„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384

Ekspertai įspėja: netinkamai tvarkomos pandeminės atliekos tampa ateities tiksinčia bomba

 Vitoldas Sapožnikovas Vitoldas Sapožnikovas

Pasaulį užvaldžius koronaviruso pandemijai, vienkartinės veido kaukės, pirštinės, dezinfekcinio skysčio pakuotės tapo neatsiejama naujos kasdienybės dalimi. Ir jei anksčiau išeinant iš namų daugelis neretai pasitikrindavo, ar su savimi pasiėmė raktus, telefoną, piniginę, šiandien pirmiausia skubama užsidėti kaukę. Prevencija, saugantis nuo koronaviruso infekcijos neabejotinai svarbi, tačiau su antrąja COVID-19 banga iš paskos slenka tylus, bet ne mažiau grėsmingas priešas – pandeminė tarša, nuo kurios vakcina nebus išrasta.

Infekuotos atliekos – budintis priešas

Pasak pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovės „Žalvaris“ direktoriaus Vitoldo Sapožnikovo, plintant virusui lygiagrečiai auga ir taršos mastai. Pasinėrę į koronaviruso rūpesčius, taršos ir aplinkosaugos problemas kol kas atidedame ateičiai, nesusimąstydami, kad netinkamas atliekų tvarkymas arba dar blogiau – šių atliekų netvarkymas, tik paaštrins situaciją. Nežinodami, kaip saugiai turėtų būti utilizuojamos galimai virusu infekuotos atliekos, rizikuojame toliau platinti grėsmingą ligą, taip sukeldami dar didesnį pavojų savo sveikatai ir darydami žalą aplinkai.

„Šiuo metu visas pasaulis susitelkęs į pandemijos suvaldymą, tačiau lėto kenkimo aplinkosaugos problemos patrauktos į paraštes. Aplinka dūsta COVID-19 atliekose – išmetami didžiuliai kaukių, pirštinių, kiekiai, daugybė dezinfekcinio skysčio plastiko talpų, veido skydeliai, vienkartiniai drabužiai. Akivaizdu, kad problema yra globali ir tampa ilgalaike visame pasaulyje, o jos nepradėjus spręsti dabar – ji taps dar vienu pasauliniu ateities aplinkosaugos iššūkiu“, – įsitikinęs V. Sapožnikovas. 

 „Žalvaris“ direktoriaus teigimu, netinkamai tvarkomos vienkartinės asmens apsaugos priemonės ne tik didina taršą, bet ir kelia papildomą riziką užsikrėsti pavojingu virusu.

„Nors nėra įrodyta, kad panaudotos, aplinkoje besiplaikstančios kaukės ar respiratoriai gali perduoti užkratą, tai nėra ir paneigta. Todėl, jeigu kaukę ar respiratorių dėvėjo virusu užsikrėtęs žmogus ir jis veido apsaugos priemonę tiesiog išmetė į šiukšliadėžę viešoje vietoje, išlieka rizika, kad nuo jos virusas gali būti perduotas ir platinamas toliau – tiek atliekas tvarkantiems žmonėms, tiek gyvūnams“, – sakė jis.

V. Sapožnikovas atkreipia dėmesį, kad infekuotų atliekų tvarkymui yra keliami ypatingi reikalavimai, tokios atliekos turi būti saugiai surenkamos, laikomos ir galiausiai sudeginamos. Šios atliekos jokiu būdu neturėtų patekti į sąvartynus. Lietuvoje teisę tvarkyti medicinines atliekas, kurioms priskiriamos ir infekuotos asmens apsaugos priemonės, turi vos dvi įmonės.

Kaip tinkamai išmesti panaudotas kaukes?

Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, kaukės, respiratoriai ir kitos panaudotos asmens apsaugos priemonės, turėję sąlytį su virusu, turi būti utilizuojamos taip, kad antriniam viruso plitimui aplinkoje būtų užkirstas kelias. Rekomenduojama panaudotą kaukę ar respiratorių sandariai „supakuoti“ į dvigubą plastikinį maišelį ir tik saugiai jį užrišus, išmesti į buitinių atliekų konteinerį kaip atlieką.

