Žemės ūkio ministerija skelbia viešąjį konkursą parduoti iš AB „Jonavos grūdai“ 773,27 tonas I klasės 2007 m. derliaus, 7781,22 tonas I klasės 2008 m. derliaus, 4331,97 tonas I klasės 2009 m. derliaus rugių, 4 tonas 2008 m. cukraus bei 1 toną 2008 m. druskos.

Rugių kokybės rodikliai atitinka LST 1580:2003/1K:2008 „Rugiai. Supirkimo ir tiekimo reikalavimai“ 4.10 papunktyje nurodytus reikalavimus. Parduodamų I klasės rugių kaina AB „Jonavos grūdai“ sandėlyje yra ne mažesnė kaip 105 Eur už toną (neįskaitant PVM). Mažiausias parduodamas I klasės rugių kiekis – 100 t.

Parduodamo cukraus kaina AB „Jonavos grūdai“ sandėlyje yra ne mažesnė kaip 0,54 Eur už kg (neįskaitant PVM). Mažiausias parduodamas cukraus kiekis – 0,5 t.

Parduodamos druskos kaina AB „Jonavos grūdai“ sandėlyje yra ne mažesnė kaip 0,07 Eur už kg (neįskaitant PVM). Mažiausias parduodamas druskos kiekis – 0,5 t.

Apmokėjimas išankstinis. Pirkėjas nupirktus grūdus, cukrų ir druską iš jų saugojimo vietos atsiima savo lėšomis.

Grūdų, cukraus ir druskos pirkimo konkurse gali dalyvauti Lietuvoje įregistruoti juridiniai bei fiziniai asmenys.

Norintieji dalyvauti konkurse iki 2018 m. liepos 20 d., 10 val. 00 min., turi pateikti: juridinis asmuo – vadovo parašu ir antspaudu patvirtintą paraišką, kurioje būtų nurodytas pageidaujamas pirkti grūdų, cukraus ar druskos kiekis bei įsipareigojimas apmokėti iš anksto, taip pat įmonės įregistravimo pažymėjimo kopiją; fizinis asmuo – fizinio asmens parašu (būtina nurodyti asmens kodą) patvirtintą paraišką, kurioje būtų nurodytas pageidaujamas pirkti grūdų, cukraus ar druskos kiekis bei įsipareigojimas apmokėti iš anksto.

Paraiškos konkursui antspauduotame voke su užrašu „Rugių pirkimo konkursui“ (iki konkurso neatplėšti), „Cukraus pirkimo konkursui“ (iki konkurso neatplėšti), „Druskos pirkimo konkursui“ (iki konkurso neatplėšti) pateikiamos iki nurodytos datos ir valandos Žemės ūkio ministerijos Dokumentų valdymo skyriui (288 kab.) arba siunčiamos registruotu paštu, adresu: Žemės ūkio ministerija, Gedimino pr. 19, LT-01103 Vilnius. Paštu siunčiamų paraiškų gavimo data nustatoma pagal pašto spaudą, o gavimo valanda įrašoma ministerijos registravimo spaude.

Kitoje voko pusėje nurodomas paraišką pateikusio juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas, pavardė, adresas, telefonas ir el. paštas. Jei paraiška pateikiama pavėluotai, neatplėštas vokas grąžinamas jį pateikusiam konkurso dalyviui.

Vokai bus atplėšiami 2018 m. liepos 20 d., 10 val. 10 min. (537 kab.). Konkurso laimėtojai bus nustatomi pagal pasiūlytą aukščiausią, bet ne mažesnę už nurodytą skelbime, pirkimo kainą. Keliems pirkėjams pasiūlius vienodą kainą, konkurso laimėtojai bus nustatomi pagal didžiausią perkamą kiekį, o esant vienodam perkamam kiekiui, paraiškos bus tenkinamos proporcingai. Vokų atplėšimo procedūroje gali dalyvauti paraiškas pateikusių juridinių ir fizinių asmenų atstovai.

Informacija teikiama tel. (8-5) 2-39-13-68 – grūdų pardavimo klausimais; tel. (8-5) 2-39-11-61 – cukraus ir druskos pardavimo klausimais.

Žemės ūkio ministerijos inform.

Birželio 14-ąją, Pajūryje, Tremtinių aikštėje, vyko Ge­du­­lo ir vilties dienos minėjimas. Jį tylos minute pradėjo Ši­lalės Vlado Statkevičiaus muziejaus muziejininkė Edita Merkelienė, kurios metu susirinkusieji pagerbė mirusiuosius. Buvo sugiedotas Lietuvos Respublikos himnas, prie paminklo „Žuvusiems Sibire“ ir žuvusiems už Lietuvą“, padėtos gėlės.

Šiemet minėjome 77-ąsias masinių gyventojų trėmimų iš Lietuvos į tolimuosius Sovietų sąjungos regionus metines. 1940–1953 metai – vienas tragiškiausių ne tik visos Lietuvos, bet ir Šilalės krašto istorijos laikotarpių. Gyventojai patyrė tris okupacijas, du karus bei santvarkos pasikeitimus, neteko savarankiškumo, laisvės bei valstybingumo. Okupacijos sužlugdė krašto ekonomiką.

Masiniai trėmimai Tauragės apskrityje, kaip ir visame krašte, prasidėjo 1941 m. birželio 14 d., šeštadienį, vienur antrą, kitur trečią valandą ryto. „Juodojo birželio“ dienomis iš Tauragės išvyko 20 vagonų su tremtiniais. Jie išgabeno 152 šeimas su 489 žmonėmis. Tarp jų buvo ir 87 šilališkiai. 1948 m. gegužės 22–24 d. deportacija buvo didžiausia Lietuvos istorijoje. Jos metu dabartinis Šilalės rajonas neteko 576 gyventojų. Paskutiniai šilališkių trėmimai įvyko 1952 m. Per 1941–1953 m. iš Šilalės rajono enkavedistai išvežė apie 2000 žmonių. Didelė jų dalis gimtosios Tėvynės daugiau nebepamatė.

Siekiant pagerbti ir prisiminti tremtinius, kurie buvo ištremti iš Šilalės rajono ir grįžo, ir tuos, kurie tremtyje liko amžiams, Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos šauliai bei mokiniai, Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos skautai, Pajūrio vaikų globos namų auklėtiniai, rajono valdžios atstovai, tarybos nariai ir pavieniai asmenys skaitė ištremtųjų žmonių pavardes.

Ištremtuosius prisiminė Pajūrio Švč. Trejybės parapijos klebonas kun. Antanas Mačius, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilalės filialo pirmininkės pavaduotojas Antanas Rašinskas, Pajūrio politinių kalinių ir tremtinių seniūnė Regina Baliutavičienė.

Muzikinius kūrinius atliko Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos mokinė Skaiva Giedraitytė ir Pajūrio „Bočiai“.

Po minėjimo visi buvo pakviesti apžiūrėti vagone esančią tremties ekspoziciją.

Edita MERKELIENĖ,

Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus muziejininkė

AUTORĖS nuotr.

Donatas Šarauskas šilališkiams ir visiems besido­mintiems labiau žinomas kaip įmonės „Kvantuma“ vadovas. Jauną vyrą į mūsų miestą at­vedė verslo už­ma­nymas.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.41

Grupė Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos mo­kinių kartu su lietuvių kalbos mokytojomis Li­gi­­ta Bud­riuviene ir Valerija Markvat-Ežerinske, VšĮ „Kraš­tomanija” atstovų Aušros Tubutytės ir Viktoro Ur­bio buvo pakviesti į kalbininko, kun. Kazimiero Jau­niaus klėtelę-muziejų, kur vyko kūrybinis rašymo, piešimo žygis „Ex tabula rasa ut sermo“ (nuo balto lapo iki žodžio).

Renginio dalyviai buvo supažindinti su K. Jauniaus asmenybe, paskui, sustoję ratu, vienas kitam dalino balto popieriaus lapus, užduodami su juo susijusių klausimų. Jų bū­ta ir rimtų, ir ne visai rimtų, todėl laikas neprailgo. 

