Kaip suprantame patriotizmą?

Lapkričio 23-iąją minėsime Lietuvos ginkluotųjų pajėgų įkūrimo 104-ąsias metines. Visą savaitę vyks­­ta šiai sukakčiai skirti renginiai. Nesiruošiu nei išsamiai kartoti Lie­tuvos kariuomenės istorijos, nei skai­čiuoti jos pajė­gumų, nei at­skleis­ti jos vaidmens šiandienos grėsmių akivaizdoje. Šįkart pa­kal­bėkime apie patriotizmą. Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 88

Kada reikia laikyti liežuvį už dantų?

Visi Šventieji ir Vėlinės mums su­teikė daugiau rimties, susikaupimo ir susimąstymo, kad viskas šiame pasaulyje yra laikina. Tai nereiškia, jog į viską galime numoti ranka ir rūpintis tik savo gerove, nepadėti artimam ir vargstančiam. O būtent tokios pagalbos šiandien reikia Uk­rainai. Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 84

Amerika brenda į nežinią?

Kažkada Amerika buvo pažadėtoji žemė. Tūkstan­čiai lietuvių sėdo į garlai­vius, plūdo už Atlanto ir ieš­kojo savo eldoradų. Daug kas sekinančiu darbu šach­tose prisikrovę kap­še­lius grįžo į Lietuvą, nusipirko že­mės ir joje vertėsi tol, kol is­torijos gūsiai nenušlavė jų sodybų nuo žemės pa­viršiaus, o visokie okupan­tai neišdraskė šeimų, gi­mi­nių, tėviškių... Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 81

Tautinio tingumo akivaizda

Paviešėti svečiose šalyse yra pra­­vartu ne tik dėl to, kad atgauni jė­gas, pailsi, daug pamatai ir su­ži­nai, pagaliau – išvengi šaltojo ne­šildymo laikotarpio, bet ir dėl ly­ginamojo efekto. Žinoma, aklai lyginti kainas, gyvenimo lygį, vie­šą­ją tvarką ar tautinį mentalitetą yra neprotinga. Tai tas pats kaip sa­kyti, jog ana šalis geresnė, nes ten šil­čiau... Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.…

Ištikimas Putino klapčiukas

Ilgai dvejojau, ar verta ra­šyti apie šį čečėnų vei­kė­ją, kuris savo pa­tai­kū­niš­ka veikla suteršė kilnų vai­na­chų vardą. Tai Ramzanas Ach­matovičius Kadyrovas, kurio 46-ąjį gimtadienį spa­lio 5-ąją pompastiškai at­šventė Maskva. Putino klap­čiukui Čečėnijos prezi­dentui buvo užkabintas eilinis aukštas apdovanojimas, jis pagerbtas generolo-pulkininko laipsniu, nors kovo mėnesį iš Putino rankų gavo gene­rolo-leitenanto antpečius. Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 77

Putinėli raudonasai...

Anądien kaimynė, vidutinio am­žiaus moteriškė, šūktelėjo per tvo­rą: iškirsiu velniop šitą putiną! Kaip tarė, taip padarė: iškapojo dar ža­lias šakas, pirmų šalnų nurudintus lapus ir pradėjusias rausti uogas. Pas­kui nusikvatojo: va taip bus ir tam... Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 75

Lietuviškumo paieškos

Praėjusią savaitę mus pasiekė dvi liūdnos žinios: lietuviai pralaimėjo Europos krepšinio čempionatą ir mirė Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II. Abi šios naujienos nelygiavertės, bet, pripažinkime, nėra ir itin skausmingos. Mat kiek­viena nesėkmė sporte yra lyg puiki profilaktika, o ir monarchės netektis galbūt leis karalystei kiek atsinaujinti. Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 69

Lietuviškas „o gal kaip nors...“

Rugsėjo pradžia mums at­nešė ir šviežių kardelių mar­gumą, ir vaikų klegesį, ir nau­jus švietimo rūpesčius, bet šitame džiugiame alase tvyro ir nerimo debesys: auga elektros, dujų, šildymo kainos, ir galo joms niekas ne­prognozuoja. Prie karo Uk­rainoje tarsi ir priprato­me, tad nėra ko stebėtis, kad vi­sa Europa savotiškai at­buko nuo Rusijos agresijos. Da­bar visi labiausiai su­si­rū­pi­nę, kaip išgyventi ru­denį ir žiemą.…

Hitleris, Putinas ir Šventasis tėvas...

Šiuo neramiu ir įtampos kupi­nu metu vyresnieji prisimena ir tra­giš­kus Lietuvai prieškario laikus – Molotovo-Ribentropo paktą, jo slaptuosius protokolus, kurie daugiau kaip po mėnesio dar buvo papildyti į tautos genocidą atvedusiais pa­keitimais. Sovietai ir naciai pasidalino Rytų Europą, o Hitlerio reichas pradėjo Antrąjį pasaulinį karą. Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 65

Apie sportą – kaip politikos įrankį

Prieš žiemos olimpi­nes žai­dynes Kinijoje su grupe ko­legų kreipėmės į Lie­tu­­vos tautinį olimpinį ko­mi­­te­­tą, už sporto politiką at­sa­­kin­gas valstybės instituci­jas, kviesdami diskusijai, kaip padėti profesionaliajam sportui išsilaisvinti iš po­li­ti­nės kon­junktūros. Tiems, kas bent kiek domisi tarptautine politika, aki­vaiz­du, jog svarbiausi tarp­tautiniai sporto įvykiai yra tapę mėgiamu politinių dik­tatorių manipuliacijos įran­­kiu. Didžiausia bėda, mano įsitikinimu, kad diktatoriai kryptingai skiria dideles lėšas…
Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą