Aukštagirė - neatsiperkanti valdžios investicija

Kažin ar mūsų šalyje pavyktų rasti verslininką, kuris sutiktų investuoti, žinodamas, kad jo pinigai nesugrįš net ir per 50 metų. Deja, tokiu nesėkmingu verslininku greičiausiai taps Šilalės savivaldybė, investavusi nemenką sumą į Aukštagirės kalno pritaikymą žiemos pramogoms.

Pažadėjo dalintis rizika?

Pasibaigus žiemai, pagaliau priartėjo Aukštagirės investicijų dramos finalas - praėjusią savaitę rajono taryba priėmė sprendimą 50 metų išnuomoti valstybės patikėjimo teise jai perduotą  beveik 14 hektarų žemės sklypą. Nuomos aukciono papildomose sąlygose savivaldybė numatė, jog aukciono laimėtojas privalės ne vėliau kaip iki 2017 m. lapkričio 1 d. įrengti ir pastatyti dvi slidinėjimo trasas – vieną su keltuvu, skirtą vaikams bei pradedantiesiems slidininkams, vieną - mėgėjiškam slidinėjimui ir varžyboms, taip pat tris lyninius keltuvus, įsigyti dvi sniego patrankas (sniego generatorius), traktorių trasoms lyginti, visą reikiamą inventorių, įrengti sniego gaminimo įrenginius bei požemines vandentiekio sistemas, slidinėjimo trasų apšvietimą.

Žemės nuomos aukcioną vykdys Valstybės žemės fondas. Pradinė metinė žemės nuomos kaina - 470 eurų, nuomininkas kasmet dar turės mokėti beveik po 100 Eur žemės sklypo formavimo išlaidų.

Nesunku suskaičiuoti, kad per 50 metų savivaldybės biudžetą papildys 23,5 tūkst. Eur žemės mokesčio. Tuo tarpu ruošiant sklypą investuotojui, už miško iškirtimą, kelmų išrovimą bei elektros įvedimą jau sumokėta apie 30 tūkst. Eur.

Tačiau praradimų gali būti kur kas daugiau nei tie keli tūkstančiai eurų. Sklypo nuomos sąlygose numatyta, jog savivaldybė, nutraukdama sutartį ar pasibaigus žemės nuomos terminui, turės teisę išpirkti statinius už atkuriamąją turto vertę, darant prielaidą, kad pirkėjas rinkoje mokėtų už vertinamą turtą, jeigu tam poveikio neturėtų tokie veiksniai kaip laikas, rizika ar kiti. Šiuo metodu apskaičiuojama specialiosios paskirties ar retai rinkoje parduodamų objektų vertė.

Pastaroji sąlyga sukėlė klausimų opozicijos politikams. Rolandas Toleikis klausė, ar tai nėra pažadas nesėkmingo biznio atveju pasidalyti rizika.

Savivaldybės administracijos direktorius Raimundas Vaitiekus įžvalgų politiką ramino, sakydamas, kad be tarybos sprendimo niekas nieko neišpirkinės. Opozicijai toks atsakymas sukėlė juoką: jau seniai visi žino, kaip Šilalėje priimami tarybos sprendimai - jei valdančioji dauguma apsisprendžia, į prieštaravimus niekas nekreipia dėmesio.

Tadui Bartkui keista pasirodė pradinė nuomos kaina: už hektarą - tik 40 Eur. Dabar net ir už nederlingos pelkės gabalą ūkininkai moka daugiau.

Socialdemokratai replikavo, kad jei jau taip pigu, tai gal atsiras daug norinčių nuomoti. Virginijus Noreika, pamiršęs apie nuomos sąlygas, o gal net jų neskaitęs, pasiūlė Aukštagirėje karves ganyti ar javus sėti...

Nesupranta verslo naudos?

Opozicijos prieštaravimai valdžios užmačioms įgyvendinti praktiškai neįgyvendinamus projektus, o tokią išvadą perša liūdna Alytaus slidinėjimo trasų istorija, šįkart sukėlė kaip niekada didelio valdžios šalininkų pasipiktinimo. Verslininkas Dainius Bergelis aiškino, jog kritikai nemoka skaičiuoti, nes vertina tik tiesioginę naudą,  rajono meras reikalavo patiems įgyvendinti bent vieną projektą,  Albinas Ežerskis tvirtino, kad dirbtinis priešinimasis tik trukdo daryti gerus darbus.

Nesveikas prieštaravimas ir trukdymas nuo pat pradžių tik siunčia blogą žinią verslui, kurį reikėtų pritraukti į rajoną. Turėtume draugiškai sutikti investuotojus, padrąsinti, o ne gąsdinti ir aiškinti, jog žemės mokestis yra per mažas. Jei kas nors ant Aukštagirės kalno vyks, jei žmonės ten važiuos, reikės juos aptarnauti, kursis darbo vietos. Turėtume visi stengtis, kad tas projektas būtų kuo greičiau įgyvendintas“,- aiškino A.Ežerskis.

Sunku būtų paneigti socialdemokrato logiką - kai į kalno paruošimą jau investuota apie 30 tūkst. Eur rajono biudžeto lėšų, sustoti pusiaukelėje negalima. Kita vertus, per tuos pusantrų metų pernelyg daug abejonių kilo dėl projekto skaidrumo, kad galima būtų užsimerkus už jį balsuoti.

Ir toks prieštaravimas atsiranda anaiptol ne dėl to, kad stengiamasi sužlugdyti šilališkiams taip reikalingas aktyvaus laisvalaikio pramogas bei galimybę gyventi sveikiau. Svarbiausia, kad būtų išsklaidytos visos abejonės dėl projekto skaidrumo.

Laimėtojas jau žinomas?

Nors aukcioną Valstybės žemės fondas dar tik ruošiasi skelbti, Šilalėje, atrodo, niekam ne paslaptis, kas valdys Aukštagirę. Dar 2014 metais Varnių regioninio parko direktorė Irena Zimblienė viešai paskelbė, jog realiausias investuotojas esąs šilališkis Edmundas Petrauskas, nes savivaldybė sutikusi su juo bendradarbiauti ir užsakiusi parengti detalųjį planą, kuriuo suformuotas neprivatizuojamas žemės sklypas slidinėjimo trasai įrengti. Pasak parko direktorės, verslininkas šalia kalno įsigijo žemės sklypą, reikalingą slidinėjimo trasai aptarnauti.

Šilalės meras Jonas Gudauskas tąsyk kaimyninio rajono žurnalistams taip pat gyrėsi, kad susitarta su privačiais investuotojais statyti dvi slidinėjimo trasas. Kai tik savivaldybė iškirsianti mišką, nutiesianti elektros liniją ir įrengsianti stovėjimo aikštelę...

Tokie atvirai įvardinti išankstiniai susitarimai kelia pagrįstų svarstymų, ar į Aukštagirės kalno paruošimą investuoti mokesčių mokėtojų pinigai tikrai neš naudą tik visuomenei. Juk ne paslaptis, kad dažnai mūsų šalyje, prisidengiant visuomenės interesais, tokiais susitarimais valdžios žmonės pirmiausia siekia kokios nors, tarkime, politinės ar materialios naudos sau.

O Šilalės savivaldybės sumanymas kelia klausimų dar ir dėl to, jog iki šiol niekas pernelyg ir nesistengė pritraukti investicijų. Vos prieš keletą savaičių Šilalės meras J.Gudauskas tam pačiam T.Bartkui užsidegęs aiškino, kad neva niekas Šilalėje investuoti nesiruošia, atvirkščiai - reikia labai pasistengti, kad ir tie patys verslininkai neišsilakstytų.

Šilalėje tebesitęsia investicijų badas

Mero nuogąstavimai turi pagrindą - Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2015 m.  veikiančių ūkio subjektų Šilalės rajone gerokai sumažėjo ir buvo mažiausiai nuo 2010-ųjų. Statistika pateikia duomenis, kad daugiausiai ūkio subjektų - net 451 - rajone veikė 2013 m. 2014 m. užregistruota 450, pernai - tik 396 ūkio subjektai.

Verslo aplinkos tinkamumą ekonomikoje nusako tiesioginių užsienio investicijų bei materialinių investicijų apimtys. Nuo 2010 m. užsienio fizinių ir juridinių asmenų investuota suma, tenkanti vienam šalies gyventojui, išaugo 34 proc. - nuo 3286 Eur 2010 m. iki 4404 Eur 2014 m.

Tauragės apskrityje užsienio investicijos per tą patį laikotarpį padidėjo 80,3 proc., nors 2014 m. tesiekė 211 Eur. Tačiau Šilalės rajonas 2010-2012 m. tiesioginių užsienio investicijų visiškai nesulaukė, 2013 m. investuota 5 Eur, o 2014 m. - 6 Eur vienam gyventojui.

Rajoną pasiekusios materialinės investicijos taip pat labai nedidelės - 2014 m. jos sudarė vos 783 Eur vienam gyventojui. Tai yra kone 2,5 karto mažiau nei Tauragės apskrities vidurkis.

Pajutę, jog sėdi ant šakos, kurią patys kerta, Šilalės rajono vadovai dabar kaip įmanydami bando taisyti padėtį. Aukštagirė - tik vienas, bet ne vienintelis pavyzdys. Praėjusiame tarybos posėdyje politikai vieningai kėlė rankas už „Norfos“ prekybos centrą autobusų stotyje planuojantiems verslininkams reikalingus konkurso sąlygų pataisymus. Būtų gerai, kad užmačia pastatyti autobusų stotį Šilalėje duotų naudos visam rajonui. Bet žinant, jog keleivių kasmet mažėja, o sunkiai dūsuojanti savivaldybės įmonė išsilaiko tik mokiniams teikiamų paslaugų dėka, apie tai irgi galima diskutuoti.