(Tęsinys. Pradžia Nr. 3, 10, 14, 17, 20, 22, 30)

Kazys LEVICKAS-DAGYS (1927–1951)

Gimė 1927 m. Eržvilko vlsč., Raseinių apskr. Nuo 1947-ųjų – Antano Joniko-Rolando būrio partizanas, būrio vado pavaduotojas. 1951 m. perkeltas į Aušrelės būrį. Žuvo 1951 m. liepos 30 d. Obelyno miškuose. (Pasakojo Leonas Laurinskas-Liūtas, 75 m., iš Tauragės, užr. 2000 m.)

Adalbertas LOHRAS-JUR­GIS (1921–?)

Gimė 1921 m. Badeno žemėje, Vokietijoje. Vokiečių armijos pėstininkų pulko oberjefreitorius. Nuo 1946-ųjų – 3-iosios kuopos 1-ojo būrio partizanas, kuriam vadovavo S. Gavėnia-Drąsutis. Sužeistas slapstėsi ir gydėsi Gaidėnų k., pas Kazį Ringailą. Čia 1949 m. vasario 4 d. buvo sužeistas ir suimtas. (Pasakojo L. Lau­rins­kas, užr. 2000 m.)

Petras LANKAUSKAS-UK­NOLIS (1924–1949)

Gimė 1924 m. Pliupių k. Nuo 1948-ųjų – K. Bagdono ry­ši­ninkas, slapyvardžiu Uk­no­lis. Nuo 1949 m. liepos priklausė Maironio būriui slapy­vardžiu Petras. Žuvo 1949 m. gruodžio 24 d. Batakių vlsč., Pa­agluonio k., per susišaudy­mą su čekistais ir stribais. Už­kastas Skaudvilėje. (Pa­sa­ko­jo Viktorija Elena Lankauskaitė ir Antanina Balt­­rušienė, 88 m., iš Pliupių k., užr. 2001 m.)

Juozas LANKAUSKAS-DRĄ­SUTIS (1926–?)

Gimė 1926 m. Pliupių k.

Pas Antaniną Baltrušienę Pliu­pių k. užėjo partizanas J. Lan­kauskas (sužeistas į galvą) ir Juozas Grabauskas. 1948 m. pas Juozą Ivanauską Pabambių k. juos buvo apsupę stribai su kareiviais, tačiau partizanams pavyko pa­bėgti. Ki­tą kartą Košių k., Broniaus Jur­gai­čio sodyboje, per susidūrimą su kareiviais ir stribais Juozą vėl sužeidė. Tada jį paėmė gyvą. Po teismo jis atsidūrė Sibire. Ten susipažino su ruse, kuri jį anksčiau ištraukė iš tremties, ir ją vedė. Gyveno Kaliningrado srityje. Juozui mirus, jo žmona rusė parvežė jį į Girdiškę ir atidavė laidoti giminėms. (Pasakojo V. E. Lankauskaitė ir A. Balt­ru­šienė, užr. 2001 m.)

Leonas LAURINSKAS-LIŪ­TAS (1925–2013)

Gimė 1925 m. Mankaičių k., Upynos apyl. 1933-iaisiais pra­dėjo lankyti Vytogalos pra­di­nę mokyklą. Ketvirtą sky­rių baigė Ringaliuose. 1941 m., išbėgus rusams, rinko ir slėpė ginklus. Gal­vo­jo, kad jų prireiks, ginant Lie­tuvą nuo priešų. 1944 m. jiems vėl užėjus, ėmė slapsty­tis nuo šaukimo į raudonąją ar­miją. Ru­de­nį su­si­būrė pirmasis partizanų bū­rys, jam vadovavo buvęs po­licinin­kas vy­to­gališkis An­ta­nas Su­­gin­­tas. Bū­rį sudarė trys vo­kie­­čių karei­viai, Antanas ir Jo­­nas Gal­mi­nai iš Kliūkių, Alek­sandras ir Me­čislovas Irt­mo­nai iš Jucaičių bei Jonas Ma­ci­jauskas iš Rin­galių. Priesaiką da­vė miške 1945 m. vasario 16 d. Nuo 1945-ųjų L. Lau­­rinskas – A. Suginto grupės par­ti­zanas. Vėliau kovojo Vy­te­nio-Neptūno, Aušrelės būriuo­se. 1948-ųjų balandžio 21 d. bu­vo sunkiai sužeistas Kaz­ba­­ry­nų miške. Pagijęs liko raišas. Slapstėsi Bijotų apylinkėse.

