Ukraina gedi Charkivo supermarkete sudegusių žmonių

„Mano 36-erių metų sūnus Aleksandras dirbo toje pamainoje, tarp sužeistųjų jo nėra. Su žmona ką tik grįžom iš kito miesto, žmona neturėjo drąsos ateiti ir žiūrėti į pelenus... Aleksandras buvo vienintelis mūsų vaikas, širdis plyšta iš skausmo. Manęs neima į frontą dėl amžiaus, o taip norėčiau juos visus iki vieno, visus. Jie – išgamos, ne vieta tokiems žemėje”, – emocijų neslėpė Aleksandras Diačenka, kurį sutikau prie statybinių medžiagų parduotuvės „Epicentras“ kitą dieną po to, kai dvi priešo raketos joje sukėlė pražūtingą gaisrą.

„Epicentrą“, didžiausią staty­bi­nių medžiagų bei įrankių prekybos tinklą Ukrainoje, turintį 73 parduotuves, galima paly­gin­ti su Lietuvoje populiariu „Se­nukų“ tinklu. Keturios jo par­duotuvės buvo sunaikintos ka­ro pradžioje, tačiau žmonių jo­se nežuvo, nes buvo uždarytos. 

Pastaroji tragedija asmeniškai ir mane labai sukrėtė – fotografuojant degantį pastatą, policininkai sušuko, jog skrenda dar viena raketa ir turim per keliolika sekundžių pasislėpti. Rusai specialiai pradėjo pakartotinai leisti raketas, kad nužudytų į pagalbą atskubėjusius gelbėtojus bei medikus, ir tai jau nutiko ne kartą.

Išgirdę pranešimą apie raketą, šalia buvę žurnalistai, gelbė­tojai, medikai bei policininkai pasileido slėptis už gretimų pa­statų. Po pusvalandžio toks pranešimas pasikartojo, vėl visi rekordiniu greičiu persigandę puo­lėm bėgti. 

Abi raketos nukrito į kitus taikinius: viena į centrinį parką, kur tuo metu irgi buvo daug žmonių, tačiau, laimei, nesprogo, antroji sprogo ir paliko 3 metrų gylio duobę bei sužeidė 25 praeivius miesto cent­re, visiškai šalia gyvenamųjų namų, kurių pirmame aukšte veikė pašto skyrius, kirpyklos, kavinės, parduotuvės, stomatologijos klinika.

Išgyvenau šoką, nes susprogdintoje „Epicentro“ parduotuvėje ne kartą lankiausi, o centre sprogimas įvyko vos už 200 met­rų nuo namo, kuriame gyvenu. Ne kartą lankiausi ir tame pašto skyriuje, ir kavinėse, todėl išgirdęs policininkų pokalbį, kad ketvirta raketa sprogo centre esančioje Mokslo gatvėje, suklu­sau, nes ten ir aš esu apsistojęs.

Važiuojant mašina kylančių dūmų centre nesimatė, bet vaizdas įvykio vietoje buvo šiurpus: gatvėje žiojėjo didžiulė duobė, o iš šalia esančio penkiaaukščio rūko dūmai, name neliko nė vieno lango, jie išdužo ir gretimuose namuose abiejose gat­vės pusėse.

Jei bomba būtų pataikiusi į namą, jo griuvėsiai būtų palaidoję nemažai žmonių. Laimei, buvo šeštadienio vakaras, pirmame aukšte esančiame pašte buvo vos keli žmonės, kirpykla ir siuvykla nebedirbo. 

Kitoje gatvės pusėje esanti stomatologinė klinika irgi nebeveikė, o greta veikiančios kavinės lankytojus nuo sužeidimų apsaugojo dideli medžiai. Sunkiausiai sužeistas trylikametis berniukas, kuriam skeveld­ra pataikė į kaklą, o medikai jo būk­lę vertina kaip kritišką. Dar 23 žmonės patyrė lengvesnius sužeidimus.

Norėjau pakalbinti mediko tvarstomą moterį, bet tuo metu dar kartą pasigirdo įspėjimas bėgti nuo atskrendančios raketos, ir akimirksniu gatvė ištuštėjo. Raketa šį kartą pro Charkivą praskriejo ir sprogo Lipcuose, ten, kur nerimsta mūšiai.

Kiek tiksliai žmonių tragedijos metu buvo 13 tūkst. kvadratinių metrų „Epicentre“ ir kiek jų tiksliai žuvo, kol kas nežinoma. Ugnį pavyko užgesinti po 16 valandų, gelbėtojai kol kas ištyrė ir išvalė trečdalį patalpų. Pirmadienio rytą, po pusantros paros paieškų, buvo rasti 16 žuvusiųjų palaikai, dar 11 asmenų yra laikomi dingę be žinios. Spėjama, jog galėjo būti pirkėjų, kurių artimieji dar nepasigedo ir neieško. 

Tačiau iš tų 16 tik trijų asmenybes buvo įmanoma nustatyti pagal išorinius požymius. Visi kiti sudegė taip, jog tapatybės nustatymui reika DNR tyrimų, todėl iš susirinkusių giminaičių mėginiai buvo imami specialiai pastatytoje palapinėje...

Visos nuolaužos bei pelenai yra vežami į mašinų stovėjimo aikštelę, kur ekskavatoriai ir traktoriai metalines konstrukcijų dalis stumdo į vieną krūvą, likusius pelenus darbuotojai perkasa kastuvais, ieškodami pačių mažiausių žmogaus kūno liekanų. Pagal jas tikimasi nustatyti žuvusių ir visiškai sudegusių tapatybę.

Ekspertai nustatė, kad „Epicentre“ žmones pražudė nuotoliniu būdu valdomos raketos, kurios į taikinį pataiko ne didesne kaip 10 metrų paklaida – tai įrodo, jog civiliai žudomi tikslingai. Tragedija įvyko truputį po 16 val., tolokai nuo cent­ro. Porą šimtų metrų tolėliau nuo supermarketo yra sankryža, kurioje pasukus kairėn, eina kelias į už 15 kilometrų esančią Lipcų gyvenvietę, kurią okupantai siekia užimti ir kur vyksta aršūs mūšiai. Teko nugirsti, kaip du žurnalistai ukrainiečiai svarstė, kad gal iš supermarketo buvo vežamos statybinės medžiagos Lipcų įtvirtinimams. Bet kam jį sprogdinti dieną, kai jis pilnas pirkėjų? 

Ukrainos oro erdvės žvalgyba nuolat informuoja, kai į orą pakyla raketų nešėjai, Charkive iš karto pasigirsta pavojaus sirenos. Iki už 500 km esančio Kyjivo ar už 1000 km esančio Lvivo raketos skrenda 5–10 min., tuo tarpu Charkive jos neretai sprogsta po keliolikos ar keliasdešimt sekundžių, nė nespėjus suskambėti pavojaus sirenoms...

Charkive pirmadienį buvo ge­dulo diena, tautinės vėliavos plaz­dėjo pusiau nuleistos ir per­rištos juodais kaspinais... Ta­čiau nuo pat ankstyvo ryto mies­te ir vėl aidėjo oro pavojaus pranešimai – niekas negarantuoja, kad gėles visą savaitę į tragedijos vietą nešantys miestiečiai nežus nuo naujų okupanto atakų...

Eldoradas BUTRIMAS

AUTORIAUS nuotr.