Į redakciją užsukusi Šilalės Maironio g. 21-ajame name gyvenanti moteris sakė esanti kantri, tačiau ir jos kantrybės taurė šį pavasarį persipildė. Ji bei kiti šio namo gyventojai teigia nebeapsikenčiantys gretimo daugiabučio kaimynų savivaliavimo jų kieme.

Pasak šilališkės, dvie­jų priešais esančio Mai­ronio g. 19-ojo na­mo butų gyventojai turi ne po vieną, o net po 3 ar 4 automobilius, todėl nieko keisto, kad, jų nebesutalpindami savo kieme, stato tiesiai po lan­gais kaimynams. Nors jų stovėjimo aikštelė ir yra kiek didesnė, vietos ma­šinoms čia visuomet maža. Dėl tokio gretimo daugiabučio gyventojų įžūlumo esą 21-ojo namo aikštelės šeimininkai va­ka­rais neberanda vie­tų automobiliams.

„Yra du butai, kurių savininkai turi po 3-4 mašinas ir visas nori laikyti kieme. Kiek tel­pa, susistato po sa­vo langais, o jei ne – atvairuoja pas mus. Argi taip galima? Jei grįžti vėliau, ne­be­ran­di vie­tos prisipar­kuoti savo na­mo aikš­telėje. Pik­ta, kad ją užima svetimi automobiliai. Manau, gyventojai, turintys po kelias transporto priemones, neturėtų ši­taip piktnaudžiauti ir negerbti aplinkinių. Tegul automobilius laiko garažuose.

Dar viena ir, ko gero, didžiausia bėda yra tai, jog iš iš kai kurių mašinų bėga tepalai. Viena tokia po mūsų langais nejudinta stovėjo visą savaitę. Praėjusiame „Šilalės artojo“ numeryje skaičiau aplinkosauginin­ko pa­sisa­ky­mą, kad ši prob­lema yra jų kompetencijoje. Tai gal galėtų į mūsų kiemą užsukti ir pasidomėti situa­cija?

Negana to, kartais prie pat išvažiavimo būna paliktas autobusiukas, kuris labai trukdo eismui: neįmanoma matyti, ar atvažiuoja kita mašina, ar ne.

Manyčiau, reikėtų įvesti griežtesnę tvarką. Pavyz­džiui, užsienyje aikštelėje lei­džiama statyti tik vieną šeimos automobilį, o jei žmo­­nės jų turi daugiau, už likusius moka mokes­tį“, - išeitį, kaip būtų galima sudrausminti kaimynus, siūlė moteris.

Labai panašią problemą iš­dėstė ir dar viena į redakciją paskambinusi šilališkė. Moteris teigė esanti pasipiktinusi kai kurių vairuotojų kultūra. Ypatingai su niekuo nesiskaito, anot jos, vairuojantieji prabangesnius bei galingesnius automobilius.

Praėjusią savaitę į prekybos centrą „IKI“ užsukusią pašnekovę papiktino visureigio vairuotojas.

„Aikštelėje mašina buvo pastatyta per dvi stovėjimo vietas! Man atrodo, tai nėra labai mandagu. Ar tai reiškia, jog, turint didesnį automobilį, kelių eismo taisyklės nebegalioja? Tačiau nustebino ir policijos pareigūnų elgesys: kaip tik tuo pačiu metu tarnybiniu automobiliu užsukę į šią aikštelę, jie jokio pažeidimo „nepastebėjo“... O gal reikėjo bent įspėti, kad ir kitiems nekiltų pagunda taip išsidirbinėti? Siūlyčiau pareigūnams į tai atkreipti dėmesį“, - ragino šilališkė.

Rytoj Lietuvoje bus minima saugaus eismo diena. Tačiau akivaizdu, jog reikėtų ir kultūringo eismo dienos. O kol tokios nėra, pamokyti kelių chuliganus mandagumo galime, elgdamiesi pilietiškai ir principingai: viešindami tokias situacijas.

Birutė PALIAKIENĖ

Pamažu bundanti gamta jau kviečia žmones tvarkyti bei švarinti aplinką. Deja, visais laikais buvo ir bus tokių, kuriems tai - nė motais. Į redakciją paskambinę šilališkiai guodžiasi, kad atsibodo pro langus matyti kiemuose trūnijančias nebevažiuojančias mašinas, kurios ankštose aikštelėse ne tik užima vietą, bet ir teršia aplinką.

„Nejudinami seni „trantai“ aikštelėje stovi jau net ne kelis mėnesius, o visus metus. Pikta ne vien dėl to, jog jie užima brangią vietą - tai darko ir bendrą vaizdą. Patarkite, į ką kreiptis, kad mašinos būtų nutemptos? Įdomu, kas turi imtis veiksmų, kai savininkui jo automobilis nerūpi: policija ar aplinkosaugininkai?“ - teiraujasi laikraščio skaitytojai.

Klaipėdos regiono Aplin­kos apsaugos departamen­to Šilalės agentūros vedėjas Antanas LEŠ­ČAUS­KAS aiškina, jog aplinkosaugininkai į pranešimą apie nebeeksploatuojamas transporto priemones rea­guo­tų tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad jos teršia ap­linką. Kitaip tariant, jeigu bū­tų pastebėta, jog iš automobilio teka tepalai ar pan.

„Mes turime teisę įsikišti tik tuomet, kai užfiksuojama reali tarša, pavyz­džiui, iš mašinos bėga tepalai, jie plinta į gruntą. Tada administracine tvar­­ka galė­tume taikyti nuobau­dą, skai­­čiuo­ti gamtai padarytą žalą ir panašiai“, - teigia A.Leš­čauskas.

Beje, jis sako, kad plačiau situacijos negali pakomentuoti, kadangi jo vadovaujama agentūra iki šiol nėra sulaukusi nė vieno pranešimo dėl minėtos problemos.

Apie mėnesių mėnesius ar ištisus metus kiemuose, aikštelėse, gatvių pakraščiuose paliktus bei eismui ir aplinkiniams trukdančius nejudinamus automobilius galima pranešti policijai. Patikrinę informaciją, pareigūnai tvirtina susisieksiantys su jų savininkais bei įpareigosiantys mašinas išgabenti.

