Ar atominės elektrinės atliekos atkeliaus į Šilalę?

Praėjusią savaitę Ignalinos ato­mi­nė elekt­rinė (IAE) surengė pirmą viešą­ją kon­sul­taciją savivaldybių atstovams dėl giluminio radioaktyviųjų atliekų atlie­kyno įren­gi­mo vietos parinki­mo proceso. Būsi­mam milijardinės ver­tės IAE atliekynui šiuo metu numatytos 77 po­tencialios vietos (daugiausiai piet­­va­karių, pietų, pietryčių ir rytų Lietuvoje) 29-iose savivaldybėse, tarp kurių minimos ir Tau­ra­gė bei Šilalė.

Lietuva, 2004 m. tapusi Europos Sąjungos nare, įsipareigojo nutraukti IAE veiklą. Pirmasis jos blokas buvo sustabdytas 2004 m., antrasis – 2009 m. Tačiau 1983–2009 m. eksploatuojant IAE, susidarė didelis kiekis panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų. 2022 m. duomenimis, numatomas kiekis, kuris turės būti patalpintas į giluminį atliekyną – 2416 tonų sunkiųjų metalų panaudoto branduolinio kuro bei apie 10 tūkst. t kitų ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų. Šioms atliekoms priskiriamos metalinės reaktorių konstrukcijos, kuro rinklių dalys, valdymo strypai bei kt. radioaktyviosios atliekos. Iki šiol nebuvo viešai diskutuojama, kur tas atliekas Lietuva ketina padėti. Svarsty­mai, o tiksliau jau kurį laiką vykdomi darbai, paskelbti tik kovo 15-ąją į viešą projekto pristatymą pakviestiems savivaldybių ats­tovams.

„Privalome sekti procesus ir aiškiai pasakyti, kad mūsų rajone šio objekto būti negali“, – pabrėžia vicemeras Ignas Gužauskis.

Ar tik­rai pavojingos medžiagos gali atgulti mūsų krašte? Pasak vicemero, nors dar nė­ra iki galo apsispręsta, kur tiksliai jos bus palaidotos, grėsmė, kad parvažiuos į Šilalę – reali. 

„Gyventojai protestuoja prieš krematoriumų, sąvartynų statybas, nepritaria pabėgėlių ar negalios asmenų centrų įkūrimui ir t.t. Tačiau, palyginti su numatomu objektu, bet kokie kiti yra visiškai nekaltas reikalas. Panaudotam branduoliniam ku­rui, radioaktyviosioms atliekoms „perlaidoti“ Šilalės rajone yra numatytos dvi galimos vietos, Tauragės – trys. Iš viso Lietuvoje tam buvo atrinkta apie 100 sklypų, dalis pretendentų atkrito, liko 77 tinka­mi 29-iose savivaldybėse, ir turime melstis, jog kuo greičiau atkristume, nors kompensacijos už šių atliekų palaidojimą žemėje bus ne didelės, o labai didelės“, – sako I. Gužauskis.

Tuo tarpu projektą pristačiusieji jį pateikia kaip privilegiją ir bando įtikinti, kad savivaldybės neva turi džiaugtis patekusios į pretendentų sąrašą.

Pasak IAE informacijos, vieta atliekynui turėtų būti parinkta iki 2047 m. Raminama, jog tai bus padaryta atlikus tyrimus bei įvertinus vietų geologinį tinkamumą, saugos, aplinkos apsaugos, socialinius ir ekonominius kriterijus. O energetikos viceminstras Albinas Zananavičius netgi pabrėžia, kad „Lietuva gali atlikti šitą projektą, susitvarkyti savo branduolines atliekas ir būti pavyzdžiu kitoms valstybėms tiek regione, tiek pasaulyje“.

Strateginiuose Lietuvos dokumentuose numatyta, kad baigiantis ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų laikino saugojimo periodui, jos turės būti talpinamos į specialų atliekyną – vadovaujantis Tarptautinės atominės energijos agentūros rekomendacijomis, šiuo metu tai yra vienintelis pasaulyje pripažintas saugus ir tvarus ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų sutvarkymo būdas.

„Giluminiame atliekyne sudėtas panaudotas branduolinis kuras bei kitos didelio aktyvumo atliekos bus saugiai izoliuotos nuo bet kokio galimo išorinio poveikio, lyginant su šių atliekų laikymu nuolatos prižiūrimose laikinose antžeminėse saugyklose“, – į klausimą, kodėl šias atliekas būtina pakasti po žeme, atsako projekto rengėjai. 

