Dirbtinai gaivinamas regiono turizmas – ant merdėjimo ribos

Rugsėjo gale Panemunės pilyje susirinkę turizmo paslaugų teikėjai minėjo Pasaulinę turizmo dieną, ta proga buvo pristatyta Žaliojo regiono turizmo rinkodaros strategija. Bet daugiau kaip 15 tūkst. eurų kainavęs dokumentas nepaliko įspūdžio nei savivaldybių atstovams, nei į Tauragės aps­kritį atvykstančius svečius priimantiems verslininkams. Pastarieji tvirtina, kad išgyvenimui būtina valdžios pagalba, o ne nurodymas, kur ir kaip reklamuoti savo paslaugas. 

Lankytinų objektų kokybė vidutinė

Viešoji įstaiga, perėmusi iš Tauragės apskrities savivaldybių vietinio susisiekimo funkcijas, ištiesė ranką ir į turizmą, kurio proveržio toli nuo sostinės nutolusiame regione niekaip nepavyksta pasiekti. Sumanymas gal ir neblogas: apjungus keturias savivaldybes, kurių kiekviena turi ką parodyti, į Žaliąjį regioną, lengviau išdėlioti ilgesnius maršrutus su galimybe bent vienai nakčiai užlaikyti atvykstančius svečius. Juo labiau, kad turistais dabar laikomi ne tie, kurie atvažiuoja užkopti ant Medvėgalio kalno ir nuo jo pasidairyti į apylinkes, o tik tie, kurie lieka nak­voti nors vienai nakčiai. Šiuo aspektu Tauragės regionas gerokai atsilieka nuo Lietuvos vidurkio. Jei vidutiniškai mūsų šalyje turistai praleidžia 2,12 nakties, tai Tauragės apskrityje apsistoja tik 1,6 nakties. Todėl, siekiant paskatinti turizmo srautus ir padidinti vidutinį nak­vynių skaičių, keturių savivaldybių įsteigta VšĮ „Žaliasis regionas“ užsakė Žaliojo regiono turizmo rinkodaros strategiją 2024–2028 m. Už jos parengimą UAB „Neuromarketingo agentūra“ sumokėta 15,7 tūkst. Eur, liepą ta pati įmonė su VšĮ „Žaliasis regionas“ suda­rė dar ir 18,1 tūkst. Eur vertės turizmo paslaugų viešinimo su­tartį. Žaliasis regionas turistams bus pristatomas kaip patrauk­lus gyventi, dirbti, keliauti bei investuoti, tvirtinant, jog tai esąs vienas tvariausių šalies regionų, siūlantis ne tik istorinius bei kultūrinius atradimus, bet ir nepaprastą galimybę patirti gyvenimą harmonijoje su gamta. 

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pernai Tauragės apskrityje apsilankė beveik 21 tūkst. turistų, iš jų 3648 užsieniečiai. Daugiausiai jų atvyko iš Lenkijos (919), Ukrainos (756) ir Baltarusijos (541). Metų pabaigoje keturiose apskrities savivaldybėse veikė 81 apgyvendinimo įstaiga, joje buvo 1561 nakvynės vieta. Strategijos kūrimo darbo grupė identifikavo 241 objektą, kuris galėtų sudominti turistus, iš jų 228 yra lankytini. Tačiau jų kokybė įvertinta vidutiniškai – vos 2,06 balo iš 4 galimų. 

Siūlo reklamuotis „tiktoke“

Strategiją rengusi įmonė apklausė gyventojus apie jų keliavimo įpročius bei pomėgius. Apklausos duomenimis, maždaug 4 iš dešimties gyventojų per metus 1–3 kartus lankosi kitose savivaldybėse, o ketvirtadalis nekeliauja visai. Keliaujantys gyventojai nurodė, jog Tauragės apskrityje trūksta kokybiškų nakvynės vietų, maitinimo įstaigų ir aktyvių paslaugų, beveik pusė apklausoje dalyvavusių žmonių pasigedo maršrutų dviračių ir pėsčiųjų takais.

UAB „Neuromarketingo agen­tūra“ siūlo Žaliojo regio­no turizmą reklamuoti šeimoms, au­ginančioms vaikus, mėgstantiems keliauti savaitgaliais, galintiems dirbti nuotoliniu bū­du, Trečiojo amžiaus universitetų studentams ir vyresnio amžiaus didmiesčių gyventojams, norintiems pažinti Lietuvą. Siūlomos ir priemonės, kuriomis ta reklama turėtų sklisti – „youtubas“, „tiktokas“, „linkedinas“ ir kiti socialiniai tink­lai...

