Ši­la­lės Da­riaus ir Gi­rė­no pro­gim­na­zi­jo­je vy­ko vai­kų, jau­ni­mo ir su­au­gu­sių­jų šo­kių fies­ta-kon­kur­sas „Gim­nas­ti­kos čem­pio­na­tas-2016“. Tai jau ant­ra­sis toks ren­gi­nys ne tik Ši­la­lės rajone, bet ir Tau­ra­gės regione, ku­rį or­ga­ni­za­vo Ši­la­lės spor­to klu­bo „Adi­jus“ šo­kio stu­di­jos „Sal­to“ va­do­vė Auš­ra Da­ni­se­vi­čie­nė.

Šokių konkurso tiks­las – ug­dy­ti jau­nų šo­kė­jų sa­vi­raiš­ką, kū­ry­biš­ku­mą, ele­gan­ci­ją, lanks­tu­mą bei ska­tin­ti di­des­nį do­mė­ji­mą­si gim­nas­ti­kos spor­to ša­ka. Šo­kio stu­di­jos „Sal­to“ va­do­vė džiau­giasi, jog gim­nas­ti­kos čem­pio­na­tas su­lau­kė di­de­lio Ši­la­lės, Tau­ra­gės ir Jur­bar­ko ra­jo­nų šo­kio mė­gė­jų su­si­do­mė­ji­mo. Iš vi­so į jį atvyko virš 200 da­ly­­vių, 98 varžėsi konkurse. Tarp jų – ir Ši­la­lės me­no mo­kyk­los auk­lė­ti­niai (vad. So­na­ta Zai­kaus­kie­nė), Ši­la­lės Si­mo­no Gau­dė­šiaus gim­na­zi­jos šo­kė­jai (vad. S.Zai­kaus­kie­nė),  Ši­la­lės šo­kių stu­di­jos „Sal­to“ na­riai (vad. A.Da­ni­se­vi­čie­nė), Ši­la­lės lop­še­lio-dar­že­lio  „Žio­ge­lis“ šo­kė­jai (vad. A.Da­ni­se­vi­čie­nė), Tau­ra­gės šo­kių klu­bas „Ama­deus Dan­ce“ (vad. Vi­li­ja Krū­ge­lie­nė ir Eve­li­na Krū­ge­ly­tė), Jur­bar­ko An­ta­no  Gied­riaus  Gied­rai­čio gim­na­zi­jos šo­kių stu­di­ja „Era“ (vad. Re­da Že­me­lie­nė), Pa­jū­rio Sta­nis­lo­vo Bir­žiš­kio gim­na­zi­jos šo­kių ko­lek­ty­vai „In­cog­ni­to“ ir „Step by step“ (vad. Gied­rė Fas­ci), Upy­nos kul­tū­ros na­mų ko­lek­ty­vas „Pol­ka-dot“ (vad. Ra­sa Ka­pu­čins­kie­nė).

Šo­kė­jai sie­kė in­di­vi­du­a­lių re­zul­ta­tų bei galė­jo pa­si­tik­rin­ti sa­vo ge­bė­ji­mus gim­nas­ti­kos sri­ty­je. Kon­kur­so da­ly­viams reikė­jo at­lik­ti 10 pa­grin­di­nių gim­nas­ti­kos ele­men­tų: špa­ga­tą, vir­vu­tę, sau­lu­tę, pus­sal­tį, til­te­lį, žie­dą, krep­še­lį, žva­kę, kūl­vers­tį at­gal ir at­si­sto­ti ant ran­kų.

Tai­syk­lin­gai ir tech­niš­kai at­li­kus 10 ar­ba 9 gim­nas­ti­­kos ele­men­tus, ko­mi­si­ja sky­rė pir­mo­jo laips­nio di­p­lo­mą ir me­da­lį, už 8–6 ele­men­­tus – ant­ro­jo laips­nio, o 5 ar ma­žiau pademonstravęs da­ly­vis ga­vo tre­čio­jo laips­nio di­plo­mą bei me­da­lį. Už pa­pil­do­mai at­lik­tą su­dė­tin­gą gim­nas­ti­kos ele­men­tą šo­kė­jai bu­vo ap­do­va­no­ti ska­ti­na­mai­siais pri­­­zais – tau­rė­mis.

Po kon­kur­so vi­sų lau­kė šo­kio fies­ta su įvai­raus sti­liaus pa­si­ro­dy­mais.

Augustė KRENCIŪTĖ, šokio studijos „Salto“ narė

Prieš porą savaičių Šilalėje atidarytos net dvi mokytojos Lai­mu­tės Rupšytės ugdytinių - Šilalės meno mokyklos dailės klasės mokinių - parodos, dvelkiančios atbundančia gamta.

Šilalės viešosios bib­liotekos Vaikų lite­ratūros skyriuje dar veikia pa­roda „Ver­bos“, kurioje eksponuojami Šilalės meno mokyklos bei Laukuvos filialo dailės klasių mokinių iš popieriaus atraižų ir karpinių sulipdytos verbos.

Parodos pristatyme Šilalės viešosios bibliotekos Vaikų li­­­teratūros skyriaus klu­­bo „Nykš­­tukas“ narės Min­ta­ra Ju­zaitytė ir Elžbieta Še­ma­tuls­kytė susirinkusiesiems papa­sakojo apie verbų ri­šimo tra­­dicijas bei jų puošimo būdus. Populiariausias verboms nau­dojamas augalas kadagys labiausiai yra mylimas žemaičių. O štai Vilniaus krašte verbos - kur kas įmantresnės, puošnesnės ir spalvingesnės, rišamos iš džiovintų gėlių, smilgų bei kitų augalų. Būtent tokias savo darbeliuose bandė atkartoti ir mažieji menininkai.

„Šios visus metus žydinčios verbos bus lyg pavasario šauk­liai“, - sakė mokytoja L.Rup­šytė.

Pavasarišką nuotaiką paro­dos aidaryme skleidė ir Ši­lalės meno mokyklos Lau­ku­vos skyriaus dainininkė Ugnė Daukantaitė, kanklėmis grojo Indrė Pocevičiūtė bei mokytoja Jolanta Bučnienė.

Dar viena pavasariška tų pačių mokinių paroda „Skam­ba padangė nuo paukščių gies­mių“ atidaryta Šilalės švie­ti­mo pagalbos tarnyboje. Pie­ši­niuose paukščius vaikai raitė tušu, dažais, karpė juos iš popieriaus.

L.Rup­šy­tės vadovaujamų Ši­­­la­lės meno mo­kyk­los Lau­ku­vos dailės skyriaus mo­ki­nių sukurtos verbos de­monstruo­ja­mos ir Laukuvos bib­lio­te­ko­je. Bib­­liotekininkė Jo­lanta Kairienė kviečia apsi­lankyti ir įvertinti E.Mont­ri­­mai­tės (6 m.), M.Ban­­kaus­kai­tės (7 m.), L.Jo­­novo (8 m.), G.Va­si­liausko (8 m.), O.Šim­­kaus (8 m.), K.Mont­ri­­mai­tės (9 m.), A.Bei­nariūtės (10 m.), S.Survilaitės (10 m.), T.Ra­­gelytės (10 m.), K.Va­si­liauskytės (10 m.), E.Kaspa­ravičiaus (10 m.) darbelius. Verbos pagamintos iš maisto medžiagų (kruopų, makaronų).

Devynioliktus metus meno mokykloje dirbanti L.Rup­šy­tė, paklausta, kelinta tai jos ir jos auklėtinių paroda, šypsodamasi atsakė, kad jų skaičių jau seniai yra pametusi. Ji dėkojo pasigrožėti savo vaikų darbais atvykusiems tėveliams bei pažadėjo, jog šios ekspozicijos – tik­rai ne pas­kutinės.

Birutė PALIAKIENĖ

Kuo anksčiau nustatoma anemija (mažakraujystė), tuo greičiau jos galima atsikratyti. Jeigu anemija negydoma, didėja sunkių komplikacijų rizika.

Dėl geležies, vitamino B12 ar folio rūgšties stokos silpstantis kraujas vis mažiau perneša deguonies, kuris gyvybiškai reikalingas visam organizmui. Anemija lyg kilpa iš lėto veržia žmogų: jis greičiau pavargsta, tampa dirglesnis, blyškesnis.

Vėliau ligonį iš pusiausvy­ros išveda fizinis krūvis, su­trinka širdies ritmas, endo­krininių liaukų veikla, virškinimas, nervų sistema. Negy­doma mažakraujystė gali lem­ti daugybę lėtinių ligų bei privesti iki mirties.

Štai kenčiantiems dėl anemijos vyresnio amžiaus žmonėms rizika susirgti senatvine demencija (silpnaprotyste) padidėja apie 40 proc. Tai nustatė amerikiečių mokslininkai, 11 metų tyrę didelę grupę 70-79 m. amžiaus žmonių. Tyrėjų nuomone, šį ryšį galima paaiškinti tuo, jog anemija neigiamai veikia visą organizmą. Kita vertus, smegenys yra labai jautrios deguonies stygiui, o tai gali tapti tiesiogine silpnaprotystės priežastimi.

Anemija tiksliai nustatoma atlikus kraujo tyrimus. Dažniausiai susergama geležies stokos mažakraujyste. Norint laiku ją aptikti, neužtenka atlikti vien bendrąjį kraujo tyrimą. Slaptą geležies stoką padeda nustatyti tik feritino ištyrimas.

Jeigu bendrasis kraujo, geležies kiekio ir feritino rodikliai yra geri, bet savijauta blogėja, verta išsitirti homocisteiną. Jo padaugėja, kai trūksta vitamino B12 ir folio rūgšties. Tai irgi sukelia anemiją.

