Gyvenimas yra gražus, jei moki juo džiaugtis. Tokia taisykle vadovaujasi balandžio pabaigoje 75-ąjį gimtadienį atšventusi Regina Krompalcienė. Prieš ketvirtį amžiaus ji sugrįžo į savo gimtuosius namus Žakaimės kaime, ant pačios Šilalės ir Tauragės rajonų ribos, ir kasdien stebina kaimynus savo žingeidumu, drąsa bei jaunatvišku noru neatsilikti nuo gyvenimo diktuojamų pokyčių. 

Laikraščio „Šilalės artojas“ bendraamžė didžiąją gyvenimo dalį praleido Kaltinėnuose, kur ilgai dirbo pardavėja – teko padirbėti kone visose miestelio parduotuvėse, kol tapo vedėja. Regina neslepia, jog jos pareigos daugeliui atrodė labai svarbios, buvo nemažai norinčių susidraugauti – jokia paslaptis, kad sovietmečiu geresnių prekių nebuvo daug ir visiems jų neužtekdavo.

„Rūbai, o ypač sportiniai kostiumai, iš maisto prekių apelsinai, mandarinai, majonezas buvo didelis deficitas. Kai jų gaudavome, žmonės per prekystalius lipdavo. Tokie buvo laikai, tik ir dabar daugelis dar nežino, jog, norint tų deficitų į parduotuvę parvežti, vedėjai irgi reikėjo suktis, tokių prekių kaimams dalinti prekybos bazėje niekas neskubėjo“, – sako R.  Krompalcienė. 

Ji neslepia, kad dabar tokio darbo nesirinktų, nors šiuolaikinėse parduotuvėse dirbti atrodo nepalyginamai lengviau –

bent jau nereikia cukraus maišų tampyti ir statinių su aliejumi kilnoti. Bet tada visi taip dirbo ir nedaug teuždirbo.

Reginos gyvenimas nebuvo lengvas, bet ji visada rasdavo kuo pasidžiaugti. O ir liūdėti neturėjo kada, nes gyveno ūkiškai, laikė tris karves, kiaulių, turėjo paršavedę. Vienai auginant tris vaikus, reikėjo nemažo ūkio, kad namuose nieko netrūktų, o svarbiausia, kad galėtų juos į mokslus išleisti. Vaikams išėjus iš namų, moteris lengviau atsikvėpė ir nusprendė įgyvendinti savo svajonę – grįžti į tėviškę, atstatyti sodybą, paversti ją namais savo vaikams, broliui Rimui ir seseriai Birutei.

„Tada atrodė, kad galiu kalnus nuversti“, – juokiasi R. Krompalcienė, tėviškėje ne vienerius metus sėkmingai ūkininkavusi. 

Kai nebeįstengė melžti karvių, sesuo padovanojo ožką – baltutėlę beragę. Regina sako, kad toks grožis ją akimirksniu pavergė, tad sodyboje netrukus jau ganėsi  kelios barzdotosios, o užsukusius į svečius Regina vaišino ožkos pieno sūriais. Tuos sūrius Skaudvilės gyventojai išgraibstydavo, vos tik ji savo motoroleriu miestelin atbirbdavo. 

Kai sveikata pablogėjo, visko teko atsisakyti. Tada atsirado laiko Trečiojo amžiaus universitetui. 

„Nieko neišmokau, bet smagu buvo, sužinojau visko daug, o labiausiai džiaugiuosi atradusi bendrystę. Jei susirgdavau, draugės lankyti atvažiuodavo“, – džiaugiasi moteris. 

Žakaimė – nedidelis kaimelis, dabar jame vos penkios gyvenamos sodybos. R. Krompalcienės valdose nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens žydi gėlės. Ne kartą Reginos sodyba buvo pripažinta gražiausia Upynos seniūnijoje ir visame Šilalės rajone, per tuos gėlynus ji jau yra buvusi ir „Šilalės artojo“ pašnekove. 

Moteris tikina užaugusi su rajono laikraščiu – nuo mažens jį tėvų namuose matydavo ir pati skaitydavo. Tik dabar neprenumeruoja, nors duktė kiekviena proga siūlo prenumeratą padovanoti.

„Yra viena bėda: toli ta mūsų Žakaimė, paštininkė į kaimą neatvažiuoja“, – apgailestauja.

Bet be naujienų nelieka – „Šilalės artojo“ straipsnius apie savivaldybę, įdomius žmones ir renginius socialiniuose tink­luose arba internete perskaito. Ne tik dėl to, kad įdomu, kas aplink vyksta, bet ir todėl, jog tai padeda neatsilikti nuo gyvenimo, orientuotis naujovėse. 

Reginos duktė Jūratė, dirbanti Šilalės socialinių paslaugų namuose, džiaugiasi, kad mama yra šiuolaikiška moteris. Jai paklūsta mobilusis telefonas, nekelia baimės elekt­roninė bankininkystė, o pati Regina sako, jog labai patogu visus reikalus būnant namuose sutvarkyti.

Bet labiausiai kaime ji išgarsėjo savo „motociklioku“. Iš pradžių daugelis pasijuokdavo, kad skraido kaip ragana ant šluotos, o paskui viena po kitos ir kaimynės tokius įsitaisė. Dabar, pasak Reginos, tai jau yra įprasta vyresnių kaimo moterų transporto priemonė, padedanti greitai pasiekti Skaudvilę ar Upyną. Autobusai važiuoja retai, iki stotelės porą kilometrų pėsčioms irgi sunku įveikti. O Regina net žiemą ant savo „motociklioko“ užšokusi į koncertą Skaudvilėje nulekia.

Moteris itin džiaugiasi, kad vaikai liko gyventi Lietuvoje. Vienas sūnus Panevėžyje įsikūrė, kitas Mažeikiuose, o jauniausioji Jūratė Šilalėje gyvena. Į užsienį sparnus pakėlė tik anūkai, pasak Reginos, ta karta, kuri niekur neskuba – nei tuoktis, nei vaikų auginti. 

„Ne taip, kaip mes, kai pirmiau vaikus auginom, o paskui gyvenimus žiūrėjom. Aštuoniolikos ištekėjau, tada neatrodė, kad per anksti – mūsų laikais žmonės sakydavo, jog anksti kėlęs ir jaunas vedęs nesigailėsi. Ir gerai buvo. Mokykloje vaikai džiaugdavosi, kad mama jauna, graži. O ir aš nepastebėjau, kaip jie užaugo, turėjau laiko dar sau pagyventi“, – tvirtina ką tik 75-ąjį gimtadienį pasitikusi R. Krompalcienė. 

Dabar net mokslininkai svarsto, kada žmogus pasensta – yra daugybė pavyzdžių, kai metai asmens dokumentuose niekaip neapriboja polėkio gyventi, džiaugtis bendryste, keliauti. Regina daugeliui gali tapti tokio pilnaverčio gyvenimo pavyzdžiu. Tie, kurie spėja koja kojon su gyvenimu, širdyje niekada nepasensta, net jei kartais kūnas skausmais ir primena dokumentuose įrašytą amžių. 

Daiva BARTKIENĖ

Nuotr. iš pašnekovės albumo

Projekto „Kultūra – visuomenės saugumo pagrindas“ publikacija

Praėjusį šeštadienį Maskvoje vykęs Pergalės paradas netikėtai vėl atsidūrė pasaulio žiniasklaidos dėmesio cent­re. Tačiau ne todėl, kad buvo rekordiškai gausus, pra­š­­matnus ar itin ilgas. Priešingai – šiemet jis truko neįpras­tai trumpai, vos 47 minutes, o karinės technikos beveik nebuvo, nes didžioji jos dalis naudojama fronte.

Pasaulio dėmesį šįkart patraukė šmaikštus Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimas. Jis paskelbė, kad tą dieną buvo įsakęs Ukrainos kariuomenei neatakuoti Raudonosios aikštės ir leisti surengti paradą, nes to esą paprašė JAV vadovybė. Pasak viešai pateikiamos informacijos, Rusijos vadovybė kelias dienas kreipėsi į JAV prezidentą, prašydama paveikti V. Zelenskį, kad šis per paradą nerengtų atakos sostinėje. Tad, Donaldo Trumpo prašymu, Ukraina ir Rusija pasižadėjo gegužės 9–11 d. laikytis paliaubų. 

Toks ironiškas Ukrainos vadovo „leidimas“ tapo skaudžiu pažeminimu Putinui, kuris 2022-aisiais, pradėdamas plataus masto karą, žadėjo Ukrainą užkariauti per tris paras. Vis dėlto karas tęsiasi jau penktus metus, o Rusijos kariuomenė įstrigo ir patiria didžiulius nuostolius.

