Baletas, miuziklai, operetės ir koncertai – 39-asis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (toliau – KVMT) sezonas žiūrovus apdovanos įvairiausiomis patirtimis. Rugsėjo-gruodžio mėnesių repertuare susitiks žiūrovų itin mėgiami spektakliai  ir premjerų naujienos, Lietuvos baleto 100-ečiui dedikuotas vakaras ir soliniai rečitaliai, nepamirštamos emocijos ir Naujametinis šurmulys.

Šokėjos ant puantų ir Lietuvos baleto 100-etis

Rugsėjo 26 ir 27 d. apdovanojimais įvertinta ir neblėstančia kūrybine energija pulsuojanti KVMT baleto trupė pristatys dviejų dalių šokio vakarą „Formos“. Pirmoje vakaro dalyje išvysime trupės meno vadovo, slovėnų choreografo Gajaus Žmavco pasaulinę premjerą „Karčiai saldūs egzistencijos paragrafai“. Spektaklyje atsivers baleto artisto profesijos grožis ir begalinė šokio magija. Siekdamas atskleisti laiko tėkmės, būties laikinumo ir trapumo temas, naujausiam spektakliui choreografas pasirinko ne taip dažnai mūsų teatro pastatymuose matomą šokį ant puantų. Prie poetinės šokio erdvės prisidės ir scenoje vyrausianti rožinės spalvos ekspresija, ataidinti sakuros žiedų simbolika ir atskleidžianti akimirkos grožį, galią ir nepakartojamumą.

Antroje vakaro dalyje žiūrovai galės išvysti IV-ame Klaipėdos festivalyje pristatytą britų šiuolaikinio baleto kūrėjo Douglaso Lee šokio spektaklį „Callisto“ (Kalista) pagal australų garso menininko Nicolaso Sávva muziką. Šioje šokio kompozicijoje susijungia šiuolaikinė choreografija, elektroninė muzika ir minimalistinė šviesa.

Spalio 29 ir 30 d. KVMT švęs Lietuvos baleto 100-etį. Šiai sukakčiai dedikuotas pokalbių vakaras, fotografijų apie baletą paroda ir tarptautinis baleto gala koncertas, kuriame choreografines kompozicijas pristatys ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių šokėjai.

„Panama labai graži“: vaikams apie draugystę ir tvarumą

Lapkričio 22 ir 23 d. mažuosius žiūrovus kvies premjera – šokio spektaklis vaikams „Panama labai graži“, sukurtas pagal Janoscho (Horsto Eckerto) knygą. Choreografė Daria Verovka teigia, kad šokio ir muzikos kalba bus papasakota istorija, kurioje net mažiausi galės atpažinti amžinas vertybes: laimę, draugystę, gebėjimą rasti grožį ir džiaugsmą kiekvienoje akimirkoje. Libreto autorė Sondra Simana kvies žiūrovus naujai patirti visiems pažįstamų herojų – Meškiuko, Tigriuko ir Anties – kelionę. Ir tik atvykusieji sužinos, kokie netikėti atradimai jų laukia.

Naujoji KVMT premjera kalbės ir apie tvarumą – scenografė Sigita Šimkūnaitė kurdama spektaklio erdves subtiliai panaudos plastiko daiktus, iš jų sukurs upelį, žuvis, skraidančius objektus ir kitas svarbias detales. Tokiu būdu spektaklis kvies susimąstyti, ar atsakingai vartojame, ar galvojame apie ateities kartas. Šį pasakų pasaulį papildys kompozitorės Silvijos Miliūnaitės muzika, kuri, anot dirigento Giedriaus Vaznio, „tarsi pati pasakoja kūrinio istoriją“. Magijos spektakliui suteiks ir Sandros Straukaitės sukurti kostiumai bei Andriaus Stasiulio šviesos.

Choro koncertai, rečitaliai ir KVMT orkestro programos

Rugsėjo 20 d. diriguojant vienam geriausių Lietuvos chormeisterių Kęstučiui Jakeliūnui įvyks KVMT choro koncertas „Dainos smėlio laiptais“, kurio programoje skambės M. K. Čiurlionio, G. F. Hendelio, G. Verdi, C. Orffo, J. Naujalio, V. Augustino, V. Konstantinovo kūriniai. Įdomu, jog charizmatiškas choro vadovas – klaipėdietis, savo muzikinį kelią pradėjęs Eduardo Balsio menų gimnazijoje. Koncertas pristatomas teatro fojė, prie jau simboliu tapusių smėlio laiptų.

Ambicingų muzikinių projektų, kuriuose skamba tiek klasikos šedevrai, tiek šiuolaikiniai Lietuvos ir užsienio kompozitorių kūriniai, pastaraisiais metais imasi ir KVMT simfoninis orkestras, vadovaujamas vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio. Didelė KVMT orkestro repertuaro dalis yra skirta lietuvių kompozitorių premjeroms, stambioms formoms su chorais ir solistais bei teminiams koncertams. Spalio 3 d. koncertas „Atskleista paslaptis: šviesos simfonija“, skiriamas tradicinei Tarptautinei muzikos ir Pasaulinei mokytojų dienai. Programoje skambės Edward William Elgar „Enigma variacijos“ orkestrui bei Remigijaus Šileikos simfonija Nr. 2. Su šiuo kūriniu KVMT pradeda naują tradiciją – kasmet pagerbiant mūsų krašto kūrėjus Muzikos dienos proga atlikti Klaipėdos kompozitorių simfoninius kūrinius.  

O lapkričio 14 d. pakviesime į rečitalį – KVMT solistės Wiktorijos Wizner (mecosopranas) koncertą „Jūros sonetai“. Lenkų solistė KVMT operos trupėje dirba nuo 2024 m. rudens, jau sukūrė reikšmingus vaidmenis: Ragana A. Dvořáko operoje „Undinė“, Bušė E. Balsio operoje „Kelionė į Tilžę“, Fruma Sorė miuzikle „Smuikininkas ant stogo“, Vienaakė senė B. Kutavičiaus operoje „Lokys“ ir kt. Klaipėdos festivalio R. Wagnerio „Lohengrine“ ji atliko Ortrūdos vaidmenį, pelniusį audringas ovacijas.

Publikos mylimiausieji

KVMT laukia ir mažųjų. Itin populiarus koncertas „Mažylis Mocartas“ skirtas kūdikiams ir vaikams iki 3 metų apgaubs Mocarto garsų magija. O didelio dėmesio sulaukęs Timo Minchino ir Denniso Kelly miuziklas šeimai „Matilda“ panardins į spalvingą istoriją apie skaityti mėgusią mergaitę.

Tarp publikos numylėtinių ir pirmą kartą Lietuvoje pastatyta Ph. Glasso opera „Kelionė“ ir jau 25-erių metų jubiliejų švenčiantis Jerry Bocko miuziklas „Smuikininkas ant stogo“. O tik gegužės mėnesį repertuare pasirodžiusios Johanno Strausso jaun. operetės „Tūkstantis ir viena naktis“ rudens spektaklių bilietai jau beveik ištirpo.

Smalsiausi žiūrovai turės progą apsilankyti teatro užkulisiuose – ekskursijų metu atskleidžiama ne tik naujojo pastato architektūra, bet ir pasakojama, kur gimsta spektakliai ir kaip kuriama teatro magija.

Sezonas baigsis gruodžio 28, 30 ir 31 d. teatralizuotu reviu „Sapnai apie Brodvėjų“, skambant romantiškoms miuziklų melodijoms.

KVMT inform.

2026 m. spalio 8 d. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) scenoje laukiama išskirtinio įvykio: pirmą kartą Lietuvos muzikinio teatro scenoje bus pastatyta Georgo Friedricho Händelio opera „Julijus Cezaris Egipte“, o KVMT repertuarą praturtins autentiškai atliekamas baroko sceninis veikalas. Operos pastatymui jėgas suburs KVMT bei kviestiniai solistai iš Lietuvos ir užsienio, Klaipėdos koncertų salės Kamerinis orkestras, kviestiniai baroko muzikos instrumentalistai bei visa KVMT baleto trupė. Prie šio pastatymo prisidės ir verslo partnerystė – generaliniu spektaklio rėmėju tapo VMG grupė.

Šis pastatymas įgyvendina vieną strateginių KVMT tikslų – pristatyti Lietuvoje dar nestatytus kūrinius ir užtikrinti stilistinę repertuaro įvairovę. KVMT drąsiai imasi vieno didžiausių jungtinių teatro pastatymų ir dar baroko dvasioje. Iki šiol nė vienas Lietuvos teatras negalėjo pasigirti savo repertuare turintis G. F. Händelio operą „Julijus Cezaris Egipte“, tad tai didžiulis iššūkis ir neeilinis įvykis Lietuvos muzikiniame pasaulyje. Taip pat tai bus pirmas kartas mūsų šalyje, kai muzikinio teatro repertuare atsiduria autentiškai atliekama baroko opera.

Dirigentas ir pastatymo muzikos vadovas, žinomas baroko muzikos atlikėjas Rodrigo Calveyra (Brazilija/ Prancūzija) pabrėžia šio projekto svarbą: „Teatro scenoje pastatyti baroko operą, atliekamą autentiškais instrumentais bei stiliumi – tai didžiulis žingsnis pirmyn. Europoje tokie pastatymai visuomet sulaukia didžiulio susidomėjimo. Daug metų dirbu įvairiuose senosios muzikos projektuose, tačiau opera – visada ypatinga. Žaviuosi pagrindinį vaidmenį atliksiančio solisto balsu ir artistiškumu, taip pat džiaugiuosi galėdamas bendradarbiauti su režisieriumi, su kuriuo mane sieja ilgametė kūrybinė draugystė. Laukiame ypatingo rezultato.“

Autentiškas baroko skambesys

Kūrybinėje komandoje ir scenoje išvysime aukščiausio lygio menininkus iš įvairių šalių. Spektaklio režisierius – Tristan Braun (Vokietija), scenografas ir kostiumų dailininkas Sebastian Ellrich (Vokietija), choreografas Nicola Mascia (Italija). Julijaus Cezario vaidmenį atliks solistas Christopher Lowrey (kontratenoras, JAV/Anglija), pagrindinius vaidmenis: Lina Dambrauskaitė (sopranas), Renata Dubinskaitė (mecosopranas), Ivo Posti (kontratenoras, Estija) ir kt.