AKCIJA! Iki balandžio pabaigos bendrąjį kraujo, ge­ležies kiekio, feritino ir ho­mocisteino tyrimus su di­de­le nuolaida Jums atliks „Medicina practica“ labora­torijoje Šilalės ligoninėje (Vy­tauto Didžiojo g. 19, tel.: (8-449) 4-67-63, (8-656) 6-79-57). Iš anksto regist­ruotis nereikia. Interneto svetainė: www.medicina­prac­tica.lt.

Vis dažniau tvirtinama apie šio saulės vitamino svarbą įvairių ligų profilaktikai. Ar netrūksta vitamino D, galima lengvai pasitikrinti, atlikus reikiamus kraujo tyrimus. 

Ką tik nuskambėjo dar viena naujiena apie vitamino D svarbą. Amerikiečių mokslininkai vėl patvirtino jo trūkumo bei agresyvaus prostatos vėžio ryšį. Todėl vyrams patartina išsitirti vitamino D kiekį.

Šis hormonu vadinamas vitaminas yra ir kitų ligų agresyvumo biožymuo. Tvir­tinama, kad vitamino D deficitas gali didinti riziką susirgti širdies bei kraujagyslių ligomis, diabetu, išsėtine skleroze, demencija, peršalimo ligoms bei tuberkulioze, kai kuriomis onkologinėmis, autoimuninėmis ligomis ir kt. Seniai žinoma jo reikšmė rachito, osteoporozės bei kitų kaulų ligų profilaktikai. 

Kai sumažėja atsparumas infekcijoms, trūksta jėgų, pra­sideda depresija, skauda rau­menis ar sąnarius, galima įtarti, jog saulės vitamino atsargos senka. Todėl geriau jas išsitirti, kol neprasidėjo negalavimai. 

Pagrindinis vitamino D šaltinis yra saulė, kurioje atidengus bent ketvirtadalį kūno pa­viršiaus reikėtų pabūti 10-15 minučių per dieną. Kai stinga jos spindulių, patariama daugiau valgyti riebios žuvies, kepenėlių, kiaušinio trynių bei kitų produktų, turinčių vitamino D. Galima gerti ir maisto papildų. 

Labiausiai išsitirti vitamino D (25 OH) atsargas reikėtų mažai gaunantiems saulės, nėščiosioms, nutukusiems, ser­gantiems navikinėmis, šir­dies ir kraujagyslių, inkstų, lėtinėmis au­to­imuninėmis ligomis, cukriniu diabetu, tu­rintiems aukštą arterinį krau­jospūdį, kūdikiams bei paaugliams, vy­resniems nei 65 me­tų žmonėms. 

AKCIJA! Vitamino D tyrimą su didele nuolaida Jums atliks „Medicina practica“ laboratorijoje Šilalės ligoninėje (Vytauto Didžiojo g. 19, tel.: (8-449) 4-67-63, (8-656) 6-79-57). Reikia būti nevalgius. Iš anksto regist­ruotis nebūtina. Interneto svetainė: www.medicinapractica.lt.

Nuo 1991 m. Pasaulinės sveikatos organizacijos iniciatyva kovo 24-oji laikoma Pasauline tuberkuliozės diena. Ši data susijusi su tuo, kad 1882 m. kovo 24 d. vokiečių mokslininkas Robertas Kochas pranešė atradęs tuberkuliozės sukėlėją-bacilą, kuri ir buvo pavadinta Kocho bacila. Pagrindinė tuberkuliozės dienos paskelbimo priežastis yra ta, jog susirgimų šia liga grėsmingai daugėja, didėja ir mirtingumas nuo jos. Ši liga dar vadinama baltuoju maru. Per metus pasaulyje nuo jos miršta virš 3 milijonų žmonių.

Auga sergamumas ir mū­sų rajone. Praėjusiais metais buvo nustatyti 28 tuberkulioze sergantys asmenys, iš kurių 25-iems diagnozuota atvira forma (kelia grėsmę užsikrėsti aplinkiniams). Ka­dangi kiekvienas atvira tu­ber­kulioze sergantis ligonis užkrečia 20-25 žmones, tai galima suprasti, kad sergamu­mas yra daug didesnis. Norint to išvengti, labai svarbu laiku šią ligą diagnozuoti. Be to, pasitikrinti privalėtų namiškiai, kiti žmonės, turėję kontaktų su sergančiuoju. 

