Plačiai švenčiamos Kazimiero Jauniaus 170-osios gi­mimo metinės. Kai gavome kvietimą mokyklos komandai dalyvauti respublikinėje konferencijoje Kvėdarnos Ka­zimiero Jauniaus gimnazijoje, įsivaizdavome dar vie­­ną proginį renginį. Bet vos nuvykus, tapo aišku, kad nieko paprasto nebus: mus pasitiko ir vi­sur ly­dėjo pasitempę gimnazistai, pasi­puo­šusi buvo ir mokykla.

Konfe­ren­ciją-viktoriną „Lie­tuva ir lie­tuvis lie­tuvių tauto­sakoje ir li­tera­tū­roje“ pra­­dė­ję ve­dėjai gimnazis­tai sukūrė dvejopą nuo­tai­ką – šiltai pa­sveikino sve­čius ir leido suprasti, kad vyks rimtas darbas. Vilniaus Martyno Mažvydo biblio­te­kos darbuotoja Gied­rė Mi­le­rytė-Japertienė pa­pa­sako­jo, koks lietuvio paveiks­las sukurtas tautosakoje ir li­teratūroje, skatino pa­ly­gin­ti save ir literatūrinį pa­veiks­lą, neužsidaryti kiaute, iš­si­la­vinimu stiprinti dvasinį stu­burą. Mokiniai, atvykę iš Rie­tavo, Tverų, Mažeikių, Pag­ra­mančio, Švėkšnos, Šilalės ir ki­tų rajono mokyklų, ste­bi­no sa­vo pranešimais, iliust­­ruotais skaidrėmis, filmu, pie­šiniais, gyva vaidyba, insta­liacija. Su­sikaupę klausėmės, nes buvome įspėti, jog dalyvausi­me viktorinoje pagal pra­nešimų medžiagą. 

Po pertraukos prie staliukų susėdo komandos, sudarytos iš skirtingų mokyklų at­stovų. Buvo nedrąsu bend­rauti su nepažįstamais. Ta­čiau užduotys – komandinės, todėl turėjome dirbti kartu. Reikėjo „atrasti“ din­gu­sį kūrinio autorių, grąžinti į kūrinį „pabėgusį“ veikėją ir vi­saip grupuoti kūrinius. Pa­aiškėjo, kad komandoje ga­būs, ge­rai lie­tu­vių kalbą ir lite­ra­tū­rą iš­ma­nantys moki­niai. Su­si­pažinau su įdomiais bendraamžiais, paro­džiau ir savo ži­nias. Po vik­to­rinos visi su­lau­kėme ap­dova­no­jimų ir dėmesio.

Lina NOREIKAITĖ

Žadeikių pagrindinės mokyklos 10 klasės mokinė

Nemažėjant afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejų, Ši­­lalės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai bei pagal VMVT suteiktus įga­lio­jimus dirbantys veterinarijos gydytojai dėl bio­lo­ginio saugumo rei­­­kalavimų įgyven­dinimo pa­­tik­rino daugiau nei 90 proc. visų re­­gist­­ruotų kiauli­ninkystės ūkių.

Egidijus JAKŠTAS

Šilalės VMVT viršininkas-valstybinis veterinarijos inspektorius

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.39

Nors įprasta manyti, kad kuklumas – dorybė, kai kada labiau pasiteisina atkaklumas, gebėjimas laiku „už­minti ant nuospaudos“. Būtent taip veikdami, vy­to­gališkiai pasiekė savo – išsireikalavo, jog būtų iš­asfaltuota visa Vytauto Didžiojo gatvė. Seniūnė sako, kad šie žmonės esą ir taip turėjo būti patenkinti, nes vie­ninteliai Vytogaloje gali džiaugtis asfaltuota gatve.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.39

Treti metai Lietuvoje vykstantis vaikų globos deins­titucionalizavimas pasiekė ir Pajūrį – savivaldybė dar pernai pradėjo ieškoti atskiro būsto pirmajai šei­mynai. Tam buvo planuota skirti 40 tūkst. eurų, ta­čiau reikalavimus atitikęs namas Laukuvoje kaina­vo kelis kartus brangiau. Antrą kartą paskelbusi kon­kur­są, savivaldybės administracija tam skirtą pinigų su­mą kone padvigubino – tikėtasi, kad bent jau šie­met trečdalis Pajūryje globojamų vaikų turės atskirus namus. Bet irgi ne savo – valdiškus. Pertvarka su­sidomėję „Šilalės artojo“ skaitytojai svarsto, ar tiks­linga keisti vaikų gyvenamąją vietą vien dėl formalumo, jei jie vis tiek negyvens šeimose.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.39

