Gydytojų atlyginimai ligonių pajamoms neprilygsta

Asociatyvi nuotr. Asociatyvi nuotr.

Neseniai į viešumą iškilę Vyriausios tarnybinės eti­kos komisijos planai įteisinti kyšius gydytojams visuomenėje sukėlė nemalonių atgarsių. Nors gyvas mitas, kad daktarui būtina atsilyginti, eiliniai, mažas pajamas gaunantys žmonės tokį siūlymą sutiko priešiškai. Vis daugiau gyventojų mano, kad medikai turi sąžiningai dirbti už tokią algą, kokią gauna.

Kiek uždirba, sužinoti nelengva

Į redakciją mintimis pasidalinti užėję žmonės įsitikinę, jog gydytojai uždirba ne taip jau ir mažai. Todėl jiems nederėtų visuomenei sudaryti nuomonės, kad gauna kone minimalią algą. Ypač kaimuose, kur dažnai ambulatorijoje sėdi tik vienas daktaras, todėl atėjus tenka ilgokai luktelėti eilėje.

„Man atrodo, jog žmonės yra specialiai klaidingai informuojami apie gydytojų bei sveikatos priežiūros įstaigų vadovų algas, nes jei žinotų, kiek iš tiesų jie gauna, gal ne vienas nebruktų vokelio su pinigais. Ne turtuoliai ir mes esame, daug žmonių pas daktarus visiškai nebeina, nes neturi už ką net vaistų nusipirkti“, - pastebėjo viename Kvėdarnos seniūnijos kaime gyvenanti moteris.

Išsiaiškinti, kiek uždirba gydytojai ir kokias algas gauna sveikatos priežiūros įstaigų, prie kurių jie yra prisirašę, vadovai, ne taip jau ir pap­rasta - anaiptol ne visų pirminės sveikatos priežiūros cent­rų bei ambulatorijų internetiniuose puslapiuose atlyginimai skelbiami viešai. O kai kurios tokių puslapių iš viso neturi, nors skelbti duomenis apie įstaigos veiklą yra privaloma.

Prieš kelis mėnesius redakciją pasiekė informacija, kad Šilalės ligoninės direktorius rado būdą neblogai prisidurti prie atlyginimo - pasiskyrė sau edukologo etatą. Tačiau ką tas edukologas dirbo ligoninėje, nesusijusioje su jokia šviečiamąja veikla, taip ir nepavyko sužinoti. Į „Šilalės artojo“ paklausimą, kokių pareigų savo ar kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose turi jų vadovai, rajono meras Jonas Gudauskas neatsakė. Ant­rą kartą paklaustas to paties, garantavo, jog Šilalės ligoninės vadovas Antanas Damulis jokio kito darbo nedirba ir priedų už kitų pareigų atlikimą negauna.  Beje, dabar edukologo etatas ligoninėje jau panaikintas...

Nors viešųjų įstaigų vadovų atlyginimai turėtų būti vieši, meras nedetalizavo, kiek uždirba savivaldybės įsteigtų, taigi valdiškų, poliklinikų bei ambulatorijų vadovai, o apsiribojo nurodymu, kad Lietuvos nacionalinės svei­katos sistemos viešųjų įstaigų vadovų atlyginimai nustatomi, atsižvelgiant į įstaigos lygmenį ir apskaičiuojami, valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų bei valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinį dydį dauginant iš koeficiento.

Rajono lygmens įstaigų vadovams nustatytas koeficientas 12, įstaigų, kuriose dirba nuo 11 iki 100 darbuotojų, vadovų atlyginimai sudaro 7,4 valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio.

Tik priedas prie atlyginimo?

Kas tas koeficientas 12 ir 7,4 bei kokią piniginę išraišką jis turi, suskaičiuoti nesunku. Pareiginės bazinės algos dydį nustato įstatymų leidėjai. Pernai pareiginės bazinės algos dydis nesikeitė - liko 130,5 euro, taigi 12 prilygsta 1566 Eur, o 7,4 bazinės pareiginės algos sudaro 965,7 Eur. Žinoma, neatskaičius gyventojų pajamų, socialinio draudimo bei kitų mokesčių, kurie sudaro beveik ketvirtadalį priskaičiuoto atlyginimo.

Ar už tokią mažą algą gydytojas, kuriam Lietuvoje tikrai nereikia stovėti Darbo biržoje, sutiktų vadovauti įstaigai, kurioje dirba nuo 11 iki 100 darbuotojų? Juo labiau - už pusę etato (ir pusę atlyginimo), kaip, pavyzdžiui, dirba Laukuvos ambulatorijos vyriausioji gydytoja Ieva Demereckienė, Kvėdarnos ambulatorijos vyriausioji gydytoja Irena Beržanskienė, Šilalės pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Vida Macevičienė?

Žinoma, kad ne. Dėl to Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme numatyta, jog vadovaujančių darbuotojų (įstaigų vadovų bei jų pavaduotojų) mėnesinė alga susideda iš pastoviosios ir kintamosios algos dalies.

Kintamąją algos dalį kasmet nustato sveikatos priežiūros įstaigų steigėjas - ji skiriama vieneriems metams, negali būti didesnė nei 40 proc. pareiginės algos ir priklauso nuo įstaigos veiklos rezultatų.

