Yra toks piktas palinkėjimas: „Kad Dievas duotų tau blogą kaimyną“. Atrodytų, kas čia tokio, juk galima su kai­mynystėje gyvenančiais ir nesisveikinti, ir nebend­rauti. Tačiau, deja, jų krečiamas „išdaigas“ kentėti teks. Būtent tokioje situacijoje atsidūrė vieno keturbučio Bir­žų Lauke gyventojai.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.43

Yra toks piktas palinkėjimas: „Kad Dievas duotų tau blogą kaimyną“. Atrodytų, kas čia tokio, juk galima su kai­mynystėje gyvenančiais ir nesisveikinti, ir nebend­rauti. Tačiau, deja, jų krečiamas „išdaigas“ kentėti teks. Būtent tokioje situacijoje atsidūrė vieno keturbučio Bir­žų Lauke gyventojai.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.43

Šį rudenį 90-metį švęsianti Tamara Varanauskienė vis dar sapnuoja tolimoje Rusi­j­oje likusius vaikystės laukus ir pievas. Jaunystės džiaugsmą iš jos atėmė karas – penkiolikmetė neteko ne tik tėvų, bet ir namų, jos pečius akimirksniu užgulė at­sakomybė už keturis jaunesnius brolius ir seseris. Mišučių kaime gyvenimą nugyvenusi moteris save vadina dviguba tremtine, tačiau pripažįsta, kad Lietuvoje jai niekada nebuvo blogai, o mūsų šalis tikrai netapo pamote.  

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.43

Kaitri prasidėjusi vasara šįmet paankstino ir stovyklavimo sezoną Lietuvoje. Poilsiautojai ežerų pakrantes užplūdo jau gegužės mėnesį. Varnių regioninio parko taisyklės nustato lankymosi jame tvarką (pažintiniais, poilsio ir kitais tikslais), tačiau daugelis taisyklių – kaip elgtis gamtoje – galioja visame mūsų krašte, ne tik saugomose teritorijose.

Varnių regioninio parko lankymo taisyklės numato draudimą kurti laužus, statyti palapines tam tikslui neįrengtose ir nenumatytose vietose. Už tvarkos nesilaikymą gresia baudos, todėl vertėtų iš anksto išsiaiškinti, kur tai daryti galima, o kur ne. Lankytojai gali statyti palapines ir trumpalaikiam apgyvendinimui poilsiavimo tikslais skirtas autotransporto priemones, kurti laužus (taip pat ir statyti kepsnines) tik specialiai tam įrengtose bei informaciniais ženklais pažymėtose vietose (stovyklavietėse ir poilsiavietėse). Varnių regioniniame parke nuo seno patraukliausios Paršežerio ir Lūksto stovyklavietės, kur gausu vietų palapinėms, yra poilsio nameliai, gausu renginių (ir „Paršo fiesta“ prie Paršežerio, ir festivaliai „Kilkim žaibu“, „Bliuzo naktų“ prie Lūksto ežero).

Šiuo metu dėl labai mažo kritulių kiekio yra padidėjusi gaisrų tikimybė. Todėl reikia nepamiršti nuolat prižiūrėti užkurtą laužą, o baigus kūrenti, kruopščiai užpilti laužavietę žemėmis arba vandeniu, kol jis visiškai nustos rusenęs.

Varnių regioninio parko direkcija turi duomenų, kad visai neseniai Paršežerio stovyklautojas, kūrenęs pakrantėje lauželį, uždegė sausą žolę. Buvo išdegintas didesnis nei 20 kv. m žolės plotas. Stovyklavietės nuomotojai laiku pastebėjo degančią žolę, todėl didesnės nelaimės tąkart buvo išvengta.

Direkcijos specialistai birželio 14 d. lankėsi Lūksto stovyklavietėje. Patikrinimo metu užfiksuota 10 nesaugiai įrengtų, t. y. nelegalių laužaviečių prie stalų, suolų ir po medžiais. Nors Lūksto stovyklavietės centre yra didžiulė akmenimis apkrauta laužavietė, stovyklautojai linkę ugnį kurtis „sau po kojomis“. Bendradarbiaujant su Varnių seniūnija, visos neleistinos laužavietės Lūksto stovyklavietėje pašalintos, o stovyklautojų dėmesiui atkreipti pakabinti ryškesni informaciniai ženklai.

Prieš atvykstant į Varnių regioninį parką Jums reikėtų žinoti:

· Lūksto ir Paršežerio ežeruose draudžiama gaudyti mažesnes nei 65 cm lydekas ir sterkus, tačiau karpines žuvis nuo 2018 m. sausio 18 d. galima žvejoti nemokamai;

· laužai kuriami tik įrengtose, specialiai tam pažymėtose vietose;

· palapines galima statyti Paršežerio ir Lūksto stovyklavietėse;

· plaukiojimo savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis (kai variklio galingumas iki 10 AG) sezonas prasidėjo nuo birželio 21 d.;

· Biržulio ežere nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis galima plaukioti nuo rugpjūčio 1 d.;

· Stervo gamtinio rezervato lankymas ir bet kokia ūkinė veikla (taip pat grybavimas, uogavimas bei žvejyba) yra draudžiama visus metus;

· galima žvejoti, uogauti, grybauti, riešutauti, rinkti vaistažoles, laikantis laukinės augalijos ir miškų įstatymais nustatytos išteklių naudojimo tvarkos, kitų teisės aktų reikalavimų. 

Dėmesio! 

Miškuose – ypatinga sausra ir didžiulis gaisrų pavojus, todėl nesilankykite juose, jei nėra būtinybės!

Pastebėję gaisrą, nedelsdami apie tai praneškite trumpuoju numeriu 112. 

Renata JANČIAUSKIENĖ

Varnių regioninio parko vyr. specialistė (reindžerė)

Pajūralio pagrindinės mokyklos mokiniai Kamilė Rum­šaitė, Emilija Gedgaudaitė, Emilijus Zakaras bei mokyto­jos Renata Rimkuvienė ir Elena Pinčienė da­­ly­va­vo „Erasmus+“ tarp­mokyklinės stra­teginės partne­rystės projekto „Self-or­ganised healthy sport“ mo­bi­lumo veiklose Ispa­nijoje, Palenci­jos mieste, kur šil­tai visus da­lyvius sutiko Ntra Sra De la Providencia mokyklos bend­ruomenė.

Vizitas prasidėjo „The Rock“ sporto centre, kur moki­niai ir mokytojai atliko įvairias užduotis: kopė į kalvą prisirišę virvėmis, įlindę į urvą, ieškojo iš jo išėjimo. Vokietė mergaitė su savo mokytoja net pasiekė didžiulį laimėjimą – įveikė aukščio baimę. Kas nenorėjo kopti, galėjo grožėtis kraštovaizdžiu.

Vizito dienomis veiklos netrūko. Aplankėme El Cris­to statulą, kuri yra viena di­džiau­­sių pasaulyje, dalyvavome orientacinėse varžybose. Šei­mos, kuriose buvome apgyvendinti, mums padovanojo išvyką laivu Carrion upe. 

Taip pat kartu su ispanų mokiniais dalyvavome pamo­kose, vėliau visa mokyklos bend­ruomenė susirinko į Pa­len­cijos miesto pagrindinę aikš­tę paminėti Europos dieną. Mokiniai dūdelėmis grojo Eu­ropos himną, miesto meras pakvietė visus projekto part­nerių atstovus susitikimui.  

Pėsčiomis traukėme piligri­mys­tės Šv. Jokūbo keliu Fromista miestelio link, aplankėme „La Olmeda“ senovės Romos vilos liekanas. Buvo įdomu suži­noti ir pamatyti, kaip gyveno turtingi Romos gyventojai. Vakare kalnų slėnyje kūno kultūros mokytojas Viktoras projekto dalyvius suskirstė į grupes iš skirtingų šalių ir visi žaidėme įvairius sportinius žaidimus.

Nemažas išbandymas buvo kopimas į dviejų kilometrų aukščio kalną. Atstumą įveikėme per 4 valandas. Eidami grožėjomės nuostabia gamta, gėlėmis bei kita augmenija, gyvūnija, gaivinomės kalnų van­deniu. Matyti vaizdai paliko neišdildomą įspūdį. 

Pavakarę susirinkome į atsisveikinimo vakaronę, padė­kojome mokyklai bei šeimoms už malonų priėmimą. Grįžome patobulinę anglų kal­bos žinias, susipažinę su skirtingų kultūrų sportinėmis veiklomis, pa­sisėmę patirties, kaip sveikai gyventi ir turiningai leisti laisvalaikį. 

Kamilė RUMŠAITĖ,

Emilija GEDGAUDAITĖ,

Emilijus ZAKARAS

Pajūralio pagrindinės mokyklos 9 klasės mokiniai

Nuotr. iš albumo

Koks turi būti, kaip gyventi, kad ir po 170 metų nuo gimimo sugebėtumei įkvėpti žmonėms noro susitikti, da­lytis gerumu, keistis savo kūrybos vaisiais ar provokuoti išbandyti kažką naujo? Atsakymą gali susiformuluoti kiek­vienas, kuris susipažino su K. Jauniaus – kunigo, kalbininko, kilusio iš Lembo kaimo, gyvenimu, asmenybe, darbais. Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazija, Pra­no Liatuko pradinė mokykla, VšĮ ,,Kraštomanija“, Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus, Kvėdarnos kultūros namai inicijavo ir įgyvendino savaitę trukusius bei įvairialypę auditoriją sukvietusius renginius.

Ligita BUDRIUVIENĖ

Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos mokytoja

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.42

Didis keliautojas, šokėjas, dviračių lenktynininkas, žve­­jys mėgėjas, vaikų futbolo čempionas. Kas tai galėtų būti?

