Bjaurus kartėlio jausmas po skan­dalo Baltųjų rūmų Ovaliaja­me ka­­binete pamažu blėsta ir už­lei­džia vietą blaivesnei analizei bei prog­nozėms. Bet Mauras savo dar­bą atliko: Amerika daugelio akyse pra­randa pasitikėjimą kaip neribotų gali­mybių šalis, kaip demokratinių ver­tybių gynėja visame pasaulyje. Kas gi pasidarė?

Posakis „Mauras savo darbą atliko, Mauras gali eiti“ kilęs viduramžiais, kai barbarai iš Mauritanijos ir Maroko siaubė Pirėnus ir primetė Europai savo kultūrą. Amerikoje jis buvo prisimintas visai neseniai, kai 2021-ųjų sausį JAV ėmė siautėti kairuoliškas anarchistinis „Antifa“ frontas, protestavęs ne tik prieš Joe Bideno inauguraciją, bet dėl akių pasisakęs ir prieš Donaldo Trumpo pozicijas. Pasirodo, „Antifa“ neomarksistai prisidėjo prie gatvių riaušių ir D. Trumpo paskatinto Kapitolijaus šturmo tų metų sausio 6 d...

Nebaudžiamumas paskatino D. Trum­pą ir jo komandą patekti į 47-ojo JAV prezidento postą. Dabar jis savo kaltintojus ir teisėjus mėto iš darbo. Paskelbęs iš esmės nacistinį šūkį „Amerika bus vėl didi!“ D. Trumpas nukopijavo ne tik Hit­lerio ideologijos lozungą, bet ir Putino dar 2000 m. paskelbtą tikslą – atkurti didžią Sovietų sąjungos galybę. 

Bet grįžkime prie kasdienybės. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio linčas Ovaliajame kabinete, kuris dėl sa­vo formos, kaip ir „apskritas stalas“ paprastai yra laikomas santarvės, taikių derybų ir rimties vieta, parodė, jog kairuoliška „Antifa“ smarvė iš Baltųjų rūmų neišsivadėjusi. Lupti silpnesnį, primesti jam savo valią ir tuo puikuotis visam pasauliui didžiulių žiniasklaidos pajėgų pagalba vėl „atėjo į madą“. 

Kad D. Trumpo komanda pasirinko bū­tent tokį svarbaus dokumento pasira­šymo būdą, buvo aišku jau prie įėjimo į Baltuosius rūmus: D. Trumpas dygiai pasišaipė iš V. Zelenskio aprangos, ame­rikonišku stiliumi bedęs pirštu į atvykusį svečią. O viduje prasidėjo moralinė jo egzekucija.

Apžvalgininkai sutaria, kad spaudimas V. Zelenskiui buvo surežisuotas iš anksto, o parengtas susitarimas dėl Ukrainos retųjų metalų eksploatavimo buvo tik priemonė įvilioti svečius iš Kyjivo į parodomąjį šou. JAV žinojo, jog 500 mlrd. dolerių vertės iškasenų atgauti nepavyks, nes jos neguli supiltos į konteinerius ar maišuose, o slypi žemėje įvairiuose gyliuose. D. Trumpui tokia ketverių metų perspektyva, kai jo Baltuosiuose rūmuose jau nebus, nežavi, todėl dokumentas jam buvo tik popiergalis tam tikrai vietai nusišluostyti...

Beje, jis jau gulėjo pasirašymui ant stalo gretimame kabinete, parašus turėjo sudėti ne prezidentai, o kitų tarnybų vadovai. Vadinasi, D. Trumpui ir viceprezidentui J. D. Vance‘ui – jokios atsakomybės... Ukrainos atstovai, pasišalinę į kitas patalpas, dar bandė atgaivinti ceremoni­ją, tačiau D. Trumpas pavedė ukrainiečius išprašyti iš Baltųjų rūmų. Šeimininkas net nepalydėjo V. Zelenskio iki limuzino...

Žinoma, visa tai tik detalės. Naujoji JAV administracija perėmė putinišką chamiško valdymo stilių, tarsi norėdama jam įtikti ir patikti. Tas stilius labai panašus į kalėjimo „vierchų“ papročius: garbinti jėgą, daužyti silpnesnius, draugauti tik su sau lygiais.

Kas dabar? V. Zelenskis, prispaustas ir nejaukiai atrodęs pas D. Trumpą, išlaikė dvasinę savitvardą ir per interviu respublikoniškai „Fox News“ televizijai vietoj pykčio ar nuoskaudų dėkojo Amerikos prezidentui bei žmonėms, sakė toliau reikšiąs ne savo, o ukrainiečių valią. 

Sekmadienio vakare Londone jis viešėjo pas Didžiosios Britanijos karalių Karolį III jo kvietimu (anksčiau toks kvietimas laišku buvo perduotas D. Trumpui, bet šio prie Temzės nelaukiama), o popietę Londone susirinko 11 Europos Sąjungos šalių, Turkijos, Kanados bei Jungtinės Karalystės atstovai bei lyderiai. Baltijos bei kitų šalių vadovai bendravo nuotoliniu būdu. Prieš tai V. Zelenskis susitiko su premjeru Keiru Starmeriu, buvo pasirašytas susitarimas dėl 2,8 mlrd. dolerių vertės paskolų „Ukrainos teritoriniam vientisumui užtikrinti“. 