Namuose saugiai išmesti asmens apsaugos priemones gali kiekvienas – reikėtų skatinti vieniems kitus tai daryti ir vengti šių atliekų atsikratyti viešose vietose. Akivaizdu, kad saugiai utilizuojant panaudotas asmens apsaugos priemones suvartojamo plastiko kiekiai trigubinami, tačiau netinkamai šias atliekas tvarkant ir išmetant viešose vietose – jos „skraido“ ore, nugula gatvėse, pievose ir parkuose, patenka į vandens telkinius.

„Nei Lietuvoje, nei kitose šalyse kol kas nėra įrengtų panaudotoms asmens apsaugos priemonėms skirtų specialių konteinerių ar talpų, kur būtų galima jas saugiai išmesti ir surinkti. Pandemija nesibaigs rytoj, tad galvoti apie tai šalies mastu turėjome jau vakar, nes tik tokiu atveju galima užtikrinti, kad šias atliekas tvarkantys žmonės, dirbdami savo darbą, bus saugūs, o šalia prekybos centrų ir miestų gatvėse nebematysime „skraidančių“ veido kaukių ar guminių pirštinių. Nieko nedarant ir neieškant sprendimų dabar, tik pandemijai atsitraukus, pamatysime tikrąjį problemos mastą – tiesiog turėsime dar vieną ekologinę katastrofą, su kurios pasekmėmis tvarkytis teks dešimtmečius“, – kalbėjo V. Sapožnikovas.

Kaukių naudojimas tiek Lietuvoje, tiek daugelyje kitų pasaulio šalių yra privalomas, vienkartines priemones rekomenduojama keisti kas kelias valandas. Vienas žmogus per dieną šių priemonių gali panaudoti bent kelias, todėl suskaičiuoti realius išmetamus kaukių, pirštinių, dezinfekcinio skysčio pakuočių kiekius labai sudėtinga – tikėtina, kad jie yra milžiniški ir pasauliniu mastu siekia tūkstančius tonų per dieną.

Trūksta valdžios dėmesio

Pasak „Žalvario“ direktoriaus, kaskart atsikratydami panaudotu ar nereikalingu daiktu, turime atkreipti dėmesį į tai, kur jis nuguls ir kas su juo bus daroma. „Žalvario“ vadovas ragina vartoti atsakingai – jei tik įmanoma, rinktis daugkartines pakuotes, tinkamai rūšiuoti atliekas, kurias vėliau būtų galima perdirbti.

Jis įsitikinęs, kad apie pandemijos pasekmes ėmus diskutuoti vis garsiau, drauge su valstybės institucijomis įmanoma parengti konkretų efektyvių veiksmų planą. Lietuvoje yra įgyvendinta sėkmingų atliekų tvarkymo projektų, kaip, pavyzdžiui, taromatų sistema, tad V. Sapožnikovo įsitikinimu, labai svarbu neuždelsti ir nepalikti koronaviruso sukeliamų aplinkosaugos problemų nuošalyje – sukuriant saugią šių atliekų surinkimo sistemą, naudojant informacines-edukacines priemones, ugdant visuomenės sąmoningumą apie tai, kaip tvarkyti pavojingąsias pandemines atliekas, galima laiku sustabdyti problemos plitimą.

UAB „Žalvaris“ yra didžiausia pavojingųjų atliekų tvarkytoja Lietuvoje, kasmet surenkanti ir sutvarkanti per 30 tūkst. tonų atliekų. 1965-ais metais veiklą pradėjusi įmonė šiuo metu tvarko daugiau kaip 180 skirtingų rūšių atliekų, kurių didžiausią dalį sudaro pramonės bei automobilių techninės priežiūros ir remonto įmonių veikloje susidarančios pavojingosios atliekos. Įmonėje dirba per 50 įvairių sričių specialistų, iš kurių 11 teikia aplinkosauginės dokumentacijos rengimo, atliekų apskaitos bei konsultavimo paslaugas.

Eglė BERENTIENĖ

Marketingo ir komunikacijos vadovė

Atnaujinta Trečiadienis, 25 lapkričio 2020 15:56