„Šis pastatymas tai ir bendradarbiavimo tarp skirtingų įstaigų pavyzdys – KVMT orkestro ložę užleisime Klaipėdos koncertų salės kameriniam orkestrui (vadovas Mindaugas Bačkus), jau ne kartą įrodžiusiam savo meilę baroko muzikai, griežiančiam specialiais barokiniais strykais ir barokiniame derinime. Prie orkestro prisijungs ir istorinių pučiamųjų instrumentų bei basso continuo atlikėjai iš užsienio. Tarp jų: barokinė arfa, viola da gamba, liutnia, barokiniai obojai, fagotai ir kiti istoriniai instrumentai, suteiksiantys operai išskirtinį baroko muzikos koloritą“,- sako KVMT vadovė Goda Giedraitytė. „Tai – monumentalus pastatymas, apjungiantis daugybę atlikėjų ir gausią kūrybinę komandą. Norime publikai ne tik pristatyti šią operą, bet ir supažindinti su baroko muzika, jos ypatumais, tad prieš premjerą organizuosime pažintinius vakarus.“

Baroko muzikos ambasadorius

Iš Porto Alegre miesto (Brazilija) kilęs Rodrigo Calveyra senąją muziką studijavo Buenos Airėse, vėliau – „Schola Cantorum Basiliensis“ Bazelyje (Šveicarija), Milane („Civica Scuola di Musica“) ir Vokietijos Trosingeno aukštojoje muzikos mokykloje. Šiandien jis koncertuoja prestižiniuose Europos ir Pietų Amerikos senosios muzikos festivaliuose, groja garsiausiose koncertų salėse, aktyviai įrašinėja senosios muzikos repertuarą. Nors veikla muzikantą veda po visą pasaulį (R. Calveyra yra Brazilijos ansamblio „Instrumentarium“ meno vadovas, groja ir yra dirigento asistentas ansamblyje „Cappella Mediterranea“ (vadovas Leonardo García Alarcón), reikšminga jo kūrybos dalis siejasi su Lietuva: jis vadovauja ansambliui „Canto Fiorito“ ir jau beveik dešimtmetį organizuoja Kretingos senosios muzikos festivalį.

Investicija į kultūrą

Ypatingai džiaugiamės ir verslo dėmesiu KVMT veiklai. Ši partnerystė liudija, kad teatras išgyvena ryškų profesinio augimo ir tarptautinio pripažinimo laikotarpį. Operos „Julijus Cezaris Egipte“ generaliniu rėmėju tapo VMG grupė, prisidėsianti prie galimybės užtikrinti šio didelio pastatymo įgyvendinimą. „Remti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rengiamą Klaipėdos festivalį ir čia gimstančius pastatymus – mūsų įmonės tradicija ir pasididžiavimas. Džiaugiamės, kad teatras kuria tokio lygio projektus, garsinančius ne tik Klaipėdą, bet ir Lietuvą tarptautiniu mastu. Didžiuojamės, kad šis teatras įsikūręs būtent Klaipėdoje, ir linkime jam daug gražių premjerų“, – sako VMG grupės generalinis direktorius Egidijus Mockus.

KVMT inform.

Tautos istorija yra mūsų visų gyvenimo pamatas. Todėl svarbu nepamiršti praeities, nes iš jos tauta perima ir tęsia savo papročius, kultūrą, tradicijas bei dvasines vertybes. Kiekviena tauta savo praeityje turi iškilių asmenybių, kuriomis gali didžiuotis, sekti jų pavyzdžiu.

Neatsiejami nuo mūsų praeities ir skaudūs istoriniai įvykiai, kurie laužė daugelio niekuo dėtų žmonių likimus. Deja, dažnai tenka išgirsti, jog baisius anų laikų įvykius daugelis šalių jau pamiršo, Amžinybėn iškeliavo gyvieji to meto (karo bei pokario) baisumų liudytojai, o po karo gimusioji karta apie tai žino tik iš istorijos vadovėlių, knygų ir kino filmų. Gal todėl, trokšdamas ekstremalių potyrių, pasaulis vėl žvangina ginklais, žiebiasi vis nauji konfliktų židiniai. Būtent todėl dramatiški praeities įvykiai turi būti nuolat liudijami – nepakanka juos prisiminti tik minint svarbias datas.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Šilalės skyriaus nariai Antanas Rašinskas, Raimundė Gečienė bei šio straipsnio autorė lankėsi Šilalės rajone esančiame Užsienio kaime. Jo pakraštyje, keliasdešimt metrų nuo pagrindinio kelio, stūkso medžiais apaugęs kalnelis, ant kurio pastatytas paminklinis akmuo su užrašu: ,,Šioje vietoje 1941 06 23 sušaudyti broliai Juozas, Jurgis ir Stasys Puleikiai”. Deja, šios šeimos palikuonių Šilalės rajone nepavyko aptikti.

Pakalbinome Drobūkščių kaime gyvenančią Petro ir Kristinos Raudonių šeimą. Kristinos Urbonaitės-Raudonienės atmintyje išlikęs blyškus prisiminimas. Jos šeimos sodyba buvusi tame pačiame kaime kaip ir Puleikių. Kristiną, vos ketverių sulaukusią mergaitę, tėvelis vesdavęsis į tą miškelį, rodydavęs kalnelį ir jame esančią gilią duobę, kurioje ir buvo žiauriai nužudyti trys Puleikių sūnūs. Nelabai tada savo vaikiška galvele supratusi, už ką toks žiaurus likimas ištiko jaunus kaimo vyrus. Tėveliui mirus, vėliau girdėdavusi kaimo žmones kalbant, jog broliai Puleikiai nėję tarnauti į sovietinę kariuomenę, slapstęsi rūsiuose.

Šiek tiek pavažiavus nuo tragiškus įvykius menančios vietos, tame pačiame Užsienio kaime išvystame medžiais apsuptą lauką, kurio viduryje, po didžiuliu ąžuolu, stovi paminklinis akmuo su kryžiumi. Smalsaujame, kam jis skirtas, tačiau jokio užrašo nerandame.

Atsakymą išgirstame iš Drobūkščiuose gyvenančios K. Raudonienės. Pasak jos, toje vietoje buvusi vieno iš nužudytųjų brolių Juozo sodyba. Jis kurį laiką dirbo kartu su tėvu ūkyje ir, tik vedęs žmoną Briedytę, pasistatė sau namą.

Ką iš tikrųjų slepia šios šeimos tragedija? Kodėl taip žiauriai buvo nužudyti trys darbštūs broliai? Išsamiai šios šeimos istoriją aprašė Angelina Varaniūtė-Narušienė monografijoje „Kvėdarna”, iš­leistoje 2014 m.

„Nuo Kvėdarnos 5 km į pietryčius, Juodosios pelkės pakraštyje, yra Užsienio kaimas. Jame gyveno ir ūkininkavo Kotryna ir Petras Puleikiai, kurie turėjo 26 ha žemės. Išaugino 10 vaikų (8 sūnus ir 2 dukras). Tėvai stengėsi visus vaikus išleisti į mokslus. Puleikių šeima buvo itin darni, vyravo santarvė, vienas kitą globojo ir mylėjo, esant galimybei, broliai bei seserys skubėdavo į gimtuosius namus iš Švėkšnos ar Kauno. Puleikių namai traukė ne tik šeimos narius, bet ir jų pažįstamus. Pas Puleikius atostogaudavo studentai, kunigai. Mat sūnus Kazimieras 1927 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją, kurią baigęs liko Kaune. Nuo 1938 m. Kazimieras dirbo karo kapelionu. Kaune pas Kazimierą gyveno broliai Jonas, Jurgis, Stasys ir sesuo Zofija, kuriais jis rūpinosi, padėjo gauti išsilavinimą. Jonas baigė gimnaziją ir pradėjo dirbti. Stasys ir Jurgis mokėsi valstybinėje prekybos mokykloje, o Zofija – Kauno 4-oje gimnazijoje”, – rašoma monografijoje. 

Tragiško likimo sulaukė ir Kazys. Anot istorinių šaltinių, ,,nacių okupacijos metais kun. K. Puleikis viešai pasakė, kad už žudynes teks atsakyti prieš Dievą. Už tai 1941 m. buvo gestapo areštuotas, o 1942 m. sušaudytas. Rašydamas apie nacių žudynes Kauno IX forte, M. Eglinis mini ir kun. K. Puleikį. Jis rašo: ,,…Šioje duobėje buvo aptiktas lavonas su kunigo sutana. Pavyko sužinoti, jog tai buvo kun. Kazimieras Puleikis. Jis žuvo vien todėl, kad pasakė: ,,Dievo bausmės susilauks visi tie, kurie žudo nekaltus žmones”.