Mūsų bičiulis ir bendravardis Alius patraukė pečiais: „Čia vienas žmogus? Ne, tokio negali būti“!

Alius ŠAKINIS

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.42

Nors kartais valdininkų ir valstybės tarnautojų sprendimai nustebina ir visko mačiusius, tačiau, atrodo, kai kurių atsakingų personų fantazija yra neišsenkanti, o jų veiksmai „užmuša“ – štai Upynos seniūnijos darbuotojai nusprendė užrakinti prie kapinių esančius atliekų konteinerius. Tik ar tokiais „ryžtingais“ sprendimais ne­apsijuoksime?

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

SKAITYTOJOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.42

Nors teigiama, kad ekonomika kyla ir valstybė kasmet surenka vis daugiau mokesčių, nei valstybė, nei savivaldybės niekaip nesugeba išsiversti be paskolų. Ne išimtis – ir Šilalės rajono savivaldybė, kasmet paimanti vis po naują paskolą. Gegužės pabaigoje posėdžiavusi taryba ir vėl leido valdžiai skolintis 400 tūkst. eurų – tiek trūksta vaikų lopšelio-darželio „Žiogelis“ plėtros projektui įgyvendinti.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.42

Technologijų lyderė „Tele2“ dar labiau mažina paslaugų kainas keliaujantiems Europos Sąjungos šalyse. Lygiai prieš metus, įsigaliojus ES reglamentui, operatoriaus klientai jau mokėjo iki 20 kartų pigiau, todėl, kaip rodo statistika, naršė keliolika kartų daugiau.

„Jau metus mūsų klientai keliaudami ES savęs nebevaržo ir drąsiai naršo, tai atspindi rekordiškai padidėjęs sunaudojamų gigabaitų kiekis. Džiaugiamės, kad dabar tai bus dar pigiau“, – sako Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius.

„Tele2“ statistika rodo, kad, įsigaliojus ES reguliavimui (angl. Roam like At Home), keliautojų išnaudotų duomenų kiekis ES / EEE šalyse šių metų gegužę, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2017-aisiais, kai reguliavimas dar nebuvo įsigaliojęs, išaugo net 18 kartų – nuo 5 tūkst. iki 92 tūkst. GB.

Jau keletą metų iš eilės daugiausiai duomenų lietuviai sunaudoja Vokietijoje, o įsigaliojus naujajam reguliavimui, jų naršymas šioje šalyje dar labiau suintensyvėjo. Skaičiuojama, jog praėjusiais metais mūsų šalies gyventojai čia sunaudojo 15 kartų daugiau duomenų nei 2016-aisiais.

Vidutinis išnaršytų duomenų kiekis išaugo ir kitose šalyse, į kurias lietuviai dažnai išvyksta gyventi, dirbti bei mokytis. Švedijoje 2017-aisiais buvo naršyta beveik 17 kartų, Norvegijoje – 15 kartų, o Jungtinėje Karalystėje – 11 kartų daugiau nei 2016 m.

Praėjusiais metais laisviau nei 2016-aisiais naršė ir viešintieji kaimyninėse valstybėse: Lenkijoje buvo išnaudota 8 kartus, Latvijoje – 7 kartus, Estijoje – 6 kartus daugiau duomenų.

Keliaujantieji po ES ir EEE šalis beveik 1,5 karto daugiau ir kalbėjo. Pavyzdžiui, praėjusių metų vasaros mėnesiais lietuviai telefonu kalbėjo 44 mln. minučių, o tuo pačiu metu 2016-aisiais – tik daugiau nei 31 mln. minučių.

Pernykštę vasarą keliavę lietuviai pastebimai daugiau ir susirašinėjo – SMS žinučių skaičius, palyginus tą patį 2016 m. ir 2017 m. laikotarpį, augo 1,2 karto – nuo 9,6 iki 11,6 mln.

Nuo praėjusiųjų metų birželio keliaujantiems po ES / EEE šalis ryšio paslaugos gerokai atpigo, tačiau skambučiams bei naudojamiems duomenims užsienyje buvo taikomos Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytos priemokos. Nuo birželio 20 d. papildoma priemoka už ES / EEE šalyse išnaudotus mobiliuosius duomenis operatoriaus klientams mažėja beveik 3 kartus – nuo 2,9 Eur iki 1,2 Eur už GB (su PVM).

Skambučiai ES / EEE šalyse taip pat atpigs keliais kartais: vietoje 1,6 ct/min. priemokos, išeinantys skambučiai bus apmokestinami, prie įprastos kainos pridedant 0,6 ct/min. (su PVM). Taip pat 2 kartus mažiau kainuos ir priimti skambučiai – nebe 1,2 ct/min., bet 0,6 ct/min. (su PVM).

UAB „Ryšiai su visuomene“ inform.