Gimtajame Ukrainos Prezidento mieste – gedulas po žiaurios rusų atakos

Krivij Rihe, Ukrainos Prezidento Volodymy­ro Zelens­kio gimtajame mieste, trys raketos smogė į netoli cent­ro esančius namus, prie kurių nėra jokių karinių ar stra­te­giš­kai svarbių objektų. Viena raketa sprogo ša­lia pastatų ir, laimei, nesužalojo nieko, kita apgadino pen­kia­aukštį ir sužeidė dešimt žmonių, o trečioji mikrorajone „Rytų-1” pasėjo mirtį ir pusšimtį sužeistųjų.

52 žmonės buvo sužeisti, penki žuvo, septynių būklė tebėra kritinė...

„Keikiu Putiną už kaimynų nužudymą ir sužalojimus, bet tuo pačiu dėkoju Dievui, kad pasigailėjo mano gyvybės“, – raudojo 64-erių Krivij Riho gyventoja Liudmila Černiova. 

Sunkiai vaikštanti moteris visą rytą rymojo prie devy­naukš­čio namo viename didžiau­sių mik­rorajonų mieste, ku­riame iki karo gyveno beveik 700 tūkst. gyventojų. 10 kilometrų nuo miesto cent­ro nutolęs „Ry­tų“ mikrorajonas yra padalintas į dvi dalis. „Rytų-1” rajone visi namai yra devynaukščiai. Raketos sugriautas na­mas nuo kitų skyrėsi tuo, jog stovi arčiausiai prekybos cent­ro „ATB“, o pirmame jo aukšte buvo prekybos bei paslaugų įmonės. 

„Gyvenu pirmoje laiptinėje devintame aukšte, raketa pataikė į butą septintame, akimirksniu užsiliepsnojo butai nuo šešto iki devinto aukšto. Tą dieną mane pietums pakvietė sesuo su mama, gyve­nančios greta esančiame na­me. Jos įkalbėjo pasilikti nak­voti“, – pasakojo tik laimingo atsitiktinumo dėka gyva išlikusi L. Černiova.

Ji prisiminė, kaip apie pusę septynių vakaro netikėtai nugriaudėjo kurtinantis sprogi­mas, sesers bute išdužo visi lan­gai. Išsigandusios moterys iš

pradžių paniškai puolė į vonios kambarį, nes taip pataria kariai. Tuo labiau, jog po pirmos raketos dažnai atskrenda dar kelios, o vonios bei koridoriaus sienos daugiabučiuose yra storiausios ir gali išsaugoti gyvybę.

„Sesuo pirma prisėlino prie lango ir suklykė: „Tavo butas dega“. Per šukes priėjau ir aš prie lango – pamačiau, jog dega mano bei kaimynų butai, atskuba gelbėtojai bei greitosios pagalbos mašinos, o medikai kažką kieme gaivina...“ – rankomis susiėmusi galvą pasakojo pensininkė.

L. Černiova vėliau sužinojo, kad gydytojams nepavyko išgelbėti dviejų kaimynių gyvybių – 47-erių Valia ir 55-erių Andžela buvo išėjusios pasi­vaikščioti su šunimis ir stovė­jo prie įėjimo į zooparduotuvę,

kur ketino pirkti skanėstų augintiniams. Sprogus raketai, na­mo nuolaužos užvirto ant mo­terų, viena žuvo akimirksniu, kita – vežant į ligoninę. Sužeistas parduotuvės savininkas guli ligoninėje, o darbą ką tik baigusi jauna pardavėja buvo spėjusi nuo pastato nueiti keliasdešimt metrų, tad liko sveika, tačiau dėl patirto šoko irgi pateko į ligoninę.

„Visą gyvenimą sunkiai dirbau plieno liejimo gamykloje, už santaupas nusipirkau butą, kuris tapo gyvybine mano dalimi, o dabar praradau viską, nebeturės kur grįžti ir kartu su manimi gyvenantys du sūnūs, kovojantys fronte. Žuvo geriausia mano draugė Irina, širdį labai sopa ir dėl ligoninėn patekusių keliolikos vaikų“, – ašarojo L. Černiova.

