Odesa slepia lietuvišką miesto kilmę, nes jo vadovai buvo ir yra prorusiški

Taip teigia ekologinės organizacijos „Žalias lapas“ vadovas Vladislavas Balinskis. Jis išgarsėjo praėjusių metų gruodį, kai užlipo ant Jekaterinos ll paminklo ir Rusijos carie­nei ant galvos užmovė budelio gobtuvą. Tai sukėlė platų atgarsį, ir Odesos meras paga­liau nurodė paminklą perkelti į muziejaus saugyklą.

Spalio pabaigoje tiesiai iš fronto mūšių drebinamo Kupiansko nuvykęs į Odesą, pasijutau tarsi patekęs į visai kitą šalį. Ne vien todėl, kad 800 kilometrų į pietus nutolusi Odesa pasitiko dvigubai šiltesniu oru ir paplūdimio nuogaliais. Mane bei viešbučio kolegą, Kolumbijos žurnalistą, politologijos profesorių Johną Mario Gonzales ne mažiau pribloškė karo metu mieste vykstančios linksmybės. Penkadienio vakarą centras tiesiog ūžė nuo besilinksminančių žmonių, kavinėse buvo šokama, skambėjo tranki muzika, o pusnuogės merginos viliojo užeiti į striptizo klubus.

„Ar tau tai atrodo normalu?“ – stebėdamas džiūgaujančius žmones, klausė kolumbietis. 

Ispanijoje daug laiko praleidžiantis ir Lotynų Amerikos ša­lių bei JAV spaudai rašantis politologas į Ukrainą teigė atvykęs tam, kad apie karą su Rusija galėtų pasakoti tik­ro­viškiau. Jis sakė pasibaisėjęs sugriovimų vaizdais Bučoje bei Irpinėje, tačiau odesiečių linksmybės jį sutrikdė: taip linksmintis, žinant kasdienius pranešimus apie savo šalies karių bei civilių žūtis, jo nuomone, nederėtų.  

Tačiau tame pačiame hostelyje 40-metė administratorė Nataša pareiškė, jog neva taip yra dėl to, kad čia kurortas, kur žmonės visada išsiskiria mokėjimu atsipalaiduoti bei pomėgiu linksmintis. Jos nuomone, ir kiti iš jų turėtų imti pavyzdį, nes pasilinksminimas esąs geriausias vaistas nuo streso, patiriamo karo metu... 

Administratorė apgailestavo, jog dėl nuo vidurnakčio iki penktos valandos ryto galiojančios komendanto valandos sumažėjo turistų, sumenko jos pusseserės baro pajamos. Turistus esą atbaidė ir tai, kad beveik pusant­rų metų buvo uždaryti paplūdimiai, o Maskvai nutraukus susitarimą dėl grūdų eksporto per Odesos uostą, miestas kartais apšaudomas raketomis.

Paklausus, ar pradėjo mokytis ukrainiečių kalbos, mat liepą įsigaliojo baudos už negebėjimą klientų aptarnauti valstybine kalba, Nataša atsakė, jog šį potvarkį kol kas ignoruoja. Moteris tvirtino, kad nors Odesa visada buvo daugiatautė, visus esą vienijo rusų kalba ir kultūra, o dabartinį nurodymą kalbėti ukrainietiškai ji vadina prievartiniu, todėl jo laikysis tik išimtiniais atvejais.

„Aš iki karo nekalbėjau ukrainietiškai, tačiau dabar gavau išsitraukti senus vadovėlius, nes per parodų pristatymus į turistų iš Vakarų Ukrainos klausimus privalau atsakyti jų kalba“, – pasakojo ir centrinės meno galerijos vadovė Jekaterina Pimenova.

Ši moteris prieš pusantrų me­tų, kai Odesoje bendravome pirmą kartą, tvirtino, kad apsieina ir apsieis be ukrainiečių kalbos, o siūlymą šalinti paminklą Rusijos carienei Jekaterinai II bei poetui Aleksandrui Puškinui vadino barbarizmu. Kad pamink­lo carienei nebėra, dabar vertino teigiamai. Ji taip pat išsidavė, jog ukrainiečių kal­bą mokytis pradėjo sugėdinta sūnaus, kuris, gyvendamas Ita­lijoje, kartu su sužadėtine kalba ukrainietiškai, kad nebūtų tapatinami su rusais. 

Netikėtai Ukrainos valstybine kalba per susitikimą prašneko ir 78-erių buvęs kariškis Romanas, nors prieš pusantrų metų jis irgi kalbėjo tik rusiškai. Tam jį taip pat paskatino sūnus, gyvenantis JAV ir Ukrainos kovotojams renkantis paramą, kurią tėvas iš Moldovos gabena į pafrontę.

