Liepto galą priėjo moteriai susidorojimu grasinęs V. K., taip ir nesulaukęs iš jos meilės atsako. Nukentėjusiąją L. T. persekiojęs, gasdinęs, pasikarti jos kieme žadėjęs bei terorizavęs daugybe telefoninių skambučių, prieš tai dukart teistas vyras teismo vėl pripažintas kaltu.

Kaltinamasis V. K. ir nukentėjusioji L. T. kartu trumpą laikotarpį gyveno prieš maždaug 20 metų. Teismo skelbiamame nuosprendyje teigiama, jog vyras pas moterį vis apsilankydavo, kai jam pritrūkdavo maisto. Tačiau smulkiomis vagystėmis, savo agresyviu elgesiu ją tiek įbaugino, kad galiausiai moteris panoro nuo jo atsiriboti. L. T. taip pat tvirtino, jog tą laikotarpį bendravo su juo iš baimės, kad sulauks keršto.

Teisme nukentėjusioji papasakojo net apie 6 atvejus, kai V. K. jai grasino. Vien praėjusį rugpjūtį užfiksuoti 5 epizodai, 3 iš jų - tą pačią dieną.

Vyras iš pradžių telefoninio pokalbio metu ėmė grasinti moteriai, jog išdaužys jos namų langus bei pasikars kieme. Kiek daugiau nei po savaitės, rugpjūčio 27-ąją, jis įsi­brovė į L. T. kiemą ir, vaikščiodamas aplink namus, kaip reikiant moterį išgąsdino. Tąkart jai pagelbėjo akylas kaimynas, kuris ir teismui paliudi­jo nekviestą svečią išprašęs.

Rugpjūčio 28-osios vakarą išgėręs bei įsidrąsinęs V. K., nepaisydamas net liudininkų, vėl pateko į L. T. kiemą, griebė moterį už rankos ir ėmė smarkiai sukti. Tuo pat metu kita ranka bandė smogti į veidą bei grasino nužudyti. Šioje bauginančioje situa­cijoje padėjo kieme buvusios liudininkės. Viena jų agresyviai nusiteikusį neblaivų vyriškį nustūmė nuo moters, o ši įspėjo, kad iškvies policiją. Išsigandęs užpuolikas paspruko. Tačiau, nepraėjus nė valandai, vėl grįžo ir ėmė draskyti kiemo vartus, šaukdamas, jog padegs namus. Ant­rą kartą pagrasinus iškviesti pareigūnus, V. K. vėl pabėgo.

Ir šiam žygiui nepavykus, agresyvus vyras nenurimo - po kiek daugiau nei valandos grįžo, rankose laikydamas peilį. Bandydamas perlipti tvorą, vėl grasino nužudyti. Tačiau moteris, išsigandusi pirmųjų dviejų vyriškio apsilankymų, buvo pasikvietusi sūnų, kuris neleido agresyviam „svečiui“ patekti į kiemą.

Teisme užfiksuotas ir dar vie­nas nemalonus epizodas, nutikęs spalio mėnesį. Tuokart V. K. grasinimais švaistėsi telefonu. Po pirmojo gąsdinančio pokalbio moteris į skambučius nebeatsiliepdavo, nors V. K.  buvo labai atkaklus – numerį rinko dar 10 kartų.

Teisme savo kaltės vyras teigė neįžvelgiantis. Tik pripažino skambinęs nukentėjusiajai bei grasinęs pasikarti jos kieme. Tačiau neigė sakęs, jog išdaužys langus. Tvirtino visa tai darantis dėl to, kad moteris nesutinka su juo bend­rauti. Paneigė ir apsilankymą jos kieme rugpjūčio 27-ąją. O 28-ąją tikino tik užėjęs patikrinti, ar pas L. T. nesilanko meilužis – tuomet ir sutiko kieme pas ją užsukusias moteris. Jis aiškino rankos L. T. nesukęs ir net negrasinęs. Vėlyvo vakaro epizodą kaltinamasis taip pat „nupiešė“ visai kitokį: įrodinėjo tik ėjęs pro L. T. namus šaligatviu, o jos sūnus išpuolęs pro duris ir trenkęs kažkokiu daiktu jam į krūtinę – savo įvykių versijoje „nukentėjusiuoju“ ta­po pats kaltinamasis.

Vis dėlto teismo apklausti liudytojai patvirtino L. T. pasakojimą. Peržiūrėjus ankstesnius duomenis, paaiškėjo, kad nuo 2010 m. dėl šio agresyvaus vyriškio veiksmų moteris į pareigūnus kreipėsi iš viso net 9 kartus. Skelbdamas nuosprendį, teismas pažymėjo, jog apsvaigimas nuo alkoholio laikytinas sunkinan­čia aplinkybe.

Psichologiniam smurtautojui, prieš tai teistam už valstybės tarnautojo įžeidimą bei neteisėtą disponavimą nešaunamuoju ginklu, ir šįkart teismas buvo negailestingas. V. K. skirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant vieneriems metams. Kaltinamasis taip pat įpa­reigotas per 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos prog­ramoje. Bausmės vykdymo ati­dėjimo laikotarpiu teismo nuosprendžiu jam neleidžiama išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat uždrausta bendrauti su nukentėjusiąja L. T. bei vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu.

Morta MIKUTYTĖ

Nemažai vyresnių žmonių dar važinėja autobu­sais. Vienas iš tokių dėl patiriamų nepatogumų pasiguodė „Šilalės artojo“ redakcijai. Pasirodo, į Pajūrio autobusų stotelę autobusai nė neužsuka, o sustoja tiesiog gatvės pakraštyje.