Liga plinta oro-lašeliniu bū­du. Ja užsikrečiama, tuberkulioze sergančiam žmogui kosint, čiaudint, kalbant. No­riu atkreipti dėmesį į ligos simptomus. Tai – svorio kritimas, nuovargis, nedidelis karš­čia­vimas, daugiau nei tris savaites trunkantis kosulys, naktinis prakaitavimas. Be plaučių, ši liga gali pažeisti ir kaulus, sąnarius, inkstus, centrinę nervų bei limfos sistemas, kaulų čiulpus. Praktika rodo, jog tuberkulioze dažniau serga vyrai negu moterys. Iš praėjusiais metais nustatytų 28 ligonių trys mirė, visi vyrai. Jie kreipėsi į gydymo įstaigą, kai liga jau buvo labai užleista. Jeigu nebūtų delsę, šių mirčių bū­tų pavykę išvengti. Per mano 45 metų darbo praktiką Šilalės ligoninėje yra pasitaikę keletas atvejų, kai nuo tuberkuliozės mirė ištisos šei­mos. 

Siekiant laiku nustatyti tuberkuliozę, tęsiamas savivaldybės tarybos 2013 04 25 priimtas sprendimas, pagal kurį didelis dėmesys skiriamas socialinės rizikos šeimoms, nes jų nariai dažniausiai nėra drausti. Vykdant šią prog­ramą, 2013 m. nustatyti 6, 2014 m. – 5 asmenys, sergantys tuberkulioze. Pernai ši programa nebuvo taip aktyviai vykdoma, tačiau šiemet ji vėl suaktyvėjo. Per pastaruosius tris mėnesius dėl šios ligos buvo patikrinta 90 žmonių, diagnozuoti 2 tuberkuliozės atvejai. Vykdant programą, šeimos gydytojai kartu su seniūnais, seniūnijos darbuotojais nukreipia šiuos asmenis į Šilalės ligoninę patikrinimui bei ištyrimui. Be to, kiekvienas tikslinės grupės narys, atvykęs pasitikrinti dėl tuberkuliozės, gauna maisto ir būtiniausių asmens higienos priemonių paketą. 

Šiuo metu labai svarbi problema yra tuberkuliozės bakterijų atsparumas vaistams. Atsparumas atsiranda, kai žmogus gydosi per trumpai, netinkamai vartoja vaistus. Tokių ligonių yra ir mūsų rajone: kurį laiką pasigydę ligoninėse, jie grįžta namo ir nustoja vartoti vaistus, manydami jau esantys sveiki. Blogiausia, kad nuo jų užsikrėtusius asmenis gy­dyti yra dar sunkiau, nes liga tampa atspari prieštuberkulioziniams vaistams, gydymas yra labai sudėtingas, ilgas ir brangiai kainuoja. Be to, būna, jog sergantieji slepia savo ligą nuo aplinkinių, kartais net ir nuo namiškių. 

Reikia pasakyti, kad tuberkuliozei išplisti padeda ir emig­racija. Rajone yra gyventojų, kurie užsikrėtė Anglijoje, Airijoje, Norvegijoje. Visi jie gydytis grįžo į Lietuvą, nes minėtose šalyse tai yra labai brangu. 

Kovojant su šia liga, svarbu organizmo atsparumas. Deja, jį silpnina netinkama mityba, pervargimas, neigiamos emocijos, stresas, nesaikingas alkoholio vartojimas, prasta aplinkos bei asmens higiena. 

Noriu paprašyti visų rajono gyventojų, ypač medicinos bei socialinių darbuotojų, įtariant tuberkuliozę, siųsti žmones pasitikrinti į Šilalės ligoninę, kur juos ištirs pulmonologai (plaučių ligų specialistai) Jakaterina Tamošaitienė ir An­tanas Levickis. Tam reikia turėti šeimos gydytojo siuntimą. Siūlau visiems pasinaudoti vi­somis galimybėmis, jog bend­romis pastangomis būtų pasiektas mažesnis sergamumas tuberkulioze bei mirtingumas nuo jos.

Antanas LEVICKIS, gydytojas pulmonologas

„Artėjančių Seimo rinkimų proga gavau dovanų buvusio premjero ir būsimo kandidato į Seimą Gedimino Vagnoriaus knygą „Valstybės kūrimas - misija (ne)įmanoma“. Kur man ją dėti? Gal dar galėtumei ją mėginti skaityti, bet kad visi ten išguldyti faktai buvo aktualūs bene prieš 25 metus, istorikai juos yra išanalizavę. Be to, jau nebeatitinka ir tikroji jos rašytojo padėtis: skelbiama, kad 2000 m., pasitraukęs iš Tė­vynės Sąjungos, knygos autorius ta­po Nuosaikiųjų konservatorių nariu. Dar po 10 metų jis jau buvo Krikščionių partijoje. Bet, regis, tų abiejų politinių kuopų nebėra, o G.Vagnorius jau priklauso Darbo partijai. Tai taip susipainiojau, su kuo ir už ką jis, kad galiu nesuprasti ir tos jo kažin kada parašytos knygos“, - baiminasi skaityto­jas Gediminas (ne tas).