Dar skaudžiau Kremliui yra tai, kad Ukraina dabar pati gamina tiek dronų ir raketų, jog Rusijos oro gynyba nebepajėgia jų visų numušti. Dėl to pastaruosius mėnesius sprogimai fiksuojami ne tik pasienyje, bet ir pačioje Maskvoje bei kituose šalies regionuose. Tiesa, dabar socialiniuose tinkluose Kyjivo gyventojai neslepia baimės, kad, keršydamas už pažeminimą, Putinas gali nurodyti surengti kruviną keršto ataką sostinėje...

Kadangi prieš ketverius metus teko matyti prorusiškų partijų rengiamą gegužės 9-osios paradą Moldovos sostinėje Kišiniove, šiemet nusprendžiau įsitikinti, ar situacija nepasikeitė. Mat prieš pusmetį parlamento rinkimus laimėjus provakarietiškoms partijoms, prezidentė Maja Sandu pažadėjo paspartinti suartėjimą su Europos Sąjunga. Tačiau apsilankymas Kišiniove man asocijavosi su savotišku proto susidvejinimu: rytą pusė miesto rinkosi į karių kapines švęsti Pergalės dienos, o po pietų kita pusė traukė į ES skirtą renginį...

Pastarajame didžiulį susidomėjimą kėlė Lietuvos ambasados palapinė. Joje buvo galima gauti prizų už kryžiažodžių sprendimą, o už taiklius metimus į krepšinio lanką pasivaišinti gira arba alumi. Kitų ES šalių palapinėse taip pat vyko renginiai, veikė Moldovos amatininkų mugė, lauko kavinės, buvo surengta karinės technikos paroda, koncertavo populiariausi šalies atlikėjai.

Ir jei ES dienos renginiuose vyravo džiugi nuotaika, tūkstančiai žmonių dainavo ir šoko kartu su atlikėjais, visiškai kitaip atrodė į Pergalės paradą susirinkę žmonės, kurių dalis buvo prisisegę Georgijaus juosteles, viena moteris demonstratyviai laikė Stalino portretą. Dauguma susirinkusiųjų buvo vyresnio amžiaus rusakalbiai, kurie, padėję gėles prie amžinosios ugnies ar nežinomo kareivio kapo, būriavosi parko pakraščiuose su degtinės buteliais rankose. Gerdami jie plėšė  rusiškas dainas arba klausėsi jų iš atsineštų magnetolų. Dalis vilkėjo rusų karių uniformas, jomis buvo aprengti net vaikai... 

Paklausus, ką mano apie karą Ukrainoje, šio parado dalyviai vieningai tvirtino, kad dėl jo kalti Vakarai ir pati Ukraina. Pastaroji esą išdavė „broliškąją“ Maskvą, į valdžią išrinko nacistus ir ėmė engti rusakalbius. Jie kartojo Kremliaus propagandistų žodžius bei neslėpė internete žiūrintys Rusijos televizijos kanalus ir skaitantys Maskvos spaudą. Kai kurie, sužinoję, kad esu iš Lietuvos, priekaištavo, jog mūsų šalyje yra draudžiama segėti Georgijaus juostelę ir rengti paradus, taip blogai atsilygina už „išvadavimą“. Į mano žodžius, kad lietuviams Maskvos „išvadavimas“ reiškia okupaciją, trėmimus į Sibirą ir partizanų žudynes, reagavo piktai.

Moldovos ir Kišiniovo valdžia šito pergalės parado neorganizavo, tačiau jo nesiryžo ir uždrausti. Į eiseną su raudonomis vėliavomis, papuoštomis komunistiniais simboliais, su­kvietė promaskvietiškų partijų lyderiai, o kartu su jais žygiavo ir Rusijos ambasados atstovai. 

ES festivalyje kalbinti kelių ambasadų atstovai teigė manantys, jog Moldovos valdžia parado neuždraudė todėl, jog nenorėjo prarasti rusakalbių palaikymo per parlamento ir prezidento rinkimus. Mat po Antrojo pasaulinio karo Mask­vai prisijungus šį Rumunijos regioną, daug gyventojų išvyko į Rumuniją, o į jų vietą Kremlius atkėlė rusakalbių.