Į „Šilalės artoją“ paskambinusi pajūriškė skundėsi keistu autobusų vairuotojų elgesiu. At­rodytų, stotelės tam ir yra, kad autobusai jose galėtų sustoti išleisti atvykusius keleivius, neskubėdami suliptų tie, kuriems reikia kažkur važiuoti. Tačiau, pasirodo, kai kurių maršrutų autobusų vairuotojai įsigudrino labiau paisyti savo patogumo.

„Pajūryje į autobusų stotelę reikia kiek pasukti, nes ji yra ne prie pat gatvės. Bet vairuotojai į stotelę nesuka, tik stabteli prie klebonijos. O laukti autobuso toje vietoje yra labai nepatogu: nėra jokios užuovėjos, todėl šalta stovėti. Ypač kai yra vėjuota ar šlapdriba. Be to, net prisėsti nėra kur. Kodėl vairuotojai negali įsukti į stotelę, kur paprastai ir laukia žmonės? Tiesa, mokinius vežantis au­tobuso vairuotojas visada, kaip ir dera, išleidžia juos stotelėje. O kiti daro, ką nori“, – piktinosi vairuotojų elgesiu Pa­jūrio gyventoja.

Neprisistačiusi UAB „Šilalės autobusų parkas“ darbuotoja „Šilalės artojui“ tvirtino, kad, jei yra stotelė, vairuotojai privalo į ją užsukti, o ne sustoti kur nors kitur.

„Jei žinotume tikslų laiką, kada važiavo tie autobusai, kurie neužsuko į stotelę, galėtume pasakyti, kuriam autobusų parkui jie priklauso. Per Pajūrį važiuoja ir Tauragės, ir Klaipėdos bei kitų parkų maršrutiniai autobusai. Gali būti, jog kuris nors iš jų ir neužsuka“, – pripažino Šilalės au­tobusų parko darbuotoja.

Šilutės autobusų parko vadovai, pasirodo, visi besą sergantys, ir neatsirado tokio, ku­ris sutiktų pakomentuoti situaciją. Visgi telefonu atsiliepusi darbuotoja teigė, kad į stotelę užsukti autobusų vairuotojams privalu, ir pažadėjo perduoti informaciją viršininkui, jog šis juos įspėtų.

Daugiau informacijos suteikė Taura­gės autobusų parko direktorius Rimantas Mar­tina­vičius.

„Dirbame daug metų, bet tokį dalyką išgirdau pirmą kartą. Blogai, jeigu vairuotojai nesuka į stotelę. Būtinai su jais apie tai pasikalbėsiu“, – užtikrino direktorius.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisaria­to Ko­munikacijos grupės spe­cia­­lis­tė Rūta Janavičiūtė paaiškino, jog Kelių eismo taisyklėse (KET) nėra nurodyta, kaip privalo sustoti maršrutiniai autobusai:

„Autobuso vairuotojui, kaip ir bet kuriam kitam eismo dalyviui, galioja bendrosios KET nuostatos, kuriomis būtina vadovautis. Vairuotojai negali sustoti ir stovėti greitėjimo bei lėtėjimo juostose, ant tiltų, viadukų, estakadų bei po jais (išskyrus, kai tai numato kelio ženklai), pėsčiųjų perėjose bei arčiau kaip 5 metrų atstumu prieš jas, ant vejos, šaligatvio ir t. t.“

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Spontaniškas Arvydo M. sprendimas „pasiskolinti“ svetimą automobilį, kad grįžtų namo po linksmybių su draugais, baigėsi teisiamųjų suole. Vyras, iš Paragaudžio kaime gyvenančios poros nugvelbęs „VW Passat“, savo kaltę pripažino. Teismas jam skyrė laisvės at­ėmi­mo bausmę.

Į teismą pareigūnų atvesdintas kaltinamasis Šilutės rajono gyventojas Arvydas M. apklausiamas pasakojo, kad praėjusių metų birželio 4-osios vakarą su draugais linksminosi Kvėdarnoje. Jau po vidurnakčio bičiuliai nusprendė išgerti, tačiau Arvydas M. neketino su jais pasilikti ir apie 3 valandą nakties pasiprašė parvežamas namo. Tačiau pavėžėjančių neatsirado, todėl jis patraukė pėsčiomis. Eidamas sugalvojo „pasiimti“ automobilį pats: tiesiog užsuko į pirmą pasitaikiusį kiemą, kuriame pamatė „VW Passat“. Pasirodo, automobilis buvo ne tik nerakintas, bet ir su viduje paliktu užvedimo rakteliu. Tad Arvydas M. sėdo ir nuvažiavo...

Ilgapirštis patikrino ir mašinoje rastą rankinuką. Teisme išvardintas ilgas sąrašas dokumentų, buvusių automobilyje: nukentėjusiųjų Dai­niaus J. ir Aurelijos R. asmens dokumentai, vairuotojų pažymėjimai, bankų kortelės su PIN kodais, žvejo mėgėjo bilietas, socialinio draudimo pažymėjimai bei kiti svarbūs dokumentai. Buvo ir grynų­jų pinigų bei kitų vertingų daiktų: garso stiprintuvas, vandens siurblys, žvejybos reik­menys ir navigacijos įran­ga.

Skaičiuojama, jog Dainius J. patyrė 2904,98 Eur, o Aurelija R. – 45 Eur turtinę žalą. 

Teismui Arvydas M. teigė iš pradžių tik norėjęs parsigauti namo. Deja, važiuodamas Šilalės rajono ribose jis kliudė gatvėje stovėjusį automobilį. Po smūgio „VW Passat“ buvo apgadintas, tačiau vyras to nepaisė ir vyko toliau. Sauguose (Šilutės r.) užsuko pas savo merginą, ir abu išvažiavo į Klaipėdą. Ten statydamas automo­bilį aikštelėje, priekiniu buferiu užvažiavo ant šaligatvio ir, pajudėjęs atbuline eiga, jį nuplėšė. Teisme kaltinamasis aiškino, kad jam pavyko buferį uždėti, ir jis tęsė kelionę, kol sustabdė policijos pareigūnai.