Šilalės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio viršininko funk­cijas laikinai vykdančios Lijanos BŪDVYTIENĖS „Šilalės artojui“ pateiktais duomenimis, policija, gavusi pranešimą apie neeksploatuojamą, paliktą be priežiūros transporto priemonę, laikomą bend­ro naudojimo vietose, raštu kreipiasi į jos savininką, kad šis ja pasirūpintų - išgabentų iš bendro naudojimo vietos. Jeigu įspėjimą gavęs asmuo to nepadaro, jam taikoma administracinė atsakomybė, numatyta ATPK 51 (11) str. 1 d.

„Neeksploatuojamos, paliktos be priežiūros transporto priemonės laikymas bendro naudojimo vietose ir po savivaldybės, policijos ar kitos suinteresuotos institucijos pa­reigūno raštiško perspėjimo nesiėmimas priemonių ja pa­sirūpinti, užtraukia baudą transpor­to priemonės savi­nin­kui nuo 72 iki 144 eurų. Be to, jei mašinos savininkas administracinę atsakomybę dėl be priežiūros paliktos transporto priemonės užsi­traukia nebe pirmą kar­tą, gali sulaukti ne tik kur kas griežtesnės piniginės baudos, bet ir mašinos konfiskavimo. Tokiu atveju grėstų automobilio nuvežimas bei bauda nuo 144 iki 289 Eur“, - komentuoja L.Būdvytienė.

Tiesa, pasak pareigūnės, Ši­lalėje tokių pranešimų iš gyventojų sulaukiama retai.

„Pastaruoju metu tokia informacija policiją pasiekė iš Kvėdarnos. Iš­siuntus transporto prie­monės sa­vininkams įs­pėjimą, ku­riame buvo nurodyta ja pasirūpinti, jie taip ir pa­darė“, - tvirtina pareigūnė.

Tačiau gremėzdų, nuleistomis padangomis riogsančių daugiabučių aikštelėse, kuriose brangi kiekviena vie­ta, šeimininkai turėtų ir patys susiprasti, jog šitaip jie negerbia ne tik savęs, bet ir kaimynų – juk jų mašina užima vietą. O supratus tai, gal ir policijos perspėjimo nebereikės laukti. Be to, yra ir dar viena problema, kurią kelia pamiršti automobiliai: jie tam­pa kliūtimi specialiajam transportui. Gaisrininkams, greitosios me­dicinos pagalbos darbuotojams ankštuose kiemuose ir taip yra gana sudėtinga privažiuoti prie laiptinių, siekiant laiku suteikti būtiną pagalbą.

Birutė PALIAKIENĖ

Penktadienio rytą Šilalėje, Jono Basanavičiaus g. 8-ojo namo kieme, užfiksuotas neįprastas eismo įvykis. Auto­mobilis „Ford“ atsitrenkė į kieme stovėjusią „Toyota Prius“, o tada - į pastatą.

Palikęs į daugiabučio sieną įsirėžusią mašiną, vairuotojas iš įvykio vietos paspruko.

Pradėtas tyrimas pagal dvi administracines teisenas: dėl svetimo turto apgadinimo ir pabėgimo iš eismo įvykio vietos.

Pirminiais duomenimis, asmuo, apdaužęs kitą mašiną bei įsirėžęs į namo sieną, iš pradžių „Forde“ sėdėjo keleivio vietoje. Tačiau vairuotojui išlipus ir nuėjus tvarkyti reikalų, jis ištraukė mašinoje paliktus raktelius ir, užvedęs ją, nesėkmingai bandė kažkur važiuoti. Jaunas vyras (gim. 1987 m.), pridaręs bėdų, pabėgo, bet maždaug po valandos buvo surastas. Pasivažinėti sumaniusiam šilališkiui nustatytas 2,05 prom. girtumas. Medikų pagalbos niekam neprireikė.

Bi­ru­tė PALIAKIENĖ

Pavasario džiaugsmą aptemdė užgulusi bei varvanti nosis, perštinti gerklė, ašarojančios akys ar net išberta oda? Tačiau galima gyventi kitaip, jei išsiaiškinsite savo alergenus, atlikę kraujo tyrimą.

„Sveikink pavasarį be alergijos!“ – į tokią sveikatos profilaktikos akciją tradiciškai kviečia „Medicina practica“ laboratorija. Iki gegužės pabaigos išsitirti alergiją, pa­­ėmus kraujo, čia galima gerokai pigiau. Nustačius, kurioms žiedadulkėms esate jautrūs, galėsite efektyviau nuo jų gintis bei pasirinkti vaistus.

Alergija žiedadulkėms primena peršalimą: kvėpavimo takų gleivinės paburksta, patinsta, išsiskiria daugiau sek­reto. Dauguma alergiškų žmonių yra jautrūs kelioms augalų rūšims. Didžiausią rūpestį pavasarį sukelia lazdynų, alksnių ir ypač beržų žirginiai.

Žiedadulkės yra labai lakios, ir vėjas jas nuneša šimtus kilometrų. Todėl alergijos pavojus gali kilti anksčiau nei prasideda vietinis žy­d?jimo sezonas. ėjimo sezonas. Šiemet šienli­gės simptomais žmonės skundėsi, atšilus orui jau vasario mė­nesį.

Kita alergijos banga prasideda, pievose sužydėjus motiejukui, miglei, svidrei, javams ir kt. Šienligės sezonas Lie­tuvoje gali trukti net iki vėlyvo rudens.

Išsiaiškinus alergijos kaltininką, viena geriausių išei­­čių – vengti bet kokio kontakto su alergenu. Pražydus pavojingiems augalams, rei­kė­tų atsisakyti išvykų į gamtą, ant langų įrengti apsauginius tink­­lelius, neatidarinėti automobilio langų, grįžus namo, nusiprausti po dušu ir kt.

