Kovo 15 d. įsigalios Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo pakeitimai. Nuo šiol laikinai naudotis bus suteikiami neišnuomoti valstybinės žemės plotai, nesuformuoti atskirais žemės sklypais, esantys kaimo gyvenamosiose vietovėse ir miestams iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestų bei Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijas) bei miestams po 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose, ir kurie bus tinkami žemės ūkio veiklai vykdyti.

Kai prašomas suteikti laikinai naudotis valstybinės žemės plotas bus miestams iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose, Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) teritorinis skyrius turės kreiptis raštu į savivaldybės administraciją dėl pritarimo. Tik gavęs jį, NŽT teritorinis skyrius galės spręsti klausimą dėl šio žemės ploto suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti.

Aprašo pakeitimuose taip pat numatyta, kad pirmumo teisę laikinai naudotis valstybinės žemės plotu žemės ūkio veiklai vykdyti turės asmenys, kurių nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu gauti. 

Informacija apie galimybę su pageidaujamu laikinai naudotis valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų nuomininkams bei savininkams pasinaudoti pirmumo teise ir pateikti prašymą bus skelbiama NŽT interneto svetainėje (www.nzt.lt, skiltyje „Skelbimai“). Asmenys, turintys pirmumo teisę laikinai naudotis valstybinės žemės plotu, prašymus NŽT teritoriniams skyriams galės pateikti per 20 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo. Nepateikus prašymo per skelbime nurodytą terminą, valstybinės žemės plotas galės būti suteikiamas kitiems asmenims pagal pateiktą prašymą.

Svarbu ir tai, jog žemės reformos žemėtvarkos projekte, kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose asmenims suprojektuoti žemės sklypai galės būti suteikiami laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tik tiems, kuriems jie suprojektuoti ir ne ilgiau nei vienerius metus, skaičiuojant nuo žemės reformos žemėtvarkos projekto, kito žemės valdos projekto ar teritorijų planavimo dokumento, kuriame suprojektuotas žemės sklypas, patvirtinimo dienos.   

Be to, numatoma, kad valstybinės žemės plotai, kurie atitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvoką, galės būti suteikiami laikinai naudotis tik besiribojančių žemės sklypų savininkams ir (ar) nuomininkams, t. y. kitiems asmenims įsiterpę žemės plotai nebus suteikiami.

NŽT specialistai atkreipia dėmesį, jog leidimas laikinai naudotis valstybine žeme nebus išduodamas asmenims, kurie yra valstybei skolingi už išsimokėtinai įgytus valstybinės žemės sklypus ar nemoka (vėluoja mokėti) žemės nuomos mokesčio arba kurie nustatyta tvarka nėra atsiskaitę už anksčiau suprojektuoto žemės sklypo (-ų) suprojektavimo žemės reformos žemėtvarkos projekte darbus.

Teisė laikinai naudotis vals­­tybinės žemės plotu nutrau­kiama, jeigu asmuo, kuriam suteiktas toks leidimas, jo nenaudoja arba naudoja ne žemės ūkio veiklai, nesilaiko nurodytų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, nemoka žemės nuomos mokesčio (išskyrus atvejus, kai yra atleistas nuo jo), jeigu suteiktas laikinai naudotis valstybinės žemės plotas suprojektuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte ar kitame žemės valdos projekte ar teritorijų planavimo dokumente ir nuo šio žemės reformos žemėtvarkos projek­to ar kito žemės valdos projekto ar teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo dienos yra praėję daugiau negu vieneri metai, jeigu valstybinės žemės plotas perduodamas nuosavybėn, išnuomojamas, perduodamas neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti kitiems asmenims.

Jeigu asmeniui suteikta teisė laikinai naudotis valstybinės žemės plotu bus nutraukta dėl vieno iš nurodytų atvejų, kitas leidimas naudotis tuo pačiu plotu jam nebus išduodamas. Be to, leidimas laikinai naudotis kitais valstybės žemės plotais nebus išduodamas vienerius metus nuo pažeidimų nustatymo.

Aušrinė LISAUSKIENĖ

Nacionalinės žemės tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė

„Šilalės artojo“ skaitytojai klausia, kodėl bazinis pensijos dydis buvo pakeltas, o šalpos pensija liko tokia pat. Klestinti socialinė nelygybė verčia suklusti: kodėl valstybė nevienodai remia tuos, kuriems reikia pagal­bos, ir kodėl atskiria likimo nuskriaustuosius nuo pen­sininkų?

„Bazinė pensija, kurią moka „Sodra“, nors ir juokinga suma, bet vis tiek pakilo. Tačiau likimo bei Dievo nuskriaustieji ir toliau skriaudžiami valdžios, nes šalpos pensija liko tokio pat dydžio, kaip ir iki krizės. Krizės metu sumažino pensijas ir dabar ėmėsi jas po truputį atstatyti. Tačiau šalpos pensijų niekas kol kas nekompensuoja. Kodėl taip yra? Kodėl skriaudžiami nuo vaikystės neįgalūs vaikai?“ – piktinosi į redakciją paskambinusi pavardės nenorėjusi skelb­ti moteris.

