Pastaruoju metu „Šilalės artojo“ redakcija sulaukia ne vieno rajono žmogaus skundo, jog, norint susi­tvarkyti reikalus „Swedbank“ Šilalės skyriuje, tenka ten praleisti gerą pusdienį. Šilališkiai skundžiasi, kad banko padalinyje klientus aptarnauja viena darbuotoja, todėl formuojasi eilės, žmonės neturi kur atsisėsti, jiems trūksta oro. Tuo tarpu banko atstovas tvirtina, jog klientams vidutiniškai tereikia luktelėti vos 15 mi­nučių.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.37

Skambutis iš Požerės. Medžių kirtimo vajus, apėmęs Lietuvos miestus ir miestelius, pasiekė Požerę. Eg­lė­mis, klevais ir tujomis apsodintas bažnyčios šven­torius liko plikas tarsi kulnis. „Kam galėjo trukdyti svei­kų medžių pavėsis?“ – klausė žmonės.

Petras DARGIS

Algimanto AMBROZOS ir Vaclovo RUPŠIO nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.37

Paskutinį gegužės šeštadienį Kelmėje tradiciškai surengta Liaudies meno šventė, dovanojusi puikią nuotaiką ir gerų įspūdžių.

Šventiniai renginiai prasidėjo tarptautinio folkloro festivalio „Ir pajauga žali leipa“ atidarymo koncertu Kelmės kultūros centre. Šilalės kultūros centro folkloro ansamblis „Veringa“ (vad. Jolanta Kažukauskienė, Vaclovas Rudys) kelmiškiams pristatė naują savo programą apie Karšuvos žemę. Festivalyje dalyvavo Raseinių folkloro ansamblis „Degulė“ (vad. Asta Nikžentaitienė), Ogrės savivaldybės (Latvija) kultūros centro folkloro grupė „Artava“ (vad. Andris Kapusts), Kelmės kultūros centro folkloro ansambliai „Judlė“ (vad. Angelė Jovaišaitė) ir „Taduja“ (vad. Osvaldas Gerbenis), Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Kelmės skyriaus folkloro ansamblis „Ramočia“ (vad. Valdas Rutkūnas) bei Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro tradicinės instrumentinės muzikos kolektyvas „Senoliai“ (vad. Elena Šalkauskienė, Jonas Petrauskas). Vakaro koncerte dalyvavo ir svečiai iš Gruzijos/Sakartvelo – folkloro grupė „Maspindzelo“. 

Atėjus sutemoms, į Kelmę sugrįžo ugnies misterija „Pašlovinkim mirksnį būties“. Dalyvavo būgnininkas, audioperformansų kūrėjas ir atlikėjas Gintautas Gascevičius, folkloro, eksperimentinės muzikos atlikėjas Donis (Donatas Bielkauskas), liaudies dainų atlikėja Rasa Serra (Rasa Veretenčevienė).

Jolanta KAŽUKAUSKIENĖ

Scenos režisierė (etninei kultūrai)

V. RUDŽIO nuotr.

Folkloro ansamblis „Veringa“ (vad. Jolanta Kažukauskienė, Vaclovas Rudys) buvo pakviestas dalyvauti tarptautiniame folkloro festivalyje „Skamba skamba kankliai“ Vilniuje, tradicinių liaudies giesmių valandoje Šv. Jonų bažnyčioje.

Giedojome Švč. Mergelei Marijai skirtas giesmes: „Marijos vardas“, „Marija, skaisčiausia Marija“, „O Marija, motinėle“, „Sveika Marija, motina Dievo“, taip pat Žemaičių Kalvarijos kalnų giesmes: „Jei Mariją mylime tikrai“ („Karunka“), „Karaliene maloninga“, „Dangaus Karaliau“. Vieną giesmę, apie švenčiausią Paną Mariją, ansambliečiai pagiedojo iš senosios Kantičkos, kurią išmokė prof. habil. dr. Alfonsas Motuzas per vasaros kursus Kelmėje, kai kurioms giesmėms pritarta žemaitiškomis tradicinėmis kanklėmis. Kartu dalyvavo ir folkloro grupė iš Minsko „Guda“.

Tradicinių liaudies giesmių valandą vedė Vilniaus etninės kultūros centro direktorės pavaduotojas, Lietuvos televizijos laidos „Duokim garo!" vedėjas Stanislovas Kavaliauskas.

Jolanta KAŽUKAUSKIENĖ

Scenos režisierė (etninei kultūrai)

V. RUDŽIO nuotr.

Minint Tarptautinę muziejų dieną, Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje buvo švenčiama muziejų naktis. Lankytojus kvietė kraštietės poetės, prozininkės, slemerės Renatos Karvelis čiabuko „Poems afters sex*“ pristatymas.

Čiabukas – tai maža knygelė, brošiūra ar net lankstinukas, skirtas dažniausiai poezijos kūriniams publikuoti. Čiabukų nerasi knygyno lentynose juos dalija patys autoriai, nes čiabukas – savilaida.

