Tai, kas praėjusį penktadienį nutiko Vašingtone per JAV ir Ukrainos prezidentų Donaldo Trumpo ir Volodymyro Zelenskio derybas atsidūrė viso pasaulio dėmesio cent­re ir gali turėti įtakos ne tik Ukrainos karo baigčiai, bet ir įvykiams Lietuvoje.

Tą vakarą Baltųjų rūmų Ovaliajame kabinete turėjo būti pasirašomas JAV ir Ukrainos susitarimas dėl bendro Ukrainos retųjų metalų išgavimo. Nors iš tikrųjų tai buvo tik išankstinė niek­uo neįpareigojanti sutartis, kuria turėjo būti patvirtintas siekis kurti bend­rą fondą retųjų metalų, dujų ir naftos išgavimui. Po keleto mėnesių buvo tikimasi pasirašyti tikrą, galutinę sutartį, ir tik ją būtų privalėję tvirtinti JAV bei Ukrainos parlamentai. Iš pradžių buvo siūloma, jog penktadienio susitarimą pasirašytų žemesnio rango atstovai, tačiau D. Trumpas panoro pats pasirodyti, mat mėgsta girtis sugebėjimu sudaryti greitas ir pelningas sutartis. Į susitikimą veržėsi ir Ukrainos prezidentas, norėjęs su D. Trumpu susitikti pirmiau nei tas susitiks su Rusijos vadovu Putinu. V. Zelenskis siekė pagerinti santykius su D. Trumpu, kuris pyksta ant jo dėl to, jog nepalaikė jo per rinkimus. 

Jau iš pat pradžių susitikimas nebuvo nuoširdus – pasitikdamas į Baltuosius rūmus atvykusį  V. Zelenskį, JAV vadovas pasišaipė, kad tas vilki ne kostiumą, o karinę aprangą. Ša­lia buvę žurnalistai D. Trumpo pasišaipymą palydėjo juoku, tačiau V. Zelenskis susilaikė nuo atsakymo, nors yra sakančių, jog jis nelabai pakenčia kritiką.

Prie pokalbių stalo V. Zelenskiui te­ko atlaikyti diskusiją su D. Trumpu bei­­ viceprezidentu J. D. Vencu. Ke­tu­­riasdešimt minučių viskas vyko paly­ginti taikingai, nors matėsi, kad V. Zelenskis yra nervingas. Tačiau Lenkijos radio žurnalisto Marko Valkusko klausimas D. Trumpui, kodėl šis suartėjo su Putinu, išmušė JAV prezidentą iš vėžių – jis pareiškė siekiantis taikos ir neigė suartėjęs su Putinu, o J. D. Vencas įsiterpė, patikindamas, jog „tai, kas JAV daro gera šalimi, yra diplomatijos siekis. Būtent tai daro Trumpas“.

Tačiau čia neiškentė V. Zelenskis – jis įspėjo, kad su Putinu derybos yra neįmanomos, nes šis sulaužė susitarimus dėl karo nutraukimo, dėl kalinių apsikeitimo, žudo žmones, jau okupavo dalį Ukrainos. „Kas tai per diplomatija?“ – tiesmukai paklausė Ukrainos prezidentas.

Ir, akivaizdu, šie žodžiai įsiutino ir J. D. Vencą, ir D. Trumpą. Pirmasis apkaltino V. Zelenskį nedėkingumu už suteiktą paramą, o prezidentas pareiškė, kad V. Ze­lenskis siekiąs trečio pasaulinio karo ir neva rodantis nepagarbą JAV, kuri daranti viską, jog būtų taika... Pasipylė priekaištai kovojančios už savo laisvę šalies vadovo adresu... Netrukus buvo pranešta, kad sutartis nebus pasirašoma, o Ukrainos delegacija turi išvykti.

Tokia derybų baigtis šokiravo visą pasaulį, bet neabejotinai pradžiugino Mask­vą, kurios atstovai gyrė D. Trumpą ir kritikavo V. Zelenskį. JAV politikų nuomonės išsiskyrė: D. Trumpo partiečiai respublikonai pasmerkė V. Zelens­kį dėl neva jo įžūlaus elgesio, reikalavo atsiprašyti ir net atsistatydinti, demok­ratų partijos atstovai jį mėgino užtarti, primindami, kad šis buvo pažemintas dėl tariamai netinkamos aprangos, diskutuoti turėjo vienas prieš du, o svarbiausia – jis atstovauja nuo Rusijos did­vyriškai besiginančiai šaliai, kuri taip pat pažeminta....

Ukrainos visuomenė, kurios nemaža dalis dar prieš kelias dienas kriti­kavo savo prezidentą dėl žlungančios­ mobilizacijos ir nesugebėjimo įveikti korupciją, dabar vieningai stojo­ jį ginti. Pavyzdžiui, vienas aštriausių­ V. Ze­lenskio kritikų, karo ekspertas­ Jurijus Butusovas pareiškė, jog Ukrainos prezidentas Vašingtone išsakė visą tiesą ir garbingai gynė savo šalį, todėl privaloma jį palaikyti.

Charkive šeštadienį, praėjus vos parai po pasaulį sukrėtusio susitikimo, miesto cent­re nusprendžiau paklausinėti praeivių, ką jie mano apie konfliktą. Visi 20 kalbintų ukrainiečių vienbalsiai teigė, kad V. Zelenskis teisingai pasielgė, priminęs, jog karą pradėjo Putinas, būtent jis nesilaiko susitarimų. Daugelis spėjo, kad tokia „egzekucija“ buvo specia­liai surežisuota, jog D. Trumpas galėtų su Putinu derėtis nedalyvaujant V. Zelenskiui. Char­kivietis Alek­sand­ras Vološinas, praradęs per dronų ataką parduotuvę, siūlė D. Trum­pui atvykti į Charkivą ir pačiam įsitikinti, kas yra kaltas dėl karo.

Žmonės neslėpė požiūrio, kad tai, kas nutiko Vašingtone, yra labai blogai, bet vylėsi, jog kitos šalys įkalbės JAV neapleisti Ukrainos. Karo išvarginti žmonės nebenori kęsti apšaudymų, laidoti žuvusių artimųjų ir draugų, vyrai nebenori kariauti, slepiasi nuo mobilizacijos.

Tą naktį Charkivas vėl išgyveno didžiulę Rusijos dronų ataką, per kurią buvo sugriauta keliolika namų, sunkiai sužeista 15 žmonių. Vienas dronas atakavo onkologinę ligoninę, užsidegė stogas ir teko evakuoti 60 ligonių.

Tinklapis „Ukrainska Pravda“ priminė, jog, siekdami perimti Ukrainos gelmėse esančius retuosius metalus, JAV vadovai elgėsi labai įžūliai ir darė brutalų spaudimą V. Zelenskiui. Amerikiečiai prieš dvi savaites atvežė žeminantį sutarties variantą ir V. Zelenskį vertė jį pasirašyti per pusvalandį. Ukrainos vadovas pareiškė to negalintis daryti, sakė, jog sutartį visų pirma turi įvertinti jo patarėjai. Tai nepatiko D. Trumpui, kuris ėmė gąsdinti, jog dėl taikos derėsis vien su Putinu, o V. Zelenskį pavadino diktatoriumi, nerengiantį rinkimų.

Po keleto dienų Miuncheno konferen­cijoje V. Zelenskis buvo spaudžiamas pasirašyti kitą, irgi žeminantį  sutarties variantą, grasinant, jog priešingu atveju su juo nesiderės į Miuncheną atvykęs viceprezidentas J. D. Vencas. Ukrainos vadovas vėl nesutiko pasirašyti, nes sutartis prilygo dalies suvereniteto atsisakymui. Ir tik pamatę, jog V. Zelenskis tvirtai laikosi savo pozicijos, amerikiečiai sutiko pakeisti sutartį į palankesnę Kyjivui. Ar po konflikto Vašingtone sutartis bus nutraukta, kol kas neaišku. Ukrainos prezidentas sekmadienį, po Londone įvykusio Europos lyderių susitikimo, sakė, kad jo šalis yra pasirengusi su JAV pasirašyti sutartį dėl mineralų. 

Eldoradas BUTRIMAS

AUTORIAUS nuotr.

Grožio industrija per pastarąjį dešimtmetį pasikeitė iš esmės, žmonės vis labiau stengiasi išlaikyti ne­prie­kaiš­tin­gą įvaizdį, siekia išsiskirti iš minios. Gimtadieniai, ves­tu­vės, pasimatymai ar kitos ypatingos progos dažnai tam­pa akstinu apsilankyti pas makiažo meistrą ar kirpėją. O kadangi šioje srityje konkurencija itin didelė, išsiskirti jo­je yra nemenkas iššūkis. Tačiau iš Kvėdarnos kilusi vy­rų kirpėja, stilistė ir makiažo meistrė Reta Jončaitė nuo pat savo karjeros pradžios stengiasi į darbą žiūrėti kū­ry­biš­kai.

Reta sako, jog pirmieji mėgi­nimai pagražinti drauges ar klasiokes gi­mė dar mokykloje. Kadangi lankė ir Meno mokyk­lą, spalvų, išraiškos pojūtis jai buvo suprantamas, tad ir norinčiųjų „išsibandyti“ netrūkdavo.

„Su drauge pasidarydavom foto­sesijų, ėmėme dalintis sa­vo darbais, juos pamačiusiems patikdavo, o tada ir prašymų padaryti makiažą atsirasdavo. Pamenu, per išleistuves padažiau septynias ar aštuonias merginas, o laiko pačiai pasidažyti pritrūko“, – juokiasi šiandien Reta, kelis pastaruosius metus gyvenanti Kaune.