„Veikiame kantriai, nes žinome, kad niekas iš tų, kurie renkasi į Pergalės paradą, nenori persikelti į Rusiją, o svajoja gyventi ES. Tie žmonės yra veikiami Mask­vos propagandos, tačiau jos įtaka silpsta, tad tikimės, jog, laikui bėgant, viskas normalizuosis. Ačiū Lietuvai, kad remiate mūsų siekį tapti ES nare“, – sakė Moldovos parlamento pirmininkas Igoris Grosas. 

Eldoradas BUTRIMAS

AUTORIAUS nuotr.

Projekto „Kultūra – visuomenės saugumo pagrindas“ publikacija

Šilalės kraštas išsiskiria muziejų gausa ir gyva atminties kultūra. Be Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus su padaliniais veikia Vytauto Didžiojo karo muziejaus Dalios Grinkevičiūtės ekspozicija, Lietuvos aviacijos muziejaus Stasio Girėno gimtinė-muziejus ir daugybė privačių ekspozicijų. Gyvas ir mokyklų muziejų reiškinys. Siekdami burti bendruomenę, šilališkiai kviečia į Muziejų nakties renginius, kurie vyks gegužės 15–16 d. Šįmet muziejininkų dėmesys nukreiptas į aktualijas, naujienas ir madingas tendencijas.

Archyvinė paroda primena, kaip veikė žiniasklaidos kontrolė

Lietuvos popierinės spaudos raida nuo XX a. pradžios iki 1991 m. yra glaudžiai susijusi su politiniais, socialiniais ir kultūriniais virsmais. Laikraščiai visais laikotarpiais buvo ne tik informacijos sklaidos priemonė, bet ir tautinės savimonės, švietimo, kultūros bei politinės tapatybės formavimo įrankis. Daugelio jų ištakos siekia sovietmečio spaudos plėtros į regionus laikotarpį, kuomet per popierinę spaudą buvo vykdoma ideologinė kontrolė ir propaganda. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, laikraščiai transformavosi į demokratijos principais paremtą laisvą spaudą, keitė pavadinimus ir patys nuolat keitėsi. Šiandien mažosios spaudos istorija gali būti traktuojama kaip nematerialus kultūros paveldas, nes kai kurie laikraščiai savo veiklos nesustabdė ir išliko. Šilalės rajone nenutrūkstamai 75 metus (nuo 1951-ųjų) leidžiamas „Šilalės artojas“, o šiandien (gegužės 15 d., 17 val.) Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus galerijoje bus atidaryta jubiliejinė laikraščio paroda „Išartos istorijos: „Šilalės artojui“ – 75 metai“, kuri veiks iki liepos.

Žemaičių tarmė tampa madinga

Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio yra skiriama Žemaitijos regiono tapatybei. Žemaitiškai ne tik juokaujama – žemaitiškai mąstoma. Į šiųmetę Muziejų nakties programą Šilalėje įtraukti du renginiai, skirti žemaičių tarmei – per Vilniaus knygų mugę pristatyta Tomo Šaltmerio-Tuomsuons knyga „A noji?“ (leidykla „Kitos knygos“), parašyta tarmiškai, ir žemaitiškai repuojančio Meškaragio pasirodymas.

Kilęs iš Telšių, T. Šaltmeris-Tuomsuons kalba ir rašo tik žemaitiškai, gyvu, savitu žemaičių žargonu. Amžių sandūroje 6-erius metus jis gyveno JAV, dirbo senelių prižiūrėtoju, taksistu, langų valytoju, statybininku. Kad nebūtų nuobodu, išmaišė Ameriką automobiliu, apmąstė kultūrinius skirtumus, o apšilęs kojas Čikagoje, nuomojamame bute priėmė apie 20 šviežiai emigravusių telšiškių. Smagūs nutikimai ir gyvos įžvalgos nesibaigė ir grįžus į Lietuvą... Knygoje „A noji?“ aprašytas lietuvių mentalinis lūžis, proveržis į Vakarus. Beje, priežodis „anglišks meniu“, pavartotas knygoje, turi tiesioginių sąsajų su Šilale, su Albinuku, užsukusiu į Vingininkų bendrabutį, pataisyti televizoriaus...

Susitikimas su rašytoju vyks gegužės 15 d., 20 val., o 21 val. – unikalus muzikinis projektas. „Pykst buoče, „Sakau tėise švėise“, „Visa teisybė api žemaiti“, „Plūgo rapsodija“ – kūriniai, kuriuose apmąstytas šiuolaikiškas žemaičio gyvenimas. Meškaragio dainose nebelieka stereotipinio etnografinio XIX a. žemaičio įvaizdžio, o, pasirodo, žemaičiai valgo mėsainius, dėvi Gucci ir vedžioja špicus...