Mašina su visais pavogtais dokumentais grąžintas tikriesiems savininkams. Tiesa, gerokai apgadinta. Vis dėlto nukentėjusieji civilinio ieškinio dėl nuostolių atlyginimo nepateikė.

Šešis kartus teistas, baigęs 9 klases, niekur nesimokantis bei nedirbantis ir neužsiregistravęs darbo biržoje Arvydas M. teisme savo kaltę visiškai pripažino, bet prašė kuo švelnesnės bausmės. Aiškino su savo drauge ketinąs kurti šeimą, žadėjo daugiau niekada negrįžti į kaltinamųjų suolą.

Tačiau teismo tai neįtikino, mat kaltinamasis nesugebėjo laikytis ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Paskelbus Arvydo M. paiešką ir jį suradus, jam buvo skirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.

Svetimo turto pagrobimu atviru būdu, asmens dokumentų bei elektroninių duomenų, banko mokėjimo kortelių vagystėmis kaltintas vyras pripažintas kaltu. Šiuos nusikaltimus jis padarė dar nesibaigus ankstesniam teistumui. Anksčiau skirtos švelnesnės bausmės Šilutės rajono gyventojo neatgrasė nuo nusikalstamo gyvenimo būdo. Apgailestavimas, kaltės pripažinimas teismo neįtikino, ir jis Arvydui M. skyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, kurią vyras turės atlikti pataisos namuose.

Nuosprendis nuo paskelbimo per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.

Morta MIKUTYTĖ

Šilalės rajono apylinkės teisme baigta nag­rinėti admi­nistracinė byla, pradėta dar 2015 metais. Nors įžūliai į stirnas iš automobilio šaudžiusiems (t. y. neleistinu būdu sumedžiojusiems) šilališkiams baudos buvo pa­skirtos, tačiau šiems sprendimą apskundus, byla vėl grąžinta Šilalės teismui. Bet ir po papildomų balistinių ekspertizių teismo sprendimas nepasikeitė: vyrai turės sumokėti po 579 eurus baudos, konfiskuotas jų automobilis bei ginklas, taip pat metams atimta teisė medžioti.

2015 m. lapkričio 13-ąją Did­kiemio seniūnijoje, Lau­menų bei Pažiuržmočio kaimų ribose, buvo nušautos trys stirnos. Istorija gal ir nebūtų išvydusi dienos šviesos, jeigu ne pilietiški liudininkai. Netoliese žaidusios dvi mergaitės papasakojo savo tėvui mačiusios šviesios spalvos automobilį, iš kurio pasipylė šūviai. Mergaičių tėvas apie tai pranešė aplinkosaugininkams, kurie nedelsdami ėmėsi veiksmų: jiems pavyko susekti medžiotojus, kurių automobilyje buvo trys, vienas iš jų – neblaivus.

Aplinkosaugininkams sustabdžius automobilį bei pasiteiravus, kur vyrai traukia, šie prasitarė besiruošią į medžioklę tykant. Tačiau aplinkosaugos inspektoriaus apgauti nepavyko: nuo šautuvo sklido parako kvapas, be to, ginklas buvo dar šiltas. Tad inspektorius įtarė, kad iš jo galimai ką tik šauta. Patikrinus šautuvą, paaiškėjo, jog dėkle likęs tik vienas šovinys. Koks medžiotojas išsiruošia į medžioklę su vienu šoviniu?

Pasikliaudami liudytojų aiškinimais, aplinkosaugininkai ėmė ieškoti nudobtų žvėrių. Pastangos neliko bevaisės: ne­trukus buvo surasta viena, o apžiūrint vietovę kitą die­ną, - dar dvi nušautos stirnos.

Įkliuvę medžiotojai ėmė teisintis kitaip: esą buvo susiruošę apžiūrėti vietą, kur galima statyti bokštelį, bet netikėtai sumanę užpildyti medžioklės lapą ir, jei būsią laiko, papramogauti. Tačiau sutemus neva nusprendė, kad jau per vėlu, ir nebemedžiojo. Administracinėn atsakomybėn traukiami vyrai tikino, jog tą vakarą esą lankėsi visai kitose vietose, siūlė apklausti juos neva mačiusius liudininkus.

Vis dėlto 2016 m. pavasarį vykusio teismo posėdžio metu teismo tokia medžiotojų versija neįtikino. Teismas nusprendė, kad liudininkų pasakojimai, rastos tuščios gilzės bei kruvina servetėlė įrodo, jog stirnas nušovė būtent K. V. ir V. A., kurie automobilyje turėjo tam tinkamą gink­lą. Teismo sprendimu dviem medžioklės lape įrašytiems vyrams skirta po 579 Eur baudos, konfiskuotas automobilis „Toyota Avensis Verso“, abiem šauliams metams atimta teisė medžioti.

Tačiau brakonieriai nebuvo linkę lengvai pasiduoti. Teismo sprendimą jie apskundė Klaipėdos apygardos teismui, kuris bylą grąžino nag­rinėti į Šilalę. Klaipėdos apygardos teismo nutarty­je rašoma, kad Šilalės rajono apylinkės teismas „savo procesinio sprendimo nepagrindė visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu“. Taip pat iškelta abejonė liudininkų parodymais, mat nė vienas iš jų nematė šaudymo betarpiškai. Vienintelės tai mačiusios – dvi mažametės mergaitės, kurių pasakojimu kliaudamasis, tėvas iškvietė aplinkosaugininkus. Aukštesnės instancijos teismui buvo neaišku ir tai, kaip aplinkosaugos pareigūnas pamatavo ginklo temperatūrą bei iš kvapo nustatė, jog ką tik iš jo buvo šauta – esą tai pernelyg subjektyvus vertinimas. Tad nutartimi nuspręsta bylą grąžinti pirmos instancijos teismui į Šilalę, kad būtų nag­rinėjama iš naujo.