O kas nutiko tą 1941 m. gražų pirmąjį vasaros mėnesį Užsienio kaime? Monografijoje pasakojama: ,,SSRS-Vokietijos karo išvakarėse netoli Puleikių namų stovėjo raudonarmiečių dalinys. Kareiviai kasė apkasus, dažnai užeidavo, reikalaudavo kiaušinių, pieno. Iš ateinančiųjų vienas kalbėjo lietuviškai. Puleikių sūnūs Jurgis ir Stasys buvo atvykę atostogų iš Kauno į tėviškę. Tą birželio rytą Stasys, Jurgis ir Juozas išėjo aplankyti seserį Oną į Drobūkštalių kaimą. Pas Oną tuo metu buvo mama ir sesuo Zofija. Pabend­ravę apie 3 valandas, jie ruošėsi išeiti. Lyg nujausdamas nelaimę, Jurgis vis atsigręždavo į juos išlydinčią seserį su dukrele. Broliai, grįžę namo, pasiėmė jaunėlį Izidorių ir išėjo pas kaimynus. Namuose liko tėvas Pet­ras Puleikis. Tą pačią dieną, apie 5–6 valandą vakaro, į Puleikių namus atėjo kariškiai, iš kurių du kalbėjo lietuviškai, klausė, kur yra broliai. Apieškojo kiemą, darė kratą namuose. Viską išvertę, rado Kazimiero husarų pulko kapeliono uniformą. Pas Puleikių samdinę mergaitę buvo atėjusi draugė, kuri pasakė, kur yra Puleikiai, ir pasisiūlė juos pakviesti. <…> Kariškiai pasislėpė kieme. Mergaitė pakvietė tris brolius, kurie čia pat kieme buvo suimti. Po to juos kareiviai nuvarė į namus. Čia dar rado atėjusį kaimyną. Brolius kartu su kaimynu pasodino pievelėje veidu į krūmus. Vyriausiajam, Juozui, davė 5 minutes, Jurgiui – 10, jauniausiajam, Stasiui, 15 minučių laiko pasakyti, kur jie slepia ginklus, uniformas ir kitus karo reikmenis. Praėjus 5 minutėms ir Juozui nepasakius, kur yra ginklai (jis jų neturėjo ir apie tai nieko nežinojo), kareiviai nusivedė jaunuolį į krūmais apaugusį kalnelį. Iš ten netrukus pasigirdo šūviai. Po to budeliai sugrįžo prie saugomų brolių.

Pakartoję tuos pačius klausimus ir išgirdę atsakymą, kad jie ginklų neturi, įsakė abiem eiti į tą vietą, kur buvo nusivarę Juozą. Ten broliai išvydo Juozą nukirstomis rankomis, subadytą ir sušaudytą. Tada budeliai pradėjo kankinti Jurgį. Subadė durtuvais ir nukirto ranką. Jaunėlį Stasį mažiau žalojo ir nušovė. <…> Budeliai sumetė kūnus į duobę ir, uždėję ją šiaudais bei žagarais, padegė. Tačiau ugnis kūnus mažai sužalojo: laidojimo metu nustatyta, kad Juozo kūne durtuvu buvo padaryta apie 30 žaizdų, kiti broliai buvo mažiau subadyti. Šis žiaurus Puleikių nužudymas labai sukrėtė šeimą ir kaimynus. Taip galėjo pasielgti tik patys žiauriausi sadistai. <…> Laidojo brolius uždarytuose karstuose, kostiumai buvo pakabinti šalia karstų. <…> Nužudytiesiems Puleikiams atminti

1991 m. Kryžių kalne pastatytas koplytstulpis, ant kurio užrašyta: ,,Viešpatie, saugok Lietuvą”. Tragiškas brolių Puleikių likimas parodo, jog žmonijos istorijoje būta momentų, kad prarandamas žmoniškumas. Sunku suvokti, jog budeliams kankinant taikius, išsilavinusius jaunus žmones, nė vienam nesudrebėjo ranka, jų krūtinėse plakė ne gyvos širdys, o akmenys. Argi galima pateisinti ne­žmonišką elgesį, norint pademonst­ruoti savo valdžią, tikint, kad diegiama ideologija yra teisinga? 

Šitokios mintys sukosi galvose, lankantis Puleikių žūties vietoje. Norėtųsi, jog ši vieta būtų žinoma ir kitiems Šilalės krašto bei visos Lietuvos gyventojams. Kad ją lankantys galėtų apmąstyti skaudžias mūsų istorijos patirtis... 

Laimutė ŠMIDTIENĖ

LPKTS Šilalės filialo tarybos narė

Remigijaus ŽIAUBERIO nuotr.

Projekto „Vienas regionas – bendri kaimynystės iššūkiai“ publikacija

„Donaldo Trumpo ir Putino derybos Aliaskoje yra dide­lis žingsnis priekin dėl taikos Ukrainoje, bet jei dėl jos ir bus susitarta, tai reikš, kad mūsų laukia skausmingas kompromisas – turėsime rinktis tarp blogo ir blogiausio scenarijaus“, – po dviejų valstybių vadovų susitikimo pareiškė apžvalgininkas Petro Gerasimenko. 

Šis didžiausio Vakarų Ukrainos tinklapio zahid.net ekspertas pirmasis pripažino, jog jo šalis greičiausiai privalės susitaikyti su neteisingomis bei žeminančiomis paliaubų sąlygomis, mat iš D. Trumpo ir Putino pasisakymų tapo aišku, jog Ukrainai nebus grąžintos okupuotos žemės, o karą pradėjusi Rusija nebus nubausta. Maskvai tuo pačiu bus atšauktos visos ekonominės sankcijos, ir ji nemokės Kyjivui jokių reparacijų už padarytą žalą. Be to, Rusijos kariuomenė nebus atitraukta iki ikikarinės ribos, o NATO neoficialiai pasižadės nepriimti Ukrainos į savo gretas...

P. Gerasimenko teigimu, dėl objektyvių vidaus bei išorinių priežasčių taika reikš tik karo įšaldymą, bet ne užbaigimą. Pasak eksperto, sudarant taiką, Ukrainai teks rinktis, o blogiausiu scenarijumi yra vadinamas Putino siūlymas atiduoti Rusijai Donecko ir Zaporižės regionus, nors dabar rusai yra užėmę tik dalį teritorijos. Tokiu atveju iškiltų didelė grėsmė gretimiems regionams, nes, kilus naujam konfliktui, karai iš karto persimes į juos. Apžvalgininkas spėja, jog taika bus sudaryta demarkacinę liniją nustatant palei ribą, ties kuria stovi abi kariuomenės. Tačiau nė vienas taikos variantas negarantuos, kad Ru­sija vėl nepradės karo, o Mask­va net derybų metu gali pulti, nes tą darė ir Minsko derybų metu 2014 ir 2015 m.

Visam pasauliui sutelkus dė­mesį į D. Trumpo susitikimą Aliaskoje su Putinu ir diskutuojant, ar tai padės pasiekti taiką, Kyjive dėmesio cent­re buvo dar kelios temos. Mat kol pasaulis svarsto apie teorines karo baigties galimybes, Ukrainoje kovos tampa vis įnirtingesnės, o dėl gausėjančių dronų atakų civilių žūtys muša liūdnus rekordus. Liepos mėnuo tapo pačiu kruviniausiu per pusketvirtų metų – oficialiais duomenimis, žuvo 286 civiliai, dar 1388 buvo sužeisti. Dažnėjančios eilinių gyventojų žūtys bei blogėjantys pranešimai iš fronto paskatino ir masinę vaikinų iki 17 metų emigraciją, sukėlusią nerimą vyriausybėje, o prezidentas Volodimyras Zelenskis pasiūlė kontroversišką įstatymą, paraginęs vyriausybę nebedrausti į užsienį išvykti vaikinams iki 22 m., nors, kilus karui, sienos buvo uždarytos vyrams nuo 18 iki 60 m.

Ar toks įstatymas bus priimtas – neaišku, dalis ekspertų gąsdina, jog tai dar labiau padidins jaunų vyrų išvykimą. Organizacijos „Migracinės politikos ofisas“ vadovas Vasilis Voskoboinikas tinklapiui hromadske.ua tokią prezidento iniciatyvą įvertino dvejopai. Iš vienos pusės ji esą yra teigiama, nes įstatymas paneigtų gandus, kad ketinama mobilizacijos amžių paankstinti ir į kariuomenę šaukti nebe nuo 25 m., o nuo 18 m. Tai sumažintų tėvų nerimą ir siekį 16-mečius ar 17-mečius išvežti į užsienį. Be to, pasak sociologo, 18-22 m. vaikinai jau vadovaujasi savo asmenine, o ne tėvų nuomone, todėl, pasilikę šalyje, galbūt gali savanoriškai prisijungti prie kariuomenės. Tačiau tie, kurie paauglystėje buvo išsiųsti į užsienį, vargu ar sugrįš kariauti.

Tačiau V. Voskoboinikas abejoja, ar leidimas išvykti iki 22 m. sumažins jaunimo emigraciją, nes nedings pagrindinė tokio noro priežastis – karas bei priverstinė mobilizacija. Sociologas priminė  apklausą, pagal kurią net 83 proc. jaunimo norėtų persikelti į užsienį. Be to, V. Voskoboinikas mano, jog ir abiturientai, kurie vidurinę mokyklą paprastai baigia 17-os metų, vargiai pasiliks studijuoti Ukrainoje. Ir prezidento nurodymas padidinti stipendijas greičiausiai tam neturės įtakos. „Eurostato“ duomenimis, į Europos Sąjungos šalis karo metu oficialiai išvyko 4,2 mln. ukrainiečių, trečdalis iš jų dar neturėjo 18-os metų. Užsienyje studijuojančių ukrainiečių karo metais padaugėjo penkeriopai.

Pastarąsias prezidento inicia­tyvas apžvalgininkai gretina su prieš pusmetį įvesta specialia finansinio skatinimo prog­rama 18–24 m. vaikinams, kurie savanoriškai eis į kariuomenę. Už vienerių metų tarnybą jaunuoliai gaus milijoną hrivinų, o po tarnybos jiems bus suteiktas beprocentinis kreditas nekilnojamam turtui įsigyti, jie galės be konkurso tapti aukštosios mokyklos studentais ir nedraudžiamai išvykti į užsienį. Prieš mėnesį specialiu įstatymu buvo paraginta mobilizuoti ir vyrus virš 60-ies, žadant gerą atlygį ir palengvintą tarnybą.

Visi šie nutarimai, pasak ekspertų, patvirtina, jog trūksta karių, o šią problemą vyriausybė siekia spręsti specia­liomis skatinimo programomis. 