1953 m. lapkričio 25 d. areštuotas.  Nuteistas 25 m. lagerio. 1956-ųjų liepą bausmė pa­keista į 15 m. lagerio be teisės grįžti į Lietuvą. Bet 1971 m. jis grįžo. 1975-aisiais vėl suimamas, po teismo metus kalėjo. Į laisvę išėjo 1976 m. Gyveno Tau­ragėje. 1994-ųjų kovo 10 d. priimtas į Tauragės MPB „Ge­­le­žinis vilkas“ vado padėjėju kultūriniam-auklėjamajam darbui. Mirė 2013 m. Pa­lai­­dotas Tauragėje. (Užr. 2000 m.)

Surinko ir užrašė Klemensas LOVČIKAS (1975–2013 m.)

Nuotr. iš autoriaus archyvo

(Bus daugiau)

Jau vienuoliktą kartą Laukuvos Norberto Vėliaus gim­nazijoje vyko tarprajoninis tinklinio turnyras, skirtas Europos dienai paminėti. Draugiškose varžybose da­lyvavo komandos iš Tauragės „Versmės“, Tau­ra­gės „Žalgirių“, Rietavo Lauryno Ivinskio, Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio bei Norberto Vėliaus gimnazijų atstovai.

Rungtynės vyko sporto salėje ir lauko aikštelėje. Sporto salėje žaidė merginų, lauko – vaikinų komandos. Džiugu, kad oras pasitaikė geras, var­žybos buvo azartiškos ir įdo­mios.   

Sportininkus palaikė ir labiausiai už saviškius sirgo laukuviškiai gimnazistai. Pa­si­bai­­gus varžyboms, nugalė­to­jai išsirikiavo to­kia tvarka: pir­mąją vietą iškovojo Kal­ti­nė­nų Aleksandro Stul­gins­kio gimnazijos mergi­nos bei Lau­kuvos Norberto Vė­liaus gim­nazijos vaikinai. Ant­rąją vie­tą užėmė Tauragės „Vers­mės“ gimnazijos merginų ir Tau­ra­gės „Žalgirių“ gimnazijos vaikinų komandos. Trečioji vieta atiteko Laukuvos Nor­ber­to Vėliaus gimnazijos mer­gi­noms bei Kaltinėnų Alek­sand­ro Stul­ginskio gimnazi­jos vaikinams. Ketvirtąja vie­­ta tenkinosi Tauragės „Žal­gi­rių“ gimnazijos merginų ir Tau­ragės „Versmės“ vaikinų komandos. Penktoje vietoje liko Rieta­vo Lauryno Ivinskio gimnazijos merginų komanda.

Tradicinio tinklinio turnyro iniciatorė Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazija dėkoja visiems, parėmusiems sporto šventę.  

Ingrida GIRČIENĖ

Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos kūno kultūros mokytoja metodininkė

AUTORĖS nuotr.

Seimo valdantieji mėgstantiems tau­re­lę yra negailestingi. Viena vertus, įvai­rūs apribojimai, reikia tikėtis, bent šiek tiek padeda kovoti su per dideliu alkoholio vartojimu ir jo prieinamumu, kita vertus – jie neabejotinai atsisuka prieš smulkųjį verslą. „Šilalės artojuje“ jau ra­šėme, kokių sprendimų teko imtis ma­žesnių parduotuvių savininkams po to, kai buvo gerokai apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas.