Pirmą kartą atvykęs į Odesą, nustebau pamatęs tris pamink­lus Rusijos carams. Tuokart atsitiktinai prie vieno subombarduoto pastato sutiktas Odesos meras Genadijus Truchanovas pareiškė, kad paminklų negriaus, nes jie esą atspindi miesto istoriją, o Jekaterina II buvo jo įkūrėja. 

Tačiau jis kalbėjo netiesą – Odesoje pirmą gyvenvietę bei pilį įkūrė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovai, ir Odesai yra ne 200, o 600 metų. Pati piečiausia LDK įkurta Kačibėjaus pilis stovėjo Odesos centre. Jokių jos liekanų neišliko, mat pilį iki pamatų sunaikinti nurodė būtent Jekaterina II, kuri uždraudė ir ukrainiečių kalbą bei kazokų organizacijas. 

„Tai Kremliaus sugalvotas ir įdiegtas mitas, kad Odesai yra 200 metų – tokiu būdu miestą norėta „pririšti“ prie Rusijos“, – sakė valstybinės kalbos kont­rolierė, visuomeninės organizacijos „Odesa kalba ukrainietiškai“ vadovė Yaroslava Vitko-Prysyazhnyuk.

Ji priminė, jog paminklas Jekaterinai II buvo pastatytas 1900-aisiais, tačiau 1920 m. bolševikai jį nuėmė, ir pamink­las ilgus metus dulkėjo muziejaus rūsyje. 2007-aisiais prorusiška Odesos valdžia už biudžeto pinigus jį restauravo bei atstatė, nors tam priešinosi Ukrainos istorikai ir net tuometinis prezidentas V. Juščenka. Yaroslava teigė esanti įsitikinusi, kad paminklas buvo atstatytas ne šiaip sau – Rusija po SSSR žlugimo siekė ir toliau išlaikyti Odesą savo įtakoje. Maskva tada per įkurtą „Rusų kultūros fondą“ visose buvusiose sovietinėse respub­likose panašius paminklus atstatinėjo.

„Kai prieš 14 metų atvykau studijuoti į Odesą, miestas pasitiko stendais „Rusų kalba – gimtoji odesiečių kalba, didingų A. Puškino ir F. Dostojevskio kalba“. O mano kambariokei net buvo pasakyta, kad jei nori čia pritapti bei padaryti karjerą, ukrainiečių kalbą pamiršk“, – pasakojo Yaroslava. 

Pati prie gimtosios šnekos ji teigė grįžusi tik 2013-ųjų pabaigoje, kilus anti­rusiškai Maidano revoliucijai. Tačiau Odesa toliau liko rusakalbė, kardinaliai keistis ėmė tik šią liepą, kai įsigaliojo įstatymas dėl baudų už nesugebėjimą aptarnauti klientų valstybine kalba. Ir parduotuvėse bei įstaigose pagaliau šnekama ukrainietiškai.

„Manau, jog Maskva seniai planavo jėga užgrobti Ukrainą, dėl to darė viską, kad rusakalbius gyventojus išlaikytų savo įtakoje. Odesa Rusijai visada buvo svarbus miestas, kurortinis perlas, todėl propagavo Kremliaus požiūrį į miesto istoriją ir ignoravo lietuviškos pilies įamžinimą“, – įsitikinęs istorijos profesorius Vladimiras Pivtorakas.

„Būtina šalinti ir paminklą A. Puškinui, nes per jo aukštinimą buvo skatinama kalbėti rusiškai. Tačiau pamirštama, kad Odesoje gyveno įžymi poetė Le­sė Ukrainka, nors jai pamink­lo nėra iki šiol“, – sakė ekologinės organizacijos „Žalias lapas“ vadovas V. Ba­lins­kis.

Jis teigė esąs pasipiktinęs bei nusivylęs Odesos mero G. Tru­chanovo pozicija: Rusijai pradėjus karą, G. Truchanovas dviem savaitėm buvo pradingęs ir nepasmerkė Maskvos agresijos.

„Esu įsitikinęs, jog jis tikėjosi greitos Kremliaus pergalės ir ruošėsi jam tarnauti“, – tvirtino V. Balinskis. 

Ekologas mano, kad meras tik apsimeta Ukrainos pat­rio­tu, o iš tikrųjų stabdo dekomunizaciją bei derusifikaciją.

Eldoradas BUTRIMAS

AUTORIAUS nuotr.