Baigusi mokyklą, ji įstojo į Vilniaus kolegiją, mokėsi mados specialybės, tačiau, žinodama, jog kiek­vienas kūrybiškas darbas reikalauja visapusiško atsidavimo, po studijų nusprendė grįžti prie savo pirminio užsi­ėmimo ir tapo visažiste. 

„Studijų metais supratau, kad galbūt mada nėra tai, kam galėčiau atiduoti visą savo laiką – reikia be galo stipraus pašaukimo, o ir konkurencija šioje srityje yra tikrai didelė“, – prisimena Reta. 

Nors mados studijos nesužavėjo, vis dėlto šioje srityje padirbėti teko. 

„Maždaug penkis metus dirbau dizainerės Mortos Nakaitės stiliste „Mados infekcijos“ festivalyje, o ir dabar tokių darbų vis atsiranda. Šiaip ilgą laiką mąsčiau, ką dar norėčiau nuveikti mados srityje, todėl planuoju pradėti kurti kepures ar kitokius galvos apdangalus, nors, kita vertus, kūrybinis procesas vyksta nuolat“, – pasakoja mergina. 

Gyvenimui lekiant, Reta persikraustė į Kauną ir nusprendė imtis vyrų kirpimo. 

„Šis darbas mane labai džiugina, dabar tai yra mano pagrindinis užsiėmimas, jis suteikia šiek tiek pastovumo. Tačiau kadangi esu žmogus, kuris nori kurti, mokytis, tobulėti ir ieškoti naujų galimybių, manau, jog ši veikla gali tapti tramplinu į naujas perspektyvas“, – atskleidžia ji.

Reta neneigia, kad per karjerą teko patirti ir nusivylimų, netgi buvo minčių viską mesti, tačiau pavyko susikoncentruoti į tuos darbus, kuriais patenkinti klientai, o tai ir yra didžiausia paskata nepasiduoti nesėkmėms. 

Žinoma, būna ne tik prastų situacijų, bet ir sudėtingų klientų, bet tokiais momentais svarbiausia, anot R. Jončaitės, pasistengti rasti bend­rą kalbą, susitarti ir „nepamokslauti”. 

Kalbėdama apie siekį įsitvirtinti grožio srityje, Reta išskiria vieną paprastą, bet dažnai pamirštamą vertybę – abipusę pagarbą. Kiek­vienas makiažo meist­ras, kirpėjas ir kitokiu amatu užsiimantis žmogus puikiai supranta, jog šioje sferoje yra begalė žmonių, kurie, kaip ir tu itin sunkiai dirba, kad išsaugotų klientą. Kita vertus, iš jų tikimasi to paties. 

„Manau, klientų aptarnavimo sritis yra viena sunkiausių: kur bedirbtum, parduotuvėje, restorane, ar kirpykloje, privalai įvertinti spe­­cifiką, suprasti, jog tai reikalauja daug ištvermės ir stip­rybės. Ma­no nuomone, tokius žmones turėtume gerbti daug labiau“, – sako R. Jončaitė.

Kalbėdama apie gimtuosius namus, Reta prisipažįsta jaučianti ramumo ilgesį. 

„Anksčiau manydavau, jog labai norėčiau pagyventi Vilniaus centre, o dabar, kai tai galėčiau sau leisti, vis dažniau pasigendu ramybės be šurmulio, nuolatinės skubos, todėl traukia maža bendruomenė ir gimtieji namai“, – sako buvusi kvėdarniškė. 

Ji tikina gyvendama Vilniuje mėgdavusi eiti pasivaikščioti nakties metu, kai mieste nebūdavo žmonių, o persikrausčiusi į Kauną prisiminė, kaip myli gamtą ir ramybę: „Šis miestas mažesnis ir ramesnis, man labiau primena gimtąjį kraštą”.

Reta drąsina visus bandyti, kurti, nebijoti ir drąsiai žengti ten, kur veda širdis. Ir nebijoti ieškoti savęs, nesijausti mažu dideliame pasaulyje. Tačiau svarbu, anot jos, nepamiršti, jog šak­nys yra tai, ką privalu išlaikyti, ką beveiktum. 

Emilija GEDGAUDAITĖ

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto lietuvių filologijos ir reklamos specialybės 4 kurso studentė, 

„Šilalės artojo“ praktikantė

Pašnekovės asmeninio albumo nuotr.

„Įtraukusis ugdymas nėra neprivalomas dalykas – tai būtinybė. Mes turime priimti pačius pažeidžiamiausius, kad visiems būtų užtikrintas geresnis gyvenimas“, – teigė už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę ir jaunimą atsakinga Europos Komisijos narė And­roulla Vassiliou. Tai aktualu ir mūsų šalies mokytojams, startavus įtraukiajam ugdymui mokyklose. 

Specialiųjų poreikių mokinių įtraukimas į bendrojo ugdymo mokyklas yra svarbus, mažinant atskirtį ir integruojant visus mokinius. Ir būtent Italija yra šios srities pradininkė, galinti dalintis sėkmingu įtraukiojo ugdymo modeliu.

Vasario 9–15 d. Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos pavaduotoja ugdymui Jurgita Skurdelienė, anglų kalbos mokytoja Ernesta Spudienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Sandra Jocytė-Aurylienė bei psichologė Laima Viskintienė dalyvavo mokymuose Bolonijoje, Italijoje. Mokymai vyko įgyvendinant Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą „Erasmus+“ programos pirmojo pagrindinio veiksmo bend­rojo ugdymo mobilumo projektą „Svarbu tikėti kiekvieno besimokančiojo sėkme“. Kursuose dalyvavo įvairių sričių mokytojai iš Ispanijos, Vokietijos, Portugalijos ir Lietuvos. 

Kiekvienos šalies dalyviai pristatė savo šalių švietimo sistemas, aptarė panašumus ir skirtumus, klausėsi ir gilinosi į Italijos švietimo modelį, aptarė strategijas, darbo metodus ir būdus, kaip kovoti su specia­lių poreikių mokinių segregacija, patirtimi, kaip tokie mokiniai įtraukiami į bendrąjį ugdymą. Visų mokymų tikslas ir buvo sužinoti bei suprasti, kaip veikia įtraukusis ugdymas Italijoje ir kaip, panaudojant jų patirtį, ją būtų galima pritaikyti savo mokyk­loje.

Lektoriai kursų dalyvius supažindino su naudojamomis IT priemonėmis, platformomis, kurios palengvina ir leidžia labiau pritaikyti mokomąją medžiagą specialiųjų poreikių mokiniams. Daugelį jų pavyko išbandyti ir patiems, dirbant individualiai, poromis ar grupėmis. Be to, daug naudingų žinių suteikė apsilankymas vietos mokykloje, kurioje sėk­mingai įgyvendinamas įtraukusis ugdymas: apžiūrėtos klasės, kitos patalpos, kurios yra pritaikytos specialių poreikių turintiems mokiniams, keistasi gerąja patirtimi ir aptarti iššūkiai su italų mokytojais. 

Įgyta patirtis suteikė naujų idėjų, kurias pabandysime pritaikyti savo mokykloje, žiniomis ir patirtimi pasidalinsime su kolegomis, kad kiekvienas mokinys patirtų sėkmę.

Dalyvavimas tarptautiniame Erasmus+ projekte – tai būdas ne tik susipažinti su Italijos švietimo sistema, bet ir proga iš arčiau prisiliesti prie šios šalies kultūrinio, istorinio, architektūros paveldo. Nuostabus Bolonijos miestas, seniausias pasaulio universitetas, gat­­velės, dvelkiančios istorija, mokymus papildė naujomis patirtimis. Erasmus+ projektas suartina įvairių tautų žmones, suteikia galimybę dalintis patirtimi, įgyti naujų žinių, kurias tikrai pritaikysime savo kasdieniniame darbe. 

Sandra JOCYTĖ-AURYLIENĖ, 

lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė

AUTORĖS nuotr.

Lietuvos kultūros taryba paskirstė finansavimą šių metų „Tolygios kultūrinės raidos“ programai. Finansuoti 458 kultūros ir meno projektai dešimtyje apskričių, kuriems  išdalinta daugiau kaip 3,3 mln. eurų. 

Angelė BARTŠEVIČIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 17

36-erių Toma Stankevičienė šiandien džiaugiasi puikia sveikata ir tuo, kad laiku pastebėta ir įveikta liga ne­besugrįžta. Dviejų sūnų mamai prieš devynerius metus buvo diagnozuotas gimdos kaklelio vėžys, todėl ji neabejoja, kad kalbėti apie šią ligą būtina, nes vis dar per mažai moterų tikrinasi sveikatą ir per daug jų turi nepagrįstų baimių.

Valstybinės ligonių kasos inform.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 17

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (toliau – KVMT) tradiciškai dalyvaus tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje! Vasario 27–kovo 2 d. kviečiame apsilankyti Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO, Muzikos salės 1.37 stende, kur KVMT pristatys išskirtines naujienas. Pirmieji išgirskite apie naujausius spektaklius, premjeras ir artėjančio Klaipėdos festivalio akcentus. Tik čia turėsite galimybę įsigyti bilietų su specialiomis mugės nuolaidomis!

Ryškiausios artėjančios premjeros

Balandžio 26 d. išvysite dviejų dalių šiuolaikinės choreografijos vakarą „Hommage à Čiurlionis“, skirtą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150–ajam jubiliejui. Pirmoje dalyje publika galės grožėtis Arvydo Malcio muzika ir Editos Stundytės choreografija, specialiai kuriama ambicingai KVMT baleto trupei. Antroje vakaro dalyje KVMT baleto artistai taps choreografais – net šeši jaunieji menininkai pristatys šokio kompozicijas, sukurtas pagal specialiai jiems parašytą kompozitorių ir garso kūrėjų muziką. KVMT orkestrui diriguos vyriausiasis teatro dirigentas ir spektaklio muzikos vadovas Tomas Ambrozaitis.

Gegužės 23, 24 ir 29 dienomis – Johanno Strausso II operetės „Tūkstantis ir viena naktis“ premjera. Šio pastatymo kūrybinėje komandoje – tiek žinomi užsienio, tiek Lietuvos menininkai: muzikos vadovė ir dirigentė Adrija Čepaitė, dirigentas Giedrius Vaznys, režisierius ir choreografas Leonard Charl Prinsloo, scenografas Carlos Santos Cabrera, kostiumų dailininkė Agnė Kuzmickaitė.

Nepamiršime ir jaunosios auditorijos. Lapkričio mėnesį laukiame šokio spektaklio vaikams „Panama labai graži“, kurį kuria kompozitorė Silvija Miliūnaitė, libreto autorė Sondra Simana, choreografė Daria Verovka, scenografė Sigita Šimkūnaitė ir kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė, premjeros.

Klaipėdos festivalis 2025: skambantys M. K. Čiurlionio metai

Klaipėdos festivalis jau penktus metus suburia operos, šokio ir simfoninės muzikos gerbėjus. Tai aukščiausio meninio lygio scenos meno renginys, stiprinantis teatro profesines pozicijas ir didinantis Klaipėdos miesto matomumą tarptautinėje arenoje. 2025 m., teatrui veikiant atnaujintose erdvėse, festivalis plečia savo lokacijas ir kviečia žiūrovus patirti meną netikėtose miesto vietose.

Rugpjūčio 8 d. 21:30 val. „Klaipėdos energijos“ teritorijoje suskambės vieno didingiausių romantizmo epochos kūrinių – Richardo Wagnerio operos „Lohengrinas“ – fragmentai, atliekami KVMT simfoninio orkestro ir teatro mišraus choro. Prie dirigento pulto stos kviestinis maestro Gintaras Rinkevičius, o besileidžiančios saulės nušviestoje scenoje pasirodys operos solistai: Edgaras Montvidas (Lohengrinas), Tadas Girininkas (Karalius Heinrichas) ir Lauren Fagan (Elza, Australija). Pasirodymą lydės specialiai sukurtos vaizdo projekcijos ir šviesų dizainas.

Rugpjūčio 14 d., 20:00 val. KVMT salėje „Jūra“ pristatomas simfoninės muzikos koncertas „KODAS MKČ“. KVMT simfoninis orkestras, vadovaujamas vyr. dirigento Tomo Ambrozaičio, drauge su KVMT mišriu choru bei Klaipėdos koncertų salės choru „Aukuras“ atliks didžiąsias M. K. Čiurlionio simfonines poemas: „Miške“, „Jūra“ ir kantatą „De profundis“.

Rugpjūčio 16 d., 21:30 val. Klaipėdos skulptūrų parke vyks „MISTERIJA REX“. Ši misterija šiemet taps ne tik reginiu, bet ir unikalia daugiaplane patirtimi, leidžiančia žiūrovams pasinerti į apmąstymus apie M. K. Čiurlionio kūrybą. Į šį unikalų reginį įsijungs KVMT baleto trupė, choras bei vizualiųjų menų kūrėjai. Renginys nemokamas.

Susitikime LITEXPO!

Tik vasario 27–kovo 2 d. Vilniaus knygų mugės metu 20 proc. nuolaida taikoma bilietams į 2025 m. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro repertuaro ir Klaipėdos festivalio renginius. Nuolaida netaikoma KVMT premjeriniams spektakliams.

Sekmadienį prie teatro stendo mažuosius lankytojus pasitiks visame pasaulyje populiaraus miuziklo „Matilda“ herojė – pati Matilda! Tikimės, kad norinčių su ja pabendrauti bus išties daug.

KVMT inform.

Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK) skelbia civilinės saugos savanorių atrankas – kviečia prisijungti žmones, kurie padės rengti visuomenę, kaip elgtis gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms ar krizėms šalyje: stichinėms nelaimėms, branduolinei avarijai ar prasidėjus kariniams veiksmams.

Civilinės saugos savanoriai visoje Lietuvoje gyventojams ves praktinius užsiėmimus, kurių metu supažindins, kaip elgtis, kokių veiksmų reikėtų imtis ir kur slėptis išgirdus pavojaus sirenas bei kaip pasiruošti nelaimėms.

LRK tinklo vadovė Toma Čekanskaitė sako, kad pirmosios 72 valandos po krizės ar nelaimės – branduolinės avarijos, karo ar stichinės nelaimės – yra kritiškai svarbios išgyvenimui.

„Norime, kad kuo daugiau žmonių žinotų, kaip elgtis ekstremaliose situacijose, kad išliktų ramūs ir pasiruoštų veiksmingai reaguoti. Teorinės žinios – svarbu, tačiau praktiniai įgūdžiai gali išgelbėti gyvybes, todėl rengiame savanorius, kurie ves mokymus visuomenei ir padės tinkamai pasirengti išgyvenimui po krizės pirmąsias 72 valandas , patars, kaip tinkamai elgtis prasidėjus krizei ar ekstremaliai situacijai“, – teigia T. Čekanskaitė.

Anot jos, ši savanorystė yra labai prasminga ir atsakinga, todėl norinčiųjų savanoriauti bus prašoma įsipareigoti veiklas vesti bent metus ir skirti tam mažiausiai dvi dienas per mėnesį.

„Veikla bus tikrai labai reikšminga, todėl būsimi savanoriai dalyvaus intensyviuose mokymuose, kuriuose patys įgis ir civilinės saugos, ir pirmosios pagalbos, ir psichologijos įgūdžių, kuriuos vėliau perduos visuomenės nariams, dalyvaujantiems rengiamuose užsiėmimuose“, – pasakoja T. Čekanskaitė.

Civilinės saugos savanoriai įgis žinių apie pavojaus, nelaimės atpažinimą, sužinos, kokie pirmieji veiksmai turi būti išgirdus sirenas, kaip susidėti išvykimo krepšį, išgirs, kaip sudaryti šeimos, maisto atsargų planą. Taip pat bus pateikta informacija, kur rasti artimiausias priedangas, kaip jose elgtis, kaip veikia kolektyvinės apsaugos statiniai ir evakavimo punktai.

„Kadangi savanorių tikslas – šviesti visuomenę, ypač laukiame žmonių, kurie yra žingeidūs, atsakingi ir norintys dalintis savo žiniomis su kitais. Šios savanorystės nauda tiek pačiam savanoriui, tiek visuomenei – akivaizdi. Perduodamos žinios gali būti gyvybiškai svarbios, todėl labai svarbu, jog savanoriai būtų atsakingi ir pasiryžę kurti atsparesnę visuomenę kartu“, – primena T. Čekanskaitė.

Norint prisijungti prie civilinės saugos savanorystės ir padėti visuomenei pasiruošti ekstremalioms situacijoms, galima registruotis www.redcross.lt, o kylant klausimų susisiekti tel. (+370-661) 3-88-51.

Valda PLISIENĖ

Lietuvos Raudonasis Kryžius

Savanorių koordinatorė

Nors už lango dar spaudžia lengvas žiemos šaltukas, miškininkai primena, kad jau laikas ruoštis iš šiltųjų kraštų grįžtančių paukščių sutiktuvėms ir dalijasi patarimais, kaip teisingai paruošti namus grįžtantiems sparnuočiams.

Nors dalis paukščių Lietuvoje žiemoja, nemažai jų grįžta į šalį iš šiltųjų kraštų, ėmus busti gamtai ir atėjus pavasariui. Žiemojantys paukščiai savo veisimosi sezoną dažniausiai pradeda kur kas anksčiau nei tie, kurių kasmet laukiame grįžtančių. Žiemas šalyje leidžiantys paukščiai namus kuriasi kraudami lizdus atokiose, kuo mažiau dėmesio atkreipiančiose bei gerai užmaskuotose vietose. Tam tikros paukščių rūšys – pavyzdžiui, įvairių rūšių zylės, musinukės, varnėnai namus randa geninių paukščių iškaltuose uoksuose. Tai saugus, nuo plėšrūnų gana efektyviai apsisaugoti leidžiantis pasirinkimas. Tačiau ne visuose miškuose uoksų yra pakankamai, kad juose galėtų perėti antriniai uoksiniai paukščiai. Dėl šios priežasties naudinga šiems paukščiams padėti ir iškelti inkilus, kuriuose jie galėtų kurti naujus namus.

Namus inkiluose kuriasi ne tik žvirbliniai paukščiai. Vieni pirmųjų sparnuočių, ankstyvą pavasarį ieškančių vietos perėjimui, – pelėdos. Pelėdiniai paukščiai žiemai baigiantis ima švęsti vestuves ūbaudami, o po vestuvių ima perėti. Naudinga paminėti, kad inkilus perėjimui renkasi ne visi pelėdiniai paukščiai. Įvairios pelėdų rūšys kiaušinius deda skirtingose vietose: vienos namus kuria nenaudojamuose stambių paukščių lizduose, kitos renkasi dreves ar tinkamo dydžio uoksus, o yra ir tokių, kurios peri nulūžusių stuobrių ertmėse. Tačiau tokių vietų miške nėra gausu, tad ir pelėdoms jas rasti gali būti ne taip paprasta. Todėl šiems įspūdingo grožio paukščiams taip pat galima pagelbėti iškeliant inkilus.

Norintiems pavasarį atlikti gerą darbą ir patiems pagaminti inkilą, naudinga atminti kelis svarbius dalykus. Pirmiausia, naudinga žinoti, kad skirtingų rūšių paukščiams tinkami ir reikalingi skirtingo dydžio inkilai. Smulkiesiems paukščiams, tokiems kaip zylės ar musinukės, gaminami inkilai, kurių aukštis siekia apie 30 cm, o plotis – 15 cm. Tačiau svarbus ne tik paties inkilo, bet ir jo landos dydis – skersmuo. Inkilo landa turi būti pakankamai didelė, kad sparnuotis galėtų lengvai ir saugiai įlįsti į vidų, bet ne per didelė, nes kitaip kils riziką, kad savo leteną įkiš plėšrus gyvūnas. Jei planuojate inkilą gaminti varnėnams, jis turėtų būti didesnis, su 5 cm skersmens landa. Didesnio inkilo reikia  ir pelėdiniams paukščiams. Žvirblinėms pelėdoms, kurios yra mažiausios ir smulkiausios, inkilas turėtų būti šiek tiek didesnis nei varnėnams. Tuo tarpu stambesnėms ir didesnėms pelėdų rūšims gaminami dar didesni inkilai – bent pusės metro aukščio ir 40 cm pločio. Kad ir kokiai paukščių rūšiai planuojate kalti inkilą, jį reikėtų gaminti iš natūralios medienos, neobliuotų ir nedažytų lentų.

Svarbu ne tik pagaminti tinkamo dydžio inkilą, bet ir tinkamai jį pakabinti. Miškininkai pataria inkilus kabinti 3-5 metrų aukštyje. Jei inkilas skirtas pelėdai, jį reikėtų kabinti dar aukščiau. Šaka, ant kurios kabinamas inkilas, turėtų būti tvirta ir suteikti pakankamai stabilumo, kad, pučiant stipriems vėjams, inkilas nesiūbuotų. Taip pat labai svarbu, kad pasirinkta vieta pasižymėtų geru priskridimu, o landos neužstotų šakos. Naudinga atsižvelgti bei tinkamai parinkti ir kabėjimo kryptį. Jei inkilas bus iškeltas tankmėje, jame labiau kaupsis drėgmė, tuo tarpu atviroje vietoje, į pietų kryptį atsuktas inkilas gaus daugiau saulės šviesos, bet paukščiams jame gali būti per karšta.

Ruošiantis pavasariui svarbu ne tik sukurti ir iškelti naujus namus sparnuočiams. Dėmesio skirti būtina ir praėjusį sezoną iškeltiems inkilams bei jų valymui. Darbštuoliai varnėnai savo inkilus išsivalo patys, snapeliais atplėšdami seno lizdo medžiagos dalis ir jas išmesdami pro landą. Tačiau dauguma kitų, pavyzdžiui, žvirbliniai paukščiai, lizdų patys nevalo. Dėl šios priežasties, siekiant, kad grįžę perėti į inkilus paukščiai galėtų sėkmingai dėti kiaušinius, reikalinga žmogaus pagalba. Senesnius inkilus išvalyti labai svarbu, kadangi senoje lizdinėje medžiagoje kaupiasi drėgmė, ima veistis parazitai, keliantys pavojų tiek inkilų šeimininkams, tiek jų jaunikliams. Kiekvienais metais, dar prieš prasidedant pavasariui, miškininkai, regioninių padalinių girininkijose išvalo apie 7000 inkilų. Tokiu būdu užtikrinami ne tik švarūs ir saugūs namai sparnuočiams, bet ir prisidedama prie miško sanitarinės būklės gerinimo. Na, o kuo miške daugiau paukščių, tuo efektyviau kontroliuojamas miško kenkėjų skaičius. Miškininkai skuba nuraminti – išvalyti inkilą tikrai nesunku. Svarbu nesulaužyti jo, o išvalius būtina jį sandariai uždaryti ir pakabinti atgal. Jei planuojate valyti senus inkilus, nepamirškite pasirūpinti ir atsarginėmis inkilo dalimis, vinimis, nes ardymo metu inkilai, ypač senesni, gali skilti.

Miškininkų iškeltuose inkiluose savo namus dažniausiai kuria smulkieji paukščiai: varnėnai, įvairios zylės, musinukės, paprastosios raudonuodegės. Taip pat inkilai keliami ir retoms paukščių rūšims – ne tik pelėdoms, bet ir kukučiams, žalvariniams ir net žinduoliams – miegapelėms bei šikšnosparniams. Kaip ir kasmet, šiais metais gamtai neabejingus sparnuotų giesmininkų mylėtojus Valstybinių miškų urėdija kviečia į akciją „Paukščiai grįžta namo“. Kartu su regioninių padalinių miškininkais kovo 7 d. visoje Lietuvoje bus galima pasitikti sugrįžtančius paukščius, iškeliant jiems naujus namus. Akcijos metu miškininkai iškels daugiau nei 8 tūkst. inkilų.

Rūta AMBLOŽIEJŪTĖ

Valstybinių miškų urėdijos

komunikacijos specialistė

Socialinė iniciatyva „Skirtingos Spalvos“ kviečia visus prisijungti prie pilietiško renginio „Mažiesiems iš didelių rankų“. Renginys vyks kovo 11 d. Dūmų fabrike, Vilniuje. Renginio tikslas – numegzti pledukus mažiausiems Lietuvos piliečiams – neišnešiotiems naujagimiams. Šio renginio metu ne tik suteiksite šilumos ir meilės pažeidžiamiems mažyliams, parodysite palaikymą ankstukų bendruomenei, bet ir skleisite gerumą, pilietiškumą ir vienybės žinią.

Renginys vyks 14 val. Dūmų fabrike, Vilniuje.

Lietuvos ligoninėse trūksta specialiai neišnešiotiems naujagimiams skirtų pledukų, o šeimos, susilaukusios ankstukų, dažnai susiduria su finansiniais sunkumais ir emociniais išbandymais. Aplinkos palaikymas ir pagalba turi didelę svarbą ankstukų bendruomenei, todėl ši akcija yra daugiau nei apie pledukus – šis renginys yra proga dalintis šiluma ir gėriu.

„Skirtingos Spalvos“ įkūrėjas Dalius Stankevičius dalinasi, kad renginio idėja kilo iš didelio noro palaikyti ir prisidėti prie mažylių gerovės, o kartu mes tą gėrį galime skleisti dar didesnį: „Didžiausiu mūsų įkvėpimu tampa pati ankstukų bendruomenė, su kuria susipažinus ir prisilietus prie jos arčiau galime suprasti, kokia palaikymo forma jiems yra reikalingiausia. Ir turbūt, kuomet kalbame apie tą žinią, jog į pasaulį anksčiau laiko atkeliaus mažylis, šeimos taip ilgai lauktas naujagimis, viskas, ko tėveliams tuo metu reikia, tai aplinkos palaikymo ir žinojimo, kad vaikeliui pavyks kabintis į gyvenimą”.

Renginys simboliškai vyks kovo 11-ąją dieną, todėl minint Lietuvai svarbią datą, numegzti pledukai taps pirmąja tautiška dovana trapiausiems šalies naujagimiams. Susibūrę kaip viena tauta mes galime keisti gyvenimus, padėti mažiesiems kovotojams sustiprėti ir pasveikti. „Organizuodami šį renginį tikimės laimingesnių šeimų ir dar labiau sustiprėjusių mažylių. Nieko nėra brangiau už galimybę prisidėti prie gyvybės išsaugojimo“, – pabrėžia D. Stankevičius, taip skatindamas visuomenę prisidėti prie pledukų mezgimo.

Renginio organizatoriai stengiasi suteikti progą prisidėti prie renginio ir tiems, kurie neturi galimybės dalyvauti renginyje gyvai kovo 11d. Dūmų fabrike, Vilniuje.

Būdai, kuriais galite prisidėti:

●     Dalyvaudami renginyje gyvai. Būtina registracija: https://forms.office.com/e/Zz1gvP57em

●     Megzdami pledukus namuose. Pleduko mezgimo instrukciją galite rasti čia: https://skirtingosspalvos.lt/maziesiems-is-dideliu-ranku/

●     Skirdami finansinę paramą. Tiesioginis pavedimas: https://skirtingosspalvos.lt/finansine-parama/

Visos gautos lėšos bus skiriamos renginio realizavimui ir visoms reikiamoms priemonėms įsigyti. Skleiskime tautiškumo dvasią ir užtikrinkime geresnes sąlygas mažyliams jų sustiprėjimo kelionėje. Padovanokite neišnešiotiems kūdikiams pirmąją tautišką dovaną!

Šis renginys spinduliuoja šiluma, tačiau tos šilumos bus daugiau, jei prie jo prisidėsite ir jūs. Iniciatyva kviečia visus, kurie jaučia svarbą renginio tikslui, būti jo dalimi ir skatinti kartu į renginį atvykti draugus ir šeimos narius.

Daugiau informacijos apie renginį ir registraciją galite rasti: https://skirtingosspalvos.lt/