D. Poškos „laiškus į ateitį“ gavome tik dabar

Pernai dr. Deima Katinaite visuomenei pristatė disertacijos tyrimą, kuriame vienu iš objektų tapo Šilalės rajone stovintis Baublys. Mokslininkė iš naujo pažvelgė į Dionizo Poškos konstruotą erdvę Bijotuose ir pastebėjo, jog D. Poška, būdamas bevaikis bajoras, stokojo tęstinumo, todėl, pasitelkdamas ąžuolinį Baublį, juo naudojosi kaip kauke ir sakykla.

D. Poška, pasak mokslininkės, savo laiku komunikavo dviem kryptimis – kalbėjo apie Lietuvos praeitį ir tuo pačiu siekė susitikti su ateities kartomis.  Galima teigti, kad D. Poškos „laiškus į ateitį“ gavome tik dabar, todėl šįmet per Muziejų naktį Bijotose lankytojai kviečiami giliau patirti žemaičių bajoro sukurtą erdvę. Gegužės 16 d., 15 val., vyks prof. dr. Vykinto Vaitkevičiaus ekskursija-žygis po seniausią Lietuvos muziejų, Bijotų dvaro parką ir Vyšniakalnį, iš kurio atridenti ąžuolo drūtgaliai.

Taip pat Baublių muziejue vyks kanklių edukacijos, susitikimas su parodos „Judas buvo bloga moteris“ autoriumi Antanu Jasenka, o vakarą užbaigs Rugilės Norbutaitės ir Jausmės Elenos Stonkutės elektroninės muzikos ir gyvo skambesio duetas. Kūrėjos pristatys 2026 m. išleistą elektroninės muzikos ir gyvo skambesio albumą „Neriuos“.

Išsamesnę renginių programą rasite www.silalesartojas.lt.

Renata JANČIAUSKIENĖ

Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus direktorė

********

MUZIEJŲ NAKTIS 2026 ŠILALĖJE – RENGINIŲ PROGRAMA:

Gegužės 15 d. (penktadienis), 17 val. – parodos „Išartos istorijos: „Šilalės artojui“ –  75 metai“ atidarymas (kultūros festivalis „Dausos“2026);

18.30 val. – edukacija „Gilių kavos skoniai“;

20 val. – knygos „A noji?“ pristatymas. Autorių Tomą Šaltmerį-Tuomsuons kalbins Renata Jančiauskienė;

21 val. – Meškaragio koncertas;

22–23 val. – meninis šviesos vakaras – Aretos Didžionienės piešiniai šviesoje, Audriaus Lauručio projekcija;

MUZIEJŲ NAKTIS Bijotuose:

Gegužės 16 d. (šeštadienis), 15–18 val. – prof. dr. Vykinto Vaitkevičiaus ekskursija-žygis po Bijotų dvaro parką ir Vyšniakalnį;

18 val. – Kauno miesto muziejaus edukacinis užsiėmimas „Liaudies muzikos instrumentų šalyje“;

19 val. – susitikimas su parodos „Judas buvo bloga moteris“ autoriumi Antanu Jasenka;

21 val. – Rugilės Norbutaitės (thelastsunday) ir Jausmės Elenos Stonkutės elektroninės muzikos ir gyvo skambesio duetas;

22–23 val. – meninė šviesos instaliacija (projekcija Audriaus Lauručio)

Renginius organizuoja – Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus, projektą „Muziejus suartina“ 2026“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Šilalės rajono savivaldybė.

Naujienų portalo Lrytas rengiama konferencija „Verslo genas“ suburs verslo, politikos, akademinės bendruomenės ir regionų lyderius diskusijai apie šalies ekonomikos ateitį, regionų augimą ir verslo transformaciją. Lrytas jau dešimt metų rengia projektą „Verslo genas“, skatinantį verslumą ir inovacijas Lietuvoje.

Konferencija išsiskiria dėmesiu regionams – šiemet ji vyks Tauragėje, pabrėžiant regionų svarbą šalies ekonominiam augimui ir investicinei aplinkai. Renginyje bus nagrinėjamos aktualiausios temos: ekonomikos perspektyvos, talentų pritraukimas, verslo finansavimas, žalioji transformacija ir regionų konkurencingumas.