Ankstyvą pirmadienio rytą rajono mero sekretoria­to duris vėl pravėrė Šilalės Žemaitės g. 6 namo gy­vento­jos – atėjo norėdamos pateikti prašymą „kaip nors iš­spręsti klausimą dėl daugiabučio renovacijos ir laip­tinių remonto“. Šis jų kreipimasis – ne pirmas. Tiesa, prieš mėnesį, kaip rašoma prašyme, šiuo klausimu su rajono valdžia namo atstovės tarėsi žodžiu. Deja, vietoj pažado padėti – jokio atsakymo.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.38

Didelis kaimas, ir nė vienos trobos negyvais iš­dau­­žytais langais. Visai šalia judraus plento, bet pa­si­slė­pęs nuo jo už nedidelės kalvelės. Pakyli už jos – žy­dintys sodai! Drobūkščiai. Pakalbinti žmonės sakė, kad jie gyvena pačius geriausius laikus.

Petras DARGIS

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.38

Šiaulių arenoje vyko šalies mokinių folklorinių šokių varžytuvės „Patrepsynė 2018“. Jose dalyvavo daugiau kaip šimtas šokėjų porų iš 17 savivaldybių, atrinktų rajonų atrankiniuose turuose. 

Šokėjams akompanavo Šiau­lių Dainų muzikos mokyklos folkloro ansamblio „Vieversėlis“ instrumentinė grupė (vad. Arūnas Stankus) bei Radviliškio kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Rad­vija“ (vad. Jūratė Stakvilevičienė).  

Mūsų rajono atstovai buvo išrinkti per folklorinių šokių šventę-varžytuves „Šok, žemaiti, šonke“. Jie puikiai pasirodė ir respublikiniame eta­pe: Šilalės kultūros centro vaikų folkloro kolektyvo „Smuokiuka“ nariai Emilija Noreikaitė ir Dovydas Navardauskas apdovano­ti diplomais už šauniausiai pašoktą šokį „Letukas“, pažengusiųjų grupėje  Šilalės kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro grupės „Gers smuoks“ šokėjams Gretai Girčytei ir Svajūnui Pet­rokui diplomai įteikti už šokį „Žyds“. Patyrusiųjų šokėjų grupėje to paties kolektyvo nariai Aistė Kulikauskaitė ir Jonas Gudauskas geriausiai pašoko „Strakpolkę“. Kaltinė­nų Aleksandro Stulginskio gim­nazijos pora Dovilė Tamašauskaitė ir Arminas Zdanavičius apdovanoti už gražiausiai sušoktą „Šiaučius kriaučius“. 

Mūsų šokėjai ne kartą pateko į stipriausiųjų ket­vertus, laimėjo įvairių prizų.  Tai Šilalės kultūros cent­ro vaikų ir jaunimo folkloro grupės „Gers smuoks“ šokėjai Laura Raudoniūtė ir Eimantas Betingis. Vertinimo komisijos  pas­tebėti buvo ir mažiausieji. Pradedančiųjų gru­pėje pui­kiai šoko Laukuvos kultūros namų vaikų folk­loro ansamblio „Dūzginėlis“ pora Kotryna Jogminaitė ir Lukas Jogminas. 

Šokėjus vertino kompeten­tin­­ga komisija, kurią sudarė et­nologas Ernestas Spičas  iš Lat­vijos, etnologai ir choreogra­fai dr. Ramutė Gaučaitė, dr. Laura Lukenskienė, Lina Vilienė ir Ieva Vorobjovaitė.

Ilona RAUDONIENĖ

Šilalės kultūros centro scenos režisierė (etnografijai)

Guodos JUŠKAITĖS nuotr.

Gamintojai, norintys konkurencingomis kainomis realizuoti savo produkciją, ir vartotojai, ieškantys šviežių, kokybiškų maisto produktų, – tai du segmentai, kuriuos sujungia Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sri­tis „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“.

Žemės ūkio ministerijos inform.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.37

Užsiimantiems žemės ūkio veikla pasėlių deklara­vimas yra viena iš galimybių padidinti savo pajamas, nes už kiekvieną hektarą numatyta atitinkama išmoka. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus paraiškos priimamos iki birželio 4 d. Todėl Že­mės ūkio ministerija ragina paskubėti, nes vėluoti – tiesiog nenaudinga.

Žemės ūkio ministerijos inform.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.37