Pasibaigus maždaug dvi valandas užsitęsusiam susitikimui, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen žurnalistams sakė, jog nutarta „skubiai apgink­luoti Europą, suteikti Ukrainai „visapusiškų saugumo garantijų“, o dėl JAV ir Rusijos pozicijos pabrėžė, kad ne­galima įsiveržti ir tyčiotis iš savo kaimyno ar jėga keisti sienų“. Bus parengtas Europos saugumo planas, kurį Europos Komisija pateiks Europos vadovų tarybai kovo 6 d. 

Aišku, kad ES užduotis kompensuoti JAV paramą Ukrainai nėra minkštas riešutėlis. Nuo 2021 m. šiai šaliai ES skyrė 135 mlrd. eurų, iš jų 48,7 mlrd. – karinės paramos. Dabar reikia susitarti dėl visos naštos perėmimo. Niekas nesako, jog tai lengva. Lietuva jau pareiškė pasiryžusi prisidėti prie šios paramos.

Tačiau kaip dabar elgtis V. Zelenskiui? Daugelis politikų ragina jį, nuslūgus emo­cijoms ir pasitraukus kartėliui, tęsti derybas su Vašingtonu, kurio būsimas dialogas ir su Kyjivu ir net su Maskva įgavo niūresnių bei nenuspėjamų spalvų.  

Kyjivas jau pademonstravo, kad, nepaisant karo ir okupacijos, yra lygiavertis žaidėjas tarptautiniame ringe, o V. Ze­lenskis – vertas Nobelio taikos premijos. 

Česlovas IŠKAUSKAS

Paskutiniuose dviejuose žurnalo „Lietuvos bajoras“ numeriuose (Nr. 29 ir Nr. 30) iš­spausdintas straipsnis „Senoji Žemaitijos bajorų Druktenių giminė“. Taip bekeliaujant vienos giminės pėdsakais išsiaiškinome, jog dabar Drukteniai gyvena ne tik Lietuvoje – jų galima rasti įvairiuose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) teritorijose ir net ki­tuose kraštuose ar žemynuose.

Druktenių arba Druk­teinių vardas kilęs nuo žodžio „drūktas“, lietuviškai reiškiančio drūtas, žemaitiškai storas, o prūsiškai – tvirtas, stiprus, kresnas. Druktenių tėvonija galima vadinti dabartinį Šilalės kraštą, anksčiau buvusius Pajūrio, Karšuvos ir Šiauduvos valsčius. Tarp svarbesnių vietovių pirmiausia paminėtina Druktenių akalica (bajorkaimis) prie Palokysčio, šalia dabartinės Kaunas – Klaipėda autostrados, Siaurakampio (dar vadintas Kirnėmis) dvaras prie Džiaugėnų, Šarkai (anksčiau vadinti ir Šarkiai), esantys šiauriau Džiaugėnų ir Rubinavo piliakalnio bei Paragaudis, Baubliai, Virkės, Skobučiai, Pienauja, Lembai prie Laukuvos, Šiauduvos, Kvėdarnos ar Kaltinėnų. Sovietų okupacijos metais buvęs Drukteinių kaimas Padievyčio apylinkėje po melioracijų 1984 m. buvo panaikintas. 

Į LDK kariuomenę tarp turėjusių atvykti XVI-XVII a. iš Pajūrio valsčiaus įrašyti Jonas ir Sebastijonas Drukteiniai su kazokiškai parengtais žirgais, Adomas su petihorcų (tada taip vadinta lengvoji kavalerija pagal atbėgusių į LDK čerkesų pavyzdį) žirgu ir „dalyviais“, o Jurgis už tėvą Matą su vežimu. Iš to meto mokesčių tarifų surašymo matyti, kad iš 14 Druktenių šeimų net 11 gyveno Pajūrio valsčiuje, po vieną Šiauduvos ir Karšuvos (Andrejaičiuose) valsčiuose.

LDK teismų knygų aprašymuose Drukteiniai paminimi dažnai – tai gauna kraitį, tai paveldi, perka – parduoda, bylinėjasi... Pavyzdžiui, galima rasti 1617 m. Baltramiejaus Pil­su­dskio pakvitavimą A. Drukteiniui už Lembo dvaro žemes ar Žemaičių žemės teismo 1668 m. vykdomąjį dokumentą Jonui Orvydui dėl skolos grąžinimo Juozapui Drukteniui Pajūrio valsčiuje. 1631 m. vyko A. Drukteinio byla su Žemaitijos vyskupu Merkeliu Geiša dėl šio valstiečių, gyvenančių Lembo žemėje, nuolatinių puldinėjimų. 

Yra ir žemės pardavimo dokumentai: 1625 m. A. Drukteinis iš Zigmanto ir Daratos Šimkevičių nupirko du rėžius, vadinamus Karkločiu ir Meižiškėmis, Juozapas ir Elžbieta Paragaudžio dvarelyje 1672 m. pardavė du valstiečius su žeme už Ragaudos upės. Įdomus 1731 m. gegužės 10 d. sudarytas Danieliaus Norvilo testamentas, kuriame nurodoma palaidoti jį prie Šilalės bažnyčios, o Džiaugėnų dvaro valdymas užrašomas žmonai Magdalenai bei duk­rai Marijonai su vyru Mikalojumi Drukteniu. Ir dar daugybė kitų bylų.

Įvairiuose herbynuose galima rasti informacijos, jog įvairios Druktenių šakos buvo 3 herbų turėtojai: Sušinskio, Rožės ir Vieniavos. Plačiausios Sušinskio herbo giminės pradininku genealoginiuose tyrimuose nurodomas Adomas, kuris buvo vedęs didikų Burbų duk­rą Jadvygą ir gavęs pusę Paragaudžio dvaro prie Kvėdarnos. Nors ankstyvuoju laikotarpiu dar kai kurie iš Druktenių buvo įgiję dvarų, turto, bet tarp aukšto statuso valstybės tarnybininkų ar elitinių giminių nepateko.