Renata Karvelis – 2017 m. kultūrinėje spaudoje debiutavo novele „Paskutinis puodelis kavos“. Laimėjo 2017 m. spalio mėnesio Klaipėdos slemo varžytuves, o šiemet pati ėmėsi organizuoti skaitymus uostamiestyje. Nuo 2014-ųjų rašo elektroninį dienoraštį „Sapnalaikis“. Pristatymo metu autorė supažindino šilališkius su slemu arba dar kitaip performatyviosios poezijos žanru, skaitė savo kūrinių.

Renginio pabaigoje dalyviai ant popierinių karvelių galėjo užrašyti savo klausimus. Muzikinius kūrinius atliko Šilalės kultūros centro instrumentalistė Regina Mockutė su mokiniais.     

Po renginio norintieji buvo pakviesti į ekskursiją po Šilalę, jos lankytinas vietas, susipažino su miesto įsikūrimo istorija. Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios klebonas kun. Algis Genutis supažindino ekskursantus su bažnyčia.

Edita MERKELIENĖ

Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus muziejininkė

AUTORĖS nuotr. 

Prabėgus gerokai daugiau nei šimtui metų nuo tada, kai Kvėdarnoje įvyko pirmasis lietuviškas klojimo teatro vakaras, Kvėdarnos kultūros namų veiklų organizatorė Aldutė Rimkienė kartu su bendraminčiais nutarė atgaivinti daržinėse aidėjusias aktorių improvizacijas ir žiūrovų klegesį. Mintis virto realybe. Šiemet įvykęs III-iasis respublikinis festivalis „Pri klietelis“ subūrė ne tik lembiškius, grimzdiškius, bet ir žiūrovus iš kitų apylinkių. Jau penktus metus sklindantis garsas apie vykstančią šventę, kaip matyti, nenuvilia, atvirkščiai, kelia norą grįžti.

Festivalio metu buvo kuriamos žiūrovo vienoje vietoje sėdėti neįpareigojančios sąlygos. Kadangi perdien kaitriai šildė saulė, žiūrovai, pasičiupę kėdes, ieškojo geriausio taško: vieni įsitaisė po medžiais, kiti slinko paskui šešėlį, likusieji nuo kaitros saugojosi skėčiais. Dalis publikos po kelių spektaklių išvykdavo, tačiau juos pakeisdavo kiti, pavėlavę ar tik atitrūkę nuo pavasario darbų, todėl stebinčiųjų gretos iki paskutinio aktorių nusilenkimo buvo gausios.

Iš viso buvo pristatyti penki spektakliai. Kelmės mažojo teatro aktorių trio su teatro vadovu A. Armonu vaidino A. Čechovo „Piršlybos“ (rež. T. Velizade). Spektaklis perkėlė žiūrovą į XIX amžių, kada svarbi ne tik meilė, tačiau ypač aktualūs ir turtiniai išskaičiavimai. Jei kelmiškių spektaklyje sužiedotuvėmis rūpinosi tėvas, „Saulietekio“ bendruomenės mėgėjų teatro „Paplepys“ vaidinime „Ach, tos mamos“ (autorė, režisierė ir pagrindinio vaidmens atlikėja D. Šerpetauskienė) dukrą ištekinti bandė mama. Vėliau buvo rodomi aukštaičių pastatymai: Biržų Kučgalio bendruomenės teatras vaidino I. Lukošienės „Brangutę“ (vad. J. Einorienė), o kupiškėnai iš Noriūnų atvežė pagal M. Rezčikovą pastatytą „Dievo bausmę“ (rež. V. Laucienė). Abiejuose pasirodymuose veikė būrėja: viename gyvenimo laimę bandė nuspėti ir apibendrindama teigė, jog moterys gali gyventi ir be vyrų, kitame – pagrindinė veikėja būrėjos prašė, jog svajonių jaunikį apkerėtų. Festivalio programą užbaigė ir po linksmų komedijų tiek vizualiai, tiek keliamais probleminiais klausimais žiūrovą rimtai nuteikė ir dėmesį prikaustė mažlietuvių iš Agluonėnų parodyta teatralizuota kompozicija „Žmonijos vieškelis“, pagal Vydūno misteriją „Jūrų varpai“ (rež. A. Krupelytė). Spektakliai skirtingi, tačiau bendras vardiklis – vidinė trupių bendrystė, kuri per veikiančiųjų mimikas, judesius ir balsus spinduliavo scenoje.

Tarp pasirodymų dainomis ir šokiais džiugino Kvėdarnos kultūros namų kolektyvai: A. ir A. Rimkų vadovaujamas folkloro ansamblis „Volungė“, ansamblis „Ne vien retro“ (vad. A.Rimkus), G. Pameditienės moterų ansamblis „Allegro“, G. Fasci vedamas tautinių šokių kolektyvas „Kadagys“. Po vaidinimų nuotaikingai grojo ir skambiais balsais poras bei ratelius suktis ragino Kulių kultūros centro Stalgėnų kultūros namų kaimo kapela „Sodžius“ su vadove V. Razmiene.