Tai, jog fronte padėtis yra sunki, patvirtino ir kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis, prieš savaitę pripažinęs, kad priešai bando prasiveržti visoje Rytų fronto linijoje. Kalbas apie blogėjančią situaciją fronte paskatino ir gilus priešo prasiveržimas ties Dobropile, kurį siekiant sustabdyti, ten buvo permesti papildomi ukrainiečių daliniai. Šiems pavyko atkovoti dalį teritorijos, tačiau kaip įvykiai klostysis toliau, nuspėti sunku – Maskva į tą ruožą irgi pasiuntė daugiau karių, perkeldama juos iš Sumų regiono.

Tai, kad vykstant deryboms dėl taikos, Rusija ne tik neketina stabdyti puolimo, bet ir civilių žudymo, paliudijo pirmadienio naktis Charkive. Okupantų dronui pataikius į penkiaaukštį namą Pramonės mikrorajone, žuvo pusantrų mergaitė, jos tėvas ir dar trys kaimynai. Keliasdešimt žmonių buvo sužeista, keli iš jų yra kritinės būklės...

Nepaisant žudynių Charkive ir liūdnų žinių iš Aliaskos, įtakingiausio šalies dienraščio „Ukrainska Pravda“ redaktorė, Krymo totorė Sev­gil Musajeva paragino tautiečius nesusitaikyti su mintimi, jog karas pralaimėtas ir pakvietė ruoštis padėti galutinį tašką ateityje. Moters teigimu, įvykiai Aliasko­je paliudijo, jog „pasaulis pripažįsta vien jėgos teisę“, todėl, nors ukrainiečiai karo nepralaimėjo, jie yra „verčiami elgtis taip, tarsi privalėtume pripažinti pralaimėjimą“. Redaktorės manymu, tau­tai „minčių kapituliacija“ yra pati pavojingiausia pralaimėjimo forma, nes susitaikius su ja viduje,  ji įsivyraus ir išo­rėje.

S. Musajeva ragina tėvynainius nenusivilti dėl to, jog taikos sutartis galimai bus neteisinga jų atžvilgiu, nes ukrainiečiai „pirmą kartą per šimtmečius davė garbingą atkirtį“, „nenulenkė galvos“ ir tapo ne „imperijos nuolauža, bet jos paneigimu“. Pasaulis tai pamatė, todėl atėjo pagalbon, nes „padeda ne tiems, kas verkia, o tiems, kas atsilaiko“.

Redaktorė ragina tautiečius tikėti, jog vis tiek išauš teisingumo pavasaris ir ruoštis jam. Pirmiausia – nepamiršti Bučos bei kitų žudynių, kankinimų nelaisvėje ir vaikų grobimo. Taip pat tauta turi tapti stipresne ne tik gynybos srityje, bet ir ekonomikoje, moksle, kultūroje – kad į ją būtų norima atvykti gyventi, o ne iš jos emigruoti. Ir svarbiausia, anot „Ukrainska Pravda“ redaktorės, reikia tapti atsakingiems ne tik už protėvius ir dabar atgulusius žemėn, bet ir už būsimas kartas, nes tik tokią naštą prisiėmus galima tikėtis šiame kare padėti lemiamą tašką.

Eldoradas BUTRIMAS

AUTORIAUS nuotr.

Projekto „Vienas regionas – bendri kaimynystės iššūkiai“ publikacija

Daugiau informacijos www.kdt.lt 

Rugpjūčio 29 d., 18.30 val., pagal Bertoldą Brechtą „MAMA DRĄSA“ (rež. Elmārs Seņkovs, Bertoldas Brechtas (1898–1956) – vokiečių rašytojas, teatro kritikas, režisierius. Autorius pjesę „Motušė Kuraž ir jos vaikai“ rašyti pradėjo 1938 m., kai fašistinė Vokietija jau atvirai ruošėsi karui. Veiksmas vyksta XVII a., kai vyko Trisdešimties metų karas. Pagrindinė herojė Ana Firling, vadinama motuše Kuraž (pranc. „drąsa“), yra markitantė, t. y. maisto ir gėrimų pardavėja. Karas yra pagrindinis jos pajamų šaltinis. Motušė Kuraž taip pat yra motina, nenorinti, kad jos vaikai žūtų karo ugnyje. Tačiau motinystė ir karas – nesuderinami. Motušė Kuraž praranda savo vaikus...

Pirkti bilietus: 28 d. https://kdt.lt/renginiai/mama-drasa/?first=9f391b0b-6d5c-409f-9a32-8aa97a0fa703  

Rugsėjo 5 d,. 18.30 val. ir rugsėjo 6 d., 17 val., pjesės autorius August Strindberg „TĖVAS“ (rež. Māra Ķimele). Kaip žmonės, kadaise neabejotinai mylėję vienas kitą, pasirengę atiduoti į kito rankas savo gyvenimą, pamažu ima tolti vienas nuo kito? Kokiu būdu tie, regis, nedideli ir nesvarbūs skirtumai, kiek kitoks požiūris į pasaulį, staiga tampa esmine kliūtimi susikalbėjimui? Kodėl tie, kurie mylėjo vienas kitą, nutolsta, užsidaro savo privačiuose pasaulėliuose, o meilę pamažu pakeičia iš pradžių abejingumas, o paskui ir atvira neapykanta? Kaip mes išmokstame to baisaus meno vienas kitą iš lėto nuodyti tylia pagieža, o paskui apskritai paskelbiame vienas kitam ir visai atvirą negailestingą karą? Kodėl mylimieji nustoja mylėti?

Pirkti bilietus: 5 d. https://kdt.lt/renginiai/tevas/?first=9ee8b4d8-6355-4a2a-aea4-ec99d8cf7063

6 d. https://kdt.lt/renginiai/tevas/?first=9ee8b4ec-1b71-4fe9-817d-fd1815bdb448

Rugsėjo 7 d., 17. val., pjesės autorius Milan Marković Matthis „LABAS RYTAS, PONE TRIUŠI“ (rež. Marius Pažereckas) – tai rinkos sąlygojamų šiuolaikinio meno ir visuomenės kritika, tai narcisistinių fantazijų analizė, istorija apie tarpgalaktinę draugystę, apie Budą ir drugelį, apie mažą paukštelį, nutūpusį ant peties, apie šunis, kates ir delfinus… (Milan Marković Matthis)

Pirkti bilietus: 7 d. https://kdt.lt/renginiai/labas-rytas-pone-triusi/?first=9ee8d237-937a-466c-b8f4-f01011c82ff0

PREMJERA! Rugsėjo 12 d., 18.30 val. ir rugsėjo 13–14 d., 17 val. „MILENA“ (rež. ir dramaturgė Laura Kutkaitė). Spektaklis „Milena“ nepretenduoja rekonstruoti Milenos ir Kafkos ryšio ar pristatyti dokumentinį Milenos portretą – jis siekia šį ryšį permąstyti atliekant savotišką teatrinę fragmentų „redakciją“. Šešios aktorės scenoje – kiekviena jų ir Milena, ir Kafka, ir jos pačios, bandančios kalbėtis su Milena, ir redaktorės, dėliojančios sceninio laiško chronologiją.

Pirkti bilietus: 12 d. https://kdt.lt/renginiai/premjera-milena/?first=9f2cc236-189f-4a03-89ef-d0d0006cbb78

13 d. https://kdt.lt/renginiai/premjera-milena/?first=9f2cc261-c2fc-4567-9c03-a4cae9a44084

14 d. https://kdt.lt/renginiai/premjera-milena/?first=9f2cc261-cdfd-4855-9bdd-a54174a5a80f

Rugsėjo 18 d., 18.30 val., pagal Larso Noréno pjesę „Demonai“ (rež. Darius Rabašauskas). Šiuolaikinio švedų dramaturgo Larso Noréno pjesė „Demonai“ – negailestingai atvira ir su nemenka absurdo humoro doze. Veiksmas vyksta puikiai įrengtame bute. Scenoje keturi trisdešimties metų žmonės – dvi susituokusios poros, gyvenančios tame pačiame daugiabutyje. Už klestinčio pasiturinčių šeimų fasado – lėta ir neišvengiama katastrofa, kuri vyksta kasdien. Ne veltui L. Norénas dažnai gretinamas su Strindbergu – jo „Demonai“ yra apie tą patį žmogiškąjį paradoksą: sugebėjimą (ir net slaptą vidinį norą) kito, artimo ir gal net tebemylimo žmogaus, gyvenimą paversti pragaru.

Pirkti bilietus: 18 d. https://kdt.lt/renginiai/demonai/?first=9ee8b5ac-5ffe-4943-85a3-0ef788020441

Rugsėjo 19 d., 18.30 val. ir rugsėjo 20 d., 17 val., įkvėpta Roberto Bolaño novelės „Sugrįžimas“ (rež. Naubertas Jasinskas). Spektaklis „Sugrįžimas“ – tai šiuolaikinis gotikinis pasakojimas apie Maiklą ir Claire, besiskiriančius jaunus sutuoktinius ir jų neįtikimą, įprastą pasaulio tvarką griaunančią sugrįžimo vienas pas kitą istoriją. Claire dirba televizijoje ir siekia karjeros Paryžiuje, o Maiklas nesėkmingai bando derinti darbą Marselyje ir žmonos ambicijas įsikurti sostinėje, bet jų santykiams tašką padeda Maiklo romanas su Sesile Lambal – vos pilnametystės sulaukusia mergina, su kuria jis palaiko lengvabūdiškus santykius ir po skyrybų. Netikėtai viename iš eiliniais tapusių vakarėlių Maiklas miršta ir tapęs šmėkla seka savo kūną kelionėje po fantastiškus mirties biurokratijos ir atsitiktinumų labirintus, iki jie nuveda jį pas jo buvusią žmoną.