XIX a. pabaigoje Kauno gubernijos žemvaldžių abėcėliniame sąraše dabartinio Šilalės rajono ribose nurodytas tik Dominykas, sūnus Jurgio, Šarkiuose (Raseinių apskrities Konstantinovo, t.y. Kvėdarnos) valsčiuje valdęs 28 dešimtines (apie 30,5 ha) žemės. 1868 m. jis už tuo metu ten pat valdomas 15 dešimtinių nuo 31,65 rublių pajamų turėjo mokėti 6,805 rublių mokestį Šiaurės Vakarų krašto sutvarkymo išlaidoms, t.y. vietinės carinės valdžios išlaikymui.

„Šilalės artojo“ laikraštyje jau buvo rašyta apie Simoną ir Pauliną Drukteinius, lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu nukentėjusiais dėl savo vaikų mokymo Norvainiuose iš lietuviškų elementorių. Norėtųsi paminėti dar pora atvejų, susijusių su Šilale.

Per 1866 m. šv. Kalėdas Romoje mirė bernardinas tėvas Vladislovas (Andrius Mykolas Drukteinis). Prie jo karsto, anot senųjų dokumentų, „visa Roma bėgo tarsi degdama, šaukdama viena kitai: Um Santo Polacco è morto“ (lotyniš­kai – lenkų šventasis mirė). Vladislovo kūnas buvo lygus ir baltas, tik atsivėrė viena vena, iš kurios išbėgo šviežias kraujas. Bažnyčioje jis buvo laikomas 7 dienas, popiežiaus Pijaus IX įsakymu palaidotas metaliniame karste prie vietos bernardinų bažnyčios Didžiojo altoriaus. Teigiama, jog

A. M. Drukteinis gimė 1796 m. Balsiuose, kunigavo prie Vilniaus, po 1831 m. sukilimo pabėgęs ir nuo 1845 m. buvęs Italijoje. Yra duomenų, kad kitas kunigas Pranas Drukteinis 1891 m. atnaujinęs Vyžuonų bažnyčią Aukštaitijoje ir didžiojo altoriaus lauko sienoje įmūrijęs simbolinį žaltį – akmeninę žalčio Vyžo galvą su švedų patrankos sviediniu, vėliau jis fundavęs ir Šilalės bažnyčios didįjį varpą.

Na ir literatūrinis herojus – senas Biržų Lauko dvaro ekonomas Drukteinis, I. Chodzkos „Lietuvos vaizdų“ personažas, pasakojantis padavimus apie žemaičių ir lietuvių kovas su kryžiuočiais, senuosius lobius. Įdomiausia, jog XIX a. pabaigoje Šilalės parapijos Biržų Lauke Drukteiniai gyveno iš tikrųjų...

Virgilijus LUKOŠIUS,

istorijos ir kultūros žurnalo „Lietuvos bajoras“ bendraautorius

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Šiais metais mūsų mokyklos bendruomenė turėjo išskirtinę galimybę dalyvauti Nordplus projekte „Ecological thinking within our minds“. Šis projektas sujungia mokyklas iš Lietuvos, Latvijos bei Suomijos, o jame dalyvaujantys mokiniai mokosi tvarumo, ekologiškumo, bendraudami su bendraamžiais gilina savo žinias aplinkosaugos srityje, įgyvendina praktinius sprendimus, prisidedančius prie tvarios ateities kūrimo. 

Rugsėjo 30–spalio 4 d. Kvėdarnos gimnazijos mokiniai vyko į Latviją – Balvi mieste buvo organizuojami mobilumo užsiėmimai, o vasario 10–14 d. lankėsi Suomijoje, Pyhajoki miestelyje. Išvykos metu projekto dalyviai ne tik susipažino su Suomijos gamta, tradicijomis, bet ir aktyviai dalyvavo įvairiose veiklose bei išvykose, kurios skatina tvarumą ir ekologiją. Gimnazistai susitikimuose su vietos bendruomenėmis, kuriose jau įgyvendinamos tvarumo iniciatyvos, domėjosi jų patirtimi, klausėsi paskaitų apie vėjo jėgaines, Baltijos jūrą, pristatė savo darbus apie maisto kilmę, gamino tvarius rankdarbius, lankėsi atliekų rūšiavimo punkte, laivų muziejuje ir kt.

Diskusijų metu projekto dalyviai dalijosi savo šalių patirtimi, kaip tvarumas ir ekologija atsispindi kasdieniame gyvenime. Aptartos įvairios temos: nuo atsinaujinančios energijos naudojimo, tvarios mados, maisto švaistymo prevencijos iki vandens išteklių tausojimo.

Nordplus projekto išvykos yra ne tik puiki galimybė susipažinti su kitų šalių jaunimu, jų gyvenimo būdu, bet ir įgyti žinių, kurios padės kurti tvaresnę ateitį. Projektas padeda dalyviams suvokti, kad tvarumas nėra tik madingas žodis, tai – atsakingas požiūris į mūsų planetą. Šią patirtį mokiniai perduoda savo draugams  ir aplinkiniams. 

„Tvarus rytojus prasideda šiandien“, – su tokiu šūkiu projekto dalyviai grįžo iš Suomijos, pasiruošę tęsti savo aplinkosaugos misiją ir įkvėpti kitus prisijungti prie svarbios iniciatyvos.