Šįkart į Šilalės rajono apylinkės teismo posėdį buvo iškviesta nepilnametė liudytoja, kuri kartu su seseria matė šūvių „ugnikes“, sklindančias iš šviesios spalvos automobilio. Paauglė buvo apklausiama specialioje patalpoje, o teisėjo ir bylos dalyvių pateiktus klausimus jai perdavinėjo Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė. Apklausos metu žemėlapyje žymėtas kiekvienas teiginys, siekiant kuo tiksliau nustatyti liudininkų matytus įvykius. Kiek vėliau liudijo mergaitės tėvas. Paskesniuose teismo posėdžiuose dalyvavo ir daugiau liudininkų.

Galiausiai teismas darė per­t­rauką bei pareikalavo atlikti balistinę ekspertizę. Taip pat ištirti, ar automobilyje ras­tas naktinio matymo prietaisas nėra naktinio matymo taikiklis, o infraraudonųjų spindulių prožektorius nėra lazerinis taikiklis. Tačiau ekspertų tvirtinimu, abu prietaisai, tiek sujungti, tiek atskirai, nėra skirti tvirtinti prie ginklo, kurį turėjo administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys.

Priimtame nutarime teismas priminė, jog medžiotojai savo pirminiuose paaiškinimuose aplinkosaugininkams teigė susiruošę į medžioklę tykant. Vėliau šiuos parodymus pakeitė ir ėmė tvirtinti vykę apžiūrėti vietos medžioklės bokšteliui. Galiausiai kaltinamieji bei jų liudininkas įrodinėjo įvykio metu buvę kitoje vietoje. Bet čia jiems koją pakišo iš UAB „Tele2“ bend­rovės gauti duomenys. Pagal telefonų išklotines, K. V. turėtas telefonas veikė per celę, kuri yra netoli vietos, kur nušautos stirnos.

Kaltinimus dėl medžioklės esant neblaiviam K. V. teismas atmetė, mat nerasta įrodymų, jog būtent medžioklės metu vyras buvo išgėręs.

Šilalės rajono apylinkės teis­mas dar kartą pripažino, kad nenuoseklūs kaltinamųjų parodymai apie vykimo tikslą rodo jų siekį išvengti atsakomybės dėl neteisėto medžiojimo. Tai, jog sustabdymo metu pas V. A. buvo tik vienas neiššautas šovinys, o viena gilzė išmesta ten, kur jie buvo sulaikyti, patvirtina norą nuslėpti patį medžioklės faktą. O paaiškinimas, kad vyrai ruošėsi medžioti su vienu šoviniu, apskritai yra nelogiš­kas.

Tad teismo nutarimas liko koks buvęs – šilališkiai K. V. ir V. A. turės sumokėti 579 Eur baudas bei metams netenka teisės medžioti. Konfiskuotas V. A. priklausantis automobilis „Toyota Avensis Verso“, iš kurio buvo šaudoma į stirnas. Šautuvo medžiotojai taip pat neatgaus – jis teismo sprendimu pateks į Lietuvos Respub­likos ginklų fondą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.

Morta MIKUTYTĖ

Žemės ūkio ministerija jau pasiruošė 2017 m. žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui. Parengtos ir pa­tvirtintos Pa­ramos už žemės ūkio naud­menas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 m. tiesioginių išmokų ad­mi­nistravimo bei kontrolės taisyklės (LR že­mės ūkio ministro 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymas Nr. 3D-714). Įvertinus visus keblumus, kilusius administruojant paramą 2016 m., taip pat naujuosius plotų deklaravi­mo ypa­tu­mus, susijusius su kraštovaizdžio elementais (miškeliais, tvenkiniais ir kūdromis, palaukėmis bei grio­viais), naujosiomis susietosios paramos schemomis bei kitus pasikeitimus, 2017 m. paramos administra­vimo nuos­tatose yra nemažai naujovių.

Reikalavimai, taikomi visiems pareiškėjams

Nauja tai, kad pakeista jau pati 2017 m. deklaravimo taisyklių struktūra: skyriai suskaidyti į skirsnius, kurie atitinka konkrečioms paramos schemoms ar specifiniams rei­kalavimams skirtas nuostatų grupes, pernumeruoti arba pakeisti kai kurie priedai. Dėl šių pokyčių taisyklės re­daguotos naujai.

Bus privalu deklaruoti tik aiškia žemės valdymo teise (nuosavybės, nuomos ar pa­naudos pagrindais) valdomus plotus. Taip pat, jeigu dek­laruojamuose plotuose einamaisiais metais atliekami darbai, lemiantys šių plotų atitiktį paramos reikalavimams (vykdomos statybos, melioracijos sistemų įrengimas ar tvarkymas ar kt.), jie iš anksto privalo būti deklaruojami kaip einamaisiais me­tais neatitinkantys paramos skyrimo reikalavimų (kodas TPN) arba netinkami paramai (kodas NEP).

Aiškiai apibrėžta ir pareiškėjų vertinimo dėl galimai neteisėtai sukuriamų sąlygų paramai gauti procedūra. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) darbuotojai vadovausis galimai neteisėtų sąlygų, sukurtų siekiant gauti tiesiogines išmokas ir paramą už plotus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones, nustatymo metodika, patvirtinta LR žemės ūkio ministro 2016 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 3D-560 (metodika).