Klau­simas - aktualus. Nes kuo arčiau rinkimai, tuo panašių knygų bus daugiau. Juk rašyti pas mus visi yra pramokę, o knygą su savo pavarde iš­leisti - aukščiausias pasiekimas ir didelis pliusas, einant į Seimą. Ar koks kvailys tą sugebės? Tačiau kodėl žmonės jų visai ne­perka, - jau kitas klau­simas. Bet palikime tai jų sąžinei.

O būsimiems kandidatams tenka suktis iš padėties. Ir ge­riausia išei­tis yra prieš kiek­vienus rinkimus knygas do­vanoti rinkėjams. Ir kandidatas neapsikiaulina, ne tuščiomis rankomis pas rinkėjus ateina, ir sandėliai išvalomi... Deginti jas būtų nerimta. Juk tai vis tik knyga. Be to, popierius geras, brangus, kreidinis. Toks dar ir sunkiai dega.

Bet yra geresnių būdų, kaip galima panaudoti tokius bei panašius leidinius.

Pavyzdžiui, kieti viršeliai - puikiausia lentelė! Ant tokios drąsiai gali dėti karštą keptuvę su blynais. Stalas nenukenčia. Tačiau yra ir vienas minusas - viršelis greitai susitepa, o tokią knygą laikyti kur matomoje vietoje nebegražu. Todėl reikėtų pagud­rauti: atversti knygą, o keptuvę dėti ant bet kurio puslapio. Tarkime, ant skyriaus „Laikinųjų pinigų - bendrųjų talonų įvedimas“. Tinka ir kitas, pavyzdžiui, „Krikščionių partija“. Bet pavadinimas nė­ra labai svarbu.

Kai blynus suvalgai, o keptuvę nuimi, tada knygą gali užversti. Viršelis – švariausias, ne gėda laikyti ant stalo. Štai, pažiūrėkite!..

Alius ŠAKINIS

Šilalės savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus apskaitoje šiuo metu yra 122 globojami (rūpinami) vaikai, likę be tėvų globos: 62 - šeimoje ir 60 - institucijoje. Dar 28 vaikams nustatyta laikinoji globa tėvų prašymu. Kiekvienas, pasiryžęs globoti mažylius, privalo išklausyti specialius kursus. Mokymai yra privalomi visiems, išskyrus artimus giminaičius - senelius, brolius, seseris. Tačiau ir jie gali būti nukreipti mokytis, o sprendžia tai Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Lietuvos Respublikos Sei­mas praėjusių metų pabaigoje priėmė LR Socialinių paslaugų įstatymo 18 straipsnio papildymą, kuriame sakoma, kad vaikus globojančiai šeimai, globėjams (rūpintojams)įtėviams ar besirengian­tiems jais tapti asmenims kiekvienoje savivaldybėje nuolat tei­kiama atestuotų socialinių darbuotojų bei kitų specialistų pagalba, užtikrinanti jų prižiūrimų, globojamų (rūpi­namų) ar įvaikintų vaikų visapusį vystymąsi ir ugdymą.

„Ne vienerius metus Vaiko teisių apsaugos skyrius, ruošdamas globėjus (rūpintojus), įtėvius, bendradarbiavo su Gargž­dų socialinių paslaugų centro atestuotais socialiniais darbuotojais – globėjų (įtė­vių) mokymo bei konsultavimo (GIMK) specialistais. Manau, jog ne tik mūsų skyriaus darbuotojai gali džiaugtis gražiu bendradarbiavimu, bet ir šeimos, lankiusios šiuos kursus, pritars, kad gautos žinios padeda, kai prisieina spręsti iškilusias vaikų auklėjimo, priežiūros ar paauglystės problemas. Šiais metais savivaldybės admi­nist­racija nebepratęsė bend­radarbiavimo sutarties su minėtu centru, kadangi nuo kovo tokias paslaugas teikia Šilalės rajono socialinių paslaugų namai. Juose dirba atestuotos socialinės darbuoto­jos – GIMK specia­listės Birutė Gudauskaitė–Girčė ir Donata Nausėdaitė.

Šios specialistės, bendradar­biaudamos su Vaiko teisių ap­­saugos skyriumi, atrinks globėjus (rūpintojus), įvaikintojus, organizuos mokymus, konsultuos globėjus (rūpintojus), įtėvius, esant kri­ziniams atvejams jų šeimose, organizuos savitarpio pagalbos grupes, rengs išvadas Vai­ko teisių apsaugos skyriui dėl asmenų tinkamumo būti globėjais (rūpintojais) ar įtėviais, teiks globos (rūpybos), įvaikinimo viešinimo paslaugas“, - sako savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Birutė Sragauskienė.

Anot jos, svarbus GIMK mokymų dėsnis - viską pradėti nuo savęs. Tad ketinantieji globoti (rūpintis) ar įvaikinti vaikus kartu su atestuotais socialiniais darbuotojais turėtų įvertinti savo žinias bei gebėjimus. Juk labai svarbu galutinį sprendimą priimti laiku ir teisingai.