Pirmiausia šį klausimą uždavėme savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjai Dan­guolei Račkaus­kie­nei.

„Savivaldybės lygmenyje tokių dalykų mes nesprendžiame. Į šiuos klausimus galėtų atsakyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija“, – paaiškino skyriaus vedėja.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento Valstybinių pensijų skyriaus vedėja Inga Barauskaitė informavo, jog šalpos pensijų didinimo galimybes ketinama svarstyti.

„Pakilus valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai, šalpos pensijos nepadidėjo, nes nuo 2017 m. sausio šalpos pensijų dydžio matas yra ne valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija, o šalpos pensijų bazė, kurios dydį tvirtina Vyriausybė. Jos dydis šiuo metu – 112 eurų.

Taip pat informuojame, kad šalpos pensijos, skirtingai nei valstybinės ar socialinio draudimo pensijos, sunkmečiu nebuvo sumažintos.

Šalpos pensijos mokamos iš valstybės biudžeto lėšų, todėl galimybė didinti šias išmokas yra tiesiogiai susijusi su valstybės biudžeto galimybėmis. Seimo nutarimu patvirtintoje septynioliktosios Vyriausybės programoje numatyta įgyvendinti aktyvias skurdo bei socialinės atskirties mažinimo priemones, Lie­tuvos socialinės atskirties ir pajamų nelygybės indek­są priartinant iki Europos Są­jungos valstybių vidurkio. Mi­nisterijoje svarstomos šalpos pensijų didinimo galimybės, tačiau galutinis sprendimas dėl šių išmokų didinimo masto ir laiko bus priimtas, rengiant bei svarstant 2018 m. valstybės biudžeto projektą“, – „Šilalės artojui“ paaiškino I. Barauskaitė.

Mūsų šalyje pensijos yra vienos mažiausių ES: skelbiama, jog paskutinį praėjusių metų ket­virtį vidutinė senatvės mėnesio pensija Lietuvoje buvo 255 Eur. Tuo tarpu Latvijoje ji siekia 301 Eur, Estijoje – 390 Eur. Palyginti su tuo pačiu 2015 m. laikotarpiu, vidutinė senatvės pensija Lietuvoje padidėjo 3,4 proc., Latvijoje – 2,9 proc., Estijoje – 5,3 proc.

Išlaidos socialinei apsaugai Lie­tuvoje taip pat yra vienos ma­žiausių tarp 28 ES šalių. „Eu­rostato“ duomenimis, Lie­tuva socialinei apsaugai 2015 m. skyrė 11,1 proc. nuo ša­lies bendrojo vidaus produkto (BVP). Mažiau socia­linės apsaugos sričiai skyrė tik Airija (9,6 proc.). Latvija ir Estija šiai sričiai užpernai skyrė atitinkamai 11,5 ir 12,9 proc., o visoje ES šis rodiklis siekė 19,2 proc.

Deja, mūsų valdžia kol kas didesnių permainų nežada, tik guodžia, kad iki kitų rinkimų senatvės pensija paaugs 70 Eur ir sieks 325 Eur. Bet žmonėms gyventi reikia šiandien.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr. 

Prastuomenė ir vėl susidomėjo aukštuomene. Ką ši veikia, kai nieko neveikia, ko siekia, kai viską pasiekia?

„Rašote visokius niekus, kas, su kuo, už kiek. O ko­kie yra dvasiniai stimulai? Kokie idealai skatina siekti dar didesnių idealų? - klausia mūsų vienas landšafto dizaineris. - Imkitės pagaliau gilumų!“

Mes, žinoma, ėmėmės. Ne­tru­kus pavyko praskleisti dva­sinę uždangą ir atrasti vidinę aukštuomenės gelmę.

Atradimas kelis sykius viršijo lūkesčius. Jeigu kada nors pamatysite Šilalėje dangoraižį, aukštumo sulig žvaigžde ar mėnuliu, labai nenustebki­te. Tokia galimybė tikrai svarstoma savivaldybės kabinetuose. Įsijunkite kada nors „Feis­buką“, susiraskite jame ką nors iš mūsų aukštuomenės, ir pamatysite patys.

Štai ką profesionalus patarėjas Kęstutis Ačas antradienį, tuoj po pietų, 13.40 val., per „Feisbuką“ patarė gerbiamam merui.

Pradėjo jis nuo gilių pamokymų: „Žmogus visada pralenkia jam teikiamas malones naujai atrandamais poreikiais... Reikalaudamas ma­­lonumo, jis praranda svarbiausią malonumą - nuostabą...“

Aukso žodžiai iš patarėjo kompiuterio, bet tai - tik pradžia!