Kur ir kada?

„Tauragės Bendruomenių namai", Vytauto g. 141, Tauragė

Gegužės 22 d.

Jūsų lauksime nuo 9:30

Kas laukia konferencijos dalyvių?

• Daugiau nei 60 pranešėjų;
• Per 15 pranešimų ir diskusijų;
• 1000 dalyvių;
• Daugiau nei 10 stendų su specialiais partnerių pasiūlymais;
• Verslo kontaktų mezgimo galimybės su verslo, politikos, mokslo, žiniasklaidos ir visuomenės atstovais.

Konferencijos programa apima pranešimus ir diskusijas dviejose salėse, kuriose bus gvildenamos tiek strateginės, tiek praktinės verslo temos.

Renginys prasidės oficialiu atidarymu, po kurio vyks diskusija „Regionai augina raumenį: ką iš to gali pasiimti Lietuva?“, kurioje dalyvaus ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas, Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas, ekonomistas Marius Dubnikovas, Tauragės apskrities verslininkų asociacijos pirmininkė Aistė Micevičiūtė, finansų ministerijos kancleris Kęstutis Kvaraciejus. 

PROGRAMA

„Verslo geno“ 10-ieji apdovanojimai

Po konferencijos kviečiame nepabėgti ir kartu pasidžiaugti jau dešimtą kartą vykstančiais „Verslo geno“ apdovanojimais. Jų metu apdovanosime verslus, kurie Lietuvoje kuria bei įgyvendina savo sumanymus ir svariai prisideda prie pokyčių šalyje.

Apdovanojimai vyks: I salėje („Verslo kompasas“).

Pradžia: 17.00 val.

Renginys bus filmuojamas ir fotografuojamas.

Karas juokų nemėgsta. Ir šypsenų ten nedaug. Tai ašarų tėvynė. Bet štai 81-osios vadinamojo Didžiojo Tėvynės karo pabaigos meti­nės arba Pergalės diena, gegužės 9-ąją plačiai pažymėta Rusijoje ir kai kur kitur, daugeliu atvejų pri­vertė nusišypsoti. Pasipylė juokelių, iro­nijos ir pašaipų banga.

Pirmiausia apie Kyjivo ir Maskvos nediplomatinę dvikovą. Iš pradžių Kremlius užsigeidė, kad gegužės 9-ąją ramiai galėtų atšvęsti savo šventę ir pasigirti pasauliui laimėjimais vadinamoje „specialioje karinėje operacijoje“. Jis pasiūlė Kyjivui vienos dienos paliaubas. Tuomet Volodymyras Zelenskis pateikė savo pasiūlymą: liaukitės griauti Ukrainą ir žudyti jos žmones kiek anksčiau, pavyzdžiui, gegužės 6-ąją. Ne, sako Kremliaus valdovas, mums netinka. Iš Kyjivo netruko ateiti atsakymas: tuomet ir Pergalės dienos šventinė nuotaika jums negarantuota...

Putinas suirzo. Kaip kažkoks buvęs juokdarys šaipysis iš legendinio saugumo papulkininkio! Bet diktatorių lydėjo ir baimė: Ukrainos dronai jau pasiekia ir Sankt Peterburgą, ir Maskvą, ir atokiausias Rusijos naftos saugyklas. O jeigu kokia ukrainietiška raketa per paradą atsimuš į Kremliaus kupolą, kaip atsitiko karo pradžioje, ar nukris Raudonojoje aikštėje?

Tačiau Ukrainos vadovas su jam būdingu humoru (jo įkurtas humoristinis projektas „Studija – 95“ per šalies TV rodomas ir šiandien) pasiūlė kilniaširdę išeitį: jo įsaku Nr. 374/2026 dronai neskraidys virš Maskvos parado metu ir leis Putinui švęsti. Įsake nurodyti tikslūs Raudonosios aikštės paramet­rai, o tai liudija, jog Kyjivas yra seniai pasirengęs smogti į numatytą vietą. Tai įžeidė diktatorių, o jo atstovas spaudai Peskovas atkirto: mums nereikia niekieno leidimo...