Teoriškai turizmo paslaugų sujungimas į vieną regioną turėtų duoti naudą, tuo labiau, kad Tauragėje netrukus turėtų pradėti veikti 160 vietų atnaujintas modernus viešbutis, kuriame atsiras galimybė apgyvendinti autobusais po Lietuvą keliauti išsiruošusius žmones. Apsistoję bent dviem nakvynėms, jie galėtų užkopti į visus Tauragės kraštą garsinančius piliakalnius, aplankyti muziejus ir pan. Visgi padėkos strategijos rengėjams neskambėjo. Atvirkščiai – Tauragės regiono plėtros tarybos pirmininkas, Jurbarko meras Skirmantas Mockevičius pasigedo strategijoje ambicijų. Mero nuomone, neužtenka orientuotis į vietinius turistus, nes jie niekada neatneš regionui tiek pajamų, kiek galėtų atvežti užsieniečiai. Tuo labiau, jog visos savivaldybės, sudarančios tą mistinį Žaliąjį regioną, turi daugybę draugiškų savivaldybių įvairiose šalyse, būtent iš ten atvykstančių svečių mūsų krašte labiausiai ir laukiama.

Panašios nuomonės buvo ir Šilalės vicemerė Jolanta Skrodenienė, strategiją pavadinusi popierine ir nieko iš esmės nekeičiančia. Suabejoti strategijos pasiūlymais ją vertė ir faktas, kad apklausoje iš 99 apskrities gyventojų buvo tik 15 šilališkių, galimybę pareikšti savo nuomonę turėjo vos keli rajono verslininkai. 

„Regiono savivaldybių apjungimas į vieną teritoriją gali duoti daug naudos, bet pirmiausia reikėtų ne investuoti į nieko nelemiančias strategijas, o rasti būdą padėti išgyventi turizmo paslaugų teikėjams, kurie gaudo atsitiktines pajamas ir realiai verčiasi tik iš sodybų nuomos pobūviams bei vestuvėms“, – sakė J. Skrodenienė.

Tai patvirtina ir duomenys apie naujas turizmo paslaugas Šilalės rajone – šiemet įsisteigė tik vienintelė stovyklavietė „Kukutis“ Visdžiauguose, kai kitose savivaldybėse atsirado po 5–6 naujas paslaugas.

Dar liūdnesnėmis nuotaikomis po renginio dalijosi turizmo paslaugų teikėjai. Edita Navardauskienė, su šeima atgaivinusi etnografinę Bilionių sodybą „Gīvenėms”, neslėpė, kad užsiima labdara, nes, pavyzdžiui, Bilionių piliakalnio lankytojams nėra sukurta jokia reikalinga turizmo infrastruktūra – į sodybą jie užsuka ne tik pasidairyti, pailsėti pavėsyje, bet ir prašo leidimo pasinaudoti tualetu.

Renginyje diskutuota ir dėl ryšių su Šilalės rajono savivaldybės vadovais stokos, sulaukta priekaištų dėl to, jog Šilalės turizmo informacijos cent­ro darbuotojai, priklausantys Vlado Statkevičiaus muziejui, norintiems apsilankyti Šilalėje nesuteikia informacijos apie rajone esančias nakvynės vietas, maitinimo paslaugas, siūlomas pramogas. Tai ne tik nepadeda turizmo plėtrai, bet ir verčia įstaigų savininkus galvoti apie veiklos pobūdžio keitimą.

Kad Šilalėje nėra kuo ypatingai džiaugtis, patvirtina ir praėjusių metų Vlado Statkevičiaus muziejaus parengta ataskaita apie Turizmo informacijos centro veiklą. Pernai į šią įstaigą kreipėsi tik 486 lankytojai, t. y. kone 30 proc. mažiau nei 2022 m. Teigiama, jog lankytojų skaičius sumažėjo dėl darbuotojų trūkumo. Ataskaitos rengėjai nurodo pernai surengę dvi ekskursijas po rajoną, kuriose dalyvavo 52 asmenys, ir septynias ekskursijas mieste 198 asmenims...

Kita vertus, apie kokią turizmo plėtrą kalbėti, jei net strategijos autoriams pateikta pečiais gūžčioti verčianti informacija – prie mūsų rajono kultūrinių vertybių priskirta „Parčinkulio šventė“, nors ne tik šilališkiams žinoma, kad Tenenių Šv. Barboros bažnyčioje kasmet vyksta Porciunkulės atlaidai... 

Brangių strategijų, juolab orientuotų į reklamą, kūrimas neturi jokios vertės, jei nėra paslaugų, kurios priviliotų lankytojus čia atvykti. Tai aišku turizmo paslaugų organizatoriams, tik kažkodėl nesuvokiama valdžiai, nekreipiančiai dėmesio į tai, kaip leidžia mokesčių mokėtojų pinigus jų įkurtos viešosios įstaigos. 

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.