Be to, yra ir dar viena draudimų me­dalio pusė – sta­tistiniai duomenys skel­bia, kad Lie­tuvo­je penktadaliu pa­dau­gėjo re­gist­ruo­ja­mų nusikaltimų, su­si­jusių su ne­le­­ga­lia alkoholio gamyba. Re­miantis Vi­daus reikalų ministerijos In­for­matikos ir ry­šių departamento turi­ma statistika, ly­gi­nant praėjusių metų pir­mą ketvirtį su šių metų tuo pačiu laikotarpiu, už­re­gist­ruotų nusikaltimų, su­si­jusių su nele­ga­liai gaminamu alko­ho­liu, smarkiai padaugėjo. 

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.36

Gegužės 10 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rū­mai paskelbė nuosprendį, kuriuo du Šilalės rajono gy­ventojus pripažino kaltais dėl eismo įvykio sukėlimo ir skyrė jiems beveik 2000 eurų baudas.

Monika VYŠNIAUSKIENĖ

Tauragės apylinkės teismo teisėjo padėjėja 

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.35

Atšilus orams, padažnėja iškylų gamtoje, dažniau kuriami laužai, naudojamos šašlykinės (kepsninės). Neatsargiai juos kūrenant, neretai apgadinami ne tik gyvenamieji pastatai, poilsio aikštelėse esantys statiniai, bet nuo ugnies nukenčia ir žmonės.

Laima KAZLAUSKIENĖ

Tauragės APGV Šilalės PGT vyresnioji inspektorė

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.35

Taivanas – Rytų Azijoje, Taivane ir keliose ma­žesnėse salose tarp Taivano sąsiaurio bei Filipinų jūros įsikūrusi vals­tybė, oficialiai priklausanti Kinijai.

1912 metais įkurta Kinijos Respublika apėmė didžiąją žemyninės Kinijos ir Mon­­golijos dalį. Pasibaigus ant­rajam pa­sauliniam karui, kapituliavus Japonijai, Kinijos Respublika prisijungė Taivano ir Penghu sa­las. Komunistams 1949 m. laimėjus pilietinį karą prieš Kinijos nacionalistus (Guomindaną), pastarieji pa­sitraukė į Taivaną bei aplinkines jo salas ir kaip laikinąją Kinijos Respublikos sostinę įkūrė Taipėjų, o žemyninėje Ki­nijoje įsitvirtinę komunistai įkūrė Kinijos Liaudies Respubliką. Nuo tada Taivanas, kartu su Penghu, Dzinmeno, Ma­cu ir kitomis mažesnėmis salomis, tapo Kinijos Respublikai priklausančia teritorija.

Taivano plotas – 35980 kv.m, šalyje gyvena apie 24,3 mln. gyventojų. Vals­ty­­binė kalba – kinų. Taiva­nas – viena pa­žangiausių pasaulio pramoninių vals­ty­bių. Į visą pasaulį ji siunčia elektronikos bei elektros prekes, mašinas, tekstilę, sporto įrangą, televizo­rius ir laikrodžius. Že­mės labai derlingos, pagrindinis pro­duk­tas – ryžiai, taip pat auginamos cuk­ra­nendrės, kukurūzai, vaisiai, arbata. Sa­­los turi nemažą žvejybos laivyną.

Tai trumpi duomenys iš „Vi­kipedia“ puslapio internete, o pristatome Taivaną, nes norime supažindinti su taivaniete mergina, kuri ankstyvą pavasarį viešėjo Šilalėje.

23-ejų Chien-Chun Kuo iš Pingtung miesto Taivane pagal mainų programą studijuoja Vilniuje, Mykolo Romerio universitete, anglų kalbą, literatūrą ir lingvistiką. Tai tęstinės studijos – ketverius metus mergina mokėsi Taivano valstybiniame Cheng-Chi universitete. Baigusi studijas, dirbo kavinėje, kelionių agentūroje. Tačiau viliojo tolesni mokslai, kaip sakė mergina, jai patinka būti studente, tad vėl pravėrė universiteto duris. Ir negana to, nutarė pagal mainų programą išbandyti kitų šalių aukštąsias mokyklas.