Bus taikoma nauja pažeidimų įvertinimo sistema. Kai plotuose nustatomi žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų (pievų šienavimo, pūdymo išlaikymo ir kt. reikalavimai) neatitikimai, paramos negalima gauti tik už dalį, kuri neatitinka reikalavimų, o ne už visą plotą, kaip buvo anksčiau. Tokiu būdu suvienodinama ES plotų kontrolės sistema, kuri atitinka „geltonosios kortelės“ (ES reglamente numatyta atnaujinta paramos kontrolės sistema) pritaikymą reikalavimams įgyvendinti.

Žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijai

Pakeitimų žemės ūkio veik­los vykdymo kriterijų įgyvendinime, įskaitant pievų priežiūros tvarką, nėra numatyta. Tačiau pūdymo plotams nustatomas privalomas išlaikymo laikotarpis (nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki liepos 31 d.) – tuo laiku juose negalės būti vykdoma jokia žemės ūkio gamyba.

Išmokos jaunajam ūkininkui reikalavimai

Esminių pokyčių nėra, tik papildomai numatyta, jog tais atvejais, kai kelių juridinių asmenų, siekiančių pasinaudoti šia parama, valdyme dalyvauja tas pats fizinis asmuo, visos paraiškos, susijusios su juo, įvertinamos, vadovaujantis anksčiau minėta metodika.

Žalinimo išmokos reikalavimai

Ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių (EASV) reikalavimo įgyvendinimo tvarkoje yra pa­sikeitimų: įsėliui gali būti naudojamos visos tiek baltyminės, tiek nebaltyminės žolės; posėlį, susidedantį iš ne mažiau kaip dviejų vasarinių augalų rūšių sėklų, reikia pasėti ne vėliau kaip iki rugpjūčio vidurio, kad nuo rugsė­jo 1 d. iki spalio 15 d. būtų matomi jau sudygę pasėliai; kai deklaruojami azotą kaupiantys augalai ariamoje žemėje, po derliaus nuėmimo šiuos plotus galima ne tik apsėti iki lapkričio 1 d., bet ir palikti juos nesuartus ne trumpiau kaip iki gruodžio 15 d., o ražienos paviršių lengvai sukultivuoti; jeigu azotą kaupiančių augalų mišinių sudėtyje vyrauja (ne mažiau kaip 50 proc.) baltyminiai augalai, visi tokie mišiniai laikomi tinkamais.

Kinta ir EASV reikalavimo užskaitai naudojamų kraštovaizdžio elementų (miškelių, tvenkinių ir kūdrų, palaukių bei griovių) deklaravimo tvarka. Galima deklaruoti ir didesnius elementus nei iki šiol numatyta deklaravimo taisyklių nuostatose. Sudaryta galimybė deklaruoti ir du greta esančius skirtingus kraštovaizdžio elementus: ne tik įsiterpusius (visiškai apsuptus) pareiškėjo deklaruotoje ariamoje žemėje, bet ir tuos, kurie be privalomo ribojimosi tik su vieno pareiškėjo deklaruota ariamąja žeme, ribojasi ir su paramai netinkamais plotais (išskyrus deklaruotus kodu NEP) arba to paties pareiškėjo valdomais dek­laruotais daugiamečių pievų ir/arba daugiamečių sodinių plotais. Pareiškėjų naudai patikslinta ir kita su šių elementų deklaravimu susijusi tvarka.

Susietosios paramos už plotą reikalavimai

Pasirinkta įgyvendinti tris naujas susietosios paramos schemas. Tai – parama už sertifikuota sėkla apsėtus javų plotus; parama už plotus, kuriuose auginamos sėklinės bulvės; už plotus, kuriuose auginami cukriniai runkeliai. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Komisija dar gali teikti pastabas dėl šių naujų schemų suderinamumo su ES reg­lamento nuostatomis (t. y., ar nauji remtini sektoriai tik­rai patiria ekonominių sunkumų), tačiau visi reikalavimai šioms schemoms įgyvendinti jau yra numatyti deklaravimo taisyklių nuostatose.

Pakeitimų yra ir nuostatose, įgyvendinant paramą už daržovių auginimą uždarajame grunte. Visas kontrolės funkcijas, įskaitant gamybinės veik­los pradžią žyminčių sėjos ar daigų sodinimo aktų surašymą, vykdo NMA. Pareiškėjai, siekiantys pasinaudoti šia parama, taip pat bus tikrinami dėl galimų įsiskolinimų Valstybiniam socialinio draudimo fondui bei Valstybinei mokesčių inspekcijai. Patikslinta pareiškėjų atsiskaitymo NMA dokumentų pateikimo tvarka.

Paraiškos teikimo ir administravimo tvarka

Keičiama paraiškų regist­ravimo tvarka. Siekiant sumažinti administravimo naštą tiek pareiškėjams, tiek seniūnijų bei konsultavimo biurų darbuotojams, atsisakoma popierinių paraiškų registravimo lapų pildymo bei teikimo tvarkos, pakeičiant ją bendru paraiškų teikimo registru, t. y. atitinkamu žurnalu (deklaravimo taisyklių 7 priedas). Tokia pat nauja tvarka taikoma ir keičiant paraiškos duomenis. Pareiškėjams, kurie jas teiks savarankiškai, paramos paraiškų informacinėje sistemoje (PPIS) patvirtinus duomenis, ji laikoma pateikta, ir papildomai jokių registravimo dokumentų NMA teikti nereikia.

Pareiškėjams numatyta galimybė dar paraiškos teikimo metu PPIS sistemoje išankstinių kontrolinių žemės sklypų (KŽS) ribų aprašymų modulyje elektroniniu būdu nurodyti bei aprašyti išanks­tinius KŽS ribų pakeitimus arba PPIS kraštovaizdžių elementų žymėjimo modulyje elektroniniu būdu nurodyti ir aprašyti potencialius kraštovaizdžio elementus.