Kaip ten būtų buvę, nežinia, tačiau šitaip paniekintą (jaunimo žargonu „išdurtą“) Kremlių išgelbėjo ne kas kitas, o Donaldas Trumpas. Prieš pat paradą Raudonojoje aikštėje jis pareiškė susitaręs su Rusijos ir Ukrainos lyderiais skelbti trijų dienų, gegužės 9–11 d., paliaubas. Apžvalgininkai linksmai komentuoja šią dvikovą ir primena, jog Putinas nesugebėjo nei per tris dienas užimti Kyjivo, nei jame 2022 m. gegužės 9-ąją surengti savo pergalės paradą.

Ukrainiečiai ne juokais išgąsdino Maskvą bei jos svečius. Į paradą atvyko tik 9 šalių – nuo Malaizijos, Abchazijos iki Laoso – vadovai, kai kurie jų nerizikavo stovėti tribūnoje šalia Putino. Esą niekas specialiai kviestas nebuvo, nors Lukašenka padėkojo Putinui už atsiųstą kvietimą. Pati šventė vyko tik 45 minutes, pirmąkart per 19 metų be karinės technikos, o Raudonosios aikštės grindiniu išdrįso pražygiuoti tik Šiaurės Korėjos kariai. Putino kalba truko vos 10 minučių ir apsiribojo herojiškos rusų liaudies šlovinimu.

Iškilmės surengtos ir kituose Rusijos miestuose. Antai, Čitoje maršo tempu žygiavo Putino agresiją šlovinančios motinos, kurių sūnūs ar vyrai žuvo, yra suluošinti ar tebekariauja Ukrainoje. Kitur demonstracijose dalyvavo karinėmis uniformomis aprengti vaikai, nešantys imitacinius šautuvėlius... Į susitikimus su Putinu nuo šiol įvairaus rango valdininkai turi eiti palikę ne tik mobiliuosius telefonus, bet ir rankinius mechaninius bei elektroninius laikrodžius, nes diktatorius bijo... Čia ironiškąją dalį galima ir baigti. 

Kam gi Putinui reikalinga gegužės 9-oji?

Analitikai sako, kad šitaip jis mėgina atgaivinti imperijos idėją, kurią skelbė dar 2000-aisiais ateidamas į valdžią po Boriso Jelcino. Tai propagandinis žaidimas rusų jausmais ir išpūsta vienybės samprata. Mitologizuotas pergalės kultas jam padeda valdyti visuomenės emocijas, sulaikyti ją nuo protestų, kurių galimybė dėl blogėjančios ekonominės padėties auga. Kontroliuojant informaciją apie karą prieš Ukrainą, ribojant prieigą prie viešųjų tinklų, lengviau pateisinti bet kokią agresiją. 

JAV administracija vis dar tiesia ranką Kremliaus režimui. Vakarų analitikai spėlioja, kodėl D. Trumpas taip elgiasi: ar jis turi grynai pragmatinių, vertelgiškų užmojų, ar veikia senos, dar 9-ojo dešimtmečio pabaigoje būsimam Amerikos prezidentui įskiepytos simpatijos „kagėbistiniam“ režimui?

Kitas klausimas, nukreiptas į ateitį: ar valstybių lyderių pasikeitimas lemia tų šalių politikos kursą? Ar tarpiniai rinkimai į JAV Kongresą lapkritį ir rinkimai į Rusijos Dūmą rugsėjį reikš esminius posūkius didžiųjų valstybių vidinėje sanklodoje? Permainos Vengrijoje įrodo, jog tai yra įmanoma...

Spėlionės – nedėkingas užsiėmimas. O štai sovietinės pergalės iškilmės Rusijoje parodė, kad agresyvus kremlinis naratyvas traukiasi, Putino aplinka vis labiau izoliuojama ne tik nuo tarptautinės bendruomenės, bet ir nuo pačių rusų. Jų nepasitenkinimas – ilgalaikis procesas, bet tai, kas verda kaistančiame Rusijos katile, – ne dabartinio režimo patiekalas...

Česlovas IŠKAUSKAS

Praėjus vos dviem mėnesiams po 2026 m. rajono biudžeto patvirtinimo, tarybai tenka taisyti savivaldybės administracijos padarytas klaidas. Dėl jų Šilalės miesto ir Žadeikių seniūnijos šiemet negalės atlikti numatytų darbų. 