Prasidėjo lapo ir žodžio kelionė. Viktoras ir Aušra vedė į žygį K. Jauniaus takais. Įvai­rias užduotis žygio dalyviai atliko įsibridę į Aitros upę ir susėdę ant akmenų bei prie Velnio krasės: vieni garsiai, kiti mintyse aptarinėjo hebra­jiškai, lotyniškai ir graikiškai užrašyto žodžio reikšmę. Įvei­kę gamtines kliūtis bei pasiekę Deguvos upelio ir Jūros upės santaką, tušu, kreidelėmis, pieštukais užrašė ištrauktą žodį, kurio tik­rąją reikšmę sužinojo, grįžę prie klėtelės. 

Lapai, pripildyti hebrajiškų, lotyniškų ir graikiškų rašmenų, buvo įlaminuoti ir pakabin­ti ant K. Jau­niaus sodybos tvoros. 

Rokas NORBUTAS

Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos IIIag klasės mokinys

Ievos ŠIAUDVYTYTĖS nuotr.

Žaidimai smėlio dėžėje yra neatsiejama vaikystės dalis. Tačiau pastaruoju metu vaikams tokį malonumą, kaip smėlio dėžė daugiabučio kieme, retai besurasi. Ypač – mūsų mieste.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.41

Visada smagu sutikti laimingus žmones – tokius, kuriems darbas teikia džiaugsmo, kolektyvas tampa šeima, kurie nelaukia, kol kas nors pasiūlys pramogų, ir nekeikia gyvenimo dėl sunkumų, nes stengiasi patys juos įveikti. Palaivio kaime, visai šalia Visdžiaugų, ūkininkaujantys Laimutė ir Arūnas Dulkiai tokie ir yra: darbštūs, draugiški, linksmi, bendruomeniški, o svarbiausia – patenkinti ir gyvenimu, ir tuo, ką turi.

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.40

Šilalės kultūros centro tradicinių kanklių ansamblis (vadovė Jolanta Kažukauskienė) pirmą kartą dalyvavo Klaipėdoje vykusioje Lietuvos vakarų dainų šventėje, skirtoje atkurtos Lietuvos 100-mečiui paminėti.

Dainų šventėje pasirodė per 250 įvairiausių meninių žanrų kolektyvų: chorai, etnografiniai ir folkloriniai, tradicinių kanklių bei skudutininkų ansambliai, liaudies instrumentų orkestrai, šokėjai.

Kitąmet Lietuvos vakarų krašto dainų šventė minės 90 metų jubiliejų.

Jolanta KAŽUKAUSKIENĖ

scenos režisierė

Emilijos NOREIKAITĖS bei Jurgitos PETKUTĖS-MARCINKIENĖS nuotr.

Šiauliuose vykusiose Lietuvos mokyklų žai­dynių kai­mo vietovių mokyklų lengvosios atletikos fina­linėse varžybose Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos merginų komanda bendroje įskaitoje užėmė pirmąją vietą.

Kiekviena iš komandos narių prisidėjo prie pergalės. Pirmąją vietą ir aukso medalį laimėjo Ernesta Lasauskaitė, rutulį nustūmusi 12,41 m. Ant­rąją vietą šuolio į tolį rungtyje iškovojo Aistė Mižutavičiūtė, geriausiu bandymu nušokusi 4,85 m. 400 m bėgime trečia buvo Saida Šiušaitė, distanciją įveikusi per 1:06 min. Taip pat trečiąją vietą užėmė Vakarė Šiušaitė, 1000 m išbėgusi per 3:28 min. Toje pačioje rungtyje Dovilė Tamašauskaitė nuotolį įveikė per 3:31 min. ir užėmė ketvirtąją vietą. 100 m bėgime taip pat ket­virta liko Gabrielė Kasputytė, finale atstumą įveikusi per 13:85 sek.

Dėkojame treneriui Severinui Čėsnai už puikų paruošimą. Tikimės ir ateityje aukštų rezultatų. 

Gabrielė KASPUTYTĖ,

Aistė MIŽUTAVIČIŪTĖ

Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos moksleivės

Nuotr. iš albumo