Pradėjęs nuo aptakių pata­rimų, Kęstutis dalinasi ir ima atvirai mokyti nuolankumo: „Taigi tapo aišku, kad jeigu žmogus nori savo pasaulį paversti dideliu, turi paversti save mažu... Nuolankumas sukūrė milžinus, minančius miškus tarsi žolę. Nuolankumas sukūrė dangoraižius, siekiančius toliau už toliausią žvaigždę...“

Na štai, pagaliau aiški idėja! Jeigu kada nors Šilalėje, Šiauduvoje ar Upynoje pamatysime dangoraižį, aukštumo iki žvaigždės, žinokime - gerbiamas meras Jonas Gudauskas paklausė  savo patarėjo Kęstučio ir pasidarė mažu. Dabar jis eina kur nors per Tūbinių mišką ir mina medžius lyg žolę...

O dar sako, kad patarėjai nieko neveikia. Klysta tokie, oi, kaip klysta! Taigi šit, akivaizdžiai matome, kaip darbo dieną jie darbingai dirba...

Alius ŠAKINIS

Penktadienį, apie 11 val., Šilalėje, Vinco Kudirkos ir Kovo 11-osios gatvių sankryžoje, susidūrė siuntas vežiojantis „Mercedes“ mikroautobusas ir „Peugeot 607“. Laimingo atsitiktinumo dėka nukentėjusiųjų išvengta, tačiau, gerokai suniokojęs gyvatvorę, autobusiukas įlėkė į privatų kiemą.

Pasak įvykio liudininkų, šalutine Kovo 11-osios g. atvažiavęs „Mer­cedes“ nė nepristabdė prieš sankryžą su Vinco Ku­dirkos g. ir susidūrė su ja važiavusiu moters vairuojamu „Peugeot 607“. Nors susidūrimo būta gana nemenko, laimei, abu vairuotojai nenukentėjo. Tačiau nuo smūgio mikroautobusas, išlaužęs šalia gatvės esančios sodybos gyvatvorę, įlėkė į kiemą.

Įvykį užfiksavę policijos pareigūnai nustatė, jog abiejų trans­porto priemonių vairuotojai buvo blaivūs. Pa­aiškėjus, kad autobusiuko vairuotojui nepavyks pačiam patraukti trans­porto priemonės iš kiemo, ją ištempė policijos automobilis.

Šioje vietoje dėl nuolat kylančių avarijų jau yra įrengtas „Stop“ ženklas. Tačiau, atrodo, jis yra reikalingas ir priešingoje gatvės pusėje.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr. 

Pirmoji žinia miestelį sukrėtė - nužudyta garbaus am­žiaus tvarkinga, niekam nenusikaltusi močiutė. Po to šioks toks palengvėjimas - policija suėmė nusikaltimu įtariamą jauną vyriškį. Užtat trečia žinia kai kuriuos žmones išgąsdino dar labiau negu pirmoji - įtariamasis laisvas! „Mes bijome! - sakė jie redakcijai telefonu. - Jei­gu suėmė, kam reikėjo paleisti? Ar laukiama tokios pat tragedijos kaip Kražiuose, kai policijos atseit stebimas vyras papjovė kelias moteris“. Ypač išsigando vyresnio amžiaus vieniši žmonės. Jei žudikas atėjo pas vieną senolę, kodėl negalėtų ateiti pas juos? Gal tamsoje į gatvę nekelti kojos?

Policija neskelbia, kas tas 29 metų įtariamasis, kurį ji suėmė ir po 10 dienų, prokuroro sprendimu, jis buvo paleistas. Kaip „Šilalės artojui“ teigė bylos tyrimui vadovaujantis Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras Jurij Petuchov, įtariamajam skirta kita kardomoji priemonė - namų areštas. bet Kvėdarnoje visi žino įtariamojo vardą ir pavardę. Žino ir Kvėdarnos seniūnas Aivaras Dobilas, tą įsimintiną dieną pirmasis atvykęs į nusikaltimo vietą, iškvietęs ugniagesius, kurie ir rado senolę namuose jau nebegyvą.

„Tai, jog policija suėmė šitą žmogų, man atrodo logiška: jaunas, stiprus, bet jokio užsiėmimo neturintis, mėgstantis išgerti. Sakyčiau, netgi valkataujantis. Nei nuolatinio darbo, nei pajamų. Iš ko jis geria? Štai kas stebino žmones. Dabar jie išsigando, kad jis paleistas. Tačiau baimės gali būti perdėtos. Juk iki suėmimo tas žmogus nieko negąsdino. Tai nėra kažkoks žudikas maniakas ar psichopatas, kuris eitų per miestelį, daužydamas galvas. Sakyčiau, iš visai normalios šeimos, broliai tvarkingi, tik šis kažkoks nepritapęs. Galime daug prišnekėti, bet reikia turėti galvoje, jog nusikaltėliu vadinti, kol teismo nebuvo, negalime. Palaukime ir netrukus sužinosime teisybę, - „Šilalės artojui“ sakė seniūnas.