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Remigijaus ŽIAUBERIO nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 34

Kaltinėnų Aleksandro Stul­ginskio gimnazijoje ge­gu­žės 4–8 d. vyko Europos savaitės renginiai „Europa gyvai: pažink, patirk, kurk!“, kuriuos organizavo gimna­zijos MEPA (Mokyklos – Europos Parlamento ambasadorės) komanda. Veiklų me­tu mokiniai ne tik gilino žinias apie Europos Sąjungą ir jos vertybes, bet ir ugdė kūrybiškumą, pilietiškumą bei bendradarbiavimo įgūdžius.

Savaitė prasidėjo 1–2 pradinių klasių mokinių kūrybine veikla „Didžioji Europos vėliava“, kurios metu vaikai spalvino Europos šalių vėliavas ir kūrė bendrą plakatą „Europa mūsų akimis“. 3–4 klasių mokiniai dalyvavo „Europos lobių paieškoje“, kur mokėsi pažinti Europą žaisdami ir bendradarbiaudami komandose.

Didelio susidomėjimo sulaukė „Europos tinklinio diena: žaisk, pažink, vienykis!“, kurioje dalyvavo komandos iš Rietavo Lauryno Ivinskio, Radviliškio r. Šeduvos gimnazijų. Komandos simboliškai atstovavo Europos šalims, pristatė jų kultūrą bei kalbą. Sportinė veikla tapo puikiu bendrystės ir vienybės pavyzdžiu.

Europos savaitės metu taip pat vyko susitikimas su Šilalės savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos atstovėmis Gabija Jakaite ir Vaida Janulevičiene, kurios mokiniams pristatė jaunimo galimybes Europoje – studijų, savanorystės ir jaunimo mainų programas.

Savaitę vainikavo kūrybinė veikla „Europos stebuklų labirintas“, vykusi kartu su Šilalės švietimo pagalbos tarnybos metodininke,  rajono menininke Indre Lukoševičiene. Mokiniai kūrė meninius objektus, simbolizuojančius Europos šalis, vertybes ir kultūrų įvairovę. Tuo pačiu metu vyko ir MEPA ambasadorių organizuota „Europos iššūkių diena“, kurios metu mokiniai dalyvavo inter­aktyviose veiklose apie Europos Parlamentą, demokratiją ir Europos Sąjungos vertybes. 

Europos savaitės renginiai parodė, kad pažinti Europą galima kūrybiškai, aktyviai ir įdomiai – per meną, sportą, žaidimus ir bendras patirtis.

Aurelija BETINGIENĖ, 

istorijos ir pilietiškumo mokytoja, projekto koordinatorė

AUTORĖS nuotr.

Balandžio 30 d. vokiečių kalbos mokytoja Kristina Katauskaitė ir bio­logijos mokytoja Rūta Galbogytė-Gedvilienė 6ab klasių mokiniams, besimokantiems vokiečių kalbos, vedė atvirą CLILiG pamoką „Nitrate in Gemüse und Obst“ („Nitratai daržovėse ir vaisiuose“). Pamoką stebėjo keturi svečiai iš Italijos, Istituto Comprensivo di Zero Branco mokyklos, atvykę pagal „Erasmus+“ programos darbo stebėjimo (angl. job shadowing) veiklą.

Ankstyvosiose daržovėse, ypač auginamose šiltnamiuose, nitratų koncentracija būna didžiausia dėl mažesnio saulės kiekio ir intensyvaus tręšimo. Pavasarį ir vasarą ypač naudinga vartoti šviežias daržoves ir vaisius, todėl svarbu įvertinti juose esantį nitratų kiekį, siekiant maitintis sveikai.

Pamokos pradžioje mokiniai susipažino su daržovių ir vaisių pavadinimais vokiečių kalba, atliko žodyno įtvirtinimo pratimus bei išsiaiškino, kas yra nitratai. Vėliau jie buvo suskirstyti į grupes ir atliko vaisių bei daržovių tyrimus – nustatė nitratų koncentraciją ir pateikė savo išvadas.

Svečiai iš Italijos taip pat atliko tyrimus ir išsiaiškino, jog daugiausia nit­ratų turi daržovės – bulvės ir agurkai. Jie džiaugėsi, kad integruota pamoka skatino mokinių bendradarbiavimą, kritinį mąstymą ir aktyvų įsitraukimą.

Mokytojos dalyvauja Goethe’s instituto projekte „CLILiG – integruotas vokiečių kalbos ir dalyko mokymas(is) Lietuvoje“.

Kristina KATAUSKAITĖ

Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos vokiečių kalbos mokytoja

AUTORĖS nuotr.