Deklaravimo naujovės – rūpestis ūkininkams
Prasidėjo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos finansinis laikotarpis, artėja 2016 m. žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas. Praėjusių metų pabaigoje buvo patvirtintos naujos tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės. Siekiančių tiesioginių išmokų ūkininkų 2016 m. laukia nemažai naujovių. Apie jas mūsų rajono žemdirbiams bei atsakingiems specialistams pasakojo kovo pradžioje į Šilalę atvykusios Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovės: Žemės ūkio departamento Tiesioginės paramos administravimo skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Deltuvienė bei Metodikų rengimo ir koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Vaida Zaleckaitė. Jos akcentavo, kad paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 m. tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės bus taikomas 2016–2020 m. paraiškų teikimo laikotarpiu pateiktoms paraiškoms.
Bendrieji reikalavimai, taikomi visiems pareiškėjams
Šiemet ūkininkai galės deklaruoti įvairesnius kraštovaizdžio elementus, už kuriuos numatytos išmokos, o žalinimo tikslais galima bus laikyti ne tik pūdymą ar auginti azotą kaupiančius augalus, bet ir deklaruoti posėlius bei įsėlius.
Vienas iš reikalavimų pagal ankstesnes taisykles buvo, kad pareiškėjas, deklaruojantis ganyklų ar pievų plotą, privalėjo ganyklas nušienauti ar nuganyti iki liepos 15 d. Naujai patvirtintose taisyklėse nustatyta šienavimo termino pabaiga – rugpjūčio 1 d.
Taip pat švelninamos nuganymo sąlygos gyvulių laikytojams. Jeigu pareiškėjo, kurio (arba jo valdos partnerio) einamųjų metų laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d. laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų vidurkis sudarė ne mažiau kaip 0,3 SG hektarui, pievų plotuose ganymo sezono metu yra ganoma, nelaikoma reikalavimų neatitikimu, jeigu tokie plotai nėra tinkamai nuganyti ar nušienauti. Tokiu atveju yra būtini gyvulių buvimo lauke požymiai – ekskrementų liekanos, išguldyta žolė ir pan.
Nuo šiol nebus draudžiamas žolės smulkinimas pievose. Nupjauta žolė (šienas, žalioji masė ar kt.) pievose turi būti sutvarkyta (išvežta iš lauko; supresuota; šienas sudėtas į kūgius; žolė susmulkinta ir tolygiai paskleista visame lauko plote) iki nustatytų šienavimo terminų.
Patikslinti reikalavimai siekiantiesiems gauti paramą už sodus bei uogynus. Sodų ir uogynų tarpueilius jie privalės periodiškai įdirbti (mechaniškai arba chemiškai) taip, kad juose būtų sunaikintos piktžolės. Taip pat soduose bei uogynuose būtina iš deklaruojamų laukų plotų pašalinti negyvus medžius ir (arba) krūmynus, arba jų liekanas.
Pretenduoti į papildomą išmoką jaunajam ūkininkui taip pat galės ir juridiniai asmenys, valdomi išimtinai ne vyresnių kaip 40 metų fizinių asmenų.
Žalinimas
Pareiškėjams naujuoju laikotarpiu skiriama žalinimo išmoka, bet jie privalo laikytis visų šiai išmokai gauti keliamų reikalavimų: įvairinti pasėlius, išlaikyti aplinkosaugos atžvilgiu pažeidžiamas daugiametes ganyklas arba pievas, išlaikyti daugiamečių pievų plotą (jis negali sumažėti daugiau kaip 5 proc. visos Lietuvos mastu), išskirti ekologiniu atžvilgiu svarbias vietoves (EASV).
Viena žalinimo reikalavimų naujovių – kad juodojo pūdymo plote vieną kartą per metus, t. y. iki birželio 1 d., leidžiama panaudoti cheminius augalų apsaugos produktus. Įteisintas posėlinių ir įsėlinių augalų naudojimas, įgyvendinant žalinimo reikalavimus. Posėliniai augalai yra pasėliai po ankstyvųjų daržovių ir bulvių, javų bei rapsų, o įsėliniai – įvairūs žoliniai augalai. Tačiau, pavyzdžiui, gryni dobilai netinka, nes jau bus traktuojama kaip atskiras pasėlis.
Kad posėlis būtų priskirtas ekologinio kategorijai, jame turi būti matomas bent dviejų augalų mišinys, o ne viena kultūra. Taip siekiama užtikrinti bioįvairovę.
Naujose taisyklėse patikslintas žolinių azotą kaupiančių augalų traktavimas, pateiktas papildomas EASV elementų sąrašas. Žolinių azotą kaupiančių augalų mišinys su kitomis žolėmis, kuriame vyrauja azotą kaupiantys augalai, turi būti deklaruojamas pagal kodą ŽMI, o azotą kaupiantiems augalams nevyraujant – pagal kodą GPŽ. Kitaip tariant, jei mišinyje vyrauja baltyminės žolės, jį tinka deklaruoti kaip azotą kaupiančių augalų plotą. Jeigu vyrauja motiejukai, eraičinai – tai jau paprasta pieva, ji nepripažįstama ekologiniu požiūriu svarbia vietove, jai netaikoma žalinimo parama.
Ekologiniu požiūriu svarbia vietove gali būti deklaruojamas ne vien pūdymas bei azotą kaupiantys augalai, bet ir žaliosios dangos pasėliai, baltalksniai, žilvičiai, taip pat kraštovaizdžio elementai – medžių grupės ar miškeliai (iki 0,3 ha), tvenkiniai bei kūdros (iki 0,1 ha), sutvarkytos palaukės (nuo 1 iki 20 m pločio), sutvarkyti grioviai (iki 6 m pločio).