Be to, daug įspūdžių ir žinių apie šalį suteikė šeimos, kuriose buvome apsis­toję. O dabar lauksime draugų iš Suomijos ir Latvijos atvykstant pas mus.

Rugilė NORBUTAITĖ 

Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos II ag klasės mokinė, projekto dalyvė

AUTORĖS nuotr.

Baigėsi didžiulio populiarumo kas­met sulaukianti Knygų mu­gė, tuo pat metu Lietuvoje pra­dė­­jo siausti ir Užgavėnės. Nors šven­tės tikroji diena yra šiandien, kai kurie miestai, tarp jų ir Už­ga­vėnių sostinė Rumšiškės, su žie­ma jau atsisiveikino savaitgalį. Ta­čiau šilališkiai ir aplinkiniai miesteliai laužus, šokius ir žie­mos gąsdinimus užkurs tik­rąją Užgavėnių dieną, šian­die­nos pa­va­karę.

Šilalėje į Užgavėnių šėlsmą jų rengėjai kviečia kovo 4 d. – nuo 17 val. prie Kultūros centro laukia skaniausių blynų rinkimai, tradicinė Lašininio ir Kanapinio kova, gražiausios kaukės ir šauniausios šokėjų poros rinkimai. Atsisveikinti su simboline žiema šiandien kviečia ir Kvėdarna, Laukuva, Upyna, kaltinėniškiai žada, jog šiemet jų miestelyje Užgavėnės bus netradicinės. Taigi pasilinksminti prieš artėjantį susikaupimo metą – gavėnią – tikrai yra kur.

Vos spėjusi atsisveikinti su Knygų mugės svečių būriu, sostinė kitą savaitgalį (kovo 7 d.) kviečia į pavasario pradžios šventę – Kaziuko mugę. Tačiau mažosios mugės, šiais metais sutampančios su Užgavėnėmis, rengiamos ir provincijos miestuose bei miesteliuose, į jas kviečia mokyklos, bend­ruomenės ir kt., poryt savo dirbinius visiems norintiems demonstruos ir įsigyti siūlys Šilalės socialinių paslaugų namų lankytojai. O kas susigundys savaitgalį nuvykti į sostinę, Gedimino prospekte ras tradicinius rankdarbius, tautinio paveldo maisto gaminių, kūrėjų, meistrų palapines, Lietuvos dizainerių kurtų drabužių ir aksesuarų. 

Kovo 7–23 d. į kino sales kvies 30-asis „Ki­no pavasaris“. Programa žada ašt­rius, provokuojančius ir šiuolaikiškus filmus, ypatingą dėmesį skirs lietuvių ki­nui. „Kino pavasaris“ užsuks ne tik į Vilnių, bet ir vyks Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Gargžduose, Šilutėje, Tauragėje ir kt. Daugiau informacijos – kinopavasaris.lt.

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga šešioliktą kartą rengia Metų verstinės knygos rinkimus. Skaitytojai kviečiami balsuoti už savo mėgstamas knygas grožinės, negrožinės bei vaikų ir jaunimo literatūros kategorijose. Iš viso trumpuosiuose sąrašuose varžosi 15 knygų. Balsavimas tęsis iki kovo 16-osios, Knygnešio dienos. Savo favoritę galima palaikyti lrt.lt svetainėje, Verstinės knygos rinkimų skiltyje.

Penktadienį, kovo 7-ąją, visi kviečiami rašyti šiemet jau 15-ą kartą vyksiantį Nacionalinį diktantą. Vieniems tai proga pasitikrinti rašybos įgūdžius, kitiems – pasivaržyti, tačiau visiems tai galimybė didžiuotis unikalia lietuvių kalba, o padarius klaidų – išmokti ko nors naujo. Diktantą galima rašyti savo darbovietėse, namuose, jis bus rašomas ir Šilalės savivaldybėje, kur gali ateiti visi norintys išmėginti savo žinias. Tekstas per LRT radiją bus skaitomas nuo 11 val.

Ateinantį antradienį minėsime Kovo 11-ąją – dieną, įprasminančią Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą  ir mūsų laisvę. Mūsų nepriklausomybei – jau 35-eri, tad pasitinkame ją džiaugsmingai, šventiškos ir pakilios nuotaikos: seniūnijos, bendruomenės, gimnazistai ir darželinukai ruošiasi koncertams, žygiams, organizuoja protmūšius ir kt. 

Kotryna PETRAITYTĖ

Siekiantiems tvariai kurti žemės ūkio produktų gamy­bą – galimybė pasinaudoti parama. Pagal Lietuvos že­mės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ iki metų pabaigos priimamos paraiškos lengvatinei paskolai gauti. Visus 2025 m. dėl paramos gali kreiptis ir žemės ūkio produkcijos per­dirbėjai.

Tvariai gamybai skatinti

SP intervencinės priemonės „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ tikslas – remiant investicijas, kuriomis prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, skatinti tvarią žemės ūkio produktų gamybą. Viena paramos formų – lengvatinė paskola ir jau nuo kovo 3 d. galima teikti paraiškas jai gauti. Didžiausia paskolos suma vienam gavėjui – 200 tūkst. eurų.

Paskolos iki 5 m. laikotarpiui teikiamos investicijoms arba investicijoms ir apyvartiniam kapitalui ir iki 3 m. laikotarpiui tik apyvartiniam kapitalui.