Alergiją sukelia ne tik žiedadulkės, bet ir namų erkutės, grybeliai, maistas, gyvūnai, pramonės gaminiai bei kt. – atsakymą gali duoti tyrimas iš kraujo lašo.

AKCIJA! Alergijos tyrimus su didele nuolaida Jums at­liks „Medicina practica“ laboratorijoje Šilalės ligoninėje (Vytauto Didžiojo g. 19, tel.: (8-449) 4-67-63, (8-656) 6-79-57). Iš anksto regist­ruo­tis nereikia. Interneto svetainė: www.medicinapractica.lt

2016-ie­ji mo­tok­ro­so spor­to at­sto­vui kvėdarniškiui Ne­ri­man­tui Ju­ciui pra­si­dė­jo tie­siog pui­kiai. Vai­ki­nas per žie­mą iš­lai­kė ge­rą fi­zi­nę for­mą, ne­pa­ty­rė trau­mų, įsi­gi­jo nau­ją mo­to­cik­lą. Ne­ga­na to, už sa­vo triū­są bei ra­jo­no gar­si­ni­mą aukš­tais spor­ti­niais pa­sie­ki­mais šie­met Ne­ri­man­tas iš­rink­tas me­tų ši­la­liš­kiu. Re­gis, toks pri­pa­ži­ni­mas dar la­biau įkvė­pė jau­ną­jį spor­ti­nin­ką: ne­se­niai pra­si­dė­jęs šių­me­tis mo­tok­ro­so se­zo­nas jau at­ne­šė jam dvi gar­bin­gas per­ga­les.

Šį mo­tok­ro­so se­zo­ną N.Ju­cius ofi­cia­lio­mis var­žy­bo­mis pra­dė­jo ko­vo 26-ąją Šiau­liuo­se. Alek­san­dri­jos tra­so­je vy­ko „Šiau­lių tau­rės“ I-asis eta­pas. Sa­vo MX1 kla­sė­je Ne­ri­man­tas už­ėmė tre­či­ą­ją vie­tą.

Ki­to star­to il­gai lauk­ti ne­te­ko. Ba­lan­džio 2 d. Tau­ra­gės ra­jo­ne, Cei­kiš­kės kai­me, jau ant­rus me­tus iš ei­lės vy­ko Lie­tu­vos mo­tok­ro­so var­žy­bų „Lie­tu­vos tau­rė“ I-asis eta­pas. Rung­ty­nės pri­trau­kė net 111 da­ly­vių, ku­rie lenk­ty­nia­vo 1300 met­rų il­gio ir 6 met­rų plo­čio tra­so­je. Ji N.Ju­ciui bu­vo pa­lan­ki – vai­ki­nas ne­tu­rė­jo sau ly­gių ir, ben­dro­je įskai­to­je ta­pęs ly­de­riu, už­li­po ant aukš­čiau­sio ap­do­va­no­ji­mų pa­ky­los laip­te­lio. Be­je, tai kvė­dar­niš­kis pa­da­rė ant­rus me­tus iš ei­lės.

Iš vi­so „Lie­tu­vos tau­rę“ su­da­ro net 9 eta­pai. De­ja, Ne­ri­man­tas pri­si­pa­žįs­ta dėl lai­ko sty­giaus bei įtemp­to var­žy­bų gra­fi­ko ga­lė­sian­tis da­ly­vau­ti ne vi­suo­se. Pir­me­ny­bę spor­ti­nin­kas tei­kia Lie­tu­vos mo­to­k­ro­so čem­pio­na­tui ir tarp­tau­ti­nėms var­žy­boms. Praėjusį sa­vait­ga­lį N.Ju­cius jė­gas ir nau­jo­jo „Ka­wa­sa­ki“ ga­lią iš­ban­dė Lie­tu­vos mo­tok­ro­so čem­pio­na­te Ro­kiš­ky­je, o ba­lan­džio 24-ąją lenk­ty­niaus Lat­vi­jos čem­pio­na­te.

Šie me­tai N.Ju­ciui jau spė­jo at­neš­ti ne tik gar­bin­gų ap­do­va­no­ji­mų, bet ir nau­jo­vių. Pir­mo­ji – nau­ju­tė­lai­tis, dar da­žais kve­pian­tis mo­tok­ro­so vik­ruo­lis „Ka­wa­sa­ki“. An­tra nau­jo­vė - vai­ki­nas at­si­sa­kė at­sto­vau­ti ki­tų ra­jo­nų klu­bams ir var­žy­bo­se da­ly­vau­ja in­di­vi­du­a­liai.

„Ne­be­pri­klau­sau jo­kiam sve­­ti­mam klu­bui, va­žiuo­ju „gry­nai“ už Ši­la­lę ir taip dar la­biau gar­si­nu gim­tą­jį kraš­tą“, - di­džia­vo­si sa­vo spren­di­mu mo­tok­ro­si­nin­kas.

Už pa­gal­bą, ruo­šian­tis se­zo­nui, fi­nan­si­nį bei mo­ra­li­nį pa­lai­ky­mą Ne­ri­man­tas tei­gia esąs la­bai dė­kin­gas Ši­la­lės ra­jo­no ver­sli­nin­kams, pa­dė­ju­siems ne tik įsi­gy­ti nau­ją mo­to­cik­lą, bet ir ki­taip sva­riai pri­si­dė­ju­siems prie pui­kaus šių­me­čio star­to.

Bi­ru­tė PALIAKIENĖ

Pirmadienį policijos įvykių suvestinę papildė kraupi žinia: ankstų sekmadienio rytą, apie 5 val., Tūbinių I kai­­­­me esančiuose namuose rastas naujagimės (gim. 2016 m.) kūnas.

Kaip „Šilalės artojui“ teigė Tauragės AVPK Komuni­kacijos grupės specialistė Rū­ta Janavičiūtė, iš karto pra­dėtas ikiteisminis tyrimas mir­ties priežasčiai nustatyti. Bus atliekama ekspertizė, po kurios turėtų paaiškėti šios nelaimės priežastis. Kol kas turima tik duomenų, jog jau sustingusį mergaitės kūnelį ankstyvą rytą rado tėvai.

