Kruvini sausio įvykiai – kaip laisvės žaizdras

Sunku patikėti, kad visa tai buvo net prieš 30 metų, kad per tą laiką gimė ir užaugo mano dukra, aš pats spėjau pra­žilti, net ir Seime yra ne tiek jau mažai kolegų, kurie gi­mė po Sausio įvykių išbandymo. Nepaisant laiko atstumo, gerai atsimenu kruviną sausio dramą, ore tvyrojusią grėsmę, po Vilnių marširuojančius šarvuočius, kareivius stiklinėmis akimis ir okupuotą te­le­vizorių, kvailai…

Sausio 13-oji – mūsų išbandymas

Tragiškų Sausio įvykių 30-mečio proga siūlome savo skaitytojams ištrauką iš apžvalgininko „Šilalės artojo“ bendraautoriaus Česlovo Iškausko knygos „Dviejų ąžuolų istorija“. Žurnalistas pasakoja, ką jis patyrė tomis dienomis ir po jų. Sausio 12-osios vakaras. Po eilinės laidos – komentaro „Pa­noramoje“ – išeinu iš pastato. Konarskio g. 49 naujuosius rūmus apsupusi minia šaukia „Valio“, keliu rankas, mojuoju, šypsausi. Namie nesitraukiu nuo televizoriaus…

Kariškio dešimtmečiai – gyva kariuomenės kūrimosi istorija

Trys dešimtmečiai krauju ir ašaromis aplaistytų 1991-ųjų sausio įvykių iš atminties neišbluko tik tiems, kurie juose patys dalyvavo ir viską išgyveno širdimi. Nors Laisvės gynėjų diena vadinama Sausio 13-oji vis labiau tolsta ir tampa istorija, tokių žmonių dar yra ir mūsų krašte. Vienas jų – Leonydas Raudonius, kurį likimas iš Gūbrių kaimo nuvedė iki vy­riausiosios NATO Europoje vadavietės bei karščiausių…

Gorbačiovo nesėkmė Vilniuje

Likus metams iki tragiškosios Sausio 13-osios ir keletui mėnesių iki atkurtos Nepriklausomybės akto, dar vis formaliai sovietinė Lietuva su­laukė svarbaus svečio: savo žvaigždžių valandą pasiekęs, negirdėtais de­mokratijos užkeikimais „perestroika“ ir „glasnost“ visame pasaulyje pa­garsėjęs Michailas Gorbačiovas aplankė Sąjūdžio apimtą šalį. Sujudimas Vilniuje 1990 m. sausio 11 d. rytą pirmas, vienintelis ir paskutinis Sovietų sąjungos prezidentas su savo ištikima palydove bei…

Mažas miestelis – ne kliūtis dideliems pasiekimams

Neretai žmonės, kilę iš mažo miestelio, patys įsikala sau į galvą, kad nepasieks to, ką gali didmiesčių gyventojai, todėl nė nebando ko nors siekti. Bet yra ir kita grupė, kuriems visiškai nesvarbu, kas ir ką apie juos galvoja, jie tiesiog užsiima savo mėgstama veikla. Apie tokius sakoma: jiems sekasi. Neįtikėtinai sėkmingas startas čempionate Kaltinėnuose gyvenančio automobilių sporto entuziasto Petro Bartkaus…

Upyniškiai sukūrė savo Pasakų miestą

Sakoma, kad gyvenime labai daug kas priklauso nuo asmeninio po­žiūrio. Tuo metu, kai visas pasaulis eina iš proto dėl ištikusios pandemijos Šilalės rajono gyventojai nepasiduoda – kuria šventišką nuotaiką ne tik sau, bet ir kitiems. Prieš pat Kalėdas „Šilalės artojo“ redakcija sulaukė Vilniuje gyvenančios Paulinos laiško. Mergina tikino, jog verta kiekvienam apsilankyti jos gimtojoje Upynoje ir įsitikinti, kokį grožį ir…

Atverkime vilties spindulėliui širdies langus

Tarp tamsos ir šviesos, tarp skausmo ir vilties, tarp pra­radimų ir tikėjimo lyg vingiuojantis upelis lėtai sruve­na laikas – tokio Advento daugelis nesame išgyvenę ir jo nelaukėme. Galime suprasti jį kaip bausmę ar pa­mo­ką, bet tai gali būti ir Aukščiausiojo ženklas, kviečiantis pajusti, kokia trapi ir nuo mūsų nepriklausoma yra gy­ve­nimo dovana. Bet šv. Kalėdos tam ir yra, kad žmo­nėms…

Adata paklūsta miklioms vyro rankoms

Tauragės krašto muziejuje vykusioje tradi­ci­nėje, jau keturioliktoje parodoje „Aukso vainikas“ tarp mūsų rajono tautodailininkų bei liau­dies meistrų dalyvavo ir specialiuoju diplomu už kryželiu siuvinėtus paveikslus buvo apdovanotas Vladas Janavičius iš Degliškės kai­mo. Turbūt pirmiausia stebina tai, jog tokiu ga­na neįprastu pomėgiu užsiima vyras. Vladas sako, kad šita meno šaka jam prilipo ir neabejotinai jau yra jo. Be to, konkurentų kol…

Gyvenimas be rutinos – su Žemaitija širdyje

Panemunių regioninio parko direktorius Mindaugas Ja­nu­šonis Šilalę vadina antraisiais namais – žmonos gim­tinėje praleisti ne vieneri metai. Nors Mindaugas jau se­­nokai dirba Jurbarko rajone, šeima į miestą prie Nemuno persikėlė vos daugiau nei prieš metus. Žemaitija, į kurią ekologas nuolat grįžta, jo gyvenime paliko ryškų pėdsaką: Mindaugas tvirtina čia išmokęs ne tik tarmės, bet ir supratęs, kaip svarbu didžiuotis savo…

Tautiškumas ir lietuvybė – iš lūpų į lūpas, iš rankų į rankas

Šilališkiai Benisę Girkontienę turbūt labiausiai žino kaip Muzikos mokyklos kanklių mokytoją, o besidomintieji liaudies muzika ne kartą yra matę grojant ją kapeloje. Ir turbūt nedaugelis girdėjo apie jos viso gyvenimo pomėgį megzti virbalais, kuris galiausiai užtarnavo Benisei tautodailininkės vardą. Jos megzti moterų tautinio kostiumo aksesuarai delmonai pripažinti tautodailės paveldu ir „Auksinio vainiko“ konkurse pelnė menininkei antrąją vietą. Pati gi Benisė…