Paskolos lėšomis remiamas:

* šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir (arba) amoniako išmetimus mažinančių bei oro kokybę gerinančių technologijų diegimas ūkyje (privaloma veikla);

* biodujų gamyba iš gyvulininkystėje susidarančio mėšlo ir kitų biologiškai skaidžių žemės ūkio atliekų;

* investicijos į perėjimą prie aukštesnių nei pareiškėjui privalomi ūkinių gyvūnų gerovės standartų.

Už paskolos investicijoms lėšas galima įrengti naujus ar rekonstruoti esamus tvartus, mėšlo ir srutų tvarkymo sistemas, skystojo mėšlo mėšlides ar srutų kauptuvus, statyti ir įrengti biodujų jėgaines, kurti gyvulių ir paukščių auginimo infrastruktūrą, įsigyti ūkinius gyvūnus.

Paskolos apyvartiniam kapitalui lėšos gali būti naudojamos trumpalaikiam turtui įsigyti, darbo užmokesčiui ir su juo susijusiems mokesčiams, su ūkio veikla susijusiems mokesčiams ir einamosioms išlaidoms (turto mokestis, turto nuoma, turto draudimo išlaidos, komunalinės išlaidos, administravimo išlaidos, anksčiau sudarytų paskolų, jei jos nebuvo finansuotos ES lėšomis, palūkanos ir kt.), debito­riniams įsipareigojimams ir kitoms apyvartinėms išlaidoms, būtinoms ūkinei veiklai vykdyti, išlaidoms PVM, sumokėtam už prekes ar paslaugas, susijusioms su investicijomis į materialųjį, nematerialųjį ar biologinį turtą.

Lengvatinės paskolos lėšomis gali būti apmokama iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

Galimi pareiškėjai – tiek fiziniai asmenys, turintys savo vardu įregistruotą ūkininko ūkį, tiek juridiniai asmenys, savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą bei užsiimantys žemės ūkio veikla ir (ar) valdoje pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų perdirbimu, įskaitant pirminį perdirbimą, ir pateikimu rinkai.

Paraiškos NMA teikiamos užpildant ŽŪMIS elektroninę dokumento formą.

Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą

Siekiant didinti žemės ir maisto ūkio sektoriaus konku­rencingumą, skatinti didesnės pridėtinės vertės žemės ir maisto ūkio produktų kūrimą, teikiama parama žemės ūkio produkcijos perdirbėjams.

Paramai pagal SP intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą“ numatyta 10 mln. Eur Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Paramos lėšos bus teikiamos leng­vatinėmis paskolomis, skirtomis investicijoms ir apyvartiniam kapitalui finansuoti. 

Pretenduoti į šią paramą gali įvairių dydžių įmonės, veikiančios Vidurio ir vakarų Lietuvos regione ir užsiimančios žemės ūkio produktų perdirbimu, kurios

• ne mažiau kaip 1 metus užsiima žemės ūkio produk­tų perdirbimu.

• 50 proc. ar daugiau visų pajamų gauna iš žemės ūkio produkcijos perdirbimo.

Didžiausia vienam pareiškėjui suteikiamos paskolos suma investicijoms – 1 mln. Eur, apyvartiniam kapitalui – 200 tūkst. Eur bendrojo subsidijos ekvivalento per 3 finansinius metus.

Palūkanos skaičiuojamos tik finansavimo partnerio lė­šų daliai (20 proc. paskolos daliai). Kintama palūkanų dalis – 6 mėn. EURIBOR, fiksuota palūkanų dalis – iki 5 proc. Likusiai paskolos daliai taikomos nulinės palūkanos.

Paskola teikiama verslo plane numatytoms išlaidoms, kurios patiriamos investicijoms į materialųjį ir nematerialųjį turtą, susijusioms su remiama veikla, arba apyvartiniam kapitalui finansuoti.

Kai paskola teikiama įmonėms, veikiančioms iki 3 me­tų, arba įmonėms, kuriose dirba iki 10 darbuotojų, joms gali būti suteikta dotacija. Dotaciją suteikia finansavimo partneris, padengdamas ne didesnę kaip 35 proc. paskolos dalį.

Paskolas teikia UAB ILTE atrinkti finansavimo partneriai, kurių sąrašą galima rasti ILTE interneto svetainėje.

Paskolų sutartys bus pasirašytos iki 2029 m. gruodžio 31 d.

Tai, kas praėjusį penktadienį nutiko Vašingtone per JAV ir Ukrainos prezidentų Donaldo Trumpo ir Volodymyro Zelenskio derybas atsidūrė viso pasaulio dėmesio cent­re ir gali turėti įtakos ne tik Ukrainos karo baigčiai, bet ir įvykiams Lietuvoje.

Tą vakarą Baltųjų rūmų Ovaliajame kabinete turėjo būti pasirašomas JAV ir Ukrainos susitarimas dėl bendro Ukrainos retųjų metalų išgavimo. Nors iš tikrųjų tai buvo tik išankstinė niek­uo neįpareigojanti sutartis, kuria turėjo būti patvirtintas siekis kurti bend­rą fondą retųjų metalų, dujų ir naftos išgavimui. Po keleto mėnesių buvo tikimasi pasirašyti tikrą, galutinę sutartį, ir tik ją būtų privalėję tvirtinti JAV bei Ukrainos parlamentai. Iš pradžių buvo siūloma, jog penktadienio susitarimą pasirašytų žemesnio rango atstovai, tačiau D. Trumpas panoro pats pasirodyti, mat mėgsta girtis sugebėjimu sudaryti greitas ir pelningas sutartis. Į susitikimą veržėsi ir Ukrainos prezidentas, norėjęs su D. Trumpu susitikti pirmiau nei tas susitiks su Rusijos vadovu Putinu. V. Zelenskis siekė pagerinti santykius su D. Trumpu, kuris pyksta ant jo dėl to, jog nepalaikė jo per rinkimus. 