Anot merginos, ji norėjusi studijuoti Japonijoje ar Len­kijoje, bet atsitiko taip, kad atvyko į Lietuvą. Apie mūsų šalį ji teigia žinojusi iš geog­rafijos pamokų: kad Lietuva yra viena iš Baltijos šalių, o iš istorijos – kad buvo okupuota sovietų sąjungos. Ir dar žino, jog Lietuva garsėja krepšiniu, o lietuviai dėl šio žaidimo yra išprotėję. Beje, jį ir ji pati mėgsta bei žaidžia universiteto komandoje tiesiog savo malonumui.

Mykolo Romerio universitete mergina teigia studijuojanti su tokiais pat jaunuoliais, atvykusiais iš kitur pagal mainų programą. Tad su lietuviais sako beveik nesusidurianti. Tačiau bendraujanti užsienietė netruko susirasti draugių socialiniame tinkle „Facebook“. O viena iš jų – šilališkė Milda, pas kurią viešėjo gerą savaitę.

„Užtikau Kimi (taip Milda va­dina savo naująją draugę) „Fa­ce­booke“, ji Lietuvoje bu­vo praleidusi tik savaitę. Pradėjome susirašinėti. Ka­dangi artinosi Velykos ir Ki­mi buvo atostogos, pakviečiau ją atvykti į Šilalę. Laiką leidžiame labai puikiai, Kimi šilta, maloni, draugiška, miela mergina, visada geros nuotaikos. Mėgsta keliauti. Kadangi atsidūrė Europoje, naudojasi proga labiau su ja susipažinti, jau pabuvojo Olandijoje, Amsterdame šventė savo gim­tadienį, ruošiasi aplankyti Lenkiją. Lietuvoje jau pabu­vojo Kaune, Klaipėdoje, Šiau­liuose. O Trakuose išvysti ledą ant Galvės ežero ir dar juo pavaikščioti Kimi buvo didžiulė naujiena“, – vertė Milda draugės pasakojimą, mums besikalbant redakcijoje, pati dar pridurdama ir nuo savęs.

Kimi šypsodamasi prisipažino, jog ypatingai ją nustebino oras. Beje, šį žodį ji ištarė lietuviškai. Žino lietuviškų  žodžių ir daugiau ir, kaip sakė nuolat su ja bend­raujanti Mil­da, jau net šiek tiek supranta mūsų kalbą, tačiau pačiai kalbėti dar sudėtinga. Žinoma, kai Taivane kovo pabaigoje temperatūra siekia 25–27 laipsnius tropinio karščio, atsidurti minusinėje yra nemažas iššūkis. Kimi sako, jog teko vilktis daugiau ir šiltesnių drabužių, o kartais net nekišti nosies į lauką. Taip pat ji juokdamasi prisipažino pirmąsyk pamačiusi sniegą. Jis labai patikęs, bet galbūt tik pirmąsias penkias minutes... Pasirodo, jis besąs šaltas... O štai tradicinė lietuviška virtuvė jai prie širdies: ypač skanūs cepelinai, kugelis. Anot Mildos, Kimi labai paprasta, atvira ir žingeidi. Geraširdė. Todėl ne tik pati ragavo lietuviško maisto, bet ir pagamino taivanietiško (pavyzdžiui, sriubos su džiovintais kiniškais grybais). Be to, atvykusi į svečius, visus ap­dalino taivanietiškomis lauk­tuvėmis.

Kimi, bet kur lankydamasi, stengiasi pamatyti ir sužinoti kuo daugiau. Ji teigia buvusi ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjime. Gerai nuteikė daugybė žmonių gat­vėse, laužai, tvyranti tarpusavio šiluma. Tiesa, šiaip lietuviai, užsienietės akimis, labai rimti (gal nenorėjo sakyti niūrūs), nesišypso, yra uždari. Tačiau pasitaikę ir išimčių: parduotuvėje draugiškas lietuvis pasiūlė jai savo pagalbą.

