Įtarimų sukėlė šilališkių „invazija“ į Tauragę

Darbo vietų trūkumas skatina gyventojus darbo ieškoti toliau nuo namų, tačiau pastaruoju metu pasigirsta nuomonių, kad atvažiuojantys dirbti iš kitų savivaldybių esąs grynas nuostolis rajono biudžetui, mat gyventojų pajamų mokestį žmogus moka ten, kur yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Pirmieji apie tai prabilo tauragiškiai, nepatenkinti Šilalėje gyvenančių socialinių darbuotojų „invazija“ į Šeimos gerovės centrą. Tačiau nemažai tau­ragiškių dirba ir Šilalėje, o įstaigų vadovai neslepia, jog yra atvažiuojančių ir iš dar tolimesnių vietovių. 

Kilo įtarimų dėl protekcijų

Šį rudenį net keli tauragiškiai nusistebėjo Šeimos gerovės centre atsiradusiomis tendencijomis. Žmonės susidarė nuomonę, kad lygiai prieš 3 metus šiam centrui pradėjusi vadovauti buvusi Šilalės savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Danguolė Rač­kauskienė konkursuose ir atrankose pirmenybę neva suteikia savo kraštiečiams.

Kad reikia darbuotojų, Tauragės šeimos gerovės centras savo interneto puslapyje šiemet skelbė net 12 kartų: keturis kartus ieškota individualios priežiūros darbuotojų, dukart – vyriausiųjų atvejo vadybininkų, finansininko, kineziterapeuto, socialinio darbuotojo darbui su šeimomis.  

Priėmė į darbą ir padalinio vadovą – nuo pavasario šio centro Vaiko globos ir priežiūros padaliniui vadovauja buvusi Šilalės visuomenės sveikatos biuro direktorė Loreta Petkuvienė. Ta­čiau D. Račkauskienė tvirtina, jog L. Pet­ku­vienės dirbti specialiai nekvietė, ji dalyvavo konkurse, nes ieškojo darbo, o specialistų, kurie turi 10 metų vadovavimo patirtį ir vadybinio darbo kategoriją, nedažnai pasitaiko. 

„Mes iš to paslapties nedarome – įstaigos interneto puslapyje skelbiamos visų darbuotojų pavardės. Tačiau kas dar dirba iš Šilalės, aš nežinau. Ne­ieš­kau ir nekviečiu atvykti šilališkių. Apie laisvas darbo vietas informuojame viešai, todėl esame gavę prašymų ir iš Raseinių, ir iš Jurbarko. Tauragės savivaldybėje yra daug daugiau važinėjančių dirbti iš Šilalės, man atrodo, nieko tokio, kad žmonės važiuoja dirbti į regiono centrą. Džiaugiuosi, kad jie gerai dirba“, – sako Tauragės šeimos gerovės centro direktorė. 

Nuostolis rajono biudžetui

Pasak D. Račkauskienės, į darbą žmonių „iš gatvės“ ji nepriima, o vertina juos pagal kompetenciją – reikalauja patirties, kvalifikacijos, kad specialistas galėtų iš karto pradėti dirbti ir teiktų tik kokybiškas paslaugas. 

„Ar tokių žmonių nėra Tauragėje, kad turi dirbti šilališkiai?“ – stebisi vietiniai gyventojai. 

Pasak skeptiškai į kaimynus žiū­rinčių tauragiškių, to neturėtų bū­ti, nes Tauragės savivaldybė pra­­randa biudžeto pajamas – gy­ventojų pajamų mokestis nu­kreipiamas į tos savivaldybės biu­­džetą, kurioje darbuotojas yra dek­laravęs gy­venamąją vietą. 

Net jei specialiai šilališkiai į darbą Tauragės šeimos gero­vės centre ir nekviečiami, jų ten daugėja. Štai spalio mėnesį skelbtą konkursą užimti socia­linio darbuotojo dar­bui su šei­momis pareigas ir vėl laimėjo iš Šilalės atvykusi spe­cia­listė. D. Račkauskienė tikina, jog kito pasirinkimo nebuvo. Lap­kri­čio 4 d. vykusioje atrankoje pano­ro dalyvauti keturi kandidatai. Į šias pareigas pretendavo dvi Tau­ragės rajono gyventojos, kitos dvi socialinės darbuotojos, pasak D. Račkauskienės, nuro­dė deklaravu­sios­ gyvenamąją vie­-­tą Šilalės sa­vi­val­dybėje. 