Numatyta, kad, esant mažesniam kaip 0,3 ha persidengiančiam plotui, parama už jį nėra mokama nė vienam pareiškėjui (t. y. tokių plotų persidengimai turėtų būti sprendžiami pačių pareiškėjų). Taip užtikrinamas efektyvesnis bei taupesnis paramos administravimo procesas.

Pareiškėjams keliamas bend­rasis reikalavimas – plotus dek­laruoti dar atsakingiau. Todėl visos ginčytinos situa­cijos, kai būtina įsitikinti dėl pareiškėjo valdymo teisių į deklaruojamus plotus bei juose vykdomos žemės ūkio veik­los, sprendžiamos teigiamai tik įsitikinus, jog pa­reiškėjas turi valdymo teisę patvirtinančius dokumentus (nuosavybės, nuomos ar panaudos, bet ne kitais pagrindais), o deklaruojamų plo­tų dirbimą gali įrodyti žemės ūkio produkcijos realizavimo ar ki­tais dokumentais (išskyrus seniūnijos išduodamas pažymas).

Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų ribų elektroninio įbraižymo tvarka

Pareiškėjams ir toliau priei­namas potencialus daugia­me­­čių pievų žemėlapis, kuriame vaiz­duojamos pievos, deklaruotos ketverius paskutiniuo­sius metus. Tikimasi, kad tai padės pareiškėjams geriau įvertinti bei kontroliuoti pievų (iki 5 m.) virtimą daugiametėmis.

Paramos paraiška

Pareiškėjai, teikiantys paraišką, privalo pareikšti sutikimą, jog NMA, siekdama patikrinti duomenis, turi teisę gauti būtiną informaciją iš Valstybinės mokesčių inspekcijos bei kitų institucijų apie pareiškėjo ūkinę veiklą.

Siekiant gauti susietąją paramą pagal dvi iš trijų naujųjų schemų (parama už sertifikuota sėkla apsėtus javų plotus; parama už plotus, kuriuose auginami cukriniai run­keliai), privalu užpildyti atitinkamas duomenų lenteles, pateikiant tinkamumo paramai gauti reikalavimus atitinkančius duomenis. Šių lentelių pildymo tvarka numatyta deklaravimo taisyklių 2 priede.

Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatorius

Atnaujintas ir žemės ūkio naudmenų bei kitų plotų klasifikatorius, t. y. pakeisti kai kurie žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų kodai bei papildyta naujais. Kad būtų aiškiau, kaip tarpusavyje suderinamos skirtingos paramos schemos ar atskiri jų elementai, atnaujinta Paramos suderinamumo matrica.

Kiti deklaravimo taisyklių priedai

Atnaujinus „Ganyklų arba pievų tvarkymo darbų regist­racijos žurnalo“ formą, siekiama suteikti pareiškėjams galimybę pildyti vieną žurnalą, skirtą pievų priežiūros darbams registruoti. Anksčiau ats­kirus žurnalus reikėjo pildyti pareiškėjams, norintiems gauti tiesiogines išmokas už plotus bei paramą pagal Lietuvos kaimo plėt­ros 2014-2020 m. programos prie­mones „Ag­ra­rinė aplinko­sauga ir klima­tas“ bei „Su „Na­tura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva su­sijusios išmokos“. Nuo 2017 m. visų su pievų priežiūra susijusių įsipareigojimų įgyvendinimas pagal jau minėtas paramos priemones žymimas viename žurnale.

Į naująsias taisykles įtraukti ir du nauji priedai (7 ir 8), kurie yra būtini atnaujintai paraiškų registravimo tvarkai užtikrinti, atsisakant popierinių paraiškų registravimo lapų pildymo bei teikimo tvarkos.

Nacionalinės mokėjimo agentūros inform.

Į baseiną Šilalėje atvykę tauragiškiai sako buvę ne­ma­loniai nustebę dėl keistai skai­čiuojamo mokesčio už pramogas. Į „Šilalės artoją“ pa­­skambinusi vieniša 4 vaikus auginanti Eglė teigė į baseiną atvykusi su savo vaikais ir draugės šeima: jos vyru bei dviem judviejų dukromis. Tačiau, anot moters, bičiuliai už vandens pramogas sumokėjo 25 eurus, o ji turėjusi pakloti 29.

„Apsilankiusi Šilalės basei­ne, likau nusivylusi: pasi­ro­do, vieniša mama su keturiais vai­­kais, baseino darbuotojų nuo­­­mo­ne, nėra šeima. Ją būti­nai turi sudaryti du suaugusieji ir du vaikai. Tokios mintys kilo, kai pažįstami, su kuriais kartu atvažiavome papra­mogauti, užmokėjo 25 Eur, o tuo tarpu iš manęs paprašė 29 Eur (už mane ir tris vyresniuosius vaikus, ketvirtasis - dar mažiukas, todėl pramogos jam nemokamos). Ne tiek gaila tų permokėtų pinigų, nors, pasirodo, vai­kas „kainuoja“ brangiau nei vyras, kiek apmaudu dėl to, kad esi savotiškai išnaudojamas. Iš­važiuojant mums sakė: „Ačiū, lauksime sugrįžtant“. Prašom, bet tikrai nesulauksite - norėjosi atsakyti“, - nemaloniais įspūdžiais dalijosi moteris.

Labiausiai Eglei apmaudu dėl to, kad ji ir keturi jos vaikai nė­ra laikomi šeima, todėl jai susidaro įspūdis, jog yra diskriminuojama, mat yra išsituokusi.