Pasak Šilalės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Birutės Sragauskienės, mažylei tebuvo vos kelios savaitės – ji pasaulį išvydo kovo mėnesį. Mergaitės tėvai Vaiko teisių skyriui žinomi, jie yra įtraukti į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Šiuose namuose reguliariai lankosi seniūnijos socialinė darbuotoja.

„Šeimoje auga dar du mažamečiai vaikai. Tėvai pagal savo sugebėjimus stengiasi tinkamai rūpintis jų sveikata, ugdymu. Kodėl mirė kovo mėnesį gimusi mažylė, bus aišku po teisėsaugos institucijų atlikto tyrimo“, - komentavo B.Sra­gauskienė.

Tūbinių kaimo bendruomenės pirmininkė Roma Gir­čienė telefonu apie dukros netekusią jauną šeimą kalbėtis nepanoro. Iš neoficialių šaltinių pavyko sužinoti tik tiek, jog vaikų tėvas yra ne kartą teistas, sėdėjęs įkalinimo įstaigose.

Birutė PALIAKIENĖ

Nuo praėjusių metų rudens apie renovaciją ir jos ypatumus kiek pritilusios kalbos pavasarį vėl atgijo. Nieko keisto – per žiemą darbininkai ne kažin ką ir veikė. Tačiau kai kurie statybininkai, regis, dar nelabai pabudo iš žiemos miego. Šilališkiai, kurie gyvena atnaujinamuose namuose, pyksta, jog praėjusį gruodį sustoję darbai niekaip neįsisiūbuoja.

Žmonės nori, kad su jais tartųsi

Šilalėje, Dariaus ir Girėno gatvėje stovintis 59 daugiabutis kartu su dar septyniais namais pateko į antrąjį modernizavimo etapą. Tačiau vie­šai prabilti pasiryžę čia gy­venantys žmonės neslėpė: re­novacijos niekas per daug netroško, o dauguma su ja sutiko vien dėl to, kad pabijojo nebegauti kompensacijų už šildymą. Bet tokio sprendimo kai kurie jau spėjo pasigailėti: gy­ventojų kantrybės taurę baigia perpildyti sustoję ir nuo terminų atsiliekantys darbai, aplink tvyranti netvarka bei gausybė neatsakytų klausimų apie pro­jektui skirtus pinigus.

Minėtame name jau daugiau nei 45 metus gyvenanti Virgilija Danutė Markvat sakė esanti pasipiktinusi daugybe dalykų. Pirmiausia, anot jos, visiškai nesilaikoma darbų termino. Be to, dar net neuždėjus fasado apdailos, namas jau yra nuniokotas. Ir, ko gero, svarbiausia, jog niekas iš daugiabučio gyventojų nežino, kas, kada ir už kiek projekto metu turi būti padaryta.

Prie daugiabučio stovinčioje lentoje skelbiama, kad darbai turėjo prasidėti 2015-ųjų kovo 31 d., o baigtis - šių metų sausio 31-ąją. Tačiau, pasak Virgilijos, statybininkai, varini vienu karučiu bei nešini keturiais kastuvais ir dviem štangomis, pasirodė tik pas­kutinę vasaros dieną. Iki rudens jie sugebėjo apšiltinti pamatus, sienas, pakeisti langus, duris, ant radiatorių uždėti reguliatorius bei davik­lius. Anot V.Mark­vat, kažkas buvo daro­ma ir ant stogo, bet niekas ne­žino, kas ten atlikta ir ar iki galo.

Negana to, nuo gruodžio vidurio statybininkai kažkur paslaptingai dingo ir pasirodė tik prieš pat Velykas. Vienas tąkart, kai kalbėjomės su namo gyventojais, aplinkui slampinėjęs darbininkas „Šilalės artojui“ paaiškino, kad armuoti namo dėl oro sąlygų dar negalima, todėl darbai ir stovi...

„Labai pykdo tai, jog su mumis, gyventojais, niekas nesitaria. Nėra jokios atskaitomybės. Nežinome, nei kas yra nuveikta, nei kada pajudės kiti darbai, nei kiek už visa tai liksime skolingi. Ar nebus taip, kad kainos šoktels dvigubai? Juk projektą rengė seniai, o po euro viskas yra ženkliai pabrangę. Baisu, jog statybininkai gali neišsiversti su numatyta pirmine suma. Tada mums ant pečių užkris dar sunkesnė našta.

Vieną kartą jau esame pasimokę. Prieš aštuonerius metus remontavome stogą. Iš pradžių buvo nurodyta viena suma, o paskui ji stebuklingai išaugo, ir kiekvienas esame skolingi po kelis šimtus eurų.

Norime būti tikri, kad taip nenutiks ir šįkart. Kas gali tai garantuoti? Kuo pasitikėti, jei niekas mums nieko neaiškina. Per seniūnijos ataskaitinį susirinkimą užklausę apie namo renovacijos reikalus, greitai buvome „nusodinti“, taip ir neišgirdę jokio atsakymo“, - piktinosi kovo pabaigoje kalbinta gyventoja.

Tiesa, balandžio pradžioje reikalai, atrodo, gerokai pasistūmėjo. Namo pirmininkas Edvinas Stul­ga praėjusią savaitę patikino, jog nuo Velykų renovacija vyksta intensyviai. Sto­gas jau užbaigtas, šiuo metu yra armuojamos sienos. Viskas, ką beliko padaryti, - pabaigti armavimą bei uždėti tinką.

Kaltina ir pačius gyventojus

Darbus šiame name atlieka UAB „Ši­la­lės statyba“. Įmonės direktorius Ri­mantas Ba­liu­ta­vičius tiek šio daugiabučio, tiek kitų bend­ro­vės jau atnaujintų ar šiuo metu modernizuojamų objektų renovacijos procesą vadina pakankamai sklandžiu ir tikina nė karto nesulaukęs nė vieno gyventojo skundo dėl blogai atliekamo darbo. Išgirdęs, kad žmonės piktinasi vėluojančia darbų pradžia bei pabaiga, R.Baliuta­vi­čius neigė, jog kažkas apskritai vėlavo.