Viešėdama Šilalėje, Kimi, padedama Mildos, susipažino su mūsų miestu, dalyvavo šv. Mišiose Šilalės bažnyčioje. Jai tai buvo nauja, o kadangi daug ko nesuprato ir labai ilgos pamaldos, prisipažino, jog buvę nuobodoka. Juo labiau, kad Kimi išpažįsta daoiz­mo religiją. Be to, merginos kartu margino kiaušinius, šis užsiėmimas Kimi taip pat buvo naujovė. Taivanietė teigė apsilankiusi Klaipėdos jūrų muziejuje, kuris, sakė, esąs mažesnis negu pas juos. Tačiau buvo sužavėta delfinų pasirodymo. O didžiausią įspūdį jai palikęs Kryžių kalnas – merginos žodžiais, buvo nuostabu išvysti tokią daugybę  kryžių vienoje vietoje. Anot Kimi, tai unikalus reiškinys.

Mergina Lietuvoje žada bū­ti iki liepos pabaigos, kol baig­sis studijos. Paskui grįš į sa­vo miestą ir ieškosis darbo. Ži­noma, Kimi ilgisi savo tė­vų, jau­nesniosios sesers. Ir ne tik jų. Mer­ginos teigimu, jie visi gyvena kartu viena didele šeima: seneliai, tėvai, dėdės, tetos... Kimi tėvas, vystantis savo statybų verslą, planuoja statytis ats­kirą namą, kur gyvens tik jų šeima. Šiuolaikinių technologijų pagalba Kimi nesu­dėtinga  bend­rau­ti su artimaisiais, nesvarbu, kur ji bebūtų. Tad mergina džiaugiasi iš­naudojusi gali­­mybę pažin­ti ir mūsų kraštą, tradicijas bei pa­p­ročius, suradusi naujų draugų. Tai jai yra neįkainoja­ma gyvenimo patirtis.

Beje, kaip sakė Milda, Kimi labai nudžiugo, galėsianti kar­tu su drauge Lietuvoje švęs­ti ir Jo­ni­nes.

Eugenija BUDRIENĖ

Mildos SIRTAUTAITĖS nuotr.

Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijoje vyko regio­ninis mokinių konkursas „Stebėk, pažink, suprask ir taikyk“. Jam buvo pateikta 20 projektinių darbų, kurių autoriai – įvairaus amžiaus rajono mokyklų mokiniai su savo mokytojais, net 11 darbų pristatė mūsų gimnazistai. 

Padėkos bei rėmėjų dovanėlės įteiktos visiems konkursantus ruošusiems pedagogams bei dalyviams. Lau­rea­tų padėkos ir prizai atiteko surin­kusiems daugiausiai balų, kuriuos skyrė vertini­mo komisija, vado­vau­ja­ma Klai­pė­dos univer­si­te­to Jū­ros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto Gam­tos mokslų ka­tedros do­centės dr. Ri­tos Jankaus­kienės. Pag­rin­di­nis prizas ir laurea­tų dip­lomai įteikti Pau­liui Še­­pu­čiui bei Lukui Leš­­čaus­kui iš Šilalės Simono Gau­dė­šiaus gimnazijos (darbo vadovas – Raimundas Krom­­palcas). Apdovanojimus pel­­nė Neringa Čilvinskaitė, Mei­­la Gerčaitė (Laukuvos Nor­­ber­to Vėliaus gimnazija, va­dovė – Sigita Li­leikienė), Ta­­das Gu­dauskas (Ši­la­lės Dariaus ir Gi­rė­no progimnazija, vadovė – Zita Gu­dauskienė), Evelina Betingytė (Ši­lalės Simono Gau­dėšiaus gimnazija, vadovė – Jurgita Al­mi­nienė), Evelina Au­rylaitė ir  Karolina Uk­tve­ry­tė (Kvėdarnos Ka­zimiero Jauniaus gim­nazija, vadovė – Rūta Galbogytė-Gedvi­lienė) bei Gabrielė Jan­­kauskaitė (Šilalės Si­mono Gau­dėšiaus gim­na­zija, vadovė – Gi­da Zo­bė­lie­nė).

Konkurso dalyviams savo koncertinį pasirodymą pristatė gimnazijos šokių būrelis „Šėlsmas“ (vadovė – Sonata Zai­kauskienė), mokinių prezidentė Giedrė Norvaišaitė atliko dainą „Trys tylios eilu­tės“, o gimnazijos dramos bū­relis „Vėjavaikiai“ parodė spek­taklį „Baidyklė“ (režisierė – Jo­lanta Šmitienė).