„Negi norėdama su vaikais pailsėti, turėčiau ieškoti kokio nors pažįstamo, kuris galėtų „pabūti“ tėčiu?“ - nelinksmai bandė juokauti mo­­teris.

Šilalės sporto ir laisvalaikio centrui vadovaujanti Ši­lalės sporto mokyklos direktorė Gi­­tana Jurgutienė paaiški­no, kad baseino paslaugų kainoraštyje nėra numatytos spe­cia­lios nuolaidos šeimai.

„Mes nebesiūlome šeimos nuolaidos, nes pastebėjome, jog tai gali pažeisti vienišų tėvų ar tos pačios lyties porų interesus. Ši nuolaida panaikinta, kad nekiltų nesusipratimų ir nereikėtų įrodinėti šeimos statuso. Tad dabar taikome nuolaidą, jei pramogas užsisako „2+2“ – t.y. du suaugusieji ir du vaikai. Būtent tokia kaina ir buvo paskaičiuota minimai šeimai. O daugiavaikė mama sumokėjo pagal nustatytus įkainius vienam asmeniui. Jei žmogus pretenduoja į kokią nors nuolaidą, jis turi pateikti teisę į leng­vatą įrodantį pažymėjimą – moksleivio, neįgaliojo ar pan.“, – aiš­kino Sporto mokyk­los va­­­­­dovė.

„Šilalės artojas“ primena, jog už valandą pramogų vandenyje ir pirtyse vienam suaugusiajam darbo dieną teks sumokėti 5 Eur, švenčių dienomis bei savaitgaliais – 6 Eur, moksleiviams ir studentams atitinkamai tai kainuos 4 ir 5 Eur, o du suaugę bei du vaikai nuo 7 iki 17 m. (2+2) už valandą pramogų mokės 13 arba 16 (savaitgaliais) Eur. Poilsiauti baseine 3 val. vienam suaugusiajam atsieis 8-9 Eur, mokiniams – 7-8 Eur, 2+2 – 22-25 Eur.

Morta MIKUTYTĖ

Šilalės apylinkės teismas priėmė nutarimą byloje dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams. Šie į namus buvo iškviesti neprisistačiusio asmens, kuris informavo, jog su neblaiviais tėvais namuose yra ir trys mažamečiai vaikai.

Teismo nutartyje skelbiama, kad nustatyta, jog Šilalės rajono gyventojas E. G. bei jo sugyventinė vieną lapkričio vakarą, prieš pat vidurnaktį, buvo neblaivūs. Kartu namuose buvo ir trys mažamečiai vaikai. Apie tai pareigūnams pranešė neabejingas asmuo.

Atvykus policijai, E. G. kategoriškai atsisakė pasitikrinti blaivumą. O tai reiškia, jog jis tokiu būdu nevykdė teisėto pareigūnų reikalavimo. Posėdyje, kuriame nusižengimą padaręs asmuo nedalyvavo, teismas įvertino, kad E. G. gailėjosi padaręs pažeidimą, todėl skyrė jam 86 eurų baudą.

Tauragės apskrities vyriau­siojo policijos komisariato Ko­munikacijos grupės spe­cia­listė Rūta Janavičiūtė paaiškino, jog apie minėtą situaciją pareigūnai informavo ir Vaiko teisių apsaugos tarnybą.

„Vaiko teisių apsaugos specialistai kartu su seniūnu kitą dieną nuvyko į nurodytos šeimos namus. Moteriai buvo surašytas protokolas už vaikų nepriežiūrą“, – teigė R. Janavičiūtė.

Morta MIKUTYTĖ

DNB bankas toliau nuosekliai plečia be grynųjų pinigų dirbančių skyrių tinklą, todėl nuo sausio 16 d. ban­ko Ši­­lalės skyrius, esantis Jono Basanavičiaus g. 13, taps DNB konsultacijų centru. Jame didžiausias dė­mesys  bus skiriamas finansinėms klientų konsul­ta­ci­joms.

„Pirmuosius skyrius be grynųjų pinigų atidarėme dar pernai, klientai juos sutiko kaip visiškai natūralų pokytį. Bankininkystė keičiasi iš esmės, todėl keičiamės ir mes, sudarydami visas sąlygas sa­vo skyriuose gauti tai, ko klien­tams reikia labiausiai – išsamių konsultacijų. Didžioji dauguma klientų kasdienes operacijas jau atlieka internetu, banko korteles gauna paštu. Į banko skyrių dažnas užsuka tada, kai būtina pasitarti dėl būsto paskolos, lizingo, investavimo, kaupimo ateičiai“, – sako DNB banko Fizinių kanalų departamento vadovė Lijana Žmoginaitė.

DNB banko duomenimis, grynųjų pinigų operacijų banko skyriuose skaičius kasmet sumažėja apie 40 proc. Jau dabar didžiąją dalį visų finansinių operacijų banko klientai atlieka patys interneto banku. Antrus metus nuosekliai auga ir mobiliosios bankininkystės programėlės populiarumas.

DNB atstovės teigimu, nors klientų aptarnavimas naujuo­se DNB banko konsulta­cijų centruose pasikeis iš es­mės, daug dėmesio bus skiriama ir klientų švietimui.

„Įpročiai per vieną dieną nepasikeičia, todėl klientus, kurie yra įpratę skyriuose atlikti įvairias su grynaisiais pinigais susijusias operacijas, mokysime, kaip tai padaryti kitais būdais. Svarbu, jog žmonės suprastų, kad alternatyvūs būdai, tokie kaip naudojimasis elektronine ar mobiliąja bankininkyste, yra ne tik patogesni, bet ir daugeliu atveju pigesni“, – sako L. Žmoginaitė.

