Vienas iš šilčiausių vaikystės prisiminimų dažno žmogaus gyvenime – prieš miegą mamos dainuojama lopšinė, sekama ar skaitoma gražiausia pasaka. Ar susimąstome, kokią svarbią reikšmę mūsų vaikų gy­venime užima pasaka? Turbūt ne, nors tikrai ver­tėtų.

Nuostabu, kai su knyga mažylis susiduria jau nuo pat kūdikystės. Skaitymo nauda – ne­išmatuojama. Akivaizdu, jog vaiko, kurio vaikystę lydi knyga, raida skiriasi nuo to, kuris yra visiškai atribotas nuo knygų pasaulio. Pasaka, sekama mažyliui prieš miegą, tai ne vien malonumas ar pramoga. Tos kelios minutės, skirtos mažajam, tarsi stebuk­las, kurio metu plečiamas jo žodynas, lavinama vaizduotė, ugdomi gebėjimai klausytis, kuriama saugi ir emociškai ma­loni aplinka. Vaikas, įpratęs ramiai ir saugiai užmigti su knyga, ją pamils, o ateityje skaitymas jam bus kaip savaime suprantamas veiksmas, kuris padės ne tik mokytis, bet ir bendrauti su aplinkiniais.

Tad pasistenkime savo vaikui padovanoti gražią vaikystę su pasaka.

Raimonda KATAUSKIENĖ 

Šilalės lopšelio-darželio „Žiogelis“ vyr. auklėtoja

Gripą lengva supainioti su peršalimo ligomis, todėl specialistai perspėja gripo sezonui ruoštis iš anksto ir nenumoti ranka į pirmuosius simptomus.

Jurgita ŠAPĖNAITĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.82

Žemės mokesčio deklaracijas gavę ūkininkai turėjo netekti žado: mokestis šiemet vidutiniškai padidėjo iki trijų kartų. Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai aiškina, kad taip atsitiko dėl perskaičiuotų žemės verčių. Bet apie tai, jog žemės vertė visoje Lietuvoje didėjo, jau žinoma beveik metai. Kyla įtarimas, kad rugpjūčio mėnesį, siūlydamas nustatyti 30 proc. lengvatą žemės ūkio paskirties žemei, Šilalės meras stengėsi ne padėti nuostolių patyrusiems ūkininkams, o prieš rinkimus pasirodyti dosnesnis. 

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.82

Profesorius Libertas Klimka teigia, jog Lietuvoje paprotys ant ka­po per Vėlines uždegti atminimo žvakeles atsirado XIX a. antroje pusėje.

„1880 m. Varėnos rajone, Akmens kaime, kunigas prie medinės baž­nytėlės liepė supilti simbolinį kapą visiems negrįžusiems į gim­tinę. Tada prismaigstė į jį vaškinių žvakelių, uždegė jas, palaimi­no. Ir paragino žmones išsinešioti žvakeles ant artimųjų kapų kau­burėlių, kad vėlelės neklaidžiotų tamsoje. Labai greitai ši apei­ga paplito visoje Lietuvoje. Ugnele sušildyti šaltoje žemelėje be­siilsinčių probočių šešėlius – ši tradicija yra labai sena. Gal buvo tikima, kad, išeinant į anapus, ugnis turi apvalyti sielą nuo viso­kios bjaurasties, prikibu­sios žmogui gyvam esant“, – pasakoja etno­lo­gas.

Šiais laikais žmonės, lankydami artimųjų amžinojo poilsio vie­tas, ant jų dega tikrai ne vieną žvakę ir puošia ne vienu gėlės žiedu. Ir kartais, deja, persistengiama: ir žvakių skaičiumi, ir gėlių gausa. Tad šiomis dienomis kapinės virsta tikrų tikriausiais gėlynais. Todėl ir dvasininkai, o ir patys gėlių pardavėjai pataria nepersistengti.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS  nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.82

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai ieško be žinios dingusio Alvido Rakausko, gim. 1966 m.

Vyras nuo 2018 11 01, 19.30 val., išėjo nežinoma kryptimi iš Adakavo socialinės globos namų Tauragės r. ir iki šiol negrįžo.

Minėtą dieną vyras buvo apsirengęs ruda striuke su kailiu iš vidaus, pilkomis sportinėmis kelnėmis ir pilkais sportiniais bateliais.

Gyventojus, žinančius apie dingusio vyro buvimo vietą ar galinčius suteikti kitos informacijos, prašome pranešti Tauragės AVPK Veiklos skyriaus vyriausiajam tyrėjui Dariui Petkui, tel. (8-700) 6-50-74 arba el. p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Greta KĘSMINAITĖ

Turagės AVPK Komunikacijos grupės vyresnioji specialistė

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos pirmos klasės mokiniai šventė Heloviną. Vis populiarėjančiai šventei vaikai ruošėsi su entuziazmu: karpė, pie­šė, spalvino, lipdė bei kitokiais būdais dekoravo kla­sės sienas ir lubas, kad aplinka atrodytų kuo tam­ses­nė ir šiurpesnė. Namų darbų turėjo ir pir­mokų ma­mos, kurios mielai sutiko paruošti „helo­vi­niš­kų“ patiekalų. 

Šventės dieną mokiniai į mokyklą atėjo pasipuošę įvairiais kostiumais: raganų, vampyrų, zombių, piratų, klou­nų bei kt. Atitinkamai išpiešti buvo ir personažų veidai. 