Gatvėje sutiktos kvėdarniškės Vilma ir Bronė dar nebuvo paskaičiusios „Šilalės artojo“ ir nežinojo, kad įtariamasis yra paleistas iš areštinės, jam paskirtas namų areštas. Tačiau sakė šį vyrą pažįstančios bei apie jį girdėjusios. Atseit, turėjęs pinigų, ėjęs į parduotuvę gėrimo. O iš kur galėjo gauti? Dar jos girdėjusios, jog tas vyras esą dirbęs pas tą močiutę, skaldęs malkas ar dar kažką daręs, taigi žinojęs, kas ir kaip. O kad dabar paleistas, tai vakare jos užsirakins duris.

„Geriau nešnekėsime, nes pačios gausime į galvas“, - gąsčiojosi jos.

Vyrai, kitoje gatvėje skaldę malkas, sakė visai nebiją jokių žudikų.

„Tiek kirvių turime, ko mums baimintis? O tie, kurie gyvena vieni, tegu vakare užsikabina duris ir nieko neįsileidžia. Nieko nedirbantys išgerti irgi nori. Kad jau pradėjai, tai nesustosi“, - aiškino Albinas.

Lietuvos ka­riuo­­menės savano­ris Jeronimas taip pat tvirtino nebijąs jokio plėšiko, tačiau pažįsta vienišų žmonių, kurie yra labai išsigandę. Gal kokį ginklą turi, kad savanoris?

„Turėsi ginklą – jį reikės saugoti, žiūrėti, jog kas nepavogtų. Gink­lai saugumo neduos. O tai, kas atsitiko, buvo tik laiko klausimas. Pas mus kas 10-15 metų kas nors nutinka. Bėda, kai yra žmonių, kurie niekur nedirba, neaišku, iš ko gyvena, nesuprasi, iš kur ima pinigų girtuoklystėms. Vienas kitas, žiūrėk, kam malkų paskaldo, bet kiti eina per žmones kaulydami. Tas vaikinas, kuris dabar yra įtariamas žmogžudyste, pas mane irgi buvo atėjęs, prašė kelių eurų, bet pasakiau, kad pinigai yra uždirbami, ir jis daugiau į mane nesikreipė. Žmonės išsigandę, jog jį paleido, vakare bijo išeiti į gat­vę. Tačiau jiems ir taip būdavo nesaugu. O jeigu paleido iš arešto, tai tikriausiai pagal įstatymus, gal yra kokia priežastis“, - svarstė Jeronimas.

Kadangi visi žino, kas tas įtariamasis ir kur jis gyvena, nebuvo sunku jį surasti. Įtariamajam skirtas namų areštas. Nustatytas griežtas režimas, kurį pažeidęs, tarkime, vakare laiku neparėjęs namo, jis gali vėl atsidurti už grotų.

Jaunas vyras sėdėjo namuose, buvo blaivus ir kalbėjo mandagiai. Mums rūpėjo, kodėl jį paleido iš areštinės?

„O kaip nepaleis, jeigu ant manęs nieko neturi? Dešimt parų ir taip pasėdėjau be reikalo. Visi tie įtarimai - tai apkalbos ir prasimanymai. Girdi, turėjau daug pinigų, sklaidžiausi krautuvėje. Bet aš turėjau tik 10 eurų, buvau juos užsidirbęs. Nei pažinojau tos močiutės, nei žinojau, kur ji gyvena. Esu nekaltas, tačiau pasą atėmė, negaliu išvažiuoti į užsienį dirbti“, - dėstė įtariamasis sunkiu nusikaltimu.

Paskui vyriškis pakalbėjo telefonu su broliu ir netikėtai pareiškė, kad jis daugiau nieko nebesakys ir net atsisako visų savo žodžių...

Petras DARGIS

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Pirmadienio vakarą (vasario 27 d.) rajoną vėl sudrebino netikėta tra­gedija – savo gyvenimą užbaigti nusprendė vos 16 su­laukęs Vilius M. Jaunuolį ant Šiauduvoje esančio pi­lia­kalnio rado jo artimieji ir draugai. Neoficialiais duo­menimis, iš gyvenimo pasitraukęs dešimtokas nepaliko jokio laiško, kuriame paaiškintų tokį nesuvokiamą sprendimą. Medicinos ekspertas įtaria, jog tai galėjo būti ne pirmasis bandymas nusižudyti. Su vaikino klasiokais ir draugais dirba psichologų komanda.

Ne pirmas bandymas?

Antradienį išplatintoje policijos paros įvykių suvestinėje skelbiama, kad pirmadienio vakarą, apie 22 val., Šiauduvos kaimo miške rastas jaunuolio kūnas smaugvirvės kilpoje. Įvykio tyrimui vadovaujantis Šilalės rajono apylinkės prokuroras Egidijus Žylius teigė neturįs duomenų apie vaikino paliktą atsisveikinimo laišką. Tačiau patvirtino, jog pirmieji kūną rado artimieji bei mirusiojo draugai. Jie ir iškvietė pareigūnus bei medikus. Pastarieji tik konstatavo mirties faktą.

