir geriausiai žaidė krepšinį.

Nuoširdžiai dėkojame Pajūrio 710 kuo­­pos jaunųjų šaulių vadui A. Dra­gū­nui, fizinio ugdymo mokytojui meto­di­nin­kui Virginijui Kazlauskiui, socialinei pedagogei metodininkei Jur­gi­tai Rum­šie­nei, istorijos mokytojai Ve­ro­ni­kai Gu­dai­tei, treneriui Rimantui Ben­džiui už Lie­­tuvos kariuomenės dienos organizavimą gimnazijoje. 

Irena TVERIJONIENĖ

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Emilijos DIKČIŪTĖS nuotr.

Klaipėdos lengvosios atletikos mokyklos manieže vyko tarptautinės lengvosios atletikos varžybos „Maniežo taurė – 2021“. Šiose varžybose dalyvavo ir nemažai pergalių pasiekė Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos lengvaatlečiai, vadovaujami trenerio Severino Čėsnos. 

Pirmąją varžybų dieną trišuolio rungty­je dalyvavusi Aistė Mi­žu­ta­vi­čiūtė tapo nugalėtoja (rezul­tatas  – 12,07 m), o rutulio (4 kg) stūmikas Justas Ašmonas už­ėmė antrąją vietą (15,76 m). 

Ant­­roji varžybų diena taip pat buvo sėkminga ir atnešė dvi pergales: šuolio į tolį rungtyje Aistė pelnė pirmąją vietą (5,33 m), o rutulio (3 kg) stūmimo varžybose dalyvavusi Ernesta Lasauskaitė buvo trečia (12,77 m).

Augustė MIŽUTAVIČIŪTĖ

Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos mokinė

AUTORĖS nuotr.

Ne taip seniai „Šilalės artojo“ redakcija sulaukė dviejų skambučių – miesto ir rajono gyventojai kalbėjo tą patį: pro privačias valdas pravažiuojantys atliekų tvarkytojai filmuoja (ar kažkaip skenuoja) jų kiemus. Mūsų skaitytojai prašė paaiškinti, ar „Ecoservice“ tarnyba turi tokią teisę ir dėl ko tai daro.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 90

Seimas pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktiems įstatymo pa­keitimams, atnešiantiems teigiamų pokyčių pensijas gaunantiems senjorams. Ministe­rija primena, kokie pagrindiniai pensijų pokyčiai numatomi jau kitąmet. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inform.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 90

(Pradžia Nr. 87)

„Šilalės artojas“ toliau spausdina ištraukas iš spaudai ruošiamos knygos „Gyveni­mo pynė“, kurioje jos autorius – kraštietis Juozas Stasinas prisimena savo ir savo protėvių šaknis. Autorius tikisi, jog šis jo pasakojimas paskatins ir daugiau žmonių prie savo ištakų paieškų.

Belaisvis grįžo namo

Jau buvo įpusėjęs 1919 metų birželis, kai mano tėvas Juozas Stasinas, per pečius persimetęs kareivišką kuprinę, tiesiai per žaliuojančias pievas, gimtinės miškus bei duona kvepiančių rugių palaukėmis skubėjo į Radviečio dvarą, kur buvo prisiglaudę jo tėvai.

– Ačiū Dievui, tu, sūneli, gyvas, tu gyvas, – džiaugėsi Mar­cijana ir Kazys Stasinai, apkabinę sūnų Juozą. – Sėsk, sūneli, prie stalo, tu išalkęs po tokios kelionės, nors ne kažin kuo tave galime pamaitinti, bet vis dar kokį kiaušinį, lašinių bryzelį ar gabalėlį sūrio surasime, – skubėdama numalšinti sūnaus alkį, šnekėjo motina. – Su duonele sunkiau, sūneli, žinai pats, savos žemelės neturime, o jeigu ir turėtume, sveikatos nebėra duonelei užauginti, – guodėsi sūnui Marcijona. 

Ji bėgiojo po virtuvę, ėmė nuo lentynos ką turėjo valgomo ir dėjo ant stalo, nepamiršdama vis pažvelgti į sūnų, sėdintį prie stalo su tėvu.

Tėvas žvelgė į grįžusį Juozą, dvidešimt penkerių metų vyrą, jau pilnai subrendusį sūnų, pasaulį mačiusį ir nedrąsiai paklausė:

– Sūnau, pasakyk tu mums, ar žinai ką nors apie Selvestrą, kodėl jis nepareina? Gal, neduok Dieve, žuvo kare, – tėvas persižegnojo ir toliau Juozo klau­sinėjo apie ant­rąjį savo sū­nų, – gal jis gyvas, gal jam nieko kare neatsitiko, pasakyk mums, ar apie jį nieko negirdėjai? 

– Nieko, tėve, nieko nežinau apie brolį. Visi, kurie gyvi liko grįžta, gal ir jis dar sugrįš, reikia laukti, reikia tikėti ir kant­riai laukti, – ištaręs šiuos žodžius, Juozas susimąstė. Jis bu­­­vo beveik tikras, kad brolis ka­re žuvo. Tūkstančiai vyrų ta­da žuvo, o tie, kurie liko gy­vi, jau seniai iš subyrėjusios Ru­si­jos grįžo į savo gimtuosius namus.