Per Heloviną Amerikoje bei kai kuriose Vakarų Europos šalyse vaikai vaikšto pas kaimynus ir prašo saldainių. Pirmokai aplankė priešmokyklinio ugdymo grupės vaikučius, kurie susidomėję apžiūrinėjo kostiumus, o nenorėdami piktai pokštauti, negailėjo saldainių.

Grįžę į klasę, mokiniai žiūrėjo filmą „Koko“. Tai jaudinanti animacinė muzikinė nuotykių istorija, kuri pasakoja apie gyvenimą ir mirtį, šeimą bei tuos jos narius, kurių jie jau nebepamena.

Vidurdienį sulaukėme mamų, nešinų savo kulinariniais šedevrais, kurie nedžiugino savo išvaizda, tačiau buvo labai skanūs.

Ragaujant šių patiekalų, mokytoja papasako­jo apie He­lo­vino ištakas ir tradicijas. Vė­liau, susiskirstę į komandas, vaikai nėrė į žaidimų sūkurį: ieškojo paslėptų moliūgų, spėliojo jų svorį, matavo apimtį, varžėsi, kas greičiau nuridens moliūgą, dėliojo monstro dėliones, mamos varžėsi žirnių perkėlimo rungtyje ir kuri ilgiau išlaikys moliūgą ištiestomis rankomis, žaidė muzikinius žaidimus bei kt. Po šėlionių visi suskato skaptuoti moliūgus. Šioje užduotyje nebuvo lygių mamoms – per labai trumpą laiką jų rankose moliūgai virto įspūdingais žibintais. 

Šventės pabaigoje vaikams įteikti diplomai už drąsą, kūrybiškumą, vikrumą, išskirtinumą.

Šiuo renginiu siekėme paskatinti mokinius domėtis skirtingų tautų šventėmis bei tradicijomis, ugdyti jų meninius, kūrybinius gebėjimus, plėtoti mokinių ir tėvų bendravimą ir bendradarbiavimą.

Vaida MEIRYTĖ

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos pradinių klasių mokytoja

AUTORĖS nuotr.

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijoje vyko semi­naras „Įtraukusis ugdymas: realybė, siekiamybė ir ga­limybės mokyklos aspektu“.

Mokyklose daugėja mokinių, kurie patiria vienokių ar kitokių mokymosi sunkumų. Tiek mokytojams, tiek tė­vams būtina suprasti, jog kiek­­vienas vaikas yra skirtingas, todėl ir mokymosi proce­sas iš kiekvieno reikalauja daugiau ar mažiau pastangų. Vieni greitai įsisavina ugdymo turinį, o kitiems tai sunkus išbandymas, reikalaujantis daug laiko, kantrybės bei pastangų. 

Kiekvienas pedagogas, norėdamas padėti mokiniui, kuris patiria mokymosi sunkumų, turi ne tik aktyviai bend­radarbiauti su mokykloje dirbančiais specialistais, bet ir savarankiškai gilinti žinias, išbandyti įvairius mokymo būdus ir metodus bei savo gerąja patirtimi dalintis su kolegomis.

Gimnazijos specialioji pedagogė-logopedė Simona Dar­­gienė seminaro dalyviams pa­pasakojo apie mokinių mokymosi sutrikimus, jų kla­sifikaciją bei sampratą, aptarė mokinių, turinčių specialiųjų ugdymo poreikių, gebėjimą įsisavinti bendrojo ugdymo programų turinį, galimybes pamokos metu efektyviai taikyti mokymo metodus ir būdus. 

Gimnazijos psichologė In­ga Makarė apžvelgė moki­nių elgesio ir emoci­jų sutrikimų priežastis, ką būtina žinoti mokytojui, ugdančiam tokius vaikus, pasidalino video medžiaga. Socialinė pedagogė Jurgita Rumšienė kalbėjo apie emocinio intelekto svarbą kiekvienam žmogui. 

Įtraukusis ugdymas – tai mokymasis visiems kartu, dė­mesys kiekvienam vaikui, mo­kykla, kurioje gera visiems. Kad dabartinė mokyk­la tap­tų mokinio sėkmės garantu, reikia vi­sos gimnazijos bend­ruo­menės pastangų.

Regina RIMKUTĖ

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui

AUTORĖS nuotr.

Į „Šilalės artojo“ redakciją užsukęs skaitytojas skun­dėsi, kad jau maždaug penkios savaitės praėjo, kai, rengiantis tilto per Jūrą kelyje Šilutė–Pajūris remontui, buvo uždarytas eismas viena jo juosta. 

„Tačiau jokie remonto darbai dar ilgai nevyko. Prieš dvi ar tris savaites Šilalės kelių tar­nybos darbininkai keletą dienų pasidarbavo, o toliau ir vėl niekas nejuda. Eismas šiuo keliu yra intensyvus, tad dabar nesaugu nei vairuotojams, nei pėstiesiems. Kada pagaliau bus baigtas remontas?“ – klausė žmogus.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.81

Paprastai sakoma, kad dėl vienos varnos pavasaris bus. Bet vis tik leidimas sumedžioti šią žiemą vos du vilkus šilališkių nuo įkyrėjusių problemų tikrai neapsaugos. Tuo įsitikinę ūkininkai priekaištus prieš savaitę išsakė į Šilalę atvykusiam žemės ūkio ministrui Giedriui Surpliui. 

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.81