Jau iš pat pradžių susitikimas nebuvo nuoširdus – pasitikdamas į Baltuosius rūmus atvykusį  V. Zelenskį, JAV vadovas pasišaipė, kad tas vilki ne kostiumą, o karinę aprangą. Ša­lia buvę žurnalistai D. Trumpo pasišaipymą palydėjo juoku, tačiau V. Zelenskis susilaikė nuo atsakymo, nors yra sakančių, jog jis nelabai pakenčia kritiką.

Prie pokalbių stalo V. Zelenskiui te­ko atlaikyti diskusiją su D. Trumpu bei­­ viceprezidentu J. D. Vencu. Ke­tu­­riasdešimt minučių viskas vyko paly­ginti taikingai, nors matėsi, kad V. Zelenskis yra nervingas. Tačiau Lenkijos radio žurnalisto Marko Valkusko klausimas D. Trumpui, kodėl šis suartėjo su Putinu, išmušė JAV prezidentą iš vėžių – jis pareiškė siekiantis taikos ir neigė suartėjęs su Putinu, o J. D. Vencas įsiterpė, patikindamas, jog „tai, kas JAV daro gera šalimi, yra diplomatijos siekis. Būtent tai daro Trumpas“.

Tačiau čia neiškentė V. Zelenskis – jis įspėjo, kad su Putinu derybos yra neįmanomos, nes šis sulaužė susitarimus dėl karo nutraukimo, dėl kalinių apsikeitimo, žudo žmones, jau okupavo dalį Ukrainos. „Kas tai per diplomatija?“ – tiesmukai paklausė Ukrainos prezidentas.

Ir, akivaizdu, šie žodžiai įsiutino ir J. D. Vencą, ir D. Trumpą. Pirmasis apkaltino V. Zelenskį nedėkingumu už suteiktą paramą, o prezidentas pareiškė, kad V. Ze­lenskis siekiąs trečio pasaulinio karo ir neva rodantis nepagarbą JAV, kuri daranti viską, jog būtų taika... Pasipylė priekaištai kovojančios už savo laisvę šalies vadovo adresu... Netrukus buvo pranešta, kad sutartis nebus pasirašoma, o Ukrainos delegacija turi išvykti.

Tokia derybų baigtis šokiravo visą pasaulį, bet neabejotinai pradžiugino Mask­vą, kurios atstovai gyrė D. Trumpą ir kritikavo V. Zelenskį. JAV politikų nuomonės išsiskyrė: D. Trumpo partiečiai respublikonai pasmerkė V. Zelens­kį dėl neva jo įžūlaus elgesio, reikalavo atsiprašyti ir net atsistatydinti, demok­ratų partijos atstovai jį mėgino užtarti, primindami, kad šis buvo pažemintas dėl tariamai netinkamos aprangos, diskutuoti turėjo vienas prieš du, o svarbiausia – jis atstovauja nuo Rusijos did­vyriškai besiginančiai šaliai, kuri taip pat pažeminta....

Ukrainos visuomenė, kurios nemaža dalis dar prieš kelias dienas kriti­kavo savo prezidentą dėl žlungančios­ mobilizacijos ir nesugebėjimo įveikti korupciją, dabar vieningai stojo­ jį ginti. Pavyzdžiui, vienas aštriausių­ V. Ze­lenskio kritikų, karo ekspertas­ Jurijus Butusovas pareiškė, jog Ukrainos prezidentas Vašingtone išsakė visą tiesą ir garbingai gynė savo šalį, todėl privaloma jį palaikyti.

Charkive šeštadienį, praėjus vos parai po pasaulį sukrėtusio susitikimo, miesto cent­re nusprendžiau paklausinėti praeivių, ką jie mano apie konfliktą. Visi 20 kalbintų ukrainiečių vienbalsiai teigė, kad V. Zelenskis teisingai pasielgė, priminęs, jog karą pradėjo Putinas, būtent jis nesilaiko susitarimų. Daugelis spėjo, kad tokia „egzekucija“ buvo specia­liai surežisuota, jog D. Trumpas galėtų su Putinu derėtis nedalyvaujant V. Zelenskiui. Char­kivietis Alek­sand­ras Vološinas, praradęs per dronų ataką parduotuvę, siūlė D. Trum­pui atvykti į Charkivą ir pačiam įsitikinti, kas yra kaltas dėl karo.

Žmonės neslėpė požiūrio, kad tai, kas nutiko Vašingtone, yra labai blogai, bet vylėsi, jog kitos šalys įkalbės JAV neapleisti Ukrainos. Karo išvarginti žmonės nebenori kęsti apšaudymų, laidoti žuvusių artimųjų ir draugų, vyrai nebenori kariauti, slepiasi nuo mobilizacijos.

Tą naktį Charkivas vėl išgyveno didžiulę Rusijos dronų ataką, per kurią buvo sugriauta keliolika namų, sunkiai sužeista 15 žmonių. Vienas dronas atakavo onkologinę ligoninę, užsidegė stogas ir teko evakuoti 60 ligonių.

Tinklapis „Ukrainska Pravda“ priminė, jog, siekdami perimti Ukrainos gelmėse esančius retuosius metalus, JAV vadovai elgėsi labai įžūliai ir darė brutalų spaudimą V. Zelenskiui. Amerikiečiai prieš dvi savaites atvežė žeminantį sutarties variantą ir V. Zelenskį vertė jį pasirašyti per pusvalandį. Ukrainos vadovas pareiškė to negalintis daryti, sakė, jog sutartį visų pirma turi įvertinti jo patarėjai. Tai nepatiko D. Trumpui, kuris ėmė gąsdinti, jog dėl taikos derėsis vien su Putinu, o V. Zelenskį pavadino diktatoriumi, nerengiantį rinkimų.