Pirkti bilietus: 19 d. https://kdt.lt/renginiai/sugrizimas-2/?first=9ee8b65b-dfdd-410c-913c-3997e53fd064  20 d. https://kdt.lt/renginiai/sugrizimas-2/?first=9ee8b67a-8114-461c-a26f-2b6fb8fe2d23

Rugsėjo 27–28 d., 17 val., pjesės autorė Jaroslava Pulinovič „ELZĖS ŽEMĖ“ (rež. Povilas Gaidys). Tai tikra istorija, kurią autorei papasakojo jos močiutė. Visi pjesės herojai turi savo prototipus. Tai jaudinantis pasakojimas apie žmonių gyvenimą ir santykius nedideliame Sibiro kaime. Pjesės herojė Elzė – Rusijos vokietė, patyrusi nelengvą gyvenimą karo ir pokario metais, bet sulaukusi 76-erių pirmą kartą įsimyli. Jos išrinktasis Vasilijus – šviesus žmogus, geografijos mokytojas, pusę savo amžiaus mokiniams pasakojęs apie jūras ir kalnus, bet pats taip niekada jų ir nematęs. Dabar jie turi vienas kitą ir svajoja kartu keliauti po pasaulį, deja, viskas klostosi ne taip paprastai... Tai septyniasdešimtmečių Romeo ir Džiuljetos istorija, atrodytų neįtikėtina, bet reali.

Pirkti bilietus: 27 d. https://kdt.lt/renginiai/elzes-zeme/?first=9ee8b726-c819-4772-a3fc-5db1dab68679

28 d. https://kdt.lt/renginiai/elzes-zeme/?first=9ee8b726-d401-4ec9-9e80-28869371a3cb

Spalio 3 d., 18.30 val., pagal Larso Noréno pjesę „Demonai“ (rež. Darius Rabašauskas). Šiuolaikinio švedų dramaturgo Larso Noréno pjesė „Demonai“ – negailestingai atvira ir su nemenka absurdo humoro doze. Veiksmas vyksta puikiai įrengtame bute. Scenoje keturi trisdešimties metų žmonės – dvi susituokusios poros, gyvenančios tame pačiame daugiabutyje. Už klestinčio pasiturinčių šeimų fasado – lėta ir neišvengiama katastrofa, kuri vyksta kasdien. Ne veltui L. Norénas dažnai gretinamas su Strindbergu – jo „Demonai“ yra apie tą patį žmogiškąjį paradoksą: sugebėjimą (ir net slaptą vidinį norą) kito, artimo ir gal net tebemylimo žmogaus, gyvenimą paversti pragaru.

Pirkti bilietus: 3 d. https://kdt.lt/renginiai/demonai/?first=9ee8b602-f3ea-4a62-a309-0a5d953762cb

Spalio 7 d., 18.30 val., pjesės autorius Doman Nowakowski „KAI KURIOS ERELIŲ RŪŠYS“ (rež. Igoris Reklaitis). Netikėtomis, intriguojančiomis aplinkybėmis susitinka tiek amžiumi, tiek pasaulėžiūra du visiškai skirtingi personažai. Vienas – savo gyvenimo kelio pradžioje, pilnas svajonių, jaunatviško maksimalizmo ir idealizmo. Kitas – beprasidedančiame gyvenimo saulėlydyje, kai, įgijęs gyvenimo patirties, į jaunystės siekius ir norus pradeda žiūrėti realisto akimis. Palaidojęs išgalvotus idealus, prasmės pradeda ieškoti paprastesniuose, žemiškuose dalykuose. Ar pavyks jam atverti akis romantizuotam jaunuoliui, ar pavyks įtikinti, kad jo pasirinktas kelias yra pražūtingas?

Pirkti bilietus: 7 d. https://kdt.lt/renginiai/kai-kurios-ereliu-rusys/?first=9f1ee2eb-0a21-4325-bfa3-b8d8bbd3ee12

Spalio 10 d., 18.30 val., pjesės autorius Milan Marković Matthis „LABAS RYTAS, PONE TRIUŠI“ (rež. Marius Pažereckas). Tai rinkos sąlygojamų šiuolaikinio meno ir visuomenės kritika, tai narcisistinių fantazijų analizė, istorija apie tarpgalaktinę draugystę, apie Budą ir drugelį, apie mažą paukštelį, nutūpusį ant peties, apie šunis, kates ir delfinus… (Milan Marković Matthis)

Pirkti bilietus: 10 d. https://kdt.lt/renginiai/labas-rytas-pone-triusi/?first=9ee8d254-e0d2-4217-9c55-68806a2de9fa

Spalio 11–12 d., 17 val. – „MILENA“ (rež. ir dramaturgė Laura Kutkaitė). Spektaklis „Milena“ nepretenduoja rekonstruoti Milenos ir Kafkos ryšio ar pristatyti dokumentinį Milenos portretą – jis siekia šį ryšį permąstyti atliekant savotišką teatrinę fragmentų „redakciją“. Šešios aktorės scenoje – kiekviena jų ir Milena, ir Kafka, ir jos pačios, bandančios kalbėtis su Milena, ir redaktorės, dėliojančios sceninio laiško chronologiją.

Pirkti bilietus: 11 d. https://kdt.lt/renginiai/milena/?first=9f2cc698-a6de-4c8c-80a2-1e236c481d6f

12 d. https://kdt.lt/renginiai/milena/?first=9f2cc698-af6d-4c02-94d3-dfe8841621e2

Spalio 17 d., 18.30 val. ir spalio 18 d., 17 val., pjesės autorius Tadeusz Słobodzianek „MŪSŲ KLASĖ“ (rež. Oskaras Koršunovas). Nėra įprasta pjesė apie gėrį ir blogį, apie aukas ir budelius. Čia kiekvienas personažas vertas nors ir nedidelės žmogiškos užuojautos. Ir kiekvienas neša vis sunkėjančią savo gyvenimo klaidų naštą. Nuo vaikiško pasipuikavimo, nenoro pažvelgti į kitą žmogų kaip į sau lygų iki masinių žudynių – ne toks jau ilgas kelias, kaip galėtų atrodyti.

Pirkti bilietus: 17 d. https://kdt.lt/renginiai/musu-klase/?first=9ee8cfd8-5a5c-44fc-b733-28c4dfbca74c

18 d. https://kdt.lt/renginiai/musu-klase/?first=9ee8cfe7-8325-4ecc-a5a7-fb1f115cf444

Spalio 19 d., 12 val. ir 17 val., idėjos autoriai ir režisieriai: Karolis Maiskis, Samanta Pinaitytė „BILDUKAS“. Ar gali įsivaizduoti, kas nutiktų, jei nustotum tvarkytis? Į ką pavirstų tavo kambarys? Kaip greitai jis taptų šiukšlynu? Ir kokių svečių jame sulauktum? Įvairiausių aštriadančių graužikų? Smirdalių musių? O gal... Bilduko? Taip. Išgirdai teisingai. Bilduko! Jei dar nežinojai, atskleisime seną paslaptį – netvarkos pilnas gyvenimas gali tapti stipriai traukiančiu magnetu keisčiausioms būtybėms.

Pirkti bilietus: 19 d., 12 val. https://kdt.lt/renginiai/bildukas/?first=9ef6d983-ec28-4a3a-88c7-6d2b478d7e7f

19 d., 17 val. https://kdt.lt/renginiai/bildukas/?first=9ef6d9ab-0c0e-4b7a-9bc4-460118f8f4a1

Spalio 22–23 d., 18.30 val., režisierius, teksto autorius Dmitry Krymov „REQUIEM“. Pats D. Krymovas, garsėjantis fantastiškais, realybės dėsniais suabejoti verčiančiais scenos meno šedevrais, „Requiem“ dedikuoja vaikams – gimusiems ir negimusiems, visiems patenkantiems į šį keistą, žiaurų, kartais visai nepažinų ir mums priešišką pasaulį. Tai kontrastuoja su requiem reikšme, juk requiem yra mišios mirusiesiems, sielos palydėtuvės į anapusybę. Bet ar šiandieninis pasaulis nėra pažiręs šukėmis? – klausia režisierius. Ar visi gyvieji nėra apstulbę ir pasimetę, nežinantys ką daryti?

Pirkti bilietus: 22 d. https://kdt.lt/renginiai/requiem/?first=9ee8d07b-7289-4d19-8d6a-1f49a2bebdd1

23 d. https://kdt.lt/renginiai/requiem/?first=9ee8d07b-7ddd-4b35-8219-51a0ab4fefd0

Spalio 24 d., 18.30 val., pjesės autorius Jean Anouilh Euridikė. Rež. Marius Pažereckas „Jūs trokštate amžinybės, o jau po pirmojo bučinio pažaliuojate iš siaubo, nes miglotai jaučiate, jog tai neilgam. Priesaikos greit nublanksta. Tada jūs statotės namus, nes akmenys ilgiau išsilaiko; jūs gimdote vaiką, kaip kadaise kiti juos žudydavo, norėdami išsergėti meilę. Lengva širdimi jūs metate šio mažo nekalto kūdikio laimę į abejotiną mūšį, kad išliktų sveikas trapiausias pasaulyje dalykas – jūsų meilė, vyro ir moters meilė…“ J. Anouilh, „Euridikė“

Pirkti bilietus: 24 d. https://kdt.lt/renginiai/euridike/?first=9ee8d0df-73e8-458a-8001-24edee428c74

Spalio 25–26 d., 17 val., Agota Kristof „STORAS SĄSIUVINIS“ (rež. Jokūbas Brazys). Įprastą dvynių Luko ir Klauso gyvenimą su mama dideliame mieste nutraukia prasidėjęs karas. Mama brolius iš miesto atveža į saugesnę vietą – senelės namus šalies provincijoje. Bet ir čia nėra saugu. Tiek siaubinga karo metų aplinka, tiek ir pati senelė primygtinai rodo – gyvenimas pasikeitė ir teks arba žūti, arba išmokti gyventi žiauriame bei negailestingame pasaulyje. Ir dvyniai pradeda mokytis išgyvenimo. Jie mokosi stebėdami aplinką, bet bene daugiausiai išmoksta iš senelės, žmonių ne be priežasties vadinamos ragana.