„Kas vėlavo? Mūsų sutartis yra pratęsta, tokią galimybę mes turime. Pratęsimo motyvas – nė vienas neturime prieš technologiją, prieš gamtą ar prieš fiziką pirmumo. Yra temperatūros, prie kurių galima dirbti, ir yra, prie kurių negalima. +5 laipsniai - tai kritinė riba, prie kurios stabdomi šiltinimo darbai, t.y. plonasluoks­nio tinko dengimas. Esant žemesnei temperatūrai yra stabdomi visi darbai. Tam sutartyje ir numatomi pratęsimai. Čia yra objektyvios sąlygos, ne subjektyvios. Ne gyventojas nori, ne statybininkas nori, ne žurnalistas, bet yra gamta. Sutartys pratęstos, viskas labai gražu ir legalu. Atėjus tam laikui, temperatūrai pakilus, mes darbus tęsiame“, - kalbėjo R.Ba­liutavičius.

Pasiteiravus, kada ketinama baigti minėto aštuonbučio renovaciją, UAB „Šilalės statyba“ direktorius sakė nieko nežadėsiąs. Tačiau prasitarė, kad darbai esą turėtų būti baigti netgi anksčiau nei numatyta pratęstoje sutartyje. Be to, jis priekaištų turėjo ir patiems gyventojams. Pasak įmonės vadovo, vieno šio namo buto šeimininkai atsisako bend­radarbiauti ir neina į jokius kompromisus nei dėl langų keitimo, nei dėl daugelio kitų privalomų darbų, todėl dalis numatytų užduočių ir stringa.

„Tai kenkia bendram gyventojų interesui. Jei viename septintadalyje namo nebus atlikti darbai, tikėtina, jog jis gali neatitikti reikalavimų, ke­liamų projekte. Nebus pasiektas energinis naudingumas ir nebus kompensuojami pinigai gyventojams, kuriuos kompensuoja valstybė. Čia yra esminiai dalykai, o visa kita yra putos“, - komentavo rangovas.

Tikina, kad brangiau mokėti nereikės

Gyventojams nerimaujant, kad jiems nėra atsiskaitoma už padarytus darbus, ne­pranešama, kas ir kokiomis dienomis bus atliekama, R.Ba­­liutavičiaus paklausėme, ar nėra galimybės žmonėms teikti atliktų darbų aktus. UAB „Ši­lalės statyba“ direktorius bu­vo kategoriš­kas: to tikrai nedarys, nes bet kas panorėjęs jų kontroliuo­ti negali - tam esančios at­sakingos institucijos.

Šilališkiai nuogąstauja ir dėl dar vieno dalyko – pastolių. Jie baiminasi, kad statybų bend­rovė juos nuomojasi ir vien už nuomą, net jei prie namo ir nieko nedaroma, kasdien kapsi nuompinigiai. Tačiau R.Baliutavičius patikino, jog pastoliai yra jų nuosavybė.

Pasak jo, žmonėms dėl pinigų iš viso nereikėtų rūpintis: „Po sutarties pasirašymo pinigai yra nebe jų, o mūsų. Mes pasakėme, kad dirbame už tokią kainą, pasirašėme sutartį, ir išlaidos yra mūsų. Gy­ventojai neturi galvos sukti“.

Anot R.Baliutavičiaus, jei buvo sutarta darbus atlikti už tam tikrą sumą, ji nebus viršyta. Jeigu statybininkai visgi su ja neišsiverstų, tai jau būtų pačios organizacijos bėda.

Beje, tą, jog žmonėms neteks mokėti nė euru brangiau, garantavo ir už renovaciją Šilalėje atsakingos UAB „Šilalės šilumos tinklai“ direktorius Algirdas Šniepis.

Pirmasis etapas prisvilo

Jo metu pradėti, bet dar nebaigti trys namai, viename renovacija nė nekvepia. Ir nors Dariaus ir Girėno g. 59 namo gyventojai širsta dėl užsitęsusių darbų, Šilalėje tai toli gražu ne pati prasčiausia situacija. „Šilalės artojas“ jau ne kartą rašė, kokia nesėkminga ir gyventojų kantrybę bandanti buvo renovacija  kai kuriuose I-ojo etapo daugiabučiuose. Akivaizdu, kad pirmas blynas yra gerokai prisvilęs: kai kuriuose namuose darbai dar iki šiol nebaigti.

UAB „Šilalės šilumos tink­lai“ direktoriaus A.Šniepio teigimu, sunkiausiai sekėsi tuose daugiabučiuose, kurių rangos darbų konkursus laimėjo UAB „Norvila“: Kovo 11-osios g. 4, Dionizo Poškos g. 14 bei Ne­priklausomybės g. 2. Nors sutartys pasirašytos dar 2014-ųjų pavasarį ir su pratęsimais darbai turėjo būti baigti praėjusią vasarą, visuose trijuose namuose ji tebevyksta. Pasak A.Šniepio, su šia įmone dirbti sekasi itin prastai, nes visuose jos tvarkytuose objektuose pridaryta daugy­bė grubaus broko, o tokių dar­bų patvirtinti negali techninis prižiūrėtojas. A.Šniepis neslėpė, jog ir bend­rauti su įmonės atstovais yra sunku. Jie, anot Šilumos tinklų vadovo,  gero žodžio neduoda ne vien administratoriui, bet ir savivaldybės valdžiai. Dėl to buvo siūlyta netgi nutraukti sutartis. Tačiau A.Šniepis įsitikinęs, kad tada situacija tik dar labiau komplikuotųsi, todėl sakė visi spausiantys „Norvilą“, jog darbai visgi būtų atlikti. Jis pažadėjo, kad rangovas namus tvarkyti bet kokiu atveju turės baigti, ir jau judama tikslo link.

