Tarptautinė konferencija apie Kengyro sukilimą

2024 m. spalio 3-4 dienomis Vilniuje, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos patalpose (Radvilų g. 6) vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Kengyro sukilimas: priežastys, pasipriešinimas, pasekmės ir atmintis“, skirta Kengyro sukilimui 70-mečiui paminėti. Konferenciją organizavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Lietuvos istorijos institutas ir Lietuvos vyriausioji archyvaro tarnyba. Konferencijos partneriai - Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija ir Lietuvos ypatingasis archyvas. Konferencijoje dalyvavo mokslininkai iš Lietuvos, Kazachstano, Lenkijos ir Ukrainos.

Konferenciją atidarė ir dalyviams sveikinimo žodį tarė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorius dr. Arūnas Bubnys ir Lietuvos istorijos instituto direktorius dr. Aurimas Švedas.

„Apie ypatinguosius lagerius Kazachstano teritorijoje, kurių buvo keletas – Karlage, Steplage ir Pesčianlage tikrai mažai kas žino. Ir apie patį Kengyro sukilimą Lietuvos visuomenė dar per mažai žino. Mūsų tikslas ir yra įamžinti tuos įvykius įvairiomis priemonėmis: paminklais, parodomis, konferencijomis, knygų leidimu“, – sakė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, sveikindamas visus, atvykusius į konferenciją. Jis akcentavo, kad labai svarbu plėtoti bendrystę tarp įvairių šalių istorikų, atliekant mokslinius ir archyvinius tyrimus – nustatyti kiek įmanoma daugiau Kazachstano ypatinguosiuose lageriuose kalėjusių lietuvių ir kitų tautybių žmonių.

Istorinio renginio svečiai ir organizatoriai lankėsi Lietuvos Respublikos Seime, kur vyko susitikimas su Seimo Pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen.

Pirmąją konferencijos dieną buvo nagrinėjamos Kengyro sukilimo tyrimo problemos. Konferencijos sekcijas moderavo Lietuvos ypatingajo archyvo direktorius Remigijus Černius ir Almatos (Kazachstanas) Č. Valichanovo vardo istorijos ir etnologijos instituto generalinis direktorius prof. dr. Zijabek Kabuldinov.

Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas dr. Mindaugas Pocius aptarė sukilimų Kengyre, Vorkutoje ir Norilske universalius veiksnius ir ypatumus. Almatos Č. Valichanovo vardo istorijos ir etnologijos instituto generalinis direktorius prof. dr. Zijabek Kabuldinov supažindino klausytojus su Kengyro sukilimo dokumentais Kazachstano archyvuose. Pažymėjo, kad Kazachstano istorikai kreipėsi į Respublikos prezidentą dėl galimybės gauti prieigą prie dokumentų mokslininkams, nes Kazachstano Respublikos Prezidento archyve saugoma daugiausia politinių kalinių bylų. Šiuo metu tokia galimybė yra svarstoma ir ateityje archyvas atsivers plačiau.

Valstybinio žinybinio Ukrainos Saugumo tarnybos (Kijivas) direktorius dr. Andrej Kogut kalbėjo apie Kengyro sukilimo lyderių iš Ukrainos gyvenimiškas trajektorijas. Pristatė pagrindinius sukilimo vadus ir jų biografijas. Č. Valichanovo vardo istorijos ir etnologijos instituto mokslininkė dr. Nursulu Diusenova aptarė pagrindines Kengyro sukilimo priežastis. Valstybinio žinybinio Ukrainos Saugumo tarnybos darbuotojas dr. Jaroslav Antoniuk kalbėjo apie OUN (Ukrainos nacionalistų organizacijos) pogrindinės kovos metodų pritaikymą Steplage.

Po pietų pertraukos Č. Valichanovo vardo istorijos ir etnologijos instituto Visuotinės istorijos ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėja dr. Manara Kalybekova iš pradžių supažindinusi su Kazachstano archyvų organizavimo ypatumais, aptarė Kengyro lagerio sukilėlių kasdienybę ir buities sąlygas. Ukrainos NMA Istorijos instituto Sovietinės epochos valstybinio teroro istorijos skyriaus mokslinis sekretorius dr. Roman Podkur pristatė Kengyro kalinių ukrainiečių kolektyvinį portretą. Ukrainos nacionalinio atminties instituto (Luckas) Vakarų tarpregioninio skyriaus vyr spec. dr. Lesia Bondaruk kalbėjo tema „Meilė ir GULAG‘as: Kengyro vaikai“ – apie lagerio sąlygomis užsimezgusius romantinius santykius, šeimas, jų likimus.

Pirmąją konferencijos dieną apibendrinančioje diskusijoje svečias iš Kazachstano prof. dr. Zijabek Kabuldinov pasiūlė Lietuvos mokslininkams bendradarbiauti rengiant knygą apie Kengyrą, kuriai lėšų galima būtų prašyti iš Kazachstano ir galbūt Europos Sąjungos mokslo finansavimo programų.

Antroji konferencijos diena buvo skirta Kengyro sukilimo įamžinimo problematikai. Konferenciją moderavo dr. Andrej Kogut. Prelegentai perskaitė pranešimus, kaip Kengyro sukilimas atsispindi memuaristikoje ir istoriografijoje. Prof. Rasa Čepaitienė (LII, LGGRTC) supažindino klausytojus su atminties apie GULAG‘ą evoliucija Lietuvos istorinėje kultūroje, Violeta Jasinskienė (LGGRTC) aptarė Kengyro sukilimo dalyvių iš Lietuvos atsiminimus, dr. Lesia Bondaruk ir. dr. Manara Kalybekova nagrinėjo memuaristiką Kengyro sukilimo istoriografijoje ir sukilimo numalšinimą dokumentuose ir atsiminimuose. Konferenciją užbaigė Centro Karta leidyklos vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Agnieška Knyt (Varšuva, Lenkija) pristatydama lenkiškąją Kengyro sukilimo atmintį „Karta“ archyve saugomų dokumentų ir atsiminimų pagrindu.

Konferencijos baigiamojoje diskusijoje kalbėta apie Kengyro sukilimo Konspiracinį centrą – jo organizavimą, struktūrą, lyderius, etnines pogrindžio grupes. Nutarta kitąmet išleisti leidinį sudarytą iš konferencijos pranešimų lietuvių ir anglų kalbomis.

Tarptautinė mokslinė konferencija atspindi labai svarbų poslinkį nuo veiklų, kurios susijusios su istorinės atminties įamžinimu link išsamių tarptautinio lygmens mokslinių tyrimų, naujų perspektyvų numatymo atskleidžiant Kengyro suskilimo reikšmingumą.

Nuotraukos LGGRTC ir Seimo kanceliarijos darbuotojų