Kaip ir anksčiau, pareiškėjui nereikia įvairinti pasėlių ir deklaruoti EASV, t. y. jis atitinka šiuos reikalavimus, kai paraiškoje deklaruotos pievos sudaro daugiau nei 75 proc. paramai tinkamo ploto, o likusios ariamos žemės plotas yra ne didesnis kaip 30 ha.
Susietoji parama už plotą
Naujose taisyklėse nustatyta, kad susietoji parama nebus mokama už vaisius, uogas ir daržoves, deklaruotas kodais DUK „Kitos daržovės (uždarajame grunte)“, DAK „Kitos daržovės“ ir KTS „Kiti sodai bei daugiamečiai uogynai“.
Taip pat patikslinti šiltnamių rėmimo reikalavimai. Pareiškėjai, siekiantys gauti susietąją paramą už daržovių auginimą uždarajame grunte (šildomuose šiltnamiuose), privalo gamybinę veiklą vykdyti ne trumpiau kaip 8 mėnesius per kalendorinius metus, auginti produkciją žemėje arba substratuose ant žemės, kuomet augalų šaknys turi sąlytį su žeme. Atkreiptinas dėmesys, jog už šiltnamių gamybinės veiklos pradžios nustatymą pagal sėjos ar daigų sodinimo aktą atsakinga Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Paraiškos teikimas
Paraiškų teikimo data nustatoma kiekvienais metais atskiru žemės ūkio ministro įsakymu. Tačiau paprastai deklaracijos pradedamos teikti balandžio pradžioje. Nuo šiol ankstinama žemės plotų deklaravimo pabaiga. Šiemet bendrosios paraiškos bus priimamos iki birželio 6 d., pavėluotai – iki liepos 1 d.
Jei, pasibaigus einamųjų metų deklaravimui, pareiškėjai pakeitė KŽS ribas, t.y. išnaikino piktžoles, iškirto medžius, išrovė kelmus ir išvežė nupjautus medžius bei jų liekanas, sutvarkė akmenų krūvas ar kitaip pertvarkė paramai skirti netinkamus plotus, jie turėjo iš anksto pranešti apie šiuos pakeitimus. Apie paramai tinkamus plotus privaloma pranešti iki einančių prieš paraiškos teikimo metų gruodžio 1 d. Tiesioginės išmokos mokamos tik už reikalavimus atitinkančius naudmenų plotus. Įbraižant deklaruojamus laukus, nebus galimybės kirsti kontrolinių žemės sklypų ribų ar įbraižyti laukų paramai netinkamuose plotuose.
Deklaravimo metu pagal pareiškėjo pasirinktas priemones (deklaruojamus plotus, gyvulius) pareiškėjui bus rodomi tik jam aktualūs įsipareigojimai. Kiekvienam naudmenų kodui sistema nurodys, kokiose priemonėse pareiškėjas gali dalyvauti, kokią paramą gauti, koks tai EASV elementas ir t. t. Suderinamumo matrica nurodys, kaip tarpusavyje dera paramos priemonės.
Dvigubo deklaravimo atvejais, jei persidengiantis plotas yra mažesnis kaip 0,1 ha, iš pareiškėjų persidengiančio ploto žemės valdymo teisės dokumentų nebus reikalaujama, o parama už šiuos persidengiančius plotus nebus mokama nė vienam pareiškėjui. Esant didesniems plotų persidengimams, lieka galioti ankstesnė žemės valdymo teisės dokumentų pateikimo tvarka.
Be to, nauja ir tai, jog dokumentus, įrodančius teisę į deklaruojamą žemę, reikės pateikti tik tais atvejais, jei laukas nebuvo deklaruotas dvejus metus iš eilės. Tai naudinga žemdirbiams, kurie keičiasi laukais. Anksčiau dokumentus buvo būtina teikti, jei laukas nebuvo deklaruotas vienerius metus.
Pretenduojant į susietąsias išmokas už gyvulius, svarbu, kad gyvuliai valdoje nepertraukiamai būtų laikomi bent 60 dienų.
Ragina nedelsti
Šilalės savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algimantas Olendra pripažįsta, jog naujovių įsisavinimas, be abejo, atima daug laiko, todėl ūkininkai turėtų kuo anksčiau pradėti deklaravimo procesą. Anot A.Olendros, ir Žemės ūkio skyriaus, ir seniūnijų specialistai yra pasirengę padėti kiekvienam besikreipiančiajam.
Be to, iki žemės ūkio naudmenų deklaravimo pradžios seniūnijose lankysis Žemės ūkio skyriaus, Konsultavimo tarnybos bei kitų žemės ūkį aptarnaujančių institucijų specialistai, kurie išsamiai pristatys pasėlių deklaravimo ypatumus bei naujoves.
„Kviečiame visus dalyvauti. Žinios nespaudžia pečių, o gauta parama pagelbsti net ir turtingam ūkiui“, - mano A.Olendra.
Beje, jis primena, kad viena svarbiausių naujovių - „Aktyvaus ūkininko“ (aktyvus žemės ūkio veiklos subjektas) reikalavimų neprivalės atitikti tie pareiškėjai, kurių 2015 m. gauta ES tiesioginių išmokų suma neviršijo 5000 eurų. Tai reiškia, jog tokie pareiškėjai nebus tikrinami.
Aldona BIELICIENĖ