Autokratai ima viršų

Praėjusią savaitę apžvalgininkui, ketinančiam komentuoti svarbiau­sius įvykius, neliko pasirinkimo: Pu­tino režimas pašalino dar vieną ne­­­palankų varžovą – vos 47-erių Alek­sėjų Navalną. Lemiamas pa­si­ruo­šimo etapas apgalvotas iš anksto: oponentas ir Kremliaus bei Pu­ti­no kritikas buvo išgabentas į ato­­kią ko­loniją „Poliarinis vil­kas“ šiau­ri­nia­me Jamalo Nen­cų auto­no­minės apy­gardos rajone, kad kaip B. Nemco­vui prie Krem­liaus ne­išdygtų vi­siems akis ba­dan­čių pa­ger­bimo vietų. Pašalinimo technologija…

Rotacijos ir manipuliacijos

Praėjusią savaitę mūsų mintis, nuojautas ir baimes apėmė du įvy­kiai: pagaliau pasibaigusi Ukrai­nos vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado Valerijaus Zalužno atleidimo epopėja ir „feikinis“ Putino interviu JAV žurnalistui Tuckeriui Carlsonui. Kai vasario 8-osios vakarą Volodymyras Zelenskis paskelbė atleidžiantis gink­luotųjų pajėgų vadą, lengviau atsikvėpėme: pagaliau baigsis kalbos apie politikų nesantaiką, kariuomenėje kylantį nepasitenkinimą ar net naują Maidaną. Buvo skelbiami ir apklausų rezultatai:…

Kam Amerika renčia sienas?

Pozityvios prognozės pasitvirti­no: Europos Sąjunga įveikė Vengri­jos premjero Viktoro Orbano pasi­priešinimą ir balsavo už 50 milijardų eurų paramos skyrimą Ukrainai ket­veriems metams su metinėmis atas­kaitomis bei išsamia analize po dvejų metų, kaip ši parama naudo­jama. 33 mlrd. iš jos bus suteikti pa­skolų forma, o 17 mlrd. – neatly­gintina parama. Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 10

Rusija kažkada norėjo įstoti į NATO...

Pilkasis pošventinis laikotarpis dau­gelį įspraudžia į depresiją, kai kam atsiranda itin pavojingų panikos prie­puolių, nerimo, nereikalingos įtampos. Ir tuomet žmogaus jokiais argumentais neįtikinsi, kad ne vis­kas taip jau blogai: karo dar nė­ra, žemdirbiai savo triukšminga pro­testo akcija Vilniuje turbūt šį tą iš­kovojo, kainos, kaip guodžia statistika, menksta, šviesos metas ilgėja, tad kiniškas ugninis Drakonas ne toks jau ir baisus… Česlovas…

Kodėl mums toli iki suomių ar latvių?

Nuo Helsinkio iki Varšuvos, ma­tuojant automobilių kelius, yra dau­giau kaip tūkstantis kilometrų. Trijų Baltijos šalių sienos su Rusija ilgis – beveik 900 km, o jeigu pridėtume Latvijos ir Lietuvos sieną su Balta­rusija, ji prailgėtų dar maždaug tiek. Gi NATO nare tapusi Suomija turi net 1340 km sieną su Rusija. Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 6

Valdžios chaosas Lenkijoje

Kol visas katalikiškas pasaulis šventė Kalėdas ir triukšmingai sutiko Naujuosius metus, kaimyninė Lenkija išėjo į gatves ne laidyti fe­jerverkų, o protestuoti, smurtauti ir versti naująją Donaldo Tus­ko va­dovaujamą centro dešinės vy­riau­sybę. Chaosą šalyje pasėjo nuolat besivaržančios „Tei­sės ir teisingu­mo“ („Prawo i Spra­wiedli­wość“, PiS) bei „Piliečių platformos“ („Plat­for­ma Obywatelska“, PO) partijos. Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 4

Kaip suvaldyti ugningąjį Drakoną?

Sveikam protui nesuprantamas šuolis nuo horoskopinio Triušio iki Drakono, bet viskas, kas grįsta mis­tika, žmones traukia. Tuomet jie, kaip sako psichologai, šių gyvū­nų savybes projektuoja į save, tapatina su savimi, žadina viltis bei lū­kes­čius. Nepaisant to, kad kasmet tos viltys panašios... Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 98

Optimizmas vis tik ima viršų...

Apie pranešamas žinias dažnai sa­koma: yra dvi naujienos – viena ge­ra, kita bloga. Mes sakytume dar kitaip: viena netikėta, kita nenu­ste­bino. Žinoma, kalbama apie Europos Sąjungos vadovų tarybos (EVT) dviejų dienų aukščiausio lygio su­sitikimo rezultatus, kurie ir nu­džiu­gino, ir nuliūdino. Bet optimizmo bu­vo daugiau. Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 96

Kuriai lietuvių kartai išpuls karas?

Mano ir mano brolių kartai karo baisumų patirti neteko. Gimę per antrąjį pasaulinį jie buvo dar maži, kad suprastų, kas dedasi aplinkui, o šių eilučių autorius – jau pokario vaikas, tad prisimena tik nykius tėvų pasakojimus. Jie sode po obelimis buvo išsirausę du bunkerius, kur su dviem sūnumis slėpėsi nuo artilerijos apšaudymų. Kai jie nutildavo, mama įslinkdavo į trobą ir…

Kam reikia nusira­minimo kėdutės?

Šalia Lietuvos miestuose ir mies­teliuose įsižiebiančių šventinių eg­­lu­čių mirgėjimo, kylančio be­pro­tiško apsipirkimo šurmulio, o ir skaudžių netekčių (šių eilučių autoriui ypač liūdna dėl kartu dirbusio Lie­tuvos televizijos operatoriaus Lion­­gino Grigonio bei Kovo 11-osios signataro Sauliaus Peče­liū­no mir­ties), šalyje nerimo sėklą pasėjo ir valdančiųjų bei Prezidento susidū­rimas. Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 92
Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą