Tauragės apskrities ekonomika – viena greičiausiai augančių Lietuvoje. Tokią viltingą žinią Tauragės regiono tarybos nariams pranešė verslo investicinę aplinką tyrusios konsultacijų įmonės „Impact Advisory“ ekspertai. Tačiau tai nereiškia, kad regionas netrukus suklestės, o žmonių gyvenimas staiga ims gerėti. Tauragės apskrities ekonomiką augina didžiosios transporto įmonės, dėl kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo įdarbinančios ne vietinius gyventojus, o emigrantus, dažniausiai atvykusius iš trečiųjų šalių.
Siekė identifikuoti problemas
Investicinės aplinkos tyrimą užsakė viešoji įstaiga „Žaliasis regionas“. Keturių Tauragės apskrities savivaldybių sukurtai įstaigai vadovaujanti Gaiva Mačiulaitienė įsitikinusi, kad didžiausia Tauragės regiono problema – mažas investicinis patrauklumas.
„Siekiant užtikrinti ekonominį stabilumą ir esamo potencialo išsaugojimą, svarbiausia yra darbo vietų kūrimas. VšĮ „Žaliasis regionas“ uždavinys yra didinti regiono investicinį patrauklumą. Prieš ko nors imantis, svarbu įsivertinti esamą situaciją, nes kai žinai, kur esi, gali planuoti, kaip pasiekti tikslą. Todėl regiono ekonomines problemas aiškintis pradėjome nuo investicinės aplinkos analizės“, – teigia G. Mačiulaitienė.
Projekte dalyvauja visos keturios regiono savivaldybės, bet investicines veiklas nusimatė tik Jurbarko rajonas, į kurio pramoninės zonos atnaujinimą iki 2029 m. yra suplanuota investuoti per 5 mln. eurų, o dalis Europos Sąjungos paramos jau panaudota.
Su investicijų badu susiduria visos apskrities savivaldybės, todėl tikėtasi, kad atlikus investicinės aplinkos tyrimą, bus identifikuotos svarbiausios jų atėjimui trukdančios problemos.
„Verslui renkantis, kur vykdyti investicinius projektus, didelę reikšmę turi tiek tinkamai išvystyta infrastruktūra, tiek bendra investavimo rajone kultūra, dėl to svarbu žinoti investuotojų lūkesčius bei suteikti priemones į regioną ateiti ketinančiam verslui“, – sako G. Mačiulaitienė.
Pasak „Žaliojo regiono“ direktorės, svarbu inventorizuoti Tauragės apskrities savivaldybių turimus investicinius sklypus, sukurti jų žemėlapį, parengti investitorių pritraukimo strategiją ir sukurti patrauklias sąlygas investuoti.
„Tai yra savivaldybių uždavinys. Šiuo metu tam savivaldybėse neskiriama pakankamai dėmesio, todėl ir buvo sumanytas šis projektas. Būtų labai gerai, jei rajonų vadovai, tarybų nariai ir verslininkai atidžiai įsigilintų į investicinės aplinkos tyrimo ataskaitą ir ekspertų rekomendacijas”, – tikina G. Mačiulaitienė.
Nustebino ekonomikos augimo greitis
Investicinės aplinkos tyrimą atlikusios įmonės „Impact Advisory“ ekspertai įsitikinę, kad Tauragės apskrities nebegalima vadinti ekonomiškai atsilikusia, nors anksčiau tokia nuomonė ir buvo paplitusi. Pasirodo, per pastaruosius metus regionas yra tarp augančių greičiausiai ir labiausiai visoje Lietuvoje. Šiuo metu pagal pridėtinės vertės apimtį vienam dirbančiajam regionas užima penktą vietą ir nusileidžia tik Vilniaus, Kauno, Klaipėdos bei Telšių apskritims. Pagrindinę pridėtinę vertę kuria transportas, pramonė ir ypatingai apdirbamoji gamyba, viešosios paslaugos bei žemės ūkis. Pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP) vienam gyventojui Tauragės apskritis 2023 m. aplenkė Alytaus bei Utenos apskritis ir susilygino su Marijampolės apskritimi. BVP augimo greičiu Tauragės apskritis greičiausiai vejasi Lietuvos vidurkį, o šį augimą lemia didžiųjų verslo įmonių plėtra ir sėkmingi rezultatai. Tokia žinia turėtų džiuginti, tačiau investicinę aplinką tyręs konsultacijų kompanijos „Impact Advisory“ strategas Domas Zdanevičius įžvelgė, jog 2023 m. viso Tauragės regiono ekonomikos augimą lėmė fenomenalus transporto įmonių augimas: 73 proc. visų materialinių investicijų regione atiteko didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloms, o net 93 proc. investicijų šioje ekonominės veiklos rūšių grupėje sudarė investicijos transporto sektoriuje.