Dėkojame rėmėjams, įsteigusiems vertingas dovanėles.

Zoja MASTEIKIENĖ

Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui

AUTORĖS nuotr.

Kiekvieną pavasarį Lietuvos mokyklose vyksta 9–12 klasių mokiniams skirtas konkursas „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“. Jis buvo sumanytas kaip priemonė paskatinti moksleivius domėtis savo ša­lies ir Lietuvos kariuomenės istorija, kovomis už ne­priklausomybę, rezistencijos laikotarpiu ir dabarties gynybos politikos aktualijomis. 

Konkursas vyksta trimis eta­pais. Moksleiviai dalyvauja pirmajame atrankiniame tu­re savo mokykloje ar gimnazijoje, vėliau – antrajame: sprendžia testą internetu. Į fi­nalinį etapą patenka ir dėl pri­zinių vietų varžosi 30 geriausiai testą išsprendusių mo­kinių. 

Būtent šie 30 vyresniųjų klasių moksleivių bei jų mokytojų balandžio pabaigoje susirinko Juozo Vitkaus inžinerijos batalione Kaune dalyvauti konkurso finale ir varžytis dėl geriausio žinovo vardo. Dėl teisės patekti į šį finalą nuotoliniu būdu spręsdami sudėtingą testą varžėsi beveik 200 mokinių iš daugiau nei 80 mokyklų visoje Lietuvoje. Tarp 30 geriausiųjų buvo ir Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos 3g klasės mokinė Deimantė Košytė bei jos mokytoja Nomeda Kas­mauskaitė.

Po Lietuvos kariuomenės Sau­sumos pajėgų Juozo Vit­kaus inžinerijos bataliono va­do plk. ltn. Ramūno Jurskio sveikinimo užvirė atkakli finalinė kova. Konkursą laimėjo Kalvarijos gimnazijos dešimtokė Aivara Šitkauskaitė. Gimnazistei, jos mokytojui bei antros ir trečios vietos nu­galėtojams ir mokytojoms atiteko piniginiai prizai bei atminimo dovanos. Spe­cialūs pri­zai (planšetiniai kompiute­riai), kuriuos skyrė buvęs konkurso dalyvis Darius Ša­volskis, įteikti 4–6 vietą už­­ėmu­siems mokiniams. Šis prizas atiteko ir Kaltinėnų gimnazistei D. Ko­šytei, užėmusiai penktąją vie­tą. 

Nomeda KASMAUSKAITĖ

Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos istorijos mokytoja metodininkė

AUTORĖS nuotr.

Lenkijos Podhalo regione, dar kitaip vadinamoje ma­žojoje Lenkijoje, jau ketvirtą kartą vyko tarptau­tinis vaikų festivalis „Pavasario pasaka Tatruose“. Šie­met į jį buvo pakviestas ir Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos bei kultūros namų vaikų folkloro kolektyvas „Dūzginėlis“. Padedant Laukuvos se­niū­nui Virgilijui Ačui, mūsų kolektyvas turėjo gali­my­bę dalyvauti šiame renginyje, įgyti naujos patir­ties bei pasisemti daug gerų įspūdžių. 

Festivalyje dalyvavo ko­lek­tyvai iš Lietuvos ir Len­ki­jos. Puikiai pasirodę koncerte, turėjome nemažai laiko pramogoms bei ekskursijoms. Mau­dėmės terminių van­denų baseine, kilome į Gu­bolovkos kalną, nuo kurio atsiveria nuostabi Tatrų panorama, važinėjomės po apylinkes vežimais, traukia­mais arklių. Grįž­dami namo, už­sukome į Kro­kuvą, aplankė­me Va­velio pilį, pag­rindinę mies­to aikštę.  

Ši kelionė „Dūz­­gi­nėliui“ bu­vo nepaprastai įdo­mi ir turi­ninga. Esa­me dė­kin­gi vi­siems už pagalbą ją or­ga­nizuojant. 

Olga JOGMINIENĖ,

kolektyvo „Dūzginėlis“ vadovė 

AUTORĖS nuotr.