Po keleto dienų Miuncheno konferen­cijoje V. Zelenskis buvo spaudžiamas pasirašyti kitą, irgi žeminantį  sutarties variantą, grasinant, jog priešingu atveju su juo nesiderės į Miuncheną atvykęs viceprezidentas J. D. Vencas. Ukrainos vadovas vėl nesutiko pasirašyti, nes sutartis prilygo dalies suvereniteto atsisakymui. Ir tik pamatę, jog V. Zelenskis tvirtai laikosi savo pozicijos, amerikiečiai sutiko pakeisti sutartį į palankesnę Kyjivui. Ar po konflikto Vašingtone sutartis bus nutraukta, kol kas neaišku. Ukrainos prezidentas sekmadienį, po Londone įvykusio Europos lyderių susitikimo, sakė, kad jo šalis yra pasirengusi su JAV pasirašyti sutartį dėl mineralų. 

Eldoradas BUTRIMAS

AUTORIAUS nuotr.

Grožio industrija per pastarąjį dešimtmetį pasikeitė iš esmės, žmonės vis labiau stengiasi išlaikyti ne­prie­kaiš­tin­gą įvaizdį, siekia išsiskirti iš minios. Gimtadieniai, ves­tu­vės, pasimatymai ar kitos ypatingos progos dažnai tam­pa akstinu apsilankyti pas makiažo meistrą ar kirpėją. O kadangi šioje srityje konkurencija itin didelė, išsiskirti jo­je yra nemenkas iššūkis. Tačiau iš Kvėdarnos kilusi vy­rų kirpėja, stilistė ir makiažo meistrė Reta Jončaitė nuo pat savo karjeros pradžios stengiasi į darbą žiūrėti kū­ry­biš­kai.

Reta sako, jog pirmieji mėgi­nimai pagražinti drauges ar klasiokes gi­mė dar mokykloje. Kadangi lankė ir Meno mokyk­lą, spalvų, išraiškos pojūtis jai buvo suprantamas, tad ir norinčiųjų „išsibandyti“ netrūkdavo.

„Su drauge pasidarydavom foto­sesijų, ėmėme dalintis sa­vo darbais, juos pamačiusiems patikdavo, o tada ir prašymų padaryti makiažą atsirasdavo. Pamenu, per išleistuves padažiau septynias ar aštuonias merginas, o laiko pačiai pasidažyti pritrūko“, – juokiasi šiandien Reta, kelis pastaruosius metus gyvenanti Kaune.

Baigusi mokyklą, ji įstojo į Vilniaus kolegiją, mokėsi mados specialybės, tačiau, žinodama, jog kiek­vienas kūrybiškas darbas reikalauja visapusiško atsidavimo, po studijų nusprendė grįžti prie savo pirminio užsi­ėmimo ir tapo visažiste. 

„Studijų metais supratau, kad galbūt mada nėra tai, kam galėčiau atiduoti visą savo laiką – reikia be galo stipraus pašaukimo, o ir konkurencija šioje srityje yra tikrai didelė“, – prisimena Reta. 

Nors mados studijos nesužavėjo, vis dėlto šioje srityje padirbėti teko. 

„Maždaug penkis metus dirbau dizainerės Mortos Nakaitės stiliste „Mados infekcijos“ festivalyje, o ir dabar tokių darbų vis atsiranda. Šiaip ilgą laiką mąsčiau, ką dar norėčiau nuveikti mados srityje, todėl planuoju pradėti kurti kepures ar kitokius galvos apdangalus, nors, kita vertus, kūrybinis procesas vyksta nuolat“, – pasakoja mergina. 

Gyvenimui lekiant, Reta persikraustė į Kauną ir nusprendė imtis vyrų kirpimo. 

„Šis darbas mane labai džiugina, dabar tai yra mano pagrindinis užsiėmimas, jis suteikia šiek tiek pastovumo. Tačiau kadangi esu žmogus, kuris nori kurti, mokytis, tobulėti ir ieškoti naujų galimybių, manau, jog ši veikla gali tapti tramplinu į naujas perspektyvas“, – atskleidžia ji.

Reta neneigia, kad per karjerą teko patirti ir nusivylimų, netgi buvo minčių viską mesti, tačiau pavyko susikoncentruoti į tuos darbus, kuriais patenkinti klientai, o tai ir yra didžiausia paskata nepasiduoti nesėkmėms. 

Žinoma, būna ne tik prastų situacijų, bet ir sudėtingų klientų, bet tokiais momentais svarbiausia, anot R. Jončaitės, pasistengti rasti bend­rą kalbą, susitarti ir „nepamokslauti”. 

Kalbėdama apie siekį įsitvirtinti grožio srityje, Reta išskiria vieną paprastą, bet dažnai pamirštamą vertybę – abipusę pagarbą. Kiek­vienas makiažo meist­ras, kirpėjas ir kitokiu amatu užsiimantis žmogus puikiai supranta, jog šioje sferoje yra begalė žmonių, kurie, kaip ir tu itin sunkiai dirba, kad išsaugotų klientą. Kita vertus, iš jų tikimasi to paties. 