„Tai reiškia, kad regiono sėkmė stipriai priklauso nuo šių įmonių rezultatų. Tauragės apskritis išsiskiria vienu žemiausių aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų dalimi Lietuvoje, o tai riboja gebėjimą kurti aukštą pridėtinę vertę”, – pastebėjo investicinę aplinką tyręs D. Zdanevičius.
Šilalės verslai dydžiu nepasižymi
„Galima teigti, kad Tauragės apskritis yra maždaug „40-ies ūkio subjektų apskritis“,– rašoma investicinės aplinkos tyrimo ataskaitoje, nes visos keturios savivaldybės turi maždaug po 10 reikšmingiausią pridėtinę vertę kuriančių verslo „flagmanų“. Iš 10 didžiausių Šilalės rajone veikiančių įmonių mažiausiai pusė veiklą vykdo ir darbuotojų turi visoje Lietuvoje. Pirmauja UAB „Jozita“, turinti 225 darbuotojus ir 2023 m. padidinusi apyvartą 17 proc. iki 115,3 mln. eurų. Tiesa, antrai pagal dydį „Šilalės medienai“, turinčiai 157 darbuotojus, 2023-ieji nebuvo sėkmingi: įmonės apyvarta krito 36 proc. – nuo beveik 65 iki 41,6 mln. Eur.
Didžiausią apyvartos prieaugį (kone 50 proc.) pasiekė trečioje vietoje pagal veiklos apimtis esanti UAB „Marijonas“, užsiimanti gyvulių didmenine prekyba. Nors šioje įmonėje dirba tik 9 darbuotojai, 2023 m., kurie buvo itin nepalankūs žemės ūkiui, bendrovė supirko gyvulių už 11,7 mln. Eur. Pašarų gamyba ir didmenine prekyba užsiimančios UAB „Raudoniai“ apyvarta tais metais krito 14 proc. Nepalankūs 2023-ieji buvo ir „Kvėdarstai“, praradusiai 18 proc. apyvartos, bei medienos apdirbimo verslu užsiimančiam kooperatyvui „Pynauja“, apyvartą sumažinusiam 12 proc.
Tarp didžiausią apyvartą auginančių rajono įmonių yra ir „Eurobiuras“, „Senoji kepyklėlė“, „Avirginida“ bei „Meduolis“. Viso dešimtuko bendra apyvarta – 213 mln. Eur.
Gerokai solidesnę – net 545 mln. Eur – apyvartą 2023 m. pasiekė Tauragės dešimtukas, kuriame yra 4 didelės transporto bendrovės bei dvi pieno perdirbimo įmonės.
Didžiausių Jurbarko savivaldybės įmonių bendra apyvarta nesiekia 400 mln. Eur, ir daugiau nei pusę jos – 258,3 mln. Eur į rajoną „atveža“ krovinių pervežimo įmonė „Manvesta“, samdanti kone 2 tūkst. užsieniečių.
Didesnė nei Šilalės yra ir Pagėgių savivaldybės verslo subjektų apyvarta, siekianti 268,4 mln. Eur, tačiau ir ją lemia vienos įmonės rezultatai: 2023 m. vien „Vilkyškių pieninė“ pagamino ir pardavė produkcijos už 245 mln. Eur.
„Akivaizdu, kad regione trūksta verslumo, nes atėmus didžiąsias regiono įmones ir viešąjį sektorių, lieka nedideli verslai, kuriantys lokalią pridėtinę vertę, susiduriantys su baime auginti verslą, nenorintys rizikuoti, susikoncentravę į vertės sau ir artimiausiai aplinkai sukūrimą“, – teigiama Tauragės regiono investicinės aplinkos analizės ataskaitoje.
Mažiau dirbančių savarankiškai
Konsultacinės įmonės ekspertų analizė rodo, jog 25,3 proc. regione esančių darbo vietų yra prekybos, transporto, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse. Jose dirbantys žmonės sukuria 36,5 proc. pridėtinės vertės. Nerimą kelia tai, kad didžioji dalis šią pridėtinę vertę kuriančių transporto įmonių darbuotojų yra emigrantai iš trečiųjų šalių, kurių apskrityje dirba per 3300. D. Zdanevičiaus duomenimis, tokia praktika įprasta visose šalies transporto įmonėse.