Dėl į ligonines išvežtų net pus­šimčio kaimynų gyvybių sielojosi ir tame pačiame name gyvenęs 42-ejų Sergejus Šutkinas. Vyriškis čia užaugo, dabar su šeima įsikūrė kitur, bet čia liko jo tėvai Sergejus ir Olga.

„Kai bičiulis pasakė, jog raketa pataikė į gimtąjį namą, o tėvai į telefono skambučius neatsiliepė, ėmiau panikuoti ir milžinišku greičiu mašina čia atlėkiau“, – sakė vyras. 

Abu tėvus iš ugnies išnešė gelbėtojai, ir iš laimės apsiverkęs sūnus juos išsivežė pas save. Tėvų butas buvo aštuntame aukšte, per sprogi­mą įgriuvusios cementinės perdangos užblokavo duris, tad pensininkai nepajėgė išbėgti. Tė­vas tuosyk buvo virtuvėje, mama – vonioje, šios dvi patalpos kaip tik mažiausiai ir nukentėjo, todėl abu atsipirko mėlynėmis bei didžiuliu išgąsčiu.

Visgi pora greičiausiai būtų uždususi dūmuose ar sudegusi, jei ne operatyvus gelbėtojų atvykimas. Ukrainos Prezidentas V. Zelenskis kitą dieną pranešė apdovanojantis medaliais gelbėtojus už tai, jog šių pasiaukojimo dėka buvo išgelbėta daugybė žmonių.

54-erių Dina Cimerman gyvena kitoje namo laiptinėje, bet irgi stebuklingo sutapimo dėka išvengė mirties. Mat ji su savo šunimi kieme vaikščiojo kartu su vėliau žuvusiomis Valia bei Andžela, tačiau paskambinusi dukra paprašė grįžti vakarienės, ir ši nuėjo namo.

„Sprogimas nugriaudėjo po penkių minučių. Išbėgome į kiemą, net mūsų laiptinėje daug žmonių buvo kruvinais veidais bei rankomis, nes dūžtantys stik­lai, virstančios durys ir baldai daug ką sužeidė. Vaikai verkė iš išgąsčio, kai kurie irgi kraujavo, visi buvome ištikti panikos, bijojome, kad name gali sprogti dujos arba atskris dar viena raketa“, – su siaubu prisiminė D. Cimerman.

Viena iš jos kaimynių dėl patirto šoko nejautė, jog virstantys baldai sulaužė tris šonkaulius, kitas kaimynas greičiausiai viena akimi nebematys, nes stik­lai pažeidė rageną. 

„Labai gaila dviejų vaikų, kurių mama sprogimo metu buvo balkone ir žuvo. Jie liko visiški našlaičiai, nes prieš kiek laiko fronte žuvo ir jų tėtis“, – pasakojo Dina.

„Į tragedijos vietą atvykom po kelių minučių, skubiai kvietėme papildomą pagalbą, nes pamatėm daugybę gaisro židinių, sugriuvusias butų konst­rukcijas, iš visur sklido pagalbos šauksmai“, – teigė „Rytų-1” mikrorajono gelbėtojų komandos vadas Anatolijus Vaščenka.

Gelbėtojams pavyko liepsnas suvaldyti, jos nepersimetė į kitus aukštus. Pasisekė iš ugnies išnešti ir keliasdešimt žmonių, nors liepsnos įsiplieskė akimirksniu. Vieno pensininko kūnas buvo rastas jau suanglėjęs, kelių žmonių nudegimai yra sunkūs, medikai neteikia garantijų, kad visus sužeistuosius pavyks išgelbėti. Tačiau, laimei, visų trylikos sužeistų vaikų būk­lė pagerėjo, gydytojai pareiškė, jog jų gyvybėms pavojus nebegresia.

„Labiausiai nerimavome dėl vaikų. Nešant juos iš liepsnų, mums riedėjo ašaros ir tvenkėsi pyktis: atakuoti civilių namus ir vaikus gali tik išsigimėliai, o su tokiais mūsų šaliai dabar ir tenka kariauti. Būtinai tai parašykite“, – prašė A. Vaščenka. 

Eldoradas BUTRIMAS

AUTORIAUS nuotr.