Tauragėje dirbantis medi­cinos ekspertas Antanas Ged­­minas „Šilalės artojui“ atskleidė, kad iš tam tikrų žymių ant jaunuolio kūno galima įtarti, jog tai nebuvo pirmasis bandymas pasitraukti iš gyvenimo. Ar vaikinas buvo blaivus, taip pat ar nevartojo narkotinių medžiagų, paaiškės atlikus tyrimus.

Šeima buvo stebima

Laukuvos seniūnas Virgi­li­jus Ačas sakė, kad nors šeima, kurioje augo Vilius, nebuvo įtraukta į rizikos sąrašą, so­cialiniai darbuotojai jų namus stebėjo.

„Kiek man žinoma, tėvai buvo išsituokę, mama ieškojo galimybių išvykti į užsienį, bet to neleido Vaiko teisių apsaugos skyrius. Tiesiog neleido palikti vienintelio nepilnamečio jo vyresnės sesers globai. Dabartinėmis mano ži­niomis, mama susirado darbą kažkur čia pat“, – pasakojo V. Ačas.

Socialinės darbuotojos Dan­guo­lės Šimkuvienės teigimu, motina buvo nusiteikusi geranoriškai, tačiau niekada per daug neatviravo.

„Matėsi, jog namuose trūksta tvarkos. Bet moteris turėjo tam paaiškinimą – namas priklauso jos buvusiam vyrui, ji jame gali gyventi, kol vaikams sueis 18 metų. Tiesiog nenorėjo investuoti ne į savo namus. Didesnių problemų neįžvelgėme. Šeimoje buvo trys vaikai, jų tėvas, berods, dirba užsienyje, ir mama niekada apie jį nekalbėdavo“, – patikino šeimą lankiusi specialistė.

Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Bi­ru­tė Sragauskienė taip pat tvirtino, jog ši šeima tarnybai buvo žinoma, nes vaikams ne kartą buvo nustatyta laikinoji globa/rūpyba tėvų prašymu, t. y. kuomet jie išvyksta dirbti į užsienį.

„Nuo praėjusių metų vidurio mama pati jais rūpinosi, įsidarbino, nes netenkinome jos prašymo dėl dukros paskyrimo nepilnamečio brolio globėja. Šeima kurį laiką buvo stebima dėl to, ar nepilnametis nėra paliktas be įstatyminio atstovo“, – aiškino vedėja.

Elgesio problemų neturėjo

Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos, kurioje mokėsi nusižudęs jaunuolis, direktorius Stasys Norbutas teigė, kad nors mokslai vaikinui sekėsi ne per geriausiai, tačiau dėl elgesio problemų nebuvo.

„Turėjo jis neigiamų įvertinimų. Kartais nelankydavo pamokų, teisindavosi pramiegojęs ir pavėlavęs į autobusą. Buvo gana uždaro būdo, bet turėjo kelis gerus draugus. Jie visada penkiese kartu leisdavo laiką – bene nuo antros klasės visi kartu. Jie ir padėjo rasti Viliaus kūną. Vieno iš jų mama pasakojo, jog prieš dvi savaites jie visi dalyvavo draugės gimtadienyje. Sakė, kad Vilius tą vakarą buvo linksmas, viskas, atrodo, buvo gerai. Šiuo metu visai mokyklos bendruomenei sunku, ypač - Viliaus klasiokams. Iškviesti 5 psichologai, kurie bendrauja su visais norinčiaisiais pasikalbėti. Artimiausių vaikino draugų emocinė būklė tik­rai sunki“, – kalbėjo gimnazijos direktorius.

Neleido bendrauti su seneliais

Šiauduvos seniūnaitė Gra­ži­na Paulikienė pasakojo, jog pirmadienio vakarą Viliaus sesuo, nesulaukusi jo namuose,  pradėjo skambinėti draugams, pažįstamiems ir klausinėti, kur jis galėtų būti.

„Atvažiavo jo klasiokai, vėliau ir „greitoji“ su policija. Ir visi iškart nulėkė piliakalnio link – jis ten leisdavo laiką su draugais. Gal buvo kam nors ką nors pra­sitaręs, kad kitose vietose net neieškojo“, – svarstė seniū­naitė.

G. Paulikienė teigė, jog kaime buvo žinoma, kad mama neleido vaikams bendrauti su močiute iš tėvo pusės, kuri gyveno visai čia pat. Pastaroji kaimynams esą guosdavosi, kad jai skaudu, jog negali matyti anūkų.

„Nežinau, kas tarp jų įvyko, tačiau vaikai su močiute nebendravo. Ir kai mama išvažiuodavo į užsienį, jie likdavo vieni. Nevalgę nebuvo, betgi nepilnamečiai ilgas dienas vieni... Nežino niekas ir kodėl tėvai išsiskyrė – jie buvo uždari žmonės“, – sakė moteris.

Močiutė nežino, kodėl anūkas taip pasirinko

Šiauduvoje sutikome ir gyvenimą nutraukusio Viliaus mo­čiutę. Tačiau ji tik pasakė nemėgstanti spėlioti ir nežinanti, dėl ko anūkas taip pasielgė.

„Ne mes jį radome. Nieko nežinau, kas galėjo nutikti. O laiškas, jei ir buvo, tai tikrai yra sunaikintas“, – ašarodama tarstelėjo ji.