„Tačiau iš keturių pretenden­čių į atranką atvyko tik viena, ji yra Šilalės gyventoja. Darbas su prob­lemų turinčiomis šeimomis nėra lengvas, reikia žmogaus, kuris bū­tų stiprus emociškai, sugebėtų bendrauti, nekeliant konfliktų. Daug­ streso šiame darbe“, – teigia Šei­mos­ gerovės centro vadovė. 

Anot jos, nekeista, kad kelios kan­didatės persigalvojo­ ir į atranką neatvyko. Pareigy­bė laikina, vos­ keliems mėnesiams, nes jau kovą grįš nuolatinis darbuo­tojas. Bet jei darbuotoja gerai užsireko­men­duos, gal ir bus palikta dirbti – specialistų Šeimos gerovės centrui nuolat trūksta. 

Savivaldybė problemos nemato

Trūksta specialistų ir Šila­lės­ savivaldybės administ­ra­ci­­­­jai­ bei kai­ kurioms rajono įstaigoms, todėl Šilalėje stebi­mas atvirkščias procesas – į mūsų rajoną važinėjančių iš ­kitų savivaldybių taip pat yra­ gana nemažai. Ir nors k­a­te­goriškai teigti apie protega­vi­­­mus, nors neretai jie ir aki­vaizdžiai matomi, negalima, vis tik niekas nepaneigs, kad neretai, priimant į darbą, nulemia ne vien kvalifikacijos bei kategorijos, bet ir tokie subjektyvūs dalykai, kaip pažintys ar simpatijos. „Šilalės artojas“ daugybę kartų rašė, kad, ypatingai po rinkimų, įstaigų vadovai staiga atranda naujų etatų ir juos „sėkmingo atsitiktinumo“ dėka užima draugai, giminaičiai, par­tijos bičiulių artimieji ir pan. Politikai ir valdininkai kaskart­ tokius atvejus „pridengia“ argumentais dėl kom­petencijos. Bet geriausias pavyzdys yra neseniai vie­nos konkurso laimėtojos kom­pe­tenciją paneigęs teismo sprendimas... 

Šilalės savivaldybės administra­ci­jos direktorius Andrius Jančauskas pripažįsta, jog ir mūsų savivaldybėje dirba ne­ma­žai­ kitų rajo­nų gyventojų, taip pat ir tau­ragiškių. Tarkime, ne taip seniai sa­vi­valdybės administra­ci­joje įsi­darbino iš Tauragės atvykstanti auditorė, „ant ru­be­žiaus“, bet jau Šilutės sa­vi­valdybėje, gyvena ir savival­dy­bės atstovė spaudai, kitame ra­jone mokesčius moka ir vyriausioji architektė. 

„Taip, bet kokiu atveju yra svarbu, kad mokesčiai liktų mūs­ų rajono biudžete, bet da­­bar toks metas, kai reikia konkuruoti dėl specialistų, o kon­kursuose durys visiems a­tviros – gali dalyvauti ne tik gyvenantieji Šilalėje. Mielai pri­imame į darbą savo rajono gyventojus, bet visada, jei tik turime iš ko rinktis, renkamės ne pagal gyvenamąją vietovę, o pagal kompetenciją“, – tikina A. Jančauskas.   

Šilalės socialinių paslaugų na­mų direktoriaus pavaduo­to­ja socialiniam darbui Lore­ta Bujienė sako, jog gal tik vie­ną kartą prašymą dalyvauti kon­kurse buvo pateikusi ne Ši­lalės rajono gyventoja. 

„Neatsimenu, ar ji buvo iš Tauragės, bet tokių atvejų mū­sų įstaigoje būna retai“, – sako L. Bujienė. 

Nemažai iš kitur atvažiuo­jančių specialistų dirba Šilalės sveikatos centre, nes medikų trūkumas tampa vis didesne problema visoje šalyje. Tokią pat specialistų trūkumo prob­lemą sprendžia ir švietimo įs­taigos, ypač kaimo gimnazijos, mielai priimančios dirbti iš kitų rajonų atvykstančius mokyto­jus. Jų mokami mokesčiai į Ši­lalės savivaldybės biudžetą, iš­­ kurio jie gauna atlyginimą, nepatenka. Kita vertus, ir ger­bū­viu, kurį sukuria sumokami pinigai, jie naudojasi ten, kur gyvena, kur mokosi jų vaikai, gydosi tėvai. 

Todėl svarbiausia, matyt, ne kur sumokami mokesčiai, o tai, ar sąžiningai atrenkami nauji darbuotojai. Tik tokiu atveju galėsime kalbėti apie konkursų skaidrumą ir pretendentų tin­kamumą vienoms ar kitoms pareigoms. 

Daiva BARTKIENĖ