„Tačiau tai kelia klausimų apie regiono žmogiškųjų išteklių bazę. Darbuotojų pritraukimas iš trečiųjų šalių rodo vietinės darbo jėgos trūkumą ir silpną integraciją tarp vietinių gyventojų ir aukštesnę vertę kuriančių sektorių. Taip pat pastebima tendencija, jog atskiri regionai turi priklausomybę nuo juose veikiančių didžiųjų įmonių. Pavyzdys – Telšių apskritis, kurios makroekonominiai rodikliai labai priklausomi nuo „Orlen Lietuva” rezultatų”, – sakė ekspertas.
Antras pagal darbo vietų skaičių – viešasis sektorius, apimantis valdymo, švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinio darbo įstaigas. Tauragės apskrityje yra net 7287 iš biudžeto finansuojami darbuotojai, kurie sudaro 19 proc. visų užimtų asmenų. Dideliam iš biudžeto išlaikomų įstaigų darbuotojų skaičiui įtakos turi ir didžiausios apskrities savivaldybėms skiriamos valstybės dotacijos. Jos sudaro net 46 proc. savivaldybių biudžeto. Tiesa, Šilalės savivaldybė, palyginus su kitomis apskrities savivaldybėmis, 2023 m. gavo mažiausią dotaciją – 17,5 mln. Eur (41 proc. rajono biudžeto lėšų).
Tuo tarpu žemės ūkyje mūsų regione nuolat dirba tik apie pustrečio tūkstančio žmonių, nors sezono metu jiems talkina dar bent 12 tūkst. regiono gyventojų.
„Visoje Lietuvoje stebima tendencija, kad užimtumas žemės ūkio sektoriuje drastiškai mažėja: lyginant su 2020 m.,
jis yra sumažėjęs 25 proc. Tai gali būti ir viena svarbiausių priežasčių gyventojų migracijai iš kaimiškų vietovių. Tokių darbuotojų, ypač su žemesniu išsilavinimu, poreikis mažėja ir dėl naujų žemės ūkio technologijų“, – teigia analizę atlikęs konsultacijų kompanijos „Impact Advisory“ strategas D. Zdanevičius.
Problemų priežastis – gyventojų savivertė
Tauragės apskritis pasižymi mažesniu nei visos Lietuvos bei Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono vidurkiai savarankiškai dirbančių asmenų skaičiumi, skaičiuojant nuo visų užimtų gyventojų. Nors 2019 – 2023 m. savarankiškai dirbančių gyventojų padaugėjo iki 6302, verslumo lygį galima laikyti pakankamai vidutinišku ar vos žemesniu nei vidutiniškas. 2019 – 2023 m. vidutiniškai apskrityje užimtumą turėjo apie 68 – 69 proc. gyventojų. Daugiausiai – 73,1 proc. jų buvo Pagėgiuose ir Šilalėje (72,4), mažiausiai – 65,7 proc. Jurbarke. Tauragės savivaldybėje darbą turėjo 66 proc. gyventojų.
Analizę atlikę ekspertai atkreipė dėmesį, jog regione pakankamai ženklią dalį sudaro žmonės, kurie dirba šešėlyje ir neprisideda prie oficialaus ekonominio rezultato. Tie asmenys piktnaudžiauja savo socialiniu statusu, bet lygiai su visais naudojasi viešąja infrastruktūra bei paslaugomis.
Ekspertė mato vienintelę priežastį – Tauragės regiono gyventojų išsilavinimas yra žemesnis nei kitų regionų gyventojų, dėl to jie negali dirbti kvalifikuotų darbų ir gauti didesnių atlyginimų. Su tuo susijęs ir menkas verslumas.
„Verslumas dažniausiai siejamas su žmogaus savivertės lygiu – tikėjimu, jog jis gali ko nors pasiekti. Žemesnis išsilavinimas trukdo kokybiškai orientuotis verslo ar sociokultūrinėje aplinkoje ir pasirinkti teisingas veikimo strategijas. O dėl žemo išsilavinimo gaunamos menkesnės pajamos nesukuria galimybių kaupti startinio kapitalo”, – įsitikinęs D. Zdanevičius.
Pasak ekspertės, išsilavinę ir aukštesnės kvalifikacijos gyventojai iš regiono išvyksta dėl kelių priežasčių. Jiems trūksta tinkamų darbo vietų, nėra pakankamai ambicingų verslų ar organizacijų, mažai galimybių savirealizacijai. Siekiant stabdyti šį procesą, savivaldybės turėtų aktyviai investuoti į aukštesnę pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų pritraukimą, plėtoti švietimo pasiūlą ir sukurti sistemingą investicijų aptarnavimą regione.
Daiva BARTKIENĖ
Pašnekovų nuotr.