Tokie jos svarstymai sukėlė dar daugiau abejonių: ar galėjo būti koks nors atsisveikinimo laiškas, kuriame vaikinas būtų paaiškinęs tokį protu nesuvokiamą poelgį, ir kas galėtų siekti jį sunaikinti? Tačiau moteris į kalbas nesileido - lydima bičiulės, nuskubėjo anūko mirties vietoje uždegti žvakę...

Draugai žinojo, kur ieškoti?

Kaimynystėje gyvenanti mer­gina papasakojo lemtingą vakarą vaikštinėjusi po kai­mą su draugėmis. Apie 22 val. pastebėjusi daugiau au­to­mo­bi­lių – iš pradžių paprastus, o po to ir „greitosios“ bei policijos.

„Pažinojau Vilių, mes kartu važiuodavome mokykliniu autobusu. Kai pamatėme, kad viena po kitos lekia „greito­ji“, policija, spėliojome, kad gal avarija. Bet išvydome kata­falką, verkiančius Viliaus klasiokus. Parnešė jį nuo kalno. Ten jis dažnai aikštelėje, prie kryžiaus, vasaros vakarus leisdavo su draugais. Ten ir rado. Jis tikrai buvo labai geras žmogus, niekada nieko neužkabinėjo“, – sukrėsta bend­raamžio savižudybės, kalbėjo šiauduviškė.

Šiurpinanti statistika

Mūsų rajonas šalyje pirmau­ja savižudybių skaičiumi. Vals­tybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2015 m. Ši­lalės rajonas pagal savi­žu­dybių skaičių buvo 5-as. Už­pernai gyvenimą savo noru mūsų rajone užbaigė 16 žmonių. Tiesa, pernykščiai rezultatai šiek tiek guodžia – nusižudė 6 asmenys.

Tačiau didžiausią nerimą ke­lia tai, jog mūsų rajone kiek­vienais metais nusižudo vaikai ar paaugliai.

Nors viešai deklaruojama, kad savižudybių prevencijai yra skiriamos įvairios akcijos, tragedijos akivaizdoje nejučia iškyla klausimas: ar tikrai visų už tai atsakingų institucijų darbuotojai tinkamai atlieka savo darbą? Ar neapsiribojama tik lankstinukų išleidimu?

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tikriausiai visi žinome, kad mūsų rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, seniai nėra jokios korupcijos. Ko gero, tik vienam tarybos nariui Algirdui Meiženiui ji ir besisap­nuoja. Padaro valdžia kokiam geram žmogui slidinėjimo trasą, nubraukia kokiam geradariui mokesčius - tai jau būtinai korupcija! Aišku, nesąmonė. Iš kur gali būti korupcija, jei niekas jos nenustatė?

Korupcijos nėra ir negali būti, nes mūsų valdžia su ja nuolat ir principingai kovoja. Neseniai įvyko dar vienas didelis mūšis. Korupcija vėl pralaimėjo. O naivūs jos ieškotojai pakliuvo į gudresnių politikų paspęstas pinkles...

Šį sykį valdžia į kovą pasikvietė savivaldybės Anti­ko­rupcijos komisiją. Jos pirmininkas įtarusis A. Meiže­nis gavo užsakymą iš gerbiamo mero Jono Gudaus­ko. Už­sa­ky­mas toks: išsiaiškinti, ar tik apskrities sąvartyne, kuris vadinasi TRATC, nėra kokios nors korupcijos. Kalbant ofi­cialiau, ar nėra korupcijos pasireiškimo rizikos.

Bet kaip merui galėjo kilti tokia keista mintis apie korupciją? Jis gi ne pirmus metus stebi tą sąvartyną - yra oficia­lus stebėtojas. Stebi, mato ir žino. Kai dirba meru, skiria biudžeto pinigų sąvartynui, o kai stebi, žiūri, kur tie pinigai dingsta. O jie išgaruoja. Kiek dedi, visi - kaip į šiukšlyną!

Tame sąvartyne meras nuo Šilalės yra ne vienas. J. Gu­dauskas stebi, o administracijos direktorius Rai­mun­das Vaitiekus balsuoja, mat direktorius - TRATC valdybos narys. Nežiūrint į tai, kad vienas gerai stebi, o kitas gerai balsuoja, sąvartynas Turto bankui skolingas vos ne milijoną, „Kauno tiltams“ (yra tokia įmonė) - beveik pusę milijono eurų. Vadinasi, reikia dar sykį kelti atliekų tvarkymo kainas!

Bet kai prireikia kelti, tuoj atsiranda niurgzlių. Tai tas negerai, tai tas. O įžūlusis A. Mei­ženis netgi pasiūlė atidėti rajono tarybos sprendimą. Girdi, sąvartynas advokatams išleidžia per daug, ir netgi neaišku, ar kaina tikrai tokia, kiek ją reikalauja pakelti. Ir dar jam buvo neaišku, kas yra tos „kitos išlaidos“, kurioms TRATC išleidžia nemenką sumą eurų.