„Nepaisant visų gražių pažadų, kalbų apie moderniausias technologijas, esu prieš tai, jog po žeme, maždaug 150 hekta­rų teritorijoje, nugultų atliekos, kurių utilizuoti bent kol kas mokslas nepajėgus. Gali būti, kad ateityje jos pavojaus nekels, bet gali nutikti ir priešingai – dabar moderniausia technologija pasirodys niekam tikusi, ir pavojingos atliekos pasklis aplinkoje. Nenoriu, kad Šilalė ar Tauragė virstų dar vienu Černobyliu. Taip, beje, mąstė ir didžioji dauguma į diskusiją pakviestų savivaldybių atstovų. Nė vienas tokios kaimynystės nenori, įskaitant ir pačią Ignalinos savivaldybę“, – teigia Šilalės savivaldybės vicemeras I. Gužauskis. 

Šiuo metu numatytose teritorijose vyksta intensyvios sklypo paieškos, atliekami giluminio grunto tyrimai. Kada tyrėjai pasirodys Šilalės rajone nėra žinoma, tačiau, vicemero teigimu, jie yra pažadėję informuoti savivaldybę raštu. Ar taip ir bus, rajono valdžia nežino. 

„Planuojama, jog atliekų aikštelė žemės paviršiuje užims apie 40 ha, po žeme – apie 150 ha. Konteineriai su pavojingomis atliekomis bus nuleisti į 200–700 metrų gylį ir ten užbetonuoti. Viršuje 40 ha teritorija bus aptverta ir neeksploatuojama. Prioritetas – tinkamas gruntas, o būtent toks esąs piet­vakarių Lietuvoje. Su kitų savivaldybių kolegomis svarstėme, kas bus, jeigu atliekyno nenorės priimti nė viena savivaldybė. Atsakymas išties bauginantis – tinkamiausias sklypas gali būti paimtas valstybės poreikiams be vietos savivaldos ar gyventojų pritarimo“, – nerimo neslepia I. Gužauskis.

Ir nors, atrodytų, laiko iki planuojamų darbų dar yra, vis tik likti abejingi neturime teisės: šiame krašte gyvens ateinančios kartos.

„Tuo metu, kai atliekos bus pradėtos gabenti, būsiu maždaug 80-metis, tad sprendimus priiminės jau net ne mūsų vaikai, o anūkai. Žinoma, per tiek metų gali įvykti labai daug pokyčių, o per kelias kartas skleidžiama tokia naujiena išties gali būti pradėta vertinti ne kaip blogybė“, – pripažindamas, kad savivaldybių valdžia šiuo klausimu greičiausiai turės mažiausiai valios ir galios, sako Šilalės rajono savivaldybės vicemeras.

Projekto rengėjai skelbia, kad atliekynai bus įrengiami penkiais etapais: 2020–2047m. vyks tyrimai, iki kol bus rastas bei patvirtintas konkretus sklypas. Giluminio atliekyno projektavimas numatomas 2048–2057 m., o nuo 2058 m. iki 2067 m. vyks statyba. Eksploatavimas, kurio metu į pasirinktą teritoriją iš Ignalinos bus transportuojamas ir į specialias šachtas talpinamas panaudotas branduolinis kuras bei kitos ilgaamžės radioaktyviosios atliekos, tęsis nuo 2068 m.

iki 2074 m. Pavojingų atliekų sarkofago (giluminio atliekyno) uždarymą numatoma įvykdyti per ketverius metus (2075–2079).

Atrodytų, skamba lyg fantastinė literatūra. Bet tai – tikri dokumentai, kurie vieną dieną bus įgyvendinti. Vicemeras I. Gužauskis stebisi, kodėl apskritai reikia Ignalinos AE atliekas pergabenti į kitą Lietuvos pakraštį. Tuo labiau, kad tokiam atliekynui įrengti tinkamų vietų Ignalinos savivaldybėje yra pakankamai. 

Ignalinos AE generalinis direktorius Linas Baužys susitikime su savivaldybių atstovais pabrėžė visuomenės dalyvavimo svarbą priimant sprendimus branduolinės energetikos srityje. Pasak jo, itin svarbu užtikrinti skaidrią komunikaciją ir atvirą diskusiją su visuomene, kol dar nėra priimti jokie sprendimai, susiję su giluminio atliekyno vietos parinkimu. 

Tačiau vis tiek kyla klausimas, kodėl visuomenė apie projekto eigą iki šiol nebuvo informuota, jeigu darbai jau pasistūmėję... 

Skaičiuojama, kad atliekyno statyba kainuos apie 1 mlrd. eurų, jo naudojimas – dar 900 mln. Eur. 

Žydrūnė MILAŠĖ

Organizatorių vizualizacija