– Sugrįš, tėvai, sugrįš Sel­vest­ras, karui pasibaigus visuomet belaisviai paskutiniai grįžta į namus, – ramino tėvą Juozas.

Marcijana ir Kazys laukė, lau­kė Selvestro, bet taip sūnaus ir nesulaukė. Tik vienas Die­vas težino, kokioje svetimoje žemelėje, kaip ir tūkstančiai kitų Lietuvos sūnų, atgulė Sel­­vest­ras, pervertas kulkos ar dur­tu­vo persmeigtas. 

Po kurio laiko tėvai, nesulaukę atžalos, patys iškeliavo ten, iš kur niekas nebegrįžta...

Mano tėvas, būdamas garbaus amžiaus, mėgdavo prisiminti pirmojo pasaulinio karo įvykius, įdomius to meto epizodus. Ne vieną tokį pasakojimą gerai prisimenu, nes man tuomet buvo vaikiškai įdomu ir gaila tėvo, buvusio carinės Rusijos kareivio, stovinčio pakeltomis rankomis prieš vokiečių durtuvus ar vėliau lageriuose savo kūnu maitinančio parazitus. Tėvo pasakojimai skausmingai įsirėžė į mano vaikišką sąmonę ir išliko atmintyje iki šių dienų. Du jo pasakojimus, šiek tiek apdorojęs, pateikiu mieliems skaitytojams.

Iš Tėvo pasakojimų: išdavystė

– Tai atsitiko pirmojo pasaulinio ka­ro metais. Caro armi­jos kariams sunkiai sekėsi kovoti su vokiečiais, austrais ir vengrais. Rusų armi­ja, pralaimėdama mū­šį po mūšio, traukėsi į Rusijos gilumą, reikalaudama vis daugiau ir daugiau gyvosios patrankų mėsos. Žandaras pirmą į karą išvarė brolį Selvestrą, vėliau ir manęs jis nepamiršo. Ne­gailestingi žmonės buvo tie caro žandarai, baisus buvo ir tas karas. Kareiviai vieni kitus badė šautuvų štikais, nes kulkų visiems neužteko. Prisimenu, kaip visas mūsų būrys atsidūrė priešo lageryje... 

Būrio vadas vakare visiems išdalino po vieną šovinį ir, nieko nepasakęs, pasišalino. Mes, kaip visuomet, nuėjome pailsė­ti. Mūšio lauke jau kuris laikas tvyrojo apgaulinga ramybė, tik retsykiais ją sudrumsdavo pavieniai šūviai ar dangaus skliautą perskrosdavo raketa. 

Tą įsimintiną dieną pažadi­no gražus ankstyvas vasaros rytas. Iš už horizonto pasirodė pirmieji saulės spinduliai. Jie nutvieskė drėgmės prisotintą balz­ganą rūką, kabantį virš lau­kų ir krūmokšnių prie upelio, skyrusio kariaujančias puses. Anoje upelio pusėje, įsirausę į žemę, jau kurį laiką ramiai tūnojo vokiečių bei austrų kareiviai. Jų šalmuotos galvos retsykiais sušmėžuodavo virš apkasų, pasigirsdavo kareivių ala­sas, bet mes į tai nekreipėme dėmesio.

Bundančio rytmečio ramybė išvargintus kareivius viliojo dar šiek tiek pasnūduriuoti, nors priešakinėje kautynių linijoje giliai įmigti nevalia. Mums atrodė, kad ir priešo pozicijose vyravo panaši kareivių nuotaika, ir nei jie, nei mes nesiruošėme kautynėms. Bet tą apgaulingą ankstaus ryto ramybę sudrumstė budėję kareiviai, pranešę, jog brėkštant jie pastebėjo per rūko pridengtą lieptą į priešo pozicijas nuskubėjusį vadą. Mes pradėjome nerimauti, svarstėme, aptarinėjome, ko jam priešo pozicijose tokį ankstyvą rytą prireikė. Taikos metu karių draugystė mums buvo ne naujiena. Būdavo dienų, kai kareiviai iš vienos ir iš kitos pusės, mokantys vokiškai ar rusiškai, sueidavo patraukti machorkos, paskanauti vokiško šokolado ar šiaip pasikeisti kokiu nors suvenyru, bet kad būrio vadas eitų į vokiečių pozicijas, niekuomet neteko matyti.

Atsakymo ilgai laukti nereikėjo. Po geros valandėlės pamatėme vokiečių kareivius su atkištais šautuvų durtuvais iš visų pusių drąsiai žengiančius link mūsų pozicijų. Supratę, jog vadas mus išdavė, ir su vienu šoviniu „magazine“ priešintis beprasmiška, suguldėme savo „alkanas“ strėlbas ant žemės ir pakėlėme rankas. Šitaip gėdingai visas būrys dėl vado išdavystės pateko į nelaisvę. Paskui prasidėjo kankinantis mūsų gyvenimas priešo lageriuose ir laisvės laukimas, – baigė pirmą pasakojimą tėvas.

Juozas STASINAS

Nuotr. iš autoriaus archyvo

(Bus daugiau)