Kitos - juk ne tos pačios! Kas čia neaišku? Ir kas bus, jeigu visi pradės abejoti?

Štai tada į kovą stojo gerbiamas meras. O jeigu tikrai?.. Jeigu iš tiesų jo stebimoje kontoroje yra kokia korupcija?  Ir nors aišku, kad tai yra nesąmonė, kad jokios korupcijos sąvartyne nėra ir negali būti, bet jei A. Meiženis amžinai ją visur įžiūri, tai tegul ir ieško. Visą laiką klausinėja kažko, tai meras ir leido jam pačiam tą korupciją susirasti. Pats įtari - pats ir nustatyk! O kol ieškos, kokį pusmetį bus ramu savivaldybėje.

Tad Antikorupcijos komisija prieš pusmetį gavo oficialų mero užsakymą. Kova prieš korupciją virto dideliu mūšiu...

Ir štai komisija užima savo vietas... Artėja lemtinga akimirka. Tuoj sužinosime, yra sąvartyne kokia korupcija ar nėra. Nariai bando svarstyti, bet... neturi ko. Štai naujiena - nėra jokių dokumentų apie sąvartyno finansus. A. Meiženis dievagojasi, kad mėgino juos gauti, kreipėsi į TRATC, tačiau - špygą taukuotą. Nepriklauso! 

Bet juk čia pat - rajono valdžia, kuri dar yra ir TRATC valdžioje. Juk vienas stebi, o kitas balsuoja. Kodėl negavo per juos?

Pagalvokime patys: turė­da­­­mas duomenų, kiekvienas kvai­lys padarys išvadą. O tu nustatyk ką nors, neturėdamas nieko! Tad galutinė kautynių išvada: nė­ra jokios išvados. Komisija taip ir užrašė: neturė­dama duo­menų, ji negali pateikti išvados. O tai - dar viena didelė pergalė kovoje su ko­rupcija. Kad nenustatė, tai ir nėra. Nepagautas - ne vagis, ne­nustatytas - nekorumpuotas.

Ir meras patenkintas šypsosi: štai tau ir Antikorupcijos komisija. Kokia iš jos nauda, kad nieko nerado.

„O gal neieškojot, gal neleido“, - gudriai mirksi politikas, taip užsimindamas, kad TRATC-ui vadovau­ja A. Mei­­že­nio bendrapartietis...

Alius ŠAKINIS

Šilalės rajono apylinkės teisme – pluoštas Šilalės ši­lumos tinklams skolingų gyventojų bylų. Keturios iš jų jau buvo išnagrinėtos, tačiau kol kas tai tėra menka dalis. O UAB „Šilalės šilumos tink­lai“ direktorius Algirdas Šniepis teigia, kad daugiausiai problemų jiems kelia socialinių būstų gyventojai.

Šilališkė O. S. šilumos tiekėjams per maždaug pusant­rų metų įsiskolino 315,89 eurų. Teismui įmonė dar pateikė prašymą priteisti iš jos ir 39,81 Eur delspinigių bei 20 Eur žyminį mokestį. Skolą ši gyven­toja kaupė nuo 2015-ųjų spa­lio pradžios iki 2016-ųjų gruo­džio pabaigos. Moteris, gavusi procesinius dokumentus, teismui nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl jis, įmonės prašymu, išnagrinėtas už akių. Ieškinys patenkintas visiškai - teismo nutarimu, šiai šilališkei priteista visa skola su delspinigiais bei žyminiu mokesčiu. Vadinasi, iš viso O. S. Šilalės šilumos tinklams privalės sumokėti 375,70 Eur.

Kur kas didesnę skolą už šildymą sukaupė V. G. Iš jos įmonė prašė priteisti 794,77 Eur įsiskolinimą už šilumos energiją, 74,98 Eur delspinigių bei 26 Eur žyminį mokestį. Už paslaugas moteris nemokėjo nuo 2015 m. spalio iki 2016 m. pabaigos. Skolininkei neatsiliepus, byla išnagrinėta už akių, ir iš V. G. priteista 895,75 Eur suma.

Iš atsakovės I. A. Šilumos tink­lų naudai priteista 874,53 Eur, įsiskolintų už šilumos ener­giją ir šildymo sistemų priežiūrą, 5,29 Eur delspinigių bei 26 Eur žyminis mokestis.

Solidžią skolų kuprą yra už­sivertę ir šilališkiai R. B. bei V. B. Teismas nutarė, jog jie privalo padengti 940,84 Eur įsiskolinimą už šilumos energiją, sumokėti 92,81 Eur dels­pinigių ir 31 Eur žyminio mokesčio – iš viso net 1064,65 Eur.

Šilalės rajono apylinkės teis­mo teisėjo padėjėja Monika Vyš­niauskienė „Šilalės artojui“ paaiškino, kad dauguma tokių bylų išnagrinėjama už akių, nes skolininkai nesiteikia teismui paruošti jokio atsiliepimo.

