Nesėkmingą projektą gelbės gyventojai

Praėjusią savaitę Lietuvoje kilo pasipiktinimas stipriai išaugusiomis maisto produktų kainomis - net pasigirdo raginimų boikotuoti prekybos centrus, nepirkti juose maisto. Tačiau boikotuoti, matyt, reikėtų ir mūsų rajono valdžią, lengva ranka sutinkančią didinti paslaugų kainas. Paaiškėjo, kad praėjusią savaitę Tauragės apskrities savivaldybių merai bei administracijų direktoriai susitarė nuo ateinančių metų net trečdaliu pabranginti rinkliavą už atliekų tvarkymą. Valdžios atstovų sprendimu, apskrities gyventojams teks padengti dėl Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) vadovų nemokšiškumo susikaupusias skolas.

Iš gyventojų kišenės per keletą metų planuojama papildomai ištraukti 1,1 mln. eurų. Tokią sumą atliekų tvarkytojai dabar yra skolingi Turto bankui, perėmusiam iš Finansų ministerijos prieš keletą metų Europos Komisijai priteistą skolą. Europos Komisija nustatė, jog, statydamas sąvartyną, TRATC ne pagal paskirtį panaudojo 856 tūkst. Eur paramos lėšų. Per keletą metų susikaupė ir nemaži delspinigiai - bendrovės neveiklumas gyventojams papildomai dabar kainuos dar 260 tūkst. Eur.

Balandį Turto banko raštą, reikalaujantį užtikrinti skolos grąžinimą, gavo ir Šilalės rajono meras Jonas Gudauskas. Raštas perduotas svarstyti savivaldybės tarybos Finansų, investicijų ir verslo komitetui, tačiau praėjusią savaitę posėdžiavę savivaldybės tarybos nariai taip ir neišgirdo, kas jame dėstoma. Savivaldybės administracijos direktorius Raimundas Vaitiekus komiteto nariams teigė, jog reikia palaukti, kol paaiškės TRATC stebėtojų tarybos ir valdybos sprendimas.

„Sumos yra priteistos teismo, mokėjimai bus išdėlioti per keliolika metų. Šilalei teks 24 proc. skolos - tiek, kiek turime akcijų“, - sakė R.Vaitiekus. Tačiau iš kokių lėšų planuojama grąžinti skolą Turto bankui, taip ir ne­įvardijo.

Atsakymą galima rasti Turto banko rajono merui J.Gu­daus­kui atsiųstame rašte. 

„Pagal pateiktus duomenis, UAB TRATC veikla nuostolinga nuo 2013 m. Įmonė nurodė, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 07 24 nutarimu patvirtintą me­todiką, šiuo metu yra per­skaičiuojamas vietinės rink­liavos mokestis už at­liekų tvar­kymą. Į naują rinkliavos mo­kestį turi būti įtrauktos ir išlaidos - 856 tūkst. 524,56 Eur negrąžintos paramos su dels­pinigiais dengimui. Fi­nan­­­­sinės padėties pagerėjimo įmo­­­nė tikisi nuo 2017 m., jeigu sa­vivaldybių tarybos 2016 m. patvirtins naujus vietinės rink­­liavos dydžius. Gali­mybes vykdyti sko­los Turto bankui grąžinimą įmonė grin­džia pla­nuojamomis gauti didesnėmis pajamomis, taikant naują mokesčio dydį“, – rašte Šilalės savivaldybės merui informuoja Turto bankas.

TRATC valdybos ir stebėtojų tarybos posėdis įvyko praėjusią savaitę, sprendimas nuo 2017 m. didinti rink­liavą jau priimtas. Netrukus tam turės pritarti savivaldybių tarybos. Gali būti, kad dėl artėjančių Seimo rinkimų rajono vadovai šį darbą atidės iki rudens. Tačiau esmės tas nepakeis. Ir netgi atvirkščiai: kuo ilgiau bus delsiama, tuo daugiau delspinigių prikapsės.

Šiemet Šilalės savi­valdybė kartą jau gel­bėjo į skolas įklim­pusį TRATC - iš rajono biudžeto jam „už ačiū“ pervedė 47 tūkst. Eur. Oficialiai pinigai skirti akciniam kapitalui formuoti - savivaldybė įsigijo 55 paprastąsias vardines akcijas po 868,86 Eur.

Taigi šį pavasarį apskrities savivaldybės jau sumetė TRATC 199,8 tūkst. Eur. Bet tik nereikia galvoti, jog šios investicijos sustiprino įmonę. Ir šie pinigai buvo reikalingi skolai grąžinti - „Kauno tiltai“ laukė, kol bus sumokėta už sąvartyno antrosios sekcijos statybą ir jau grasino kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Reikėtų pastebėti, kad sprendimo plėsti sąvartyną apskrities savivaldybių tarybos (jos yra TRATC steigėjos) nebuvo priėmusios, o TRATC antrąją sekciją pradėjo statyti, neturėdamos jokio finansavimo.

Atliekų tvarkytojai jau kelinti metai dirba nuostolingai. 2012 m., įvedus rinkliavą už atliekų tvarkymą, bendrovės pelnas siekė 130,8 tūkst. Eur, tačiau 2013 m. susidarė 48 tūkst. Eur nuostolis, 2014 m. bendrovė patyrė 250 tūkst. Eur, o 2014 m. -  beveik 168 tūkst. Eur nuostolių. Bet įstatinis kapitalas nebuvo keičiamas.

Rinkliava už atliekų tvarkymą kils. Tačiau abejotina, ar tai išspręs visas Tauragės regiono atliekų tvarkymo įmo­nės finansines problemas. Aplinkos ministerija spau­džia bendrovę kuo greičiau įsigyti  atliekų rūšiavimo liniją - teigiama, jog TRATC vienintelis Lietuvoje jos neturi. Dėl to Europos Komisija mūsų šaliai net gali skirti baudą.

Bendrą keturių savivaldy­bių įmonę įsteigę ir jos nesugebantys kontroliuoti politikai dabar skėsčioja rankomis ir, priimdami sprendimus ap­mokėti nuostolius iš gyventojų kišenės, net nediskutuoja. Esą atliekas reikia tvarkyti, todėl padaryti nieko neįmanoma. Tuo tarpu susidaro įspūdis, kad TRATC  tyčiojasi iš žmonių, mat įmonės administravimo išlaidos kasmet vis didėja.  Nuo 2012 m., kai pradėjo kauptis nuostoliai, TRATC administravimo išlaidos išaugo net 55,5 tūkst. Eur. Įdomiausia, jog nuostolingai dirbanti įmonė savo darbuotojams dar moka ir nemažus priedus. Beje, jie taip pat didėja: 2012 m. išmokėta 5503 Eur priedų, o 2015 m. prie atlyginimų pridėta jau net 17 tūkst. 183 Eur.

Taip dirbant, rinkliavos bran­ginimui nebus galo. To­dėl, pavyzdžiui, Jurbarko savivaldybės taryba reikalauja pertvarkyti bendrovę į viešąją įstaigą. Deja, nė vieno kito rajono politikai tokio pasiūlymo nesvarsto. Tad belieka tik spėlioti, kokios priežastys ar interesai verčia juos tyliai tuštinti rajono biudžetą bei gyventojų kišenes.

Daiva BARTKIENĖ