Vasaros vakarai uostamiestyje šiemet įgauna naujų atspalvių – Klaipėdos festivalis grįžta ir kviečia pasinerti į muzikos, šokio ir vizualaus meno patirtis dar neatrastose miesto erdvėse. Jau penktus metus Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (toliau – KVMT) rengiamas festivalis ne tik suburia operos, šokio ir simfoninės muzikos mylėtojus, bet ir keičia kultūrinį Klaipėdos žemėlapį, šiemet kviesdamas į dvi naujas scenas – „Klaipėdos energijos“ industrinę teritoriją ir Skulptūrų parką.

Šiemet Klaipėdos festivalio programa, dedikuota kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ajam jubiliejui, siūlo pasinerti į įvairialypes menines patirtis – nuo romantinės operos klasikos atviroje industrinėje aplinkoje iki šiuolaikinio šokio po atviru dangumi.

Rugpjūčio 8 d. 21.30 val. „Klaipėdos energijos“ teritorijoje suskambės fragmentai iš Richardo Wagnerio ankstyvosios romantinės operos „Lohengrinas“. Juos atliks Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras ir mišrus choras, diriguojami kviestinio maestro Gintaro Rinkevičiaus. Scenoje pasirodys ryškiausi Lietuvos ir užsienio operos solistai: Edgaras Montvidas (Lohengrinas), Lauren Fagan (Elza, Australija / Didžioji Britanija), Tadas Girininkas (Karalius Heinrichas), Wiktorija Wizner (Ortrūda / Lenkija) ir Evertas Soosteris (Karaliaus šauklys / Austrija). Spektaklį lydės specialiai šiam vakarui kurtas šviesų dizainas.

Rugpjūčio 9 d. 20 val. salėje „Jūra“ festivalio svečias – „Operomanija“ – pristatys vienam vakarui sugrįžtančią itin didelio susidomėjimo sulaukusią operą „Geros dienos!“, sukurtą Vaivos Grainytės, Linos Lapelytės ir Rugilės Barzdžiukaitės. Ši unikali opera, skirta dešimčiai kasininkių, prekybos centro garsams ir fortepijonui, visai neseniai su didžiuliu pasisekimu parodyta tarptautiniame festivalyje „Internationale Maifestspiele Wiesbaden 2025“ Vokietijoje, o pernai džiugino Lietuvos kultūros sezono Prancūzijoje žiūrovus.

Rugpjūčio 14 d. 20 val. salėje „Jūra“ vyks simfoninės muzikos koncertas „Kodas MKČ“, skirtas Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui. KVMT simfoninis orkestras, vadovaujamas vyr. dirigento Tomo Ambrozaičio, drauge su teatro mišriuoju choru ir Klaipėdos koncertų salės choru „Aukuras“ atliks M.K. Čiurlionio simfonines poemas „Miške“ ir „Jūra“ bei monumentaliąją kantatą „De profundis“.

Rugpjūčio 16 d. 21.30 val. Skulptūrų parke pristatoma dovana miestui ir jo svečiams - festivalio gerbėjai  kviečiami į nemokamą šokio pasirodymą „MISTERIJA REX“, paremtą M. K. Čiurlionio kūryba. Šešios KVMT baleto trupės šokėjų choreografinės miniatiūros, įkvėptos Čiurlionio paveikslų, papildytos šviesų projekcijomis, sukurs netikėtą ir šiuolaikišką atmosferą unikalioje erdvėje.

Klaipėdos festivalis – tai daugiau nei muzika. Tai kvietimas atrasti miestą per meną.

KVMT inform.

Įsisenėjusi nuostata, kad keliaujant užsienyje mobilųjį internetą būtina išjungti. „Tele2“ siūlo itin geras tarptinklinio ryšio kainas daugelyje ne Europos sąjungos šalių – neseniai šį sąrašą papildė dar 39-ios populiarios ir lietuvių pamėgtos kelionių kryptys, kuriose operatorius ženkliai sumažino tarptinklinio mobiliojo interneto duomenų paketų kainas.

Lietuvių pamėgtose egzotiškose šalyse kokybiškas internetas tampa prieinamas ženkliai pigiau, todėl galima pamiršti „Wi-Fi“ paieškas ir mėgautis kelione be rūpesčių.

„Nuolat ieškome būdų, kaip keliones savo klientams padaryti dar patogesnes ir labiau nuspėjamas finansiškai. Nuolat stebime kelionių tendencijas, analizuojame, į kokias šalis vartotojai keliauja, kiek ir kaip jie naršo. Matome aiškų poreikį ir norą žmonėms dar laisviau naudotis internetu, todėl nuolat atnaujiname šalių sąrašą, kuriose galime pasiūlyti ženkliai pigesnius tarptinklinio ryšio duomenų paketus“, – sako Edita Semėnienė, „Tele2“ tarptinklinio ryšio produkto vadovė.

Pigesnis internetas – lietuvių pamėgtose kryptyse

Tarp šalių, kuriose nuo šiol galios ženkliai patrauklesnės duomenų paketų kainos, yra tokios kaip Tunisas, Maldyvai, Marokas, taip pat tolimosios Naujoji Zelandija, Filipinai, Dominikos Respublika, Čilė, Brazilija, Argentina ir daugelis kitų.

Iš viso „Tele2“ pigesnius duomenų paketus siūlo jau daugiau nei 70-yje šalių visame pasaulyje.

Anksčiau daugelyje iš šių šalių duomenų paketų apskritai nebuvo, todėl kiekvienas megabaitas buvo apmokestinamas pagal standartinius tarifus.

Dabar keliautojai galės rinktis jiems tinkamiausią variantą: 1 GB paketą savaitei arba 3 GB ir 10 GB paketus mėnesiui, priklausomai nuo individualių poreikių ir kelionės trukmės, ir taip mokėti mažiau. Kai kuriose šalyse, kur anksčiau buvo prieinamas tik 1 GB planas, dabar atsirado ir didesnės apimties pasirinkimų.

„Norime, kad mūsų klientai jaustųsi užtikrintai ir galėtų naudotis kokybišku bei patikimu ryšiu bet kurioje pasaulio vietoje. Suteikiame galimybę pasirinkti kelis vietinius operatorius. Todėl tarptinkliniu ryšiu net ir tolimose šalyse naudotis itin paprasta: nereikia jokios papildomos SIM kortelės, duomenų paketas užsakomas SMS žinute“, – akcentuoja E. Semėnienė.

Interneto duomenų paketų už gerą kainą operatorius siūlo ir verslo klientams. Tai itin aktualu įmonėms, kurie turi padalinius keliose valstybėse arba darbuotojams tenka daug keliauti darbo reikalais.

Kad nereikėtų permokėti už internetą tolimesnėse šalyse, specialų duomenų paketą rekomenduojama užsisakyti iškart atvykus. To nepadarius, už sunaudotus duomenis tenka mokėti pagal standartinius tarifus.

Prieš kiekvieną kelionę į ne ES šalį, verta pasitikrinti kokie duomenų paketai ir kainos galioja būtent toje šalyje. Visą informaciją rasite „Tele2“ interneto svetainėje arba paskambinę trumpuoju numeriu 117. Taip pat reikėtų pasitikrinti savo turimą kredito limitą, prireikus jį padidinti bent jau kelionės laikotarpiui.

Daugiau informacijos:

Asta Buitkutė

„Tele2“ atstovė ryšiams su visuomene

M +370 668 00467

@ Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Baigiantis gegužei, prie Kazimiero Jauniaus klėtelės-muziejaus Lembo k. nuvilnijo jau devintasis respublikinis klojimo teatrų festivalis „Pri klietelis“. Tai bene vienintelis toks kultūros renginys mūsų rajone, kuris ne tik suvienija teatralus, sulaukia didelio ne tik įvairių teatrų kolektyvų, bet ir žiūrovų dėmesio. Ir šiemet jiems pasiūlyta įdomi bei turininga programa. 

Šių metų festivalis dar kartą įrodė, jog menas neturi sienų, o kūrybos dvasia gali sujungti net pačias tolimiausias kultūras. Į šį unikalų susitikimų ir idėjų mainų tašką, įsikūrusį simbolinėje kultūros sankryžoje, sugužėjo aktoriai, kūrėjai bei žiūrovai iš įvairių Lietuvos regionų ir net sulaukėme Punsko lietuvių kultūros namų jaunių teatro (Lenkija), Latvijos lietuvių bendruomenės atstovų.

Neabejotina šių metų festivalio pažiba tapo aktorė, dainų atlikėja, rašytoja Nijolė Narmontaitė. Jos pasirodymuose susiliejo intelektas, švelni ironija ir subtili estetika – tikras emocinis susikaupimas festivalio šurmulyje. Aktorės pasirodymas vainikavo dvi dienas trukusią teatro šventę ir suteikė jai reikšmingumo. 

Devintasis teatrų festivalis „Pri klėtelis“ tapo renginiu, kuriame susijungė bendrystės dvasia, autentiška atmosfera, jis dar kartą įrodė, jog kultūra yra gyva, o „patirti“ teatrą įmanoma ir visai čia pat, mums artimoje bei jaukioje aplinkoje. 

Jūratė AUGIENĖ

Kvėdarnos kultūros namų koncertų (spektaklių) organizatorė

Kristinos SKURDELIENĖS nuotr.

Suskaičiavus antrojo nacionalinio dezinformacijos raštingumo egzamino moksleiviams rezultatus, paaiškėjo, kad geriausiai jame pasirodė Kauno Karalienės Mortos mokyklos 9 LD klasė (mokytojos Nomeda Jelenskė ir Rūta Gurčinienė), surinkusi 778 iš 900 taškų, o vos keliomis dešimtimis taškų jiems nusileido Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos Ib klasė (750 taškų, mokyt. Mindaugas Armonas) ir Ukmergės Senamiesčio progimnazijos 9 klasė (734 taškai, mokyt. Danguolė Tauginienė). Egzamino rezultatai atskleidė, kad moksleiviai iš esmės geba atpažinti dezinformaciją, tačiau vis dar susiduria su sunkumais, taikydami 3 žingsnių analizės metodą.

Geriausiai 2025-ųjų nacionaliniame dezinformacijos raštingumo egzamine pasirodžiusios klasės buvo pakviestos į Vyriausybės rūmus, dalyvavo ekskursijoje, bendravo su Nacionalinio krizių valdymo cent­ro darbuotojais.

„Moksleiviai puikiai įvaldo įvairias inovacijas, yra aktyvūs socialinių tinklų vartotojai. Įsitraukus į šį technologijų pasaulį, atsiranda rizika apsigauti, pasiduoti neigiamoms įtakoms ar kliautis klaidinga informacija. Vis dėlto šių metų egzamino dalyviai puikiai susitvarkė su užduotimis ir parodė, kad geba mąstyti kritiškai, atskirti užmaskuotą melą ir atmesti dezinformaciją“, – sakė moksleivius pasveikinęs Vyriausybės kancleris Laimonas Rudys. 

Šiemet Vyriausybės kance­liarijos su dezinformacijos ana­lizės centru „Debunk.org“ organizuotame žinių patikrinime dalyvavo beveik 2500 mokinių iš daugiau kaip 130 klasių (9–12 kl.). Šiais metais teisingų atsakymų vidurkis buvo 56 proc., t. y. rezultatas buvo geresnis nei pernai (2024 m. – 33 proc.).

Pasak mokytojos N. Jelenskės, dezinformacijos tema – viena didžiausių šių dienų jaunimo aktualijų, apie kurią reikia kalbėti kuo daugiau.

Kaip teigė dezinformacijos analizės cent­ro „Debunk.org“ analitikė Jovita Tautkevičiūtė, vienas svarbiausių įrankių kovoje su dezinformacija – tai 3 žingsnių analizės metodas, padedantis kritiškai vertinti informaciją. Pasak analitikės, šio metodo esmė – susidūrus su abejotina informacija, iš eilės atsakyti sau į tris pagrindinius klausimų rinkinius: 1. kas paskelbė informaciją (šaltinis), 2. koks yra turinio tikslas ir 3. kokiame kontekste jis pateikiamas?

„Kaip parodė šių metų testas, moksleiviams dažnai pritrūksta aiškumo, kurį klausimą kuriame žingsnyje reikia kelti. Pavyzdžiui, vos gavus abejotiną informaciją, pirmiausia reikia įvertinti šaltinį: kas paskelbė žinutę, ar tai yra patikima paskyra arba svetainė, ar šaltinis turi kompetencijos ir ar yra žinoma, kas jį finansuoja? Vis dėlto daug moksleivių šio žingsnio metu dėmesį skyrė ne šaltiniui, o vaizdinėms detalėms – ieškojo, iš kur kilęs naudojamas paveikslėlis. Nors tai svarbu, vaizdo analizė priklauso antram žingsniui – turinio vertinimui. Taigi nors kai kurie klausimai buvo atpažinti teisingai, dalis moksleivių svarbius kriterijus „peršoko“ arba pritaikė netinkamu metu“, – 2025-ųjų egzaminą komentavo J. Tautkevičiūtė.

Prieš egzaminą dalyviai išklausė jos vedamą dezinforma­cijos raštingumo paskaitą, kurioje buvo kalbama apie vieną iš pagrindinių Kremliaus dezinformacijos kampanijų organizatorių – „Social Design Agency“. Ši agentūra naudoja įvairias taktikas, įskaitant netik­rų socialinių paskyrų kūrimą, dirbtinio intelekto generuojamą turinį ir netikrų svetainių kūrimą. Pasak dezinformacijos analitikės, paskaitoje buvo minima, kiek turinio vienetų bei komentarų socialiniuose tink­luose sugeneruoja ši agentūra, o teste moksleivių buvo klausiama, kiek komentarų socialiniuose tinkluose „Social Design Agency“ sugeneravo per 2024 m. pirmuosius keturis mėnesius.

„Daugiau nei pusė moksleivių atsakė teisingai – 33,9 mln. komentarų. Tačiau daugiau nei 40 proc. moksleivių rinko­si mažesnį skaičių. Ir tai geriau­siai atskleidžia, kaip sunku suvokti tikrąjį dezinformacijos mastą“, – pastebi J. Tautkevičiūtė.

Vyriausybės komunikacijos departamento Ryšių su visuomene ir žiniasklaida skyriaus inform.

Nuotr. iš gimnazijos archyvo

Gedulo ir vilties dienos minėjimas, Europos archeologijos dienų veiklos, teatriniai susitikimai ir jubiliejui skirta muzikinė kelionė per Čiurlionio kūrybą – tiek ir dar daugiau renginių bei veiklų žada antroji birželio savaitė.

Gedulo ir vilties diena, minima birželio 14-ąją, vėl suburs bendram atminimo momentui. Prisimenant 1941 m. Sovietų sąjungos pradėtus trėmimus, eksponuojamos parodos apie generolą Joną Žemaitį-Vytautą, miestuose ir miesteliuose vyks vardų skaitymo akcija. Birželio 13 d., nuo 12 val., rengiama ji ir Šilalėje, prie paminklo Lietuvos partizanams, žuvusiems Šilalės rajone (J. Basanavičiaus ir Vytauto Didžiojo g. Sankirtoje), birželio 15 d. Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienos minėjimas vyks Šilalės Šv. Pranciškus Asyžiečio bažnyčioje. Taip pat Šilalės kultūros centre birželio 13 d., 18 val., bus rodomas Naisių vasaros teatro spektaklis „Kelias į rojų“ (kvietimus galima atsiimti kultūros centro kasoje).

Tauragėje birželio 11 d., 18 val., prie kultūros rūmų vyks susitikimas, skirtas režisieriaus Antano Naraškevičiaus atminimui. Renginyje dalyvaus Tauragės kultūros centro liaudies teatro kolektyvas bei Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos akordeonistas Motiejus Dudnikas.

Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia paminėti Europos archeologijos dienas. Birželio 13–15 d. netoli esančioje Kretingoje organizuojama apie 100 įvairių veiklų – nuo ekskursijų iki gyvosios archeologijos patirčių. Renginiai nemokami, o archeologijos dienos suteiks progą tiek mažiems, tiek dideliems gyvai prisiliesti prie istorijos ir amatininkystės tradicijų visoje Lietuvoje (programa tinklapyje lnm.lt).

Nuo birželio 16 d. Palangos, Rietavo, Jurbarko ir kt. bendruomenės kviečia dalyvauti teatralizuotoje koncertinėje programoje „Čiurlionio dainų banga“. Tai – vienas pagrindinių Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150 metų jubiliejaus programos projektų. Koncertuose pasirodys chorai, šiuolaikinio šokio atlikėjai ir Rokas Zubovas, atstovaujantis menininko palikimą šeimos vardu. Šilališkiai Rietave laukiami birželio 18 d., 18 val.

Kotryna PETRAITYTĖ

Penkis mėnesius ir dvi dienas – tiek šiemet dirbome tam, kad su­mokėtume mokesčius. 153 dienas. Laisvės nuo mokesčių diena šiemet išaušo birželio 3-iąją. Tai simbolinė diena, kai žmogus nustoja dirbti bendroms valstybės reikmėms ir pradeda dirbti sau ir savo šeimynai. 

Laisvės nuo mokesčių diena parodo mums perskirstymą, esantį kiekvieno mūsų kasdienybėje, ne politikų šūkiuose. Kodėl šiemet ši diena tapo aktuali daugeliui – net ir tiems, kurie iki šiol nesidomėjo nei mokesčiais, nei biudžetu?

Atsakymas paprastas: mokesčių reforma. Seime svarstomi pakeitimai, kurie bus svarbūs kiekvienam – dirbančiam, turinčiam verslą, būsto savininkui. Labiausiai visiems nerimą kelia nekilnojamojo turto mokestis. Ir tai suprantama – jis, skirtingai nuo kitų mokesčių, sumokamas paties žmogaus, todėl yra labiausiai apčiuopiamas. Nuo darbo užmokesčio mokesčius bei socia­lines įmokas perveda darbdavys, pridėtinės vertės mokestį prie kasos įmuša kasininkas. 

Kaip žmogui žinoti visą jam tenkančią mokesčių naštą, o dar svarbiau – kokias valstybės išlaidas jis finansavo savo darbu ir laiku? Pagaliau, ką jam konkrečiai reiškia tas misti­nis perskirstymas, kurį politikai kviečia dar didinti?

Būtent į šiuos klausimus atsako Laisvės nuo mokesčių diena – ji leidžia paprastai ir skaidriai įvardinti, kad šiemet gynybai – mūsų visų deklaruojamam prioritetui – dirbome vos 13 dienų. O štai socialinei apsaugai – net 39. Išlaidos gynybai augo 5 proc., o kai kurioms socialinėms išmokoms – net 26 proc. Tai reiškia, jog deklaruojami prioritetai skiriasi nuo valdžios veiksmų.

Mokesčių reformos autoriai kalba apie būtinybę finansuoti saugumą. Tačiau pripažįsta, kad reforma skirta ne tik saugumui, bet ir rinkimų pažadams įgyvendinti. Štai kitų metų Vyriausybės planuose – sparčiau didinti nedarbo išmokas, skiriant tam 40 mln. eurų, 34 mln. eurų numatyta nemokamam maitinimui visiems pradinukams, keliasdešimt milijonų eurų irklavimo trasai prie Lampėdžių ežero, sandėlio Šiauliuose rekonstrukcijai į žirgyną ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimų išpirkimui iš žvejų... Ar tikrai visoms biudžeto išlaidoms žmonės pritartų, žinodami, kiek darbo valandų ir dienų kainuoja valdžios dosnumas?

Mūsų ekspertų skaičiavimai rodo, kad jeigu valdžia rimtai norėtų didinti gynybos finansavimą, tai galėtų padaryti be jokio mokesčių didinimo – tiesiog optimizavusi išlaidas, sumažinusi valstybės aparato dydį bei sutrumpinusi biurokratines procedūras, kurios stabdo gamyklų statybas, verčia žmones ieškoti landų reguliavime, t.y. lėtina gerovės kūrimą. Juk kuo daugiau gerovės sukursime, tuo greičiau surinksime valstybės biudžetą. Taigi mažiau dienų reikės dirbti bendriems poreikiams finansuoti. Ir atvirkščiai – kuo daugiau biurokratijos ir išlaidų, tuo mažiau gerovės sukuriame ir tuo mažesnė jos dalis lieka žmogui.

Laisvės nuo mokesčių diena – ne tik šventė, bet ir veidrodis, kuris parodo, kiek dienų dirbame tikriems ir tariamiems valstybės prioritetams. O prasmės ieškantiems žmonėms tai ir proga naujai atrasti ištisų metų prasmę: kam jie dirbo 153 dienas ir kam skirs likusias 212 dienų. Proporcija tarp jų parodo mums perskirstymą, jau dabar esantį mūsų gyvenimuose, ne politikų debatuose ir pažaduose.

Elena LEONTJEVA

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė

Nors finansinis pasirengimas pensijai aktualus tiek vyrams, tiek moterims, daug žmonių vis dar atideda sprendimą kaupti oriai senatvei. Kokios priežastys tai lemia ir ką daryti kitaip, pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.

Evelina LAUČIŪTĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 44

Labai ankstyvas, bet permainingas pavasaris šiemet ūkininkams sukėlė daug rūpesčių. Kelias savaites be perstojo varginusios stiprios šalnos pakenkė ne tik uogynams ir anksti kaip niekada pradėjusiems žydėti rapsams, bet nuo didelio temperatūrų skirtumo nukentėjo ir pievos – ūkininkai tikina, jog pirmoji žolė užaugo nekokybiška, o pastaruoju metu įsismarkavę lietūs bent savaitei atitolino šienapjūtės pradžią.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 44

Kelionė į Braziliją – tai ne tik pabėgimas nuo kasdienybės, bet ir nepakartojamas nuotykis į vieną spalvingiausių ir kont­ras­tingiausių pasaulio šalių. Ši Pie­tų Ame­ri­kos milžinė vilioja neįtikėtina gam­tos įvai­rove, aistringa kultūra, garsiai­siais Rio de Žaneiro karnavalais bei drau­giš­kais, gy­vybingais žmonėmis. Todėl vos prieš po­rą mėnesių grįžusi iš nuostabios kelionės, nusprendžiau pasidalinti su „Šilalės ar­to­jo“ skaitytojais dar gana švie­žiais įspū­džiais – kviečiu kartu su manimi atrasti Bra­zi­liją. 

Praėjęs balandis buvo įspūdingas – net 15 parų praleidau tyrinėdama spalvingąją Braziliją, didžiulę ir įspūdingą ša­lį, kurioje yra net 214 mln. gyvento­jų ir kuri yra penkta pasaulyje pagal sa­vo dydį bei gyventojų skaičių. Tiesa, nusprendus ją aplankyti, verta žinoti, jog vien skrydis iš Stambulo į San Paulą trun­ka net keturiolika valandų, o laikas nuo mūsiškio skiriasi šešiomis valandomis.

Šalis užima didelę teritoriją tarp Andų kalnų ir Atlanto vandenyno, ribojasi su Urugvajumi, Argentina, Paragvajumi, Bo­livija, Peru, Kolumbija, Venesuela, Gajana, Surinamu ir Prancūzijos Gviana. Bra­zilija yra buvusi Portugalijos kolonija, tad čia yra likę daug portugalų kultūros. Tiesa Brazilijos kalbos, virtuvė, muzika ir religija buvo smarkiai paveikti indėnų bei afrikiečių įtakos. Kaip ir daugybės į šią šalį atvykusių italų, vokiečių bei kitų Europos šalių imigrantų. Turbūt nerastume nė vieno, bent viena ausimi nieko negirdėjusio apie įspūdinguosius brazilų karnavalus – kasmetinę šventę, kuri yra švenčiama 40 dienų prieš Velykas ir žymi gavėnios pradžią. Gidas pasakojo, kad karnavalinių šokių mokyklos labai rimtai ruošiasi šiam renginiui ir reginiui, o aukščiausio lygio sambos mokyklai per metus skiriama iki 18 mln. realų (apie 3 mlrd. JAV dolerių), kad galėtų tinkamai pasirengti. 

Enciklopedijų duomenimis, Brazilijoje gyvena apie 230 indėnų genčių ir vis atrandama naujų. Amazonijos baseino miškuose klesti didžiausia gyvūnijos ir augalijos įvairovė, Pantanalio pelkė­se auga viena aukščiausių Pietų Amerikos žemyne medžių rūšių – tikrieji kapok­medžiai – paprastai pasiekiantys 23–70 metrų aukštį. 

Brazilijos virtuvė yra europietiškų, indėnų ir afrikietiškų tradicijų rinkinys. Tačiau pastebėjome, jog šios šalies gyventojai yra aštraus maisto mėgėjai, kurie labiausiai vertina ant iešmo keptą mėsą su pupomis, įdarytą žąsį, pupelių piurė su manijoko miltais, riešutų sriubą ir pan. Šalyje geriami ir alkoholiniai kokteiliai – caipirinija, gaminama iš vietinio samagono – kašasa (cachaca), smulkiai pjaustytų laimo vaisių, grūstų su vietinių cukranendrių cuk­rumi ir daug le­do. Teko ragauti – labai skanu. Kava taip pat yra labai populiari, sakoma, kad vienas brazilas per dieną jos išgeria virš 10 puodelių. Ir, aišku, žavi mūsų skoniui egzotiniai vaisiai – ananasai, laimai, bananai, mangai, papaja ir kt.

Prieš išvykstant į kelionę buvo rekomenduojama pasikeisti pinigų, tačiau Lietuvoje nė viename banke Brazilijos realų neturėjo (1 euras – apie 6,44 realų). Pasirodo, jų reikia užsisakyti iš anksto, tad teko keisti juos Rygos aerouoste. Kursas buvo apgailėtinas – už 1 Eur gavau 4,50 realų. Bet bent jau jų turėjau, nes Brazilijoje neatsiskaitysi nei eurais, nei doleriais. Beje, nuvykus į šią šalį, pinigų keityklų neteko matyti. Mums gidas pakvietė į viešbutį pažįstamą žmogų, kuris ir iškeitė norimas sumas geru kursu.

Brazilijoje dažniausiai lietuviai lanko Salvador, Manaus, Recife, Porto Alegre, Kuritiba miestus, kurie, deja, patenka į pasaulio pavojingiausių miestų 50-uką. Tad reikia elgtis atsargiai. Be to, Brazilijoje dažnai vyksta protestai ir demonst­racijos, kurių metu pasitaiko smurto proveržių, todėl turistams rekomenduojama vengti susibūrimo vietų, visuomet išlaikyti  budrumą, incidento ar užpuolimo atveju nesipriešinti. Ir visada privalu su savimi turėti asmens dokumentą. Tinka net kopija.

Atskridome į San Paulą, miestą su 24 mln. gyventojų, įsikūrusį tarp atogrąžų miškų. Labai nustebino čia esanti gausi lietuvių bend­ruomenė, turinti savo bažnyčią ir kultūros centrą Vila Zelinoje.

Iš San Paulo autobusu pasiekėme Rio de Žaneirą – 430 kilometrų kelionė truko aštuonias valandas. Rio de Žaneiras – Brazilijos širdis, laikomas grožio sostine ir turizmo centru.

,,Dievas sukūrė pasaulį per šešias dienas, o septintą dieną jis sukūrė Rio de Žaneirą“, – taip sako brazilai apie savo gimtąjį miestą. Rio de Žaneire yra apie 14 mln. gyventojų, iš kurių net 60 tūkst. – milijonieriai. Tiesa, čia nesuskaičiuojama gausybė ir miegančių ant šaligatvių, aikštėse, prie bankų, dangoraižių. Valdžia jiems leidžia taip gyventi iki 7 val. ryto, dieną jie turi žygiuoti savais keliais, o vakare vėl grįžta. 

Į akis krito beprotiškas kiekis šiukšlių – tiek jų nebuvau mačiusi niekur pasaulyje. Kaip ir tokio skaičiaus jas surenkančių mašinų bei neįtikėtino skaičiaus šluojančių, plaunančių gat­ves ir šaligatvius žmonių. Ir nors, atrodo, jas tvarko tūkstančiai, padėtis neblizga, nes kol vieni šluoja ir tvarko, kiti toliau viską šveičia tiesiai po kojomis.

Rio de Žaneiro Lapos rajonas žinomas dėl savo bohemiškos atmosferos, istorinių paminklų ir gyvo naktinio gyvenimo. Stebino labai daug gražių senovinių, bet apleistų pastatų. Klausėm gido, kodėl valstybė nesuinteresuota išsaugoti senamiestį, ir atsakymas paprastas: pastatai turi savi­ninkus, kuriems neapsimoka jų renovuoti, o valstybė nesikiša į privačią nuo­savybę.

Rio de Žaneire įsikūrusios penkios Favelo grupuotės, kurios tarpusavyje konkuruoja dėl narkotikų, kurios užsiima ir kita nusikalstama veikla. Naktį girdėjom daug šūvių, o rytą per televiziją parodė, kad šios grupuotės taip aiškinosi santykius. Gerai, kad nepapuolėm į susišaudymus... 

Gidas nuvedė į vieną iš rajonų Rocinh. Buvo griežtai pasakyta, kad fotografuoti, filmuoti negalima be atskiro lydinčiųjų leidimo. Įėjus į teritoriją, pasitiko labai daug ant galingų motociklų sėdinčių vyrų, jautėmės atidžiai stebimi. Viena moteris iš mūsų grupės paslapčia mėgino filmuoti, bet netrukus buvo pavesta į šalį ir viskas iš telefono ištrinta. Negana to, virš galvų skraidė dronai. 

Rajonas išsidėstęs kalvotoje vietovėje, siauromis gatvelėmis vos įmanoma praeiti, žmonės čia gyvena lyg atskirame pasaulyje, susiskirstę į kastas. 

Aplankėme vieną iš naujausių septynių pasaulio stebuklų – Kristaus Atpirkėjo statulą. Ji stovi ant Korkovado kalno viršūnės. Būtent dėl šios aukštos ir gerai matomos vietos statula tapo ne tik Rio de Žaneiro, bet ir visos Brazilijos simboliu. Nuo kalno atsiveria įspūdinga miesto panorama. Idėja pastatyti religinį paminklą kilo 1850 m., kai kunigas Pedro Maria Boss pasiūlė tai padaryti Brazilijos princesei Izabelei. Bet sumanymas nebuvo įgyvendintas. 1921 m., artėjant Brazilijos nepriklausomybės 100-mečiui, katalikų bažnyčia vėl ėmėsi šios idėjos, siekdama atkurti religinį entuziazmą. 1922 m. prasidėjo statybos, statula oficialiai atidaryta 1931 m. spalio 12 d. – Brazilijos globėjos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo dienos proga. Statulos aukštis siekia apie 38 metrus, o ištiestų rankų plotis – 28 m, sveria ji 1145 tonas. Pagaminta iš gelžbetonio, o išorinis sluoksnis padengtas daugiau nei 6 mln. mažų trikampio formos muilo akmens plytelių.

Įspūdingas Cukraus galvos kalnas (Pao de Acucar), kurio viršūnė iškilusi Guanabaros įlankos pakrantėje. Kalno pavadinimas kilo dėl jo panašumo į rafinuoto cukraus galvą, kokia buvo įprasta XVI–XVIII a., kai Brazilija buvo svarbus cukraus gamybos centras.

Rio de Žaneire pamatėme ir didžiausią pasaulyje graffiti „Etnias“. Šis įspūdingas kūrinys buvo sukurtas garsaus brazilų gatvės meno kūrėjo Eduardo Kobra 2016 m., Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms, ir tapo vienu ryškiausių miesto akcentų. Graffitis užima apie 3000 kvad­ratinių m, todėl buvo įtrauktas į Guinneso rekordų knygą.

Aplankėme ir vaizdingus miesto paplūdimius Famengo, Botafogo bei kt., sustojome prie Sambadromo, kur vyksta gatvių procesijos, paradai ir Brazilijos karnavalai, pabuvojom Brazilijos futbolo Mekoje – legendiniame stadione „Maracana“, pasivažinėjome po vakarinį Rio – Arpoador – vaizdingą kyšulį, esantį tarp garsiosios Kopakabanos (Copacabana) ir Ipanemos paplūdimių...

Penkias dienas praleidome Buzios miestelyje, kuriame gyvena apie 30 tūkst. gyventojų. Anksčiau buvęs ramus žvejų kaimelis 1964 m. išpopuliarėjo, kai jį aplankė prancūzų aktorė Brigitte Bardot. Šiais laikais Buzios tapo pasaulio elito ir menininkų atostogų vieta, o turistus pasitinka auksiniai paplūdimiai, rami jūra su skaidriu vandeniu. Atlanto srovė supjaustė salą į dešimtis mažų įlankėlių, todėl atsirado antrasis Buzios pavadinimas – Tūkstančio veidų kyšulys. Buzioje yra apie 20 paplūdimių – ir yra netgi Rasos paplūdimys. Čia atšventėme ir Velykas, sukeldami vietinių nuostabą, kai, prekybos centre prisirinkom svogūnų lukštų, nusipirkom kiaušinių ir viešbučio šeimininkių paprašėm juos išvirti. Rytą kiaušinius, kaip mums, lietuviams, įprasta, dažėme svogūnų lukštų nuoviru. Vietiniai negalėjo atsistebėti, nes kiaušinių per Velykas Brazilijoje niekas nemargina.

Aparecidos mieste aplankėme Aparecidos Švč. Mergelės Marijos nacionalinę šventyklą – didžiausią katalikų šventovę Brazilijoje ir antrą pasaulyje po Šv. Pet­ro bazilikos Vatikane. Joje telpa apie 45 tūkst. tikinčiųjų, kasmet sulaukia apie 12 mln. piligrimų. Tai įspūdingas, pritrenkiantis dydžiu ir grožiu statinys. Tuomet, kai mes ją aplankėme, kaip tik vyko Mišios už mirusį popiežių Pranciškų.

Smagu išvažiuoti pasidairyti po pasaulį, bet geras jausmas apima, kai grįžti į gimtinę. Matyt, kelionės tuo ir svarbios, kad gali pajusti, pažinti ir po to įvertinti. Antrą kartą į Brazilijos miestus nevažiuočiau. Bet labai smalsu pamatyti Amazonės miškus ir indėnų kaimelius.

Rasa ŠIAUDVYTIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Integruota vokiečių kalbos, Lietuvos istorijos, informatikos pamoka, skirta Dalios Grinkevičiūtės atmini­mui – pirmųjų Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos klasių mokiniams tokią pamoką gegužės 28 d. vedė vokiečių kalbos mokytoja metodininkė Rasa Meškėnienė. Ši data pasirinkta neatsitiktinai: būtent gegužės 28-oji yra D. Grinkevičiūtės, Lietuvai nusipelniusios asmenybės, knygos „Lietuviai prie Laptevų jūros“ autorės, gi­mi­mo diena. 

Pamokos pradžioje mokiniai klausėsi pačių parašytų teiginių apie tai, ką jiems reiškia gimimo diena, kaip ją švenčia. Svarbiausioji pamokos dalis – dokumentinis filmas, kurį savo vertimais įgarsino patys mokiniai. Vertimus iš vokiečių kalba išleistos 

D. Grinkevičiūtės knygos „Aber der Himmel-grandios“ gimnazistai pateikė labai originaliai: kūrė filmukus, kuriuose skambėjo vertimas, buvo demonstruojami istoriniai bei meniniai kadrai, susiję su lietuvių tremtimi. Pasak mokytojos R. Meškėnienės, su mokiniais teko mokytis montuoti video su „Open Shot“ nuo programos atsisiuntimo iki video eksportavimo. 

Malonu ir įspūdinga, jog pedagogės ir gimnazistų sukurtas filmas suskambėjo išties emociškai jautriai, buvo pagrįstas istorinėmis žiniomis, tad tikime, kad jo kelionė tik prasideda. 

Ačiū mokiniams Urtei Šaulytei, Evitai Ūksaitei, Emilijai Bambalaitei, Ugniui Straukui, Mėjai Draudvilaitei, Dorotėjai Rupšytei, Rimantei Martinavičiūtei, Deimantei Grikšaitei, Skaistei Piežaitei, Nojui Černobylovui, Pauliui Kaspučiui už puikiai atliktą darbą, gražiai ir profesionaliai išverstą bei perskaitytą tekstą, pagarbą istorinei atminčiai. 

Dėkojame mokytojai R. Meš­kėnienei, sumaniusiai prasmingą pamoką, kurioje moki­niai, ugdydami pažintines kom­­petencijas, susimąstė ir apie dvasinę stiprybę bei mei­lę Lie­tuvai. 

Zoja MASTEIKIENĖ

Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui

AUTORĖS nuotr.