Pokyčius banko sky­riuo­se, kuriuose jau dirbama be grynųjų pinigų, tei­giamai įver­tino ki­tų miestų klien­tai. Pirmiausia – aki­vaizdžiai su­­trum­pėjo lauki­mo ei­lėje laikas. Pa­ly­ginimui: preky­bos cent­ruose vei­kian­čiuose DNB banko skyriuose, kur vis dar dirbama su grynųjų pinigų operacijomis, eilėje tenka laukti apie 10-15 min., konsultacijų skyriuose – 4-6 min. Dėl daugumos konsultacijų sutariama iš anksto, ir šiems klientams laukti eilėje nereikia.

Grynųjų pinigų operacijas žmonės jiems patogiu metu gali atlikti šalia DNB banko skyriaus esančioje savitarnos erdvėje, kuri veikia 24 valandas per parą. Čia galima įnešti grynuosius pinigus į sąskaitą bei jų išsigryninti, pasitikrinti kortelės sąskaitos likutį, gauti penkių paskutinių kortele atliktų operacijų ataskaitą ir atlikti kitas kasdienines operacijas. Esant poreikiui, išsigryninti pinigų visuomet galima prekybos centruose.

Nuo šiol Konsultacijų cent­­ras pirmadieniais – ketvirtadieniais dirbs nuo 8 iki 17 val., penktadieniais – 8-16 val.

Vienoje šalyje, kur aukštuomenė vertėsi iš pašalpų, o jos išrinktieji pasistatė baseiną ir maudėsi piniguose, kaimiškoji varguomenė vieną dieną neteko savo seniūno. Tas jų seniūnas, pavarde Slidžius, vidury darbo dienos tiesiog išslydo visiems iš akių. Manoma, kad jį nusinešė angelai.

Žinia apie angelus atskrido prieš pietus. Buvo penktadienis, sunki diena po Kalėdų su pratęsimais, be to, kosminiu greičiu artėjo Naujieji metai – buvo pats laikas repetuoti naujus tostus. O tada kaimiškoji prastuomenė užsuko pas savo aukštuomenę ir rado seniūną, kalbantį su angelais.

- Dar tik pusiaudienis, o jis jau kalba su angelais! - stebėjosi kaimo prastuomenė. Ir paskambino „Šilalės artojui“, bene tas galįs ką padaryti. Ką čia padarysi - pranešėme dar aukštesnei aukštuomenei. Toji skubiai sudarė komisiją, bet Slidžius išslydo jai iš akių. Visiems buvo įdomu, kaip atrodo tie angelai, tačiau niekas nematė, kaip Slidžius bėgo per aukštuomenės kiemą, kaip vinguriavo už tos ir kitos mašinos, kaip atsidūrė anapus garažų. Taip pat niekas nematė, kaip jis sėdo į mašiną ir dingo iš pavojingos zonos. Todėl yra manoma, kad jį nusinešė balti angelai – gal net tie patys, su kuriais jis bendravo nuo ryto.

Aukštuomenės komisija tiria viską toliau, bet nieko kol kas negali nei ištirti, nei nustatyti. O ir ką dabar jau berasi... Tuo labiau, jog šią savaitę seniūnas žvalus, sveikas ir ramiai gyvena tarp konservatorių. O tie angelai - viso labo legenda. Juk savivaldybėje ne vienas žino, kad angelai ateina tik pagiriomis...

Alius ŠAKINIS

Didžiuosiuose miestų prekybos centruose, kur gausu įvai­riausių parduotuvių, įrengti suoliukai, kur galima pri­sėsti ir pailsėti, pasidėjus pirkinius. Nors Šilalėje tokių didelių prekybos vietų nėra, tačiau vyresni žmonės skun­džiasi, jog apie galimybę jiems atsikvėpti nepagalvota.

Į „Šilalės artojo“ redakciją paskambinusi laukuviškė teiravosi, kodėl mūsų miesto parduotuvėse nėra jokių suoliukų ar kėdžių vyresnio amžiaus pirkėjams.

„Atvažiuojame į Šilalę au­to­busu. Dažnai vyresniam žmogui pati kelionė jau yra iš­šū­kis – ateiti iki stotelės, atvykus į miestą, pasiekti parduotuvę. O ten su pilnu krepšiu neretai tenka luktelėti ilgoje eilėje, kol kasininkė aptarnaus. Su pirkinių maišeliu vėl nėra kur dėtis – turi eiti lauk, nes jokio suoliuko, ant kurio galėtumei minu­tei prisėsti, nematyti“, – guodėsi garbaus amžiaus mote­ris.

Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas Darius Ryliškis teigė, kad šitoks mūsų rajono klientų pageidavimas būtinai bus apsvarstytas.

„Vyresnių žmonių noras yra suprantamas, tačiau reikia pri­pažinti ir tai, jog Šilalės par­duotuvėje trūksta erdvės. Vis­gi prekybos tinklo vadovybė užtikrino, kad artimiausiu metu šį klausimą svarstys ir ieškos galimybių pageidavimą išpildyti“, – tvirtino D. Ry­liškis.

„Maxima LT“ komunikacijos vadovė Renata Dantė „Šilalės artojui“ taip pat garantavo, jog pirkėjų nuomonės bei pasiūlymai jiems yra svarbūs.

„Šiuo metu Šilalėje veikiančioje vienu X ženklu pažymėtoje „Maximoje“ iš tiesų nėra įrengta vietų pirkėjams atsisėsti. Į savo klientų nuomones ir poreikius reaguojame, tikrai suprantame, kad senyvo amžiaus žmonės vaikščiodami nuvargsta ir kartais nori pailsėti. Todėl apsvarstysime technines galimybes ir, jei sąlygos leis, pastatysime suoliukų netoli kasų“, – užtikrino R. Dantė.

Morta MIKUTYTĖ