„Visas GIMK programos kur­sas būsimiesiems globėjams ir įtė­viams trunka apie tris, išimtiniais atvejais (pa­vyzdžiui, trūksta in­for­macijos išvadai pa­rengti, rengiami papil­domi susitikimai su šei­ma) – maždaug keturis mėnesius. Mokymų me­tu organizuojamos individualios konsultacijos bei apsilankymai globėjų (rūpintojų) ar įvaikintojų namuose, mo­kymų dalyviai taip pat atlieka namų darbus, kuriuos vėliau aptaria ir analizuoja kartu su grupės vadovais individualių ar grupinių užsiėmimų me­tu“, - teigia B.Sragauskienė.

Socialinės darbuotojos tikisi, kad globėjų (rūpintojų) ir įtėvių rengimo programa leis pažvelgti į vaiką giliau, šiek tiek kitomis akimis pamatyti jo pasaulį, poreikius bei patirtį, o visuomenės požiūris į mažuosius mūsų piliečius, į įvaikinimą ir globą taps brandesnis bei atsakingesnis.

Vaiko teisių apsaugos skyrius, jo vedėjos tvirtinimu, yra dėkingas visiems, kurie apsisprendė ir ryžosi įvaikinti arba globoti tėvų paliktus ar kitaip jų netekusius vaikus.

Socialinių paslaugų namuose dirbančioms socialinėms darbuotojoms Vaiko teisių ap­saugos skyrius jau yra pateikęs penkių šeimų, norinčių priimti mažylius įvaikinti, dokumentus, tad jos netrukus turėtų sulaukti kvietimo į prasidedančius mokymus.

„Visus, neabejingus vai­kų troš­kimui turė­ti šei­mą, prašome kreip­tis į Vaiko teisių ap­sau­gos skyrių. Spe­cia­lis­tai infor­muos apie rei­kiamus pa­teikti do­kumen­tus bei nu­kreips į ar­timiau­siu lai­ku vyk­siančius mokymus Šila­lės socia­linių paslaugų namuose (Vy­tauto Di­džiojo g. 17 A, Šilalė, II aukštas, 203 kab., tel. (8-449) 7-00-24, el.p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.)“, - kvie­čia savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja B.Sra­gauskienė.

Eugenija BUDRIENĖ

„Ši­la­lės ar­to­jo“ skai­ty­to­jai tu­rė­tų at­si­min­ti prieš ke­le­tą me­tų ki­lu­sį skan­da­lą, kai ant Lau­ku­vos se­niū­ni­jo­je stūk­san­čio Bur­biš­kių pi­lia­kal­nio bu­vo ras­tas lyg nu­kirs­tas, lyg nu­vers­tas kry­žius. Švent­va­giš­­kas nu­si­kal­ti­mas kri­to ant pa­lan­giš­kio ver­sli­nin­ko Vai­do Žel­vio pe­čių, ku­rį iš­­da­vė internete pub­li­kuo­tos kry­žiaus grio­vi­mą vaiz­duo­jan­čios nuo­t­rau­kos. Prieš pat Ve­ly­kas šio­je is­to­ri­jo­je pa­ga­liau su­dė­lio­ti vi­si taš­kai. Ko­vo 23 d. vy­ku­sia­me po­sė­dy­je teis­mas pri­pa­ži­no vy­riš­kį kal­tu dėl re­li­gi­nės ne­san­tai­kos kurs­ty­mo. Ta­čiau įro­dy­mų dėl kry­žiaus iš­nie­ki­ni­mo pri­trū­ko.

Iš­da­vė „Fa­ce­bo­ok‘as“

Ši­la­lės ra­jo­no apy­lin­kės tei­s­­me pra­ėju­sią sa­vai­tę iš­nag­ri­nė­ta bau­džia­mo­ji by­la, ku­rio­je pa­lan­giš­kis V.Žel­vys kal­ti­na­mas vie­šu ty­čio­ji­mu­si iš krikš­čio­nių, šios re­li­gi­jos nie­ki­ni­mu, ne­apy­kan­tos ska­ti­ni­mu. Įta­ri­mai vy­rui kri­to ne vien dėl in­ci­den­to Bur­biš­kiuo­se, bet ir dėl ga­ly­bės vie­šo­jo­je erd­vė­je pa­skleis­tų ko­men­ta­rų, fo­to­nuot­rau­kų bei ra­di­ka­lių pa­si­sa­ky­mų.

Ši is­to­ri­ja ir ga­na ne­ma­žas samb­rūz­dis vi­suo­me­nė­je pra­si­dė­jo dar 2012 me­tais, kuo­met so­cia­li­nia­me tin­klala­py­je „Fa­ce­bo­ok“ bu­vo pa­ste­bė­tos šo­ki­ruo­jan­čio tu­ri­nio V.Žel­vio pub­li­kuo­tos nuo­trau­kos su ko­men­ta­rais. Lais­vu nuo bet ko­kio ti­kė­ji­mo pri­sista­tan­tis vy­ras krikš­čio­ny­bę va­di­no zom­bių ir vam­py­rų re­li­gi­ja, ka­ta­li­kus – ka­ni­ba­lais, dva­si­nin­kus – pe­do­fi­lais, ho­mo­sek­su­a­lais, sa­ta­nis­tais ir svai­dė­si ki­to­kiais pa­si­sa­ky­mais bei nuo­trau­ko­mis, žei­džian­čio­mis ti­kin­čiuo­sius.