„Manau, klientų aptarnavimo sritis yra viena sunkiausių: kur bedirbtum, parduotuvėje, restorane, ar kirpykloje, privalai įvertinti spe­­cifiką, suprasti, jog tai reikalauja daug ištvermės ir stip­rybės. Ma­no nuomone, tokius žmones turėtume gerbti daug labiau“, – sako R. Jončaitė.

Kalbėdama apie gimtuosius namus, Reta prisipažįsta jaučianti ramumo ilgesį. 

„Anksčiau manydavau, jog labai norėčiau pagyventi Vilniaus centre, o dabar, kai tai galėčiau sau leisti, vis dažniau pasigendu ramybės be šurmulio, nuolatinės skubos, todėl traukia maža bendruomenė ir gimtieji namai“, – sako buvusi kvėdarniškė. 

Ji tikina gyvendama Vilniuje mėgdavusi eiti pasivaikščioti nakties metu, kai mieste nebūdavo žmonių, o persikrausčiusi į Kauną prisiminė, kaip myli gamtą ir ramybę: „Šis miestas mažesnis ir ramesnis, man labiau primena gimtąjį kraštą”.

Reta drąsina visus bandyti, kurti, nebijoti ir drąsiai žengti ten, kur veda širdis. Ir nebijoti ieškoti savęs, nesijausti mažu dideliame pasaulyje. Tačiau svarbu, anot jos, nepamiršti, jog šak­nys yra tai, ką privalu išlaikyti, ką beveiktum. 

Emilija GEDGAUDAITĖ

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto lietuvių filologijos ir reklamos specialybės 4 kurso studentė, 

„Šilalės artojo“ praktikantė

Pašnekovės asmeninio albumo nuotr.

„Įtraukusis ugdymas nėra neprivalomas dalykas – tai būtinybė. Mes turime priimti pačius pažeidžiamiausius, kad visiems būtų užtikrintas geresnis gyvenimas“, – teigė už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę ir jaunimą atsakinga Europos Komisijos narė And­roulla Vassiliou. Tai aktualu ir mūsų šalies mokytojams, startavus įtraukiajam ugdymui mokyklose. 

Specialiųjų poreikių mokinių įtraukimas į bendrojo ugdymo mokyklas yra svarbus, mažinant atskirtį ir integruojant visus mokinius. Ir būtent Italija yra šios srities pradininkė, galinti dalintis sėkmingu įtraukiojo ugdymo modeliu.

Vasario 9–15 d. Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos pavaduotoja ugdymui Jurgita Skurdelienė, anglų kalbos mokytoja Ernesta Spudienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Sandra Jocytė-Aurylienė bei psichologė Laima Viskintienė dalyvavo mokymuose Bolonijoje, Italijoje. Mokymai vyko įgyvendinant Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą „Erasmus+“ programos pirmojo pagrindinio veiksmo bend­rojo ugdymo mobilumo projektą „Svarbu tikėti kiekvieno besimokančiojo sėkme“. Kursuose dalyvavo įvairių sričių mokytojai iš Ispanijos, Vokietijos, Portugalijos ir Lietuvos. 

Kiekvienos šalies dalyviai pristatė savo šalių švietimo sistemas, aptarė panašumus ir skirtumus, klausėsi ir gilinosi į Italijos švietimo modelį, aptarė strategijas, darbo metodus ir būdus, kaip kovoti su specia­lių poreikių mokinių segregacija, patirtimi, kaip tokie mokiniai įtraukiami į bendrąjį ugdymą. Visų mokymų tikslas ir buvo sužinoti bei suprasti, kaip veikia įtraukusis ugdymas Italijoje ir kaip, panaudojant jų patirtį, ją būtų galima pritaikyti savo mokyk­loje.

Lektoriai kursų dalyvius supažindino su naudojamomis IT priemonėmis, platformomis, kurios palengvina ir leidžia labiau pritaikyti mokomąją medžiagą specialiųjų poreikių mokiniams. Daugelį jų pavyko išbandyti ir patiems, dirbant individualiai, poromis ar grupėmis. Be to, daug naudingų žinių suteikė apsilankymas vietos mokykloje, kurioje sėk­mingai įgyvendinamas įtraukusis ugdymas: apžiūrėtos klasės, kitos patalpos, kurios yra pritaikytos specialių poreikių turintiems mokiniams, keistasi gerąja patirtimi ir aptarti iššūkiai su italų mokytojais. 

Įgyta patirtis suteikė naujų idėjų, kurias pabandysime pritaikyti savo mokykloje, žiniomis ir patirtimi pasidalinsime su kolegomis, kad kiekvienas mokinys patirtų sėkmę.

Dalyvavimas tarptautiniame Erasmus+ projekte – tai būdas ne tik susipažinti su Italijos švietimo sistema, bet ir proga iš arčiau prisiliesti prie šios šalies kultūrinio, istorinio, architektūros paveldo. Nuostabus Bolonijos miestas, seniausias pasaulio universitetas, gat­­velės, dvelkiančios istorija, mokymus papildė naujomis patirtimis. Erasmus+ projektas suartina įvairių tautų žmones, suteikia galimybę dalintis patirtimi, įgyti naujų žinių, kurias tikrai pritaikysime savo kasdieniniame darbe. 

Sandra JOCYTĖ-AURYLIENĖ, 

lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė

AUTORĖS nuotr.

Lietuvos kultūros taryba paskirstė finansavimą šių metų „Tolygios kultūrinės raidos“ programai. Finansuoti 458 kultūros ir meno projektai dešimtyje apskričių, kuriems  išdalinta daugiau kaip 3,3 mln. eurų. 

Angelė BARTŠEVIČIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 17