Pirkti bilietus: 25 d. https://kdt.lt/renginiai/storas-sasiuvinis/?first=9ee8d122-fdb8-4455-a36d-88df3b04a4cc

26 d. https://kdt.lt/renginiai/storas-sasiuvinis/?first=9ee8d123-0c80-4c42-9fc2-0c0b4a0db941

Spalio 29 d., 18.30 val., pjesės autorius Saulius Šaltenis „KALĖS VAIKAI“ (rež. Eimuntas Nekrošius). S. Šaltenio romanas kaip nacionalinės dramaturgijos kūrinys aktualus šiuo laikotarpiu, kai atkurta Lietuva įžengė į šimtmetį. Tai romanas, nukeliantis į donelaitiškąją epochą, artimą Klaipėdos kraštui istoriškai ir geografiškai. Romane susipina daugybė klodų: istorinė Lietuvos praeitis – vokiečių kolonizacija, karai su rusais, lenkinimas, pirmieji šviesuoliai: Kristijonas Donelaitis, Martynas Mažvydas, Antanas Strazdas – tamsios liaudies švietėjai ir ganytojai; pasakos, sakmės, prietarai, burtai, užkalbėjimai ir raganavimai; dar senesni – matriarchato bendruomenės – mitų atgarsiai; Šventojo rašto nuotrupos ir postulatai.

Pirkti bilietus: 29 d. https://kdt.lt/renginiai/kales-vaikai/?first=9ee8d16d-d4eb-491e-98d9-84d10e0286ec

Besibaigiant vasarai natūraliai norisi daugiau dėmesio skirti namų švarai. Studentai pradeda švarintis besikurdami bendrabučiuose, o ir daugelis po atostogų imasi tvarkytis namus, kuriuose vasarą buvo leista mažiau laiko. Naują sezoną norisi pasitikti švara ir gaiva kvepiančiuose namuose – tą rodo ir didesnis dėmesys buitinės chemijos prekėms, sako Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė.

„Lietuviams tikrai rūpi švara, todėl įvairios skalbimo, valymo, indaplovių priemonės, kita buitinė chemija paklausios ištisus metus. Tinkamai laikomos šios priemonės gali ilgai tarnauti, tad pirkėjai įpratę aktyviai dairytis akcijų ir nepraleidžia progos per jas atsargomis apsirūpinti ilgesniam laikui. Tačiau matome, kad intensyvesnį tvarkymąsi skatina ir kalendorius. Dažnas kruopščiau namus valosi ne tik per tradicinį pavasarinį generalinį tvarkymąsi, bet ir prieš šventes, taip pat tiesiog keičiantis sezonams. Rudeniop daugelis grįžta į darbus, rutiną, daugiau laiko leidžiame namuose – o juk švariuose, tvarkinguose būti tiesiog maloniau“, – sako G. Kitovė.

Nors stengiasi palaikyti tvarką, yra dalykų, apie kuriuos pamiršta išties daug žmonių. Kad galėtumėte mėgautis jaukia namų atmosfera, nepamirškite ir jų – „Iki“ primena, į ką verta atkreipti dėmesį norint išties sutvarkytos, švara kvepiančios aplinkos.

Skalbimo mašina. Nors ji iškart asocijuojasi su švara, skalbyklė ne visada ja pasižymi. Joje kaupiasi nešvarumai, skalbimo miltelių ar tablečių likučiai. Jei jūsų mašina skleidžia blogą kvapą, nors ją reguliariai naudojate – pats metas ją išvalyti.

Atkreipkite dėmesį į atskirus komponentus. Labiausiai jautrios užteršimui yra tos vietos, kurios tiesiogiai liečiasi su nešvarumais. Tai – filtras, skalbiklio dozatorius ir guma. Kiekvieną jų išvalykite, taip pat rekomenduojama reguliariai naudoti skalbimo mašinų valiklį, kuris pasirūpins ne tik būgno švara, bet ir išvalys net giliausius technikos kampelius. Atminkite, kad investuodami į reguliarią skalbyklės priežiūrą apsaugosite ne tik savo įrangą, bet ir savo šeimos sveikatą.

Indaplovė. Šis prietaisas sutaupo daug laiko ir energijos, nes atleidžia jus nuo varginančio indų plovimo. Deja, jei jos nelaikysite švarios, ji gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Ne paslaptis, kad daugelis iš mūsų tai daro tik retkarčiais, valydami indaploves tik tada, kai jos pradeda kelti problemų.

Kad išvengtume nemalonių siurprizų, „Iki“ specialistai rekomenduoja filtrą ir indų krepšelius bent kartą kas dvi savaites tiesiog nuvalykite kempine, pamirkyta į vandenį su indų plovikliu. O pačią indaplovę kruopščiai išvalykite bent kartą per du ar tris mėnesius. Galima naudoti ir tokias priemones kaip soda ar actas, tačiau efektyviausia ir mažiausiai darbo reikalaujanti išeitis – speciali priemonė indaplovių valymui. Ryšys yra paprastas: higieniškai švari indaplovė reiškia higieniškai švarius indus. Tinkamai prižiūrėdami savo buitinius prietaisus, galėsite jais džiaugtis daugelį metų.

Patalynės užvalkalai. Atsigulti į naujai apvilktus, šviežumu kvepiančius patalus –  malonumas, kuris prisideda prie kokybiškesnio išsimiegojimo. Bet reguliariai skalbti patalynę svarbu ne tik dėl to – tai padeda kovoti su dulkių erkutėmis, kurios tiek gyvos, tiek negyvos gali pakenkti sveikatai, ypač alergiškiems žmonėms.

Be to, nepakeista patalynė kaupia dulkes, prakaitą ir nešvarumus, kurie gali pasunkinti alergiją arba pabloginti odos būklę. Taigi, jei pabundate su sudirgusiomis akimis, išbertu veidu ar užsikimšusia nosimi, dėl to iš dalies gali būti kalta nešvari patalynė. Dėl to ekspertai primygtinai pataria keisti užvalkalus kas savaitę arba bent kas dvi. Pasvarstykite – ar tikrai laikotės šios rekomendacijos?

Rankšluosčiai. Išlipę iš dušo jaučiamės švarūs, tačiau tai nėra visiškai tiesa. Šluostantis milijonai odos ląstelių patenka ant rankšluosčio, ir ilgainiui ant jo gaili pradėti daugintis mikrobai. Geriausias būdas tai užkirsti – po kiekvieno naudojimo jį gerai išdžiovinti ir dažnai skalbti.

„The American Cleaning Institute“ (Amerikos valymo institutas) rekomenduoja tai daryti rankšluostį panaudojus 3 kartus. Jei duše prausiatės kasdien, tai reiškia, kad juos geriausia skalbti du kartus per savaitę. To pakanka, kad rankšluosčiai būtų išvalyti ir pašalintos ant jų susikaupusios bakterijos. Tačiau dažniau reikėtų skalbti tokius, kurie po treniruotės drėgni atsiduria sporto krepšyje, taip pat turint odos problemų.

Vonios kilimėlis. Vonios kambario higiena labai svarbi užtikrinant šeimos sveikatą ir komfortą. Vonios kilimėliai, nors dažnai ir nepastebimi, taip pat kaupia drėgmę, negyvas odos ląsteles, plaukus, dulkes, augintinių plaukus ir kitką, kas skatina bakterijų, pelėsių dauginimąsi. Juolab, kad drėgnas, paprastai tamsus vonios kambarys – ideali terpė jiems.

Kilimėlio plovimo dažnumas priklauso nuo naudojimo sąlygų. Retai naudojamuose voniose juos pakanka išskalbti kartą per savaitę, tačiau didelio intensyvumo patalpose – pvz., šeimose su vaikais – rekomenduoja juos skalbti bent du kartus per savaitę. Reguliarumas ypač svarbus, jei pastebite nešvarumų požymių, pavyzdžiui, dėmių ar nemalonių kvapų, pažymi „Iki“ specialistai.

Be to, po kiekvieno naudojimo vonios kilimėlį patartina pakabinti virš vonios ar dušo, kad pasišalintų drėgmė. Tai gerokai sumažina pelėsio atsiradimo riziką ir prailgina gaminio tarnavimo laiką.

Nauji drabužiai. Daugelis iš mūsų nemato reikalo įmesti naujų rūbų skalbyklę, jeigu jie neatkeliavo iš dėvėtų drabužių parduotuvės. Tačiau tai gali turėti įtakos ne tik komfortui, bet ir sveikatai. Tekstilės gaminiai nuo gamyklos iki parduotuvės turi sąlytį su įvairiais paviršiais, rankomis ir medžiagomis.

Net jei jie niekada anksčiau nebuvo dėvėti, tai nereiškia, kad jie negali suerzinti odos, ypač jautresnės. Viena, kai matuodamiesi drabužius parduotuvėje juos apsivelkame vos minutei ar kelioms, ir visai kas kita – kai juos dėvime visą dieną. Tas pats, beje, pasakytina ir apie naują patalynę. Prieš apvilkdami naujutėlius užvalkalus, prasukite juos kartą skalbimo mašinoje – bus ir maloniau, ir higieniškiau.

Šuns guolis. Pagalvokite, kiek ir kur jūsų augintinis pabūna per dieną: eina pasivaikščioti, žaidžia žolėje, gainioja kamuolį, gal įbrenda į upelį ir uostosi su kitais šunimis. Iš lauko jis parsineša smėlio, purvo ir įvairių bakterijų bei mikrobų, kurie patenka ir į jo guolį. Šuns guolį reikėtų valyti reguliariai, nes tai nėra nei sudėtinga, nei užima daug laiko, be to, tai naudinga jūsų augintinio sveikatai. „Iki“ specialistai rekomenduoja tą daryti kartą per mėnesį, tačiau galima ir dažniau – ypač, jeigu už lango dargana. Lengviausia valyti šunų gultus su nuimamais užvalkalais. Tiesiog išskalbkite juos pagal gamintojo nurodymus, ir darbas bus atliktas.