Pa­vyz­džiui, po vie­na iš sa­vo įkel­tų fo­to­gra­fi­jų, vaiz­duo­jan­čių kry­žių, V.Žel­vys ra­šė: „Kaip Jums tai pa­tin­ka. Zom­bių ir vam­py­rų re­li­gi­ja“! Po ki­ta, ku­rio­je matyti prie kru­vi­no mo­ters la­vo­no sto­vin­tys vys­ku­pai, rė­žė: „Ka­ni­ba­lai ka­ta­li­kai – ėda die­vo kū­ną ir ge­ria die­vo krau­ją“. Ir tai – dar tik­rai ne vi­sa V.Žel­vio „iš­min­tis“. Jam iš­kel­to­je bau­džia­mo­jo­je by­lo­je do­mi­nuo­ja ir dau­giau ra­di­ka­lių vaiz­dų bei nuo­mo­nių. V.Žel­vys da­li­jo­si nuo­trau­ko­mis, ku­rio­se vaiz­duo­ja­mos nu­kry­žia­vi­mo sce­nos, dva­si­nin­kai, mo­te­ris, vie­no­je ran­ko­je lai­kan­ti kir­vį, ki­to­je – kru­vi­ną kiau­lės gal­vą bei pa­na­šiai. To­kio tu­ri­nio fo­to­gra­fi­jas pa­ly­dė­da­vo kan­dūs, įžei­dūs, sar­kas­tiš­ki ko­men­ta­rai. Šo­ki­ruo­jan­čius vaiz­dus, tarp jų – ir fo­to­mon­ta­žą su ker­ta­mu kry­žiu­mi - pa­ste­bė­ju­si Vys­ku­pų kon­fe­ren­ci­ja krei­pė­si į Klai­pė­dos apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­rą.

Kryžius nu­vir­to pats?

Ši­la­lės ra­jo­no apy­lin­kės teis­me prieš po­sė­dį pa­kal­bin­tas V.Žel­vys prisiekinėjo jo­kio kry­žiaus Bur­biš­kių pi­lia­kal­ny­je ne­kir­tęs ir ne­ver­tęs. Esą nuo­trau­kas su vy­ru, pa­na­šiu į jį, su­mon­tuo­ti ir į jo „Fa­ce­­bo­ok“ pa­sky­rą ga­lė­jo įkel­ti bet kas. O kry­žius, anot pa­lan­giš­kio, ne­at­lai­kęs vė­jo, ne­va nu­vir­tęs pats.

By­lo­je nu­sta­ty­ta, jog 2012-ai­siais gru­pe­lė en­tu­zias­tų, tarp ku­rių bu­vo ir V.Žel­vys, su­sior­ga­ni­za­vo eks­kur­si­ją po Že­mai­ti­jos pi­lia­kal­nius, švent­vie­tes. Ke­lio­nės me­tu lan­ky­ta­si ir Ši­la­lės ra­jo­ne. Ti­riant by­los ap­lin­ky­bes, pa­aiš­kė­jo, kad iš­vy­ko­je pa­lan­giš­kis ne kar­tą bu­vo at­si­sky­ręs nuo gru­pės, pra­ding­da­vo ke­lias­de­šim­čiai mi­nu­čių. Ma­ny­ta, jog bū­tent ta­da vy­riš­kis ir ga­lė­jo iš­nie­kin­ti ant Bur­biš­kių pi­lia­kal­nio sto­vė­ju­sį krikš­čio­ny­bės sim­bo­lį. Ta­čiau by­lai pa­sie­kus teis­mą, po­sė­dy­je liu­dy­to­jai ti­ki­no, kad nie­ko pa­na­šaus ne­bu­vę: esą ne­pa­si­ges­ta nei ben­dra­žy­gio, nei ke­lio­nė­je tu­rė­to kir­vio.

Ne­su­rin­kus ob­jek­ty­vių įro­dy­mų dėl V.Žel­vio kal­tės, jis dėl šio nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mo bu­vo iš­tei­sin­tas. Ši­la­lės ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jas Os­val­das Brie­dis V.Žel­vį pri­pa­ži­no kal­tu tik dėl jo iš­si­reiš­ki­mų vir­tu­a­lio­je erd­vė­je ir už ty­čio­ji­mą­si iš krikš­čio­nių ben­druo­me­nės, jos ver­ty­bių, tra­di­ci­jų, re­li­gi­jos nie­ki­ni­mą pa­sky­rė 1506,4 eu­rų bau­dą.