Šilalės šilumos tinklų direk­toriaus A. Šniepio teigimu, įsi­skolinusiųjų už įmonės tei­kiamas paslaugas yra itin daug, o didžiausia proble­ma - socia­linių būstų gyventojai, iš kurių net su antstolių pa­galba ką nors išpešti yra sunku.

„Praėjusiais metais išieškojome beveik 27 tūkst. Eur. Panaši suma buvo ir 2015 m. Pernai po teismo nutarimo antstoliai pardavė du praskolintus butus. Vieno iš jų kaina padengė beveik visą skolą Šilumos tinklams, tačiau kito buto savininkas ir be mūsų buvo daug kam skolingas, todėl antstolis už butą gautus pinigus padalijo visiems. Mums, deja, apmokėta maždaug pusė skolos.

Visokių situacijų susidaro. Bet jeigu žmogus ateina, tariasi, sudarome skolos išmokėjimo sutartį, kurioje yra numatomas mokėjimo grafikas. Nors kai mokesčiams teskiria vos po 10 Eur per mėnesį, o šildymo sąskaitos siekia 40-50 Eur, tai ir per visus metus atsiskaityti už vieną šildymo sezoną yra neįmanoma“, – sako įmonės direktorius.

A. Šniepis teigia, jog yra gyventojų, kurių skolos sudaro ne vieną tūkstantį eurų. Kai kurie už šilumą nemoka visiškai, todėl turi prikaupę ir po 3000-4000 Eur. O didžiausia šiuo metu esanti skola siekia net 9000 Eur – tiek už šildymą yra skolingas vienas butas mieste.

„Sąžiningai sąskaitas apmokantys gyventojai dėl skolininkų nenukenčia. Visos skolos yra mūsų įmonės nuostoliai. Bendrovės valdyba ragina mus eiti, prašyti, kad žmonės atsiskaitytų. Tačiau net antstoliai neretai nepajėgia jų įveikti - iš kai kurių nėra ko priteisti, nes jie šiltai gyvena socialiniuose būstuose ir dėl nieko nesuka galvos. Sakome valdžiai, jog tokius kraustytų lauk. Tik kur juos padėsi? Tiesa, bendromis jėgomis vieną skolininką net užsienyje suradome“, – dėsto A. Šniepis.

UAB „Šilalės šilumos tink­lai“ duomenimis, per 2016 m. 175 gyventojai dėl neapmokėtų šildymo sąskaitų gavo įspėjimus. Jų sukaupta skola buvo didesnė nei 75 tūkst. Eur. Daliai jų grąžinus įsisko­linimą, teismui pateikti 36 ieš­kiniai už daugiau nei 27 tūkst. Eur. Su geranoriškai nu­siteikusiais įmonei skolingais gyventojais pasirašytos 57 skolos grąžinimo sutar­tys.

2017 m. sausio 1 d. duomenimis, Šilalės šilumos tinklai už teikiamas paslaugas iš viso yra negavę 423 tūkst. 215 Eur: gyventojai yra įsiskolinę virš 351 tūkst. Eur (iš šios sumos net 200 tūkst. vadinami beviltiška skola), įmonės, įstaigos bei organizacijos – daugiau nei 19 tūkst. Eur.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai sulaikė vyrą, sodyboje auginusį įspūdingą kiekį, kaip įtariama, kanapių. Kratos metu aptikta ir paimta beveik 3 tūkstančiai įvairaus dydžio augalų.

Turėdami duomenų, kad 34-erių vyras Gražjūrio kaime gali neteisėtai užsiiminėti kanapių auginimu, pareigūnai šią informaciją patikrino. Atvykus į sodybą, joje buvo atlikta krata. Iš pažiūros niekuo neišsiskiriančiame ūki­niame pastate pareigūnai aptiko tai, ko ieškojo. Paaiškėjo, jog „augalininkystės“ verslas tiesiog klestėjo: vešėjo didžiulis kiekis kanapių sodinukų, veikė juos šildančios lempos, sienos buvo uždengtos, sumontuota ir kita įranga. Pareigūnai suskaičiavo, jog pastate buvo auginami 2779 kanapių daigai. Vieni jų tik pradėję dygti, kitų derlių „sodininkas“ netrukus būtų nuėmęs.

Įtariamasis neteisėta veikla buvo sulaikytas, todėl šį hobį jam teks apleisti. Vyro atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto kanapių auginimo. Už tokį nusikaltimą gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 5 metų.

Beje, prieš kurį laiką dėl panašaus užsiėmimo kanapių augintojui jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau, teismo sprendimu, tąkart jis buvo išteisintas.

Policija ragina gyvento­jus nelikti abejingiems ir apie jiems žinomas nusikalstamas veikas pranešti policijos budėtojų telefonu (8-446) 2-02-70; anoniminiu policijos pasitikėjimo telefonu (8-446) 6-19-52; bendruoju pagalbos telefonu 112.

Rūta JANAVIČIŪTĖ

Tauragės AVPK Komunikacijos grupės specialistė 

POLICIJOS nuotr.