Jei užvalkalas nenusiima, nusiurbkite jį dulkių siurbliu – kampai paprastai būna labiausiai užteršti, todėl juos siurbkite ilgiau ir kruopščiau. Įvairių dėmių problemą išspręskite pasirinkę švelnų ir saugų ploviklį dėmėms šalinti, tuomet išplaukite ir gerai išdžiovinkite prieš vėl patiesiant guolį augintiniui.

„Šilalės artojo“ inform.,

parengta pagal pranešimą spaudai

Valstybės saugumo departamentas įspėja: Rusijos žvalgyba gali mėginti pasinaudoti Lietuvos mokslei­viais. Priešiškos valstybės specialiosios tarnybos nesibodi griebtis pačių niekšiškiausių operacijų, o įvairioms žvalgybinėms ar diversinėms užduotims atlikti socialiniuose tinkluose jos mėgina verbuoti mūsų šalies piliečius, tarp jų – ir nepilnamečius. 

Pavojingas verbavimas – socialiniuose tinkluose

Kad tai nėra iš piršto laužta grėsmė, patvirtino Gargžduose gyvenanti Ukrainos pabėgėlė, nevyriausybinės organizacijos „Asterix“ vadovė Andželika Ibrahimova, kuri kartu su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija pedagogams, žurnalistams, visuomenininkams neseniai organizavo nuotolinį susitikimą  su Charkivo miesto licėjaus atstovais, patyrusiais, kaip rusų žvalgyba internetinėje erdvėje bandė verbuoti jų mokinius.

Nevyriausybinės organizacijos „Asterix“ vadovė A. Ibrahimova įsitikinusi, jog Lietuvoje pats laikas kalbėti apie priešiškos valstybės, agresorės Rusijos žvalgybos mėginimus verbuoti moksleivius.

„Ukrainoje yra labai daug atvejų, kai internetinėje erdvėje suklaidinti vaikai patyrė daug skaudžių psichologinių traumų, yra net ir mirčių. Verbuotojai yra labai pasikaustę: iš pradžių jie tampa vaikų guodėjais, bičiuliais, o paskui pamažu įtraukia į savo agentūrinį tinklą. Už atliktas tam tikras žvalgybines užduotis žadamas dosnus finansinis atpildas arba vaikai vėliau įvairiai šantažuojami. Plačiai nuskambėjo skaudus atvejis, kai, vykdydamas agentūrinę užduotį kurios metu jam reikėjo padėti sprogstamąjį užtaisą prie pastato, moksleivis neatsargiai pasielgė, neturėdamas atitinkamų įgūdžių, pats susisprogdino“, – pasakojo A. Ibrahimova, akcentavusi, kad tokie atvejai, deja, nėra pavieniai. 

Pasak Charkivo apskrities laikraščio žur­nalistės Tatjanos Tenčiuk, vietinė žiniasklaida skiria daug dėmesio priešiškos valstybės žvalgybos vaikų verbavimo atvejams, ir įspėjo, jog į šią temą negalima žiūrėti pro pirštus. Šiuolaikiniame technologijų pasaulyje verbavimas gali vykti pedagogams ir tėvams net neįtariant, o patiems vaikams dar stinga psichologinio atsparumo, kritinio mąstymo. Tuo ir naudojasi priešiška žvalgyba. 

„Tokios temos yra gyvybiškai svarbios šiuolaikinėje geopolitinėje situacijoje. Mes negalime likti nuošalyje, kai žalojami mūsų paaugliai. Negalvokite, kad tokie dalykai nevyksta Lietuvoje. Todėl geriau užbėgti už akių, negu vėliau graužtis, kad nieko nepadarėme. Mūsų pareiga yra šviesti visuomenę, visapusiškai atskleisti šią aktualią problemą“, – kalbėjo Charkivo laikraščio žurnalistė.

Charkivo licėjaus patirtis

Vieno iš Charkivo licėjų direktorė Natalija nuotoliniame susitikime papasakojo savo mokyklos karčią patirtį, kai į rusų žvalgybos pinkles pateko šeštos klasės mokiniai. Ji atkreipė dėmesį į faktą, jog verbuoti gali bet kur, tačiau virtualioje erdvėje tai atpažinti vaikams yra sunkiausia: iš pradžių viskas prasideda nekaltai, socialiniuose tink­luose jie draugiškai pakviečiami į uždarą grupę, kur vyksta pokalbiai paaugliams įdomiomis temomis, paskui atsargiai paraginama pasidalinti savo asmenine patirtimi, išgyvenimais, teikiama paguoda, patarimai. Taip verbuotojai susirenka daug asmeninės informacijos, kuria vėliau manipuliuoja, priversdami vaikus atlikti atitinkamas užduotis. Ukrainietė pedagogė ypač perspėja tėvus: labai svarbu pastebėti, kaip keičiasi vaikas, kokie galbūt atsirado nauji jo užsiėmimai. 

„Tose uždarose socialinių tinklų grupėse skleidžiamos destruktyvios idėjos, sudaroma iliuzija lyg tai yra bend­ruomenė, kuri padeda kovoti už tiesą. Kadangi vaikas nori jaustis svarbus, o čia jis kaip tik tokiu ir gali pasijausti, be to, paaugliui leidžiama suprasti esą jis keičia pasaulį. Tas jausmas dar sustiprinamas pažadant finansinį atlygį, jeigu tai neveikia, griebiamasi įbauginimo“, – pasakojo licėjaus direktorė. Ji atkreipė dėmesį, jog priešiškos šalies žvalgybos žmonės, kurie dirba su verbavimu, turi labai gerų psichologinių žinių, metodų – tai nėra paprasti žmonės. 

„Stiprūs psichologai suranda silpnąsias vaikų vietas: jie moka itin gerai įkalbinėti, o 5–8 klasių mokiniai dar neturi kritinio mąstymo, nemoka kovoti su psichologiniu spaudimu, jiems stinga žinių apie propagandą interneto platybėse“, – perspėja Charkivo licėjaus direktorė, kuriai su kolegomis pavyko aptikti, kad mokyklos virtualioje erdvėje buvo verbuojama apie 20 šeštos klasės mokinių. Pedagogai nedelsiant ėmėsi priemonių, susisiekė su kibernetinio saugumo policija, tėvais. Išanalizavus situaciją, mokytojams buvo pateiktos aiškios instrukcijos, kaip elgtis tokias atvejais.

Ministerija perspėjo mokyklas

Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija taip pat jau perspėjo mokyk­las dėl Rusijos specialiųjų tarnybų galimų ketinimų verbuoti šalies moksleivius. Ministerija mokyklų vadovų prašo pavesti auklėtojams valandėlių metu 6–12 klasių mokiniams pateikti naudojimosi socialiniais tinklais saugumo rekomendacijas, paaiškinant, jog Rusijos žvalgybos tarnybos siekia kuo labiau pakenkti Ukrainos žmonėms ir kariuomenei, įbauginti gyventojus, sumažinti jų norą priešintis. Kadangi patys rusai ir jų žvalgyba negali lengvai patekti į Ukrainos miestus ir gyvenvietes, savo nurodymams vykdyti jie pasitelkia Ukrainoje gyvenančius pažeidžiamus žmones. Duodamos užduotys būna įvairios – nuo elementarių prašymų nufotografuoti įvairius objektus (pavyzdžiui, kur gyvena kariai ar kur važiuoja karinė technika) iki pavedimų padegti ar net susprogdinti pastatus. Rusija imasi teroristinių būdų savo tikslams pasiekti ir verbuoja net vaikus bei paauglius, kad šie vykdytų nusikaltimus prieš savo šalį. Kai kurie vaikai išsigąsta bausmės ir, užuot papasakoję viską tėvams, mokytojams ar pareigūnams, stengiasi atlikti vis sunkesnes priešų žvalgybos pavestas užduotis. Toks pat scenarijus gali būti naudojamas ir Lietuvoje, todėl būtina nuolat aiškinti vaikams, kad jei jie socialiniuose tinkluose gautų nepažįstamų ar mažai pažįstamų žmonių pasiūlymų už atlygį nufotografuoti pastatus, nupiešti grafičių ar atlikti iš pirmo žvilgsnio visiškai, atrodytų, nekaltus darbus, nedelsdami apie tai turi pranešti tėvams ir perduoti informaciją Valstybės saugumo departamentui telefonu (+370-700) 7-00-07.

Siūlo būti atsargiems

Valstybės saugumo departamentas paskutinėje grėsmių ataskaitoje taip pat rašė apie Rusijos bei Baltarusijos specia­liųjų tarnybų siekius verbuoti Lietuvos gyventojus. Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas pranešė, jog įspėjimai bei rekomendacijos švietimo įstaigų vadovams išsiųsti atsižvelgus į tai, kad Rusija tokią taktiką jau išbandė Ukrainoje ir dabar gali šia patirtimi pasinaudoti Baltijos šalyse.

Lietuvos moksleivių sąjungos atlikta apklausa rodo, jog dalis mokinių jau yra sulaukę bandymų verbuoti, tačiau Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas V. Vitkauskas tikina, kad nėra duomenų, jog šie procesai mūsų šalyje jau prasidėjo. 

„Tokios informacijos kol kas neturime. Kol kas konkrečių dalykų, kad Lietuvoje tokie procesai prasidėjo, mes šiuo metu neturime. Apibendrinti ir sakyti, jog pas mus tinklas jau yra užmestas ir bandoma vaikus įtraukti, dar negalime. Žinoma, visada reikia būti atsargiems ir įsivertinti tokį skaičių“, – prieš kurį laiką yra sakęs V. Vitkauskas.

Pasak Nacionalinio krizių valdymo centro vadovo, šios institucijos pagrindinė užduotis yra prevencija, siekiant įspėti vaikus, kad tokių dalykų gali nutikti. O jeigu jie pastebi tokių dalykų, reikia priminti kuo greičiau kontaktuoti su tėvais, mokytojais, kreiptis ir į Valstybės saugumo departamentą.