Pa­skir­ta baus­mė – pa­kan­ka­mai švel­ni, nes dėl sis­te­min­go ir vie­šo ty­čio­ji­mo­si iš re­li­gi­jos, jos nie­ki­ni­mo, ne­apy­kan­tos ska­ti­ni­mo, kurs­ty­mo že­min­ti žmo­nių gru­pes dėl ti­kė­ji­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Bau­džia­ma­ja­me ko­dek­se yra nu­ma­ty­tas lais­vės at­ėmi­mas net iki 3 me­tų. Teis­mas, at­si­žvel­gęs į tai, kad V.Žel­vys dir­ba, nu­si­kal­to pir­mą kar­tą, re­a­lios lais­vės at­ėmi­mo baus­mės ne­sky­rė.

Pa­lan­giš­kis sa­vo kal­tės ne­pri­pa­ži­no. Jis aiš­ki­no, jog to­kią in­for­ma­ci­ją skel­bęs švie­tė­jiš­kais tiks­lais, siek­da­mas at­skleis­ti ir tei­gia­mas, ir nei­gia­mas re­li­gi­jų pu­ses.

Ši­la­lės apy­lin­kės teis­mo nuosp­ren­dis per 20 die­nų dar ga­li bū­ti ap­skųs­tas aukš­tes­nės ins­tan­ci­jos teis­mui.

Bi­ru­tė PALIAKIENĖ

Per antradienio išpuolius Briuselio oro uoste bei miesto centre esančioje metropoliteno stotyje žuvo mažiausiai 35 žmonės ir maždaug 250 buvo sužeisti. Teroro išpuolio metu Briuselyje buvo net keli Lietuvos politikai – europarlamentarai Zigmantas Balčytis, Petras Auštrevičius, Valentinas Mazuronis bei Bronis Ropė, eurokomisaras Vytenis Andriukaitis ir Seimo narys, Lietuvos delegacijos NATO parlamentinėje asamblėjoje pirmininkas Re­migijus Žemaitaitis. Lietuvos politikai per sprogimus Briuselyje nenukentėjo.

Trečiadienį „Šilalės artojui“ susisiekus su Seimo nariu R.Žemaitaičiu pasiteirauti apie situaciją, jis sakė: „Šiandien darbo vietose pasirodė tik ištvermingiausieji, daug renginių buvo atšaukta. Po teroro aktų į NATO parlamentinės asamblėjos renginius atėjo vos septyni iš 35 dalyvių. Visus kitus jų šalių ambasados išsiuntė namo. Iš delegacijos likau tik aš, trys britai, amerikietis, turkas ir danė. Lenkai, portugalai išvyko“.

Anot jo, nors mieste paskelbtas aukščiausias saugumo lygis, visur daugybė policijos, bet nerimo, aišku, yra. 

„Akivaizdu, kad Briuselis ne­­sugebėjo užtikrinti saugumo, buvo nepasiruošęs. At­sa­kin­gos institucijos, Bel­gijos vyriausybė, sakyčiau, net leng­vai buvo užmigusi džiugesyje, kai praėjusį šeštadienį sulaikė teroro išpuoliu Paryžiuje kaltinamą teroristą“, - sakė parlamentaras. 

Pasak politiko, šiek tiek ironiška, jog NATO vadavietėje antradienį kaip tik buvo diskutuojama dėl NATO galimybių prisidėti užtikrinant civilinį saugumą. 

Politikas įsitikinęs, kad po tokių išpuolių reikėtų gerai pagalvoti apie pabėgėlių prob­lemą ir ieškoti efektyvesnių būdų šiai krizei spręsti. 

„Atsako­mybę už išpuolį Briu­selyje prisiėmė „Islamo valstybės“ džihadistai. Ir jie gra­sina, kad bus dar bai­sesnių tragedijų. Naujienų agentūros AP duomenimis, teroristinė grupuotė „Islamo valstybė“ yra paruošusi mažiausiai 400 teroristų vykdyti išpuolius Eu­ropoje. Todėl privalome būti budrūs. Štai Lenkija jau paskelbė apsisprendusi nepriimti jai pagal ES planą numatytų pabėgėlių. Apie tai, manau, turėtų galvoti ir Lietuva“, - įsitikinęs politikas. 

Vien pernai ES užplūdo apie 1,2 mln. pabėgėlių, daugiausiai - iš Sirijos. 

Briuselį sudrebinus sprogimams ir po jų sustojus viešojo transporto eismui, ten dirbusiems Lietuvos politikams teko galvoti, kaip grįžti namo. 

R.Žemaitaitis sakė į Vilnių ketinęs skristi tiesioginiu skry­džiu ketvirtadienio rytą, tačiau planus prisiėjo keisti: dabar automobiliu vyks į Paryžiaus oro uostą, iš ten skris į Varšuvą, o tada - į Lie­tuvą.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