O štai Žemaitės g. 6 namo renovacijos reikalai, regis, vi­­sai nekruta iš mirties taško. Nuo užpraėjusių metų sausio buvo skelbiami vis nauji rangos darbų konkursai, tačiau norinčiųjų imtis šio objekto niekaip neatsirasdavo. Jau atrodė, kad sėkmė šiam namui nusišypsojo pernai, kai pagaliau konkursą laimėjo Plun­gėje registruota UAB „Pil­kasis granitas“. Tačiau remontas taip ir neprasidėjo. Atsiradus ran­govui, bankas pritrūko lėšų darbų finansavimui. Pa­sak Ši­lalės šilumos tinklų atstovų, kol nebus užtikrintas finansavimas, niekas nevyks.

Pabaiga – liepą?

Kaip jau minėta, II-ajame daugiabučių namų moderni­zavimo etape dalyvauja 8 na­mai: septyni - Šilalėje ir vienas - Kvėdarnoje. Tiesa, jų skaičius buvo numatytas di­desnis, bet 5 daugiabučiai renovacijos atsisakė. Atsinaujinti nepanoro Ne­pri­klausomybės g. 4, Jono Basa­­navičiaus g. 19 bei 20, Mo­tiejaus Valančiaus g. 4 ir Dio­nizo Poškos g. 9 daugiabučiai. Dariaus ir Girė­no g. 53 name finansavimas renovacijai neskirtas dėl vieno gyventojo įsiskolinimo.

Tačiau yra ir gerų pavyzdžių: vienas iš II-ojo etapo namų jau užbaigtas. Dionizo Poškos g. 22 daugiabutis, kuriame gyvena Šilalės šilumos tinklų direktoriaus pavaduo­tojas eksploatacijai, priduotas praėjusių metų spalį. Dar­bus jame atliko UAB „Šila­lės sta­tyba“. Šiam renovacijos lyderiui įkandin seka Dionizo Poš­­kos g. 16 bei Žaliosios g. 3 (Kvė­darna) daugiabučiai, kuriuose šiuo metu atlikta daugiausiai darbų.

Tuo tarpu antilyderių lentelėje puikuojasi Dariaus ir Girėno g. 2, 47 namai. Pasak renovacijos administratoriaus, bankas vėl pritrūko lėšų, todėl rangos darbai juose nepradedami.

Į klausimą, kada žadama galutinai baigti II-ąjį renovacijos etapą, Šilalės šilumos tinklų direktorius A.Šniepis atsakė, jog pagal pasirašytas rangos sutartis darbai turėtų būti baigti jau šią liepą. Deja, praktika rodo, jog statybininkams laikytis terminų sekasi itin sunkiai...

Ne kam kitam, o būtent statybininkams tenka daugiau­siai kritikos strėlių. Pa­sak A.Šniepio, didžiausios reno­vacijos problemos yra staty­bi­ninkų trūkumas, rangos sutarčių nevykdymas bei gra­fikų nesilaikymas, prasta atliktų darbų kokybė. Stipriai koją kiša ir tai, kad jau pradėjus darbus, staiga imama keisti investicinius planus.

Tačiau renovacija stringa ir dėl to, jog lėšų pritrūko už ją atsakinga Aplinkos ministerija. Anot UAB „Šilalės šilumos tinklai“ vadovo, kai kurie rangovai jau seniai yra pasiruošę pradėti darbus, bet valstybė niekaip negali užtikrinti finansavimo, nes pati nebežino, iš kur gauti pinigų.

„Rudenį turėjo būti skelbiamas trečias renovacijos etapas, o dar antras ne visai pradėtas“, - apgailestavo A.Šnie­pis.

Birutė PALIAKIENĖ

Ne­ti­kė­ta pa­žin­tis su skiau­ti­niais pra­si­dė­jo nuo ame­ri­kie­čių fil­mo „Kaip pa­siū­ti skiau­ti­nę ant­klo­dę“. Ja­me jau­na mer­gi­na at­vyks­ta pas mo­čiu­tę į ma­žą mies­te­lį ra­šy­ti ma­gist­ro dar­bo bei ap­si­spręs­ti dėl to­les­nio gy­ve­ni­mo – my­li­ma­sis jai pa­si­pir­šo, o ji vis dar svars­to, ar įma­no­ma vie­ną žmo­gų my­lė­ti vi­są gy­ve­ni­mą ir ar su­tik­ti te­kė­ti. Galiausiai ap­si­spręs­ti pa­de­da mies­te­lio mo­te­rys: jos su­si­ren­ka pas senelę ir siu­va bū­si­mos nuo­ta­kos krai­čiui skiau­ti­nę ant­klo­dę. Kiek­vie­na skiau­te­lė – vie­nos iš mo­te­rų li­ki­mas, at­ski­ra gy­ve­ni­mo is­to­ri­ja, jaus­mai bei iš­gy­ve­ni­mai, pra­ra­di­mai ir at­ra­di­mai, mei­lė ir skaus­mas. Vi­sa tai jos pa­sa­ko­da­mos įpi­na į di­džiu­lį ben­drą sa­vo kū­ri­nį.

Gy­ve­ni­mas mėgs­ta įvai­rius su­ta­pi­mus. Pa­žiū­rė­ju­s fil­mą ir su­si­ža­vė­ju­s skiau­ti­niais, po ke­lių me­tų ne­ti­kė­tai pa­si­tai­kė pro­ga da­ly­vau­ti Ade­lės Meš­kaus­kai­tės-Rač­kaus­kie­nės skiau­ti­nių pa­ro­dos ati­da­ry­me Vil­niu­je. Džiau­giau­si ga­li­my­be iš ar­čiau su­si­pažin­ti su šiais neįprastais rankdarbiais.