Praėjusius metus neigiamu finansiniu rezultatu baigė Šilalės ligoninė, Šilalės pirminės sveikatos priežiūros cent­ras bei Laukuvos ambulatorija, todėl atrodytų, jog šių įstaigų vadovams kintamoji atlyginimo dalis šiemet nepriklausytų.

Vis dėlto mero sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo vicemeras Valdemaras Jasevičius, rado landą algoms padidinti - nusprendė, kad kintamosios atlyginimo dalies negalima nemokėti, jei nuostoliai atsirado dėl sumažinto finansavimo ar kitų aplinkybių, kurių vadovaujantys darbuotojai negalėjo kontroliuoti.

Darbo grupės siūlymu, nuo šių metų gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. 30 proc. mėnesinė kintamoji algos dalis nustatyta Šilalės ligoninės direktoriui A. Damuliui ir Laukuvos ambulatorijos vyriausiajai gydytojai I. Demereckienei, po 40 proc. kintamosios algos dalies gaus Kaltinėnų pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Kornelijus Andrijauskas, Kvėdarnos ambulatorijos vyriausioji gydytoja I. Beržanskienė bei laikinai Pajūrio ambulatorijos vyriausiojo gydytojo pa­reigas einantis Juozas Vyd­mantas. Praėjusių metų veik­los ataskaitoje J. Vydmantas nurodo per mėnesį gavęs 483 Eur atlyginimą - tiek jam lieka, atskaičius mokesčius.

Visų kitų pirmines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų vadovai dar dirba ir gydytojais, todėl 676 Eur alga (ant popieriaus) tam tikra prasme jiems yra tik priedas prie tikrojo atlyginimo.

Tikros aukso kasyklos

Kiek uždirba gydytojai, galima sužinoti iš savivaldybės tarybai pateiktų sveikatos prie­žiūros įstaigų ataskaitų ir informacijos jų interneto puslapiuose.

Šilalės PSPC direktorė V. Ma­cevičienė ataskaitoje nurodo, jog medikai šioje įstaigoje pernai vidutiniškai uždirbo 1400 Eur. Pati V. Macevičienė ne tik dirba gydytoja savo įstaigoje, bet ir skuba į Šilalės ligoninę, kur eina gydytojos echoskopuotojos pa­reigas bei budi Priėmimo - skubios pagalbos skyriuje.

Kaltinėnų pirminės sveikatos priežiūros centro interneto puslapyje skelbiama, kad gydytojas K. Andrijauskas vidutiniškai per mėnesį uždirba 1450 Eur, o už vadovavimą įstaigai pernai gavo 8112 Eur.

Kvėdarnos ambu­la­to­­ri­jos vy­riausioji gydytoja I. Ber­­žans­kienė ataskaitoje nurodo, kad praėjusiais metais ambulatorijos vadovo atlyginimui buvo skirta 7524 Eur - po 627 Eur per mėnesį. O trys gydytojai dalijasi 3,5 etato. Pati I. Beržanskienė dar dirba odontologe. Tačiau nors ir privaloma, Kvėdarnos ambulatorijos interneto puslapyje vidutinis darbo užmokestis neskelbiamas nuo 2014 metų. Prieš dvejus metus Kvėdarnos gydytojų vidutinę algą sudarė 6376 litai, dabar tai būtų 1846 Eur. Jei atlyginimai nesumažėjo, kvėdarniškiai medikai turi atradę tikras aukso kasyklas.

Mažiausiai su visuomene bend­rauja ir apie įstaigos veik­­­lą gyventojams praneša gydy­­to­jos I. Demereckienės vadovaujama Laukuvos ambulato­rija, kurios interneto puslapio visiškai nepavyko rasti. Savivaldybei pateiktoje atas­kai­to­je gydytoja nurodo, jog pernai algoms išleido 102 tūkst. Eur, o valdymo išlaidos sudarė daugiau kaip 20 tūkst. Eur. Vadovo darbo užmokesčiui per metus skirta 5794 Eur, du medikai per mėnesį vidutiniškai uždirbo po 1168 Eur. Ne taip ir mažai, žinant, kad Lauku­vos ambulatorijoje yra prisiregistravę 1880 gyventojų.

Atlyginimais, atrodo, negalėtų skųstis ir Pajūrio ambulatorijoje dirbantys gydytojai, per mėnesį vidutiniškai gaunantys 1527 Eur.

Tačiau akivaizdu, jog pati didžiausia yra ne gydytojų, o Šilalės ligoninės direktoriaus A. Damulio alga. Direktorius, kurio koeficientas 12, o kintamoji atlyginimo dalis sudaro tik 30 proc. pa­reiginės algos, per mėnesį gauna beveik 2200 Eur. Tik­rai solidu, palyginus su ligoninėje dirbančių medikų specialistų atlyginimu - skelbiama, jog 53 Šilalės ligoninėje dirbantys gydytojai šių metų antrąjį ketvirtį vidutiniškai uždirbo tik po 765 Eur. Tiesa, dauguma jų turėjo tik dalį etato ir dirbo antraeilėse pa­reigose.

Tad tokie skaičiai. Bet iš jų labai lengva spręsti, ar visi gydytojai ir įstaigų vadovai tik­rai yra tokie nuskriausti, kad juos reikia paremti vienu kitu euru vokelyje.

Daiva BARTKIENĖ

 

 

 

Atnaujinta Penktadienis, 30 rugsėjo 2016 08:32