Vilija BUTKUVIENĖ

„Bangos“ laikraščio redaktorė

Edvardo GELŽINIO nuotr. 

 Projekto „Vienas regionas – bendri kaimynystės iššūkiai“ publikacija

Grįžęs iš Ukrainos, įveikęs daugybę pavojingų misijų ir perėjęs sudėtingą, įvairiausią ginkluotę įvaldžiusio kario kelią, Arūnas Kumpis atvyko į Šilalę pristatyti savo trečiąją knygą „Dronų karai“. Nuo 2014 m. Arūnas kovojo KASP 8-osios rinktinės nekinetinių operacijų kuopoje, žvalgybos būryje. Nuo 2022 m. kovo 11-osios Rusijos–Ukrainos karo dalyvis – žvalgas, prieštankinių – priešlėktuvinių sistemų, artimosios žvalgybos ir dronų operatorius.

A. Kumpis – vienas iš nedaugelio lietuvių, savo akimis regėjusių ir asmeniškai patyrusių XXI amžiaus pradžios modernų, tačiau ne mažiau nuožmų ir kruviną karą, kuriame vis didesnę reikšmę įgauna šiuolaikinės bepilotės sistemos, keičiančios ne tik mūšio taktiką, bet ir paties kario kasdienybę.

Šilalėje viešėjęs autorius pasakojo, kad pirmosios dvi jo knygos buvo parašytos dienoraščio forma. Trečioji – asmeninių pasakojimų tęsinys, tačiau yra daugiau teorinė, faktinė – apie bepilotes sistemas, naudojamas Ukrainoje.

„Ar dar ką nors stebina mūsų reakcija, kai eilinis bepiločio orlaivio pažeidimas kertant Lietuvos oro erdvę tampa „netikėtu incidentu“? Kaip neturėjome, taip neturime – ir vargu, ar artimiausiu metu turėsime – realių priemonių tokiems taikiniams laiku identifikuoti bei neutralizuoti. Dar blogiau – neturime nei aiškaus plano, nei strateginės vizijos, kaip šią spragą užpildyti“, – sakė knygos autorius.

Jis tvirtino jau kurį laiką bandantis rasti atsakymą į klausimą, kokios yra tikrosios tokio Lietuvos kariuomenės priešinimosi modernizacijai priežastys.

„Klausantis aukšto rango karininkų, susidaro įspūdis, kad jie visiškai netiki mūsų  kariuo­me­nės gali­my­­bėmis prie­šintis be sąjungininkų pagalbos. Jie net nesvarsto tokios galimybės ir nemato reikalo būti jai pasirengę. Todėl visos pastangos ir išlaidos yra nukreipiamos į tai, kad taptume hipotetinės, didžiulės NATO kariuomenės priedėliu. Mūsų kariuomenės vadų nedomina nei asimet­rinio poveikio ginklų sistemos, kurios leistų mažesnėmis pajėgomis kautis prieš gausesnį priešininką, nei kariuomenės restruktūrizavimas, kad joje esminį vaidmenį vaidintų robotizuotos sistemos“, – apgailestavo A. Kumpis. 

Jis pasakojo, jog Ukrainos kariuomenė šiuo metu daugiau nei 70 proc. žalos priešui padaro dronais ir jau planuoja, kaip vienam bepilotės sistemos operatoriui suteikti galimybę valdyti ne vieną, o šimtus bepiločių sistemų vienu metu.

„O mes savo ruožtu didžiuojamės, kad ketvirtais karo metais pagaliau parengėme kelis FPV dronų operatorius, kurie sugebėjo praskristi porą kilometrų poligone ir detonuoti droną su sprogmenimis. Užuot priėmę realybę, modernizavę savo pajėgas bei rengę jas ateities karui, kuriame lemiamą vaidmenį atliks robotizuotos sistemos, mes vis dar laikomės įsikibę pasenusių doktrinų“, – teigė A. Kumpis.

„Dronų karų“ autorius įsitikinęs: „Pasaulyje nėra tokio tanko, kurio nesustabdytų 300–400 dolerių kainuojantis dronas. Tokio tanko tiesiog nėra. Esu pasiruošęs lažintis dėl bet kokios sumos – kad ir koks geras būtų tankas, jį sustabdys Ukrainoje pagamintas dronas“.

Svarbiausias dalykas Lietuvai, anot A. Kumpio, – susitarti dėl rolių mūšio lauke.

„Reikėtų susitarti dėl sąlygų, kas eis mirti. Visiems turi būti vienodos sąlygos, nes aš galiu jums pasakyti, kas bus, kai reikės realiai ginti savo kraštą – visi išsisukinės, kaip tik galės. Čia turėtų būti politikų ir kariškių reikalas rasti kažkokį sprendimą. Bet mes dabar esame priėmę sprendimą neigti realybę ir sakyti, jog sąjungininkai viską sutvarkys. Tačiau kvaila tikėtis, kad amerikietis ar vokietis mirs už mus“, – sakė A. Kumpis.

Daiva VAITKEVIČIŪTĖ 

AUTORĖS nuotr.

Projekto „Vienas regionas – bendri kaimynystės iššūkiai“ publikacija

Rugpjūčio 23 d. Lietuva minės 36-ąsias Baltijos kelio metines – kaip ir kasmet, šiai istorinei datai skirta daugybė renginių, tarp kurių – prisilietimas ir prie mūsų istorijos Pajūrio tremtinių aikštėje. Be to, iš­siskirs ir Šiauliai, kur koncertuos jaunieji atlikėjai iš Lietuvos, Latvijos bei Estijos, bus atidaroma tarp­disciplininio meno kūrybinių dirb­tuvių „Baltijos naktys“ paroda, o va­karo akcentu taps Šiaulių bigben­do pasirodymas su solistais.

Ateinantį šeštadienį, Baltijos kelio dieną, ir vėl prisiminsime tautų vienybės bei taikaus pasipriešinimo galią. Tad ir daugelis renginių paženklinti laisvės dva­sia. Štai rugpjūčio 26 d. Tauragės Bangos parke vyraus patriotinės nuotaikos – kviečia roko opera „Priesaika“, kuri sukurta remiantis autentiškais partizanų

prisiminimais. Tie žmonės pasitraukė į mišką kovoti už tai, kas brangiausia – Tėvynę. Apie ką jie kalbėdavo, ar tikėjo savo pergale, ar bijojo mirties? Atsakymai į šiuos klausimus nuskambės operoje, kuri apjungė roko grupės „Thundertale“ muzikantus, operos solistus Sand­rą Lebrikaitę, Liudą Mikalauską ir Egidijų Bavikiną bei kt. Renginys nemokamas. 

Rytoj (rugpjūčio 20 d., 19 val.) Tauragės pilies kiemelyje skambės XV muzikos festivalio koncertas „Rekompozicijos“. Naujausius Gedimino Gelgoto kūrinius atliks pats kompozitorius kartu su fortepijono partija bei Vilniaus miesto ansambliu „Nico“. Bilietų kaina – simbolinė (5 eurai), juos platina „Paysera Tickets“ ir Tauragės kultūros centro kasa.

Rugpjūčio 24 d., 13 val., Obelyne laukia tradicinis kulinarinio paveldo renginys „Kugelinės“, kuriose bus galima paragauti įvairių kugelio rūšių, dalyvauti jo kepimo edukacijose. Taip pat programoje – koncertai, kugelio kepėjų varžytuvės (registracija iki rugpjūčio 20 d.), valgymo čempionatas, žaidimai, lauko prekyba. Šventišką nuotaiką kurs ansamblis „Jonis“ ir grupė „Pečius griūn“. Renginys nemokamas.

Rugpjūčio 22 d. Palangos kurhauze charizmatiškoji kino, televizijos ir teatro aktorė Nijolė Narmontaitė koncerte „Juoko ir romantikos niekada nebus per daug“ skaitys poeziją, skambės dainos, smagios istorijos – taip ji kviečia pakeliauti naujausios savo knygos „Aktoriai, režisieriai ir 77 laimės receptai“ labirintais. 

Vis dar vyksta skaitymo skatinimo iššūkis „Vasara su knyga“, kviečiantis leistis į skaitymo kelionę. Dešimtoji vasaros skaitymo akcija, kuri tęsis iki rugpjūčio 31 d., siūlo perskaityti vos tris knygas, renkantis jas pagal šias užduotis: perskaityti knygą, kurią norėtum pasiimti į kelionę; perskaityti knygą apie muziką; perskaityti knygą, kurios pavadinime yra raidė su paukščiuku. 

Norint įveikti iššūkį ir laimėti prizų loterijoje, tereikia iki rugpjūčio 31 d. užsiregistruoti interneto svetainėje www.vasarasuknyga.lt. 

Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje veikia paroda „Laisvės pojūtis“, sujungusi keturias Tauragės menininkes: Angeliją Eidukienę, Ritą Kaniušaitę–Grikšienę, Jūratę Bytautę, Aretą Didžionienę, kurios savo darbuose nagrinėja įvairialypes laisvės formas. Lankytojai tyrinėti laisvės idėją kaip asmeninį ir visuomeninį fenomeną gali iki rugsėjo 30 d. 

Kotryna PETRAITYTĖ

Projekto „Vienas regionas – bendri kaimynystės iššūkiai“ publikacija

ĮVERTINKITE Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus VEIKLĄ

Šia apklausa siekiame išsiaiškinti Jūsų patirtį lankantis Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus renginiuose ir erdvėse. Anketos rezultatai bus naudojami vidinėje įstaigos veikloje gerinant mūsų paslaugų kokybę. Ši anketa yra anonimiška ir ją užpildyti truks 5–10 min. Jūsų atsakymai mums labai vertingi. Ačiū!

Primename, kad Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus turi šiuos padalinius:

• DionizoPoškosBaubliųmuziejus;

• Upynos etnografijos muziejus;

• Kazimiero Jauniaus muziejus;

• Šilalės turizmo informacijos centras.

Apklausa pildoma ČIA https://forms.gle/aNhLFtQDSacvfhZa6