Šie­met A.Meš­kaus­kai­tei-Rač­­kaus­kie­nei sukaks 88-eri. Ji gi­mė Kiau­kų kai­me, gau­sio­je ūki­nin­kų šei­mo­je. Ade­lė iš vai­kų - vy­riau­sia, dar tu­rė­jo tris se­se­ris ir du bro­lius. Tū­bi­nių mo­kyk­lo­je bai­gu­si pen­kis sky­rius, še­šio­lik­me­tė pa­aug­lė pra­dė­jo mo­ky­tis siu­vė­jos ama­to pas kai­mo kriau­čių. Iš pra­džių siu­vo žmo­nėms, vė­liau įsi­dar­bi­no siu­vyk­lo­je. Ją turbūt dar prisimena vyresnės šilališkės, užsukdavusios į anuometinį Buitinio gyventojų aptarnavimo kombinatą pasisiūdinti suknelės, sijono ar kitokio drabužio. Čia Adelė dirbo su­kirpėja ir siuvėja. Iš­te­kė­ju­si su­si­lau­kė tri­jų sū­nų bei duk­ters. Prieš po­rą me­tų pa­lai­do­ju­si vy­rą, da­bar gy­ve­na su duk­ra, nuo­lat ap­lan­ko­ma gau­saus anū­kų ir pro­anū­kių bū­rio.

Ar ka­da ma­tė­te skiau­ti­nę ant­klo­dę, pa­siū­tą iš kruopš­čiai at­rink­tų spal­vo­tų me­džia­gų gabalėlių, su­kar­py­tų daž­niau­siai į ma­žus tri­kam­piu­kus ar kvad­ra­tė­lius? Jei­gu taip, tik­riau­siai ste­bė­jo­tės ir ge­rė­jo­tės, kiek čia dar­bo bei šir­dies įdė­ta. O kur dar akį trau­kian­tis spal­vų mar­gu­my­nas? At­ro­do, ga­lė­tum žiū­rė­ti ir žiū­rė­ti...

Pa­grin­di­nė skiau­ti­nių mi­si­ja, kaip ma­no Ade­lė, – pa­nau­do­ti ne­nešio­ja­mus dra­bužius, se­nas lo­va­tie­ses ar­ba tie­siog tai, kas li­ko nuo siu­vi­nio, bei pri­kel­ti juos nau­jam gy­ve­ni­mui. Ta mintis jai kilo, dar dirbant siuvykloje, nes likdavo skiaučių. Kur jas panaudoti? Pradžioje ji siuvo gaminius su aplikacijomis: puošdavo vaikiškus sijonėlius, sukneles, pagalvėles, ta­kelius. Siu­va se­no­lė die­na iš die­nos ir dabar: pa­gal­vių už­val­ka­lus, ant­klo­des, užtie­sa­lus, lo­va­tie­ses, dra­bužius, spal­vin­da­ma ir puošda­ma sa­vo bei ki­tų kas­die­ny­bę. Juk skiautinių siuvimas reikalauja ir meninio supratimo, didelės kantrybės, ištvermės, ir net fizinių jėgų.

O idėja surengti Ade­lės skiau­ti­nių pa­ro­dą Vil­niu­je - tiesiog puiki. Tai įgy­ven­din­ta dė­ka kraš­tie­tės dai­li­nin­kės, mo­ky­to­jos, taip pat skiau­ti­nių kū­rė­jos bei tri­jų kny­gų au­to­rės Gražinos  Di­gai­ty­tės-Kriau­ne­­vi­­čie­nės (gi­mu­sios Lau­ku­vo­­je) bei ini­cia­ty­vių se­no­lės vai­kų ir mar­čių, su­pran­tan­čių, kad to­kio gro­žio, kokį ku­ria jų ma­mu­kas (taip švel­niai vai­kai bei anū­kai va­di­na sa­vo ma­mą ir mo­čiu­tę) slėp­ti ne­va­lia. Skiau­ti­niai - ne to­kia daž­na rank­dar­bių rū­šis. to­dėl tuo ge­riau, kad su jais ga­lėtų su­­si­pa­žin­ti kuo dau­giau žmo­nių. Be­je, ši Ade­lės pa­ro­da – jau antro­ji. Vai­kai, pa­gerb­da­mi sa­vo ma­mą jos 86 me­tų pro­ga, pirmąją bu­vo su­ren­gę Ši­la­lė­je.

Tai­gi vie­ną šio pa­va­sa­rio penk­ta­die­nio va­ka­rą Vil­niu­je, Se­nų­jų ama­tų dirb­tu­vė­se (Sa­­vi­čiaus g. 10), tarp dau­gy­bės tau­to­dai­li­nin­kų kū­ri­nių bei dir­bi­nių bu­vo iš­ka­bin­ti ir A.Meš­kaus­kai­tės-Rač­­kaus­kie­nės skiau­ti­niai. Į pa­ro­dos ati­da­ry­mą pri­gu­žė­jo daug sve­­čių, skiautinių menui ne­abejingų žmonių, no­rin­čių jais pa­si­gro­žė­ti ar pa­si­sem­ti kū­ry­bi­nių idė­jų. Tarp jų – ir Ade­lės ar­ti­mie­ji, drau­gai. Ren­gi­ny­je da­ly­va­vo et­no­lo­gė Ma­ri­ja Liu­gie­nė. Pa­ro­dą pri­sta­tė Se­nų­jų ama­tų dirb­tu­vių di­rek­to­rė Ag­nė Ži­lins­kai­tė, o G.Kriau­ne­vi­čie­nė pa­pa­sa­ko­jo apie daug kan­try­bės ir dar­bo rei­ka­lau­jan­tį skiau­ti­nių siu­vi­mo ama­tą. Šventinę nuo­tai­ką su­kū­rė mer­gai­čių an­sam­b­lis iš Vi­sų šven­tų­jų šei­mos pa­ra­mos cen­tro, Ade­lės pro­anū­kis pir­mo­kas My­ko­las, dvy­li­ka­me­čio tarp­tau­ti­nių kon­kur­sų lau­re­a­to Au­gus­to gi­ta­ros gar­sai. Šil­tų žodžių sa­vo sen­gal­vė­lei ne­gai­lė­jo ar­ti­mie­ji.

Anot senolės duk­ros Ra­sos, ste­bė­da­ma, kaip kruopš­čiai ir su at­si­da­vi­mu mama derina ir siuva skiauteles, įsitikini, jog kū­ry­ba tik­rai yra di­de­lė jė­ga, nu­ga­lin­ti net am­žiaus naš­tą. Ji su­tei­kia Ade­lės sie­lai spar­nus, nes, kaip pa­sa­ko­jo Ra­sa, mama kar­tais vi­są die­ną siu­va, kar­po, ly­gi­na, de­ri­na raštus, pa­miršda­ma net pa­val­gy­ti. Mo­­čiu­tė gi ne­daug­žo­džiau­ja – už ją kal­ba jos dar­bai. Pa­klaus­ta, iš kur se­mia­si tiek įkvė­pi­mo, at­sa­kė trum­pai ir pa­pras­tai – iš gal­vos...

Kas to­je jos gal­vo­je? Skiau­ti­nių raš­tų įvai­ro­vė ro­do, jog Ade­lė nu­gy­ve­no išties spal­vin­gą gy­ve­ni­mą.

Ko­kias is­to­ri­jas, išsi­pil­džiu­sias ar neišsi­pildžiu­sias sva­jo­nes sle­pia jos dar­bai? O gal tai yra įam­ži­ni­mas jos mal­dų už my­li­mus vai­kus, anū­kus, ku­rie la­bai gerbia ir didžiuo­ja­si sa­vo ma­ma, mo­čiu­te, pro­se­ne­le ir tie­siog kū­rė­ja.

Ie­va GUMULIAUSKAITĖ

Lietuvoje nuo kraujotakos ligų miršta daugiau nei pusė gyventojų, o miokardo infarktas bei insultas nesitraukia iš daugiausiai gyvybių nusinešančių ligų sąrašo.

Pasak medikų, aterosklerozė (arba kitaip vadinama kraujagyslių susiaurėjimu) yra besimptomis ir daugelį metų besiformuojantis procesas. Jo metu dėl per didelio cholesterolio kiekio kraujyje bei kitų rizikos veiksnių kraujagyslėse susiformuoja aterosklerotinė plokštelė, kuri atitrūkusi visai užkemša gyvybiškai svarbias arterijas.

Cholesterolis: draugas ar priešas?

Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asocia­cijos valdybos pirmininkė, gy­dytoja Eglė Marciuškienė sa­ko, jog cholesterolis yra į riebalus panaši medžiaga, ran­dama kraujyje.

„Nors cholesterolis yra gyvybiškai reikalingas organiz­mui, tačiau per didelė jo koncentracija kraujyje gali tapti mirtinų širdies ir kraujagyslių ligų priežastimi. Tyrimai rodo, kad per didelė mažo tankio cholesterolio koncent­racija kraujyje nustatoma net dvidešimtmečiams. Lietuvoje įgyvendinamos valstybinės širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos rezul­tatai atskleidžia, jog dislipidemija diagnozuojama daugiau kaip 60 proc. tirtųjų. Pagal šį rodiklį Lietuva pirmauja visoje Europoje“, - pastebi gydytoja.

Medikės teigimu, cholesterolio kiekis kraujyje priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo. Anot jos, jeigu mėgstame riebų maistą ir visai nesimankštiname, nenustebkime sužinoję apie per didelį cholesterolio kiekį kraujyje. Taip pat daug įtakos turi geneti­ka – galbūt šeimoje širdies bei kraujagyslių ligos yra paveldimos. Be to, cholesterolio gamybos „genas“ gali būti kepenyse.

Būtina žinoti cholesterolio kiekį

Kai mažo tankio cholesterolio koncentracija kraujyje viršija normą, organizmo „riebalai“ ima kauptis ant kraujagyslių sienelių, susiaurėja jų skersmuo ir ima vystytis aterosklerozė. Dažniausiai ji pasireiškia be jokių simptomų. Dėl šios priežasties, gydytojos E.Marciuškienės teigimu, kiekvienam žmogui būtina kartą per metus atlikti lipidogramos ir kitus apie širdies bei kraujagyslių ligų riziką iš anksto įspėjančius tyrimus (didelio jautrumo C reaktyvaus baltymo, vitamino D).

Lipidograma – tai keturių kraujo riebalų tyrimas, kuris parodo bendrojo cholesterolio, „gerojo“ (DTL, didelio tankio), „blogojo“ (MTL, mažo tankio) cholesterolio bei trigliceridų koncentraciją kraujyje. Šis tyrimas leidžia ligą nustatyti ankstyvoje stadijoje.

„Daugelis mano, kad jeigu bendrojo cholesterolio kiekis neviršija rekomenduojamų nor­mų, nerimauti neverta. De­ja, taip nėra. Tik atlikus li­pidogramą, paaiškėja, jog ma­žo tankio lipoproteinų cholesterolis ar trigliceridai vir­šija normos ribas, nors bend­rasis rodo, kad viskas gerai. Net jeigu ir bendrasis cholesterolis atitinka rekomenduojamas normas, visuomet yra tikimybė kimštis kraujagyslėms nuo per didelio kiekio „blogojo“ cholesterolio“, - akcentuoja gydytoja.

Kaip mažinti cholesterolį?

Kraujotakos ligų rizikai įtakos turi ir rūkymas, nutukimas, stresas, padidėjęs kraujospūdis bei gliukozės koncentracija kraujyje ir cukrinis diabetas.

Nesergantiems širdies bei kraujagyslių ligomis ar cuk­­riniu diabetu žmonėms lipidų kiekiui mažinti skiriama dieta, siekiama sumažinti ant­svorį, pacientai skatinami reguliariai mankštintis. Pasak gydytojos E.Marciuškienės, turintiesiems padidėjusį cho­lesterolio kiekį reikėtų vartoti neriebius pieno produktus, gyvulinės kilmės produktus stengtis keisti į augalinės arba rinktis liesesnę mėsą, daugiau valgyti daržovių, žuvies.

Medikės teigimu, jeigu per 3-6 mėnesius, su­reguliavus mitybą bei aktyviai sportuo­jant, MTL cholestrolio ar tri­gli­ceridų koncent­racija krau­jyje išlieka per di­delė, o DTL cholesterolio – per ma­ža, gy­­dytojas gali skirti cholesterolį mažinančių vaistų. Ser­gantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis ar cuk­riniu diabetu medikamentai skiriami iš karto.

Jurgita ŠAPĖNAITĖ