Nekyla abejonių, jog šis festivalis – ne paskutinis. Dar nesyk vis su naujomis idėjomis ir spektakliais paskutinį gegužės šeštadienį Lembo sodoje telksis klojimo teatrų kūrėjai bei jų sukurtiems darbams neabejingi žmonės, prie mažos Jauniaus sodybos klėtelės glausis klojimo teatrai, kupini gyvenimo žaismo ir bendrystės.

Viktoras URBIS

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentas

AUTORIAUS nuotr.

Per šalį nuvilnijo Paskutinio skambučio aidas. Šila­lės mieste ir rajone jis skirtas 310 mokinių, šiemet bai­gian­čių dvyliktą bendrojo ugdymo klasę. 

Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Akvilina Žąsytienė sakė, kad prie šio skaičiaus reikėtų pridėti dar bent 5–6 žmones, kurie prisijungs prie šiųmečių abiturientų egzaminų sesijos metu. 

„Laikyti brandos egzaminus yra leidžiama visiems, tik, kol neaiškus rezultatas, nėra žinoma, ar visi gaus brandos atestatus. Taip pat prašymus laikyti brandos egzaminus eksternu yra pateikę dar keli jaunuoliai“, – informavo A. Žąsytienė.

Eksternai yra vidurinį išsilavinimą jau įgiję arba užsienyje besimokantys baigia­mosios klasės mokiniai, ku­­rie pageidauja laikyti brandos egzaminus. 

Egzaminų sesija jau yra įpusėjusi: abiturientai atsiskaitinėja nuo balandžio. 

„Pirmasis egzaminas, kurį laikė šiųmečiai dvyliktokai, buvo ang­lų kalba (kalbėjimas), o nuo gegužės pirmojo šeštadienio jaunuoliai yra egzaminuojami kiek­vieną savaitgalį. Paskutinis brandos egzaminas šiemet bus chemijos, kurį mokiniai laikys birželio 22-ąją“, – vardijo Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specia­listė ir pridūrė, kad brandos egzaminų rezultatai paaiškės tik liepos mėnesį.

Visi Šilalės miesto ir rajono abiturientai šiemet laikė tik vienos užsienio kalbos – ang­lų – egzaminą. 

Iš viso pas mus priskaičiuojama 310 dvyliktokų, t. y. trimis daugiau nei pernai. 70 mo­kinių išleidžia Šilalės suaugusiųjų mokykla, 23 – Pajūrio Stanislovo Biržiškio, 20 – Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio, 57 – Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus, 28 – Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos, 8 – Upynos vidurinio ugdymo skyriaus ir net 104 – Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazija (tiek pat, kiek pernai). 

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus duomenimis, iš viso mieste ir rajone šiais metais mokosi 3718 mokinių (iš jų 2969 – pirmose–dvyliktose klasėse). 2017 m. mokėsi 3705 vaikai, tarp kurių 2956 lankė 1–12 klases. 

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Mantas G. į policijos nemalonę pateko, kai nu­spren­dė gerokai apgirtęs pavaikštinėti po Ke­berkš­čių kaimelį. Šlitinėtojas būtų buvęs nubaustas ke­lias­de­šimties eurų bauda, jeigu ne jo reakcija į po­liciją. Būtent pareigūnų reikalavimų nevykdymas bei jų įžeidinėjimas padidino vyro išlaidas net penkis kar­tus. Tokį verdiktą priėmė teismas.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.36

Pirmąjį gegužės savaitgalį į Lurdą Prancūzijoje su­va­žiuoja maltiečių lydimos maldininkų grupės iš viso pasaulio. Žmonėms su negalia ir sergantiems tai dažnai būna vienintelė ir svarbiausia kelionė, todėl maltiečiai stengiasi padaryti ją nepakartojamą. Pagrindinis Lie­tu­vos maltiečių piligriminės kelionės tikslas yra tai, jog Lurdas garsėja stebuklingais iš­gi­jimais. Nuo 1860 metų Lurde apsilankė apie 200 mln. žmonių, o kasmet šis mies­tas sulaukia daugiau kaip 5 mln. lankytojų. Kiek­vienais metais Lietuvoje maltie­čiai vykdo ak­ciją „Lurdo žvakė“, kurios metu žmonės, įsigydami žva­kių, paaukoja pinigų. Taip surenkama rei­kiama su­ma, už kurią negalią turintys žmonės ar ligoniai gali išvykti į šią piligriminę kelionę ir nuvežti kitų maldas, intencijas bei prašymus.

Eugenija BUDRIENĖ

Nuotr. iš Z. Baužos albumo

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.36